Byla 2A-728-480/2013
Dėl skolos, nuostolių, delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10854-877/2012 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos, nuostolių, delspinigių priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4000 Lt negrąžinto užstato, 63,20 Lt delspinigių, 302,50 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-12-29 tarp atsakovo ir jos buvo sudaryta terminuota Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau - Sutartis) vienerių metų terminui, kuria atsakovas (nuomotojas) įsipareigojo už užmokestį perduoti jai (nuomininkei) laikinai valdyti ir antstolio kontoros reikmėms naudoti UAB „Atrakta“ priklausančias patalpas, esančias ( - ), o ji įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus Sutartyje nurodytus mokesčius. Pasibaigus Sutarčiai ji įsipareigotojo per tris dienas grąžinti patalpas atsakovui geros būklės, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą pagal perdavimo - priėmimo aktą. Patalpų perdavimas buvo įformintas 2010-01-04 perdavimo - priėmimo aktu. Šalims sudarius Sutartį, ji sumokėjo atsakovui 5000 Lt užstatą, iš šios sumos 1000 Lt buvo įskaityti kaip mokestis už pirmąjį nuomos mėnesį. 2011 m. šalių sutarimu Sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams, o 2011-11-30 pranešimu ji išreiškė valią Sutarties nuo 2012-01-01 nebepratęsti ir pareikalavo iki 2012-01-03 grąžinti jai 4000 Lt užstatą. 2012-01-02 negyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo aktu ji grąžino atsakovui visą turtą, kuris jai buvo perduotas 2010-01-04 aktu, grąžino patalpų raktus, tačiau atsakovas pasirašė tik patalpų perdavimo – priėmimo akto pirmąjį puslapį, o antrajame nepasirašė, nurodydamas, kad „aktas nepasirašytas ryšium su nepriduotu turtu“, t. y. atsakovas perėmė visą turtą, tačiau priėmimo – perdavimo akte nurodė niekuo nepagrįstas pastabas dėl perduodamo turto trūkumų. Pasibaigus Sutarčiai patalpos buvo perduotos atsakovui, tačiau atsakovas 4000 Lt užstato jai negrąžino, motyvuodamas, kad patalpos grąžintos su trūkumais, t. y. signalizacija (centralė) atjungta, sulaužytas gatvės užtvaras, pamestas nuotolinio valdymo pultas, sulaužytos apsauginės įėjimo žaliuzės (neveikia mechanizmas), atjungtas vandens maišytuvas (po įvykusios vandentiekio avarijos, nepašalinti trūkumai), sugadintas vienas rašomasis stalas. Šie atsakovo teiginiai, ieškovės nuomone, neatitinka realių faktinių aplinkybių, nes 2012-01-02 perduodant atsakovui patalpas ir jose esančią įrangą, apsauginių lauko žaliuzių mechanizmas veikė puikiai, o atsižvelgiant į dvejų metų nuomos laikotarpį ir į tai, kad patalpose esantys daiktai buvo naudojami pagal tiesioginę paskirtį, natūralus daiktų nusidėvėjimas nėra priežastis skaičiuoti nuostolius; ji niekaip nėra susijusi su vartų gedimu ir nėra dėl to atsakinga, ji neturi jokių sutartinių įsipareigojimų atsakovui dėl šių vartų ar neva dingusio nuotolinio valdymo pulto, jie jai nebuvo perduoti; ne dėl jos kaltės 2011-08-22 įvyko vandentiekio įrangos avarija, po kurios buvo atjungtas vandens maišytuvas, pats atsakovas nevykdė pareigos sutvarkyti sugedusią įrangą; atsakovui atgal perduota signalizacija (centralė) fiziškai yra tokia pati, kokią nuomos pradžioje ji priėmė, t. y. nesugadinta, tik nesujungta su apsaugos tarnybos centrine būstine, patalpoms nebuvo teikiamos saugos paslaugos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo argumentai negrąžinti 4000 Lt užstatą visiškai nepagrįsti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, negrąžino 4000 Lt užstato, todėl iš atsakovo priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėti dieną už laikotarpį nuo 2012-01-04 iki 2012-03-22, iš viso 63,20 Lt delspinigių. Ji stengėsi išspręsti dėl užstato negrąžinimo kilusį nesutarimą derybų keliu, todėl patyrė 302,50 Lt teisinės pagalbos išlaidų siekiant atgauti užstatą neteismine tvarka, ši suma taip pat priteistina iš atsakovo.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 4000 Lt negrąžinto užstato, 63,20 Lt delspinigių, 302,50 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4365,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2840,48 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, ir prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi veikė kaip įgaliotas išnuomotų patalpų Kęstučio g. 83-11, Kaune, savininkės UAB „Atrakta“ atstovas pagal įgaliojimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo ir visų veiksmų, susijusių su šiuo pavedimu. Tinkama atsakove turėtų būti UAB „Atrakta“. Pagal nuomos sutarties sąlygas ieškovė sumokėjo jam 5000 Lt užstatą, kurio 1000 Lt įskaitomas kaip nuomos mokestis už pirmąjį nuomos mėnesį, o 4000 Lt paliekamas kaip garantas galimų nuostolių ar žalos, padarytos nuomojamoms patalpoms, atlyginimui užtikrinti. Pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai ieškovė, išsikeldama iš patalpų, paliko jas sugadintas, su defektais, t. y. signalizacija (centralė) atjungta, sulaužytas gatvės užtvaras, pamestas nuotolinio valdymo pultas, sulaužytos apsauginės įėjimo žaliuzės (neveikia mechanizmas), atjungtas vandens maišytuvas (po įvykusios vandentiekio avarijos, nepašalinti trūkumai), sugadintas vienas rašomasis stalas. Ieškovei perdavus nuomojamas patalpas ir jose esančią įrangą bei turtą, ji tapo atsakinga už tinkamą įrangos priežiūrą ir eksploatavimą. Vandentiekio avarija įvyko dėl pratrūkusios žarnelės, buvo užpiltos patalpos. Apie vandentiekio avariją ieškovė niekam nepranešė, kas taip pat patvirtina ieškovės, kaip nuomininkės, tinkamų pareigų nevykdymą. Išnuomotos patalpos 2011-02-01 buvo apdraustos draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“, šia draudimo sutartimi taip pat buvo apdrausti ir patalpoms priklausantys įrenginiai bendrai 202000 Lt sumai. Draudiminės apsaugos sąlygos apėmė ir draudimą nuo vandens rizikos. Ieškovei laiku informavus apie vandentiekio avariją, draudikas būtų atlyginęs žalą, tačiau ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių apie avariją nepranešė nuomotojui, nesikreipė dėl įvykio į draudiką. Apie vandentiekio avariją jis sužinojo tik patalpų perdavimo metu, t. y. 2012-01-04, iš karto kreipėsi į draudiką, kuris aktu užfiksavo nuomojamų patalpų ir jose esančio turto defektus. Šis aktas patvirtina, jog nuomojamoms patalpoms ir jose esančiam turtui buvo padaryta žala, kurią įtakojo tiek vandentiekio avarija, tiek ieškovės netinkamas jai perduoto turto naudojimas. Ieškovės sumokėtas 4000 Lt užstatas buvo užskaitytas patalpoms padarytai žalai, nuostoliams atlyginti. Iš viso nuostoliai preliminariais skaičiavimais sudaro apie 5000 Lt, šiuo metu daromas remontas patalpose, keičiama sugadinta įranga. Dėl daromo remonto jis negali nuomoti patalpų, patiria netiesioginius nuostolius - negautus nuompinigius. Mano, kad jis turi teisę žalos pašalinimo kaštus išskaičiuoti iš ieškovės sumokėto užstato.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu 2012 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, taip pat priteisė iš atsakovo 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8Dėl tinkamo atsakovo

9Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo, pripažino S. S. esant tinkamu atsakovu pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Nurodė, kad 2009-12-29 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalys yra ieškovė J. Ž. ir atsakovas S. S., kuris, jo teigimu pats būdamas šių patalpų nuomininku, išnuomojo jas ieškovei savo vardu, o ne kaip UAB „Atrakta“ atstovas. 2012-03-08 yra pasikeitęs ginčo patalpų savininkės - UAB „Atrakta“, direktorius (t. 1. b. l. 87), tačiau sutarties galiojimo laikotarpiu S. S. šiomis patalpomis disponavo ir jas valdė, taigi, jis ir yra tikrasis nuomotojas su visomis jam priklausančiomis teisėmis ir pareigomis. 2009-12-18 pakvitavimu atsakovas asmeniškai priėmė iš ieškovės 1000 Lt, 2010-01-25 išrašė sąskaitas - faktūras 1000 Lt ir 4000 Lt sumai, kurioje save nurodė pardavėju (t. 1, b. l. 22, 23), 2010-01-25 pakvitavimu atsakovas patvirtino, kad ieškovė minėtas sumas jam perdavė (t. 1, b. l. 24), pinigai buvo pervesti ne į įmonės, bet į asmeninę atsakovo sąskaitą.

10Dėl nuomos sutarties 4.3 punkto aiškinimo

11Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl nuomos sutarties 4.3 punkto dalies, kuria buvo nustatyta, jog „likusią užstato sumą nuomotojas turi teisę panaudoti bet kokiems nuomininko įsiskolinimams (įskaitant priskaičiuotų delspinigių) pagal šią sutartį dengti“ aiškinimo. Ieškovės nuomone, šiame sutarties punkte aiškiai numatyta, kad užstatas gali būti panaudotas tik nuomininkės įsiskolinimams dengti ir niekam kitam. Atsakovas mano, jog sutarties 3.5 punktu įtvirtinus nuomininko pareigą grąžinti nuomojamas patalpas geros būklės, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą, likusi užstato dalis (4000 Lt) buvo kaip galimų nuostolių ir žalos, padarytos nuomojamoms patalpoms, atlyginimo užtikrinimo garantas. Teismas, atsižvelgdamas į bendrąsias kasacinio teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, sistemiškai vertindamas visos sutarties turinį, sutiko su atsakovo nurodomu sutarties 4.3 punkto aiškinimu, jog užstato paskirtis yra atlikti nuomininko prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo užtikrinimą. Nurodė, kad vien tik aiškinimas, jog užstatas gali būti panaudotas tik nuomininkės įsiskolinimams dengti ir niekam kitam, prieštarautų ne tik šalių sutarties esmei, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl teismo vertinimu, jeigu dėl šių prievolių neįvykdymo ar netinkamo vykdymo nuomotojui S. S. atsirado nuostolių dėl ieškovės kaltės, jis, nuomos sutarčiai pasibaigus, turėjo teisę juos atskaityti iš nuomininkei grąžintino užstato.

12Dėl pareigos pagrįsti žalos dydį

13Teismas nurodė, kad atsakovo nuomone jam padaryta žala, kurios dydis yra 5000 Lt, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jos dydį, nepateikė, todėl teismo vertinimu, teismas negali įvertinti žalos dydžio (CPK 12, 178 str.). Taip pat pažymėjo, kad atsakovas priešieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė, nors ir buvo atstovaujamas advokato. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė savo prievoles pagal sutartį yra įvykdžiusi. Atsakovas nei žalos fakto, nei dydžio, nei kitų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl sprendė, kad teisėto pagrindo užstatą pasilikti nėra ir S. S. privalo jį grąžinti ieškovei.

14Dėl vandentiekio avarijos

15Teismas nurodė, kad šalys Sutarties 5.1 punktu susitarė, kad nuomotojas privalo savo sąskaita likviduoti avarijas arba gedimus pastato vidaus tinkluose ir sistemose, jeigu tai įvyko ne dėl nuomininko kaltės. Jeigu avarija įvyko dėl nuomininko kaltės, nuomininkas privalo savo lėšomis likviduoti šias avarijas ar gedimus. Vandentiekio sistema arba žarnelė ieškovei nebuvo perduota kaip atskira įranga (t. 1, b. l. 19), o tai reiškia, kad žarnelė, kaip ir pvz. vandentiekio vamzdžiai, tarp šalių sudarytos nuomos sutarties prasme yra priskiriama pastato vidaus tinklams ir sistemoms, už kurių priežiūrą ir avarijų bei gedimų, jeigu tai įvyko ne dėl nuomininko kaltės, šalinimą yra atsakingas nuomotojas, todėl teismo vertinimu, jis turėjo pareigą pašalinti vandentiekio avarijos padarinius bei suremontuoti vandens tiekimo žarnelę. Teismas nurodė, kad atsakovas apie vandentiekio avariją žinojo dar 2011 m. rugpjūčio mėn., nes liudytojo D. Š. ir N. L. parodymais, kad atsakovą apie vandentiekio avariją informavo telefonu, netikėti nėra pagrindo. 2012-01-04 patalpų priėmimo-perdavimo akte nėra jokio įrašo apie atsakovo minimus vandentiekio avarijos sąlygotus durų ar plokščių defektus. Atsakovas teigia, kad apie vandentiekio avariją sužinojo būtent patalpų priėmimo-perdavimo metu, tačiau su avarija galimai susijusi žala perdavimo akte neužfiksuota. Toks atsakovo elgesys neatitinka rūpestingumo ir atidumo kriterijų ir sudaro prielaidas abejoti, kad atsakovo nurodoma žala galėjo atsirasti po patalpų perdavimo. Atsakovo iniciatyva žala užfiksuota praėjus dviem savaitėms po patalpų priėmimo, į fiksavimą ieškovės nekviečiant. UAB „Restum“ darbuotojo inžinieriaus K. M. 2012-01-18 surašytame sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte išvardinti apgadinimai, iš atsakovo žodžių nurodyti, kaip atsiradę nuo vandentiekio avarijos, taip pat ir kiti atsakovo nurodyti apgadinimai - subraižyti baldai, iki galo neišsivynioja apsauginė įėjimo žaliuzė, neužsidaro automatinis kelio užtvaras. Šis aktas surašytas ant draudimo bendrovės firminio blanko, tačiau apklaustas liudytoju K. M. nurodė, kad veikė kaip statybos įmonės atstovas, nebuvo gautas prašymas įvertinti žalą, o tik buvo prašoma surašyti, ką mato iš defektų, defektus nurodė atsakovas. Teismas pažymėjo ir tai, kad šio akto surašymo data nurodyta 2012-01-18, o PVM sąskaita faktūra už šią apžiūrą išrašyta 2012-04-26. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, liudytojo K. M. parodymus, tai, kad apžiūrint patalpas dalyvavo tik atsakovas, o ieškovė nebuvo pakviesta, bei CPK nuostatą, jog faktinių aplinkybių konstatavimas yra antstolio prerogatyva, draudiko įgalioto asmens po kelių savaičių po patalpų perdavimo surašytą žalos konstatavimo aktą teismas vertino kaip nepatikimą įrodymą. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų dėl ieškovės kaltės dėl vandentiekio avarijos bei žalos dydžio.

16Dėl signalizacijos atjungimo, apsauginių lauko žaliuzių sugadinimo, rašomojo stalo subraižymo, automatinių lauko vartų sugadinimo ir jų pultelio

17Teismas nurodė, kad atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių savo prieštaravimuose nurodytas aplinkybes ir paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus, nepateikė. Faktą, kad nuomotojui atiduotos tinkamos patalpos, patvirtina aplinkybė, kad iškart po to, kai išsikraustė nuomininkė, internete buvo patalpintas skelbimas apie išnuomojamas atsakovo patalpas, kur nurodyta, kad patalpos tvarkingos, suremontuotos ir t. t. (t. 1, b. l. 143). Nors atsakovo pateiktame Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte yra nurodyta, kad apsauginės lauko žaliuzės „neišsivynioja iki galo“, iš ieškovės pateiktų nuotraukų (t. 1, b. l. 116) matyti, kad 2012-01-02 perduodant nuomotojui S. S. patalpas ir jose esančią įrangą, apsauginės lauko žaliuzės buvo iki galo išvyniotos - priešingai nei teigia atsakovas. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų Nr. 1, 3-6, 8 nematyti, kad bent vienas stalas būtų sugadintas taip, kad jo būklę būtų galima vertinti kaip blogesnę, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą du metus vartojus pagal tiesioginę paskirtį (CK 6.449 str., Sutarties 3.5. p.). Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad patalpos yra tvarkingos, geros būklės, jokio nenormalaus turto nudėvėjimo neužfiksuota. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo prieštaravimuose nurodytas aplinkybes dėl lauko vartų sugadinimo ir nuotolinio pulto perdavimo bei jo praradimo. 2010-01-04 patalpų perdavimo - priėmimo akte nėra nurodyta, kad automatiniai lauko vartai ir nuotolinio valdymo pultas buvo perduoti ieškovei, byloje nėra duomenų, kad jie buvo perduoti vėliau, teigdamas priešingai atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Kaip nurodė ieškovė, šiais vartais galėjo naudotis visi daugiabučio namo gyventojai, tačiau ji nepaneigė ir fakto, kad vartais naudojosi. Be to, pagal Sutarties 5.1 straipsnį, už nuomininkui perduotos įrangos gedimus įvykusius ne dėl nuomininko kaltės, atsako nuomotojas, tad už bet kokį vartų gedimą J. Ž. negali būti laikoma atsakinga, nebent būtų įrodyta priešingai. Teismas taip pat sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovo nurodytas signalizacijos centralės „atjungimas“ reiškia tik tiek, kad šis įrenginys (pasibaigus nuomos sutarčiai) nebebuvo sujungtas su apsaugos tarnybos centrine būstine, t. y., pasibaigus sutarties galiojimo terminui patalpose nebuvo teikiamos saugos paslaugos, o neteikiamos saugos paslaugos jokiu būdu negali būti laikomos centralės (įrenginio) trūkumu, kadangi nėra pateikta įrodymų, kad pati centralė buvo sugadinta.

18Dėl turto draudimo

19Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog tai, kad ieškovė patalpas buvo apdraudusi, niekaip nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo, t. y. užstato negrąžinimo, nes ieškovė neturėjo pareigos apdrausti turtą (tą ji padarė savo iniciatyva), po nuomos sutarties sudarymo (priešingai, nei teigė atsakovas, nurodydamas, jog ieškovei neapdraudus turto, nuomos sutartis nebūtų buvusi sudaryta), be to, už turto sugadinimą, kuris kyla dėl avarijų vidaus tinkluose ir sistemose, yra atsakingas nuomotojas.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

221. Teismas, aiškindamas 2009-12-29 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, netinkamai pritaikė CK 6.193 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos. Aiškinant tarp šalių sulygto užstato (5000 Lt) paskirtį, svarbu nustatyti tikrąją šalių valią. Nuomos sutarties 3.5 punkte įtvirtinta nuomininko pareiga grąžinti nuomojamas patalpas geros būklės, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą, o 4.3 punkte numatyta, kad nuomotojas likusią užstato sumą (4000 Lt) turi teisę panaudoti bet kokiems nuomininko įsiskolinimams pagal Nuomos sutartį dengti. Iš šių sutarties nuostatų turinio aišku, kad šalių aptarto užstato paskirtis buvo atlikti nuomininko prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo užtikrinimą. Prieš pasirašant Nuomos sutartį, šalys suprato, kad paliekamas užstatas - 5000 Lt, iš kurio sumos vieno mėnesio nuomos mokestis užskaitomas už pirmąjį nuomos termino mėnesį, t .y. 1 000 Lt, likusią sumą - 4000 Lt, nuomotojas turėjo teisę panaudoti bet kokiems nuomininko įsiskolinimams pagal šią sutartį dengti, t. y. šalys susitarė, kad paliekamas užstatas yra kaip garantas už perduodamą turtą ir galimą žalą. Tokia šalių valia akivaizdi sistemiškai analizuojant visą sutarties 4.3 punkto turinį. Taigi, sutarties šalys suprato, kad jeigu už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą bus atsakingas nuomininkas, tai užstatas ar jo dalis gali likti nuomotojui. Vadinasi, jeigu dėl šių prievolių neįvykdymo ar netinkamo vykdymo nuomotojui atsiranda nuostolių, jis, nuomos sutarčiai pasibaigus, turėjo teisę juos atskaityti iš nuomininkui grąžintino užstato. Teismas padarė prieštaringą išvadą dėl užstato paskirties pagal nuomos sutartį bei jo grąžinimo sąlygų. Apelianto nuomone, šiuo atveju laikytina, kad atsirado teisėtas pagrindas iš užstato (4000 Lt) išskaityti nuomotojui padarytą žalą išnuomotam daiktui - nuomojamoms patalpoms, esančioms ( - ), ir jose esančiam turtui, kadangi ieškovė, kaip nuomininkė, padarė prievolinius pažeidimus, t. y. nuomos sutarties pasibaigimo ir nuomojamo turto grąžinimo momentu perduodamas turtas buvo sugadintas (CK 6.205 str., 6.206 str.).

232. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantui teko pareiga įrodyti patirtos žalos dydį. Nuostolių (žalos) dydžio nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje buvo kilęs ginčas dėl nuomos sutarties sąlygų aiškinimo ir užstato grąžinimo, todėl nebuvo jokio pagrindo įrodinėti nei civilinės atsakomybės sąlygų, nei žalos dydžio. Ieškovė, kaip nuomininkė, nuomojamoms patalpoms padarė žalą. Tam buvo numatytas užstatas, kuris turėjo apsaugoti turtą, jis buvo sumokėtas prieš nuomos sutarties sudarymą - garantavo tolesnį sutarties vykdymą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat apklausti liudytojai patvirtino, kad žala išnuomotoms patalpoms buvo padaryta, t. y. žalos faktas, priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, buvo įrodytas.

243. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat liudytojų D. Š. ir N. L. parodymų, kurie apklausti teismo posėdžio metu neneigė paties vandentiekio avarijos fakto. Tačiau nei vienas iš liudytojų negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovė, žinodama apie įvykusią vandentiekio avariją, nesikreipė nei į draudiką, pas kurį buvo apdraustos nuomojamos patalpos, nei į namo administratorių UAB „Žaidas“, su kuriuo buvo sudaryta trišalė sutartis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei 2010-01-04 negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad kai nuomininkė įsikraustė, patalpos buvo tvarkingos, viskas veikė, nebuvo subraižyti stalai, grindys nebuvo banguotos. Žalos faktas taip pat įrodytas 2012-01-18 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktu bei šį aktą surašiusio draudiko UAB „Restum" darbuotojo K. M. duotais paaiškinimais teisme (t. 2, b. l. 45-46). Nepagrįsta teismo išvada, grindžiama prielaidomis, jog esą ta aplinkybė, kad 2012-01-02 patalpų priėmimo-pedavimo akte neužfiksavus žalos, susijusios su vandentiekio avarija, esą sudaro prielaidas abejoti, kad nurodoma žala galėjo atsirasti po patalpų perdavimo. Vandentiekio avarijos padariniai negalėjo būti užfiksuoti priimant-perduodant patalpas, kadangi tik tuomet apeliantui tapo žinoma apie įvykusią vandentiekio avariją, dėl ko žala apelianto iniciatyva buvo užfiksuota praėjus dviems savaitėms po patalpų perdavimo. Teismas nepagrįstai liudytojo K. M. parodymus bei jo surašytą 2012-01-18 sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą vertino kaip nepatikimą įrodymą, nors tam konstatuoti jokių objektyvių priežasčių nebuvo nurodyta. Aplinkybė, kad akto surašymo data nurodyta 2012-01-18, o PVM sąskaita faktūra išrašyta 2012-04-26, nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo abejoti dėl akto surašymo datos. Be to, nors faktinių aplinkybių konstatavimas pagal CPK nuostatas yra anstolio prerogatyva, tačiau šiuo atveju sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas buvo surašytas draudimo bendrovės atstovo, todėl jo patikimimu nėra jokio pagrindo abejoti.

254. Ieškovės argumentui paneigti, jog ieškovė, kaip nuomininkė, nėra atsakinga už atsiradusią žalą dėl 2011-08-22 vandentiekio įrangos avarijos bei apelianto argumentui patvirtinti, kad ieškovė, jai perdavus nuomojamas patalpas ir jose esančią įrangą bei turtą, tapo atsakinga už tinkamą jos priežiūrą ir eksploatavimą, patvirtina byloje pateiktas 2011-05-01 sudarytas trišalis susitarimas tarp UAB „Atrakta", nuomojamų patalpų savininkės, J. Ž. bei UAB „Žaidas", gyvenamojo namo, esančio ( - ), administratoriaus. Iš Susitarimo 3.1 punkto matyti, jog nuomininkas (ieškovė) tapo faktiniu administratoriaus paslaugų gavėju. Apeliantas pažymi, jog iki šiol šis trišalis susitarimas nėra nutrauktas, kadangi Susitarimo 5.1 punktas numato, jog Susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos ir galioja iki nuomos sutarties pabaigos iki kol šalys pilnai įvykdys savo įsipareigojiimus pagal šį Susitarimą. Be to, šis trišalis susitarimas papildė nuomos sutartį, šia sutartimi ieškovė įsipareigojo eksploatuoti tinklus. Pagal šį susitarimą ji turėjo pareigą informuoti UAB „Žaidas" apie įvykusią vandentiekio avariją. Teismas turėjo kritiškai įvertinti ieškovės pateiktą pranešimą apie trišalio susitarimo su UAB „Žaidas" nutraukimą, kadangi nebuvo pateiktas įrodymas apie šio pranešimo įteikimą. Be to, šis pranešimas nepatvirtina, kad trišalis susitarimas buvo nutrauktas, nes 5.2 punktas numatė, kad susitarimas gali būti pakeistas tik rašytiniu visų šalių susitarimu, o 5.3 punktas numatė, kad nuomininkas gali nutraukti šį susitarimą tik gavęs savininko sutikimą. Tokio sutikimo, patalpų savininkas UAB „Atrakta" nedavė, todėl laikytina, kad trišalis susitarimas nebuvo nutrauktas ir yra galiojantis.

265. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, jog 2012-01-02 perduodant nuomojamas patalpas ir jose esančią įrangą, apsauginių lauko žaliuzių mechanizmas veikė „puikiai", kad perduotų visų stalų būklė buvo identiška būklei, buvusiai jų priėmimo iš nuomotojo metu (2010-01-04), kadangi pateiktos nuotraukos šios aplinkybės nepatvirtina. Aplinkybę, kad apsauginės lauko žaliuzės neišsivyniojo iki galo patvirtino ir Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, o kaip nurodė liudytojas D. Š., jų nėjo pakelti, sutraukė rankiniu būdu. Tai patvirtina apelianto nurodytą aplinkybę, kad apsauginės žaliuzės neveikė. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei esą nebuvo perduoti automatiniai lauko vartai ir nuotolinio valdymo pultas. Teismas pats sau prieštaraudamas padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė to fakto, jog vartais nesinaudojo. Apeliantas nurodo, jog šis turtas buvo perduotas prieš nuomojant patalpas. Vartų pakelėjas yra bendras stacionarus įrenginys, kuris priklauso patalpoms, todėl nebuvo atskirai įvardintas priėmimo-perdavimo akte. Nors 2010-01-04 Patalpų perdavimo - priėmimo akte nėra tiesiogiai nurodyta, kad automatiniai lauko vartai ir nuotolinio valdymo pultas buvo perduoti ieškovei, tačiau šią aplinkybę patvirtina tiek apelianto duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek ir 2011-02-01 ieškovės su „If P&C Insurance AS“ sudaryta nuomojamų patalpų draudimo sutartis kuria buvo apdraustos ne tik minėtos patalpos, tačiau ir joms priklausantys įrenginiai - automatinė vartų užtvara su įranga.

276. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė patalpas apdraudė savo iniciatyva. Teismo posėdyje apeliantas patvirtino (t. 2, b.l. 47-50), kad dalyvaujant ieškovei, jos sugyventiniui D. Š. ir nuomos bendrovei sutarė dėl nuomos sąlygų, žodžiu sutarė, kad patalpos bus apdraustos. Tik tada, kai ieškovė sutiko su šiomis sąlygomis, buvo sudaryta nuomos sutartis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti ieškovės 2011-02-01 sudaryta su „If P&C Insurance AS“ filialu nuomojamų patalpų, esančių Kęstučio g. 83, Kaune, draudimo sutartis Nr. 00019442, kuri galiojo nuo 2011-02-01 iki 2012-11-31, t. y. nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Draudiminės sąlygos apėmė ir draudimą nuo vandens rizikos. Tai reiškia, kad ieškovei laiku kreipusis po vandentiekio avarijos, draudikas būtų atlyginęs žalą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ji apskritai nepranešė nuomotojui, nesikreipė nei į draudiką, nei į namo administratorių dėl avarijos padarinių šalinimo, kas patvirtina jos kaltę ir nerūpestingumą. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad būtent nuomotojui kilo atsakomybė dėl vandentiekio įrangos avarijos. Šiuo atveju gedimai, dėl kurių įvyko vandentiekio avarija, apskritai nepriskiriami pastato vidaus tinklams ir sistemoms (vandens įranga - vandens žarnelė, nepriskiriama nuomos sutartyje nurodytiems pastato vidaus tinklams ir sistemoms), todėl ieškovė jai perdavus nuomojamas patalpas ir jose esančią įrangą bei turtą tapo atsakinga už tinkamą jos priežiūrą ir eksploatavimą.

287. Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidomis. 2012-04-16 preliminariu sprendimu iš apelianto ieškovei buvo priteistos 2774,48 Lt bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos ir 66 Lt žyminio mokesčio, viso 2840,48 Lt. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose ieškovė papildomai prašė priteisti 1921,84 Lt (1086,26 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose, 855,52 Lt už procesinių dokumentų parengimą). Nors teismas papildomai prašomą priteisti sumą sumažino iki 1 100 Lt, tačiau bendra priteista suma - 3874,48 Lt, nepagrįstai didelė ir neprotinga, viršija numatytus įkainius rekomendacijose, taip pat prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl apelianto kaltės bylos nagrinėjimas užsitęsė, kad jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

301. Teismas šalių sudarytos Sutarties 4.3 punktą aiškino būtent taip, kaip tą darė ir pats apeliantas. Teismas, atsižvelgdamas į bendrąsias kasacinio teismo suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles, sistemiškai vertindamas visos sutarties turinį, sutiko su atsakovo nurodomu sutarties 4.3 punkto aiškinimu, jog užstato paskirtis yra atlikti nuomininko prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo užtikrinimą. Tokią išvadą teismas padarė atmetęs ieškovės argumentus, jog minėtu punktu yra užtikrinamas tik ieškovės įsiskolinimų pagal Sutartį padengimas. Teismo manymu, ieškovės pateikta Sutarties interpretacija prieštarauja ne tik Sutarties esmei, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kartu teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad būtent atsakovas turi pareiga pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus. Tačiau apeliantas neįrodė faktų, kurie patvirtintų ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, t. y. atsakovas neįrodė, kad patyrė nuostolius ir kad tų nuostolių priežastimi yra ieškovės veiksmai ir kad ieškovė apskritai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Tokiųt išvadų negalima laikyti prieštaringomis. Taigi, sprendimą priteisti lėšas iš apelianto ieškovės naudai nulėmė ne Sutarties netinkamas aiškinimas, o aplinkybė, jog ieškovė įrodė faktines aplinkybes, patvirtinančias apelianto Sutarties pažeidimą. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas jog jis turi teisę pasilikti užstatą, neįrodė aplinkybių, suteikiančių jam tokią teisę pagal Sutartį.

312. Apeliantui nurodant, jog patalpoms buvo padaryta žala ir dėl to užstatas privalo likti apelianto žinioje, jis privalėjo įrodyti, kad tokia žala apskritai buvo padaryta būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir, kad žalos dydis yra toks, jog apeliantas privalo panaudoti visą užstatą. Įrodymų dėl žalos dydžio apeliantas apskritai nepateikė, o apelianto pateikti įrodymai dėl žalos fakto teismui pagrįstai sukėlė abejones dėl patikimumo. Todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog teismas pažeidė CPK 176-178, 185 straipsnių nuostatas.

323. Apelianto argumentas, jog apie vandentiekio avariją jis sužinojo tik patalpų priėmimo-perdavimo metu, teismo buvo pagrįstai įvertintas kritiškai, kadangi teismas, atsižvelgė tiek į liudytojo D. Š. paaiškinimus bei liudytojos N. L. parodymus, tiek į paties atsakovo parodymus, kad jam buvo skambinta. Be to, apeliantas neneigia, kad 2011 m. rugpjūtį jam buvo skambinta ir klausta kaip atjungti vandenį ir prašyta rekomenduoti santechnikus, bet teigia, kad apie avariją nepranešta. Teismas, vadovaudamasis protingumo principu, tinkamai įvertino įrodymų visetą ir padarė pagrįstą išvadą, kad apie avariją atsakovas buvo informuotas dar 2011-08-22. Apelianto argumentai vertintini kritiškai vien dėl fakto, jog apeliantas 2012-01-02 patalpų priėmimo-perdavimo akte neįrašė jokios pastabos apie tai, kad patalpoms dėl avarijos buvo padaryta kokia nors žala, nors aplinkybę, kad vandens maišytuvas atjungtas ir kad tariamai yra kitų trūkumų, jis tame akte pažymėjo. Apeliantas tiek posėdžio metu, tiek savo apeliaciniame skunde nurodo, kad apie avariją jis sužinojo patalpų priėmimo metu, tačiau niekur nepateikia logiško ir pagrįsto paaiškinimo, kodėl tą dieną pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą jame neaprašė tariamų avarijos padarinių, kurie jo ir liudytojo K. M. teigimu buvo akivaizdūs. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų buvusi padaryta reali žala ir patalpų grindų būklė būtų skyrusis nuo tos būklės, kokia buvo patalpas perduodant nuomininkei, žalą apeliantas būtų pastebėjęs ir vadovaudamasis atidaus ir rūpestingo asmens principais būtų šį faktą užfiksavęs patalpų priėmimo akte, o ne paskelbęs internete skelbimą, nurodantį, jog patalpos yra tvarkingos ir tinkamos nuomoti (t.1, b. l. 143).

334. Atsakovas klaidina teismą, aiškindamas, kad aktą surašė draudiko „IF P&C Insurance AS" atstovas. Tiek iš pačios draudimo kompanijos paaiškinimo (t. 1, b. 1.134-135), tiek iš aktą surašiusio K. M. parodymų (t. 2, b.1.44-46) matyti, kad aktą jis surašė ne kaip draudimo kompanijos atstovas, kuris privalo neutraliai įvertinti situaciją, o kaip statybinės įmonės atstovas, kuris vyko į patalpas tikėdamasis atstatymo darbų ir aktą surašė atsakovo iniciatyva bei remdamasis atsakovo nupasakotomis aplinkybėmis. Be to, K. M. parodė, kad nebuvo jokio prašymo vertinti žalą ir kad nei jis, nei jo įmonė neturi turto vertinimo licencijos. Atsakovas į turto apžiūrą ieškovės nekvietė ir apie tai jos apskritai neinformavo, nors jau patalpų priėmimo-perdavimo metu (2012-01-02) buvo akivaizdu, kad ieškovė nesutinka su atsakovo pastabomis dėl turto būklės (t. 1, b.l. 27-28).

345. Susitarimas su UAB „Žaidas“ (t. 1, b.1. 151-153) jokiu būdu nepakeitė ir nepapildė ieškovės ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties, nes susitarimas su UAB „Žaidu" buvo sudarytas tik dėl to, kad namą administruojanti UAB „Žaidas“ sąskaitas už administravimą galėtų išrašyti tiesiogiai ieškovei ir ji tokiu būdu jas galėtų įtraukti į apskaitą (t. 2, b.1. 4, 5). Siekiant tinkamai įforminti mokėjimus, ieškovė susitarė su atsakovu ir su UAB „Žaidas", kad būtų sudaryta trišalė sutartis, kurios šalimi taptų ir ieškovė, kas leistų sąskaitas išrašinėti tiesiogiai jos vardu. Minėto susitarimo 3.1 punkte aiškiai nurodytas susitarimo dalykas, t. y. susitarimu nustatoma mokesčių už administratoriaus teikiamas paslaugas mokėjimo tvarka ir nieko daugiau. Aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė nei į UAB „Žaidas“, nei į draudimo kompaniją, patvirtina faktą, kad jokios žalos atsakovo patalpoms (išskyrus atjungtą maišytuvą) nebuvo padaryta ir ieškovei paprasčiausiai nebuvo dėl ko kreiptis į minėtas kompanijas.

356. Kritiškai vertintini apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog patalpos buvo draustos ieškovės iniciatyva. Apeliantas skunde nenurodo jokių kitų argumentų, tik pažymi buvus tariamai žodinius susitarimus ir aplinkybę, kad sutartis sudaryta tik po to, kai ieškovė sudarė draudimo sutartį. Šie argumentai paneigti ne tik bylos dokumentais, iš kurių matyti, kad draudimo sutartis (t. 1, b. l. 99-100) sudaryta 2011-01-11, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo nuomos sutarties pasirašymo 2009-12-29 (t. 1, b. 1. 12), bet ir faktu, kad atsakovas draudimo sutartyje nebuvo nurodytas naudos gavėju. Be to, apeliantas viso proceso metu klaidino teismą prieštaringais aiškinimais dėl to, kas buvo patalpų nuomotojas ir kas patyrė žalą. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nebeginčija, kad yra tinkamas atsakovas, ieškovės įsitikinimu, toks apelianto elgesys sukėlė pagrįstas abejones dėl visų jo argumentų pagrįstumo. Atsakovas nei žalos fakto, nei dydžio, nei kitų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad teisėto pagrindo užstatą pasilikti nėra ir atsakovas privalo jį grąžinti ieškovei.

367. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priteistų bylinėjimosi išlaidų protingumu, taip pat nenurodė skaičiavimų, kad priteista suma viršytų Rekomendacijų nuostatas. Be to, teismas nepriteisė visos reikalautos priteisti sumos ir sumažino ieškovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant teisme, dydį būtent taip, kaip tai nurodyta Rekomendacijose. Ieškovės nuomone, teismas realiai įvertino išlaidų pagrįstumą ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo abejoti teismo sprendimu.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė atsakovas, todėl byla nagrinėjama atsakovo skundo ribose.

39Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės reikalavimo pasibaigus nuomos terminui nepanaudoto užstato sumos grąžinimo bei atsakovo teisės pasilikti šį užstatą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010 ir kt.).

40Kasacinio teismo konstatuota, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010 ir kt.).

41Šalių 2009-12-29 pasirašytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau –Sutartis) 3.5 punkte įtvirtinta nuomininko pareiga grąžinti nuomojamas patalpas geros būklės, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o 4.3 punkte numatyta, jog nuomotojas likusią užstato sumą ( t. y. 4000,00 Lt) turi teisę panaudoti bet kokiems nuomininko įsiskolinimams (įskaitant priskaičiuotų delspinigių) pagal šią sutartį dengti.

42Sutikti su apelianto argumentais, jog teismas, aiškindamas sutartį, netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos, nėra pagrindo.

43Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, sistemiškai vertindamas visos sutarties turinį, aiškino šalių pasirašytos sutarties nuostatas bei aplinkybes dėl kiekvienai iš šalių tenkančius įsipareigojimus ir jų vykdymą, šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir jos vykdymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo bei pasibaigimo, todėl pagrįstai priėjo išvados, kad užstato paskirtis yra atlikti nuomininko prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo užtikrinimą, o tuo pačiu sutiko su atsakovo nurodomu sutarties 4.3 punkto aiškinimu. Teismas pagrįstai sprendė, jog vien tik aiškinimas, kad užstatas gali būti panaudotas tik nuomininkės įsiskolinimams dengti ir niekam kitam, prieštarautų ne tik šalių sutarties esmei, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas taip pat tinkamai vertino ir aiškino aplinkybes susijusias su tuo, kad jeigu dėl sutartimi prisiimtų prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo nuomotojui S. S. atsirado nuostolių dėl ieškovės kaltės, jis, nuomos sutarčiai pasibaigus, turėjo teisę juos atskaityti iš nuomininkei grąžintino užstato. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, sprendimą priteisti lėšas iš apelianto ieškovės naudai nulėmė ne Sutarties netinkamas aiškinimas, o aplinkybė, jog ieškovė įrodė faktines aplinkybes, kurių užteko konstatuoti esant apelianto sutartinės atsakomybės pagrindams, o šis neįrodė aplinkybių, suteikiančių jam teisę pagal Sutartį pasilikti užstatą.

44Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jam teko pareiga įrodyti patirtos žalos dydį, nes nuostolių (žalos) dydžio nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutikti negali.

45Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-269/2011). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

46Apeliantui teigiant, kad pasibaigus nuomos sutarčiai jis turėjo teisę pasilikti užstatą dėl nuomojamoms patalpoms bei įrangai padarytos žalos, jo pareiga byloje buvo įrodyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), žalą ir nuostolius (CK 6.249 str.), o skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas.

47Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą vertino visų įrodymų visumą: šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktas nuotraukas, liudytojų D. Š., N. L., K. M. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus (2010-01-04 ir 2012-01-02 Negyvenamųjų patalpų perdavimo –priėmimo aktus, 2012-01-18 UAB „Restum“ darbuotojo K. M. surašytą Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, 2012-04-26 surašytą PVM sąskaitą faktūrą, internete patalpintą informaciją apie išnuomojamas atsakovo patalpas, 2011-02-01 ieškovės su „If P&C Insurance AS“ sudarytą nuomojamų patalpų draudimo sutartį), išdėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauja ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų dėl ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 str. - 185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.

48Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apelianto argumentus, išsakytus prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, paaiškinimuose teismo posėdžių metu, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo atleisti atsakovą nuo visos ar dalies prievolės vykdymo ieškovei. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

49Nors pirmosios instancijos teismas ir sumažino prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau ir su priteista bendra 3874,48 Lt suma apeliantas nesutinka, laikydamas ją nepagrįstai didele ir neprotina. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ar ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad ieškovės advokatas jos vardu surašė procesinius dokumentus: ieškinį, atsiliepimą į prieštaravimus, 4 kitus įvairaus turinio prašymus, atstovavo ieškovę teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 3 val. (t. 1, b. l. 3-10, 79, 85, 106-112, 146-148, 164-168, t. 2, b. l. 6, 44-50, 59-62), todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas (Rekomendacijų 8.2, 8.5, 8.16, 8.18 p.; įvertinus tai jog MMA iki 2012-08-01 buvo 800 Lt, o nuo 2012-08-01 – 850 Lt), maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 3965,00 Lt. Remiantis išdėstytu yra akivaizdu, kad ieškovės užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, procesiniai dokumentai parengti ypatingai kruopščiai, profesionaliai ir kokybiškai. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų.

50Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 99-104, CPK 93 str. 1 d. 98 str. ). Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, teismas sprendžia, kad ieškovei priteistinų šių išlaidų dydis yra pakankamas, kurį numato Rekomendacijų 8.11 punktas – 1500,00 Lt. Todėl prašoma priteisti 2 420,00 Lt šių išlaidų suma mažintina iki 1500,00 Lt.

53Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

54Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. ( - ) ieškovei J. Ž., a. k. ( - ) 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4000 Lt negrąžinto užstato, 63,20... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. preliminariu sprendimu... 5. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu 2012 m.... 8. Dėl tinkamo atsakovo... 9. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, šalių elgesį po... 10. Dėl nuomos sutarties 4.3 punkto aiškinimo... 11. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl nuomos sutarties 4.3 punkto... 12. Dėl pareigos pagrįsti žalos dydį... 13. Teismas nurodė, kad atsakovo nuomone jam padaryta žala, kurios dydis yra 5000... 14. Dėl vandentiekio avarijos... 15. Teismas nurodė, kad šalys Sutarties 5.1 punktu susitarė, kad nuomotojas... 16. Dėl signalizacijos atjungimo, apsauginių lauko žaliuzių sugadinimo,... 17. Teismas nurodė, kad atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių savo... 18. Dėl turto draudimo... 19. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog tai, kad ieškovė patalpas buvo... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m.... 22. 1. Teismas, aiškindamas 2009-12-29 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį,... 23. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantui teko pareiga įrodyti... 24. 3. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, taip... 25. 4. Ieškovės argumentui paneigti, jog ieškovė, kaip nuomininkė, nėra... 26. 5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, jog... 27. 6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė patalpas apdraudė savo... 28. 7. Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis ieškovės naudai bylinėjimosi... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės... 30. 1. Teismas šalių sudarytos Sutarties 4.3 punktą aiškino būtent taip, kaip... 31. 2. Apeliantui nurodant, jog patalpoms buvo padaryta žala ir dėl to užstatas... 32. 3. Apelianto argumentas, jog apie vandentiekio avariją jis sužinojo tik... 33. 4. Atsakovas klaidina teismą, aiškindamas, kad aktą surašė draudiko „IF... 34. 5. Susitarimas su UAB „Žaidas“ (t. 1, b.1. 151-153) jokiu būdu nepakeitė... 35. 6. Kritiškai vertintini apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai... 36. 7. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priteistų... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės reikalavimo pasibaigus... 40. Kasacinio teismo konstatuota, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 41. Šalių 2009-12-29 pasirašytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties... 42. Sutikti su apelianto argumentais, jog teismas, aiškindamas sutartį,... 43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 44. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jam teko pareiga... 45. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 46. Apeliantui teigiant, kad pasibaigus nuomos sutarčiai jis turėjo teisę... 47. Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas... 48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame... 49. Nors pirmosios instancijos teismas ir sumažino prašomas priteisti išlaidas... 50. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto ieškovei priteistinos jos... 53. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 54. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti... 55. Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. ( - ) ieškovei J. Ž., a. k. ( - ) 1...