Byla 2-1459-943/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ieškovams J. G., D. S., D. E., L. E., A. K., V. L., I. P., Z. P., R. Š., M. S., B. M., S. Ž. ir D. J. priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2070-232/2016 pagal ieškovų Jono H. D., A. D., R. U., J. G., D. S., A. P., D. E., L. E., G. N., A. K., D. V., V. L., I. P., Z. P., N. Č., O. V., R. V., R. Š., M. S., B. M., R. O., S. Ž., L. L., G. V. J., M. Ž., K. Ž. ir D. J. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis su atsakove individualiai sudarytas obligacijų pasirašymo ir indėlio sertifikato įsigijimo sutartis bei taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodant, kad jos priteisiamos iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.
  3. Išnykus bylos sustabdymo pagrindui, ieškovai pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovai J. G., D. S., D. E., L. E., A. K., V. L., I. P., Z. P., R. Š., M. S., B. M., S. Ž. ir D. J., pareiškę reikalavimus, susijusius indėlių sertifikatais, atsisakė ieškinio reikalavimų ir prašė civilinės bylos dalį nutraukti bei lygiomis dalimis iš atsakovės ir trečiojo asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jų reikalavimai, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, iš esmės buvo patenkinti, todėl nebeliko ieškinio dalyko.

5I. P. instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, priėmė ieškovų J. G., D. S., D. E., L. E., A. K., V. L., I. P., Z. P., R. Š., M. S., B. M., S. Ž. ir D. J. ieškinio reikalavimų atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, priteisė iš atsakovės administravimui skirtų lėšų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
  2. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų ieškovui J. G. priteisė 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei D. S. – 175,22 Eur, ieškovei D. E. – 145,43 Eur, ieškovei L. E. – 117,40 Eur, ieškovui A. K. – 224,28 Eur, ieškovei V. L. – 140,18 Eur, ieškovei I. P. – 140,18 Eur, ieškovui Z. P. – 140,18 Eur, ieškovei R. Š. – 157,70 Eur, ieškovei M. S. – 396 Eur, ieškovei B. M. – 140,18 Eur, ieškovei S. Ž. – 220,78 Eur ir ieškovui D. J. – 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles. Be to, atsižvelgė į tai, kad reikalavimai trečiajam asmeniui byloje nebuvo pareikšti, o vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo sumokėjo ieškovams draudimo išmokas savaime nereiškia, kad kaltė dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų tenka ir trečiajam asmeniui, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovės.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu atsakovė BAB bankas SNORAS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos arba ją pakeisti, nustatant, kad ieškovams iš atsakovės priteisiama po 117,40 Eur bylinėjimosi išlaidų nenurodant, kad jos priteisiamos iš atsakovės administravimui skirtų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kasacinio teismo išaiškinta, kad draudimo apsauga indėlio sertifikatams taikytina, todėl nelieka aplinkybių, dėl kurių ieškovai galėjo klysti. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovai nesuklydo. Kadangi ieškovų reikalavimai pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sutartis negaliojančiomis buvo pertekliniai, atsakovė negali būti įpareigota atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    2. Draudžiamojo įvykio metu buvo vadovaujamasi įstatyme nustatytu reglamentavimu, pagal kurį indėlių draudimo objektu negalėjo būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai. Tik po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo ir jo pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytų išaiškinimų tapo aišku, kad indėlio sertifikatai draudžiami indėlių draudimu. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo svarstyti klausimą, ar atsakovė ir trečiasis asmuo manydami, kad indėlio sertifikatams netaikomas indėlių draudimas, galėjo sąžiningai klysti.
    3. Ieškinys grindžiamas su kiekvienu iš ieškovų susijusiomis faktinėmis aplinkybėmis, buvusiomis sudarant ginčijamus sandorius, kurios iš esmės yra tipinės, pakeičiant tik sudarytų sandorių datas ir prašomas priteisti sumas, o teisinis pagrindas yra tas pats. Todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos už faktiškai suteiktas teisines paslaugas visiems ieškovams turi būti vienodos, nepriklausančios nuo to, kokia yra kiekvieno iš ieškovų ginčijamo sandorio suma. Kadangi minimali suma, už kurią atstovas sutiko teikti teisines paslaugas sudarė 117,40 Eur, būtent ši suma turi būti priteisiama kiekvienam ieškovui.
    4. Ieškovų reikalavimai pareikšti dėl sandorių, sudarytų iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo, jie nėra susiję su atsakovės bankroto procedūra ir jos bankroto administravimu, todėl teismas nepagrįstai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
    5. Atsakovė negavo ieškovų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių dokumentų, todėl neturėjo teisės pateikti motyvuotus atsikirtimus.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo banko atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Indėlio draudimo išmokų išmokėjimas ieškovams nereiškia, kad bankas patenkino ieškovų reikalavimus. Be to, atsakovė nepripažino ieškinio reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai indėlių draudimo išmokos išmokėjimą sutapatino su ieškovų reikalavimų patenkinimu.
    2. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, todėl draudimo išmokų neišmokėjimas iki kasacinio teismo nutarties priėmimo nereiškia atsakovės netinkamo elgesio. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo iš atsakovės ir (ar) trečiojo asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovų atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl netinkamo atsakovės ir trečiojo asmens elgesio, nes jie nepripažino ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, t. y. atsakovė neįtraukė ieškovų į asmenų, turinčių teisę gauti draudimo išmoką, sąrašą. Ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą su ieškiniu, kurio tikslas buvo gauti draudimo išmoką ir tokiu būdu susigrąžinti bankui patikėtas pinigų sumas. Po kasacinio teismo nutarties atsakovei pakeitus poziciją ir pripažinus ieškovų teisę į draudimo išmoką, buvo pasiektas analogiškas rezultatas, koks būtų pasiektas teismui patenkinus ieškinį. Tai reiškia, kad materialiuoju požiūriu ieškovai bylą laimėjo ir turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
    2. Aplinkybė, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusių ieškovų teisė į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Dėl to teismas pagrįstai pripažino atsakovės kaltę dėl pradėto teismo proceso ir priteisė ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
    3. Byla teisme pradėta po atsakovės bankroto bylos iškėlimo, todėl už išlaidų, patirtų ginant atsakovės interesus, atlyginimą atsakingas bankroto administratorius. Teismas pagrįstai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
    4. Kiekvieno ieškovo situacija individuali, todėl ir advokato honoraro klausimas su kiekvienu iš ieškovų buvo aptariamas individualiai, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį, priteistinos sumos dydį, etc. Be to, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio.
    5. Nepagrįsti atsakovės teiginiai apie rungimosi principo pažeidimą. Ieškovų prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti civilinės bylos dalį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo paduotas 2016 m. balandžio 20 d., todėl būtent nuo šios datos atsakovė galėjo susipažinti su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir jas pagrindžiančiais dokumentais.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas teismui bylą nutraukus, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12Dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas

  1. Atskirajame skunde atsakovė BAB bankas SNORAS nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, dėl dviejų priežasčių. Pirma, apeliantė nėra atsakinga dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jų reikalavimai dėl indėlio sertifikatų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo pertekliniai, antra, visgi jeigu teismas pripažintų ieškovų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tai atsižvelgiant į faktines ginčo aplinkybes, visiems ieškovams turi būti priteistos vienodo dydžio bylinėjimosi išlaidos, be to, nėra pagrindo šias sumas priteisti iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
  2. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes atsakovei BAB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą ieškovams nebuvo išmokėtos draudimo išmokos už iš atsakovės įsigytus indėlio sertifikatus. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, o tai nulėmė netinkamas teisinio reglamentavimo nuostatų aiškinimas. Draudimo išmokos ieškovams buvo išmokėtos tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Vadinasi, atsakovės pozicija dėl ieškovų lėšoms netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta. Ieškovų ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą lėmė būtent tai, kad jų siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, t. y. ieškovų reikalavimai buvo patenkinti iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo ieškovų reikalavimai buvo patenkinti ir būtent tai lėmė dalies ieškovų ieškinio reikalavimų atsisakymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės BAB banko SNORAS.
  4. Tai reiškia, kad jeigu atsakovė būtų pripažinusi, jog ieškovų indėlių sertifikatams taikytina draudimo apsauga, t. y. įtraukusi ieškovus į asmenų, turinčių teisę gauti draudimo išmoką, sąrašą, ir perdavusi ieškovų duomenis trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis), ieškovai nebūtų kreipęsi į teisines paslaugas teikiantį profesionalą bei inicijavę teismo procesą ir tokiu būdu patyrę bylinėjimosi išlaidas.
  5. Šios išvados nepaneigia trečiojo asmens nurodyti argumentai, kad nėra teisinio pagrindo iš atsakovės ir (ar) trečiojo asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes buvus neaiškiam teisiniam reglamentavimui dėl investicijų draudimo sistemos, atsakovės atsisakymas perduoti trečiajam asmeniui duomenis, susijusius su ieškovais, kad pastariesiems būtų išmokėtos draudimo išmokos, nelaikytinas netinkamu atsakovės elgesiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016).

13Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio

  1. Teismui pripažinus, kad ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios priteistinos iš atsakovės, spręstina dėl pirmosios instancijos teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.
  2. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato ir advokato padėjėjo teiktą pagalbą, turi būti vadovaujamasi Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos skirtos apsaugoti proceso šalį nuo priešingos proceso šalies piktnaudžiavimo, t. y. nepagrįstai didelių sumų priteisimo, skirstant bylinėjimosi išlaidas, sumokėtų už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas. Bylą laimėjusiai proceso šaliai iš pralaimėjusios šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi atitikti protingumo standartą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais motyvais, kad nors teisinis ieškinio pagrindas yra tapatus, tačiau kiekvienas ieškovas pasižymintis individualiomis savybėmis su atsakove sudarė ginčytas sutartis, todėl individualiai su advokatu tarėsi ir dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas.
  4. Ieškinio parengimo metu (2013 metais) galiojusios Rekomendacijų redakcijos 2 punkte buvo nustatyta, kad sprendžiant dėl priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių klausimų naujumą, šalių proceso elgesį, etc., o 8 punkte buvo reglamentuota, kad priteistinas užmokestis už ieškinio parengimą negali viršyti 3 000 Lt (868,86 Eur).
  5. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir reikalavimų, nors teisinis ieškinio pagrindas, kuriuo sutartis buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją tapatus, tačiau ginčijamos sutartys su atsakove sudarytos individualiomis aplinkybėmis, o ieškovų prašomos priteisti sumos skyrėsi dydžiu. Dėl to nepagrįstas apeliantės argumentas, kad visiems ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos iki 117,40 Eur, t. y. mažiausios sumos, už kurią advokatas sutiko parengti ieškinį ieškovei L. E.. Vertinant šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bei atitikimą bendriesiems teisės principams, svarbu ir tai, kad pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas sprendžia, jog į šiuos kriterijus byloje nustatant advokatui mokėtino užmokesčio dydį buvo atsižvelgta.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovams individualiai priteisė nuo 117,40 Eur iki 396 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau šios išlaidos neviršijo 2013 m. galiojusioje Rekomendacijų redakcijoje nurodytos maksimalios sumos, priteistinos už ieškinio parengimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas sumažinti ieškovams iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo administravimui skirtų lėšų

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš atsakovės BAB banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.
  2. Apeliantė taip pat nurodė negalėjusi pateikti argumentuotų atsikirtimų į ieškovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jai nebuvo suteikta teisė susipažinti su bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija nustato teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. Nideröst-Huber v. Switzerland, 18 February 1997, Reports 1997-I, p. 108, § 24, K. S. v. Finland, no. 29346/95, § 21, 31 May 2001, Duraliyski v. Bulgaria, no. 45519/06, 3 March 2014, § 30 ir kt.). Vertinant ar atsakovei nebuvo užkirsta galimybė pateikti savo nuomonę dėl ieškovų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, svarbu įvertinti kada tokie įrodymai buvo pateikti ir ar atsakovė turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę šiais klausimais. Ieškovų prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti civilinės bylos dalį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas per EPP sistemą paduotas 2016 m. balandžio 20 d., atsakovės atstovui suteikta prieiga prie nagrinėjamos bylos elektroninių dokumentų, o skundžiama teismo nutartis priimta tik 2016 m. gegužės 6 d. Teismas sprendžia, jog atsakovės atstovui turėjo pakakti laiko susipažinti su naujai pateiktais įrodymais (ypač atsižvelgiant į tai, kad informaciją apie teismo proceso įvykius byloje EPP vartotojams pateikiama informaciniais pranešimais pačiame portale ir žinutėmis elektroninio ryšio priemonėmis) ir pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu, todėl minėti apeliantės argumentai dėl rungimosi principo pažeidimo atmestini. Kita vertus, apeliantė, nesutikdama su teismo priimtos nutarties dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, savo atsikirtimus ir argumentus pateikė atskirajame skunde.
  3. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės, nurodydamas, kad šios išlaidos priteisiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai