Byla I-3483-815/2012
Dėl žalos atlyginimo ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „Autoringas“ atstovui – advokatui Andriui Baranskiui, atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės atstovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiajai specialistei Neringai Aleksonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „Autoringas“ skundą atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėja – UAB „Autoringas“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–7) ir patikslintu skundu (b. l. 57–63) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydama:

51.1. priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos mero, pareiškėjos naudai 3 050 000 Lt (tris milijonus penkiasdešimt tūkstančių litų) žalos (negautų pajamų) atlyginimą.

61.2. priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (dokumentai, patvirtinantys išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, bus pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos).

72. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

82.1. Dėl faktinių aplinkybių

92.1.1. UAB „Autoringas“ nuo 1996 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. birželio 9 d. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą: parduotuvę su automobilių techninio aptarnavimo centru, adresu: ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 894,83 kv. m. (toliau – ir Turtas). Žemės sklypu, esančiu po Turtu (kadastrinis Nr. ( - )), pareiškėja naudojosi 1998 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) pagrindu. 2006–2007 metais, sparčiai kylant nekilnojamojo turto kainoms, pareiškėja nusprendė parengti žemės sklypo detalųjį planą, leisiantį vystyti komercinio ir gyvenamojo ploto plėtrą žemės sklype. 2006 m. spalio 27 d. pareiškėja sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. ( - ) su rangove – UAB „RV architektų studija“ kuri, be kita ko, įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka parengti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. 2007 m. vasario 12 d. pareiškėja sudarė „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartį Nr. ( - ) ir gavo Savivaldybės Miesto plėtros departamento planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti. Taigi, pareiškėjai atsirado realios galimybės detalųjį planą parengti, o taip pat atsirado ir teisėti lūkesčiai, jog parengtas detalusis planas bus laiku, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas. 2007 m. lapkričio 15 d. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (100)-11.81-461 nurodė, jog projekto rengimo, derinimo procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta, todėl projektą „Žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ) Vilnius) detalusis planas“ galima tvirtinti.

102.1.2. 2007 m. lapkričio 30 d. pareiškėja sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėja – UAB „Entoja“. Šalys susitarė ir preliminariąja sutartimi nustatė Turto, kartu įvertindamos turtines teises pagal žemės nuomos sutartį, kainą – 4 000 000 Lt (keturis milijonus litų). Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 m. lapkričio 20 d. Be to, preliminariąja sutartimi pareiškėja įsipareigojo iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo savo lėšomis paruošti bei patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą bei parengti teritorijos užstatymo projektinius pasiūlymus. Pareiškėja, nuosekliai vykdydama tiek savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, tiek atlikdamas būtinus detaliojo teritorijų planavimo veiksmus, kreipėsi į Savivaldybės tarybą, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 4 dalimi, privalėjo patvirtinti arba motyvuotai nepatvirtinti detalųjį planą per 20 darbo dienų, tačiau atsakovė nevykdė Įstatyme nustatytų pareigų, todėl 2008 m. lapkričio 20 d. preliminari sutartis nebuvo įvykdyta.

112.1.3. Vyriausybės atstovas, atlikdamas savivaldybių administracinę priežiūrą, pastebėjęs, jog Savivaldybės taryba nesilaiko įstatymų reikalavimų, 2008 m. birželio 30 d. reikalavimu Nr. 1R-56 kreipėsi į Savivaldybės tarybą dėl Įstatymo 26 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis Vyriausybės atstovo reikalavimas turėjo būti apsvarstytas artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos. Nors įvyko keli Savivaldybės tarybos posėdžiai, į darbotvarkę klausimas dėl Žemės sklypo detaliojo plano svarstymo įtrauktas nebuvo. Dėl tokių Savivaldybės tarybos Įstatymo 26 straipsnio 4 bei 5 dalies pažeidimų Vyriausybės atstovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2008 m. spalio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-4073-426/2008 Vyriausybės atstovo prašymą tenkino ir įpareigojo Savivaldybės tarybą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės sklypo ( - ), Vilniuje, detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir detaliojo plano organizatoriui pateikti motyvuotą atsisakymą dėl minėto detaliojo plano netvirtinimo. Atsakovė nevykdė savo pareigų, o detaliojo plano sprendiniai su visomis atsakingomis Savivaldybės tarnybomis buvo suderinti be pastabų, todėl pareiškėja turėjo pagrįstus lūkesčius, kad detalusis planas artimiausiu metu bus patvirtintas. Todėl, nespėjus sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, pareiškėja derybomis sutarė preliminariosios sutarties įsipareigojimų įvykdymo terminą pratęsti iki 2009 m. sausio 20 d. Tačiau dėl neteisėto Savivaldybės pareigūnų neveikimo detalusis planas nebuvo nei motyvuotai nepatvirtintas, nei patvirtintas, todėl preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta.

12Nepaisant paminėto teismo sprendimo, sprendimas dėl detaliojo plano (šiuo atveju – netvirtinimo) motyvuotai nebuvo priimtas net iki 2009 m. rugsėjo 9 d., kuomet pareiškėja jau buvo pardavusi Turtą ir turtines teises į žemės sklypą.

132.1.4. Dėl paminėtų neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėja patyrė tiesioginių nuostolių – 214 160 Lt (detaliojo plano ruošimo ir projektavimo darbai, nuostolių atlyginimas UAB „Entoja“). Vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja 2010 m. vasario 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, reikalaudama priteisti iš Savivaldybės paminėtus tiesioginius nuostolius ir teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendime reikalavimus atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendime iš dalies patenkino: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriame pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir priteisė pareiškėjai iš atsakovės 26 770 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimą. Teismas sumažino priteistinų tiesioginių nuostolių sumą, pasisakydamas, jog pareiškėja turėjo įvertinti ir galimą detaliojo plano nepatvirtinimo riziką.

142.1.5. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai ir netiesioginiai nuostoliai – pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda). Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai lėmė tiek tiesioginių, tiek netiesioginių pareiškėjos nuostolių atsiradimą, pareiškėja turi įstatyme nustatytą teisę reikalauti kad jai būtų atlyginta žala – netiesioginiai nuostoliai.

15Kadangi iki 2009 m. sausio 20 d., kuomet po termino pratęsimo turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, detalusis planas vis dar nebuvo nei patvirtintas, nei motyvuotai atmestas, pareiškėja negalėjo nekilnojamojo turto parduoti pagal 2007 m. lapkričio 30 d. preliminariąją sutartį ir gauti planuotų pajamų. 2009 m. prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, pareiškėja susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais ir siekdama vykdyti įsipareigojimus bankams, buvo priversta parduoti nekilnojamąjį turtą daug žemesne kaina, nei galėjo parduoti, jeigu atsakovė būtų laiku ir tinkamai vykdžiusi savo įsipareigojimus. 2009 m. birželio 9 d. tarp UAB „Autoringas“ ir UAB „Notangų investicijos“ buvo sudaryta Turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią Turtas buvo parduotas už 950 000 Lt. Taigi, 2009 m. birželio 9 d. Turto pirkimo–pardavimo sutartimi perleidusi Turtą UAB „Notangų investicijos“, pareiškėja patyrė 3 050 000 Lt (trijų milijonų penkiasdešimties tūkstančių litų) žalą (netiesioginius nuostolius).

162.2. Teisinis reikalavimo pagrindas

172.2.1. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir savivaldybės institucijų) pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. To paties straipsnio 2 dalis numato visiško nuostolių atlyginimo principą: nukentėjusysis turi būti grąžintas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis būtų, nepadarius žalos. Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius.

18Šiuo atveju atsakovė – Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės tarybos mero, todėl taikant civilinės atsakomybės nuostatas privaloma vadovautis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Todėl paminėta teisės norma nustato tris būtinas sąlygas atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje patirta žala yra suskirstoma į tiesioginius nuostolius bei negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginius nuostolius).

192.2.2. LVAT sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011 pareiškėjai priteistas dalinis tiesioginių nuostolių atlyginimas; šiame teismo sprendime konstatuotos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto tikslus ir vadovaujantis Civiliniu kodeksu, pareiškėja turi teisę reikalauti netiesioginių nuostolių atlyginimo.

202.2.3. Neteisėti veiksmai.

21Pareiškėja remiasi Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principu, nurodo, kad neteisėtas atsakovės elgesys pasireiškė neteisėtu neveikimu – Įstatyme nustatytos pareigos patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir organizatoriui pateikti motyvuotą atsisakymą dėl minėto plano netvirtinimo nevykdymu. Atsakovės neteisėtas neveikimas patvirtintas tiek įsiteisėjusiame 2008 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-4073-426/2008, tiek 2011 m. rugpjūčio 18 d. LVAT sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011.

22Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiame teismo sprendime kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiame teismo sprendime vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

23Nagrinėjamu atveju paminėtais įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai laikytini įrodytais ir jų įrodinėjimo klausimas šioje byloje nekyla.

242.2.4. Priežastinis ryšys.

25Priežastinio ryšio nustatymas yra būtina prielaida, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį, yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos buvimo faktas taip pat patvirtintas įsiteisėjusiame 2011 m. rugpjūčio 18 d. LVAT sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011.

262.2.5. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).

272.2.5.1. Žala – būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius (negautas pajamas) (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). LVAT sprendime pareiškėjai buvo priteistas dalinis tiesioginių nuostolių atlyginimas, todėl ji turi teisę reikalauti ir negautų pajamų atlyginimo. Pareiškėja remiasi LAT praktika, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastini ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais.

282.2.5.2. Sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjos negautas pajamas, yra visų trijų teismų praktikoje įtvirtintų kriterijų visuma.

29Pirma, pareiškėja pagrįstai tikėjosi parduoti Turtą ir perleisti turtines valstybinės žemės sklypo nuomos teises už 4 000 000 Lt, todėl pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, tuo tikslu buvo pasirašyta preliminarioji Turto pirkimo–pardavimo sutartis bei sutarties pakeitimas, kuris numatė pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo termino atidėjimą. Šios aplinkybės rodo pareiškėjos realius ir teisėtus lūkesčius gauti sulygtą 4 000 000 Lt kainą už parduodamą turtą.

30Antra, pareiškėjos galimybė parduoti Turtą ir perleisti nuomos teises preliminariojoje sutartyje nurodyta kaina buvo reali. Šalys dėl kainos susitarė laisvų ir lygiaverčių derybų metu, įvertinusios visas tuo metu buvusias rinkos sąlygas ir aplinkybes. Preliminariosios sutarties šalių veiksmai rodo, jog jos siekė pagrindinės sutarties sudarymo ir būtų ją sudariusios, jeigu laiku pagal Įstatymo reikalavimus būtų patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Rinkos kainos pagrįstumą įrodo ir tuo metu pareiškėjos gauti kiti pasiūlymai parduoti nekilnojamąjį turtą (2007 m. lapkričio 29 d. UAB „Vilnius Realty“ pasiūlymAS dėl statinio pardavimo už 3 500 000 Lt). Tai patvirtina, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu sulygta kaina atitiko rinkos realijas ir pareiškėja pagrįstai tikėjosi nekilnojamąjį turtą parduoti už preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. Preliminariosios sutarties pasirašymo faktą kaip pakankamo negautų pajamų įrodymo taisyklę LAT suformulavo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009. Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu 2008 m. lapkričio 20 d., nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių ši sutartis nebuvo pasirašyta, pareiškėja visiškai pagrįstai tikėjosi gauti 4 000 000 Lt už atlikus įprastą nekilnojamo turto rinkos operaciją parduotą Turtą ir perleistas valstybinės žemės sklypo nuomos teises.

31Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą (LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kaip minėta, 2009 m. birželio 9 d. Turto pirkimo–pardavimo sutartyje pareiškėja Turtą ir turtines teises į žemės sklypą pardavė už 950 000 Lt, todėl pagal Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalį pareiškėjos patirta žala – netiesioginiai nuostoliai, vertinant negautas pajamas susidariusio kainų skirtumo būdu, sudaro 3 050 000 Lt.

32II

33Atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 70–79) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjos reikalavimui, o teismui nenustačius pagrindo taikyti ieškinio senatį, UAB „Autoringas“ reikalavimą Savivaldybei dėl 3 050 000 Lt nuostolių atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

341. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio reikalavimo pagrindo

351.1. Atsakovė pakartoja dalį pareiškėjos skunde nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat, be kita ko, nurodo, jog Savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. 1-1185 „Dėl atsisakymo tvirtinti sklypo ( - ) detalųjį planą“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-1185) atsisakyta tvirtinti 2 120 kv. m ploto sklypo ( - ) (kadastro Nr. ( - )) Naujininkų seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius, nurodant, jog pasibaigęs sklypo ( - ) detaliojo plano projekto 2007 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akto Nr. (100)-11.81 galiojimo terminas bei detaliojo plano sprendiniais numatomas iki 9 aukštų statinių aukštis teritorijoje, kurioje vyrauja 5 aukštų užstatymas, turės neigiamos įtakos miesto siluetui, žvelgiant nuo pagrindinių miesto apžvalgos taškų. Dėl tokių veiksmų pareiškėjos skaičiavimais buvo patirti 214 160 Lt tiesioginiai nuostoliai, dėl kurių priteisimo 2010 m. vasario 25 d. kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašant juos priteisti iš Savivaldybės, tačiau šis reikalavimas atmestas, o LVAT 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendime iš dalies skundą patenkino – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir priteisė pareiškėjai 26 770 Lt tiesioginių nuostolių sumą pasisakydamas, jog pareiškėja turėjo įvertinti ir galimą detaliojo plano nepatvirtinimo riziką.

362. Dėl ieškinio senaties termino

37Remiantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjos reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, tai pagrindžia ir teismų praktika bylose dėl žalos atlyginimo (žr. LVAT 2012 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-280-12).

38Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija); ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (LAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino eigos pradžia laikant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4073-426/2008, kurioje teismas tenkino Vyriausybės atstovo prašymą ir įpareigojo Savivaldybės tarybą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės sklypo ( - ), Vilniuje, detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir organizatoriui pateikti motyvuotą atsisakymą dėl minėto detaliojo plano netvirtinimo bei konstatavo Savivaldybės tarybos neteisėtus veiksmus; būtent nuo šios datos pareiškėja sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir šias pažeistas teises turėjo galimybę ginti teisme, tačiau tokia savo teise laiku nepasinaudojo ir praleido teisės aktuose numatytą terminą ginti savo pažeistas teises. Neteisėti veiksmai konstatuoti būtent Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendime, tai pažymėjo ir LVAT 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011 dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.

39Taigi, pareiškėjai apie savo teisių pažeidimą tapo žinoma jau 2008 m. spalio 6 d. (pareiškėja, susipažinusi su teismo sprendimu, faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jos teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeistas), tuo tarpu ginti savo tariamai pažeistas teises ėmėsi tik 2012 m. birželio 5 d., su skundu kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą t. y. akivaizdžiai praleidusi Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą kuris suėjo dar 2011 m. spalio 6 d.

40Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, pareiškėjos reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, kadangi neegzistuoja būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų visuma.

413. Dėl civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimo

423.1. Atsakovė remiasi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, nurodo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas šio straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas tik nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos; nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju nėra visų būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, o todėl pareiškėjos reikalavimas dėl žalos (netiesioginių nuostolių) atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

433.2. Pasak pareiškėjos, atsakovės neteisėto neveikimo faktas patvirtintas tiek įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4073-426/2008, tiek LVAT 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011. Nepaisant to, jog neteisėti veiksmai yra patvirtinti įsiteisėjusiame teismo sprendime, tai tėra vienintelė iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų ir jos vienos egzistavimas nesudaro pagrindo tenkinti skundo reikalavimo. Pareiškėja nurodo, jog priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos buvimo faktas patvirtintas įsiteisėjusiame LVAT sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011, kuriame teismas konstatavo, jog „pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad žala atsirado ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, o priežastinis ryšys yra netiesioginis, neturintis teisinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju neteisėtas atsakovo neveikimas sietinas su nemotyvuotu delsimu patvirtinti detalųjį planą, todėl yra susijęs pakankamai teisiškai reikšmingu ryšiu su pareiškėjo patirtais nuostoliais“. Nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio buvimas vertintinas ir nustatinėtinas iš naujo, visų pirma dėl to, jog siekiama prisiteisti netiesioginius nuostolius.

443.3. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo ar neveikimo rezultatu). Tai reiškia, kad neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti asmens, iš kurio prašoma atlyginti žalą, veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Pagal LAT praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus: pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Pirmajame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes.

453.4. Nagrinėjamu atveju vertintina, ar neteisėti veiksmai susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjos reikalautinais atlyginti nuostoliais. Detaliojo plano ( - ), Vilniuje, nepatvirtinimas ir Savivaldybės tarybos sprendimo dėl atsisakymo tvirtinti detalųjį planą nepriėmimas niekaip nesusijęs su pastato ( - ), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutarties tarp UAB „Autoringas“ ir UAB „Entoja“ nesudarymu, t. y. preliminarios sutarties egzistavimas dar neabejotinai nereiškia, kad bus sudaryta pagrindinė sutartis ir kad pareiškėja būtų gavusi nurodyto dydžio (4 mln. Lt) pajamas, taigi, Savivaldybės veiksmai šiam procesui neturėjo įtakos. Sandorių sudarymas, derybos dėl jų yra išimtinai pačios įmonės ūkinės veiklos rezultatas, veikimas įmonės interesais, apsisprendimas, kokie veiksmai yra būtini, siekiant išlikti konkurencingu subjektu rinkoje ir gauti maksimalų pelną, ir šiam procesui jokie trečiųjų asmenų veiksmai negali turėti lemiamos įtakos.

46Pareiškėjai atsiradę nuostoliai nėra Savivaldybės veiksmų rezultatas. Pareiškėja neįrodo priežastinio ryšio egzistavimo. Siekiant pagrįsti šią aplinkybę, visų pirma, būtina įvertinti tarp pareiškėjos ir UAB „Entoja“ sudarytos preliminariosios sutarties nuostatas, taip pat kitas turinčias reikšmės aplinkybes, tokias kaip ekonominė krizė, pastato rinkos vertės galimas sumažėjimas, taip pat pareiškėjos sąžiningumas ir jos veiksmų įtaka nuostolių atsiradimui.

474. Dėl preliminariosios sutarties vertinimo

48Tarp UAB „Autoringas“ ir UAB „Entoja“ 2007 m. lapkričio 30 d. sudarytoje preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 1.2. punkte buvo susitarta dėl keturių esminių Turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, kurios po sutarties pasirašymo galėjo būti keičiamos tik šalių susitarimu, o būtent: pardavėjas įsipareigojo parduoti, pirkėjas – pirkti parduotuvę su automobilių techninio aptarnavimo centru ( - ), Vilniuje, bei turtines teises pagal 1998 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ); šalys susitarė dėl objekto kainos – 4 mln. Lt; šalys susitarė dėl objekto kainos sumokėjimo datos – t. y. įvardino ją pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo diena; UAB „Autoringas“ įsipareigojo gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) leidimą perleisti pirkėjui turtines teises pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ).

49Pardavėjo įsipareigojimas savo lėšomis paruošti bei patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą bei parengti teritorijos užstatymo projektinius pasiūlymus buvo įtrauktas į preliminariosios sutarties 1.3 punktą ir nėra laikytinas viena iš keturių esminių sutarties sąlygų; 1.3 punkte įtvirtinta sąlyga laikytina santykinai valine, t. y. nors tokiu atveju prievolė galioja, tačiau tokiu atveju pardavėjas turi elgtis pagal Civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimus, t. y. vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kvestionuotina, ar nagrinėjamu atveju UAB „Autoringas“ elgėsi sąžiningai ir veikė tinkamai, vykdydama sutartį, ar atliko visus veiksmus, kad sutarties 1.3 punkte numatyta sąlyga būtų įvykdyta. Be to, nagrinėjamai situacijai galėtų būti taikomas Civilinio kodekso 6.203 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, jeigu per nustatytą terminą, o jei toks terminas nenustatytas, privalomas leidimas nepaisant šalies būtinų pastangų negaunamas, bet ir nėra atsisakyta jį išduoti, tai abi sutarties šalys turi teisę nutraukti sutartį; pagal to paties straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai privalomas leidimas (nagrinėjamu atveju – detalusis planas, jo patvirtinimas) susijęs tik su kai kuriomis sutarties sąlygomis, tai šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai protinga palikti galioti sutarties sąlygas.

50Atsižvelgiant į tai, jog detaliojo plano patvirtinimas nebuvo esminė sutarties sąlyga, tai reiškia, jog pagrindinė sutartis galėjo būti sudaryta ir be patvirtinto detaliojo plano. Negalima situacija, kuomet sutarties šalis (šiuo atveju – pareiškėja) prisiima riziką dėl detaliojo plano patvirtinimo, o vėliau atsakomybę perkelia detalųjį planą tvirtinančiai institucijai. Šiuo atveju Savivaldybės civilinės atsakomybės ribos negali būti taip neprotingai išplėstos. Taigi, preliminariosios sutarties normų analizė leidžia teigti, jog detaliojo plano (ne) patvirtinimas nebuvo esminė sutarties sąlyga – preliminarioji sutartis galėjo būti vykdoma ir toliau. Be to, šalys pačios prisiėmė riziką.

515. Dėl žalos (netiesioginių nuostolių) dydžio ir pagrįstumo

525.1. Negautomis pajamomis laikytinos tokios pajamos, kurias kreditorius būtų gavęs tinkamai įvykdžius prievolę. Šios pajamos taip pat turi būti realios, o ne tikėtinos, todėl, nustatant šias pajamas, būtina atsižvelgti į realias kreditoriaus galimybes gauti tokių pajamų. Dėl negautų pajamų sąvokos aiškinimo atsakovė remiasi LAT praktika, pabrėžia, kad nustatant prarastos galimybės piniginę vertę turi būti remiamasi realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis (2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėja neturi pagrindo reikalauti priteisti jos negautas pajamas. Pareiškėja, visų pirma, privalo įrodyti žalos dydį, tačiau visiškai nepagrįstai remiasi skunde nurodoma teismų praktika bei siekdama institucijos civilinės atsakomybės pritaikymo, nepagrįstai remiasi Civilinio kodekso 6.258 straipsniu, netaikytinu nagrinėjamai situacijai.

535.2. Pareiškėjos nurodoma teismų praktika – LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 negali būti taikomas šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi nagrinėtos bylos ir šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. LAT ne kartą nurodė, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (LAT 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009 ir kt.).

54Be to, pareiškėjos nurodomos LAT civilinės bylos Nr. 3K-3-74/2009 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa – nurodomoje byloje nagrinėjama specifinė sritis – daiktinė teisė – hipoteka, įkeitimas – todėl joje pateikiamais išaiškinimais negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje.

55Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, jog precedentas yra formuojamas tik tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas, t. y. bylų ratio decidendi turi sutapti. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą yra tapačios ar iš esmės panašios.

566. Dėl Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo nagrinėjamu atveju

576.1. Pagal šią teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, jog Savivaldybė niekada nebuvo preliminariosios sutarties šalimi ir neįsipareigojo atlikti / neatlikti tam tikrų veiksmų, kaip antai, patvirtinti / nepatvirtinti detaliojo plano. Preliminariosios sutarties šalimis buvo UAB „Entoja“ ir pareiškėja, būtent pastarosios sutarties šalies veikimas, rizika ir sąlyginių įsipareigojimų, nepriklausančių nuo šios sutarties šalies valios prisiėmimas, galimai lėmė sutarties nesudarymą Tai, kad Savivaldybė nebuvo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių dalyve, nesudaro nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalies ir reikalauti kainų skirtumo bei vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

586.2. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytos žalos dydį. Byloje keliamas klausimas dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) ir itin svarbu įrodyti tikslų tokių nuostolių dydį, t. y. realias, o ne tikėtinai turėjusias būti pajamas. Bylai reikšmingi dokumentai akivaizdžiai liudija, jog pareiškėja negautas pajamas skaičiuoja visiškai ignoruodama sandorio sudarymo metu (2009 m. birželio 9 d.) buvusią, taip pat ir šiuo metu esamą parduodamo pastato vidutinę rinkos vertę. Be to, pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, jog 2009 m. visuotinis ekonominis nuosmukis turėjo įtakos parduodamo pastato rinkos vertei ir tai lėmė pastato pardavimą mažesne (t. y. 950 000 Lt) negu rinkos kaina.

59Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (Nr. ( - )) duomenimis, pastato–parduotuvės su automobilių techninio patarnavimo centru vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra 3 322 000 Lt. Rinkos vertės nustatymo data – 2009 m. birželio 3 d. Atsakovė nepateikia įrodymų, dėl kokios priežasties turtas buvo parduotas už gerokai žemesnę negu rinkos kainą. Iš tarp pareiškėjos ir UAB „Notangų investicijos“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ir joje esančių parduodamo nekilnojamąjį turtą aprašančių duomenų matyti, jog sandorio sudarymo metu parduodamam pastatui buvo nustatyta hipoteka, parduodamas turtas buvo įkeistas AB SEB bankui. Manytina, jog pareiškėjai priklausančio pastato skubų pardavimą lėmė siekis atsiskaityti su banku, o daikto apsunkinimas įkeitimu taip pat lėmė mažesnę negu rinkos vertė sandorio kainą. Taigi, pareiškėja ir jos, kaip verslininko ekonomiškai nepagrįstas ir neprotingas turto valdymas, sudarė sąlygas kilti netiesioginiams nuostoliams, t. y. negautoms pajamoms. Tačiau niekaip negalėtų būti įžvelgtinas priežastinis ryšys tarp Savivaldybės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos nuostolių, kilusių dėl 4 mln. vertės sandorio su UAB „Entoja“ nesudarymo. Pardavėjas, kaip stiprioji sandorio šalis (verslininkas) prisiima visą galimą riziką dėl tokių preliminariųjų sutarčių nutrūkimų. Nutraukta preliminarioji sutartis neatima iš pardavėjo turimo turto, kuris gali būti realizuotas kitam pirkėjui. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad būtų ėmusis priemonių ir ieškojusi kitų galimų pirkėjų, suinteresuotų pastato pirkimu už rinkos ar didesnę vertę.

606.3. Kita vertus, vertintinas ir pareiškėjos nepagrįstas rinkos vertės suvokimas ir nepagrįsto dydžio nuostolių reikalavimas. Remiantis bylos duomenimis, preliminariosios sutarties terminas, iki kuomet turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, buvo pratęstas iki 2009 m. sausio 20 d., t. y. vėliausiai šią dieną turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis ir pastatas parduotas UAB „Entoja“ už 4 mln. Lt, tačiau 2009 m. birželio 9 d. sudaryta sutartis su UAB „Notangų investicijos“ ir pastatas parduotas už 950 000 Lt. Nėra pagrindo teigti, kad per 5 mėn. pastato rinkos vertė būtų galėjusi taip ženkliai pakisti: toks ženklus pokytis aiškiai rodo reikalaujamų nuostolių nepagrįstumą ir sudaro pagrindą abejoti, jog UAB „Entoja“ būtų vykdžiusi 2007 m. lapkričio 30 d. preliminariąją sutartį. Pažymėtina, kad šalis siejo tik preliminariosios sutarties santykiai.

616.4. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog UAB „Entoja“ 2009 m. sausio 20 d. vis dar būtų sutikusi sudaryti pagrindinę sutartį ir pirkti pastatą būtent už 4 mln. Lt. Taigi, nėra aišku, ar 4 mln. Lt pastato pardavimo kaina atitinka realumo kriterijų ir ar realiai už tokią sumą pastatas tuo metu galėjo būti parduotas. Preliminarioji sutartis – tai tik sutartis dėl sutarties sudarymo, kuri, pavyzdžiui, dėl rinkoje įvykusių pokyčių, galėjo būti nutraukta. Vertintinas ir preliminariosios sutarties šalių sąžiningumo klausimas. Kvestionuotina, ar sutarties šalys, įvertinusios nuosmukį rinkoje, nutraukusios santykius, nuostolių atlyginimo klausimą išsprendusios taikiai – t. y. sudariusios taikos sutartį dėl 200 000 Lt, elgėsi sąžiningai. Pareiškėja, sudarydamas taikos sutartį su UAB „Entoja“, prisiėmė visą riziką, nors jos kaltės klausimas dėl ikisutartinių įsipareigojimų tinkamo neįvykdymo galėjo būti ginčytas civilinėje byloje Nr. L2-7930-585/2009. Šiuo atveju pareiškėja pati sutiko sumokėti tokio dydžio sumą, ši suma nebuvo iš jos priteista teismo sprendime. UAB „Autoringas“ galėjo taikos sutarties nepasirašyti ir neprisiimti įsipareigojimų sumokėti 200 000 Lt, nes net neaišku, ar teismas būtų tenkinęs UAB „Entoja“ ieškinį ir priteisęs tokią sumą. Šalys, taikos sutartyje pačios prisiėmusios įsipareigojimus, dabar, kai yra siekiama prisiteisti netiesioginius nuostolius, juos perkeldamos trečiajam asmeniui – Savivaldybei, elgiasi nesąžiningai.

62Be to, su UAB „Entoja“ sudarytoje preliminariojoje pastato pirkimo–pardavimo sutartyje į sandorio vertę įskaičiuota ne tik pastato kaina, bet kartu įvertintos ir turtinės teisės pagal sudarytą žemės sklypo ( - ), Vilniuje, nuomos sutartį.

637. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės

647.1. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. Tačiau jeigu teismas manytų, jog šios sąlygos nustatytos, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, taikant Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalį, t. y. įvertinus nukentėjusiojo asmens (pareiškėjos) veiksmus.

65Pažymėtina, jog 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. 1-1185 atsisakius tvirtinti 2 120 kv. m ploto žemės sklypo ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Naujininkų seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius, UAB „Autoringas“, gindama savo galimai pažeistas teises turėjo galimybę ginčyti minėtą sprendimą, tačiau šia teise nepasinaudojo bei pati savo veiksmais galimai prisidėjo prie kilusios žalos. Taigi, minėtas sprendimas yra nenuginčytas, pagrįstas ir teisėtas.

66Pareiškėjos argumentai, kad sprendimo Nr. 1-1185 pareiškėja neskundė, nes 2009 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4112 pagrindu jau buvo perleidusi nuosavybės teisę į parduotuvę su automobilių techninio aptarnavimo centru, adresu: ( - ), Vilnius, UAB „Notangų investicijos“ ir todėl neturėjo jokio suinteresuotumo skųsti šį sprendimą, laikytini nepagrįstais, kadangi bylos faktiniai duomenys rodo priešingai. Nepaisant to, kad 2009 m. birželio 9 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Notangų investicijos“, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. ( - )) tarp naujojo parduotuvės savininko ir pareiškėjos 2009 m. birželio 10 d. buvo sudaryta minėto pastato-parduotuvės su automobilių techninio aptarnavimo centru terminuota (24 mėn. nuo patalpų priėmimo–perdavimo akte fiksuotos patalpų perdavimo nuomininkui datos) nuomos sutartis, kuri akivaizdžiai įrodo pareiškėjos patalpų ( - ) valdymą ir po Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo datos, ir, atitinkamai, pareiškėjos suinteresuotumo buvimą, paneigiant pareiškėjos argumentus dėl nesinaudojimo galimybe ginti galimai pažeistų teisių. Taigi, pareiškėja turėjo visas galimybes ginčyti priimtą sprendimą ir siekti, jog minėtas sprendimas būtų panaikintas ir teritorijos ( - ), Vilniuje, detalusis planas būtų vėl teikiamas tvirtinti Savivaldybės taryboje.

677.2. Be to, pareiškėja galėjo ne tik ginčyti priimtą Savivaldybės sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo, tačiau galėjo sudaryti tokią preliminarią sutartį, kurioje būtų įtrauktos apsauginės nuostatos, maksimaliai užtikrinančios pareiškėjos interesus įsipareigojimų neįvykdymo atveju ir padedančios išvengti kilusių nuostolių.

68UAB „Autoringas“ iš esmės galėjo sudaryti pagrindinę sutartį su UAB „Entoja“, kadangi sąlyga dėl detaliojo plano patvirtinimo nelaikytina esmine preliminariosios sutarties sąlyga, ji iš dalies priklausė nuo UAB „Autoringas“ valios, taip pat tokia sąlyga galėjo būti nuginčijama. Tačiau jokių veiksmų šiai sąlygai pakeisti nebuvo atlikta (įrodymų apie tokius veiksmus nepateikta), vadinasi, UAB „Autoringas“ savo elgesiu, nepaisydama protingumo principo, prisidėjo prie atsiradusių nuostolių. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo – išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias.

69Pažymėtina, jog ir LVAT 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011 dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo konstatavo, jog nesiimdama civilinio proceso įstatyme numatytų visų galimų priemonių savo elgesiu UAB „Autoringas“ galėjo prisidėti prie didesnių nuostolių atsiradimo, taip pat konstatavo, jog objektyviuoju požiūriu detaliojo plano patvirtinimas yra tarybos diskrecija, ir vien ši aplinkybė lemia pareiškėjos kur kas didesnį atsakomybės laipsnį, prisiimant sutartinę atsakomybę, nepaisant teisėtų lūkesčių, už sprendimus, kurie yra kito subjekto kompetencijos dalykas.

70Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pagrindinio reikalavimo dėl netiesioginių nuostolių priteisimo, o todėl nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo.

71Akivaizdu, jog pati pareiškėja sudarė sąlygas nuostoliams kilti ir Savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už tokių nuostolių atsiradimą.

72III

731. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Autoringas“ atstovas – advokatas Andrius Baranskis (2009 m. rugsėjo 29 d. atstovavimo sutartis (b. l. 50)), remdamasis pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, taip pat pateikė Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 91–92).

742. Teismo posėdyje atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės atstovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Aleksonytė (2011 m. lapkričio 17 d. įgaliojimas Nr. A117-183(3.11.5-EM4) (b. l. 90)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

75Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

76I

77Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

781. UAB „Autoringas“ nuo 1996 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. birželio 9 d. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą: parduotuvę su automobilių techninio aptarnavimo centru, adresu: ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 894,83 kv. m, žemės sklypu, esančiu po Turtu (kadastrinis Nr. ( - )), pareiškėja naudojosi 1998 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) (toliau – ir sutartis Nr. ( - )) pagrindu (skundas (b. l. 1–7), patikslintas skundas (b. l. 57–63), atsakovės atsiliepimas (b. l. 70–79)).

792. 2006–2007 metais pareiškėja nusprendė parengti žemės sklypo detalųjį planą, leisiantį vystyti komercinio ir gyvenamojo ploto plėtrą žemės sklype. 2006 m. spalio 27 d. pareiškėja sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. ( - ) su rangove – UAB „RV architektų studija“ kuri, be kita ko, įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka parengti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. 2007 m. vasario 12 d. pareiškėja sudarė „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartį Nr. ( - ) ir gavo Savivaldybės Miesto plėtros departamento planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti (skundas (b. l. 1–7), patikslintas skundas (b. l. 57–63), atsakovės atsiliepimas (b. l. 70–79)).

803. 2007 m. lapkričio 15 d. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (100)-11.81-461 nurodė, jog projekto rengimo, derinimo procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta, todėl projektą „Žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ) Vilnius) detalusis planas“ galima tvirtinti (skundas (b. l. 1–7), patikslintas skundas (b. l. 57–63)).

814. Pareiškėja – UAB „Autoringas“ (paradavėjas) ir UAB „Entoja“ (pirkėjas) 2007 m. lapkričio 30 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) (b. l. 8–13), pagal kurią šalys gera valia susitarė ir įsipareigojo pagal Sutarties nuostatas sudaryti Turto ir po juo esančio žemės sklypo (toliau – ir Nekilnojamasis turtas) pirkimo–pardavimo sutartį (1.1 punktas). Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė dėl keturių esminių Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, kurios po sutarties pasirašymo galėjo būti keičiamos tik šalių susitarimu: pardavėjas įsipareigojo parduoti, pirkėjas – pirkti parduotuvę su automobilių techninio aptarnavimo centru, unikalus Nr. ( - ), ( - ), Vilniuje, bei turtines teises pagal 1998 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) (1.2.1 punktas); šalys susitarė dėl Nekilnojamojo turto kainos – 4 mln. Lt (1.2.2 punktas); šalys susitarė, kad Nekilnojamojo turto kainą pirkėjas sumoka pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną (1.2.3 punktas); pardavėjas – UAB „Autoringas“ įsipareigojo gauti VAVA leidimą perleisti pirkėjui turtines teises pagal 1998 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) (1.2.4 punktas). Sutarties 1.3 nurodyta, kad kol bus pasirašoma Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavėjas įsipareigoja savo lėšomis paruošti ir patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą bei parengti teritorijos užstatymo projektinius pasiūlymus. Pagal Sutarties 2.2 punktą Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2008 m. lapkričio 20 d. Pagal Sutarties 2.6 punktą pardavėjas garantuoja pirkėjui, kad Sutarties 1.2. punkte numatytos Nekilnojamojo turto pardavimo–pirkimo sutarties sudarymo esminės sąlygos bei pardavėjo suteiktos garantijos (įsipareigojimai) išliks visiškai nepakitę ir teisingi iki pat Nekilnojamojo turto pardavimo–pirkimo sutarties tarp šalių įforminimo dienos; jeigu pardavėjas Nekilnojamojo turto pardavimo–pirkimo sutarties įforminimo dieną negalės pilnai ir be išlygų patvirtinti pirkėjui, kad Sutarties 3.1 punkte numatytos Nekilnojamojo turto pardavimo–pirkimo sutarties sudarymo pagrindinės esminės sąlygos bei pardavėjo suteiktos garantijos (įsipareigojimai) yra visiškai nepakitę ir teisingi, tai šalių susitarimu bus laikoma esminiu Sutarties pažeidimu, šiuo atveju pirkėjas turės teisę, raštu pranešdamas pardavėjui prieš 10 kalendorinių dienų ir nesikreipdamas į teismą, vienašališkai nutraukti Sutartį (atsisakyti jos), o pardavėjas įsipareigoja per 15 kalendorinių dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos sumokėti pirkėjui 400 000 Lt baudą, kuri pardavėjo supratimu ir sutikimu yra laikoma minimaliais pirkėjo nuostoliais, patirtais dėl tokio Sutarties nutraukimo ir jį sąlygojusio esminio Sutarties pažeidimo; pardavėjas taip pat privalo atlyginti visus pirkėjo dėl Sutarties pažeidimo patirtus nuostolius, jei bauda nepadengs realių pirkėjo nuostolių. Šalių atsakomybė taip pat įtvirtinta Sutarties 3 punkte (3.1–3.3 punktai).

825. Detalusis planas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iki pagrindinės sutarties sudarymo datos patvirtintas nebuvo, pareiškėja derybomis pratęsė preliminariosios sutarties įsipareigojimų įvykdymo terminą iki 2009 m. sausio 20 d. ( priedas Nr. 1 prie Sutarties (b. l. 19)).

836. UAB „Vilnius Realty“ 2007 m. lapkričio 29 d. pateikė pareiškėjai pasiūlymą dėl statinio pardavimo (b. l. 51), kuriame prašė UAB „Autoringas“ valdybos apsvarstyti klausimą parduoti UAB „Autoringas“ nuosavybės teise priklausantį pastatą-parduotuvę, esančią adresu: ( - ), Vilnius, statinio Nr. 2E1p, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 894,83 kv. m, su pilnai suformuoto 0,212 ha žemės sklypo nuomos teišdės perleidimu už 3,5 mln. Lt, taip pat nurodė, kad šis objektas sudomino, kadangi atitinka keliamus reikalavimus planuojamo investicinio projekto vystymui.

847. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-4073-426/2008 pagal pareiškėjo – Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo Savivaldybės tarybai nedelsiant, t. y. artimiausiame tarybos posėdyje, patvirtinti žemės sklypo ( - ) (kadastro Nr. ( - )) detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir detaliojo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą dėl minėto detaliojo plano netvirtinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Autoringas“), 2008 m. spalio 6 d. sprendime (b. l. 14–18) pareiškėjo prašymą patenkino: įpareigojo Savivaldybės tarybą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės sklypo ( - ), Vilniuje (kadastro Nr. ( - )), detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir detaliojo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą dėl minėto detaliojo plano netvirtinimo.

858. UAB „Autoringas“ (pardavėjas) ir UAB „Notangų investicijos“ (pirkėjas) 2009 m. birželio 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 41–49), pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas nuosavybės teise nusipirko parduotuvę su automobilių techninio aptarnavimo centru (unikalus Nr. ( - )) bendro 894,83 kv. m ploto, esančią ( - ), Vilniuje. Sutartyje, be kita ko, nurodyta:

868.1. Šioje sutartyje pardavėjas nustato, o pirkėjo atstovas pareiškia, kad besąlygiškai sutinka ir priima sąlygą dėl parduodamo turto naudojimo: pirkėjas įpareigojamas suteikti pardavėjui teisę nuomos sutarties pagrindu atlygintinai (nuomos mokesčiui esant: 6 000 Lt plius PVM per vieną mėnesį) valdyti ir naudoti sutarties šios sutarties 1.1 punkte nurodytą turtą (kartu su turtui priskirtu žemės sklypu) 24 mėn. po turto perdavimo pirkėjui pagal šią sutartį dienos. Pirkėjui nevykdant pardavėjo nustatytos sąlygos dėl turto naudojimo (dėl pirkėjo kaltės nesudarius turto nuomos sutarties, neperdavus turto pardavėjui pagal turto nuomos sutartį valdyti ir naudoti, kitaip pažeidus nustatytą sąlygą perduoti turtą valdyti ir naudotis pardavėjui, nutraukus turto nuomos sutartį dėl nuomotojo kaltės ar pripažinus nuomotoją netinkamai vykdant ar pažeidus turto nuomos sutartį, ar pirkėjui atlikus kitus veiksmus, kurie gali būti pripažinti kaip pardavėjo nustatytos sąlygos dėl turto naudojimo nevykdymas) atitinkami pirkėjo veiksmai bus laikomi esminiu šios sutarties pažeidimu (esminės sąlygos nesilaikymas). Tokiu atveju pardavėjas turi teisę vienašališkai įstatymų nustatyta tvarka nutraukti šią turto pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti, jog jam būtų perduotas turtas, būtų sumokėti likusio nuomos laikotarpio nuompinigiai, sumokėta bauda ir atlyginti pardavėjo patirti nuostoliai. Šalių sutarimu, bauda apskaičiuotina atsižvelgiant į mėnesių skaičių, kurį pardavėjas negalėjo naudotis Nekilnojamuoju turtu, ir už vieną mėnesį lygi 15 000 Lt. Sutarties sudarymo momentu nurodyta bauda šalims yra priimtina ir protinga (1.2 punktas).

878.2. Parduodamas turtas įkeistas AB SEB bankui ir UAB „SEB lizingas“ pagal Hipotekos registro pranešimą apie hipotekos įregistravimą. AB SEB bankas ir UAB „SEB lizingas“ neprieštarauja dėl įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo; įkeitimo teisė lieka galioti naujajam savininkui; AB SEB bankas rašte Nr. (duomenys neskelbtini), informavo, kad kreipsis į hipotekos įstaigą dėl turto hipotekos išregistravimo nedelsiant po to, kai bus įvykdytos šios sutarties 3.1.1–3.1.3 punktuose nurodytos sąlygos, AB „SEB lizingas“ rašte Nr. 03-2595 informavo, kad kreipsis į hipotekos įstaigą dėl turto hipotekos išregistravimo nedelsiant po to, kai bus įvykdytos šios sutarties 3.1.4 punkte nurodytos sąlygos (1.3 punktas).

888.3. Parduodamo turto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame yra sutarties 1.1 punkte nurodytas turtas, savininkas. Šio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m. k. v., unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., savininkas – Lietuvos Respublika; UAB „Autoringas“ 1998 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. ( - ) pagrindu yra išsinuomojusi iš Lietuvos Respublikos visą nurodytą žemės sklypą; UAB „Autoringas“ įsipareigoja galimai greitai kreiptis į VAVA ir atlikti visus būtinus veiksmus, reikalingus šio žemės sklypo nuomos teisių atsisakymui pagal paminėtą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį bei neprieštarauja dėl minėto žemės sklypo išnuomojimo UAB „Notangų investicijos“; nuomos teisės į minėtą žemės sklypą įkeistos AB SEB bankui ir UAB „SEB lizingas“ pagal Hipotekos registro pranešimą apie įkeitimo įregistravimą, AB SEB bankas ir UAB „SEB lizingas“ neprieštarauja dėl įkeistos nuomos teisių parleidimo ir pakartotinio įkeitimo; Lietuvos Respublika, atstovaujama VAVA, neprieštarauja dėl sutarties 1.1 punkte nurodyto turto pardavimo; UAB „Notangų investicijos“ įsipareigoja galimai greitai kreiptis į VAVA dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m. ( - ), nuomos sudarymo (2 punktas).

898.4. Šioje sutartyje nurodytas turtas šalių susitarimu parduodamas už 950 000 Lt (3.1 punktas), detali atsiskaitymo tvarka nurodyta sutarties 3.1.1–3.1.5 punktuose bei 3,-.2 punkte.

909. 2009 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendime Nr. 1-1185 „Dėl atsisakymo tvirtinti sklypo ( - ) detalųjį planą“ (žr. atsiliepimą (b. l. 70–79)) atsisakė tvirtinti 2 120 kv. m ploto sklypo ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Naujininkų seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius, nurodydama, jog pasibaigęs sklypo ( - ) detaliojo plano projekto 2007 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akto Nr. (100)-11.81 galiojimo terminas bei detaliojo plano sprendiniuose numatomas iki 9 aukštų statinių aukštis teritorijoje, kurioje vyrauja 5 aukštų užstatymas, turės neigiamos įtakos miesto siluetui, žvelgiant nuo pagrindinių miesto apžvalgos taškų.

9110. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1411-629/2010 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00582-2010-1) pagal pareiškėjos – UAB „Autoringas“ skundą atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo, kurioje pareiškėja Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu prašė priteisti iš Savivaldybės tarybos 214 160 Lt, taip pat bylinėjimosi išlaidas, 2010 m. gruodžio 14 d. sprendime (b. l. 20–30) pareiškėjos skundą atmetė.

9211. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „Autoringas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos – UAB „Autoringas“ skundą atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo, 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011 (b. l. 31–40) pareiškėjos – UAB „Autoringas“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos – UAB „Autoringas“ skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės 26 770 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimą.

93II

941. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos – UAB „Autoringas“ skundą sprendžiama, ar pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjos naudai 3 050 000 Lt (tris milijonus penkiasdešimt tūkstančių litų) žalos (negautų pajamų) atlyginimą yra pagrįstas.

952. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012 konstatavo, kad: „turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

96CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010)“.

97Taigi, šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Vilniaus miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus ar neveikimą, ar būtent šiais veiksmais buvo padaryta žala pareiškėjai ir ar tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

983. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sutiktina su pareiškėja, kad šioje administracinėje byloje prejudicinę galią turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011 (b. l. 31–40), kuriame, be kita ko, konstatuota, kad „Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neteisėtas neveikimas buvo pagrindine faktine priežastimi, lėmusia pareiškėjos sutartinių santykių nutrūkimą“. Teismas akcentuoja, kad pareiškėja iš esmės ir laiko, jog būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neteisėto neveikimo – Teritorijų planavimo įstatyme nustatytos pareigos patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir organizatoriui pateikti motyvuotą atsisakymą dėl minėto plano netvirtinimo nevykdymo – ji negavo 3 050 000 Lt pajamų. Todėl šiuo aspektu teismas laiko, kad neteisėti atsakovės veiksmai yra įrodyti.

994. Tačiau nesutiktina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neteisėtas neveikimas – Teritorijų planavimo įstatyme nustatytos pareigos patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir organizatoriui pateikti motyvuotą atsisakymą dėl minėto plano netvirtinimo nevykdymas – sukėlė pareiškėjai 3 050 000 Lt žalą arba apskritai kokią nors žalą, susijusią su negautomis pajamomis. Pabrėžtina, kad pareiškėja preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje 2007 m. lapkričio 30 d. (b. l. 8–13), nurodė, kad ji ginčo nekilnojamąjį turtą ir turtines teises į jį parduos UAB „Entoja“ už 4 000 000 Lt (minėtos sutarties 1.2.2 punktas), tačiau su sąlyga, numatyta sutarties 1.3 punkte, t. y. iki kol bus pasirašoma Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pareiškėja įsipareigojo savo lėšomis parengti bei patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą bei parengti teritorijos užstatymo projektinius pasiūlymus. Taigi, pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ginčo nekilnojamojo turto kainą sudarė ne tik paties turto kaina, bet ir pareigos savo lėšomis parengti bei patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą bei parengti teritorijos užstatymo projektinius pasiūlymus įvykdymas. Todėl paprasta matematinė negautų pajamų suma, kurią pateikia pareiškėja, iš 4 000 000 Lt, kuriuos ji tikėjosi gauti pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, atimdama realiai gautą sumą pagal 2009 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 41–49), t. y. 950 000 Lt, yra visiškai netiksli. Teismas pabrėžia, kad 2009 m. birželio 9 d. sutartyje (b. l. 41–49) aiškiai nurodoma, kad ginčo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 3 322 000 Lt, todėl negautas pajamas dėl neteisėto neveikimo – Teritorijų planavimo įstatyme nustatytos pareigos patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir organizatoriui pateikti motyvuotą atsisakymą dėl minėto plano netvirtinimo nevykdymo – pareiškėja galėjo įvertinti ne daugiau negu 4 000 000 – 3 322 000 = 678 000 Lt, nes atsakovė ne tik kad nepadarė, bet negalėjo padaryti žalos turto rinkos vertės mažėjimui detaliojo plano nepatvirtinimu.

100Tačiau teismas papildomai pabrėžia, kad Preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje, jos 1.3 punkte, nustatyta sąlyga – pareiškėjos pareiga savo lėšomis parengti bei patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą bei parengti teritorijos užstatymo projektinius pasiūlymus tebuvo tik prielaida pareiškėjai gauti papildomas 678 000 Lt pajamas, kurios realiai galėjo būti gautos tik patvirtinus detalųjį planą. Tuo tarpu šioje byloje ginčo nėra dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. 1-1185 „Dėl atsisakymo tvirtinti sklypo ( - ) detalųjį planą“ (žr. atsiliepimą (b. l. 70–79)) atsisakė patvirtinti detalųjį planą. Vadinasi, Preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje, jos 1.3 punkte, nustatyta sąlyga teliko prielaida pareiškėjai gauti papildomas 678 000 Lt pajamas, nes jų pareiškėja realiai negalėjo gauti ir todėl negavo. Būtent todėl tokios tikėtinos (hipotetinės) pajamos negali būti laikomos negautomis pajamomis (atlygintina žala) Civilinio kodekso prasme.

1015. Minėta, kad nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala), valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Šiame sprendime nėra nustatyta žala, todėl pareiškėjos – UAB „Autoringas“ reikalavimas priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjos naudai 3 050 000 Lt (tris milijonus penkiasdešimt tūkstančių litų) žalos (negautų pajamų) atlyginimą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

1026. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos – UAB „Autoringas“ reikalavimas priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjos naudai 3 050 000 Lt (tris milijonus penkiasdešimt tūkstančių litų) žalos (negautų pajamų) atlyginimą buvo atmestas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti taip pat negali būti tenkinamas.

103Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

Nutarė

104Pareiškėjos – UAB „Autoringas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

105Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėja – UAB „Autoringas“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu... 5. 1.1. priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir... 6. 1.2. priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas... 7. 2. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.... 8. 2.1. Dėl faktinių aplinkybių... 9. 2.1.1. UAB „Autoringas“ nuo 1996 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. birželio 9... 10. 2.1.2. 2007 m. lapkričio 30 d. pareiškėja sudarė preliminariąją... 11. 2.1.3. Vyriausybės atstovas, atlikdamas savivaldybių administracinę... 12. Nepaisant paminėto teismo sprendimo, sprendimas dėl detaliojo plano (šiuo... 13. 2.1.4. Dėl paminėtų neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėja patyrė... 14. 2.1.5. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, dėl... 15. Kadangi iki 2009 m. sausio 20 d., kuomet po termino pratęsimo turėjo būti... 16. 2.2. Teisinis reikalavimo pagrindas... 17. 2.2.1. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens... 18. Šiuo atveju atsakovė – Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės tarybos... 19. 2.2.2. LVAT sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011 pareiškėjai... 20. 2.2.3. Neteisėti veiksmai.... 21. Pareiškėja remiasi Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl... 22. Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti... 23. Nagrinėjamu atveju paminėtais įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose... 24. 2.2.4. Priežastinis ryšys.... 25. Priežastinio ryšio nustatymas yra būtina prielaida, kai civilinė... 26. 2.2.5. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).... 27. 2.2.5.1. Žala – būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė... 28. 2.2.5.2. Sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjos negautas... 29. Pirma, pareiškėja pagrįstai tikėjosi parduoti Turtą ir perleisti turtines... 30. Antra, pareiškėjos galimybė parduoti Turtą ir perleisti nuomos teises... 31. Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant... 32. II... 33. Atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą... 34. 1. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio reikalavimo pagrindo... 35. 1.1. Atsakovė pakartoja dalį pareiškėjos skunde nurodytų faktinių... 36. 2. Dėl ieškinio senaties termino... 37. Remiantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjos... 38. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio... 39. Taigi, pareiškėjai apie savo teisių pažeidimą tapo žinoma jau 2008 m.... 40. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo... 41. 3. Dėl civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimo... 42. 3.1. Atsakovė remiasi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, nurodo, kad... 43. 3.2. Pasak pareiškėjos, atsakovės neteisėto neveikimo faktas patvirtintas... 44. 3.3. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie... 45. 3.4. Nagrinėjamu atveju vertintina, ar neteisėti veiksmai susiję teisiškai... 46. Pareiškėjai atsiradę nuostoliai nėra Savivaldybės veiksmų rezultatas.... 47. 4. Dėl preliminariosios sutarties vertinimo... 48. Tarp UAB „Autoringas“ ir UAB „Entoja“ 2007 m. lapkričio 30 d.... 49. Pardavėjo įsipareigojimas savo lėšomis paruošti bei patvirtinti žemės... 50. Atsižvelgiant į tai, jog detaliojo plano patvirtinimas nebuvo esminė... 51. 5. Dėl žalos (netiesioginių nuostolių) dydžio ir pagrįstumo... 52. 5.1. Negautomis pajamomis laikytinos tokios pajamos, kurias kreditorius būtų... 53. 5.2. Pareiškėjos nurodoma teismų praktika – LAT 2006 m. lapkričio 6 d.... 54. Be to, pareiškėjos nurodomos LAT civilinės bylos Nr. 3K-3-74/2009 ir... 55. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, jog precedentas... 56. 6. Dėl Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo nagrinėjamu atveju... 57. 6.1. Pagal šią teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad... 58. 6.2. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių skunde... 59. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (Nr. (... 60. 6.3. Kita vertus, vertintinas ir pareiškėjos nepagrįstas rinkos vertės... 61. 6.4. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog UAB „Entoja“ 2009 m. sausio... 62. Be to, su UAB „Entoja“ sudarytoje preliminariojoje pastato... 63. 7. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės... 64. 7.1. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodytos visos civilinei atsakomybei taikyti... 65. Pažymėtina, jog 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. 1-1185 atsisakius... 66. Pareiškėjos argumentai, kad sprendimo Nr. 1-1185 pareiškėja neskundė, nes... 67. 7.2. Be to, pareiškėja galėjo ne tik ginčyti priimtą Savivaldybės... 68. UAB „Autoringas“ iš esmės galėjo sudaryti pagrindinę sutartį su UAB... 69. Pažymėtina, jog ir LVAT 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendime administracinėje... 70. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pagrindinio reikalavimo dėl... 71. Akivaizdu, jog pati pareiškėja sudarė sąlygas nuostoliams kilti ir... 72. III... 73. 1. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Autoringas“ atstovas –... 74. 2. Teismo posėdyje atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės atstovė –... 75. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 76. I... 77. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 78. 1. UAB „Autoringas“ nuo 1996 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. birželio 9 d.... 79. 2. 2006–2007 metais pareiškėja nusprendė parengti žemės sklypo... 80. 3. 2007 m. lapkričio 15 d. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 81. 4. Pareiškėja – UAB „Autoringas“ (paradavėjas) ir UAB „Entoja“... 82. 5. Detalusis planas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iki pagrindinės... 83. 6. UAB „Vilnius Realty“ 2007 m. lapkričio 29 d. pateikė pareiškėjai... 84. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę... 85. 8. UAB „Autoringas“ (pardavėjas) ir UAB „Notangų investicijos“... 86. 8.1. Šioje sutartyje pardavėjas nustato, o pirkėjo atstovas pareiškia, kad... 87. 8.2. Parduodamas turtas įkeistas AB SEB bankui ir UAB „SEB lizingas“ pagal... 88. 8.3. Parduodamo turto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame yra sutarties... 89. 8.4. Šioje sutartyje nurodytas turtas šalių susitarimu parduodamas už 950... 90. 9. 2009 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendime Nr.... 91. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę... 92. 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka... 93. II... 94. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos – UAB... 95. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d.... 96. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 97. Taigi, šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Vilniaus miesto... 98. 3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sutiktina su pareiškėja, kad... 99. 4. Tačiau nesutiktina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neteisėtas... 100. Tačiau teismas papildomai pabrėžia, kad Preliminariojoje nekilnojamojo turto... 101. 5. Minėta, kad nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės... 102. 6. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi... 103. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 104. Pareiškėjos – UAB „Autoringas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 105. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...