Byla e2-1195-962/2018
Dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo A. A

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė, sekretoriaujant Renatai Krasinskienei, dalyvaujant ieškovo A. Č. atstovei advokatei Ingai Umbrasaitei, atsakovui G. A., atsakovų G. A. ir A. A. atstovui advokatui Andriui Šidlauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarko išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams G. A., A. A. dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo A. A..

3Teismas

Nustatė

4ieškovas prašo priteisti iš atsakovo G. A. 17 377,20 Eur be teisinio pagrindo gautas lėšas, 4344,39 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el.b. tomas I, b.l. 1-8), o iš atsakovės A. A. ieškovas prašo priteisti 18 825,30 Eur be teisinio pagrindo gautas lėšas, 4706,32 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el.b. tomas I, b.l. 120-126). Civilinės bylos sujungtos (el.b. tomas II, b.l. 46-47).

5Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio, vykusio 2018-03-14, metu paaiškino, kad atsakovo prašymu paskolos sutarties sudarymo tikslais į atsakovo G. A. banko sąskaitą Nr. ( - ) 2008 m. kovo 12 d., 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. rugpjūčio 27 d. pavedimais pervedė iš viso 17 377,20 Eur (60 000 litų) sumą, paskolos sandorio šalys nesudarė. 2017 m. kovo 2 d. pretenzija pareikalavo ne vėliau kaip per 30 dienų grąžinti ieškovui 17 377,20 Eur skolos sumą, sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolintais pinigais. Nustatytu terminu atsakovas G. A. skolos negrąžino. Be to, ieškovas, G. A., kuris yra atsakovės A. A. sūnus, prašymu, į atsakovės A. A. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ), 2008 m. kovo 12 d. pervedė 18 825,30 Eur (65 000 litų) sumą. Lėšos atsakovei perduotos paskolos sutarties sudarymo tikslais, tačiau paskolos sandorio šalys nesudarė. 2017 m. kovo 2 d. Pretenzija ieškovas pareikalavo ne vėliau kaip per 30 dienų grąžinti ieškovui paskolintą sumą, sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolintais pinigais. Nustatytu terminu atsakovė skolos negrąžino. Ieškovą ir atsakovą G. A. praeityje siejo verslo santykiai, grįsti tarpusavio pasitikėjimu bei bendradarbiavimu, jie yra buvę UAB ( - ) akcininkais, ieškovas ne kartą įvairiomis formomis yra finansavęs atsakovą G. A. ir jo giminaičius, todėl rašytinių paskolos sutarčių, kuriose būtų buvę nurodyti minėtų sumų grąžinimo terminai bei kitos sąlygos, šalys šiuo atveju nesudarė. Tarp šalių egzistavo žodinis susitarimas, kad pervestus pinigus atsakovai sugrąžins ieškovui pastarajam pareikalavus, dėl termino nebuvo susitarta. Ieškovas niekuomet neturėjo ketinimų ginčo pinigų sumas perduoti atsakovams neatlygintinai, padovanoti ir tai nebuvo už pirktą iš atsakovo sūnaus sodybą mokami pinigai. Kilus konfliktui, supratęs, kad atsakovai gautų lėšų grąžinti neketina, neįforminus paskolos sutarčių, tačiau ieškovui faktiškai perdavus lėšas atsakovams, ieškovas reiškia reikalavimą atsakovams grąžinti be teisinio pagrindo gautas lėšas. Visa sodybos pardavimo kaina (1 700 000 litų) buvo sumokėta trečiajam asmeniui A. A. pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu, o šią aplinkybę patvirtina po sutarties tekstu esantis A. A. ranka atliktas įrašas „visus pinigus gavau“. Pažymėjo, kad nėra aišku, kas skelbė į bylą trečiojo asmens pateiktus skelbimus leidinyje „Noriu“, nėra pagrindo laikyti, jog skelbime yra minimas būtent A. A. priklausęs nekilnojamasis turtas, be to, atsakovų ir trečiojo asmens nurodoma sodybos kaina neatitinka tuo metu tame pačiame rajone vykdomų analogiškų nekilnojamojo turto pardavimo kainų, už įsigyjamą sodybą ieškovas ir taip mokėjo aukštesnę, nei rinkoje tuo metu buvusios panašaus turto kainos. Taip atsitiko todėl, kad A. A. priklausęs žemės sklypas su sodyba buvo įsiterpęs į ieškovui nuo 2004 metų priklausantį žemės sklypą ir jis bet kokia kaina norėjo jį nupirkti. Atsakovės A. A. jis nėra matęs, į jos sąskaitą tik pervedė pinigus, nes taip buvo nurodęs atsakovas G. A..

6Ieškovo atstovė palaikė ieškovo poziciją, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad Sodybos pirkimo – pardavimo sutartis yra patvirtinta notarine tvarka, todėl turi didesnę įrodomąją galią. Oficialus rašytinis įrodymas negali būti paneigiamas liudytojų parodymais. Ieškovas pinigus atsakovams skolino, tačiau abi šalys pripažino, kad paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė. Ieškovo finansinė padėtis visad buvo gera. Bylos duomenys patvirtina, kad pinigai pervesti be teisinio pagrindo, todėl turi būti grąžinti ieškovui.

7Atsakovė A. A. atsiliepimu (el.b. tomas I, b.l. 65-69) prašė ieškinį atmesti, jame nurodė ir teismo posėdžio, vykusio 2018-03-14, metu paaiškino, kad ieškovo nėra niekada mačiusi, su juo nederino jokių sutarties sąlygų ir iš jo pinigų nesiskolino. Ginčijamas pavedimas į atsakovės vardu atidarytą banko sąskaitą buvo kaip dalinis mokėjimas, atliktas ieškovo bei atsakovo G. A. susitarimo bei vėliau sudaryto sandorio pagrindu, perleidžiant ieškovui atsakovės šeimai priklausiusią sodybą, esančią ( - ), unikalus Nr. ( - ), kuri buvo registruota atsakovės vaikaičio A. A. vardu. Atsakovės sūnus G. A. su ieškovu susitarė dėl sodybos pardavimo ieškovui už 3 700 000 litų kainą, numatė, jog 1 700 000 litų ieškovas sumokės pinigais ir sodybos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtins, jog tokia yra sodybos pardavimo kaina, likusią kainą (2 000 000 litų) ieškovas įsipareigojo sumokėti perleisdamas atsakovo G. A. nuosavybėn 20 arų žemės sklypą, tuo metu ieškovo formuotame 30 sklypų kvartale ( - ) arba sumokėti pinigais per du metus nuo sodybos perdavimo ieškovui. G. A. sūnus A. A. ir ieškovas sudarė rašytinę 2008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį, vykdant G. A. ir ieškovo susitarimą dėl atsiskaitymo už sodybą, pirkimo – pardavimo sutartimi įtvirtinta 1 700 000 litų sodybos kaina. Tuo metu G. A. pasitikėjo ieškovu, susitarimo dalis dėl likusios kainos (2 000 000 litų) mokėjimo pinigais arba perleidžiant G. A. 20 arų žemės sklypą rašytine forma nebuvo įforminta. Vykdydamas savo įsipareigojimus, ieškovas dalį sodybos kainos sumokėjo atlikdamas pavedimus į jos ir sūnaus banko sąskaitas.

8Atsakovas G. A. prašė ieškinį atmesti, pareiškime dėl jo atžvilgiu 2017 m. birželio 28 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo (el.b. tomas I, b.l. 110-119) bei atsiliepime į ieškinį (el.b. tomas II, b.l. 36-40) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad neginčija ieškovo nurodytų sumų gavimo fakto, teigia, kad ieškovo nurodytais mokėjimais pervestos lėšos nebuvo skolinamos, jais buvo mokama kaina už iš atsakovo šeimos įsigytą sodybą ( - ). 2008 m. pradžioje atsakovo šeima išsikėlė iš sodybos ir leido į ją įsikraustyti ieškovui dar iki oficialaus nuosavybės teisės į sodybą perleidimo notarine sutartimi, o ieškovas pradėjo pervedinėti dalinius pirmosios kainos dalies mokėjimus atsakovui, atsakovo nurodymu ieškovas mokėjimus atliko ir atsakovo motinai A. A. bei atsakovo sugyventinei, mokėjimai buvo atliekami nurodant paskirtį „sąskaitos papildymas“, „paskolos grąžinimas“ arba mokant grynaisiais pinigais neforminant pinigų perdavimo raštiškai. Tokio susitarimo sudarymą ir jo vykdymą lėmė geri jų tarpusavio santykiai. Atsakovo sūnus A. A. pinigų už sodybą negavo, nes buvo tik formaliai registruotas sodybos savininkas. Sodyba, net ir perleidus turtą tuo metu nepilnamečiam G. A. sūnui A. A., buvo valdoma šeimos narių sutarimu, nusprendus sodybą parduoti, visus su pardavimu susijusius klausimus, tame tarpe ir atsiskaitymo už sodybą tvarką, su ieškovu derino pats atsakovas G. A..

9Trečiasis asmuo A. A. atsiliepime į ieškinį (el.b. tomas II, b.l. 30-33) bei rašytiniuose paaiškinimuose (el.b. tomas II, b.l. 28-29) nurodė, kad sodybos pardavimo klausimas buvo derinamas tiesiogiai su jo tėvu G. A. ir ginčijamas pavedimas į atsakovės A. A. banko sąskaitą buvo atliktas ieškovui atsiskaitant už parduotą jam nuosavybės teise priklausiusią sodybą, kiek jam žinoma, jo tėvo G. A. prašymu. Jis sodybą buvo įgijęs iš savo tėvų dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau sodyba ir toliau buvo valdoma šeimos sutarimu. Pakilus nekilnojamojo turto kainoms, nusprendė parduoti sodybą, ieškovas, būdamas greta sodybos esančio žemės sklypo savininku, išreiškė norą sodybą įsigyti, nors trečiasis asmuo buvo turto registruotu savininku, sodybos turto pardavimo sąlygas, atsiskaitymo tvarką su ieškovu derino jo tėvas. Buvo susitarta, kad ieškovas už sodybą sumokės 3 700 000 litų, 1 700 000 litų sumokės atsakovui G. A. grynais pinigais ir pirkimo – pardavimo sutartyje nurodys, kad tokia yra sodybos pardavimo kaina, likusią sodybos kainos dalį – 2 000 000 litų – ieškovas įsipareigojo sumokėti perleisdamas G. A. nuosavybėn 20 arų sklypą sklypų kvartale ( - ). arba sumokėti per du metus nuo sodybos perdavimo ieškovui. Ieškovas nepaneigė, kad ginčijamas pavedimas į atsakovės A. A. sąskaitą atliktas kaip dalinis mokėjimas už ieškovo įsigytą sodybą. Sodybos pirkimo – pardavimo sutartyje esantis įrašas, kad A. A. visus pinigus gavo, neatitinka tikrovės, nes jis nei sutarties sudarymo dieną, nei vėliau jokia forma lėšų iš ieškovo tiesiogiai nėra gavęs. Patvirtino, kad yra deklaravęs 1700000 Litų pajamų 2008 metais gavimą, kadangi buvo sodybos registruotas savininkas.

10Atsakovų bei trečiojo asmens atstovas advokatas A. Š. palaikė atsakovų poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo būta daug žodinių susitarimų, todėl pateikti rašytinių įrodymų neįmanoma, tačiau turi būti vertinama įrodymų visuma.

11Teismas konstatuoja:

12ieškinys atmestinas.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas A. Č. 2008 m. kovo 12 d. pavedimu į A. A. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 18 825,30 Eur (65 000 litų) sumą (el. b. tomas I, b.l. 13, 25, 33). A. Č. 2008 m. kovo 12 d. į G. A. sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 10 136,70 Eur (35 000 litų) sumą, 2009 m. birželio 22 d. pervedė 2896,20 Eur (10 000 litų) sumą, 2009 m. rugpjūčio 27 d. pervedė 4344,30 Eur (15 000 litų) sumą, iš viso pervesta 17 377,20 Eur (60 000 litų) suma (el. b. tomas I, b. l. 14-15). 2017 m. kovo 2 d. A. Č. raštu pareikalavo, kad G. A. per 30 dienų grąžintų paskolintą 17 377,20 Eur sumą ir 7728,51 Eur palūkanas (el. b. tomas I, b. l. 16). A. A. 2017 kovo 7 d. buvo įteiktas A. Č. 2017 m. kovo 2 d. reikalavimas grąžinti 18 825,30 Eur ir 7812,50 Eur palūkanas (el. b. tomas I, b.l. 38-39, 170-171).

142008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-4705 A. Č. iš A. A. įsigijo statinius, esančius adresu ( - ) (el. b. tomas I, b. l. 70-71), 2008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-4705 A. Č. iš A. A. įsigijo žemės sklypą, esantį adresu ( - ) (el. b. tomas I, b. l. 72-73). 2008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamo turto kaina yra 1 700 000 litų, nekilnojamojo turto pardavėjas A. A. sutartyje padarė įrašą „visus pinigus gavau“ (el. b. tomas I, b. l. 74-80, 81-83, 136-142, 143-145).

15Ieškovas teigia, jog pinigai atsakovams pervesti paskolos sandorio pagrindu, tačiau pervedus pinigus, rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir atsakovai mainais už iš ieškovo gautas pinigines lėšas teisiškai įrodoma forma neišreiškė savo įsipareigojimo atitinkamas lėšas grąžinti ieškovo naudai, todėl ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos teismuose susiklosčiusia praktika, pinigines lėšas prašo grąžinti nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Atsakovai teigia, jog ieškovas ginčijamas sumas pervedė atsiskaitinėdamas dalimis už 2008-08-01 Pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovui parduotą trečiajam asmeniui bei atsakovo sūnui A. A. priklausiusią sodybą ( - ).

16Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymėtina, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Taigi, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą.

17CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu (CK 1.136 str.)

18Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t.y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).

19Teismas byloje esančius įrodymus turi vertinti atsižvelgdamas į jų visumą (CPK 185 straipsnis), savo išvadas grįsdamas teismų praktikoje suformuotu tikimybių pusiausvyros principu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, labiau tikėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo A. Č. mokėjimo pavedimai, atlikti atsakovams, buvo jo atsiskaitymas su atsakovu už pirktą nekilnojamąjį turtą – sodybą ( - ). Tokią išvadą teismas grindžia žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

20Bylos duomenys patvirtina, o šalys ir neginčija, jog ieškovą ir atsakovą siejo verslo santykiai – A. Č. ir G. A. yra UAB ( - ) akcininkai (el. b. tomas I, b. l. 9-12, 34-37). 2008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-4705 A. Č. iš atsakovo sūnaus A. A. įsigijo statinius, esančius adresu ( - ) (el. b. tomas I, b. l. 70-71), 2008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-4705 A. Č. iš A. A. įsigijo žemės sklypą, esantį adresu ( - ) (el. b. tomas I, b. l. 72-73). VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad minėtas turtas trečiajam asmeniui A. A. priklausė 2003-09-04 Dovanojimo sutarties Nr. 10613, 1-10613, pagrindu. Ieškovas A. Č. 2008 m. kovo 12 d. pavedimu į A. A. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 18 825,30 Eur (65 000 litų) sumą (el. b. tomas I, b. l. 13, 25, 33), 2008 m. kovo 12 d. į G. A. sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 10 136,70 Eur (35 000 litų) sumą, 2009 m. birželio 22 d. pervedė 2896,20 Eur (10 000 litų) sumą, 2009 m. rugpjūčio 27 d. pervedė 4344,30 Eur (15 000 litų) sumą, iš viso atsakovui pervesta 17 377,20 Eur (60 000 litų) suma (el. b. tomas I, b. l. 14-15). Iš byloje pateiktų notarės B. G., tvirtinusios 2008 m. rugpjūčio 1 d. sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, VĮ Registrų centrui teiktų užsakymų kopijų (el. b. tomas II, b. l. 153-155) matyti, kad nors sandoris sudarytas tik rugpjūčio mėnesį, pažymų užsakymų data – 2008-04-09 ir 2008-05-14, kas patvirtina, kad sandoriui buvo ruoštasi anksčiau. Ieškovas teigė, jog atsiskaitoma buvo perduodant visą sumą grynais pinigais sandorio sudarymo dieną A. A. notaro biure. Visus pinigus – 1 700 000 Litų ieškovas nurodė atsinešęs į notaro biurą, prieš sandorį juos perskaičiavo bei perdavė turto savininkui A. A.. Nurodė, kad atsakovas G. A. pinigų perdavimo momentu nedalyvavo, jis tuo metu buvo atvykęs, bet pasak ieškovo, „tai ateidavo, tai nueidavo“. Ieškovas nurodė, kad pinigus atsinešė maiše, negalėjo detalizuoti kokiame ir kokios apimties buvo minėtas maišas su 1 700 000 Litų suma, tik nurodė, kad standartiniam maiše. Teigė, kad pinigai buvo perskaičiuoti sumokėjimo metu. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus teigė, jog smulkmenų neprisimena, nesureikšmino ir tai nesusiję su nagrinėjama byla. Teigė, jog notarinėje sutartyje yra A. A. įrašas „visus pinigus gavau“, todėl atsiskaitymo klausimas negali būti ir keliamas. Tačiau teismas šio ginčo atveju sprendžia, jog tai, kad sutartyje nurodyta, kad sodybos kaina (1700000 Lt) buvo sumokėta iki sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo teigti, kad atsiskaityta buvo notaro biure, kaip teigia ieškovas. Byloje nėra duomenų, to neteigė ir šalys, kad atsiskaityta būtų buvę notaro akivaizdoje. Be to, teismas vertina ir tai, jog iš byloje esančios pirkimo – pardavimo sutarties (el.b. tomas I, b.l. 74-80) matyti, kad notarė sandorį patvirtino 8:15 val. (el.b. tomas I, b.l. 80), o tokiai sumai pinigų – 1 700 000 Litų perskaičiuoti ir sumokėti iki sandorio bei sandorį patvirtinti, būtų buvęs reikalingas gerokai ilgesnis laiko tarpas. Jokio pagrindo teigti, kad notaro biuras galėjo dirbti ne nuo 8 val. ryto, o dar anksčiau, nėra pagrindo. Liudytojas R. M. parodė, kad atsakovą ir jo sūnų 2008-08-01 sandoriui vežė į notaro biurą ir parvežė namo. Važiavo ryte. Nei išvykstant iš namų, nei grįžus iš notaro biuro į automobilį, nei atsakovas, nei jo sūnus jokių krepšių neturėjo, atsakovas iš notaro biuro atsinešė tik įmautę su dokumentais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateikto Liudytojo apklausos protokolo (el.b. tomas II, b.l. 137-138) matyti, kad 2016-12-19 apklausiamas Klaipėdos apskrities VPK A. Č. nurodė, kad tiksliai nepamena, kur buvo perduoti pinigai, atsimena tik tai, kad Kaune. Šioje apklausoje ieškovas taip pat nurodė neprisimenantis, ar dalyvavo notarinės sutarties sudarymo metu atsakovas G. A.

21Ieškovas teigė, jog įvykus sandoriui 2008 m. rugpjūčio 1 dieną, iškart po jo ir buvo atlaisvinta sodyba, o pirmieji ginčijami ieškovo mokėjimo pavedimai atsakovams atlikti 2008 m. kovo 12 dieną, t.y. beveik 5 mėnesiai iki sandorio, todėl atsakovų argumentai, kad mokėjimai atlikti už sodybą, nepagrįsti. Atsakovas teigė, jog iš sodybos išsikėlė 2008 m. pavasarį, pateikė skelbimus 2008 m. vasario 1, vasario 4 d. laikraštyje „Noriu“ (el. b. tomas II, b. l. 11-12, 41-42), kad sodyba buvo pardavinėjama jau tuo metu. Liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad 2008 metų žiemą – pavasarį jis padėjo G. A. kraustytis iš sodybos, nešė dėžes iš namų į mašiną. Buvusi atsakovo G. A. sutuoktinė D. A., apklausta liudytoja parodė, kad sodybą parduoti buvo nuspręsta dar 2007 metais, o 2008 m. vasario mėnesį jau buvo nuspęsta parduoti A. Č.. Šeima iš sodybos išsikraustė 2008 m. kovo mėnesio pradžioje. Be to, liudytoja D. A. taip pat parodė, kad jos akivaizdoje ieškovas A. Č. yra perdavęs ne vieną dalinį mokėjimą grynais pinigais G. A. už 2008-08-01 sandoriu parduotą sodybą, o 2009 metų pabaigoje, A. Č. atvežė atsakovui į namus dalį pinigų ir ieškovas teigė, kad jau pilnai atsiskaitė, o atsakovas teigė, kad trūksta dar 10000 Litų. Sūnus A. jokių pinigų negavo, jis buvo tik formalus sodybos savininkas, visus su sodyba susijusius reikalus tvarkė atsakovas.

222008-03-12 A. Č. A. A. pervedė 65000 Litų, pavadindamas tai „sąskaitos papildymas“ (el.b. tomas I, b.l. 13); 2008-03-12 pervedė 35000 Litų G. A., pavadindamas „sąskaitos papildymas“ (el.b. tomas I, b.l. 14). Vėliau A. Č. atliko pavedimus 2009-06-22 – 10000 Litų ir 2009-08-27 – 15000 Litų pervesdamas atsakovui G. A., juos taip pat įvardindamas kaip „sąskaitos papildymas“ (el. b. tomas I, b.l. 15). Nė viename iš mokėjimo nurodymų, dėl kurių ieškovas kreipėsi į teismą ir pagal kuriuos nurodo ketinęs įforminti paskolos teisinius santykius, nėra nurodoma, kad lėšos yra skolinamos. Tiek atsakovui G. A., tiek atsakovei A. A. lėšos pervestos paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“. Be to, 2008-04-14 ieškovas J. B. pervedė 150000 Litų (el.b. tomas I, b.l. 132), nurodydamas, kad tai „paskolos grąžinimas“. Teisme liudytoja apklausta J. B. (U.) teigė neturėjusi jokių paskolos santykių su ieškovu, jį yra mačiusi keletą kartų esant atsakovui. Ji parodė, kad buvo atsakovo G. A. sugyventine, yra su juo susilaukę dukters. Ji pinigų ieškovui A. Č. nėra skolinusi, nėra sudariusi jokių paskolos sutarčių su juo, nėra prašiusi jo pinigų, tačiau 2008-04-14 iš A. Č. yra gavusi 150000 Litų mokėjimą, pavadintą „paskolos grąžinimas“. Nurodė, kad šie pinigai yra gauti A. Č. atsiskaitinėjant su G. A. už sodybą, nes ji 2007 metais iš banko buvo paėmusi paskolą ir užstačiusi savo butą bankui, kad įrengti G. A. butą. Su G. A. ji buvo susitarusi, kad jis jai atiduos pinigus, kai A. Č. atiduos už sodybą. Kredito gavimą 2007-06-05 patvirtina byloje esantis J. B. sąskaitos išrašas (el.b. tomas I, b.l. 128). Ieškovas negalėjo logiškai ir nuosekliai paaiškinti, kokiu pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis pervedė pinigus buvusiai atsakovo sugyventinei, teigė, jog buvo pasiskolinęs ir grąžino, tačiau negalėjo nurodyti jokių su šia „paskola“ susijusių faktinių aplinkybių, teigdamas, kad detalių neprisimena, kur buvo sudaryta sutartis, neprisimena, tik žino, kad Kaune.

23Ieškovas teigė, kad pinigus atsakovams ginčijamais pavedimais pervedė būdamas įsitikinęs, kad pinigus skolina, kadangi G. A. jo prašė paskolinti, davė savo ir savo mamos sąskaitas, tačiau negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl darydamas pavedimus atsakovams ir jau tuo metu tvirtai žinodamas ketinimą pinigus paskolinti, mokėjimo nurodyme nurodė „sąskaitos papildymas“. Ieškovas teigė, kad į tai nekreipė dėmesio, nesigilino į smulkmenas, nesureikšmino, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybės, kurių ieškovas teigė nesureikšminęs ir į jas nesigilinęs, nelaikytinos nereikšmingomis, o sumos nelaikytinos mažavertėmis, dėl ko ieškovo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius. Be to, kaip matyti iš banko „SEB“ pažymos (el.b. tomas I, b.l. 25), ieškovas 2012-06-21 pervedė atsakovui G. A. 53000 Litų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai yra „grąžinimas“. Toks ieškovo elgesys neleidžia teismui daryti išvados, kad tuo metu (2012 metais), ieškovas atsakovą būtų laikęs savo skolininku. Ieškovas neprisiminė jokių aplinkybių, susijusių ir su 2012-06-21 pavedimo padarymu – nežinojo kada, kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasiskolinęs iš atsakovo pinigų, kad darė grąžinimą.

24Analizuojant 2008-03-12 ieškovo atsakovams padarytų pavedimų faktą bei 2008-08-01 sutarties, kurioje nurodoma, kad kaina sumokėta iki Sutarties sudarymo, faktą, labiau tikėtina, kad mokėjimai buvo atlikti kaip atsiskaitymas už sodybą pagal sutartį, nei paskola. Duomenų, kad atsakovai (ar atsakovas) būtų prašę paskolinti pinigų, kad šalys siekė sudaryti paskolos sandorį, kad derėjosi dėl paskolos sąlygų, byloje nėra. Pažymėtina, kad ieškovas yra ilgametis verslininkas, puikiai suprantantis ar turintis suprasti pinigų skolinimo tvarką, formalumus. Dar 2007 m. gruodžio 29 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu G. A. įsipareigojo iki 2008 m. sausio 31 d. sumokėti A. Č. 128012 Eur (el. b. tomas I, b. l. 127), kas patvirtina anksčiau minėtus teiginius apie tai, kad ieškovui buvo žinomi paskolų įforminimo būdai. Šiuo atveju, ieškovas, pervesdamas dideles pinigų sumas atsakovui bei jo motinai, paskolos teisinių santykių ne tik niekaip neįformino, tačiau net ir mokėjimo paskirtyje nenurodė, kad lėšos yra skolinamos, nors teigia, jog pavedimų atlikimo metu jų tikslas buvo lėšas paskolinti.

25Nors ginčijami mokėjimo pavedimai atlikti 2008 – 2009 metais, byloje nėra jokių duomenų, kad iki 2017 m. ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą bei jo motiną ir būtų raginęs grąžinti pervestus pinigus, kad būtų ėmęsis veiksmų, siekiant pasirašyti paskolos sutartį, nors teigė, kad būtent paskolos teisinių santykių ieškovas siekė ir tikėjosi. Nenustatyta, kad atsakovas būtų atsisakęs įforminti paskolos teisinius santykius. Tik 2017 m. kovo 2 d. Reikalavimu grąžinti paskolintus pinigus A. Č. raštu pareikalavo, kad G. A. bei A. A. per 30 dienų grąžintų paskolintą atitinkamai 17 377,20 Eur sumą bei 7728,51 Eur palūkanas atsakovas ir 18825,30 Eur sumą bei 7812,50 Eur palūkanas atsakovė (el. b. tomas I, b. l. 16, 39). Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, 2016 metais kilo konfliktas tarp akcininkų – ieškovo ir atsakovo, dėl ko ieškovas suprato, kad atsakovas jam geruoju pinigų nebegrąžins ir paprašė grąžinti pervestas lėšas. Tačiau tokie ieškovo paaškinimai vertintini kritiškai, kadangi vadovaujantis jais galima būtų daryti išvadą, kad konfliktui neįvykus ieškovas aplamai nereikalautų iš atsakovų grąžinti pervestų piniginių lėšų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovo nepažįsta, pirmą kartą mato, nieko jo nėra prašiusi. To neneigė ir ieškovas, nurodęs, kad pirmą kartą mato atsakovę, tačiau Reikalavime atsiskaityti atsakovei A. A. ieškovas nurodė, kad pinigus paskolino pačios atsakovės prašymu (el.b. tomas I, b.l. 39).

