Byla 2S-1278-656/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Andriaus Ignoto (pranešėjo), kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Jono statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarties. Kolegija

Nustatė

2Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme priimtas kreditoriaus UAB „PAAS LT“ pareiškimas dėl 31.826,66 Lt skolos, 2.834,31 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 560 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Jono statyba“.

3Kreditorius reikalavimų užtikrinimui pateikė prašymą areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo skolininko UAB „Jono statyba“, pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, kreditoriumi bei skolininko darbuotojais. Bendra areštuoto skolininko piniginių lėšų suma – 35.221 Lt. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgdamas į Turto arešto registro duomenis bei tai, jog kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė. Teismo vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.).

5Atsakovas UAB „Jono statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones neteisingai aiškino teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai ginčo sumą nagrinėjamu atveju įvertino kaip didelę, dėl ko pripažino, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas šioje byloje yra juridinis asmuo, kurio veikla yra susijusi su piniginių lėšų srautais ir kuri sėkmingai vykdo statybų projektus. Įmonė turi turto 1.851.975 Lt sumai, o įsipareigojimų 1.199.672 Lt, t.y. jos turtas viršija įsipareigojimus 652.303 Lt suma. Todėl nėra pagrindo tvirtinimui, jog ginčo suma atsakovui yra didelė, kas įtakotų sprendimo įvykdymo pasunkėjimą.

6Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). CPK 144 str. normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.

9Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008-04-12 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 2-428/2008). Nagrinėjamu atveju iš ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti iš esmės atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo dydį. Ieškovo nurodoma ieškinio suma galėtų būti vertinama kaip didelė ieškinio suma, tačiau pažymėtina, kad nėra absoliuti prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).

10Ieškovo nurodoma 34.660,97 Lt ieškinio suma galėtų būti vertinama kaip didelė ieškinio suma, tačiau pažymėtina, kad nėra absoliuti prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Remiantis CPK 178 straipsniu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas nurodė, jog jo finansinė būklė yra gera ir nėra grėsmės, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kolegijos nuomone, atsakovo pateikti duomenys patvirtina ne tik tai, jog jam priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, bet ir tai, jog atsakovas turi didelių skolų kreditoriams. Iš 2010 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog turto atsakovas turėjo 1.851.975 Lt sumai, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1.199.672 Lt. Pinigų ir pinigų ekvivalentų buvo 15.665 Lt. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovo turimas turtas nėra pakankamas pagrindas spręsti apie atsakovo finansinės būklės stabilumą, juo labiau, kad bendrovės ilgalaikis turtas sudarė tik 51.101 Lt (b.l.32). Be to, pateiktas Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, jog be ginčijamų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovei pagal kitų kreditorių reikalavimus areštuota turto 101.209,71 Lt sumoje (b.l.33-37).

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius atsakovo finansinę padėtį patvirtinančius duomenis ir kitas paminėtas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovo finansinė padėtis nėra tiek stabili, jog užtikrintų galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Todėl ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti nėra pagrindo (CPK 185 str.).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija

Nutarė

13Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Priteisti iš atsakovo UAB „Jono statyba“ ( - ) 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai