Byla 2-1669-302/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3518-614/2016 pagal ieškovų J. Š., A. K., R. M., J. G., S. Z. M., E. S., A. B., H. Z. ir J. V. teisių perėmėjos D. V. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų sutarčių ir indėlio sertifikato sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
  2. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms BAB bankui „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašydami pripažinti negaliojančiomis jų su AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikato įsigijimo sutartis, taikyti restituciją – pripažinti pagal šias sutartis ieškovų AB bankui „Snoras“ sumokėtas sumas ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ), įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas ieškovams indėlių draudimo išmokas, vadovaujantis IĮĮDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.
  4. 2016 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovų prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą dalyje dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukti bei priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas: ieškovei A. K. – 140,18 Eur, ieškovei R. M. – 140,18 Eur, ieškovui S. Z. M. – 147,18 Eur, ieškovei E. S. – 140,18 Eur, ieškovui A. B. – 150,69 Eur, ieškovo J. V. teisių perėmėjai D. V. – 192,74 Eur, įpareigojant BAB banką „Snoras“ iš jo priteistą bylinėjimosi išlaidų dalį apmokėti iš administravimui skirtų lėšų. Civilinę bylą dalyje dėl obligacijų įsigijimo sutarčių ieškovai prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka ir reikalavimus šioje dalyje tenkinti visiškai.
  5. Teisme taip pat buvo gautas ieškovų J. Š., J. G., H. Z. bei J. V. teisių perėmėjos D. V. patikslintas ieškinys atsakovėms BAB bankui „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi: 1) išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta, atnaujino civilinės bylos pagal ieškovų J. Š., A. K., R. M., J. G., S. Z. M., E. S., A. B., H. Z., J. V. teisių perėmėjos D. V. ieškinį atsakovėms BAB bankui „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo nagrinėjimą; 2) priėmė ieškovų A. K., R. M., S. Z. M., E. S., A. B. ir J. V. teisių perėmėjos D. V. atsisakymą nuo ieškinio (J. V. teisių perėmėjos D. V. – nuo ieškinio dalies) ir civilinę bylą dalyje dėl indėlio sertfikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė; 3) priteisė ieškovei A. K. 140,18 Eur, ieškovei R. M. 140,18 Eur, ieškovui S. Z. M. 147,18 Eur, ieškovei E. S. 140,18 Eur, ieškovui A. B. 150,69 Eur ir ieškovo J. V. teisių perėmėjai D. V. 192,74 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių BAB banko „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis (bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės BAB banko „Snoras“ buvo priteistos iš administravimui skirtų lėšų); 4) priėmė ieškovų J. Š., J. G., H. Z. bei J. V. teisių perėmėjo D. V. patikslintą ieškinį atsakovėms BAB bankui „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
  2. Vertindamas ieškovų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą, teismas nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymą sąlygojo būtent tai, kad ieškovų dalis reikalavimų buvo patenkinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovai patyrė dėl atsakovių bendrų veiksmų, atsisakant pripažinti ieškovų pretenzijas indėlių sertifikatų negaliojimo apimtyje, dėl kurių ieškovai, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus, buvo priversti kreiptis į teismą. Darydamas minėtą išvadą, pirmos instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016. Įvertinęs tai, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), kad su kiekvienu atskiru klientu jų atstovas turi teisę susitarti dėl individualaus mokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, bei tai, kad įstatymas nenumato, jog tuo atveju, kai paduodamas bendras kelių asmenų ieškinys, jiems negali būti priteistas skirtingas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teismas ieškovų prašymą priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkino visiškai.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atsakovė BAB bankas „Snoras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovių BAB banko „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, arba ją pakeisti, nustatant, kad kiekvienam iš ieškovų A. K., R. M., S. Z. M., E. S., A. B. ir J. V. teisių perėmėjai D. V. iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama bylinėjimosi išlaidų sumažinama iki 140,18 Eur, nenurodant, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš BAB banko „Snoras“ administravimo išlaidų. Pateikia šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
    1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė tenkino ieškinio reikalavimus. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiomis su apeliante BAB banku „Snoras“ sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis CK 1.91 straipsnio pagrindu iš esmės dėl to, kad jie, įsigydami šiuos finansinius produktus, klydo dėl taikomos draudimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pažymėjo, jog apeliantės išleistiems indėlio sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, todėl nelieka pagrindo pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sandorį negaliojančiu ir taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisių gynimo būdą. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovai nesuklydo, byloje nebuvo pripažinti negaliojančiais nė vienas iš ginčo sandorių. Aplinkybė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo išmokėjo ieškovams draudimo išmokas nereiškia, kad ieškinio reikalavimai buvo pripažinti ir įvykdyti.
    2. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai pripažino, kad apeliantas kaltas (atsakingas) dėl proceso. Ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir ieškinyje nurodė netinkamą atsakovą, kadangi ieškovų teisės nebuvo pažeistos dėl BAB banko „Snoras“ veiksmų. Tuo atveju, jeigu teismas būtų nagrinėjęs bylą iš esmės, jis būtų privalėjęs BAB bankui „Snoras“ pareikštų ieškinio reikalavimų netenkinti. Indėlių draudimo išmokos mokėjimas ieškovams, kurį atliko VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, sąlygotas kitais motyvais nei ieškovai nurodė ieškinyje. Kadangi BAB bankas „Snoras“ neįvykdė ieškinio reikalavimų, iš jo neturi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.
    3. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė ne dėl atsakovų kaltės ar piktnaudžiavimo procesu, o dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, kas savo ruožtu sąlygojo ypatingai sudėtingų teisinių klausimų, kurių dalis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama pirmą kartą, atsiradimą.
    4. Iš ieškinio struktūros matyti, kad jis susideda iš specialių, su kiekvienu iš ieškovų susijusių faktinių aplinkybių išdėstymu bei visiems ieškovams tenkančio bendro teisinio pagrindo, todėl ir honoraras už faktiškai suteiktas atstovavimo paslaugas visiems ieškovams turi būti vienodas ir neturi priklausyti nuo to, kokia yra kiekvieno iš ieškovų ginčijamo sandorio suma. Be abejo, bet kuris iš ieškovų galėjo su savo atstovu susitarti dėl skirtingo honoraro už suteiktas paslaugas dydžio, bet tokiu atveju dalis honoraro sumos turi tekti kiekvienam tokiam ieškovui ir neturi būti priteisiama iš priešingos šalies ar šalių. Minimalus vienam ieškovui tenkančio honoraro dydis už ieškinio dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis parengimą, už kurį sutiko teikti paslaugas ieškovų atstovas yra 140,18 Eur. Tokio dydžio honoraras buvo numatytas ir prašytas priteisti už visą procesą pirmojoje instancijoje ieškovams A. K., R. M. ir E. S., todėl, esant bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindui, tik tokio dydžio išlaidos ir galėjo būti priteisiamos iš atsakovų, o suma viršijanti 140,18 Eur turi tekti asmeniškai kiekvienam ieškovui.
    5. Bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos iš BAB banko „Snoras“ bankroto administravimui skirtų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų prašytų priteisti sumų prigimtis siejama su santykiais, susiklosčiusiais iki atsakovo bankroto procedūros pradžios, būtų nepagrįsta laikyti, jog gali būti prilygintos atsakovo BAB banko „Snoras“ bankroto bylos administravimo išlaidoms.
  2. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį toje dalyje, kuria teismas nutarė priteisti iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti. Be to, prie bylos prašo prijungti pažymą apie duomenų gavimą iš BAB banko „Snoras“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės patenkino ieškinio reikalavimus. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiomis su BAB banku „Snoras“ sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis CK 1.91 straipsnio pagrindu iš esmės dėl to, kad jie, įsigydami šiuos finansinius produktus, klydo dėl taikomos draudimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pažymėjo, jog apeliantės išleistiems indėlio sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema.
    2. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties išaiškinimais, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams išmokėjo indėlio draudimo išmokas, tačiau, indėlio draudimo išmokos išmokėjimas ieškovams nereiškia, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pripažino ieškovų ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nei BAB bankas „Snoras“, nei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesiniuose dokumentuose nepripažino ieškovų reikalavimų, priešingai, nesutiko su tariamu ieškovų suklydimu.
    3. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus 2011 metais buvusio indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, kas sąlygojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimą bei užsitęsusį teismo procesą, kuriame prireikė kreiptis net į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinis elgesys buvo netinkamas.
    4. Pirmos instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-924-236/2016, 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016).
  3. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atsakovės BAB banko „Snoras“ atskirąjį skundą nurodė, kad sutinka su BAB banko „Snoras“ visas atskirojo skundo reikalavimais ir argumentais, išskyrus reikalavimą, kuriuo alternatyviai prašoma skundžiamą nutartį ne panaikinti, o pakeisti, sumažinant iš BAB banko „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pažymi tai, kad, kaip nurodė savo atskirajame skunde, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nėra jokio pagrindo ir sumažinti nepagrįstai priteistas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Ieškovai J. Š., A. K., R. M., J. G., S. Z. M., E. S., A. B., H. Z. ir J. V. teisių perėmėja D. V. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentus:
    1. Ieškinio tikslas buvo gauti draudimo išmoką ir tokiu būdu susigrąžinti bankui sumokėtas pinigų sumas. Atsakovės su ieškinio reikalavimais nesutiko. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. lapkričio 17 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kurioje konstatuota, jog indėlių sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga, atsakovės pakeitė savo poziciją ir prašomą draudimo išmoką VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams išmokėjo. Tokiu būdu buvo pasiektas rezultatas analogiškas rezultatui, kuris būtų pasiektas tenkinus ieškovų ieškinį.
    2. Tai, kad ieškovų teisme siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, nepaneigia atsakovių kaltės dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovėms atsiradimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1064-178/2016). Nagrinėdamas analogiškus atvejus, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs ir tai, kad aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016, 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016 ir t.t.). Šios bylose taip pat buvo priteita prie išvados, kad ieškovų, pareiškusių reikalavimus pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos BAB banko „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bendrų veiksmų, t. y. atsisakymo tenkinti ieškovų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinė padėtis sutapo su BAB banko „Snoras“ procesine padėtimi – abu proceso dalyviai buvo atsakovai, todėl nėra suprantama, kodėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
    3. Nepagrįstas BAB banko „Snoras“ argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovės BAB banko „Snoras“ administravimo išlaidų. Atsakovės BAB banko „Snoras“ bankroto administratorius šioje byloje gynėsi nuo ieškovų pareikštų reikalavimų, tokiu būdu siekė sutaupyti įmonės turtą, tačiau galiausiai byla baigėsi taip, kad ieškovų reikalavimai buvo patenkinti, todėl pripažintina, kad materialiuoju teisiniu atžvilgiu ieškovai bylą laimėjo, o atsakovės bylą pralaimėjo. Atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjus ieškovams draudimo išmokas, atsakovė įgijo kreditorinį reikalavimą į BAB banką „Snoras“, todėl akivaizdu, kad draudimo išmokos išmokėjimas turi tiesioginės įtakos atsakovės BAB banko „Snoras“ turto išsaugojimui ir kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir kitose civilinėse bylose, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, Nr. 2A-28-186/2016, Nr. 2-1064-178/2016, e2-1116-407/2016.
    4. Nepagrįsta ir BAB banko „Snoras“ pozicija dėl ieškovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Spręsdamas analogišką klausimą, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad su kiekvienu atskiru klientu jų atstovas turi teisę susitarti dėl individualaus mokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio. Vienas iš kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas, yra būtent reikalavimo sumos dydis, kuris kiekvieno ieškovo atžvilgiu gali skirtis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-806-516/2016 ir 2-1064-178/2016).

5Teismas

konstatuoja:

6IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas teismui nutraukus bylos dalį (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su atskiruoju skundu pateikė 2016-09-06 pažymą Nr. 05-784 apie draudimo išmokas už BAB banko „Snoras“ indėlių sertifikatus, iš kurios matyti, kad BAB bankas „Snoras“ tik 2015 m. lapkričio 24–25 dienomis perdavė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms už indėlių sertifikatus apskaičiuoti ir išmokėti.
  2. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Įvertinus tai, kad šis rašytinis įrodymas neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, bei atsižvelgiant į tai, kad jis galėjo būti pateiktas ir pirmos instancijos teismui, minėtą rašytinį įrodymą atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos.

9Dėl atsakovių pareigos atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  2. Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovai ieškinį dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareiškė dėl to, kad atsakovei AB bankui „Snoras“ iškėlus bankroto bylą, ieškovams nebuvo išmokėta draudimo išmoka už įsigytus indėlio sertifikatus. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės BAB banko „Snoras“ poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, t. y. ieškovų siekis iš esmės buvo užsitikrinti, kad ieškovų turimiems indėlio sertifikato įsigijimo sutartims būtų taikoma IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga. Atsakovei BAB bankui „Snoras“ laikant, kad ieškovų lėšos pagal indėlio sertifikatą nėra apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti su atsakove BAB banku „Snoras“ sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis negaliojančiomis dėl esminio suklydimo, taip pat ir dėl įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas. Draudimo išmokos ieškovams buvo išmokėtos tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo, kurioje konstatuota, jog indėlių sertifikatams, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Taigi ieškovų ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą lėmė būtent tai, kad jų siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, t. y. ieškovų reikalavimai buvo patenkinti iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.
  3. Apeliantė BAB bankas „Snoras“, kvestionuodama skundžiamos nutarties dalį, nepagrįstai akcentuoja tik teisinį byloje pareikšto ieškinio pagrindą, bei nepagrįstai teigia, kad buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas, ignoruodama tai, jog ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluotas atsižvelgiant būtent į apeliantės poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Lietuvos apeliacinis teismas jau ne kartą, nagrinėdamas analogiškas bylas, yra konstatavęs, kad ieškovų, pareiškusių ieškinius dėl indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl BAB banko „Snoras ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ veiksmų atsisakant pripažinti jų pretenzijas dėl indėlių sertifikatų negaliojimo. Tai, kad ieškovų teisme siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1548-178/2016 ir kt.).
  4. Atmestinas ir apeliančių argumentas, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, kas sąlygojo ypatingai sudėtingų teisinių klausimų, susijusių su apeliantės platintais indėlio sertifikatais, atsiradimą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Aukščiau paminėti motyvai ir išvados atitinka apeliacinės instancijos teismo praktiką iš esmės analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje 2-1548-178/2016 ir kt.), o atskirajame skunde nėra nurodoma naujų esminių argumentų, dėl kurių ji turėtų būti keičiama.
  5. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ir iš jos, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-924-236/2016, 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016). Pastebėtina, kad nurodytose bylose apeliantė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinė padėtis sutapo su atsakovės BAB banko „Snoras“ procesine padėtimi – abu proceso dalyviai buvo atsakovės. Be to apeliantė prašo vadovautis senesne teismo praktika, kuri buvo keičiama vėliau priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįsta būtų remtis apeliantės nurodyta teismų praktika šiuo konkrečiu atveju.

10Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio

  1. Teismui pripažinus, kad ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios priteistinos iš atsakovių, spręstina dėl pirmosios instancijos teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės BAB banko „Snoras“ argumentais, kad teismas turėjo priteisti ieškovams tokias pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas dėl to, kad visiems ieškovams buvo suteiktos analogiško pobūdžio ir analogiškos apimties teisinės paslaugos, todėl ir jų kaina turi būti vienoda.
  3. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato ir advokato padėjėjo teiktą pagalbą, turi būti vadovaujamasi Rekomendacijomis. Rekomendacijos skirtos apsaugoti proceso šalį nuo priešingos proceso šalies piktnaudžiavimo, t. y. nepagrįstai didelių sumų priteisimo, skirstant bylinėjimosi išlaidas, sumokėtų už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas. Bylą laimėjusiai proceso šaliai iš pralaimėjusios šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi atitikti protingumo standartą.
  4. Sutiktina su ieškovais, kad advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai ir netgi toje pačioje byloje taikyti skirtingą honorarą, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ir kitas individualias aplinkybes. Beje, ir pati apeliantė pripažįsta, kad sandorių sudarymo faktinės aplinkybės yra susijusios su kiekvienu iš ieškovų. Pagal Rekomendacijų 2 punktą vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama priteisiant užmokestį už advokato suteiktas paslaugas, yra būtent ginčo (reikalavimo) sumos dydis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvieno iš klientų mokamas ir pralaimėjusios šalies atlyginamas užmokestis, priešingai nei nurodo apeliantė, gali priklausyti ir nuo reikalavimo sumos. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenustato, kad tuo atveju, kai paduodamas bendras kelių asmenų ieškinys, jiems negali būti priteistos skirtingo dydžio bylinėjimosi išlaidų, neviršijančių Rekomendacijose nustatytų dydžių, atlyginimas. Priešingas aiškinimas reikštų ieškovų, pateikusių bendrą ieškinį, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apribojimą palyginus su tuo pačiu pagrindu atskirus ieškinius reiškiančiais asmenimis. Toks aiškinimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šios kategorijos bylose taip pat atitinka apeliacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1064-178/2016; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1116-407/2016; 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1459-943/2016 ir kt.).
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose, galiojusiose 2013 metais, nurodytos maksimalios sumos, priteistinos už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas sumažinti ieškovams iš atsakovių priteistas bylinėjimosi išlaidas.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo administravimui skirtų lėšų

  1. Nepagrįstas apeliantės BAB banko „Snoras“ argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovės BAB banko „Snoras“ administravimo išlaidų.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
  3. Atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjus ieškovams draudimo išmokas, atsakovė įgijo kreditorinį reikalavimą į BAB banką „Snoras“, todėl akivaizdu, kad draudimo išmokos išmokėjimas turi tiesioginės įtakos atsakovės BAB banko „Snoras“ turto išsaugojimui ir kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad šioje byloje nagrinėjami klausimai yra tiesiogiai susiję su BAB banko „Snoras“ bankroto procedūra. Tokios nuomonės Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir kitose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, Nr. 2A-28-186/2016, Nr. 2-1064-178/2016, e2-1116-407/2016, 2-1548-178/2016.

12Dėl bylos procesinės baigties

  1. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovių, nurodydamas, kad šias išlaidas atsakovė BAB bankas „Snoras“ turi atlyginti iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovių atskirieji skundai atmestini, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, paliktina nepakeista

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai