Byla 1A-518-487/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aušros Valinskienės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, nuteistajai M. K., jos gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nuteistajam G. Š., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, nukentėjusiajam R. G.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. K. ir jos gynėjo advokato Mykolo Girdiušo bei nuteistojo G. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (9 epizodai) ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., jai paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant nuteistąją bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

4G. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (2 epizodai) ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo E. P. 1042,63 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, iš kaltinamųjų G. Š. ir K. T. solidariai priteista E. P. naudai 1042,63 Eur turtinei žalai atlyginti.

6Nukentėjusiojo A. K. 1592,91 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, iš kaltinamųjų M. K. (Ž.) ir K. T. solidariai priteista A. K. naudai 1592,91 Eur turtinei žalai atlyginti.

7Nukentėjusiojo Z. R. 1448,10 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, iš kaltinamojo K. T. Z. R. naudai priteistas 1448,10 Eur turtinės žalos atlyginimas solidariai su M. K. (Ž.), kuriai šios žalos atlyginimas priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimu už akių (byla Nr. 2-34582-466/2014).

8Nukentėjusiojo R. M. 1592,91 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, iš kaltinamojo K. T. R. M. naudai priteistas 1592,91 Eur turtinės žalos atlyginimas solidariai su M. K. (Ž.), kuriai šios žalos atlyginimas priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. įsakymu (byla Nr. L2-30399-912/2014).

9Nukentėjusiojo A. N. 8109,36 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos bei prašymas dėl procesinių išlaidų atlyginimo tenkintas visiškai, iš kaltinamųjų M. K. (Žilinskajos) ir K. T. solidariai priteista A. N. naudai 8109,36 Eur turtinei žalai bei 289,62 Eur procesinėms išlaidoms atlyginti.

10Nukentėjusiojo R. G. 724,05 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, iš kaltinamųjų M. K. (Ž.) ir K. T. solidariai priteista R. G. naudai 724,05 Eur turtinei žalai atlyginti.

11Nukentėjusiojo A. B. 1303,29 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, iš kaltinamųjų G. Š. ir K. T. solidariai priteista A. B. naudai 1303,29 Eur turtinei žalai atlyginti.

12Šiuo nuopsrendžiu taip pat nuteisti K. T., M. K., M. A., tačiau šių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų teisme negauta.

13Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

14G. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekančiu K. T., tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodami, kad pinigų už perkamus automobilius nesumokės, atliko šiuos nusikalstamus veiksmus:

15kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio AUDI A4, valstybinis numeris ( - ) pardavimo bei 2014-05-28 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajam A. B. ir piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu įtikino pastarąjį parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-05-30 apie 10.00 val. kaltinamasis G. Š. susitiko su nukentėjusiuoju automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pramogų centro FORUM PALACE, adresu Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, kur jis prisistatė K. T. broliu, nuvyko į VĮ REGITRA Vilniaus filialą, adresu Lentvario g. 7, Vilniuje, kur tariamai iš nukentėjusiojo nupirko automobilį AUDI A4, valstybinis numeris ( - ) už 1303.29 eurus (4500 litų): surašė ir pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, paprastąjį vekselį, pažadėjo už automobilį atsiskaityti iki 2014-06-06, iš anksto žinodamas, kad pinigų nesumokės, ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino ir tokiais savo veiksmais apgaulės būdu kaltinamieji užvaldė nukentėjusiajam A. B. priklausantį 1303.29 eurų (4500 litų) vertės turtą (pirmas epizodas);

16Be to kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio MERCEDES BENZ C250, valstybinis numeris ( - ) pardavimo bei 2014-06-08 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajam E. P. ir piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu įtikino pastarąjį parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-06-09 apie 09.30 val. kaltinamasis G. Š. susitiko su nukentėjusiuoju automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pramogų centro FORUM PALACE, adresu Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, kur jis prisistatė K. T. broliu, tariamai nupirko automobilį MERCEDES BENZ C250, valstybinis numeris ( - ) už 1042.63 eurus (3600 litų): surašė ir pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, paprastąjį vekselį, pažadėjo už automobilį atsiskaityti iki 2014-06-20, iš anksto žinodamas, kad pinigų nesumokės, ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, ir tokiais veiksmais kaltinamieji apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam E. P. priklausantį 1042.63 eurų (3600 litų) vertės turtą (antras epizodas);

17Taip pat šiuo nuosprendžiu M. K. (buvusi Ž.) nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekančiu K. T., tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodami, kad pinigų už perkamus automobilius jie nesumokės, atliko šiuos nusikalstamus veiksmus:

18kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis numeris ( - ) pardavimo ir 2014-06-06 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajam M. V. bei piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, įtikino pastarąjį parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-06-11 apie 10.00 val. kaltinamoji M. K. susitiko su nukentėjusiuoju automobilių stovėjimo aikštelėje šalia sporto klubo „IMPULS“, adresu L. Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje, prisistačiusi K. T. žmona, tariamai pirko automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis numeris ( - ) už 1477.06 eurus (5100 litų): surašė ir pasirašė paprastąjį vekselį, pažadėjo už automobilį atsiskaityti iki 2014-07-18, iš anksto žinodama, kad pinigų nesumokės ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaulės būdu kaltinamieji užvaldė nukentėjusiajam M. V. priklausantį 1477.06 eurų (5100 litų) vertės turtą (trečias epizodas);

19kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio SAAB 95, valstybinis numeris ( - ) pardavimo ir 2014-06-11 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajam R. M. bei piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu įtikino pastarąjį parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-06-11 apie 19.00 val. kaltinamoji M. K. susitiko su nukentėjusiuoju automobilių stovėjimo aikštelėje šalia jos namų, adresu V.Druskio g. 1, Vilniuje, kur, prisistačiusi K. T. žmona, tariamai pirko automobilį SAAB 95, valstybinis numeris ( - ) už 1592.91 eurus (5500 litų): surašė ir pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, paprastąjį vekselį, pažadėjo už automobilį atsiskaityti iki 2014-06-22, iš anksto žinodama, kad pinigų nesumokės, ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaulės būdu kaltinamieji užvaldė nukentėjusiajam R. M. priklausantį 1592.91 eurų (5500 litų) vertės turtą (ketvirtas epizodas);

20kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio OPEL ASTRA, valstybinis numeris ( - ) pardavimo ir 2014-06-11 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajam Z. R. bei piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu įtikino pastarąjį parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-06-11 apie 20.30 val. kaltinamoji M. K. susitiko su nukentėjusiuoju automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės „RIMI“, adresu L.Asanavičiūtės g. 20/2, Vilniuje, prisistačiusi K. T. žmona, tariamai pirko automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris ( - ) už 1448.10 eurus (5000 litų): surašė ir pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir pažadėjo už automobilį atsiskaityti iki 2014-06-25, iš anksto žinodama, kad pinigų nesumokės, ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaulės būdu kaltinamieji užvaldė nukentėjusiajam Z. R. priklausantį 1448.10 eurų (5000 litų) vertės turtą (penktas epizodas);

21kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio MAZDA PREMACY, valstybinis numeris ( - ) pardavimo ir 2014-06-17 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajam A. K. bei piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu įtikino pastarąjį parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-06-19 apie 11.00 val. kaltinamoji M. K. susitiko su nukentėjusiuoju automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia jos namų, adresu V.Druskio g. 1, Vilniuje, kur, prisistačiusi K. T. žmona, tariamai nupirko automobilį MAZDA PREMACY, valstybinis numeris ( - ) už 1592,91 eurų (5500 litų): surašė ir pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pažadėjo atsiskaityti iki 2014-06-27, iš anksto žinodama, kad pinigų nesumokės, ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino ir tokiais savo veiksmais apgaulės būdu kaltinamieji užvaldė nukentėjusiajam A. K. priklausantį 1592.91 eurų (5500 litų) vertės turtą (šeštas epizodas);

22kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio BMW, valstybinis numeris ( - ) pardavimo ir 2014-06-20 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajam A. N. bei piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu įtikino pastarąjį parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-06-27 apie 12 val. kaltinamoji M. K. automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prekybos centro AKROPOLIS, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, susitiko su nukentėjusiuoju, kur, prisistačiusi K. T. žmona, tariamai pirko automobilį BMW, valstybinis numeris ( - ) už 9267.84 eurus (32 000 litų): surašė ir pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, paprastąjį vekselį, pažadėjo už automobilį atsiskaityti iki 2014-07-30, iš anksto žinodama, kad pinigų nesumokės, ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaulės būdu kaltinamieji užvaldė nukentėjusiajam A. N. priklausantį 8109.36 eurų (28 000 litų) vertės turtą (septintas epizodas);

23kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio VW POLO, valstybinis numeris ( - ) pardavimo ir 2014-06-25 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajai G. K. bei piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu įtikino pastarąją parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-06-28 apie 21.00 val. kaltinamoji M. K. susitiko su nukentėjusiąja automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia jos namų, adresu V.Druskio g. 1, Vilniuje, kur, prisistačiusi K. T. žmona, tariamai pirko automobilį VW POLO, valstybinis numeris ( - ) už 2027.34 eurus (7000 litų): surašė ir pasirašė parastąjį vekselį, pažadėjo už automobilį atsiskaityti iki 2014-07-10, iš anksto žinodama, kad pinigų nesumokės ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino ir tokiais savo veiksmais apgaulės būdu kaltinamieji užvaldė nukentėjusiajai G. K. priklausantį 2027.34 eurų (7000 litų) vertės turtą (aštuntas epizodas);

24kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris Nr. ( - ) pardavimo ir 2014-06-29 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajam R. P. bei piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu įtikino pastarąjį parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-06-30 apie 12.00 val. kaltinamoji M. K. susitiko su nukentėjusiuoju automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia jos namų, adresu V. Druskio g. 1, Vilniuje, kur prisistačiusi K. T. žmona, tariamai pirko automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris ( - ) už 1245.37 eurus (4300 litų): surašė ir pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, parastąjį vekselį, pažadėjo už automobilį atsiskaityti iki 2014-07-20, iš anksto žinodama, kad pinigų nesumokės ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaulės būdu kaltinamieji užvaldė nukentėjusiajam R. P. priklausantį 1245.37 eurų (4300 litų) vertės turtą (devintas epizodas);

25kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris ( - ) pardavimo ir 2014-06-29 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajam A. Z. bei piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu įtikino pastarąjį parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-07-01 apie 10.00 val. kaltinamoji M. K. susitiko su nukentėjusiuoju automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia jos namų, adresu V.Druskio g. 1, Vilniuje, kur, prisistačiusi K. T. žmona, tariamai nupirko automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris ( - ) už 3041,01 eurus (10500 litų): surašė ir pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, paprastąjį vekselį, pažadėjo už automobilį atsiskaityti iki 2014-06-27, iš anksto žinodama, kad pinigų nesumokės ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino ir tokiais savo veiksmais apgaulės būdu kaltinamieji užvaldė nukentėjusiajam A. Z. priklausantį 3041.01 eurų (10 500 litų) vertės turtą (dešimtas epizodas);

26kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ) pardavimo ir 2014-07-01 iš savo telefono numerio ( - ) paskambino nukentėjusiajam R. G. bei piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, įtikino pastarąjį parduoti automobilį atidedant apmokėjimą, po ko 2014-07-01 apie 11.00 val. kaltinamoji M. K. susitiko su nukentėjusiuoju automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės „RIMI“, adresu L. Asanavičiūtės g. 20/2, Vilniuje, kur, prisistačiusi K. T. žmona, tariamai pirko automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ) už 724.05 eurus (2500 litų): surašė ir pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, paprastąjį vekselį ir pažadėjo už automobilį atsiskaityti iki 2014-07-20, iš anksto žinodama, kad pinigų nesumokės, ir sutartą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaulės būdu kaltinamieji užvaldė nukentėjusiajam R. G. priklausantį 724.05 eurų (2500 litų) vertės turtą (vienuoliktas epizodas).

27Šiais savo veiksmais M. K. ir G. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d.

28Nuteistoji M. K. ir jos gynėjas advokatas M.Girdiušas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes M. K. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neobjektyviai ir netinkamai, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, dėl ko priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Minėtieji teismo pažeidimai nulėmė tai, kad nuteistosios atžvilgiu pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak apeliantų, teismas konkrečiais ir patikimais duomenimis neįrodė, kad M. K. (Ž.) veiksmai atitinka BK 24 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pirmosios instancijos teismas apie M. K. padarytos veikos atitikimą BK 182 str. 1 d. įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymiams faktiškai sprendė tik pagal objektyviuosius veikos požymius ir nevertino M. K. tyčios turinio. Byloje nenustatyta, kada, kur, kokia forma M. K. susitarė su K. T. vykdyti nusikalstamą veiką – sukčiavimą. Byloje neįrodyta, kad M. K. suvokė, jog ji savo veiksmais K. T. padeda daryti nusikaltimus. Tiek nuteistasis K. T., tiek ir M. K. parodė, kad bendraudama su K. T. ji nežinojo, jog K. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę. M. K. nežinojo net tikrojo K. T. vardo ir vadino jį Aurimu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. K., būdama bedarbe, padavė skelbimą į interneto tinklalapį CV bankas, kad ji ieško darbo ir susilaukė telefoninio skambučio iš Aurimu prisistačiusio K. T., kuris pasiūlė jai darbą - padėti pirkti ir parduoti naudotus automobilius, įtikinėdamas, kad ši veikla yra sąžininga, legali ir po neilgo laiko, jei M. K. tinkamai atliks darbą, su ja bus sudaryta darbo sutartis. Apie tai, kad jokio susitarimo tarp K. T. ir M. K. vykdyti sukčiavimą nebuvo, įrodo susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp K. T. ir M. K.. 2014 m. birželio 9 d. SMS žinute M. K. K. T. klausia: „noriu paklausti, jeigu aš įsipareigoju žmogui sumokėti tam tikrą sumą, iki tam tikro laiko, kaip man būt tikrai, kad gausiu pinigėlius ir galėsiu atsiskaityt, kad nekiltų problemų“. Atsakydamas į tai K. T. rašo: „Kaip reikės atsiskaitinėti su tais žmonėmis aš būsiu kartu su jumis ir mes kartu jiems atsiskaitysim ir atsiimsim tas sutartis (turima galvoje vekselius). Suprantu aš jus, pirmą kartą nejauku jums, bet pamatysit, kai pradėsim dirbti ir įgausit mano pasitikėjimą, džiaugsitės dirbdama tokį darbą. O jus butą nuomojate ar ne. Turiu tuščią 2 kambarių butą Vilniuje, ten viskas yra, jei taikiai dirbsime, galėsite eiti ir gyventi už dyką, man svarbu, kad būtų prižiūrėtas ir komunaliniai sumokėti. Patikėkit esu geras ir paprastas žmogus, kai grįšiu susitiksim iš karto“. Taigi iš šių žinučių turinio akivaizdu, kad M. K. nesupranta tikrųjų K. T. tikslų, o K. T., stengdamasis įtraukti M. K. į nusikalstamą veiklą, gudriai apeliuoja į sunkią materialinę M. K. padėtį. Teismas, darydamas išvadą, kad M. K. bendrininkavo su K. T., darant nusikalstamą veika, šios išvados nepagrindžia jokiais objektyviais bylos duomenimis. Teismas nuosprendyje nemini ir niekaip nevertina susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp K. T. ir M. K..

29Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neadekvačiai įvertino M. K. amžiaus, išsilavinimo, gyvenimo ir auklėjimo sąlygų, supančios aplinkos, gyvenimo patyrimo trūkumo įtaką jos elgsenai. M. K. buvo vos prieš keletą metų baigusi mokyklą, neturinti jokio aukštesnio išsilavinimo, dirbusi miško gėrybių rūšiuotoja, parduotuvėje salės darbuotoja, tai yra tokius darbus, kuriuose ji neįgavo patyrimo bendrauti su aplinkiniaias žmonėmis. Augusi kaime, gyvenime nemačiusi apgaulės, ji tiesiog nesuvokė, kad gyvenime gali egzistuoti tokia įžūli apgaulės schema ir dėl to pati tapo apgaulės auka. Teismas savo išvadą, kad M. K. suvokė bendrininkaujanti sukčiavime ir veikė tiesiogine tyčia, grindžia tuo, kad jos sesuo nesutiko su tokiu K. T. pasiūlymu ir atsisakė dirbti siūlomą darbą, o M. K. sutiko dirbti su K. T., be to M. K. dirbo be darbo sutarties su K. T., todėl, teismo nuomone, turėjo suvokti, kad yra vykdoma nusikalstama veika, be to M. K. prisistatinėjo automobilių pardavėjams K. T. žmona bei teikdavo jiems kitą melagingą informaciją - aiškino, kad vyras išvykęs darbo reikalais, savo pažįstamą Č. D. pristatė kaip savo brolį, pasirašinėjo pardavėjams vekselius savo vardu, nors žinojo, kad taip ji veikia apgaulės būdu, nes atsiskaityti su jais neturi pinigų bei pati nežada. Apeliantų nuomone, vertindamas šiuos įrodymus teismas iškreipė jų turinį. M. K. sesuo E. E. apklausta liudytoja parodė, kad ji atsisakė bendradarbiauti su K. T. ne todėl, kad suprato, jog jai siūloma veikla yra sukčiavimas, o todėl, kad jai nepatiko toks darbo pobūdis, kada reikia bendrauti telefonu, be to ji yra daug išrankesnė darbui ir pasirenka tokį darbą, kuris jai teikia pasitenkinimą, o M. K. yra mažiau išranki, todėl, būdama bedarbe, sutiko bendradarbiauti su K. T., visiškai neįtardama, kad šis užsiima nusikalstama veika. Pagal liudytojų parodymus, M. K. prisistatinėjimas automobilių pardavėjams K. T. žmona, ne visų pardavėjų apsisprendimui parduoti automobilį turėjo įtakos. Tačiau, vertinant šią aplinkybę, svarbiausia buvo nustatyti, kokį tikslą ir motyvą M. K. turėjo prisistatinėdama K. T. žmona. Iš bylos duomenų matyti, kad prisistatyti K. T. žmona jai liepė pats K. T., kurį ji laikė savo darbdaviu ir besalygiškai jo klausė, be to, M. K. supratimu, ši nedidelė gudrybė buvo nekalta ir padėjo sėkmingiau vystyti verslą, kuris, jos įsitikinimu, buvo sąžiningas ir teisėtas. Visi kiti M. K. veiksmai (savo pažįstamo Č. D. pristatymas broliu, pasakymas, kad automobilis reikalingas vyrui važinėti į darbą, kad automobilį atsiims brolis ir kt.), kuriuos teismas įvardija kaip objektyviuosius sukčiavimo požymius, nebuvo esminiai ir neturėjo lemiamos įtakos asmenų apsisprendimui parduoti ar pirkti automobilius Be to, visi jie buvo padiktuoti K. T. kaip darbdavio ir, M. K. supratimu, tarnavo sąžiningo verslo sėkmei. Tai, kad ji pasirašinėjo vekselius savo vardu, prisiimdama finansinę atsakomybę didžiulei pinigų sumai, ir už tai gaudavo, kaip ji suprato, atlyginimą už darbą vos 200 - 300 litų, rodo apie jos gyvenimišką nepatyrimą, teisinį neišprusimą ir tikėjimą, kad ji padeda vykdyti sąžiningą verslą. Joks vidutiniškai apdairus žmogus, nebūdamas įsitikinęs, kad pinigai pardavėjams nebus sumokėti, nesiimtų tokios finansinės rizikos. Teismo išvada, kad M. K., žinodama, kad su automobilių pardavėjais neatsiskaitoma, toliau pasirašydama vekselius vėl įsigydavo automobilius, neatitina bylos aplinkybių. Vos tik gavusi telefono skambutį iš R. M., kuris pardavė jai SAAB automobilį, kad su juo neatsiskaitoma, ji iš karto, tai yra 2014-06-24 rašo SMS žinutę K. T.: „gerai, supratau, taip dar Aurimai žiūrėkit man vis skambina SAAB savininkas, ar su juo atsiskaitėt“. Tą pačią dieną K. T., turėdamas tikslą kuo ilgiau tęsti nusikalstamą veiką ir apgaudinėti M. K., atsako: „Atsiūskit man jo numerį, nes su juo vieninteliu susisiekti negalėjau ir jam paskambinsiu, viskas gerai“. Tokia K. T. SMS žinute nuraminta M. K. po to sudaro dar kelias sutartis dėl automobilių pirkimo, tačiau, gavusi dar keletą telefono skambučių dėl neatsiskaitymo su automobilių pardavėjais ir suvokusi, kad jos veikla gali būti neteisėta, ji iš karto kreipiasi patarimo pas policijoje tarnaujantį savo pažįstamą V. I. ir rašo pareiškimą į policiją. Jos pareiškimas policijoje gautas 2014-07-04, tai yra trimis dienomis anksčiau negu į policiją kreipėsi pirmas nukentėjusysis. Turint omeny, kad M. K. veiksmai įgyjant automobilius truko mažiau negu mėnesį, susivokti nepatyrusiai merginai per tiek laiko šioje situacijoje buvo nelengva.

30Pažymėjo, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Bylos medžiaga ir teisminio nagnėjimo metu surinkti įrodymai nepatvirtina, kad M. K. suvokė, jog savo veiksmais ji K. T. padeda vykdyti nusikalstamą veiką, tai yra, kad už jai parduodamus automobilius su pardavėjais niekada nebus atsiskaityta. Kadangi M. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. sudėties subjektyviojo požymio - tyčios, jai baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistosios veikos kva1ifikavimui, išnagrinėjimu. Nuteisdamas M. K. pagal BK 182 str. 1 d., teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, suteikė prioritetą tik vienai įrodymų kategorijai - subjektyviems nukentėjusiųjų parodymams, visiškai nevertino objektyvių įrodymų - susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp M. K. ir K. T. turinio, vertindamas liudytojų parodymus ir kitus įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio.

31Nuteistasis G. Š. apeliaciniu skundu prašo pritaikyti jam BK 75 str. ir leisti grįžti į visuomenę, kadangi jis turi tam galimybių ir noro, be to, turi rūpintis savo šeima ir kuo greičiau atlyginti žalą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai, vienašališkai, siekiant jį apkaltinti nusikaltimu, kurio jis nepadarė. Byloje nebuvo padaryta akistata su K. T.. K. T. prašomas padėti ir dirbti, ji nebuvo perspėtas, kad tai yra nusikaltimas. Jam bendradarbis K. T. liepė dirbti ir dėl nieko nepergyventi, jis nežinojo, kad tai susiję su nusikaltimu. K. T. 2016-05-05 teismo posėdyje patvirtino, kad jį (G. Š.) apgavo. Pažymėjo, kad jam buvo reikalingas darbas, kad galėtų išmaitinti šeimą. Vykdydamas darbą, jis nesuvokė, kad daro nusikaltimą, kad bus tokios pasekmės, dabar jis supranta, kad padarė nusikaltimą.

32Apeliantas skunde nurodė, kad turėjo darbą UAB „Vyjera“, dirbo oficialiai pagal darbo sutartį, jam reikia išlaikyti sugyventinę su sūnumi, gimusiu 2016-05-03. Darbe buvo teigiamai vertinamas, atsakingai dirbo jam paskirtus darbus. Į šią darbovietę turėdamas galimybę ir norą galėtų sugrįžti. Iš darbo pajamų išlaikė savo šeimą ir butą.

33Teismo posėdžio metu nuteistoji M. K. ir jos gynėjas advokatas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti.

34Nuteistasis G. Š. ir jo gynėja advokatė prašė G. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

35Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

36Nukentėjusysis R. G. prašė apeliacinius skundus atmesti ir atlyginti jam padarytą turtinę žalą.

37Apeliaciniai skundai atmetami.

38Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, t.y., jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

39Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistosios M. K. ir jos gynėjo advokato apeliaciname skunde bei nuteistojo G. Š. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamas teismo nuosprendis pagrįstas byloje surinktais įrodymais, išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, nuteistųjų M. K. bei G. Š. atžvilgiu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, pirmosios intancijos teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

40Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

41Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2009). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. BK 182 str. dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

42Taigi, esminis sukčiavimo požymis, išskiriantis šią nusikalstamą veiką iš kitų veikų, kuriomis užvaldomas svetimas turtas, yra apgaulė. Apgaulė gali būti panaudojama ir kitose nusikaltimuose nuosavybei, tačiau jose šis požymis nėra nusikalstamos veikos sudėties elementas. Gi sukčiavimo atveju apgaulė yra priemonė neteisėtai ir neatlygintinai įgyti svetimą turtą. Apgaulės būdų gali būti labai įvairių, tą atspindi ir gausi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-309/2013, 2K-312/2013 2K-336/2013, 2K-392/2013, 2K-523/2013, 2K-526/2013, 2K-123/2014 ir kt.) Tačiau bet kurios sukčiavimo veikos apgaulės turiniui būdinga tai, kad kaltininko panaudota apgaule yra suklaidinamas turto valdytojas, o kaltininkas dėl panaudotos apgaulės įgyja svetimą turtą.

43Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgyja svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K-454/2012, 2K-589-696-2015).

44Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiųjų turtas – automobiliai nusikalstamos veikos bendrininkų – K. T. ir M. K. (buvusios Ž.) veiksmais, jiems panaudojus apgaulę, esmingai įtakojusią nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti M. K. parduodamus automobilius be apmokėjimo už juos. Nukentėjusieji R. M., M. V., Z. R., A. K., A. N., R. P., A. Z., R. G. patvirtino, jog M. K. (buvusi Ž.) prisistatinėjo jiems skambinusio automobilio pirkėjo žmona, nurodė, kad automobilis bus perkamas šeimai, kad vyras dėl darbo negali apžiūrėti automobilio, todėl dokumentus formina ji. To neneigė ir pati M. K., teigdama, jog melavo, apgaudinėjo žmones, K. T. nurodymu, kad pardavėjai daugiau ja pasitikėtų. M. K. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau, kaip nurodė ji pati, „dėl vaizdo“ apžiūrinėjo parduodamus automobilius ir taip sudarydavo nukentėjusiesiems įspūdį ne tik kad realiai šeima perka automobilį, tačiau ir tai, kad ji tikrina automobilį, prieš jį įsigyjant. M. K. ne tik prisistatinėjo automobilio pirkėjo žmona, bet ir aiškino, kad „vyras išvykęs darbo reikalais“, „kad Vilniuje jo nėra“ (nukentėjusiųjų G. K., A. Z. ir kt. epizodai), nukentėjusiajam R. M. nurodė, kad „automobilis yra reikalingas vyrui“, nukentėjusiajam A. K. aiškino, kad „automobilis reikalingas vyrui važinėti į darbą“. Taip pat nurodytam nukentėjusiajam M. K. melavo, kad „vyras šiuo metu dirba ir atsiimti automobilio atvažiuos jos brolis“. M. K. pasirašinėjo pardavėjams savo vardu vekselius, nors žinojo, kad taip ji veikia apgaulės būdu, nes atsiskaityti su jais neturi pinigų bei pati nežada. Tokiu būdu, laikytina, kad šie M. K. veiksmai parodo, kad ji suvokė veikianti kartu su K. T. ir pagal K. T. nurodymus teikianti pardavėjams žinomai melagingą informaciją, kurios pagrindu įgyto pasitikėjimo dėka apgaule gaus jų turtą. Be to, M. K. tyčia klaidino nukentėjusiuosius, kadangi pagal jos vardu išrašytus vekselius ir įsipareigojimus atsiskaitinėti ji neketino, nes neturėjo lėšų, o nukentėjusiųjų automobiliai, jai dalyvaujant, buvo skubiai parduodami už mažesnę, nei įgijimo kaina, vertę tretiesiems asmenims. Kaip nustatyta byloje ištirtais įrodymais, dalis pinigų už jos parduotus nukentėjusiųjų automobilius būdavo sumokami jai, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių apmokėti savo išrašytus vekselius ir įsipareigojimus. Šias aplinkybes M. K. sąmoningai nutylėdavo. Ji pati paruošdavo pirkimo-pardavimo sutarčių, vekselių formas. Pasirašydama vekselius, nurodydavo laiką, iki kurio turi pareigą atsiskaityti su pardavėjais, tačiau to nedarė. Taigi, iš dokumentų ji visiškai suvokė savo pareigos turinį. M. K. veiksmai bvuo ne vienkartiniai - ji per trumpą laiko tarpą atliko devynis automobilių pirkimus, pati ruošė atitinkamus pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo dokumentus, o taip pat šie automobiliai, jau registruoti jos vardu, jai dalyvaujant, buvo skubiai parduodami tretiesiems asmenims už mažesnę nei įsigijimo kaina, vertę, už tai ji gaudavo dalį pirkėjo sumokėtos sumos. Nors M. K. dėl iš nukentėjusiųjų įgytų automobilių tolesnio likimo nurodo, kad juos pasiimdavo atvykę asmenys, kurie jai duodavo truputį pinigų, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad iš nukentėjusiųjų apgaule įgyti automobiliai, dalyvaujant M. K., prie jos namų adresu Druskio g. 1, Vilniuje parodant automobilius pirkėjams, už žymiai mažesnę pinigų sumą buvo parduodami pašaliniams asmenims pagal skelbimus. M. K. tyčią taip pat įrodo ir ta aplinkybė, kad ji pasirašydavo vekselį, įsipareigodama iki tam tikros dienos atsiskaityti, tačiau jokių veiksmų dėl atsiskaitymo nesiėmė, o, praėjus šiam terminui, iš nukentėjusiųjų skambučių sužinojusi, kad pagal vekselius su pardavėjais nėra atsiskaitoma, nepaisydama to, ji toliau tęsė savo nusikalstamą veiką, apgaulės būdu įsigydama automobilius, pasirašydama naujus vekselius.

45Nuteistosios M. K. ir gynėjo apeliacinio skundo argumentą, jog M. K. nesuvokė, jog daro nusikaltimą ir ji pati buvo apgauta, paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma. Pirma, M. K. automobilių pardavėjams prisistatydavo automobilio pirkėjo žmona, taip nukentėjusiuosius apgaudama ir sudarydama įspūdį, jog automobilis perkamas šeimai. Antra, M. K., neatsiskaičiusi su automobilio pardavėjais už anksčiau nupirktus automobilius, toliau tęsė nusikalstamus veiksmus ir su kitais automobilių pardavėjais toliau sudarydavo pirkimo pardavimo sutartis, surašydavo vekselius, kurių nustatytu terminu neapmokėjo. Be to, M. K., sudarydama sutartis su automobilių pardavėjais, suvokė, jog būtent ji, o ne koks nors kitas asmuo turės nustatytu laiku atsiskaityti su automobilių pardavėjais. M. K. manymas, kad už automobilius atsiskaitys K. T., yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas, nes pirkimo-pardavimo sutartyse ir vekseliuose buvo nurodyti jos duomenys, M. K. K. T. net nebuvo mačiusi, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ji galėjo tikėtis, jog už automobilius atsiskaitys ne ji pati, o K. T.. M. K. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad jos nusikalstamo veiksmų pobūdžio nesuvokimą patvirtina jos susirašinėjimo su K. T. (prisistačiusiu Aurimo vardu) SMS žinučių išklotinė, atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai, susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys patvirtina, kad ji iš karto turėjo informaciją, jog atsiskaitymo metu su ja turės būti asmuo, jai prisistatęs A. (K. T.), tuo tarpu ji, pirkdama iš asmenų automobilius ir už juos neatsiskaitydama, nes neturėjo pinigų, asmens, vardu A. (K. T.), nė karto nebuvo susitikusi ir pinigų iš jo negavo. Nežiūrint į tai, ji toliau vykdė nusikalstamus veiksmus. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad M. K. suvokė, jog, telefonu bendraudama su nepažįstamu asmeniu ir vykdydama jo nurodymus, ji kartu su K. T. dalyvauja nusikalstamų veikų – sukčiavimų daryme, nes apgaule užvaldo nukentėjusiųjų turtą ir iš to turi turtinės naudos. M. K. skundo argumentas, kad ji, įtarusi, jog ji pati yra apgauta, kreipėsi su pareiškimu į policiją (t.1, b.l. 87), atmestinas, kadangi kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, į policiją ji kreipėsi 2014-07-04, kai visų nukentėjusiųjų automobiliai nusikalstamais veiksmais jau buvo įgyti ir bent trijų iš jų – buvo suėjęs atsiskaitymo pagal jos vardu išrašytą vekselį terminas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jos kreipimasis į policiją terodo M. K. siekį perkelti jos kaltę kitiems asmenims, tokiu būdu išvengiant baudžiamosios atsakomybės, o save pristatant nusikaltimo auka. Be to, vertinant nusikalstamos veikos sudėties požymio – subjektyvinės pusės buvimą jos veiksmuose, atkreiptinas dėmesys ir į jos veiksmus, kuomet M. K., neatsiskaičiusi su automobilio pardavėju už automobilį Mazda Premacy, minėtą automobilį pardavė kitam asmeniui – A. M., už jį gaudama grynuosius pinigus, ką patvirtino pati M. K., o taip pat pripažino, jog pirkėjui sakė, kad skiriasi su vyru, todėl taip pigiai parduoda automobilį.

46Apeliantės M. K. skundo argumentas, kad nuosprendyje buvo iškreipta liudytoja apklaustos jos sesers E. E. pozicija – kad ji nesutiko su K. T. darbo pasiūlymu ne dėl to, kad suprato, jog jai siūloma veikla yra sukčiavimas, bet dėl to, kad ji yra išranki ir jai toks darbo pobūdis nepriimtinas, atmestinas, kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis liudytojos E. E. parodymams. E. E. parodė, kad jai siūlomas darbas buvo įtartinas, todėl ji dirbti atsisakė; jai interneto portale įkėlus naują darbo skelbimą, paskambino tas pats vaikinas, kurį ji atpažino iš balso ir kuris anksčiau buvo prisistatęs A.vardu, jis jai pasiūlė tokį patį darbą, kaip ir anksčiau, todėl ji jo numerį išsisaugojo pavadinimu „Aferistas“. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. E. suvokė, jog siūlomas darbas dėl automobilių pardavimo buvo ne tik kad nelegalus, bet ir šie veiksmai yra neteisėtas, todėl darbo pasiūlymo atsisakė. O M. K. su pasiūlymu sutiko, sukčiavimo būdu įgijo kitiems asmenims prilausančius automobilius, už kuriuos net neketino atsiskaityti, ir iš šios nusikalstamos veikos turėjo turtinės naudos. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K., teikdama nukentėjusiesiems melagingus duomenis, nutylėdama svarbias aplinkybes, pasirašydama vekselius, žinodama, kad pati neatsiskaitys, netgi tuomet, kai su pirmais pardavėjais nebuvo atsiskaityta ir jie jai skambino, reikalavo atsiskaitymo, parduodama ir perleisdama kitu būdu automobilius kitiems asmenims, suvokė, jog ji bendru susitarimu su kitu asmeniu daro nusikaltimą ir savo veiksmais realizuoja bendrą nusikalstamą sumanymą apgaule užvaldyti kitų asmenų turtą, todėl M. K. pagrįstai pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d.

47Nuteistasis G. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nesuvokė, jog daro nusikaltimą, kad bus tokios pasekmės. Tokie nuteistojo skundo argumentai laikytini G. Š. siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar siekiu sušvelninti jam paskirtą bausmę. Iš paties G. Š. parodymų matyti, kad jis pripažino ne tik sukčiavimo objektyviosios pusės įvykdytus veiksmus, tačiau ir tai, kad jis naudojo apgaulę, klaidino nukentėjusiuosius dėl jo bei kito asmens (K. T.) realių veikimo tikslų, taip pat melagingai prisistatinėjo automobilio pirkėjo (K. T.) broliu. G. Š. nusikalstamas veikas vykdė bendrininkaudamas su kaltinamuoju K. T., suvokė, kad be jo nusikalstama veika (sukčiavimas) įvykdyta nebus, kadangi žinojo, jog pats K. T. yra įkalinimo įstaigoje, nes jie kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tą G. Š. patvirtino teismo posėdžio metu (t. 13., b.l. 50). G. Š. vykdė K. T. nurodymus, iš padarytos nusikalstamos veikos turėjo turtinės naudos. Todėl G. Š. nurodytos aplinkybės, kad jis nesuprato, jog daro nusikaltimą, paneigtos bylos įrodymais ir laikytinos tik G. Š. gynybine versija. Be to, G. Š. kaltę patvirtina nukentėjusiųjų A. B., pagarsinti nukentėjusiojo E. P. parodymai, nukentėjusiosios N. Z., liudytojo P. T. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai: pirkimo-pardavimo sutartys, vekseliai, duomenys iš telefonų ir kt. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, G. Š. turėjo suvokti, jog savo veiksmais tyčia daro nusikalstamą veiką, panaudodamas apgaulę, įtikina asmenis jiems parduoti automobilius, prisistatydamas automobilio pirkėjo broliu, padarė žalą kitiems asmenims ir iš to turėjo turtinės naudos. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad G. Š. suvokė bendrininkaujantis sukčiavime, veikė tiesiogine tyčia, todėl pagrįstai nuteistas pagal BK 182 str. 1 d.

48Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji M. K. ir G. Š., būdami pilnamečiai, socialiai subrendę asmenys, suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, apgaulės būdu įsigydami automobilius ir neketindami už juos atsiskaityti, veikė tiesiogine tyčia. Tiek G. Š., prisistatęs neva automobilio pirkėjo K. T. broliu, tiek M. K., prisistačiusi neva automobilio pirkėjo K. T. žmona, sąmoningai klaidino automobilių pardavėjus, įtikino juos parduoti automobilius, pasirašant vekselius, atidedant pinigų už automobilius sumokėjimą vėlesniam laikui, sudarydami automobilių pardavėjams įspūdį, jog už automobilius tikrai bus atsiskaityta. Taigi, automobilių pardavėjams neįtariant jokios apgaulės, nuteistiesiems G. Š. bei M. K. prisistačius automobilio pirkėjo šeimos nariais ir įtikinus, kad už automobilius tikrai bus atsiskaityta, juo labiau, surašant neprotestuotinus vekselius, akivaizdu, kad automobilių pardavėjų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, turėjusi esminę įtaką jų sprendimui perduoti automobilius nuteistiesiems G. Š. ir M. K. be apmokėjimo, t.y. parduoti automobilius, pasirašant neprotestuotinus vekselius. Tokiu būdu, nuteistosios M. K. apeliacinio skundo argumentai, kad ji pati buvo suklaidinta ir nesuprato, jog daro nusikalstamą veiką, o taip pat nuteistojo G. Š. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, jis nesuvokė, kad daro nusikaltimą, yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje nustatytiems faktiniams duomenims ir atmestini, kaip nuteistųjų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

49Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. K. teisiama pirmą kartą, bendrininkų grupėje padarė 9 nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, administracinėmis nuobaudomis nebausta, priklausomybės centruose neregistruota, ištekėjusi, augina mažametį vaiką, savo valia vienam iš nukentėjusiųjų atlygino beveik visą žalos dydį, nebuvo nusikalstamų veikų iniciatore, yra jauno amžiaus, pagrįstai M. K. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

50Nuteistasis G. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti – atidėti jam paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą, nes jam reikia išlaikyti sugyventinę su sūnumi, gimusiu 2016-05-03, darbe jis buvo teigiamai vertinamas, į šią darbovietę turėdamas galimybę ir norą galėtų sugrįžti.

51Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau teismas, individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kitų konstitucinių principų.

52Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d., kur nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

53Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. Š. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Apylinkės teismas, skirdamas G. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad G. Š. nebuvo nusikaltimų iniciatoriumi. Jis anksčiau šešis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei (plėšimus, vagystes). Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo esant nusikaltimų recidyvui (BK 27 str. 1 d.). Todėl skundžiamu nuosprendžiu G. Š. už du sukčiavimus pagrįstai paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

54Atsižvelgus į G. Š. nusikalstamų veikų darymo sistemingumą, prašymas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą negali būti tenkinamas. Nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu (Trakų rajono apylinkės teismo 2009-08-13 nuosprendžiu) buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 10 mėn. laisvės atėmimo bausmės, taip nuteistajam buvo suteikiama galimybė pasitaisyti, tačiau matyti, kad šios bausmės tikslų nepasiekė ir G. Š. nesiliovė daryti nusikaltimų. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, G. Š. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas nėra. Nuteistojo G. Š. apeliacinaime skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi išlaikyti sugyventinę ir sūnų, laikytinos svarbiomis, tačiau nepakankamomis, kad vien į jas atsižvelgus būtų pagrindas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

55Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

57Nuteistosios M. K. ir jos gynėjo advokato Mykolo Girdiušo bei nuteistojo G. Š. apeliacinius skundus atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. M. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 4. G. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str.... 5. Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo E. P. 1042,63 Eur civilinis ieškinys dėl... 6. Nukentėjusiojo A. K. 1592,91 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos... 7. Nukentėjusiojo Z. R. 1448,10 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos... 8. Nukentėjusiojo R. M. 1592,91 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos... 9. Nukentėjusiojo A. N. 8109,36 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos bei... 10. Nukentėjusiojo R. G. 724,05 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos... 11. Nukentėjusiojo A. B. 1303,29 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos... 12. Šiuo nuopsrendžiu taip pat nuteisti K. T., M. K., M. A., tačiau šių... 13. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 14. G. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su laisvės... 15. kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl... 16. Be to kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą... 17. Taip pat šiuo nuosprendžiu M. K. (buvusi Ž.) nuteista už tai, kad ji,... 18. kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl... 19. kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl... 20. kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl... 21. kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl... 22. kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl... 23. kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl... 24. kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl... 25. kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl... 26. kaltinamasis K. T. interneto tinklapyje www.autogidas.lt surado skelbimą dėl... 27. Šiais savo veiksmais M. K. ir G. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas... 28. Nuteistoji M. K. ir jos gynėjas advokatas M.Girdiušas apeliaciniu skundu... 29. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neadekvačiai įvertino M. K.... 30. Pažymėjo, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti... 31. Nuteistasis G. Š. apeliaciniu skundu prašo pritaikyti jam BK 75 str. ir... 32. Apeliantas skunde nurodė, kad turėjo darbą UAB „Vyjera“, dirbo... 33. Teismo posėdžio metu nuteistoji M. K. ir jos gynėjas advokatas prašė jų... 34. Nuteistasis G. Š. ir jo gynėja advokatė prašė G. Š. apeliacinį skundą... 35. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.... 36. Nukentėjusysis R. G. prašė apeliacinius skundus atmesti ir atlyginti jam... 37. Apeliaciniai skundai atmetami.... 38. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, t.y.,... 39. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir... 40. Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 41. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo)... 42. Taigi, esminis sukčiavimo požymis, išskiriantis šią nusikalstamą veiką... 43. Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti... 44. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiųjų turtas –... 45. Nuteistosios M. K. ir gynėjo apeliacinio skundo argumentą, jog M. K.... 46. Apeliantės M. K. skundo argumentas, kad nuosprendyje buvo iškreipta liudytoja... 47. Nuteistasis G. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nesuvokė, jog daro... 48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma neabejotinai... 49. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad M.... 50. Nuteistasis G. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme ir... 51. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti... 52. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama... 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 54. Atsižvelgus į G. Š. nusikalstamų veikų darymo sistemingumą, prašymas... 55. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 57. Nuteistosios M. K. ir jos gynėjo advokato Mykolo Girdiušo bei nuteistojo G....