Byla 2-2281/2013
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo IĮ ,,Constraktus” bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės, Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios IĮ ,,Constraktus” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. B2-1467-881/2013 pagal kreditoriaus UAB ,,Regrista” pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo IĮ ,,Constraktus” bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Kreditorius UAB ,,Regrista” kreipėsi į bankrutuojančios IĮ ,,Constraktus” administratorių su 176 375,09 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad UAB ,,Regrista” sumokėjo atsakovui bankrutuojančiai ĮĮ ,,Constraktus” 120 400 Lt sumą pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 2007/11/23. Atsakovas darbus pagal sutartį turėjo atlikti iki 2008 m. rugsėjo 28 d. (2008 m. liepos 24 d. papildomo susitarimo prie 2007 m. lapkričio 23 d. statybos rangos sutarties 8 punktas). Tačiau iki nurodytos datos atsakovas darbų už 120 400 Lt neatliko, todėl privalo šią sumą grąžinti UAB ,,Regrista”. Nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. atsakovui yra skaičiuojamos 11,84 proc. dydžio palūkanos (1 mėn. VILIBOR + 7), todėl atsakovas yra skolingas 53 975,09 Lt (12 400 Lt × 11,84 proc./365 d. × 1382 d. = 53 975,09 Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. liepos 11 d. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-207-592/2010 pagal IĮ ,,Constraktus” ieškinį UAB ,,Regrista” dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, todėl atsakovas yra skolingas UAB ,,Regrista” 120 400 Lt už neatliktus darbus ir 53 975,09 Lt palūkanų.

5Bankrutuojančios ĮĮ ,,Construktus” administratorius ginčijo minėto finansinio reikalavimo pagrįstumą dalyje dėl 174 375,09 Lt sumos. Nurodė, kad pagal sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti 2 dvibučių namų fasadų šiltinimo ir apdailos darbus, o kreditorius UAB ,,Regrista” įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Atsakovas atliktus darbus perdavė kreditoriui, šis juos priėmė, pasirašydamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bei pažymas už atliktus darbus. Kreditorius pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nekėlė, todėl atsakovas kreditoriui pateikė PVM sąskaitas-faktūras CON Nr. 042, 037 ir 053. Iš viso buvo pateikta PVM sąskaitų-faktūrų už 199 612,03 Lt. Kreditorius su atsakovu atsiskaitė iš dalies, o būtent sumokėdamas 120 400 Lt. Kreditorius teisingai nurodė, kad 2008 m. liepos 24 d. tarp šalių buvo pasirašytas papildomas susitarimas, tačiau neteisingai nurodė, kad iki papildomame susitarime numatytos datos, t. y. 2008 m. rugsėjo 28 d. atsakovas neatliko darbų, todėl yra skolingas kreditoriui. Papildomame susitarime aiškiai nurodyta, kad susitarimas pasirašytas todėl, kad tarp šalių kilo ginčas. Papildomu susitarimu buvo susitarta ne dėl jau atliktų darbų atlikimo termino, o dėl būsimų darbų atlikimo termino. Papildomo susitarimo pasirašymas nekeičia fakto, kad kreditoriui buvo kilusi prievolė apmokėti išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Jei darbai nebūtų atlikti, kreditorius nebūtų pasirašęs atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto bei pažymų už atliktus darbus.

6Kreditorius UAB ,,Regrista” pateikė atsiliepimą į administratoriaus prieštaravimus. Nurodė, kad pagal sutartį UAB ,,Regrista” atsakovui sumokėjo 120 400 Lt avansą, tačiau atsakovas nors ir gavo pinigus, darbų neatliko. Be to, elgdamasis nesąžiningai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Minėtoje byloje buvo paskirta ekspertizė, kurios metu ekspertas nustatė, kad pagal 2007 m. lapkričio 23 d. statybos subrangos sutartį ir 2008 m. liepos 24 d. papildomą susitarimą atlikti ne visi darbai, o atlikti darbai neatitinka statybos aktų reikalavimų, todėl dėl nustatytų esminių mechaninių atsparumo, šilumos išsaugojimo, leistinų fizinių nuokrypių viršijimo trūkumų privalo būti perdaryti iš naujo. Ekspertas taip pat konstatavo, jog visuose darbų etapuose nustatyti esminiai pažeidimai ir nuokrypiai nuo statybos norminių dokumentų, įskaitant ir privalomosios išpildomosios dokumentacijos nevedimą bei nepateikimą, todėl kokybiškai atliktų darbų nėra, t. y. procentinė kokybiškai atliktų darbų išraiška yra lygi nuliui. Ekspertas nustatė, kad atsakovas iš esmės jokių darbų neatliko, todėl privalo grąžinti avansą. UAB ,,Regrista” patyrė daug nuostolių dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo (laiku neužbaigė objekto, pirkėjai atsisakė pirkti laiku neužbaigtus butus, įmonė negavo planuotų pajamų, turėjo mokėti netesybas ir pan.), todėl jo reikalavimas yra pagrįstas. Pažymėjo, kad administratorius klaidina teismą, jog papildomu susitarimu buvo susitarta ne dėl jau atliktų darbų atlikimo termino, o dėl būsimų atliekamų darbų atlikimo termino. Sutarties vykdymo metu UAB ,,Regrista” turėjo pretenzijų dėl atsakovo atliekamų fasadų šiltinimo ir apdailos darbų kokybės bei terminų. Papildomas susitarimas buvo sudarytas tam, kad atsakovas galėtų ištaisyti visus 2008 m. liepos 10 d. pretenzijoje nurodytus darbų trūkumus, kuriuo pripažino bei pabaigti nebaigtus darbus. Administratorius taip pat klaidina teismą, nurodydamas, kad kreditorius pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nekėlė, todėl kreditoriui buvo pateiktos išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. 2007 m. lapkričio 23 d. rangos sutartis, 2008 m. liepos 10 d. UAB ,,Regrista” pretenzija-įspėjimas, 2008 m. liepos 24 d. papildomas susitarimas, jo priedai, 2008 m. rugpjūčio 19 d. UAB ,,Regrista” raštas, 2008 m. rugpjūčio 26 d. UAB ,,Regrista” raštas, 2008 m. spalio 20 d. UAB ,,Regsrista” raštas dėl sutarties nutraukimo, 2010 m. liepos 8 d. UAB ,,Regrista” pretenzija, 2010 m. kovo 22 d. statinio dalies statybinės ekspertizės aktas paneigia šiuos administratoriaus teiginius. Kreditorius eilę kartų teikė pretenzijas dėl atsakovo atliktų darbų kokybės, dėl trūkumų šalinimo, būtent dėl to ir buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl nustatytų darbų trūkumų ištaisymo bei dar neatliktų statybos darbų atlikimo. Kadangi skolininkas neįvykdė papildomame susitarime numatytų sąlygų, dėl atsakovo kaltės buvo nutraukta statybos rangos sutartis.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtino bankrutavusios ĮĮ ,,Constraktus” trečiosios eilės kreditoriaus BUAB ,,Regrista” finansinį reikalavimą 174 375,09 Lt sumai.

9Teismas konstatavo, kad tarp kreditoriaus UAB ,,Regrista” (rangovas) ir atsakovo ĮĮ ,,Constraktus” (subrangovas) 2007 m. lapkričio 23 d. buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. 2007/11/23. Sutartimi šalys susitarė, jog subrangovas savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis įsipareigoja atlikti dviejų dvibučių namų fasadų šiltinimo ir apdailos darbus, o rangovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Darbai atliekami rangovo statomame objekte, esančiame ( - ). Šalys taip pat sutarė, jog subrangovas darbus pradeda 2007 m. lapkričio 24 d., o baigia – 2008 metais.

102008 m. liepos 24 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą prie 2007 m. lapkričio statybos subrangos sutarties. Atsižvelgdamos į tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl abiejų sutarties šalių įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, bei tai, kad šalys yra pasirašiusios sąskaitas-faktūras ir atliktų darbų aktus 199 619,03 Lt sumai, o rangovas subrangovui yra sumokėjęs 120 400 Lt, šalys derybų būdu pasiekė eilę susitarimų, tarp kurių pripažino, kad atliekamų darbų kiekis yra 1617 kv. m, kad rangovas yra sumokėjęs subrangovui 77 Lt avansą už kiekvieną objekto kv. m, bendra sumokėta suma yra 120 400 Lt, kad bendra darbų kv. m kaina yra 178 Lt, visų bendrų darbų kaina – 288 304 Lt. Dėl to, kad kreditorius UAB ,,Regrista” sumokėjo atsakovui 120 400 Lt ginčo byloje nėra.

112008 m. liepos 10 d. UAB ,,Regrista” kreipėsi į IĮ ,,Constraktus” su pretenzija-įspėjimu, 2008 m. rugpjūčio 18 d. raštu, 2008 m. rugpjūčio 26 d. pretenzija dėl broko, kuriomis prašė ištaisyti nurodytus darbų trūkumus.

12Atsakovas ĮĮ ,,Constraktus” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš UAB ,,Regrista” 79 102 Lt skolos 2007 m. lapkričio 23 d. statybos subrangos sutarties pagrindu, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog 2007 m. lapkričio 23 d. ieškovas IĮ „Constraktus” su atsakovu UAB „Regrista” sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2007/11/23, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti dviejų namų fasadų šiltinimo ir apdailos darbus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. 2008 m. liepos 24 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo šalys sutarė, kad užbaigus kiekvieną subrangos darbų etapą, bus skaičiuojami faktiškai atlikti darbai, pasirašomas darbų priėmimo-perdavimo aktas, atlikti darbai bus apmokami pagal ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog susitarimu, atsakovas pripažino, kad darbai yra atlikti 199 619,03 Lt sumai. Susitarimo preambulėje tik fiksuojama, kad šalys atsižvelgia, jog yra pasirašiusios atliktų darbų aktus 199 619,03 Lt sumai. Susitarime nėra aptarta, kad atsakovas pripažįsta, jog tinkamai ar kokybiškai atlikti darbai sudaro minėtą sumą. Iš susitarimo turinio, matyti, kad iš esmės susitarimas ir buvo sudarytas, kad pašalinti darbų trūkumus. Pasak teismo, tai patvirtina susitarimo nuostatos, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 120 400 Lt dydžio avansą, o ne už atliktus darbus (susitarimo 2 p.). Pagal susitarimo 4 punktą numatyta, jog galutinė atliktų darbų apmokėjimo suma apskaičiuojama pagal atliktų darbų kiekį, skaičiuojant atskirai šiltinimo, dekoro ir klinkerio plytelių klijavimo darbus, o galutinė mokėjimo suma apskaičiuojama iš bendros etapo atliktų darbų kainos atėmus atsakovo sumokėtą tam darbų kiekiui tenkančią avansinio mokėjimo dalį. Kaip matyti, susitarimo priede Nr. 1 iš esmės nurodomi tie patys darbai, kurie buvo aptarti sutartyje: fasadų šiltinimo ir apdailos darbai. Pagal susitarimo 6 punktą darbai užbaigiami etapais pagal pridedamą schemą – priedą Nr. 2, neužbaigus vieno etapo ir šio etapo darbų neperdavus rangovui (atsakovui), subrangovas (ieškovas) neturi teisės pradėti kito darbų etapo. Ieškovas gi nepateikė teismui įrodymų, kad po susitarimo sudarymo, ieškovas darbus atliko, juos perdavė atsakovui. Tokiu atveju atsakovas neturi pareigos mokėti už darbus, kurie nėra įvykdyti ir po susitarimo sudarymo. Ekspertas V. B. E. patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad darbai atlikti nekokybiškai ir nesilaikant statybos norminių aktų reikalavimų: nustatyti armavimo, klinkerio klijavimo, kiti trūkumai. Atsakovo atstovai teismo posėdyje ir neginčijo armavimo, klinkerio klijavimo trūkumų fakto, trūkumai akivaizdžiai matyti ekspertizės akte. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, nes šalių aptarti darbai yra atlikti nekokybiškai, ieškovas kaip rangovas nepateikė įrodymų, kad papildomu susitarimu atsakovas pripažino priėmęs kokybiškai atliktus darbus 199 619,03 Lt sumai, kad ir pagal susitarimą atliko darbus, už kuriuos atsakovui atsiranda prievolė atsiskaityti.

13Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą. Teismas nurodė, kad apelianto aiškinimas, kad susitarimo preambulėje šalių konstatuota pasirašytų PVM sąskaitose-faktūrose ir atliktų darbų aktuose užfiksuota atliktų darbų vertė ir atsakovo apmokėtų darbų vertė, reiškia, kad šalys (taigi, ir atsakovas) susitarimu pripažino, jog atlikta darbų už tokią sumą, pripažįstamas nepagrįstu. Susitarimo preambulėje šios aplinkybės konstatuotos ne kaip atsakovo pripažinimas, jog tokios vertės darbų iš tiesų atlikta, o būtent nurodoma, kad yra pasirašytos sąskaitos ir aktai tokiai sumai. Kaip turi būti nustatomi atliktų darbų kiekiai, jie fiksuojami bei perduodami užsakovui, taip pat, kaip už juos turi būti apmokama, šalys suderino savo valią susitarimo turinyje, kuris iš esmės ir atskleidžia šalių tikrąją valią, sudarant aptariamą susitarimą. Būtent, šalių susitarimas, jog atsakovo jau atlikti mokėjimai vertinami ne kaip apmokėjimas už atliktus ir pagal atsakovo pasirašytus darbų aktus perduotus darbus, o kaip avansiniai mokėjimai, beje nurodant dar ir tai, jog šiais mokėjimais yra padengta kiekvieno kvadratinio metro šiltinimo bei apdailos darbų tam tikra dalis (susitarimo 2 p.), taip pat susitarimas, kad ateityje visi darbai turi būti atliekami ir priduodami etapais (susitarimo 6 p.), taip pat šalių patvirtintas šio susitarimo priedo – atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto turinys (priedas Nr. 3 prie papildomo susitarimo) liudija, jog šalys susitarė, kad perduodant-priimant atliktus darbus, akte jie turi būti įvardijami konkrečiai, nurodant ne tik atliktų darbų pavadinimus, bet ir apimtis (kiekį). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pagal šalių pasirašytus darbų priėmimo perdavimo aktus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat pagal pažymas apie atliktus darbus nėra aišku, ar aktuose nurodyti atliktų darbų kiekiai, ar panaudotos statybinės medžiagos (jų kiekis bei kaina), kokie darbai yra atlikti (pažymose jie visais atvejais įvardijami kaip bendrastatybiniai darbai). Aplinkybė, kad šalys kaip papildomo susitarimo priedą patvirtino atliktų darbų akto pavyzdinę formą, kartu su kitais aptartais susitarimo punktais patvirtina atsakovo poziciją, kad tarp šalių iškilo ginčas dėl aktuose nurodytų perduotų-priimtų darbų kiekio, jų kokybės (tai liudija reikalavimas kiekvieną darbų etapą atlikti ir perduoti atskirai bei draudimas pradėti naują etapą, nepridavus ankstesniojo, t. y. užsakovo (šiuo atveju – atsakovo) siekis įsitikinti kiekviename darbų etape atliktų darbų kiekiu ir kokybe), taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog papildomu susitarimu šalys siekė ne tik sureguliuoti savo santykius ateičiai, bet ir išspręsti jau kilusius ginčus dėl atliktų bei perduotų darbų kiekio ir kokybės. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog negali būti pripažįstama pagrįsta ieškovo pozicija, kad atsakovas, pasirašęs darbų priėmimo-perdavimo aktus 199 619,03 Lt sumai, turi prievolę būtent tokią sumą sumokėti, kadangi šalys susitarimu kitaip išsprendė mokėjimų klausimą – sumokėtas sumas nutarė užskaityti kaip avansą už kiekvieną objekto kvadratinį metrą (77 Lt už kv. m.), o pareiga mokėti likusią sumą atsakovui kiltų tik ieškovui atlikus tam tikro etapo darbus. Būtent, pagal susitarimo 9 punktą, užbaigus kiekvieną etapą šalys susitarė suskaičiuoti faktiškai atliktų darbų kiekius, pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas-faktūras, kurias įsipareigota apmokėti per 3 dienas; be to, šalys susitarė, kad galutinė mokėjimo suma apskaičiuojama iš bendros etapo atliktų darbų kainos atėmus rangovo sumokėtą tam darbų kiekiui tenkančią avansinio apmokėjimo dalį (susitarimo 4 p.). Kadangi po papildomo susitarimo pasirašymo ieškovas jokių darbų neatliko, atsakovas neturi pareigos apmokėti už darbus, nors ir įformintus darbų priėmimo-perdavimo aktais, tačiau šalių sudaryto papildomo susitarimo kontekste nepripažįstamais kaip atliktų darbų kiekį bei tinkamą kokybę patvirtinančiais dokumentais.

142008 m. liepos 24 d. papildomame susitarime prie 2007 m. lapkričio 23 d. statybos rangos sutarties 10 punkte šalys susitarė, jog kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir nepavykus šalims išspręsti atliktų darbų kokybės klausimo derybų būdu, šalys turi teisę kviesti ekspertus atliktiems darbams įvertinti. 2010 m. kovo 22 d. ekspertas V. B. E. atliko namų, esančių ( - ) ekspertizę, kuria tyrė išorės sienų šiltinimo ir apdailos darbų kokybę. Ekspertizės akte ekspertas konstatavo, jog visi atlikti darbai yra nekokybiški, su esminiais trūkumais, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl netinkami naudoti. Atsižvelgęs į tai, kad UAB ,,Regrista” ne kartą kreipėsi į IĮ ,,Constraktus” dėl darbų trūkumų pašalinimo, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų trūkumams pašalinti, taip pat aplinkybę, kad šiuo metu nuo darbų atlikimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, o tie darbai, kuriuos buvo atlikęs atsakovas, šiam nesiėmus jokių priemonių darbus užbaigti ar ištaisyti atliktų darbų trūkumus, yra itin blogos būklės, teismas padarė išvadą, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovas UAB ,,Regrista” patyrė akivaizdžius nuostolius. Nors kreditorius BUAB ,,Regrista” reiškia reikalavimą patvirtinti finansinį reikalavimą, kitu pagrindu, t. y. grąžinti avansinį mokėjimą, kurį jis sumokėjo atsakovui, nes atsakovas jokių kokybiškų darbų neatliko, tačiau teismas sprendė, kad 120 400 Lt avansinis mokėjimas, kurį sumokėjo BUAB ,,Regrista” atsakovui ir prašomos priteisti 53 975,09 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. liepos 11 d. (1 mėn. VILIBOR + 7, 12 400 Lt × 11,84 proc./365 d. × 1382 d. = 53 975,09 Lt), yra kreditoriaus BUAB ,,Regrista” dėl atsakovo ĮĮ ,,Constraktus” kaltės (nesavalaikio ir netinkamo darbų atlikimo) patirti nuostoliai, todėl teismas tenkino kreditoriaus BUAB ,,Regrista” prašymą ir patvirtino 174 375,09 Lt trečiosios eilės finansinį reikalavimą.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Bankrutuojanti IĮ „Constraktus” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį ir atmesti BUAB „Regrista” prašymą dėl įtraukimo į bankrutuojančios IĮ „Constraktus” kreditorių sąrašą 174 375,09 Lt sumai.

17Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog kreditorius skolininkui yra sumokėjęs 120 400 Lt, tačiau teismas neteisingai nustatė, kad šis mokėjimas laikytinas avansiniu mokėjimu, o ne mokėjimu už atliktus darbus. Teismas neatsižvelgė ir visiškai nevertino aplinkybės, jog skolininkas atliktus darbus perdavė kreditoriui, o kreditorius juos priėmė, pasirašydamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bei pažymas už atliktus darbus. Kreditorius pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nekėlė, todėl skolininkas kreditoriui pateikė PVM sąskaitas-faktūras CON Nr. 042, 037 ir 053. Jeigu kreditorius būtų turėjęs kokių nors pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, kreditorius nebūtų priėmęs atliktų darbų ir nebūtų pasirašęs atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų. Kreditoriaus pasirašyti dokumentai liudija, kad vis tik kreditorius priėmė skolininko atliktus darbus ir įsipareigojo už juos atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad dalinis PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimas rodo, jog vis tik kreditorius priėmė skolininko atliktus darbus ir pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo. Priešingu atveju, jeigu darbai išties būtų buvę atlikti nekokybiškai, tai kreditorius nebūtų mokėjęs 120 400 Lt sumos skolininkui.

182008 m. liepos 24 d. buvo pasirašytas Papildomas susitarimas prie 2007 m. lapkričio 23 d. statybos rangos sutarties (toliau - Papildomas susitarimas), kuriame aiškiai nurodyta, kad kreditorius ir skolininkas Papildomą susitarimą pasirašė atsižvelgdami į tai, kad tarp šalių kilo ginčas bei į tai, kad šalys yra pasirašiusios PVM sąskaitas-faktūras CON Nr. 042, 037 ir 053 bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, o kreditorius skolininkui yra sumokėjęs 120 400 Lt. Teismas nevertino tikrosios šalių valios sudarant Papildomą susitarimą ir neteisingai konstatavo, jog iki Papildomame susitarime numatytos datos (2008 m. rugsėjo 28 d.) skolininkas nebuvo atlikęs jokių kokybiškų darbų, todėl kreditoriaus sumokėti 120 400 Lt vertintini kaip avansinis mokėjimas. Priešingai, Papildomame susitarime yra konstatuota, kad yra pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, kas rodo, kad atitinkami darbai jau buvo atlikti. Papildomu susitarimu buvo susitarta ne dėl jau atliktų darbų atlikimo termino, o dėl būsimų atliekamų darbų atlikimo termino. Tai, kad buvo pasirašytas Papildomas susitarimas, jau atliktų darbų fakto nekeičia ir kreditoriui jau buvo kilusi prievolė apmokėti aukščiau paminėtas PVM sąskaitas-faktūras. Jeigu darbai nebūtų atlikti ar būtų buvę atlikti nekokybiškai, tuomet kreditorius nebūtų pasirašęs atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų bei pažymų už atliktus darbus, o tuo labiau nebūtų iš dalies apmokėjęs pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų. Dėl šios priežasties teismas neteisingai nustatė, kad Papildomu susitarimu buvo susitarta, jog 120 400 Lt suma, sumokėta skolininkui, yra avansinis mokėjimas už nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą.

19Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino skolininko pateikto 2010 m. lapkričio 29 d. Ekspertizės akto, o vadovavosi 2010 m. kovo 22 d. atliktos ekspertizės duomenimis. Šios abi ekspertizės akivaizdžiai prieštarauja viena kitai. 2010 m. kovo 22 d. ekspertizės akte nurodyta, kad visi darbai atlikti su trūkumais, todėl netinkami naudoti, o 2010 m. lapkričio 29 d. ekspertizės akte nustatyta, kad darbai yra nebaigti, tačiau jokiu būdu ne atlikti su trūkumais, t. y. darbai atlikti tinkamai, tačiau jie yra nebaigti. Skolininko nuomone, ši aplinkybė turi esminę reikšmę, tačiau teismas nepagrįstai atmetė skolininko argumentus dėl to, jog skolininkas neturėjo finansinių galimybių užbaigti darbus dėl kreditoriaus vengimo atsiskaityti su skolininku už atliktus darbus, todėl neužbaigus darbų, jau atliktų darbų būklė dėl gamtos reiškinių pradėjo sparčiai blogėti. Teismas turėjo pareigą išsamiai ištirti abiejų šalių pateiktų įrodymus, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties akivaizdžiai matyti, kad teismas apskritai nevertino ir neanalizavo skolininko pateiktų įrodymų bei paaiškinimų apie atliktus darbus, o vadovavosi vien tik kreditoriaus pateiktais duomenimis.

20Taip pat teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad 174 375,09 Lt suma, t. y. 120 400 Lt avansinis mokėjimas ir 53 975,09 Lt palūkanos yra kreditoriaus patirti nuostoliai. Teismas nepagrįstai peržengė kreditoriaus pateikto prašymo ribas, kadangi kreditorius nei pateiktame prašyme, nei posėdžių metu niekada neminėjo, kad 174 375,09 Lt suma yra jo patirti nuostoliai. Kreditorius niekada neteigė, kad patyrė kokių nors nuostolių ir jų dydžio neįrodinėjo. Būtent kreditoriui kyla pareiga įrodyti jo patirtų nuostolių dydį. Kreditorius nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis yra patyręs kažkokius nuostolius, be to, kreditorius netgi niekada ir nenurodė patyręs nuostolių. Kreditorius 120 400 Lt sumos sumokėjimą skolininką traktavo kaip avansinį mokėjimą ir siekė, kad minėta suma kreditoriui būtų grąžinta būtent kaip avansinis mokėjimas, tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad 120 400 Lt skolininkui sumokėta suma jokiu būdu nėra avansinis mokėjimas, o tai yra mokėjimas už atliktus darbus. Teismas nepagrįstai atmetė visus skolininko argumentus dėl atliktų darbų kokybiškumo, t. y. neanalizavo 2010 m. lapkričio 29 d. ekspertizės akto bei skolininko paaiškinimų dėl nebaigtų darbų, ir dėl to padarė klaidingą išvadą, jog atlikti darbai yra nekokybiški, dėl ko 120 400 Lt avansinis mokėjimas ir 53 975,09 Lt palūkanos yra kreditoriaus patirti nuostoliai.

21Kreditorius BUAB „Regrista” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas bankrutuojančios IĮ „Constraktus” bankroto administratoriaus skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad skolininkas neatliko darbų kokybiškai, nesiėmė jokių veiksmų darbų trūkumams pašalinti, o praėjus ilgam laiko tarpui ir neištaisius atliktų darbų trūkumų, atlikti darbai yra itin blogos būklės, todėl kreditorius dėl skolininko kaltės (nesavalaikis ir netinkamas darbų atlikimas) patyrė 174 375,09 Lt nuostolių.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Atskirasis skundas atmestinas.

24Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

26Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

27Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

28Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius BUAB „Regrista” kreipėsi į skolininko bankrutuojančios IĮ „Constraktus” administratorių su 176 375,09 Lt dydžio finansiniu reikalavimu (t. 1, b. l. 144-146), kuriame nurodė, kad sumokėjo skolininkui 120 400 Lt sumą pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 2007/11/23. Skolininkas darbus pagal sutartį turėjo atlikti iki 2008 m. rugsėjo 28 d. (2008 m. liepos 24 d. papildomo susitarimo prie 2007 m. lapkričio 23 d. Statybos subrangos sutarties 8 punktas). Tačiau iki nurodytos datos skolininkas darbų už 120 400 Lt neatliko, o nuo 2008 m. rugsėjo 28 d. skolininkui yra skaičiuojamos 11,84 proc. dydžio palūkanos (1 mėn. VILIBOR + 7), todėl skolininkas yra skolingas 53 975,09 Lt (120 400 x 11,84 proc./365 d. x l382 d. = 53 975,09 Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. liepos 11 d. Kreditorius nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-207-592/2010 pagal IĮ „Constraktus” ieškinį UAB „Regrista” dėl skolos priteisimo ir 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu (t. 1, b. l. 50-52) ieškinys atmestas, o apskundus šį sprendimą ir apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, apeliacinės instancijos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartimi (t. 1, b. l. 53-59) pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, todėl skolininkas yra skolingas BUAB „Regrista” 120 400 Lt už neatliktus darbus ir 53 975,09 palūkanų.

29Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus pareikštą skolininkui reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, remdamasis byloje esančiais duomenimis pagrįstai nustatė, kad tarp šalių buvo pasirašyta 2007 m. lapkričio 23 d. Statybos subrangos sutartis Nr. 2007/11/23 (t. 3, b. l. 6-10) dėl dviejų dvibučių namų fasadų šiltinimo ir apdailos darbų atlikimo bei jų apmokėjimo, nustatant darbų pradžią – 2007 m. lapkričio 24 d. ir pabaigą – 2008 m. rugsėjo 28 d. Tarp šalių 2008 m. liepos 24 d. buvo pasirašytas Papildomas susitarimas prie 2007 m. lapkričio 23 d. Statybos subrangos sutarties (t. 3, b. l. 11-12), kuriuo šalys siekė išspręsti kilusį ginčą dėl abiejų sutarties šalių įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, bei abi šalys pripažino, kad rangovas, t. y. kreditorius, subrangovui, t. y. skolininkui, yra sumokėjęs 120 400 Lt avansą už numatomų atlikti darbų apimtis, t. y. 1617 kv. m, kurių bendra vertė yra 288 304 Lt.

30Pagal Civilinio proceso kodekso 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodymu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, išaiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 str. reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos procese metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytinumo. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, t. y. visos teismo išvados, priimtos dėl į bylą pateiktų įrodymų turi būti pagrįstos ne vien subjektyviu vertinimu, bet įrodymų visuma bei konkrečiais argumentais.

31Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto bylos yra viešojo intereso bylos ir teismas jose turi būti aktyvus, o taip pat ir gali viršyti ieškinio reikalavimų ribas. Pagal Civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Civilinio proceso kodekso 279 str. 4 d. taip pat nustatyta, kas sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi būtina sąlyga, teismo sprendimui suteikianti prejudicinio fakto galią, yra jo įsiteisėjimas.

32Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-207-592/2010 nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis priimant 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą, jog 2008 m. liepos 24 d. tarp šalių pasirašyto papildomo susitarimo esmė - pašalinti skolininko atliktų darbų trūkumus, ką pasak teismo patvirtina šio susitarimo nuostatos, kad kreditorius yra sumokėjęs skolininkui 120 400 Lt dydžio avansą, o ne už atliktus darbus (susitarimo 2 p.). Ekspertas V. B. E. patvirtino kreditoriaus nurodytas aplinkybes, kad darbai atlikti nekokybiškai ir nesilaikant statybas nustatančių norminių aktų reikalavimų, o skolininkas nepateikė teismui įrodymų, kad po susitarimo sudarymo atliko darbus ir perdavė juos kreditoriui, dėl ko kreditorius neturi pareigos mokėti už darbus, kurie nėra įvykdyti (t. 1, b. l. 78-83). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad šalių aptarti darbai yra atlikti nekokybiškai, skolininkas kaip rangovas nepateikė įrodymų, kad papildomu susitarimu kreditorius pripažino priėmęs kokybiškai atliktus darbus 199 619,03 Lt sumai, kad ir pagal susitarimą atliko darbus, už kuriuos kreditoriui atsiranda prievolė atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą, nurodydamas, kad po papildomo susitarimo pasirašymo IĮ „Constraktus” jokių darbų neatliko, todėl UAB „Regrista” neturi pareigos mokėti už darbus, nors ir įformintus darbų priėmimo-perdavimo aktais, tačiau šalių sudaryto papildomo susitarimo kontekste nepripažįstamais kaip atliktų darbų kiekį bei tinkamą kokybę patvirtinančiais dokumentais.

33Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad remiantis 2008 m. liepos 24 d. Papildomo susitarimo prie 2007 m. lapkričio 23 d. Statybos subrangos sutarties 10 punktu šalys susitarė, jog kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir nepavykus šalims išspręsti atliktų darbų kokybės klausimo derybų būdu, šalys turi teisę kviesti ekspertus atliktiems darbams įvertinti. 2010 m. kovo 22 d. ekspertas V. B. E. atliko namų, esančių ( - ), ekspertizę, kuria ištyrė išorės sienų šiltinimo ir apdailos darbų kokybę bei konstatavo, kad visi atlikti darbai yra nekokybiški, su esminiais trūkumais, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl netinkami naudoti. Kadangi BIĮ „Constraktus” nereagavo į UAB „Regrista” eilę kartų teiktas pretenzijas dėl darbų trūkumų pašalinimo ir nesiėmė jokių veiksmų trūkumams pašalinti, o nuo darbų atlikimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl atlikti darbai yra itin blogos būklės, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad dėl skolininko veiksmų kreditorius patyrė akivaizdžius nuostolius. Nors kreditorius reiškė reikalavimą patvirtinti finansinį reikalavimą kitu pagrindu, t. y. grąžinti avansinį mokėjimą, kurį jis sumokėjo skolininkui, nes skolininkas jokių kokybiškų darbų neatliko, tačiau padarė išvadą, kad 120 400 Lt avansinis mokėjimas, kurį sumokėjo BUAB „Regrista” skolininkui ir prašomos priteisti 53 975,09 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. liepos 11 d., yra kreditoriaus BUAB „Regrista” dėl skolininko BIĮ „Constraktus” kaltės (nesavalaikio ir netinkamo darbų atlikimo) patirti nuostoliai, dėl ko teisėtai ir pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą ir patvirtino 174 375,09 Lt trečios eilės finansinį reikalavimą.

34Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas nagrinėjant Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme civilinę bylą neginčijo 2010 m. kovo 22 d. eksperto V. B. E. atliktos namų, esančių ( - ), ekspertizės bei fakto, kad gavo 120 400 Lt. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant kreditoriaus pareikštą reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo teiginiai, kad kreditorius yra sumokėjęs 120 400 Lt už darbus, kuriuos priėmė pagal pasirašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bei pažymas už atliktus darbus, nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, todėl skolininkas išrašė ir pateikė kreditoriui apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras CON Nr. 042, 037, 053, kurias pastarasis ir apmokėjo - pripažinti kaip skolininko gynybinė versija, kadangi ji nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, paneigiančiais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu nustatytas faktines aplinkybes bei pripažintas apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusia 2012 m. sausio 16 d. nutartimi.

35Teismas atmeta ir apelianto argumentus, susijusius su 2010-11-29 Ekspertizės akto vertinimu. 2010-03-22 Ekspertizės aktas buvo surašytas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1086-592/2009 skyrus ekspertizę. 2010-11-19 Ekspertizės aktas buvo surašytas sutarties su IĮ „Constractus“ pagrindu. Pagal CPK 212, 216 straipsnius ekspertizės išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis) šioje byloje laikytina tik 2010-03-22 Ekspertizės aktas, o 2010-11-29 Ekspertizės aktas vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje, kurioje sprendžiamas kreditorinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimas, apeliantas siekia, kad teismas pervertintų įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes. Kaip matyti iš Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutarties, teismai pasisakė dėl apelianto atliktų darbų kokybės, taip pat ir remiantis 2010-03-22 Ekspertizės akto išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl apelianto argumentai, susiję su 2010-03-22 Ekspertizės akto išvadų, kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, pervertinimo, atmetami kaip nepagrįsti.

36Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, jog Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai peržengė kreditoriaus pareikšto prašymo ribas dėl avansinio mokėjimo grąžinimo, darydamas išvadą, kad pareikšto reikalavimo suma yra kreditoriaus patirti nuostoliai, kadangi teismas tokią išvadą darė nustatęs ir ištyręs bylos faktines aplinkybes bei įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nurodė, jog ieškovas UAB „Regrista“ patyrė akivaizdžius nuostolius dėl nesavalaikio ir netinkamo darbų atlikimo, bet nenurodė taikytinos materialinės teisės normos, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, kadangi tokią ieškovo teisę (reikalauti nuostolių atlyginimo) numato tiek CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai, 3 dalis, 6.695 straipsnis, 6.61 straipsnis, tiek šalių sudarytos 2007-11-23 Statybos subrangos sutarties Nr. 2007/11/23 punktai 6.6, 10.32008-07-24 Papildomo susitarimo 14 punktas.

37Atsižvelgęs į auščiau nurodytas faktines aplinkybes bei juos pagrindžiančius teisinius argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis priimta visapusiškai ir išsamiai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, paremtą ankstesnių teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pripažintomis įsiteisėjusiu sprendimu, turinčiu prejudicinę galią, o skolininkas pateiktu atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų byloje faktinių aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei paliktina nepakeista.

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Kreditorius UAB ,,Regrista” kreipėsi į bankrutuojančios IĮ... 5. Bankrutuojančios ĮĮ ,,Construktus” administratorius ginčijo minėto... 6. Kreditorius UAB ,,Regrista” pateikė atsiliepimą į administratoriaus... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtino... 9. Teismas konstatavo, kad tarp kreditoriaus UAB ,,Regrista” (rangovas) ir... 10. 2008 m. liepos 24 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą prie 2007 m.... 11. 2008 m. liepos 10 d. UAB ,,Regrista” kreipėsi į IĮ ,,Constraktus” su... 12. Atsakovas ĮĮ ,,Constraktus” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 13. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi paliko Vilniaus... 14. 2008 m. liepos 24 d. papildomame susitarime prie 2007 m. lapkričio 23 d.... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Bankrutuojanti IĮ „Constraktus” atskiruoju skundu prašo panaikinti... 17. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog kreditorius skolininkui yra... 18. 2008 m. liepos 24 d. buvo pasirašytas Papildomas susitarimas prie 2007 m.... 19. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino skolininko pateikto 2010 m.... 20. Taip pat teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad 174 375,09 Lt suma,... 21. Kreditorius BUAB „Regrista” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Atskirasis skundas atmestinas.... 24. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės,... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 27. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius BUAB „Regrista” kreipėsi į... 29. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus pareikštą... 30. Pagal Civilinio proceso kodekso 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas - tai... 31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto bylos yra viešojo intereso... 32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad remiantis... 34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas nagrinėjant Vilniaus... 35. Teismas atmeta ir apelianto argumentus, susijusius su 2010-11-29 Ekspertizės... 36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą,... 37. Atsižvelgęs į auščiau nurodytas faktines aplinkybes bei juos... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą....