Byla 1A-627-360-2012
Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Rasos Valentinienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei, Audriui Kvajauskui, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, nuteistajam P. B., nuteistojo gynėjui advokatui Antanui Jonušui, nukentėjusiesiems D. B., M. B., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. bei nukentėjusiųjų atstovo advokato Gedimino Lukausko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda.

2Iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajam M. B. priteista 4863 Lt 11 ct ir iš AAS „Gjensidige Baltic“ 2136 Lt 89 ct neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai D. B. iš nuteistojo P. B. 4623 Lt 11 ct ir iš AAS „Gjensidige Baltic“ 2376 Lt 89 ct neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. B. iš nuteistojo P. B. 2281 Lt 78 ct ir iš AAS „Gjensidige Baltic“ 1718 Lt 22 ct neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos dalies civilinis ieškinys atmestas.

3Taip pat iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajai D. B. priteista 130 Lt proceso išlaidų ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

5P. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata: 2011-11-26, apie 18.30 val., Klaipėdos r., Kalniškės k., kelio Dauparai– Gargždai–Vėžaičiai 8 km 700 m, vairuodamas automobilį „Dodge Magnum”, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 158 punktų reikalavimus, t. y. nesielgė atsargiai, nesilaikė saugaus eismo keliais taisyklių, kelio ženklų, todėl sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje artėdamas prie jos šalutiniu keliu, nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, t. y. ignoruodamas kelio ženklą 203 – „Duoti kelią“, nesustojo prie sankryžos, išvažiavo iš šalutinio kelio ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu „Renault Megane Scenic”, valstybinis numeris ( - ) vairuojamu M. B., dėl to po susidūrimo nustūmė nuo kelio į griovį. Eismo įvykio metu automobilio „Renault Megane Scenic” vairuotojui M. B. ir keleivei D. B. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, keleiviui A. B., gim. 2011 m., padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendį: sumažinti jam paskirtą baudą ir nuteisti jį ne didesne kaip 5000 Lt bauda; nukentėjusiajai D. B. priteisti 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 3552,24 Lt priteisiant iš AAS „Gjensidige Baltic“ ir 447,76 Lt iš jo; nukentėjusiajam M. B. priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1807,28 Lt priteisiant iš AAS „Gjensidige Baltic“ ir 192,72 Lt iš jo; nukentėjusiajam A. B. priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 872,48 Lt priteisiant iš AAS „Gjensidige Baltic“ ir 127,52 Lt iš jo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

7Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, paskyrė per griežtą bausmę, taip pat neteisingai išsprendė civilinį ieškinį. Pasak apelianto, spręsdamas klausimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika ir priėjo išvados, kad eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, nuo 3740 Lt iki 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, nuteistojo manymu, teismas dėl šios dalies rėmėsi daugiausia tokia kasacinių bylų praktika, kurioje nukentėjusiųjų asmenų sveikatos sutrikdymai nors ir kvalifikuojami kaip nesunkūs ar nežymus, bet pagal savo pobūdį yra sukėlę žymiai sunkesnes pasekmes nei nagrinėjamoje byloje – klubikaulio lūžimas, krūtinkaulio lūžimas, dubens kaulų lūžiai, kryžkaulio lūžiai, kraujosruvos po voratinkliniu smegenų dangalu, blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu ir pan. Pažymi, jog tik nukentėjusiajai D. B. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas ir 9–10 šonkaulių lūžimais. Kiti D. B. padaryti sužalojimai įvardyti kaip sumušimai ir odos nubrozdinimai. M. B. padaryti sužalojimai įvardijami kaip raiščių patempimai ir sumušimai su odos nubrozdinimais. A. B. nustatytas sumušimas su poodine kraujosruva. Todėl priimdamas nuosprendį ir spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas privalėjo remtis tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir aukštesniosios instancijos teismų praktika, kuri pagal bylos aplinkybes yra panašiausia ir artimiausia į nagrinėjamą bylą tiek pagal eismo įvykio aplinkybes, tiek pagal atsiradusias žalingas pasekmes. Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį iki 4000 Lt padidino neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, kuriam eismo įvykio metu dėl galvos smegenų sutrikdymo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ir iki 3000 Lt padidino neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, kuriam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. kovo 17d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2009). Aukštesniosios instancijos teismas iki 5000 Lt padidino neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, kuris dėl gautų sužalojimų – kairio šlaunikaulio (uždaru) lūžimo viduriniame trečdalyje – ilgą laiką kentė skausmą, nukentėjusiojo gydymas užtruko ilgai, jo sveikatos sugrąžinimas buvo susijęs su dviejų chirurginių operacijų darymu, tai susiję su dvasiniais išgyvenimais, nukentėjusysis turėjo nepatogumų dėl mokymosi proceso – kurį laiką negalėjo lankyti mokyklos. Nukentėjusiajai, kuriai dėl muštinės žaizdos viršugalvio kairėje, dešinio riešo ir kairiojo peties sumušimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas pripažino esant teisingą ir pagrįstą 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimas už liekamąsias neigiamas autoįvykio metu gautų sužalojimų pasekmes – blogą savijautą, depresiją, miego sutrikimus ir pan., gali būti priteisiamas tik tais atvejais, kai tokių neigiamų pasekmių buvimas yra patvirtinamas teismo medicininės ekspertizės. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą priteisė ir už tariamus liekamuosius sveikatos sutrikimo reiškinius – slogą, sunkumą lipant laiptais, nerimą dėl galimų sveikatos komplikacijų ateityje ir pan., tačiau šie nukentėjusiųjų nusiskundimai byloje nebuvo patvirtinti jokiais patikimais įrodymais. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad D. B. nors ir buvo nustatyti dviejų šonkaulių lūžiai, jų gydymui chirurginės operacijos nebuvo atliekamos.

8Be to, pasak nuteistojo, priteisdamas pernelyg didelį neturtinės žalos atlyginimą teismas neteisingai įvertino ir jo turtinę padėtį – teigia, kad nors jam iš tikrųjų nuosavybės teise priklauso mažos vertės gyvenamasis pastatas kaimo vietovėje, tai yra jo vienintelis turimas gyvenamasis būstas. Norėdamas atlyginti jam priteistą žalos atlyginimą, būtų priverstas šį pastatą parduoti, šiuo metu jokių nuolatinių pajamų jis neturi, yra remiamas tėvų. Todėl apelianto įsitikinimu, D. B. priteistos neturtinės žalos dydis neturėtų būti didesnis kaip 4000 Lt, M. B. – 2000 Lt, A. B. – 1000 Lt. Kadangi nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos jau buvo atlyginusi draudimo bendrovė AAS „Gjensidigė Baltic” – M. B. – 1220 Lt, D. B. – 980 Lt, A. B. – 200 Lt (iš viso 2400 Lt), AAS „Gjensidige Baltic” turėtų atlyginti papildomai 6232 Lt (2500 EUR, t. y. 8632 Lt, – 2400 Lt) neturtinės žalos atlyginimo pagal vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Taikant proporcingumo principą AAS „Gjensidige Baltic” D. B. papildomai turėtų atlyginti 3552,24 Lt neturtinės žalos atlyginimo, M. B. – 1807,28 Lt, A. B. – 872,48 Lt. Kita neturtinės žalos atlyginimo dalis priteistina iš jo, atitinkamai D. B. – 447,76 Lt, M. B. – 192,72 Lt, A. B. – 127,52 Lt.

9Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismas konstatavo, kad byloje yra tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis nusikalto pirmą kartą, padarytas nusikaltimas yra netyčinis. Tačiau teismas paskyrė 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudą, nors valstybės kaltintojas siūlė skirti tik 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą. Pažymi, kad analogiškoje pagal faktines aplinkybes ir žalingas pasekmes baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo esant teisingą 5000 Lt dydžio baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-129/2009). Todėl, apelianto nuomone, jam paskirtoji bausmė yra per griežta.

10Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas advokatas G. Lukauskas prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendį priteisiant nukentėjusiajam M. B. žalą (tiesioginius nuostolius) – negautas pajamas – 18 900 Lt. Nurodo, jog nesutinka su priimto teismo nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio atmetimo. Mano, jog teismas ne iki galo ir nevisapusiškai vertino prie civilinio ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus, grindžiančius ieškinio reikalavimą dėl nukentėjusiojo M. B. negautų darbinių pajamų priteisimo. Teismo argumentai dėl ieškinio atmetimo yra nepagrįsti ir abstraktaus pobūdžio. Anot nukentėjusiojo atstovo, teismas pats pripažino, kad į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad M. B. vidutinis mėnesinis atlyginimas dirbant užsienio kompanijose yra 9145 Lt, neatskaičius jo pragyvenimui išleidžiamų pinigų. Teismo argumentavimas, savaip interpretuojant paties M. B. duotus paaiškinimus teisme, kad neva pagal nusistovėjusią jo darbo praktiką, jis du mėnesius dirba užsienyje, o po to du mėnesius būna Lietuvoje be darbo, prieštarauja į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams. Taip pat teismas neteisingai suprato M. B. paaiškinimą dėl savo iniciatyva nutraukto nedarbingumo ir išvykimo į darbinę komandiruotę į užsienį pagal naują kontraktą. Iš teismui į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (banko sąskaitos išklotinė), taip pat paaiškinimo teisme matyti, kad nukentėjusiajam M. B. nedarbingumą teko nutraukti savo valia – esant būtinumui uždirbti šeimai pinigų, nes nedarbingumo pašalpos pastarasis negavo, sąskaitoje buvusios piniginės lėšos išseko, o tuo metu, kaip ir dabar, M. B. buvo ir yra vienintelis šeimos maitintojas. Todėl pagal UAB „( - )” pasiūlymą (tai patvirtina į bylą pateiktas UAB „( - )” 2012-01-30 pranešimas) sudaryti darbinį kontraktą laikotarpiui nuo 2011-12-05 iki 2012-01-27 M. B. būtų dirbęs, ir tai nė kiek nebūtų prieštaravę jo susiformavusios darbinės veiklos praktikai. Pasak nukentėjusiojo atstovo advokato, teismas nuosprendyje, atmesdamas M. B. reikalavimą dėl negautų pajamų, neteisingai traktuoja teisme duotus paaiškinimus, kad neva „tik atsiradus pelningam pasiūlymui, jis 2012-01-25 išvyko į užsienį dirbti pagal darbo kontraktą”. Kada asmuo dirba pagal atskirus trumpalaikius kontraktus, nėra pagrindo interpretuoti, kada ir kaip asmuo būtų dirbęs.

11Pažymi, jog Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. yra reglamentuota, kad negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, yra žala (tiesioginiai), nuostoliai. Ir jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vadovaudamasis tuo pačiu gydytojo įrašu ambulatorinėje kortelėje, kuriuo teismas remiasi atmesdamas minimą ieškinio reikalavimą, mano, kad tai yra įrodymas, jog būtent iki to laiko M. B. buvo visiškai nedarbingas ir jis dėl neteisėtų nuteistojo P. B. veiksmų negalėjo dirbti ir gauti pajamų, kurias prašo priteisti.

12Teismo posėdyje nuteistasis P. B. ir jo gynėjas advokatas prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusieji D. B. ir M. B. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašo jo skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, prokuroras prašo nuteistojo ir nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinius skundus atmesti.

13Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.), nukentėjusiųjų atstovo advokato G. Lukausko apeliacinis skundas atmestinas.

14Dėl nuteistojo P. B. apeliacinio skundo

15Apeliantas skunde iš esmės ginčija teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dydį bei atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą tikrina tik neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kiek to prašoma skunde.

16Nors bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat įtakos turi konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. LR Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime nurodė, kad „konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 str. 2 d. bei konstitucinis teisinės valstybės principas“. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 str. 1 d. 5 p., kuriame numatyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą.

17Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatyme įtvirtinta nuostata, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

18BK 281 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – apibūdinama kaip neatsargumas. BK 281 str. 7 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal BK 281 str. 1–6 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Pagal BK 47 str. 3 d. už neatsargaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama iki 75 MGL dydžio bauda.

19Skirdamas bausmę P. B., teismas atsižvelgė į tai, kad P. B. anksčiau neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę, jog anksčiau neteistas, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, ketina kurti verslą, turi nekilnojamąjį turtą ir automobilį. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šias paminėtas aplinkybes konstatavo, jog už padarytą nusikalstamą veiką P. B. gali būti skiriama sankcijoje numatyta švelniausia, su laisvės atėmimu nesusijusi, bausmės rūšis – bauda, nustatant žymiai mažesnį už sankcijos vidurkį jos dydį. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nuteistajam vis dėlto paskyrė baudą, savo dydžiu artimą šios bausmės rūšies maksimumui – 75 MGL. Teisėjų kolegija mano, jog, įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas paskyrė P. B. per griežtą bausmę.

21P. B. nuteistas už paties lengviausio iš BK 281 str. numatytų neatsargių nusikaltimų padarymą. Taigi, eismo įvykis buvo nulemtas ne kokio nors šiurkštaus ar įžūlaus KET pažeidimo, o nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir jo dėmesingumo stokos. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis iškart pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus. Jo gailėjimasis dėl padarytos veikos yra ne formalus, o nuoširdus, jis supranta savo veikos pavojingumą ir žalingumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamą praktiką skiriant baudą nuteistiesiems, kai nukentėjusiesiems yra padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas arba padaromas nesunkus ir nežymus sveikatos sužalojimas, kai nusikaltimas padarytas vairuojant transporto priemonę, esant lengvinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paprastai skiriama bauda nuo 5 iki 15 MGL (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-386/2009, 2K-215/2010. 2K-378/2011, 2K-421/11, 2K-86/2012, 2K-145/2012). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistajam P. B. skirtina bauda savo dydžiu artima šios bausmės rūšies minimumui – 10 MGL (1300 Lt).

22Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai.

23LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.282 str. nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 str., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą dėl patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų ir taikydamas CK 6.250 str. 2 d., kaip žalos dydžio nustatymo kriterijus, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes.

24Nuteistasis P.B. skunde nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems turi būti sumažintas: nukentėjusiajai D. B. priteistos neturtinės žalos dydis neturėtų būti didesnis kaip 4000 Lt, nukentėjusiajam M. B. – 2000 Lt, nukentėjusiajam A. B. – 1000 Lt, kadangi, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi daugiausia tokia kasacinių bylų praktika, kurioje nukentėjusiųjų asmenų sveikatos sutrikdymai nors ir kvalifikuojami kaip nesunkūs ar nežymūs, bet pagal savo pobūdį yra sukėlę žymiai sunkesnes pasekmes nei nagrinėjamoje byloje – klubikaulio lūžimas, krūtinkaulio lūžimas, dubens kaulų lūžiai, kryžkaulio lūžiai ir pan. Šiuo atveju, pasak apelianto, tik nukentėjusiajai D. B. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas su 9–10 šonkaulių lūžimais, kiti D. B. padaryti sužalojimai įvardyti kaip sumušimai ir odos nubrozdinimai. Nukentėjusiajam M. B. padaryti sužalojimai įvardijami kaip raiščių patempimai ir sumušimai su odos nubrozdinimais, o nukentėjusiajam A. B. nustatytas sumušimas su poodine kraujosruva. Kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Apeliantas klysta teigdamas, jog daugiausiai nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai įvardyti kaip sumušimai ir odos nubrozdinimai.

25Specialisto išvadoje Nr. G 02/12 (03) konstatuota, jog nukentėjusiajam M. B. buvo nustatytas sprando srities raiščių patempimas, dešinio riešo raiščių patempimas, krūtinės dešinės pusės sumušimas, dešinio kelio sąnario sumušimas su odos nubrozdinimais, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo dydžio, atsižvelgė į tai, jog M. B. 2012 m. sausio 10 d. buvo atliktas dešinio kelio sąnario branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas ir diagnozuota: paterialinė, prepateliarinė edema, proksimilinis paterialinis tendinitas su sausgyslės viršūnės–medialinės dalies edema bei daliniu plyšimu ties prisitvirtinimu prie girnelės. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog po eismo įvykio nukentėjusysis patyrė labai didelius išgyvenimus dėl vaiko, žmonos ir dėl patirtų traumų: galvos, sprando, peties, kelių, rankos, riešo, kuris ir šią dieną yra sunkiai valdomas, kelia sunkumų atliekant darbines funkcijas, kitą dieną po eismo įvykio negalėjo pajudėti, iki šiol turi gerti ir tepti vaistus, jaučia fizinius skausmus lipant laiptais, ant kelio yra guzas, nukentėjusysis nuolat prisimena įvykusią avariją. Po eismo įvykio du mėnesius buvo nedarbingas.

26Nukentėjusiajai D. B. buvo nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su 9–10 šonkaulių lūžimais vidurinėje pažastinėje linijoje, dešinio klubo sumušimas su odos nubrozdinimais, dešinio kelio sąnario sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo dydžio taip pat atsižvelgė į tai, jog eismo įvykio metu ji buvo stipriai sužalota: sumuštas visas kūnas ir galva, patemptas kaklas, sumušta krūtinės ląsta ir vidinė šlaunies dalis, sumuštas klubas, dėl to ji negalėjo vaikščioti, patyrė didelius skausmus ir išgyvenimus. Naktį turėdavo gulėti ant nugaros, tirpdavo visas kūnas, negalėjo pati atsisėsti, prašydavo artimųjų pagalbos, kad naktį atneštų vaistų. Kiekvieną naktį D. B. skaudėdavo galvą, nes prisimindavo avarijos įvykius, todėl negalėdavo užmigti be vaistų. Po kelių dienų gydytojai pastebėjo, kad yra lūžę šonkauliai, dėl to liepė ramiai gulėti vieną mėnesį, dėl nuolatinio skausmo ji gėrė nuskausminamuosius vaistus. Pirmą mėnesį negalėjo pakelti vaiko, o antrą mėnesį negalėjo kilnoti sunkių daiktų ir rūpintis vaiku, kuris dar nevaikšto. Praėjus keturiems mėnesiams vis dar jaučia šonkaulių ir klubo sąnario skausmus, negali normaliai vaikščioti pakėlusi vaiką, jaučia tiek fizinį, tiek emocinį skausmą. Dėl klubo sumušimo nežino, ar ateityje galės gimdyti vaikus ir ar nebus kokių nors komplikacijų. Dėl įvykusio eismo įvykio patyrė didelį fizinį skausmą ir emocinius išgyvenimus, nes labai nerimauja dėl vaiko ir dėl vyro, nežino, ar vyras galės išlaikyti šeimą.

27Nukentėjusiajam A. B. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo dydžio, atsižvelgė į tai, jog eismo įvykio metu 9 mėnesių vaikas patyrė labai didelį išgąstį, jam buvo nubrozdinta kakta, dvi savaites vaikas turėjo slogą, nes lauke perpūtė vėjas. Tiek iš karto po eismo įvykio, tiek ir ligoninėje vaikas labai verkė, vėmė. Vaikas iki šiol yra labai neramus, labai prastai miega, dažnai krūpčioja, nors iki eismo įvykio buvo ramus, tenka vartoti raminamuosius vaistus. Vaikui dėl patirto šoko yra sustojęs dantų augimas, o dėl dirglumo jis ateityje gali turėti kalbos sutrikimų.

28Taigi, siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiųjų ir jiems žalą padariusio asmens – nuteistojo –interesų, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijų vertinimo principus bei principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai ir nežymiai sužalojami asmenys, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį tenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priteista suma (visiems nukentėjusiesiems) neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė, todėl nėra pagrindo dar labiau ją sumažinti. Tuo labiau, jog tikėtina, kad nukentėjusiesiems ir ateityje gali būti reikalingas papildomas gydymas, pareikalausiantis piniginių lėšų.

29Būtina pažymėti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Šio teismo nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiesiems nesunkius bei nežymų sveikatos sutrikdymus neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (Nr. 2K-461/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-215/2010 – 5000 Lt, Nr. 2K-200/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-401,/2009 – 2000 Lt, Nr. 2K-64/2009 – 10 000 Lt).

30Nors apeliantas kvestionuodamas apylinkės teismo nuosprendį teigia, jog priimdamas nuosprendį ir spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas privalėjo remtis tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri pagal bylos aplinkybes yra panašiausia ir artimiausia į nagrinėjamą bylą, tačiau kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi ir kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

31Taigi šiuo konkrečiu atveju trims eismo įvykio metu nukentėjusies asmenims 18 000 Lt piniginė kompensacija (priteisiant iš nuteistojo ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“) atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų sunkumus ir pobūdžius.

32Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas pernelyg didelį neturtinės žalos atlyginimą neteisingai įvertino jo turtinę padėtį. Anot nuteistojo, nors jam iš tikrųjų nuosavybes teise priklauso mažos vertės gyvenamasis pastatas kaimo vietovėje, tačiau tai yra jo vienintelis turimas gyvenamasis būstas, o norėdamas atlyginti jam priteistą žalos atlyginimą, jis būtų priverstas šį pastatą parduoti, nes šiuo metu jis jokių nuolatinių pajamų neturi, yra remiamas tėvų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 str.). Be to, pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Todėl apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog P. B. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, žada ateityje kurti verslą, turi nekilnojamojo turto ir automobilį, todėl ateityje turės galimybių uždirbti žalos atlyginimui, ir jam dėl žalos atlyginimo neatsiras nepriimtinų ir labai sunkių pasekmių.

33Kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir nukentėjusiesiems priteistų sumų konkrečių dalių priteisimo iš nuteistojo P. B. ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ klausimą, todėl keisti šią teismo nuosprendžio dalį taip pat nėra pagrindo.

34Įvertinusi padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes nukentėjusiųjų sveikatoms ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, nuteistojo galimybę atlyginti padarytą žalą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai pritaikė neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. bei 6.282 str.

35Dėl nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinio skundo

36Nukentėjusiųjų atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendį, priteisiant nukentėjusiajam M. B. žalą – negautas pajamas – 18 290 Lt. Advokato nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinio dalį dėl negautų darbinių pajamų priteisimo.

37Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatavo, jog nors į bylą yra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad M. B. vidutinis mėnesinis atlyginimas dirbant užsienio kompanijose yra 9145 Lt, neatskaičius jo pragyvenimui išleidžiamų pinigų, tačiau nėra pateikta pakankamai įrodymų, jog M. B. buvo ar galėjo būti susijęs darbo santykiais su darbdaviu ir juos turėjo nutraukti dėl savo nedarbingumo du mėnesius po eismo įvykio. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog pats nukentėjusysis parodė, kad į eismo įvykį pateko grįžęs iš Suomijos pasibaigus trumpalaikiam kontraktui, o pagal nusistovėjusią praktiką jis du mėnesius dirba užsienyje, o po to du mėnesius būna Lietuvoje be darbo, ir tuo metu darbdavio sveikatos draudimai jam negalioja ir jis negauna jokių pajamų. Teismas laikė, kad į bylą pateiktas UAB „( - ) “ pranešimas, kuriame nurodyta, kad su M. B. buvo žodinis susitarimas jį įdarbinti būtent laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki 2012-01-27, yra abstraktaus pobūdžio, be to, neatitinkantis M. B. jau nurodytos darbinės praktikos. Pats nukentėjusysis teisme nurodė, kad tik atsiradus pelningam pasiūlymui, jis 2012-01-25 savo iniciatyva nutraukė nedarbingumą ir išvyko į užsienį. Todėl civilinio ieškinio dalį dėl 18 290 Lt turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo atmetė, neįrodžius, kad nukentėjusysis negavo darbinių pajamų dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir dėl to sukelto nedarbingumo.

38Atsižvelgiant į CK 6.249 str. 1 d., negautos pajamos laikomos turtine žala. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, jog negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

39Nukentėjusysis savo turtinę žalą įvardija kaip 18 290 Lt negautų pajamų, kadangi jis dėl patirto sveikatos sutrikdymo daugiau nei 2 mėnesius negalėjo dirbti, o jo vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal ankstesnę darbo sutartį yra 9145 Lt. Tačiau pažymėtina, jog nukentėjusysis M. B. eismo įvykio metu jau buvo bedarbis, realių pajamų negavo, kadangi dirbo užsienyje pagal trumpalaikį kontraktą, kuris pasibaigė. Tuo tarpu žalos dydis dėl negautų pajamų privalo būti tiksliai įvertintas ir nustatomas atsižvelgiant į duomenis, pagrindžiančius asmens turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo, pvz., negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis būtų dirbęs arba įsidarbinęs, arba užsiregistravęs darbo biržoje, byloje nėra. Todėl nukentėjusiojo atstovo teiginiai, jog M.B. negautos pajamos turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į jo vidutinį darbo užmokestį iki atleidimo iš paskutinės darbovietės, yra teisiškai nepagrįsti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantis UAB „( - )“ pranešimas patvirtina, jog nukentėjusysis M. B. būtų sudaręs darbinį kontraktą laikotarpiu nuo

402011-12-05 iki 2012-01-27 ir būtų dirbęs, jei nebūtų sukliudę eismo įvykio metu patirti sužalojimai, tačiau kaip jau minėta, jog negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje išaiškinta, jog teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis, todėl kolegija sprendžia, kad šių pajamų gavimas neįrodytas ir pagrįstas prielaidomis.

41Būtina pažymėti ir tai, jog remtis UAB „( - )“ pranešimu negalima, kadangi ši bendrovė nėra nukentėjusiojo darbdavys, o kaip matyti iš pažymos, tik tarpininkas tarp nukentėjusiojo ir darbdavio, todėl jos pateikti skaičiai yra labiau teoriniai nei realūs. Juo labiau, kad pranešime nurodyta, jog su M. B. buvo tik žodinis susitarimas, kad UAB „( - )“ siųs jį į komandiruotę darbams Danijoje (jeigu jis vėl įsidarbins į UAB „(duomenys neskelbtini“).

42Taigi, apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas negautų pajamų priteisimo klausimą, pagrįstai rėmėsi objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis, ir nukentėjusiojo M. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl negautų pajamų priteisimo išsprendė tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą.

43Dėl proceso išlaidų

44Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis P. B., tiek nukentėjusiųjų interesams atstovaujantis atstovas advokatas G. Lukauskas. Nukentėjusiųjų atstovas pateikė 700 Lt sąskaitą už teisines paslaugas. Šis prašymas tenkintas iš dalies.

45Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartis Nr. 2K-377/2009).

46Šiuo atveju nuteistojo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiųjų išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008,2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Šioje byloje nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokatui yra pagrįstos tik iš dalies, nes apeliacinis skundas, paduotas jų pačių iniciatyva, atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertintina ir tai, kad tas pats advokatas nukentėjusiųjų dalyvavo baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas nukentėjusiesiems. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį bei pasekmių sunkumą, nuteistojo turtinę padėtį. Dėl šių priežasčių bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus nukentėjusiųjų atstovo advokato paslaugoms apmokėti iš nuteistojo P. B. priteistina nukentėjusiesiems teisinėms paslaugoms apmokėti 350 Lt suma.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1p., 2 p.,

Nutarė

48nuteistojo P. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiųjų atstovo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundą atmesti.

49Pakeisti 2012 m. gegužės 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį:

50P. B. paskirtą bausmę – baudą – sumažinti iki 10 MGL (1300 Lt).

51Priteisti iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajam M. B. 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

52Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajam M. B. priteista 4863 Lt 11 ct ir iš AAS... 3. Taip pat iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajai D. B. priteista 130 Lt proceso... 4. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 5. P. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo pakeisti Klaipėdos rajono... 7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė... 8. Be to, pasak nuteistojo, priteisdamas pernelyg didelį neturtinės žalos... 9. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismas... 10. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas advokatas G. Lukauskas prašo... 11. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. yra reglamentuota, kad negautos... 12. Teismo posėdyje nuteistasis P. B. ir jo gynėjas advokatas prašo jo... 13. Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (Klaipėdos rajono... 14. Dėl nuteistojo P. B. apeliacinio skundo ... 15. Apeliantas skunde iš esmės ginčija teismo nuosprendžiu jam paskirtos... 16. Nors bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio... 17. Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.... 18. BK 281 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių... 19. Skirdamas bausmę P. B., teismas atsižvelgė į tai, kad P. B. anksčiau... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios... 21. P. B. nuteistas už paties lengviausio iš BK 281 str. numatytų neatsargių... 22. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nukentėjusiesiems... 23. LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis... 24. Nuteistasis P.B. skunde nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis... 25. Specialisto išvadoje Nr. G 02/12 (03) konstatuota, jog nukentėjusiajam M. B.... 26. Nukentėjusiajai D. B. buvo nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės... 27. Nukentėjusiajam A. B. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva... 28. Taigi, siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį,... 29. Būtina pažymėti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą... 30. Nors apeliantas kvestionuodamas apylinkės teismo nuosprendį teigia, jog... 31. Taigi šiuo konkrečiu atveju trims eismo įvykio metu nukentėjusies asmenims... 32. Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios... 33. Kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai... 34. Įvertinusi padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes... 35. Dėl nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinio skundo ... 36. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 37. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas reikalavimą dėl turtinės žalos... 38. Atsižvelgiant į CK 6.249 str. 1 d., negautos pajamos laikomos turtine žala.... 39. Nukentėjusysis savo turtinę žalą įvardija kaip 18 290 Lt negautų pajamų,... 40. 2011-12-05 iki 2012-01-27 ir būtų dirbęs, jei nebūtų sukliudę eismo... 41. Būtina pažymėti ir tai, jog remtis UAB „( - )“ pranešimu negalima,... 42. Taigi, apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 43. Dėl proceso išlaidų ... 44. Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis P. B., tiek... 45. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas... 46. Šiuo atveju nuteistojo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies,... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 48. nuteistojo P. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiųjų... 49. Pakeisti 2012 m. gegužės 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 50. P. B. paskirtą bausmę – baudą – sumažinti iki 10 MGL (1300 Lt).... 51. Priteisti iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajam M. B. 350 Lt (tris šimtus... 52. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....