Byla 2A-194/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Evaldui Rapolui, atsakovui V. J. , jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vidarta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-38-258/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vidarta“ ieškinį atsakovui V. J. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas klausimas dėl nuostolių, kuriuos ieškovas UAB „Vidarta“ patyrė dėl civiliniame procese pritaikytų apribojimų disponuoti turtu, atlyginimo.

5Kauno m. apylinkės teismas 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-10142-249/2007) tenkino V. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo (CPK 148 str. 1 d.) ir areštavo UAB „Vidarta“ priklausantį žemės sklypą, esantį Kęstučio g. 23/Birutės al. 45, Palangoje (toliau – ginčo žemės sklypas) (t. 1, b. l. 36-37). V. J. 2007 m. birželio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė pripažinti galiojančia 2004 m. rugsėjo mėn. jo su UAB „Vidarta“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį, atidalinti šios sutarties pagrindu pasiektą bendrą jungtinės veiklos rezultatą, priteisiant V. J. nuosavybės teise 1/3 dalį ginčo žemės sklypo (civilinė byla Nr. 2-326-260/2008 t. 1, b. l. 3-4). Kauno m. apylinkės teismas 2007 m. birželio 18 d. nutartimi (b. l. 38) atsisakė priimti V. J. ieškinį kaip neteismingą šiam teismui ir panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-326-260/2008 t. 1, b. l. 112-113) V. J. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir arešto ginčo žemės sklypą, kurio vertė 6 084 000 Lt (t. 1, b. l. 46-67). Išnagrinėjęs bylą iš esmės, Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu V. J. ieškinį tenkino visiškai - pripažino, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią UAB „Vidarta“ į bendrą veiklą įnešė ginčo žemės sklypą, V. J. - savo darbą, žinias, įgūdžius, dalykinius ryšius bei pinigines lėšas; priteisė V. J. nuosavybės teisę į 1/3 dalį ginčo žemės sklypo (civilinė byla Nr. 2-326-260/2008 t. 3, b. l. 42-46). UAB „Vidarta“ 2008 m. birželio 25 d. apeliaciniu skundu (civilinė byla Nr. 2-326-260/2008 t. 3, b. l. 49-59) prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).

6Lietuvos apeliaciniam teismui 2008 m. liepos 8 d. pateiktu pareiškimu V. J. pareiškė, kad ieškinio atsisako (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.) (motyvų nenurodė), prašė civilinę bylą nutraukti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir grąžinti 100 000 Lt, įmokėtus į teismo depozitinę sąskaitą užtikrinant UAB „Vidarta“ nuostolių atlyginimą (CPK 147 str. ) (civilinė byla Nr. 2-326-260/2008 t. 3, b. l. 70). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-326-260/ 2008 t. 3, b. l. 76-78) V. J. ieškinio atsisakymą priėmė, civilinę bylą nutraukė, panaikino ginčo žemės sklypo areštą, ir, remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas inter alia nurodė, kad, V. J. atsisakius ieškinio apeliacinės instancijos teisme, priimtas sprendimas naikinamas, o civilinė byla nutraukiama, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme priimamas materialiąja prasme V. J. nepalankus, UAB „Vidarta“ palankus teismo procesinis sprendimas, ir toks bylos rezultatas prilygsta ieškinio atmetimui.

72008 m. liepos 24 d. UAB „Vidarta“ pardavė ginčo žemės sklypą UAB „Ardela“, su kuria buvo sudaryta 2007 m. gegužės 3 d. preliminari sutartis, pakeista 2007 m. gegužės 25 d., ir tą pačią dieną atsiskaitė su AB banku „Hansabankas“.

8UAB „Vidarta“ 2008 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš V. J. 2 701 213,12 Lt nuostolių, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 2-11; t. 2, b. l. 1-9). Nurodė, kad 700 000 Lt nuostolių yra susiję su areštuoto ginčo žemės sklypo pardavimo kainos sumažėjimu (8,5 mln. Lt – 7,8 mln. Lt). Vėlesnis nei planuota ginčo žemės sklypo pardavimas lėmė tai, kad ieškovas 2007 ir 2008 m. turėjo sumokėti po 40 852 Lt (iš viso - 81 704 Lt) žemės mokesčio (Žemės mokesčio įstatymo 10 str.) (t. 1, b. l. 69-70). Negalėdamas parduoti areštuoto ginčo žemės sklypo ir prieš laiką grąžinti paskolų UAB „Vidarta“ turėjo sumokėti 266 954,12 Lt palūkanų ir mokesčių už sutarties pratęsimą (t. 1, b. l. 100-103). Jei ginčo žemės sklypas nebūtų areštuotas, ieškovas būtų galėjęs jį anksčiau parduoti, grąžinti paskolą bankui ir dar būtų likusi ženkli suma, kurią jis būtų galėjęs panaudoti didinti apyvartą, atsiskaityti su tiekėjais. To neįvykus smuko ieškovo apyvarta iš įprastinės veiklos ir UAB „Vidarta“ patyrė 1 652 555 Lt nuostolių negautų pajamų forma.

9V. J. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 178-184) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad po Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo priėmimo jam ne kartą skambino NORDIA BAUBLYS&Partners advokatų profesinės bendrijos advokatai, atstovaujantys UAB „Vidarta“, ir siūlė ginčą užbaigti taikiai. UAB „Vidarta“ atstovai bei ginčo žemės sklypo UAB „Ardela“ akcininkai primygtinai prašė susitarti; UAB „Vidarta“ sutiko sumokėti V. J. 700 000 Lt kompensaciją. Paruošus taikos sutarties projektą, UAB „Vidarta“ advokatai pareiškė, kad UAB „Vidarta“ vadovas A. M. nesutinka pasirašyti taikos sutartį, bet sutinka V. J. sumokėti 700 000 Lt per UAB „Ardela“ akcininkus, jeigu V. J. atsisakys ieškinio. 2008 m. liepos 4 d. UAB „Ardela“ akcininkas A. N. išdavė V. J. 700 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, už vekselio davėją laidavo UAB „Ardela“ (t. 1, b. l. 191-194). V. J. 2008 m. liepos 4 d. pareiškė atsisakąs ieškinio, o 2008 m. pabaigoje per tarpininką gavo 700 000 Lt.

10II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. sprendimu (t. 2, b. l. 120-125) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žala, padaryta piktnaudžiaujant teise, yra deliktas, kurio pagrindu gali kilti deliktinė civilinė atsakomybė. Teismo įsitikinimu, V. J. prašymas areštuoti ginčo žemės sklypą nesudaro pagrindo vertinti, kad jis šį veiksmą padarė neteisėtai – piktnaudžiaudamas teise, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos įstatymo nustatyta tvarka, jų taikymo pagrįstumas buvo patvirtintas apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog pareikšdamas UAB „Vidarta“ ieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo galiojančia ir bendro jungtinės veiklos rezultato atidalinimo V. J. piktnaudžiavo teise; jog Kauno apygardos teismui priėmus palankų V. J. sprendimą, apeliacinės instancijos teisme jis atsisakė ieškinio manydamasis, kad jo ieškinys apeliacinės instancijos teisme bus atmestas kaip nepagrįstas. Iš susirašinėjimo e-laiškais tarp V. J. advokatės S. Ž. ir UAB „Vidarta“ advokatų teismas sprendė, kad UAB „Vidarta“ atstovai siuntė V. J. pareiškimų projektus dėl ieškinio atsisakymo, kuriuos pastarasis turėjo pasirašyti. V. J. , paveiktas UAB „Vidarta“ atstovų, norėdamas išvengti ilgo bylinėjimosi ir, 2008 m. liepos 4 d. gavęs vekselį, sutiko atsisakyti ieškinio.

12Teismas nesutiko su UAB „Vidarta“ nuostolių pagrįstumu. UAB „Vidarta“ ir UAB „Ardela“ preliminari sutartis dėl areštuoto ginčo žemės sklypo pardavimo viešame registre įregistruota tik viena – Nr. 070306/IR-E, sudaryta 2007 m. kovo 6 d. (t. 2, b. l. 55-56). Joje nurodyta, kad parduodamo objekto kaina – 6,5 mln. Lt, pagrindinė sutartis turi būti pasirašyta vėliausiai iki 2007 m. balandžio 11 d. Ginčo žemės sklypo arešto 2007 m. balandžio 11 d. nebuvo. 2008 m. liepos 24 d. UAB „Vidarta“ ginčo žemės sklypą UAB „Ardela“ pardavė už 7,8 mln. Lt. Vadinasi, ginčo žemės sklypo, kurio disponavimo teisė buvo laikinai apribota, vertė išaugo ir UAB „Vidarta“ iš UAB „Ardela“ gavo 1 300 000 Lt daugiau. Todėl UAB „Vidarta“ prašomus priteisti nuostolius dėl sklypo pardavimo kainos mažėjimo ir dėl negautų verslo pajamų teismas pripažino nepagrįstais. Įvertinęs tarp UAB „Vidarta“ ir UAB „Ardela“ 2007 m. gegužės 28 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties (t. 2, b. l. 23-32) sąlygas, teismas sprendė, kad šia sutartimi UAB „Ardela“ prisiėmė pareigą mokėti žemės mokestį. Todėl reikalavimą dėl 81 704 Lt nuostolių, susijusių su žemės mokesčiu, atlyginimo priteisimo teismas taip pat pripažino nepagrįstu.

132005 m. vasario 22 d. UAB „Vidarta“ sudarė su AB banku „Hansabankas“ kredito linijos sutartį, siekdama 380 000 EUR papildyti apyvartines lėšas; grąžinimo terminas numatytas iki 2007 m. vasario 22 d. Papildomu susitarimu kreditas padidintas iki 530 000 EUR, 2006 m. birželio 9 d. – iki 700 000 EUR, 2007 m. balandžio 27 d. - iki 989 620 EUR (t. 1, b. l. 71-91). Šios aplinkybės įrodo, kad UAB „Vidarta“ reikėjo kreditų nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl už naudojimąsi kreditu mokesčių našta tenka pačiai UAB „Vidarta“ ir nėra susijusi su ginčo žemės sklypo suvaržymu.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15UAB „Vidarta“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 139-135) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

161. teismas nepagrįstai nurodė, jog UAB „Vidarta“ turi įrodyti V. J. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o to neįrodžius, ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė. UAB „Vidarta“ V. J. deliktinę civilinę atsakomybę kildina iš generalinio delikto doktrinos, pagal kurią žalos padarymas per se laikomas neteisėtu, draudžiama daryti žalą kitiems asmenims (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.).

172. vadovaudamasis prielaidomis, o ne įrodymais teismas sprendė, kad V. J. ieškinio atsisakė, nes UAB „Vidarta“ per tarpininką sumokėjo jam 700 000 Lt. Jeigu taip iš tikrųjų būtų buvę, V. J. atsisakydamas ieškinio būtų nurodęs šią aplinkybę ir iš jo nebūtų buvę priteista sumokėti kone 26 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Susirašinėjimas e-paštu, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, daugiausia datuojamas po 2008 m. liepos 4 d., kai V. J. atsisakė ieškinio, ir susijęs su kitu civiliniu procesu. 2008 m. liepos 4 d. vekselį išdavė A. N. kaip fizinis asmuo, vykdydamas savo asmenines prievoles, kurios neturi ryšio su UAB „Vidarta“. Liudytojas R. M. parodė, kad 700 000 Lt V. J. gavo 2008 m. rugsėjį.

183. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Vidarta“ patirtą žalą dėl žemės sklypo pardavimo kainos sumažėjimo, turėjo vadovautis ne 2007 m. kovo 6 d. preliminariąja sutartimi, kuri seniai buvo netekusi galios, o naujai sudaryta 2007 m. gegužės 3 d. preliminaria sutartimi (t. 1, b. l. 39-41), pakeista 2007 m. gegužės 25 d. (t. 1, b. l. 42-43). Preliminarioje sutartyje numatyta (areštuotą) ginčo žemės sklypą parduoti už 8,5 mln. Lt.

194. kreditavimo sąlygų pagal kredito linijos sutartį pakeitimai iki 2007 m. gegužės 3 d. preliminarios sutarties sudarymo neturi teisinės reikšmės. Šios bylos kontekste svarbu tik tai, kaip ir kokiu mastu V. J. prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įtakojo UAB „Vidarta“ galimybes vykdyti kredito sutartis po to, kai V. J. atliko neteisėtus veiksmus. UAB „Vidarta“, negavusi planuotų pajamų iš ginčo žemės sklypo pardavimo, po 2007 m. pavasario turėjo keisti kredito sutartį, mokėti papildomas palūkanas ir sutarties keitimo mokesčius.

205. 2007 m. gegužės 28 d. jungtinės veiklos sutartis sudaryta atsižvelgiant į V. J. veiksmus (prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) ir siekiant įgalinti būsimą žemės sklypo pirkėją UAB „Ardela“ greičiau pradėti statybų procedūras minėtame sklype. 2007 m. gegužės 28 d. jungtinės veiklos sutarties 7.1 punkte numatytas galutinis sutarties šalių tikslas išliko toks pat, kaip nustatyta 2007 m. gegužės 3 d. preliminarioje sutartyje, - ginčo žemės sklypą perleisti UAB „Ardela“.

21Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 145-151) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad UAB „Vidarta“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo grindė tuo, jog V. J. veikė nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 ir 147 str.), todėl turėjo įrodyti jo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesu. Prieštarauja tam, kad ieškinio atsisakymas prilygsta ieškinio atmetimui. Susirašinėjimas e-paštu tarp V. J. advokatės S. Ž. ir UAB „Vidarta“ atstovų iš NORDIA Baublys & Partners advokatų profesine bendrijos (t. 1, b. l. 195-201, 207-211) įrodo, kad bylos šalys vedė derybas dėl taikos. Nors formaliai taikus susitarimas neįformintas, V. J. atsisakė ieškinio, nes per tarpininkus gavo iš atsakovo 700 000 Lt.

22Ieškovas neįrodė prašomų priteisti nuostolių fakto, dydžio ir priežastinio ryšio su V. J. neteisėtais veiksmais. 2007 m. gegužės 3 d. preliminari sutartis, 2007 m. gegužės 25 d. preliminarios sutarties pakeitimas negali būti panaudotos prieš tretįjį asmenį - V. J. , nes jos nebuvo įregistruotos viešame registre (CK 6.393 str.). Visuotinai žinoma, kad iki 2008 m. pabaigos nekilnojamojo turto kainos kilo, todėl dėl vėlesnio ginčo žemės sklypo pardavimo UAB „Vidarta“ išlošė. Parduoti ginčo žemės sklypą pagal 2007 m. gegužės 3 d. preliminarią sutartį UAB „Vidarta“ kliudė 2007 m. gegužės 28 d. jungtinės veiklos sutartis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad UAB „Vidarta“, į bendrą jungtinę veiklą įnešdamas ginčo žemės sklypą, kartu su kitu dalyviu prisiėmė pareigą mokėti žemės mokestį. UAB „Vidarta“ sutartys dėl didesnės kredito linijos suteikimo ir vėlesnio paskolos grąžinimo niekaip nesusiję su V. J. pareikštu ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 1 652 555 Lt nuostolių negautų pajamų forma. UAB „Vidarta“ pateikta auditorės nuomonė dėl negautų pajamų (t. 2, b. l. 17-18) nėra tinkamas įrodymas. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2007, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2008 ir kt.). Galiausiai V. J. neigia apelianto argumentą, kad jis neprivalo įrodinėti skolininko kaltės, nes ji preziumuojama.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

26Šalių ginčas kilo dėl nuostolių, atsiradusių civilinėje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo.

27Laikinąsias apsaugos priemones taiko teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, įstatyme numatytu atveju ir savo iniciatyva, jeigu šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1, 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę, šios priemonės paprastai yra susijusios su privačių asmenų teisių suvaržymais (CPK 145 str. ), taigi, su potencialia žala.

28Nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo bylose, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka, prašydamas taikyti buvusiam ieškovui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, patirti dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nėra būtina šios normos taikymo sąlyga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Militzer and Munch Fortransas” v. “Lex System” GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009, ir kt.).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-3-58/2009, išaiškino, kad neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą deliktinei atsakomybei už žalą, padarytą taikant reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniame procese, kilti, yra draudimo piktnaudžiauti teise prašyti šių priemonių pažeidimas (CK 1.137 str. 3 d., 6.246 str. 1 d.). Minėtą civilinę bylą dar kartą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti vienodą civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, tiek dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese, sąlygų aiškinimą ir taikymą bei apibendrindama kasacinio teismo aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatavo, kad piktnaudžiavimas teise nevertintinas kaip būtinoji civilinės atsakomybės už žalą, padarytą taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, sąlyga, o tik kaip kvalifikuojanti, t. y. užtikrinimo priemones prašiusio taikyti asmens kaltę patvirtinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010). Kasacinis teismas išaiškino, kad piktnaudžiaudamas savo teise, asmuo suvokia, kad jis viršija įstatymų nustatytas savo teisės įgyvendinimo ribas ir taip daro žalą kitiems asmenims. Kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas prisiima riziką, kad jo reikalavimai gali būti atmesti, tačiau tai savaime nereiškia jo piktnaudžiavimo teise.

30Taikydamas civilinę atsakomybę dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo teismas turi nustatyti šias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones V. J. piktnaudžiavimo šia teise klausimas neturėjo būti vertinamas kaip viena iš civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taikymo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas nenustatė V. J. piktnaudžiavimo teise.

