Byla 3K-3-163-415/2015
Dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių reikalavimus viešojo pirkimo sąlygoms, apibrėžiančioms pirkimo objektą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas „Leonhard Weiss RTE AS“ (toliau – ieškovas, kasatorius) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis atviro konkurso „Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas“ (toliau – Konkursas) sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su Signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis (toliau – EVKS), kuriems taikomas Konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų techninės specifikacijos“ (toliau – Techninė specifikacija) A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkto reikalavimas, sąlygas, nustatančias reikalavimus EVKS darbams, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ir reikalavimus pasiūlymui, susijusius su nurodytais darbais, įskaitant: Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą, B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“, taip pat kitas Konkurso sąlygas, susijusias su EVKS darbais; įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) nutraukti Konkurso procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. balandžio 14 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis paskelbė apie Konkursą (pasiūlymų pateikimo terminas – 2014 m. birželio 10 d. 9.00 val.). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo specializacija – geležinkelių infrastruktūros projektavimo ir statybos darbai, todėl jis, neturėdamas Konkurso sąlygose reikalaujamų sutarčių su EVKS gamintojais ir tiekėjais, 2014 m. gegužės 11 d. pateikė prašymus nustatytus reikalavimus atitinkančioms bendrovėms – UAB „Fima“, „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“ – pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo. Kompanijos „Bombardier Transportation Sweden AB“ atstovas 2014 m. gegužės 20 d. nurodė, kad susitarė su UAB „Fima“, kuri turi išimtinę teisę teikti pasiūlymą Konkurse dalyvausiančioms statybos bendrovėms; UAB „Telekonta“ 2014 m. birželio 5 d. atsakyme nurodoma, kad ji negali pateikti komercinio pasiūlymo, nes įrangą geležinkelio ruožuose, kuriuose turės būti atliekami perkami darbai, diegė UAB „Fima“ ir gamintojas „Bombardier Transportation Sweden AB“, todėl sistemines garantijas ir reikalaujamą saugumo lygį gali išlaikyti tik šios bendrovės arba jų įgalioti asmenys. Ieškovas, gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą ir negavęs pasiūlymo ar atsakymo iš UAB „Fima“, 2014 m. birželio 9 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo. Perkančioji organizacija 2014 m. birželio 10 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo atsisakė ją nagrinėti dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino.

8Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkte nustatytas reikalavimas, kad rangovas, kai jis nėra esamų, pritaikomų ir (ar) išplečiamų EVKS gamintojas (tiekėjas), privalo dalyvaudamas Konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus (tiekėjo ir esamų sistemų gamintojų (tiekėjų) bendradarbiavimo sutarties, protokolo, įgaliojimų patvirtinimo ar kitų dokumentų skaitmenines kopijas), įrodančius, kad tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti Techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti / išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas / protokolus / sąsajas / modulius), išlaikydamas suteiktą saugumo vientisumo SIL-4 lygį pagal CENELEC standartą ir neprarasdamas tiekėjo (gamintojo) įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinius tinklus, funkcionalumo bei suteiktos garantijos. Ieškovo vertinimu, Konkurso sąlygų reikalavimai apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse neturint susitarimo su vienu konkrečiu ūkio subjektu. Užtikrinti reikalaujamą sistemų saugumo lygį galima tik dviem atvejais – būnant (esant) EVKS gamintoju (tiekėju) arba sudarius sutartį su sistemų gamintoju (tiekėju), kuria jis suteiktų teisę atlikti Konkurse numatytus darbus, susijusius su jo įdiegta sistema. „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“ atsakymai į ieškovo paklausimus patvirtina, kad vienintelis subjektas, galintis įgyvendinti reikalavimus, susijusius su sistemų saugumo lygio SIL-4 išsaugojimu, yra UAB „Fima“. Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti skaidrumo principą, neturėjo teisės sujungti kelių pirkimo objektų į vieną, taip suteikdama nepagrįstą pranašumą UAB „Fima“ pasirinktiems ūkio subjektams. Ieškovas nurodo, kad rangos darbai, susiję su EVKS, kuriuos atlikti gali tik UAB „Fima“, sudaro tik apie 20 proc. visų perkamų darbų, todėl mažą dalį darbų galintis atlikti subjektas turi išimtinę teisę nulemti viso Konkurso laimėtoją, o kiti tiekėjai praranda teisę dalyvauti Konkurse. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną neatitinka lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, jeigu dėl to ribojama konkurencija tarp tiekėjų, tam tikri tiekėjai yra diskriminuojami ir tai daroma tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. EVKS reikalavimai patys savaime yra pagrįsti, tačiau perkančiajai organizacijai sujungus atskirus pirkimo objektus, diskriminuoja ir varžo tiekėjų konkurenciją. Darbus, susijusius su EVKS, gali atlikti tik UAB „Fima“, todėl, ieškovo vertinimu, perkančioji organizacija privalo atlikti šių darbų viešąjį pirkimą, jo sąlygose nurodyti, kad Konkursą laimėjęs subjektas darbus turės atlikti ir derinti su kitos dalies konkurso laimėtoju. Tokiu būdu būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir pašalinta išimtinė UAB „Fima“ teisė spręsti dėl to, kurie tiekėjai gali dalyvauti Konkurse, o kurie ne. Ieškovo įsitikinimu, aplinkybė, kad UAB „Fima“ nepateikė jam komercinio pasiūlymo, patvirtina faktą, jog Konkurso sąlygos neteisėtos. Ieškovas nurodo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo pretenziją, motyvuodama tuo, jog ji pateikta nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnyje nustatytų terminų, nes ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014 m. birželio 5 d., gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą, o pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė po 3 dienų, t. y. 2014 m. birželio 9 d.

9II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismo vertinimu, ieškovo pozicija, kad terminas pretenzijai pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo UAB „Telekonta“ 2014 m. birželio 5 d. rašto gavimo dienos, prieštarauja viešųjų pirkimų principams ir tikslams (tokiu atveju Konkursas galėtų tęstis neribotą laiką). Bylos duomenimis, ieškovas prašymus pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo pateikė pasibaigus terminui pateikti pretenziją, o toks elgesys negali būti laikomas apdairiu ir rūpestingu; ypač atsižvelgus į tai, kad Techninės specifikacijos CVP IS priemonėmis paskelbtos 2014 m. balandžio 3 d., o Konkursas paskelbtas 2014 m. balandžio 30 d. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad, paskelbus apie Konkursą CVP IS priemonėmis, ieškovas su jo sąlygomis jau buvo susipažinęs ir turėjo suprasti, jog jame dalyvauti gali tik sudaręs atitinkamus susitarimus su esamų EVKS gamintojais (tiekėjais). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą pretenzijai pareikšti, dėl ko atsakovė pagrįstai ją paliko nenagrinėtą. Pasisakydamas dėl ginčo esmės teismas konstatavo, kad reikalavimai pirkimo objektui suformuluoti taip, jog visiems Konkurso dalyviams sudarytos vienodos sąlygos ir neribojama konkurencija. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytas išskirtines teises UAB „Fima“ suteikė ne atsakovė, o „Bombardier Transportation Sweden AB“; tai yra privačių ūkio subjektų santykiai, į kuriuos atsakovė neturi teisės kištis. Perkančiosios organizacijos siekis, kad perkamas sistemų išplėtimas / pritaikymas / perkonfigūravimas būtų suderintas su veikiančiomis sistemomis, siekiant kuo racionaliau panaudoti lėšas, neleidžia daryti išvados dėl Konkurso sąlygų prieštaravimo imperatyviosioms VPĮ nuostatoms ir nelaikomas diskriminaciniu ar pažeidžiančiu sąžiningos konkurencijos principą. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl pirkimo objektų sujungimo nepagrįstumo, pažymėdamas, kad pirkimo objekto neskaidymas į dalis pagrįstas objektyviu atsakovės poreikiu įsigyti reikalingus darbus ir paslaugas, glaudžiai susijusiu su viešuoju interesu. Pirkimo objekto neskaidymas į dalis turi užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, kad įvykus įrangos ar sistemų nesuderinamumui arba gedimui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę ir pašalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką; tai ne tik sumažina aptarnavimo išlaidas, bet ir palengvina projekto valdymą, be to numato atsakomybę už darbus ir įrangos ar sistemų suderinamumą ir kokybę vienam tiekėjui, taip išvengiant ginčų tarp kelių tiekėjų. Pirkimo objekto skirstymas į dalis galbūt neužtikrintų racionalaus lėšų naudojimo principo, nes paslaugų teikimo kaina keliems tiekėjams išaugtų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovė, neskaidydama pirkimo objekto į dalis, nepažeidė VPĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų viešųjų pirkimų principų. Teismas sprendė, kad ieškovo veiksmai, kai jis Konkurso pradžioje, prieš vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus, pateikė teismui ieškinį dėl savo teisių pažeidimo, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atmetė atsakovės prašymą skirti ieškovui baudą.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą.

13Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas neturėjo tikslo dalyvauti Konkurse, ir sprendė, jog jis ketino dalyvauti Konkurse, taigi turėjo ir teisinį suinteresuotumą sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kolegija pažymėjo, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą, teisiškai reikšmingas ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir tokio subjekto, siekiančio dalyvauti ar sugrįžti į viešojo pirkimo procedūrą, teisinio suinteresuotumo (sudaryti viešojo pirkimo sutartį) buvimas (išlikimas) jo pareikšto ieškinio tenkinimo atveju. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog Konkurso procedūra, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą informavo atsakovė, baigta 2014 m. liepos 22 d. atmetus visus pasiūlymus, taigi Konkursas, kuriame siekė dalyvauti ieškovas, pasibaigė atmetus visų dalyvių pasiūlymus (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Kolegijos vertinimu, pasibaigus Konkursui ir nesant duomenų, kad jo pabaigos teisėtumas yra (buvo) kvestionuojamas, nedalyvavusių asmenų teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu išnyko nepriklausomai nuo to, ar Konkurso sąlygos buvo (ne)teisėtos, t. y. net ir konstatavus Konkurso sąlygų neteisėtumo faktą ieškovas negalėtų reikalauti atnaujinti Konkurso ir tikėtis dalyvauti jame siekdamas sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas iš esmės siekė būtent tokio rezultato, t. y. kad viešojo pirkimo sutartis nebūtų sudaryta pagal Konkurso sąlygas, nors ir naudodamasis kitu savo teisių gynybos būdu – reikalaudamas nutraukti Konkurso procedūras dėl neteisėtų jo sąlygų, kas taip pat reikštų jo pabaigą (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taigi, net ir patenkinus ieškinį apeliacinės instancijos teisme, toks procesinis sprendimas nebesukeltų teisinių padarinių. Kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu asmenys neįrodo, jog turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006). Kolegija nurodė, kad jeigu Konkursas būtų pasibaigęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškinys būtų atmestas, o daryti kitokią išvadą, nustačius šią aplinkybę ginčą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo. Nustačiusi, kad Konkurso procedūros yra baigtos atmetus visų tiekėjų pasiūlymus ir dėl to išnyko ieškovo teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi ginčo Konkurse, kolegija pripažino teisiškai nereikšmingais apeliacinio skundo argumentus, kuriais siekiama pripažinti negaliojančiomis baigto Konkurso sąlygas ir jį nutraukti. Atsakovei paskelbus tų pačių darbų viešąjį pirkimą, būtų skelbiamos naujos sąlygos, taigi, ieškovui nebūtų užkirstas kelias dalyvauti pirkime naujomis sąlygomis.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo. Kasatorius nurodo, kad iš jo procese buvo atimta fundamentalioji teisė į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 5 straipsnį, ieškovo suinteresuotumas bylos baigtimi nepagrįstai susietas su Konkurso pasibaigimu. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas plačiai išaiškintas kasacinio teismo praktikoje, ja privalu buvo vadovautis šioje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Emsi“ v. VšĮ CPO LT, bylos Nr. 3K-3-255/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, pripažinęs, kad ieškovas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, privalėjo bylą nutraukti, tačiau jis paliko apeliacinį skundą nenagrinėtą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo šalių ginčas spręstas iš esmės, – nepakeistą. Dėl to teismo siūlymas ateityje ginčyti naujojo pirkimo sąlygas realiai neįgyvendintinas dėl teismo sprendimo res judicata padarinių ginčo šalims. Ieškovas neturėjo poreikio įrodinėti suinteresuotumo bylos baigtimi, nes pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė nebuvo kvestionuojama, nors duomenis apie procedūrų nutraukimą atsakovė galėjo pateikti tripliku.
  2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė, kodėl atmeta jo pateiktus rašytinius įrodymus, reikšmingus bylos išnagrinėjimui, taip pažeisdamas teisę į teisingą teismo procesą, o apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus atsisakė vertinti. Teismai neįvertino ieškinio pagrindų, susijusių su tiekėjų konkurencijos ribojimu, nenustatinėjo reikšmingų aplinkybių. Kasatoriaus vertinimu, byla neišnagrinėta, neatskleista jos esmė. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti deklaratyvūs, jokiais įrodymais neparemti teiginiai; nėra argumentų, kodėl kasatoriaus pozicija pripažinta nepagrįsta ir nevertinti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės veiksmų neteisėtumą. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisėtai vadovavosi išimtinai atsakovės pozicija, šios nevertino pagal bylos duomenis. Teismai pažeidė CPK 5, 17, 21, 42, 176, 183, 185, 235, 250, 259, 260, 263, 265, 270, 314, 320, 326 straipsnių nuostatas.
  3. Dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Kasatoriaus teigimu, kasacinio teismo praktikoje pateisinamas tik toks pirkimo objektų sujungimas, jei jis ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje teismai netyrė, ar perkančiosios organizacijos deklaratyviai nurodytus tikslus (užtikrinti viešąjį interesą, sklandų projekto įgyvendinimą, racionalaus lėšų panaudojimo principą) įmanoma pasiekti kitomis priemonėmis, nei pirkimo objektų sujungimas, nevertino tai patvirtinančių argumentų. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad EVKS darbai sudaro iki 25 proc. visų darbų vertės. Be to, teismai savo išvadomis dėl pirkimo objektų sujungimo teisėtumo iškreipė ieškovo ir atsakovo pareigų procese pusiausvyrą (netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą). Teismai pernelyg suabsoliutino viešojo intereso svarbą vertindami atsakovės veiksmus, nes visi viešieji pirkimai iš esmės su juo susiję.
  4. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Teismai ginčo santykiams nepagrįstai netaikė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principų. Ginčo Konkurso sąlygos neteisėtumą lėmė pirkimo objektų sujungimas. Kasatoriaus teigimu, neatsiejama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo dalis turėtų būti pripažįstamas perkančiosios organizacijos nepriklausomumas nuo potencialių tiekėjų ir jos savarankiškumas priimant su viešaisiais pirkimais susijusius sprendimus, kuris gali būti ribojamas tik viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį Konkursu perkamų darbų (susijusių su EVKS) gali atlikti tik bendrovės „Siemens“ filialas Lietuvoje, be kurio pasiūlymo joks kitas asmuo negalės dalyvauti Konkurse, nepriklausomai nuo jo kompetencijos atlikti su EVKS nesusijusius darbus, taigi Konkurso dalyvių skaičius priklauso išimtinai nuo šio ūkio subjekto, o ne nuo Konkurse norinčių dalyvauti tiekėjų; perkančioji organizacija renkasi ne iš visų darbus galinčių atlikti tiekėjų, o tik iš tų, kuriems „Siemens“ filialas Lietuvoje sudarė galimybę dalyvauti Konkurse. Kasatorius padarė išvadą, kad ginčijamomis Konkurso sąlygomis atsakovė sukūrė išimtines teises šiam tiekėjui nuspręsti, kas dalyvaus Konkurse, taip apribodama savo nepriklausomumą ir savarankiškumą bei pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai neįvertino bylos dokumentų, kurie patvirtina, kad perkančioji organizacija pažeidė nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Kasatorius taip pat pažymėjo, kad Konkurso sąlygose EVKS gamintojas tiesiogiai neįvardytas, be to, atsakovė ne iš karto ir teismo procese įvardijo išimtines teises turinčią bendrovę. Teismai apskritai nevertino ginčijamų perkančiosios organizacijos veiksmų proporcingumo aspektu.
  5. Dėl VPĮ 25 straipsnio pažeidimo. VPĮ 25 straipsnyje sukonkretintas nediskriminavimo principas, teismai dėl jo taikymo sprendžia ex officio. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šią pareigą pažeidė, nevertino ginčo Konkurso sąlygos viešųjų pirkimų principų pažeidimo aspektu. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai konstatavo, kad visiems tiekėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos pateikti pasiūlymus, nors tokia išvada iš bylos medžiagos neišplaukia. Be to, byloje neįvertintas atitinkamo ūkio subjekto turimų teisių išimtinumas ir naudojimasis jomis. Perkančioji organizacija suteikė konkurencinį pranašumą „Siemens“ filialui Lietuvoje ir jam priimtiniems tiekėjams. Potencialių tiekėjų skaičiaus ribojimas pažeidė VPĮ 25 ir 43 straipsnių nuostatas. Tiekėjų varžymasis negalėjo vykti, nes tai, ar jie dalyvaus ir laimės Konkursą, priklausė ne nuo jų konkurencingumo, o nuo „Siemens“ filialo Lietuvoje leidimo (sutikimo) šiame Konkurse dalyvauti.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo. Atsakovės vertinimu, teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad Konkursui pasibaigus VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, kasatorius neteko teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį, jis neturi teisinio pagrindo kvestionuoti būsimų konkursų ir tariamai pažeistų teisių. Kasatoriui buvo žinoma aplinkybė apie Konkurso pabaigą, ji nelaikytina paaiškėjusia nauja aplinkybe, todėl jis galėjo teikti argumentus dėl savo teisinio suinteresuotumo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas dokumentas apie Konkurso pabaigą nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos ginčo nagrinėjimo ribos. Atsakovės vertinimu, kasatoriaus teisinis suinteresuotumas pirmosios instancijos teisme nebuvo paneigtas, ginčas išnagrinėtas teismui visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl kasatoriaus nurodyto CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo, kuris kasaciniame skunde nepagrįstas. Atsakovės teigimu, ieškovo teisinis suinteresuotumas vertintinas atsižvelgiant ir į tinkamą naudojimąsi peržiūros procedūra (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šiam sužinojus apie Konkurso pabaigą.
  2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą – teismas nurodė argumentus, kuriais remdamasis nesivadovavo kasatoriaus pateiktais įrodymais, pateikė motyvus, dėl kurių nusprendė atmesti ieškinį. Kitose pagal kasatoriaus ieškinius pradėtose panašiose civilinėse bylose pateiktose išvadose Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba nenustatė, kad perkančioji organizacija būtų pažeidusi VPĮ ar Konkurencijos įstatymo nuostatas. Atsakovė nurodo, kad, be deklaratyvių teiginių dėl tariamo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kasaciniame skunde nepateikiami argumentai dėl byloje esančių įrodymų pagrįstumo. Kasatoriaus ieškinio reikalavimai buvo grindžiami abstrakčiais ir neišsamiais susirašinėjimais su tiekėjais, kurie nėra perkamų EVKS gamintojai (tiekėjai); teigdamas, kad yra profesionalus statybos rinkos dalyvis, kasatorius neišanalizavo Konkurso sąlygų, nurodančių specialius reikalavimus EVKS, pagal kuriuos galima nustatyti perkamų sistemų gamintojus (tiekėjus). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
  3. Dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Atsakovės nuomone, sprendžiant ginčą dėl kitokio pobūdžio pirkimo objekto priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-126/2010, suformuotas draudimas sujungti pirkimo objektus į vieną perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių tikslais šioje byloje netaikytinas (šie kriterijai byloje apskritai nebuvo ginčo objektu), nes Konkursu perkamas sudėtingas infrastruktūros objektas, pirkimo objektų sujungimo ribojimas prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirkimo objektų sujungimas į vieną pagrįstas svarbiomis priežastimis – geležinkeliai priskiriami prie strateginę reikšmę turinčių įrenginių, jie sudaryti iš skirtingų struktūrinių elementų (infrastruktūros, funkcinių posistemių), kurie privalo būti suderinti tarpusavyje ir gali darniai veikti tik perkami kartu. Atsakovė pažymi, kad Konkursas vykdomas įgyvendinant viešąjį interesą – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų racionalų panaudojimą ir Lietuvos valstybei priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą bei modernizavimą.
  4. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Atsakovė teigia, kad vykdydama Konkurso procedūras užtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų laikymąsi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimai dėl suderinamumo su perkančiosios organizacijos turima įranga nepripažįstami prieštaraujantys imperatyviosioms VPĮ normoms.
  5. Dėl VPĮ 25 straipsnio pažeidimo. Atsakovė nurodo, kad nustatydama Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto reikalavimą nesiekė įsigyti konkrečių sistemų iš konkretaus tiekėjo, tačiau siekė įsigyti jai reikalingą esamų sistemų išplėtimą / pritaikymą / perkonfigūravimą, kuris būtų funkcionaliai suderintas su turimomis sistemomis. Atsiliepime pažymima, kad, atsižvelgiant į galiojantį Civilinio kodekso ir VPĮ reguliavimą, susiklostė įprasta praktika, jog rangos darbų pirkimuose tiekėjai pasitelkia subrangovus arba veikia kartu su kitais subjektais jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl tiekėjo teisės ginčyti (locus standi) perkančiosios organizacijos sprendimus

20Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų (pvz., VPĮ) aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktiką). Taigi teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

21Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus šiems kasacinio teismo, inter alia, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (dėl veiksmingumo principo žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, ECLI:EU:C:2005:5). Aptarto teisinio suinteresuotumo pripažinimo išimtimi laikytinos tiekėją diskriminuojančių pirkimo sąlygų pavėluoto ginčijimo situacijos, kai šis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas Grossmann Air Service, C-230/02, ECLI:EU:C:2004:93). Dėl pastarojo aspekto įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ir atitinkamų normų taikymo kasacinio teismo plačiau pasisakyta pirmajame panašaus pobūdžio ieškovo ir atsakovės ginče (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84-248/2015).

23Pagal nurodytą formuojamą teismų praktiką dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo vertintini ir apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog viešojo pirkimo procedūra, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą informavo atsakovė, baigta 2014 m. liepos 22 d. atmetus visus pasiūlymus, taigi ginčijamas Konkursas, kuriame siekė dalyvauti ieškovas, pasibaigė atmetus visų dalyvių pasiūlymus (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Ši aplinkybė, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, suponuoja tai, kad pasibaigus Konkursui ir nesant duomenų, jog jo pabaigos teisėtumas yra (buvo) kvestionuojamas, jame nedalyvavusių asmenų teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu išnyko nepriklausomai nuo to, ar Konkurso sąlygos buvo (ne)teisėtos, t. y. net ir konstatavus Konkurso sąlygų neteisėtumo faktą, ieškovas negalėtų reikalauti atnaujinti Konkurso ir tikėtis dalyvauti jame siekdamas sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Su tokia skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstyta pozicija teisėjų kolegija nesutinka, ją vertina kaip teisiškai nepagrįstą ir neatitinkančią galiojančios jurisprudencijos, todėl ji keičiama toliau dėstomais motyvais.

