Byla 3K-3-590/2013
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Statva“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Nimetus“ ir „Zarasų automobilių keliai“ ieškinį atsakovei Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Statva“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos atlikto tiekėjų kvalifikacijos vertinimo atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatoms.

6Ieškovės UAB „Nimetus“ ir UAB „Zarasų automobilių keliai“ (toliau – ieškovės) kreipėsi į teismą prašydamos įpareigoti atsakovę Zarasų rajono savivaldybės administraciją (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) panaikinti sprendimą trečiojo asmens UAB „Statva“ (toliau – trečiasis asmuo, kasatorė) kvalifikaciją pripažinti atitinkančia pirkimo dokumentų reikalavimus; ex officio pripažinti negaliojančia atsakovės ir UAB „Statva“ 2013 m. vasario 13 d. sudarytą statybos darbų rangos sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Byloje nustatyta, kad atsakovė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė projekto „Dusetų bendruomenei svarbių viešųjų erdvių sutvarkymas“ darbų viešąjį pirkimą (toliau – Konkursas), apie kurį paskelbta 2012 m. lapkričio 16 d. (pirkimo Nr. 129693). Be kitų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, Konkurso sąlygų 15.11 punkte nustatyta, kad „tiekėjo įmonė turi turėti teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu. Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar atitinkamos užsienio šalies institucijos tiekėjo įmonei išduoto atestato, suteikiančio teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu, tinkamai patvirtinta kopija. Statiniai: susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai: nuotekų, elektros“.

8Ieškovės nurodo, kad iš viešai prieinamos informacijos nustatė, jog Konkurse dalyvaujantis trečiasis asmuo UAB „Statva“ neatitinka Konkurso sąlygų 15.11 punkte įtvirtinto reikalavimo, 2012 m. gruodžio 8 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, tačiau ji buvo atmesta, informuojant, kad 2012 m. gruodžio 13 d. priimtas sprendimas UAB „Statva“ kvalifikaciją pripažinti tinkama. Nesutikdamos su šiuo perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovės kreipėsi į teismą, pažymėdamos, kad UAB „Statva“ nėra atestuota elektros darbų sričiai, kaip reikalaujama Konkurso sąlygų 15.11 punkte, todėl jos pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovių teigimu, iš šešių Konkurse dalyvavusių tiekėjų tik jos visiškai atitiko pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, nes rėmėsi subrangovės UAB „Elektros tinklo paslaugos“ pajėgumu. Ieškinyje nurodoma, kad, nustačiusi, jog tiekėjo kvalifikacija bus pripažinta tinkama, jei jis turės teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu ir, be kitų, bus atestuotas šioms sritims – statiniai: inžineriniai tinklai: elektros, perkančioji organizacija privalėjo tokių sąlygų laikytis, tačiau, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, vertindama tiekėjų pasiūlymus, atsisakė Konkurso sąlygų 15.11 punkte įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo, motyvuodama tuo, kad pirkimo objekto elektros tinklų įtampa yra mažesnė ir atestatas šiai sričiai nebūtinas. Ieškovės nesutinka su tokia perkančiosios organizacijos pozicija, pažymėdamos, kad, patvirtinusi atitinkamas Konkurso sąlygas, perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, negali kvestionuoti, ar tam tikra tiekėjo kvalifikacija vykdant sudarytą viešojo pirkimo sutartį bus reikalinga; perkančioji organizacija privalo prisiimti netinkamų pirkimo dokumentų parengimo riziką. Ieškovės teigia, kad, neatmesdama minimalių kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančio trečiojo asmens pasiūlymo, perkančioji organizacija pažeidė imperatyviąsias VPĮ nuostatas (3, 24 straipsniai, 32 straipsnio 1 dalis, 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas), Konkurso sąlygų reikalavimus (15.11, 58.1 punktai) ir viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), neužtikrino sąžiningos tiekėjų konkurencijos bei teisėtų Konkurso dalyvių lūkesčių.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo Zarasų rajono savivaldybės administraciją panaikinti 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą (viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 12-199) pripažinti trečiojo asmens UAB „Statva“ kvalifikaciją atitinkančia Konkurso sąlygų 15.11 punkto reikalavimą; sustabdė Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Statva“ 2013 m. vasario 13 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas nustatė, kad Konkurso sąlygų 15.11 punkte nustatytas tiek perkančiajai organizacijai, tiek Konkurse dalyvaujantiems tiekėjams privalomas minimalus kvalifikacijos reikalavimas buvo tikslus ir aiškus, jis nebuvo pakeistas, pretenzijų dėl jo tiekėjai neteikė. Teismas pažymėjo, kad Konkurso sąlygų 15.11 punkte perkančioji organizacija nurodė reikalavimą pateikti atestatą, suteikiantį teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu šiose srityse: „Statiniai: susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai: nuotekų, elektros“; Konkurse dalyvaujantys tiekėjai pateikė atestatus, kuriuose nurodyti išsamūs duomenys apie sritis, kurioms jie atestuoti. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens UAB „Statva“ pateiktas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2012 m. lapkričio 14 d. raštas neįrodo, jog ši įmonė atitinka Konkurso sąlygų 15.11 punkte įtvirtintą minimalų kvalifikacijos reikalavimą (CPK 178 straipsnis) (duomenys apie atitiktį pateikiami reikalaujamame atestate), pažymėdamas, jog tiekėjas gali pridėti kitus dokumentus nei nurodyta pirkimo sąlygose tik tada, jeigu yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių jis negali pateikti reikalaujamų dokumentų (VPĮ 32 straipsnio 4 dalis).

12Nurodęs, kad trečiasis asmuo UAB „Statva“ neatestuotas elektros darbams, kaip tai nustatyta Konkurso sąlygų 15.11 punkte, teismas konstatavo, jog šis, neturėdamas atestacijos sričiai inžineriniai tinklai: elektra, negali būti rekonstruojamų objektų ypatingo statinio vadovu, atmesdamas atsakovės argumentus, kad Konkurso sąlygų 15.11 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti atestatą elektros darbams atlikti laikytinas formaliu. Teismas nurodė, kad ypatingo statinio rangovas atskirai atestuojamas statybos darbų sritims, todėl teisę dirbti ypatingame statinyje gali turėti tik visiems statinyje reikalingiems statybos darbams (nagrinėjamu atveju – inžinerinių tinklų elektros, elektrotechnikos darbams) atestuotas rangovas (Statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – STR 1.02.07:2012) 11.5, 19.5.1 punktai, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ priedas „Statybos darbų sritys“ (toliau – STR 1.08.02:2002). Dėl to teismas sprendė, kad tik ieškovių kvalifikacijos duomenys atitiko Konkurso sąlygų 15.11 punkte nustatytą reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija privalėjo laikytis paskelbtų Konkurso sąlygų, todėl, interpretuodama ir tikslindama Konkurso sąlygas dalyvių kvalifikacijos vertinimo etape, pažeidė lygiateisiškumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), o Konkurso sąlygų neatitinkančios tiekėjos UAB „Statva“ pasiūlymą pripažindama tinkamu – skaidrumo principą. Teismas atmetė perkančiosios organizacijos argumentus, kad kvalifikacijos reikalavimas dėl atestacijos elektros sričiai nebuvo taikomas visiems penkiems tiekėjams, kurie šios kvalifikacijos neturėjo, pažymėdamas, jog toks vertinimas iškreipia lygiateisiškumo principo esmę, pažeidžia ieškovių, kurios vienintelės atitiko Konkurso sąlygų 15.11 punkto reikalavimą, teisėtus lūkesčius. Teismas laikė, kad, neatmetus trečiojo asmens UAB „Statva“ pasiūlymo kaip neatitinkančio minimalių kvalifikacijos reikalavimų, būtų pažeistas viešasis interesas, nes inžinerinių tinklų elektros darbų sričiai neatestuotas trečiasis asmuo ypatingame statinyje nesugebėtų tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutarties; tai sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Statva“ 2013 m. vasario 13 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 144 straipsnio 2, 3 dalys).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens UAB „Statva“ apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 17 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeitė – panaikino Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Statva“ kvalifikaciją atitinkančia Konkurso sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, 2013 m. sausio 23 d. sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę, pripažinti Konkurso laimėtoju UAB „Statva“ pasiūlymą ir su ja sudaryti viešojo pirkimo sutartį; šią pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento; atmetė UAB „Statva“ prašymą užtikrinti nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 straipsniu, sprendė, kad yra pagrindas dėl viešojo intereso peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi bylos duomenis, ji nesutiko su trečiojo asmens argumentais, kad skundžiamas procesinis sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos įrodymus, pažeidus materialiosios ir proceso teisės normas; sprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Statva“ neatestuotas elektros darbų sričiai, kaip to reikalaujama Konkurso sąlygų 15.11 punkte, todėl negali būti pripažįstamas atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus nei dėl mažiausios pasiūlytos kainos, nei dėl to, jog perkančioji organizacija laikė tinkamais visų tiekėjų, nepateikusių įrodymų dėl kvalifikacijos, pasiūlymus. Įvertinusi UAB „Statva“ 2012 m. spalio 26 d. išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 59, teisėjų kolegija nustatė, kad šis tiekėjas turi teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu, tačiau nėra atestuotas elektros darbams, be to, nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie atestaciją elektros darbams ypatingame statinyje. Teisėjų kolegija nurodė, kad STR 1.02.07:2012 IV skyriuje įtvirtinta, jog, išduodant atestatą, patvirtinantį teisę būti ypatingo statinio rangovu, kartu nurodomos ir statinių grupės bei specialiųjų darbų sritys, kurioms ypatingo statinio rangovas yra atestuotas, t. y. kuriose darbų grupėse ir srityse ypatingo statinio rangovas turi teisę atlikti statybos darbus veikdamas kaip ypatingo statinio rangovas; pažymėjo, kad VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 11667 patvirtinama aplinkybė, jog rangovas, kuriam išduotas kvalifikacijos atestatas, turi teisę atlikti darbus tik tose statybos darbų srityse, kurios nurodytos kvalifikacijos atestate ir tik jame nurodytuose statiniuose; sprendė, kad atestacijos poreikį specialiesiems darbams statinyje lemia ne šių darbų techniniai rodikliai, o statinio, kuriame bus atliekami darbai, kategorija, todėl konstatavo, jog, perkant darbus ypatingame statinyje, rangovo atestacija elektros sričiai privaloma. Pasisakydama dėl trečiojo asmens argumentų, susijusių su elektros darbais, kuriuos gali atlikti visi rangovai, turintys atestatus atlikti ypatingo statinio rangos darbus, mažareikšmiškumo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, laikantis viešųjų pirkimų principų reikalavimų, pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį, o nustačius tiekėjo pasiūlymo trūkumų, negalima konstatuoti jo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus. Teisėjų kolegija pabrėžė perkančiosios organizacijos pareigą tiksliai laikytis paskelbtų pirkimo dokumentų, pažymėdama, kad plečiamas jų sąlygų aiškinimas pažeidžia tiekėjų teisėtų lūkesčių principą, suteikia galimybę pirkimo sąlygas interpretuoti perkančiajai organizacijai naudinga (palankia) linkme. Sutikdama su ieškovių argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegija sprendė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai plečiamai aiškino Konkurso sąlygas, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes nepagrįstai vertino, jog tiekėjo UAB „Statva“ pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų 15.11 punkto reikalavimą. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad, vertindama pasiūlymus, perkančioji organizacija nesilaikė savo pačios nustatytų Konkurso sąlygų, atestacijos elektros sričiai kvalifikacijos reikalavimą daliai tiekėjų taikė ne visos apimties, pripažino, jog perkančioji organizacija pažeidė VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėtų lūkesčių principus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neteisėtai pripažino UAB „Statva“ pasiūlymą atitinkančiu Konkurso sąlygose nustatytus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus.

15Pažymėjusi, kad, teismo sprendimu panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pirkimo laimėtoju paskelbto tiekėjo kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams, lieka galioti perkančiosios organizacijos sprendimai, priimti dėl kitų tiekėjų, teisėjų kolegija sprendė, jog buvo pagrindas užtikrinti iki pažeidimo buvusios teisinės padėties atkūrimą, grąžinant Konkurso procedūras į stadiją, kurioje perkančioji organizacija kompetentinga nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją. Teisėjų kolegija panaikino Zarasų rajono savivaldybės administracijos sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę, pripažinti Konkurso laimėtoju UAB „Statva“ pasiūlymą ir su ja sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei ex officio pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovės ir trečiojo asmens 2013 m. vasario 13 d. sudarytą statybos darbų rangos sutartį. Kadangi nebuvo jokių objektyvių duomenų apie sutarties vykdymą arba įvykdymą, tai teisėjų kolegija restitucijos netaikė (CK 6.145 straipsnis).

16III. Kasacinio skundo, prisidėjimo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Statva“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; pridėti prie bylos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. liepos 10 d. raštą Nr. (13.2)-D8-5821 „Dėl informacijos pateikimo“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl UAB „Statva“ kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 15.11 punkto reikalavimui. Kasatorė nurodo, kad teisėjų kolegija dėl perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinant jos kvalifikaciją sprendė atsižvelgdama vien į tai, jog Aplinkos ministerijos išduotame atestate expressis verbis nenurodyta, kad kasatorei suteikiama teisė atlikti elektros darbus inžineriniuose tinkluose. Kasatorės įsitikinimu, padarydama šią išvadą teisėjų kolegija nesilaikė VPĮ 32 straipsnio 4 dalies, pagal kurią tiekėjų kvalifikacijos atitiktis nustatoma ne tik pagal tiekėjų pristatytus dokumentus, bet ir pagal jų pateiktą kitą informaciją, reikalavimų bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011). Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su pasiūlymu pateikti atestatai (išduoti galiojant tiek ankstesnės redakcijos, tiek pakeistiems teisės aktams) ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2012 m. spalio 29 d., 2012 m. lapkričio 14 d. ir 2013 m. balandžio 26 d. raštai, patvirtinantys, jog kasatorei suteikta teisė būti ypatingo statinio rangove ir ji turi teisę atlikti inžinerinių statinių elektros darbus. Kasatorė nurodo, kad jai išduotas kvalifikacijos atestatas pagal teisės aktų reikalavimus suteikia teisę atlikti visus pirkimo dokumentuose nurodytus darbus ir perkančioji organizacija priėmė teisėtą sprendimą, nes techniniame projekte nurodyti elektros darbai nepatenka į ypatingų statinių kategoriją (elektros tinklų įtampa 0,4 kV), taigi neprivaloma pateikti kvalifikacijos įrodymų darbams, kurie nebus atliekami vykdant pirkimo sutartį. Kasatorė pažymi, kad, vadovaujantis STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ nuostatomis, iki 110 kV įtampos elektros inžineriniai tinklai nėra laikomi ypatingais statiniais ir jų statybos darbai atskirai neatestuojami, todėl ji turi teisę atlikti elektros darbus visų jai išduotame atestate nurodytų statinių elektros inžineriniuose tinkluose (kurių įtampa neviršija 110 kV) be atskiro tai patvirtinančio atestato ar įrašo jame. Kasatorės vertinimu, jei būtų nuspręsta kitaip, tokios išvados ir reikalavimai būtų pertekliniai, ribotų konkurenciją, pažeistų lygiateisiškumo principą bei galimybes dalyvauti Konkurse. Kasatorė pažymi, kad, vertindami įrodymus, teismai neatsižvelgė į aplinkybę, jog iki 2012 m. spalio 23 d. galiojusiame UAB „Statva“ kvalifikacijos atestate buvo nurodyta, kad jai suteikiama teisė atlikti statybos darbus iki 10 kV įtampos elektros inžineriniuose tinkluose, o 2012 m. spalio 26 d. išduotame atestate, dėl 2011 m. liepos 16 d. pasikeitusio teisinio reglamentavimo, neįtraukta teisė būti ypatingo statinio elektros inžinerinių tinklų rangovu, nes pakeistuose teisės aktuose įtvirtinta teisė vykdyti iki 110 kV įtampos elektros inžinerinių tinklų statybos darbus be atskiro įrašo; tai patvirtina ir su kasaciniu skundu pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. liepos 10 d. raštas Nr. (13.2)-D8-5821 „Dėl informacijos pateikimo“.
  2. Dėl VPĮ 32 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorės teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik tiek, kiek jis padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo sprendžiama ne (tik) pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateiktų tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, bet ir pagal tai, ar ieškovo kvalifikacija pakankama perkamiems darbams atlikti, remiantis ir kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija (VPĮ 32 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „In BREVI“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-498/2011). Kasatorė pažymi, kad teisėjų kolegija atsižvelgė tik į Konkurso sąlygos tektą (nesilaikė turinio viršenybės prieš formą principo), neįvertino aplinkybės, jog ir kiti Konkurse dalyvavę tiekėjai pateikė analogiškus kvalifikaciją patvirtinančius atestatus, kurie išduoti įstatymu įgaliotos VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro (pagal 2011 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10, 14, 15, 17, 29, 431 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymą VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro nuo 2012 m. sausio 1 d. išduoda kvalifikacijos atestatus). Dėl to, kasatorės įsitikinimu, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduoti atestatai ir pateikti paaiškinimai yra pakankamas įrodymas spręsti, kad ji turi teisę atlikti Konkurso sąlygose nurodytus darbus.
  3. Dėl viešųjų pirkimų principų ir tikslo pažeidimo. Kasatorė pažymi, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, kai pasiūlymą pirkime pateikusio tiekėjo pasiūlymas atmetamas dėl formalios neatitikties pirkimo sąlygoms, laikytini prieštaraujančiais viešųjų pirkimų tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010), todėl teisėjų kolegijos išvada, jog kasatorės pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl formalios neatitikties Konkurso sąlygose nustatytiems neproporcingiems ir nepagrįstai aukštiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, jos įsitikinimu, prieštarauja viešojo pirkimo tikslams, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, teismų praktikai. Kasatorės vertinimu, teisėjų kolegija nepagrįstai konstatavo, kad perkančioji organizacija pažeidė lygiateisiškumo principą; kasaciniame skunde nurodoma, kad šis ir kiti viešųjų pirkimų principai būtų pažeisti, jei perkančioji organizacija būtų laikiusi, jog visų tiekėjų pateikti atestatai neatitinka Konkurso sąlygų ir neįrodo tiekėjo kvalifikacijos ir techninio pajėgumo.
  4. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorės nuomone, vertindama įrodymus, teisėjų kolegija nepagrįstai vieniems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, o kitus nepagrįstai ignoravo (VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išaiškinimus), nagrinėdama bylą neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų (paaiškinimų, rašytinių įrodymų), priėmė įrodymais nepagrįstą sprendimą ir taip pažeidė proceso teisės normas (CPK 178, 185 straipsniai), kurių pažeidimas turėjo esminės reikšmės neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Pasak kasatorės, teisėjų kolegija neanalizavo ir nesiaiškino, kodėl ir kaip pasikeitė kvalifikaciją patvirtinančių atestatų išdavimo tvarka, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentų, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007, pateiktų išaiškinimų). Kasatorė prašo pridėti prie bylos naują įrodymą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. liepos 10 d. raštą Nr. (13.2)-D8-5821 „Dėl informacijos pateikimo“, pažymėdama, kad jo pateikimo būtinybė atsirado tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, teisėjų kolegijai nepagrįstai atsisakius pripažinti tinkamais įrodymais VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro raštus ir išaiškinimus, netinkamai taikius ir aiškinus galiojančius teisės aktus.

18Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė Zarasų rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (prisidėjime prie kasacinio skundo įvelta techninio pobūdžio klaida – „ieškinį tenkinti“), palaikydami kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus.

19Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovės UAB „Nimetus“ ir UAB „Zarasų automobilių keliai“ prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl UAB „Statva“ kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 15.11 punkto reikalavimui. Ieškovės mano, kad atsakovė, įvertinusi perkamų statybos ir montavimo darbų poreikį, patvirtindama Konkurso sąlygas, suformavo aiškius ir tikslius reikalavimus, todėl kasatorė negali kvestionuoti Konkurso sąlygų reikalavimų, kurių neginčijo ir nesiekė patikslinti iki pasiūlymų Konkursui pateikimo termino, nes tokie jos veiksmai pažeistų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Ieškovių manymu, kasaciniame skunde neatskleidžiamas tariamai netinkamas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymas, o tik pateikiamas kitoks bylą nagrinėjusių teismų nustatytų ginčo aplinkybių vertinimas; motyvuodama materialiosios teisės normų pažeidimu, kasatorė siekia, kad byloje esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Ieškovės nesutinka su kasatorės argumentu, kad atestacija elektros darbams ypatingame statinyje nebuvo reikalinga, nes šių elektros darbų įtampa nesiekia 110 kV, pažymėdamos, jog atestacijos privalomumą lemia ne atskiri specialiųjų darbų parametrai, o statinio kategorija (ypatingas ar neypatingas statinys). Ieškovių teigimu, nors perkamų elektros darbų įtampa nesiekia 110 kV, remiantis techninio projekto duomenimis, statinys, kuriame tokie darbai bus atliekami, priskirtinas ypatingiems, pasižymi specialiomis techninėmis charakteristikomis, todėl ir jame specialiuosius darbus atliekantis rangovas privalo būti atestuotas visiems tokiame statinyje reikalingiems atlikti specialiesiems darbams. Ieškovių įsitikinimu, turi būti vertinama darbų atitinkamos kategorijos statinyje visuma, o ne atskiri jų elementai. Pasak ieškovių, kasatorės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-158/2011, pateiktais išaiškinimais apie ypatingo statinio darbams reikalingą atestaciją patvirtinama pozicija, priešinga kasatorės dėstomai: neypatingame statinyje atliekamiems specialiesiems statybos darbams atestacija nereikalinga, tačiau jei darbai atliekami ypatingame statinyje, atestacija būtina. Ieškovių vertinimu, kasatorės pateikti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro raštai buvo suformuoti pagal klaidinamus kasatorės paklausimus (kuriais siekta išsiaiškinti, ar reikalinga atestacija 110 kV įtampos nesiekiantiems elektros darbams neypatingame statinyje). Ieškovės laiko nepagrįstu kasatorės argumentą, kad bylą nagrinėję teismai nesiaiškino kvalifikacijos atestatų išdavimo tvarkos kitimo, nes byloje sprendžiamas ginčas ne dėl atestato išdavimo procedūros, o dėl Konkurse dalyvaujančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimo; ieškovių nuomone, tai, kad kasatorei nauju kvalifikacijos atestatu nesuteikta teisės atlikti aukštesnės nei 110 kV įtampos elektros darbus, reiškia ne tai, jog rangovai pirmiau nurodytiems darbams nėra atestuojami, o tai, kad kasatorė neatitinka tokiai atestacijai keliamų reikalavimų ir jai toks atestatas neišduotas.
  2. Dėl VPĮ 32 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Ieškovės laikosi pozicijos, kad statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų analize patvirtinama, jog kasatorės kvalifikacija buvo nepakankama perkamiems statybos darbams, todėl kasacinio skundo argumentai dėl VPĮ 32 straipsnio 4 dalies pažeidimo nepagrįsti. Kadangi kasatorės kvalifikacija pasiūlymų pateikimo metu nebuvo pakankama (ji neturėjo teisės atlikti specialiuosius elektros darbus ypatingame statinyje), tai, ieškovių nuomone, šios kvalifikacijos turėjimo kasatorė negalėjo įrodyti nei pateikdama Konkurso sąlygų 15.11 punkte nurodytus dokumentus, nei bet kokius kitus dokumentus ar paaiškinimus.
  3. Dėl viešųjų pirkimų principų ir tikslo pažeidimo. Ieškovės nurodo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra pažymėjęs, jog, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą; pradėjus viešojo pirkimo procedūras nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje (Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89, Rink. 1993, p. 1-3353). Dėl to ieškovės mano, kad, po pasiūlymų pateikimo termino de facto pakeitus Konkurso sąlygas (nereikalaujant atestacijos elektros darbams), buvo pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas, nes dalis tiekėjų galbūt neteikė pasiūlymų dėl Konkurso sąlygų 15.11 punkto.
  4. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Atsiliepime teigiama, kad kasatorė turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro ir Viešųjų pirkimų tarnybos raštų įrodomosios reikšmės ir siekia sau palankaus jų vertinimo; ši skunde nurodo tariamai pažeistas proceso teisės normas, tačiau neaprašo teismų padarytų konkrečių pažeidimų, remiasi senesne kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Ieškovės pažymi, kad skunde nurodomi kasacinio teismo išaiškinimai, nuo kurių tariamai nukrypo bylą nagrinėję teismai, arba patvirtina priešingą nei teigia kasatorė išvadą, arba bylų, kuriose jie pateikti, faktinės aplinkybės nesutampa su šio ginčo aplinkybėmis, taigi jais negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje. Pasak ieškovių, kasatorės prie skundo pridėtas naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismams, be to, juo nepatvirtinama jokių reikšmingų aplinkybių, tik dar kartą pasisakoma dėl jau aptartų statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Ieškovės pažymi, kad nauji įrodymai kasaciniam teismui negali būti teikiami (CPK 347 straipsnio 2 dalis), juos priėmus būtų pažeista ši imperatyvioji teisės norma, rungtyniškumo bei proceso šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai).

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

23Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija proceso ir materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais sprendžia dėl šių šalių ginčo ir su jomis susijusių aplinkybių: a) dėl Konkurso sąlygų 15.11 punkto teisėtumo; b) dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir jų padarinių.

24Dėl pirmojo aspekto kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad, nors tiesiogiai dėl pirkimo nuostatų nesiginčijama (ieškinio dalyku nebuvo reikalavimas jas pripažinti neteisėtomis), toliau pateikiamais teisės išaiškinimais dėl Konkurso sąlygų 15.11 punkto teisėtumo bylos nagrinėjimo ribos neperžengiamos. Pažymėtina, kad skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas inter alia pagrįstas pirkimo nuostatų teisėtumu, ginčo šalys dėl šios aplinkybės nesutarė nuo peržiūros procedūros inicijavimo pradžios, tik skirtingai vertino jos turinį ir svarbą, dėl to šalys pasisako ir kasaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

25Dėl Konkurso sąlygų 15.11 punkto teisėtumo

26Konkurso sąlygų 15.11 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjams – teisė verstis atitinkama veikla (VPĮ 34 straipsnis): tiekėjo įmonė turi turėti teisę būti ypatingo statinio statybos rangove. Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar atitinkamos užsienio šalies institucijos tiekėjo įmonei išduoto atestato, suteikiančio teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu, tinkamai patvirtinta kopija (pateikiama skaitmeninė dokumento kopija). Statiniai: susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai: nuotekų, elektros.

27Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją, sprendžiant ginčus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo, kai kyla poreikis aiškinti kitų teisės aktų nuostatas, aktuali subsidiaraus VPĮ ir kitų normų taikymo taisyklė, reiškianti tai, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Be to, negalima VPĮ nuostatų (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas inter alia, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010).

28Kasacinio teismo viešųjų pirkimų ginčų praktikoje, kurioje buvo pritaikyta subsidiaraus teisės aktų taikymo taisyklė statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų atžvilgiu, pažymėta, kad viešojo darbų pirkimo konkurse atitiktis minimaliam tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos reikalavimui – teisei verstis veikla – nustatoma pagal tris pagrindinius statybos darbų rangovo kvalifikacijos parametrus: 1) statinio, kuriame statybos darbai turi būti vykdomi, kategoriją (ypatingas, neypatingas, nesudėtingas statinys); 2) grupę (pastatai (gyvenamieji ar negyvenamieji), inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kiti statiniai); 3) perkamų statybos darbų sritį (bendrieji ar specialieji statybos darbai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011).

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti kasatorės pasiūlymą dėl jos kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms tinkamu teisėtumą, nors ir pagrįstai pripažino, jog trečiojo asmens pajėgumas neatitiko Konkurso sąlygose įtvirtintų reikalavimų, tačiau netinkamai ir nevisapusiškai aiškino bei taikė ginčui aktualias statybos teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (juolab kad dėl jų ginčo šalys procese plačiai pasisakė) bei dėl to priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.

30Iš pirmiau nurodyto Konkurso sąlygų 15.11 punkto turinio matyti, kad šiuo perkančioji organizacija apibrėžė statinių kategoriją (ypatingi statiniai) ir jų grupes (inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos bei kai kurie inžineriniai tinklai (nuotekų, elektros), o statybos darbai nurodyti Konkurso sąlygų II dalyje, kurioje apibūdintas pirkimo objektas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymą ir šių atitikties vertinimą viešuosiuose darbų pirkimuose, pažymėtina, kad pagal atsakovės įtvirtintas Konkurso sąlygas tiekėjų minimalus pajėgumas (teisė verstis atitinkama veikla) buvo nustatytas ir turėjo būti vertintas pagal visus šį pajėgumą apibūdinančius elementus kartu, o ne atskirai (selektyviai), t. y. tiekėjai turėjo būti atestuoti vykdyti ypatingų inžinerinių statinių (visų susisiekimo komunikacijų ir kai kurių inžinerinių tinklų) bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, detalizuotus Konkurso sąlygų II dalyje.

31Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su ieškovių nuosekliai procese palaikyta pozicija, kad pirkimo objekto kaip ypatingo statinio statusas lemia tai, jog ir jame atliekamiems specialiesiems darbams rangovai turėjo kompetentingos institucijos būti atestuoti, todėl nesvarbu, kad perkančioji organizacija nepirko ypatingų inžinerinių elektros tinklų statybos darbų. Kaip nurodyta pirmiau, vertinant pirkimo sąlygas ir jų taikymą, reikia atsižvelgti į visus reikalaujamą tiekėjų pajėgumą apibūdinančius elementus. Perkančiosios organizacijos reikalavimas tiekėjams inter alia būti ypatingų inžinerinių elektros tinklų statybos rangovais reiškia, kad šie, siekdami atitikti tokį pajėgumą bei tai įrodyti užsakovei, pastarajai privalėjo pateikti įrodymus, jog jie turi teisę atlikti atitinkamus statybos darbus būtent pirmiau nurodytose statinių kategorijose ir jų grupėse.

32Neginčytina, kad pirkimo objektas – ypatingų statinių (K. Būgos skveras ir Nepriklausomybės aikštė patenka į Dusetų miesto istorinę dalį, K. Būgos ir Nepriklausomybės paminklai) sudaro kultūros paveldo statiniai (bei vietovė), įtraukti į kultūros vertybių registrą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.5 punktas, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31690) statybos darbai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktą statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Vis dėlto perkančioji organizacija siekė įsigyti ne tik susisiekimo komunikacijų, bet ir inžinerinių elektros tinklų statybos darbus. Skveras ir aikštė – susisiekimo komunikacijos (inžinerinių statinių rūšis), nes inter alia skirtos pėsčiųjų judėjimui (Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktas), tačiau jos nelaikytinos inžineriniais elektros tinklais, kurių statybos darbams rangovai pagal Konkurso sąlygas turėjo būti atestuoti. Tai, kad vykdant ypatingo statinio (susisiekimo komunikacijos – aikštės) statybos darbus reikės inter alia vykdyti specialiuosius elektros darbus, ką nuosekliai pabrėžia ieškovės, nereiškia, jog dėl to šie darbai bus atliekami inžineriniuose elektros tinkluose, kaip reikalauta Konkurso sąlygų 15.11 punkte.

33Iš Konkurso sąlygų 8.1, 8.2 punktuose įtvirtintų darbų matyti, kad rangovas, vykdydamas viešojo darbų pirkimo sutartį, privalo inter alia atlikti lauko elektros apšvietimo darbus (0,4 kV kabelis, šviestuvai, apšvietimo skydas). Šių darbų apimtis detalizuota Nepriklausomybės aikštės Dusetų mieste rekonstravimo techninio projekto Bendrame aiškinamajame rašte (T. 2, b. l. 43), jame taip pat nurodyta, jog vykdytini darbai apims 0,4 kV kabelių klojimą. Pažymėtina, kad pagal STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.3 punkto 2 lentelės 141 punktą ypatingų statinių kategorijai, be kitų, priskiriami sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai, inter alia 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklai su priklausiniais. Dėl to tinklai, kurių įtampa nesiekia 110 kV nelaikytini sudėtingų konstrukcijų ar technologijų, taigi ypatingais statiniais. Be to, pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalį elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais, o Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas. Apie pirmiau pristatytą reguliavimą šalims bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams buvo arba turėjo būti žinoma, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo spręsti dėl kasatorės prašymo prie bylos prijungti Aplinkos ministerijos 2013 m. liepos 10 d. raštą, kuriame šis (reguliavimas) paaiškintas.

34Taigi atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas (teisei verstis tam tikra veikla) apėmė perteklines, neproporcingas, todėl neteisėtas sąlygas. Iš nuosekliai suformuotos kasacinės praktikos matyti, kad perkančiosios organizacijos turi teisę tiekėjams kelti specialius teisės verstis atitinkamos statybos darbais reikalavimus, kuriems kvalifikacijos atitiktis įrodytina specifiniais dokumentais (atestatais), jei perkamais statybos darbais bus pastatyti (sumontuoti, nutiesti) nauji, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esami ypatingi statiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Be to, apie Konkurso sąlygų 15.11 punkte įtvirtintų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų neproporcingumą spręstina ir papildomu, teismų nenagrinėtu aspektu. Aptariamoje nuostatoje perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjai ypatingo statinio statybos rangovu turi būti atestuoti visose susisiekimo komunikacijose, nors iš Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatų matyti, jog į susisiekimo komunikacijų sąrašą patenka ir kiti statiniai, pavyzdžiui, įvairūs transporto statiniai. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objektą, privalėjo nurodyti tikslią susisiekimo komunikacijų rūšį, o ne bendrą šių statinių sritį. Pažymėtina, kad taip ji pasielgė įsigydama ginčo statybos darbų techninės priežiūros paslaugas.

35Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad apie Konkurso sąlygų 15.11 punkto neteisėtumą inžinerinių elektros tinklų statybos darbų atestavimo prasme perkančiajai organizacijai iš esmės visą laiką buvo akivaizdu. Atsakovė ne tik procese nuosekliai atsikirtinėjo savo poziciją grįsdama inter alia pirmiau pristatytu teisiniu reguliavimu, bet net dalyvių kvalifikacijos vertinimo metu aiškiai nurodė, kad „projekte įtampa mažesnė, todėl tiekėjams atestatas dėl elektros neprivalomas“. Be to, atsakovė, kitame konkurse pirkdama statybos darbų techninės priežiūros paslaugas, jo nuostatose tiekėjams nenurodė, kad statybos techninės priežiūros specialistas turėtų kvalifikaciją inžinerinių elektros tinklų statybos srityje (T. 2, b. l. 101). Dėl to perkančioji organizacija ne tik nustatė perteklines ir neproporcingas Konkurso sąlygas, tačiau vėliau jas de facto pakeitė – neatmetė visų dalyvių, išskyrus ieškovių, pasiūlymų juos pripažindama tinkamais. Teisėjų kolegija aiškina, kad perkančiajai organizacijai pirkimo procedūrų metu nustačius jos paskelbtų sąlygų neteisėtumą, šių nuostatų neteisėtas pakeitimas negali atkurti neteisėtos situacijos, todėl pirkimo sąlygų keitimas bet kokiu atveju nepanaikina neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, o tik padidina jų pažeidimo laipsnį.

36Pagal Teisingumo Teismo praktiką pagrindinių pirkimo sąlygų apimties keitimu pripažinti tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji siekė ištaisyti pradiniame pirkimo dokumento variante nepastebėtą ar įveltą neteisėtą pirkimo sąlygą (teisinį trūkumą), pavyzdžiui, prie konkrečiai nurodyto produkto kokybės ženklo vėliau nurodyti žodžius „arba lygiavertis“ (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, nepaskelbtas Rinkinyje). Ši pozicija grindžiama vienodo požiūrio į tiekėjus ir skaidrumo principais, pagal kuriuos viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C‑299/08, Rink. p. I‑11587), o šiuos reikalavimus pasiūlymus teiksiantys asmenys žinotų dar rengdami savo pasiūlymus (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. Sprendimą Komisija prieš Belgiją, C-87/94, Rink. p. I-2043).

37Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir kt., bylų Nr. 3K-3-436/2011). Teisingumo Teismo konstatuota, kad perkančiosios organizacijos negali pakeisti, nors tai ir būtų ištaisymai, pagrindinių pirkimo sąlygų apimties; šios sąlygos buvo suformuluotos konkurso sąlygose, kuriomis suinteresuoti ūkio subjektai pagrįstai rėmėsi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti atitinkamoje pirkimo procedūroje (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

38Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, kasacinio teismo teisėjų kolegija Konkurso sąlygų 15.11 punktą pripažįsta neteisėtu ir atitinkamai keičia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, be kita ko, neteisingai spręsta ir dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių, nes tokiais pripažinti tik Konkurso sąlygų pakeitimas de facto vertinant tinkama trečiojo asmens ir kitų dalyvių kvalifikaciją.

39Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir jų padarinių

40Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių ginčas iš esmės kilo ir teismų nagrinėtas tik dėl perkančiosios organizacijos sprendimo trečiojo asmens kvalifikaciją pripažinti atitinkančia Konkurso sąlygas, dėl to jo pasiūlymo neatmesti bei su juo sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentus dėl netinkamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentacijos sprendžiant dėl jos kvalifikacijos atitikties. Kasacinio teismo jurisprudencija šioje srityje išplėtota ir nusistovėjusi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-495/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), todėl plačiau šioje nutartyje nepristatytina. Teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikos dalį, kurioje nurodoma, kad svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne. Atsižvelgiant į tai, dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą – nepakankama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013).

41Neginčytina bei akivaizdu, kad trečiojo asmens pajėgumas neatitiko atsakovės iškeltų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, todėl jo pasiūlymas negalėjo būti vertinamas atitinkančiu Konkurso sąlygas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio tiekėjo kvalifikacija negali būti pripažinta tinkama hipotetiškai, jei perkančioji organizacija būtų nustačiusi teisėtas pirkimo nuostatas, t. y. neatsižvelgiant į ginčo Konkurso sąlygų 15.11 punktą. Net jei tokią aplinkybę ir būtų galima nustatyti (atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos sprendimus tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metu, ji labai tikėtina, tačiau kasacinis teismas dėl tokio kvalifikacijos vertinimo pobūdžio atskirai nepasisako), tai bet kokiu atveju nesuponuotų išvados apie trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį, nes pirmenybė, kaip nurodyta pirmiau, teikiama ne realiai situacijai, o jos apibrėžčiai pirkimo sąlygose. Jei nustatoma šių kategorijų nesutaptis, pavyzdžiui, konkurso sąlygose keliami perkančiosios organizacijos realiems poreikiams neadekvatūs reikalavimai, ši pirkimo metu ar teismai, nagrinėjant šalių ginčą, privalo spręsti dėl neteisėtų pirkimo dokumentų nuostatų, bet ne dėl tiekėjų, atitinkančių ar neatitinkančių iškeltus reikalavimus, pasiūlymo vertinimo tinkamumo. Tai inter alia grindžiama tuo, kad perkančiosios organizacijos veiksmai – pasiūlymų vertinimas ar pirkimo sąlygų nustatymas, – kurie teismo pripažinti neteisėtais, gali sukurti skirtingus padarinius šalims tiek tolesnių viešojo pirkimo procedūrų, tiek perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-495/2013).

42Teisėjų kolegija iš kasatorės kasacinio skundo argumentų visumos bei jų vertinimo daro išvadą, kad UAB „Statva“ iš esmės iškelia dviejų vertybių koliziją – ar viešojo pirkimo sutartis turėtų būti sudaryta su perteklines pirkimo sąlygas atitinkančiu tiekėju, ar su tiekėju, kuris neproporcingų reikalavimų neatitinka, bet kurio kvalifikacija iš tiesų (de facto) yra pakankama viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti. Trečiasis asmuo šiam klausimui spręsti iš principo siūlo pirmenybę suteikti antrajam tiekėjui, ieškovės – priešingai, tam ūkio subjektui, kurio pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektui negali būti pripažįstami teisėti interesai į viešojo pirkimo sutarties sudarymą, nes ji bet kokiu atveju būtų sudaryta atitinkamo konkurso dalyvių ir visų tiekėjų sąžiningos konkurencijos iškraipymo sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-495/2013, kasacinis teismas, suabejojęs pirkimo sąlygų teisėtumu, grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nors, išsprendęs ginčą dėl tiekėjo ir jo subrangovų kvalifikacijos vertinimo tinkamumo, konstatavo perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą.

43Taip pat pažymėtina kasacinio teismo praktika dėl perteklinių pirkimo sąlygų. Kasacinio teismo vertinta, kad, atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę, tam tikri reikalavimai yra absoliučiai nepateisinami. Tais atvejais, kai atitinkamas elgesio modelis yra įtvirtintas kituose teisės aktuose, perkančioji organizacija privalo jo laikytis, objektyviai negalėdama pateisinti nukrypimo nuo imperatyviųjų teisės normų. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai. Tokio pobūdžio kvalifikacijos reikalavimas, kokį suformavo perkančioji organizacija, t. y. neypatingų statinių (arba objektų, kurie apskritai nepripažintini statiniais) statybai reikalavo pateikti ypatingų statinių statybos atestatą, negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis, nes, priešingai nei kitiems kvalifikacijos reikalavimams (pvz., ekonominio ar finansinio pajėgumo), kurie būtų pernelyg aukšti ar neproporcingi, perkančioji organizacija negalėtų pateikti patikimo ir įtikinamo jo pagrindimo ar remtis pirkimo objekto ypatingumu, t. y. jo pobūdžiu, svarba ar paskirtimi. Jei būtų priešingai, be pateisinamos priežasties tiekėjai, turintys teisę atlikti darbus, jų negalėtų atlikti, jei neturėtų atitinkamo teisę verstis veikla suteikiančio dokumento (atestato), nors perkančiosios organizacijos įsigyjamiems darbams toks dokumentas apskritai neprivalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011).

44Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, jie buvo įtraukti į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismų procesinėmis pareigomis konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai de facto suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimą Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies pirkime nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pvz., pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011).

45Tais atvejais, kai pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013).

46Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, panaikinus sprendimą dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas. Tokia pozicija grindžiama ne tik viešojo intereso apsauga, bet ir teisinės valstybės principo turinio sudėtine dalimi – principu ex injuria jus non oritur. Teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-505/2009).

47Ne visais atvejais viešojo pirkimo sutartis pripažintina negaliojančia, nors ir nustatomi neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai. Nors viešojo pirkimo santykiai yra visuomeninės svarbos, tačiau kartais būtina išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį, siekiant išvengti dar didesnės žalos viešajam interesui (dėl viešojo intereso sampratos žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). VPĮ 952 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį (sutarties termino sutrumpinimą ar baudą perkančiajai organizacijai, mokėtiną į valstybės biudžetą), nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties padarinius. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia.

48Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išimtinį VPĮ 952 straipsnio nuostatų pobūdį ir į aplinkybę, kad šalys nepateikė jokių argumentų dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo eigos bei galimo sudaryto sandorio išsaugojimo poreikio, konstatuoja, jog nespręs dėl pirmiau nurodytų įstatymo normų taikymo.

49Dėl pirmiau nurodytų kasacinio teismo argumentų visumos teisėjų kolegija pakeičia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 17 d. nutartį ir, atsižvelgdama į tai, kad po skundžiamos nutarties priėmimo buvo sudaryta nauja pirkimo sutartis, priima naują sprendimą – pripažįsta niekine ir negaliojančia ab initio ūkio subjektų grupės UAB „Nimetus“ ir UAB „Zarasų automobilių keliai“ bei Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 25 d. sudarytą viešojo darbų pirkimo sutartį.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimas ir naujo procesinio sprendimo priėmimas iš esmės reiškia ieškovių pagrindinių reikalavimų pagrįstumą, jų kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš perkančiosios organizacijos (atsakovės), nes tokios išlaidos buvo patirtos dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi kasaciniu skundu trečiojo asmens skųstas procesinis teismo sprendimas pakeistas ne šio skundo argumentais, tai teisėjų kolegija nurodo, kad, teikdama skundą, kasatorė pati savo veiksmais padidino turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

52Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovė UAB „Nimetus“ turėjo 4294,30 Lt išlaidų advokato pagalbai. Kadangi prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 8.11 punkte nurodytą dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei UAB „Nimetus“ iš atsakovės Zarasų rajono savivaldybės administracijos priteistinas rekomenduojamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

53Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 55,61 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

55Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 17 d. nutartį pakeisti.

56Palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Statva“ 2013 m. vasario 13 d. statybos rangos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos.

57Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 17 d. nutarties dalį panaikinti ir kitus ieškovių reikalavimus atmesti.

58Priimti naują sprendimą – pripažinti niekine ir negaliojančia ūkio subjektų grupės UAB „Nimetus“ ir UAB „Zarasų automobilių keliai“ bei Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 25 d. viešojo darbų pirkimo sutartį.

59Priteisti UAB „Nimetus“ (j. a. k. 301657564) iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 1887753461) 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

60Priteisti valstybei iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 1887753461) 55,61 Lt (penkiasdešimt penkis Lt 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos atlikto tiekėjų... 6. Ieškovės UAB „Nimetus“ ir UAB „Zarasų automobilių keliai“ (toliau... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė... 8. Ieškovės nurodo, kad iš viešai prieinamos informacijos nustatė, jog... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad Konkurso sąlygų 15.11 punkte nustatytas tiek... 12. Nurodęs, kad trečiasis asmuo UAB „Statva“ neatestuotas elektros darbams,... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 straipsniu, sprendė, kad yra... 15. Pažymėjusi, kad, teismo sprendimu panaikinus perkančiosios organizacijos... 16. III. Kasacinio skundo, prisidėjimo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai... 17. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Statva“ prašo panaikinti Lietuvos... 18. Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė Zarasų rajono savivaldybės... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovės UAB „Nimetus“ ir UAB „Zarasų... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų... 23. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija proceso ir materialiosios teisės... 24. Dėl pirmojo aspekto kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad, nors... 25. Dėl Konkurso sąlygų 15.11 punkto teisėtumo... 26. Konkurso sąlygų 15.11 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjams – teisė... 27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją,... 28. Kasacinio teismo viešųjų pirkimų ginčų praktikoje, kurioje buvo... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami perkančiosios... 30. Iš pirmiau nurodyto Konkurso sąlygų 15.11 punkto turinio matyti, kad šiuo... 31. Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su ieškovių nuosekliai procese... 32. Neginčytina, kad pirkimo objektas – ypatingų statinių (K. Būgos skveras... 33. Iš Konkurso sąlygų 8.1, 8.2 punktuose įtvirtintų darbų matyti, kad... 34. Taigi atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, darytina išvada, kad... 35. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad apie Konkurso sąlygų 15.11 punkto... 36. Pagal Teisingumo Teismo praktiką pagrindinių pirkimo sąlygų apimties... 37. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo... 38. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, kasacinio teismo... 39. Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir jų padarinių... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių ginčas iš esmės kilo ir teismų... 41. Neginčytina bei akivaizdu, kad trečiojo asmens pajėgumas neatitiko... 42. Teisėjų kolegija iš kasatorės kasacinio skundo argumentų visumos bei jų... 43. Taip pat pažymėtina kasacinio teismo praktika dėl perteklinių pirkimo... 44. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, teismui sprendžiant dėl pirkimo... 45. Tais atvejais, kai pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo... 46. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, panaikinus sprendimą... 47. Ne visais atvejais viešojo pirkimo sutartis pripažintina negaliojančia, nors... 48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išimtinį VPĮ 952 straipsnio nuostatų... 49. Dėl pirmiau nurodytų kasacinio teismo argumentų visumos teisėjų kolegija... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 52. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama atsiliepimą į... 53. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 55,61 Lt bylinėjimosi... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 56. Palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 57. Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 58. Priimti naują sprendimą – pripažinti niekine ir negaliojančia ūkio... 59. Priteisti UAB „Nimetus“ (j. a. k. 301657564) iš Zarasų rajono... 60. Priteisti valstybei iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k.... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...