26Ieškovas teigė, jog tai, kad 1700000 Litų A. A. gavo grynais pinigais ir mokėjimo pavedimai nebuvo daromi už sodybą patvirtina ne tik tai, kad savininkas notarinėje sutartyje nurodė „visus pinigus gavau“, bet ir tai, kad jų gavimą yra deklaravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tačiau teismas tokius ieškovo argumentus atmeta. Tinkamas pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymas yra laikomas ir toks, kai kaina sumokama pardavėjo nurodytam trečiajam asmeniui, tačiau laikoma, kad kainą gavo pardavėjas ir pareiga deklaruoti pajamas kyla būtent pardavėjui.

27Ieškovas teigė, kad jo finansinė padėtis visad buvo gera, jam pinigų netrūko, pateikė duomenis, kad A. Č. ir B. Č. 2007 m. gegužės 15 d. sutartimi UAB ( - ) pardavė 7600 vnt. UAB ( - ) akcijų, sandorio kaina – 3 000 000 litų (el. b. tomas III, b. l. 3-7); A. Č. ir B. Č. 2007 m. gegužės 15 d. sutartimi UAB „Ūkio banko lizingas“ (nuomotojas UAB ( - )) pardavė žemės sklypą, esantį ( - ), sandorio kaina – 1 645 013,94 litų (el. b. tomas III, b. l. 8-13); A. Č. ir B. Č. 2007 m. gegužės 15 d. sutartimi UAB „Ūkio banko lizingas“ (lizingo gavėja UAB ( - )) pardavė statinius, esančius ( - ), sandorio kaina – 4421000 litų (el. b. tomas III, b. l. 14-20); A. Č. ir B. Č. 2008 m. vasario 7 d. sutartimi pardavė UAB ( - ) žemės sklypą, esantį adresu ( - ), sandorio kaina – 1200000 litų (el. b. tomas III, b. l. 21-25, 26-27); pateikė B. Č. metinę pajamų deklaraciją už 2007 metus (el. b. tomas III, b. l. 28-33), tačiau teismo vertinimu, tokie duomenys nepaneigia atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių, kad už sodybą buvo (galėjo būti) atsiskaitinėjama dalimis.

28Ieškovas teigė, kad sodyba negalėjo kainuoti 3700000 Litų, jis ją iš A. A. už 1700000 Litų įsigijo ir taip didesne, nei rinkos kaina vien dėl to, kad tai buvo į jo sklypą įsiterpusi sodyba, pateikė nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad minėto turto vertė 2018 m. kovo 21 d. apžiūros duomenimis 153 559,97 Eur, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nekilnojamojo turto vertė galėjo būti 105 993,80 Eur (el. b. tomas III, b. l. 34-43, 44-45, 46-47, 48, 49-78, 79-102, 105-122, 123-152). Tačiau parduotos sodybos kaina nėra ginčo objektas šioje civilinėje byloje ir teismo padarytų išvadų dėl ginčijamų mokėjimo pavedimų ir jų paskirties, nepaneigia.

29Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esminė pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą sąlyga yra prašomo išreikalauti turto įgijimo teisinio pagrindo nebuvimas, t.y. negalimumas pateisinti daikto ar pinigų gavimą nei įstatymu, nei sandoriu. Įvertinus bylos medžiagų, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, šalių elgesį, jų ryšius bendrame versle, ieškovo darytus mokėjimus atsakovui bei jo artimiems asmenims – mamai, sugyventinei J. B. (U.), į tai, kad mokėjimo paskirtyje nurodomą daromo pavedimo paskirtį, teismas daro išvadą, kad piniginės lėšos ieškovo pavedimais atsakovams buvo pervestos į atsakovų sąskaitas esant konkrečiam teisiniam pagrindui, t.y. ieškovui atsiskaitant už įgyjamą sodybą pagal atsakovo ir ieškovo susitarimą. Nėra pagrindo netikėti atsakovų paaiškinimais bei liudytojos D. A. parodymais, kad trečiasis asmuo, atsakovo sūnus A. A. buvo tik formalus sodybos savininkas, nes jam turtas buvo dovanotas, o pradėtas pardavinėti vos jam sulaukus pilnametystės (el. b. tomas II, b. l. 11-12, 41-42, 153-155), todėl nėra pagrindo netikėti, kad visus reikalus, susijusius su sodyba, jos pardavimu su savo verslo partneriu A. Č., derino atsakovas G. A., o ne jo sūnus. Be to, duodamas paaiškinimus teisme pats ieškovas nurodė, kad atsakovas turėjo problemų su teisėsauga, dėl ko norėjo savo turtą perrašyti kitų asmenų vardu. Ieškovas teigė, kad į bylą pateiktuose 2008 m. vasario 1, 4 d. leidinyje „Noriu“ spausdinamuose skelbimuose nurodyta sodyba yra ne ta pati, tačiau atsižvelgiant į skelbime nurodytą sodybos aprašymą (jos vietą, bendrą plotą, žemės sklypo plotą ir kt.), skelbimo ir sodybos pardavimo laikotarpį, notarės VĮ „Registrų centrui“ teiktų užsakymų laiką, labiau tikėtina, jog skelbime kaip parduodama nurodyta ta pati ginčo sodyba. Nors pinigai buvo pervedami ne tik atsakovui, bet ir jo motinai (o taip pat ir sugyventinei), CK 6.39 str. leidžia prievolę įvykdyti kitu būdu, nei numatyta sutartyse, jeigu sutarties šalys dėl to sutaria, o kreditorius sutinka. Pagal CK 6.39 str. 2 d., jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Be to, pagal CK 6.44 str. 1 d., prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą.

30Teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad nėra įstatyme įtvirtintų sąlygų konstatuoti atsakovo G. A. ir atsakovės A. A. nepagrįstą praturtėjimą, todėl ieškinys, kaip nepagrįstas bei neįrodytas atmetamas (CPK CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai).

31CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje ieškovo ieškinys atmestas, tačiau atsakovai duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

32Atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 25,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).

33Ieškinį atmetus, panaikintinos byloje 2017-04-26 teisėjos Laimos Kriaučiūnaitės nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei 2017-04-27 teisėjo Tomo Romeikos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (el.b. tomas I, b.l. 47-49).

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

35Ieškovo A. Č. ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovo A. Č., asmens kodas ( - ) valstybei 25,03 Eur (dvidešimt penkis eurus 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

37Panaikinti 2017-04-26 teisėjos Laimos Kriaučiūnaitės nutartimi bei 2017-04-27 teisėjo Tomo Romeikos nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

38Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarko išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo G. A. 17 377,20 Eur be teisinio... 5. Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio, vykusio 2018-03-14, metu... 6. Ieškovo atstovė palaikė ieškovo poziciją, prašė ieškinį tenkinti... 7. Atsakovė A. A. atsiliepimu (el.b. tomas I, b.l. 65-69) prašė ieškinį... 8. Atsakovas G. A. prašė ieškinį atmesti, pareiškime dėl jo atžvilgiu 2017... 9. Trečiasis asmuo A. A. atsiliepime į ieškinį (el.b. tomas II, b.l. 30-33)... 10. Atsakovų bei trečiojo asmens atstovas advokatas A. Š. palaikė atsakovų... 11. Teismas konstatuoja:... 12. ieškinys atmestinas.... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas A. Č. 2008 m.... 14. 2008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-4705 A. Č. iš A.... 15. Ieškovas teigia, jog pinigai atsakovams pervesti paskolos sandorio pagrindu,... 16. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178... 17. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo... 18. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės... 19. Teismas byloje esančius įrodymus turi vertinti atsižvelgdamas į jų visumą... 20. Bylos duomenys patvirtina, o šalys ir neginčija, jog ieškovą ir atsakovą... 21. Ieškovas teigė, jog įvykus sandoriui 2008 m. rugpjūčio 1 dieną, iškart... 22. 2008-03-12 A. Č. A. A. pervedė 65000 Litų, pavadindamas tai „sąskaitos... 23. Ieškovas teigė, kad pinigus atsakovams ginčijamais pavedimais pervedė... 24. Analizuojant 2008-03-12 ieškovo atsakovams padarytų pavedimų faktą bei... 25. Nors ginčijami mokėjimo pavedimai atlikti 2008 – 2009 metais, byloje nėra... 26. Ieškovas teigė, jog tai, kad 1700000 Litų A. A. gavo grynais pinigais ir... 27. Ieškovas teigė, kad jo finansinė padėtis visad buvo gera, jam pinigų... 28. Ieškovas teigė, kad sodyba negalėjo kainuoti 3700000 Litų, jis ją iš A.... 29. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams... 30. Teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad nėra... 31. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 32. Atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 25,03 Eur... 33. Ieškinį atmetus, panaikintinos byloje 2017-04-26 teisėjos Laimos... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270... 35. Ieškovo A. Č. ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš ieškovo A. Č., asmens kodas ( - ) valstybei 25,03 Eur... 37. Panaikinti 2017-04-26 teisėjos Laimos Kriaučiūnaitės nutartimi bei... 38. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...