24Aptariant galimą tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti Konkurso, kuris pasibaigė atmetus visų dalyvių pasiūlymus (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas), sąlygas kaip neteisėtas aspektus, būtina pažymėti, kad ginčo Konkurso sąlyga (Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punktas), kurioje nustatytas reikalavimas dėl dalyvio bendradarbiavimo su esamos EVKS gamintoju (tiekėju), (rangovas, kai jis nėra esamų, pritaikomų ir (ar) išplečiamų EVKS gamintojas (tiekėjas), privalo dalyvaudamas Konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus (tiekėjo ir esamų sistemų gamintojų (tiekėjų) bendradarbiavimo sutarties, protokolo, įgaliojimų patvirtinimo ar kitų dokumentų skaitmenines kopijas), įrodančius, kad tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti Techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti / išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas / protokolus / sąsajas / modulius), išlaikant suteiktą saugumo vientisumo SIL-4 lygį pagal CENELEC standartą ir neprarandant tiekėjo (gamintojo) įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinius tinklus, funkcionalumo bei suteiktos garantijos), ieškovui kreipiantis teisminės gynybos galiojo, todėl pagal kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamą plačios teisės ginti interesus teisme doktriną ieškovas turėjo aiškų teisinį suinteresuotumą ginčyti Konkurso sąlygų teisėtumą (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Emsi“ v. VšĮ CPO LT, bylos Nr. 3K-3-255/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Konkursas įstatymo pagrindu pasibaigė atmetus visų dalyvių pasiūlymus (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas), nėra pakankama priežastis pripažinti, jog ieškovo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko nepriklausomai nuo to, ar Konkurso sąlygos buvo (ne)teisėtos. Tokia išvada darytina kasaciniam teismui pripažinus, kad teisinė situacija, kai viešasis pirkimas pasibaigė atmetus visų dalyvių pasiūlymus bylos, kurioje ginčijamas tokio pirkimo sąlygų teisėtumas, nagrinėjimo teisme metu, galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, pvz., kad naujas pirkimas nebus skelbiamas. Šiuo gi atveju, priešingai, gausa vienarūšių bylų, kuriose perkančiąja organizacija yra atsakovė ir kuriomis apribota tiekėjų galimybė dalyvauti pirkimo procedūrose neturint susitarimo su konkrečiu ūkio subjektu, patvirtina visų ginčijamų pirkimo sąlygų, kurias ginčija ieškovas šioje byloje, esminį tapatumą. Todėl ieškovo teisinis suinteresuotumas išlieka jau vien dėl šio teismo sprendimo galimos res judicata reikšmės.

25Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad aplinkybė dėl naujo pirkimo nepaskelbimo ateityje neturi kelti jokių abejonių, šią aplinkybę turi įrodyti perkančioji organizacija, jei ji siekia teismo proceso pabaigos tiekėjo (ieškovo) teisinio suinteresuotumo pasibaigimo pagrindu. Pavyzdžiui, vienoje naujesnių viešųjų pirkimų bylų, kurioje teismai nagrinėjo pirkimo sąlygų teisėtumo klausimą, šalių ginčas buvo spręstas iš esmės, taip pripažįstant tiekėjo teisinį suinteresuotumą, nors viešojo pirkimo sutartis dėl dalyvių atskraidinimo į konkrečią parodą bei jų pervežimo paslaugų ir buvo sudaryta bei įvykdyta prieš pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras, bylos Nr. e3K-3-39-690/2015). Taigi, nors perkančiosios organizacijos poreikis tokiu konkrečiu (tiksliniu) pirkimo objektu buvo patenkintas (konferencija įvyko), tačiau neatmestina panašių paslaugų poreikio tikimybė, jei jos yra viena iš perkančiosios organizacijos veiklos sričių.

26Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl ieškovo suinteresuotumo pabaigos, kai jis neginčija Konkurso procedūrų pabaigos teisėtumo. Kai pirkimo procedūros pasibaigė dėl to, kad buvo atmesti visi pasiūlymai, tiekėjas gali (turi teisę) ginčyti pirkimo procedūrų pasibaigimo šiuo aspektu teisėtumą, jei mano, jog tą daryti turi teisinį pagrindą, tačiau jis neturi to daryti vien tam, kad byloje pagrįstų savo teisinį suinteresuotumą ginčyti tokio pirkimo sąlygų teisėtumą.

27VPĮ įtvirtinti keli pirkimo procedūrų pabaigos pagrindai (pasiūlymų atmetimas, šių negavimas, sutarties sudarymas ir kt.), kurie neturėtų būti skirtingai vertinami sprendžiant dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tiekėjas, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, skųsdamas viešojo pirkimo sąlygas bet kokiu atveju negali tikėtis sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Tiekėjo pagrindinių reikalavimų dėl pirkimo sąlygų tenkinimas, nepriklausomai nuo to, ar viešojo pirkimo sutartis jau buvo sudaryta ar ne, nereikš jo teisės sudaryti viešojo pirkimo sutartį pripažinimo (kai jis atitinkamame pirkime de facto dalyvavo) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nimetus“ ir UAB „Zarasų automobilių keliai“ v. Zarasų rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-590/2013). Vis dėlto galimybė (teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir teisė šį interesą apginti teisme netapačios ir viena kitos nepaneigiančios.

28Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl viešųjų pirkimų ginčų specifiškumo, sąsajos su viešuoju interesu ir jo apsauga bei dėl to kylančiomis teismų pareigomis ir įgaliojimais (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo byloje „WTE Wassertechnik GmbH“ ir AB „Požeminiai darbai“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-7-304/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, inter alia, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Entafarma“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-96-916/2015), juolab kad, kaip nurodyta pirmiau, tarp šalių teismuose sprendžiama keletas (penki) panašaus pobūdžio ginčų.

29Dėl nurodytų argumentų yra visiškai aiškus ieškovo teisinis suinteresuotumas, kad būtų atliktas Konkurso, nors ir pasibaigusio atmetus visų dalyvių pasiūlymus, sąlygų teisėtumo teisinis įvertinimas. Todėl kasacinis teismas pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai atmetė ieškovo apeliacinį skundą dėl to, kad pasibaigus Konkursui ir nesant duomenų, jog jo pabaigos teisėtumas yra (buvo) kvestionuojamas, ieškovo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko nepriklausomai nuo to, ar Konkurso sąlygos buvo (ne)teisėtos. Šiame kontekste teisėjų kolegija, sutikdama su kasacinio skundo argumentais, taip pat pažymi, kad teismui pripažinus ieškovo teisinį nesuinteresuotumą, jo pagrindiniai reikalavimai turi būti ne atmetami, taip sudarant regimybę dėl jų nepagrįstumo (nors dėl jų apeliacinės instancijos teismas nesprendė), o procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnis) (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

30Dėl procesinės bylos baigties

31Kasacinis teismas skundžiamą apeliacinio teismo nutartį panaikina ir bylą grąžina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl to, kad neteisėtai atmetęs apeliacinį skundą anksčiau nurodytu pagrindu apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo argumentų ir dėl jų nutartyje nepasisakė iš esmės, o tai atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus nutarties panaikinimo pagrindus (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

32Kasacinis teismas, panaikinęs apeliacinės instancijos nutartį pirmiau nurodytu pagrindu nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip nereikšmingų bylos nagrinėjimo baigčiai, taip pat nesprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 362 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių reikalavimus... 6. Ieškovas „Leonhard Weiss RTE AS“ (toliau – ieškovas, kasatorius)... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. balandžio 14 d. Centrinės viešųjų... 8. Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkte nustatytas reikalavimas, kad... 9. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismo vertinimu, ieškovo pozicija, kad terminas pretenzijai pareikšti turi... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas neturėjo tikslo... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl tiekėjo teisės ginčyti (locus standi) perkančiosios organizacijos... 20. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų... 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose... 22. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų... 23. Pagal nurodytą formuojamą teismų praktiką dėl tiekėjo teisinio... 24. Aptariant galimą tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti Konkurso, kuris... 25. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad aplinkybė dėl naujo pirkimo... 26. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinės instancijos teismo... 27. VPĮ įtvirtinti keli pirkimo procedūrų pabaigos pagrindai (pasiūlymų... 28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į nuosekliai suformuotą... 29. Dėl nurodytų argumentų yra visiškai aiškus ieškovo teisinis... 30. Dėl procesinės bylos baigties... 31. Kasacinis teismas skundžiamą apeliacinio teismo nutartį panaikina ir bylą... 32. Kasacinis teismas, panaikinęs apeliacinės instancijos nutartį pirmiau... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...