31Pagal CPK 6.246 straipsnį, neteisėti veiksmai tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip bendro pobūdžio reikalavimas, siejasi su kitu, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu, bendro pobūdžio reikalavimu elgtis taip, kad niekam nepadarytum žalos. Šios bendrosios neteisėtus veiksmus apibrėžiančios nuostatos, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, yra taikomos sprendžiant žalos, padarytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo klausimus. Kaip minėta, neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sąlyga, pripažįstamas prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmens reikalavimų nepagrįstumas, patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti. Civilinės atsakomybės prasme tai yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas kaip neteisėti ieškovo veiksmai. Dėl tokių neteisėtų ieškovo veiksmų patyręs žalą asmuo turi teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas, atlyginimo.

32Taigi, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar atsakovas, prašydamas jo iniciatyva iškeltoje kitoje civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo turto atžvilgiu, pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. būtina nustatyti, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu V. J. ieškinys bendrovei “Vidarta” yra atmestas, pripažinus jį nepagrįstu.

33Byloje nustatyta, kad iš pradžių Kauno miesto apylinkės teisme, vėliau Kauno apygardos teisme V. J. inicijavo civilinę bylą, kurioje pareikštu ieškiniu prašė pripažinti galiojančia 2004 m. rugsėjo mėn. jo su UAB „Vidarta“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį, atidalinti šios sutarties pagrindu pasiektą bendrą jungtinės veiklos rezultatą, priteisiant V. J. nuosavybės teise 1/3 dalį ginčo žemės sklypo. Šio reikalavimo užtikrinimui iki ieškinio padavimo Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartimi V. J. prašymu buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – ginčo objekto - UAB „Vidarta“ priklausančio 6 084 000 Lt vertės žemės sklypo areštas. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė buvo panaikinta 2007 m. birželio 18 d. nutartimi. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu V. J. ieškinį tenkino visiškai - pripažino, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią UAB „Vidarta“ į bendrą veiklą įnešė ginčo žemės sklypą, o V. J. - savo darbą, žinias, įgūdžius, dalykinius ryšius bei pinigines lėšas; priteisė V. J. nuosavybės teisę į 1/3 dalį ginčo žemės sklypo. UAB „Vidarta“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto absoliutaus negaliojimo pagrindo ir perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui. 2007 m. liepos 8 d. ieškovas V. J. Lietuvos apeliaciniam teismui padavė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė ieškinio atsisakymą priimti, civilinę bylą nutraukti, panaikinti joje taikytą laikinąją apsaugos priemonę, grąžinti jam į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 100 000 Lt užstatą atsakovo nuostoliams, galintiems kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinti. Lietuvos apeliacinis teismas rašytinio proceso tvarka 2007 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikino, V. J. ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė, taip pat panaikino byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – ginčo objekto areštą, grąžino ieškovui sumokėtą užstatą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas su bylos nutraukimu dėl ieškinio atsisakymo susijusius procesinius klausimus (bylinėjimosi išlaidų paskirstymą), nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme priėmus ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukus, materialiąja teisine prasme priimamas ieškovui nepalankus, o atsakovui palankus teismo procesinis sprendimas, t. y. ieškovo pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai yra nepatenkinti ir toks bylos rezultatas prilygsta ieškinio atmetimui. Šiais apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentais nagrinėjamoje žalos atlyginimo byloje ieškovas UAB „Vidarta“ grindžia atsakovo V. J. veiksmų neteisėtumą - atsisakymas ieškinio prilygsta materialinių teisinių reikalavimų nepagrįstumui, jų nepatenkinimui ir ieškinio atmetimui. Šių argumentų pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrindžiančiais V. J. veiksmų – prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės bendrovės „Vidarta“ nekilnojamajam turtui, neteisėtumą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, liudijančius aplinkybes, lėmusias ieškinio atsisakymą. Kolegijos nuomone, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas, su kuriomis kolegija sutinka, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia.

34Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).Vertinant įrodymus, turi būti įvertinta kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto duomenų padaryta išvada. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikras faktas egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/ 2006;2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civiinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis iš esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas šioje byloje, darydamas išvadas apie ieškinio nepagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

35Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo V. J. nenurodė priežasčių, dėl kurių jis atsisako ieškinio. Tokios nuorodos nereikalauja ir civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios ieškovo teisę atsisakyti ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo įvertinti ankstesnės bylos šalių atstovų advokatų elektroninio susirašinėjimo duomenys (t. 1, b. l. 195-205) pagrįstai leidžia spręsti, kad bylai esant apeliacinės instancijos teisme šalys suderino taikią teisminio ginčo baigtį; atsakovo UAB „Vidarta“ vadovui nesutikus pasirašyti taikos sutartį, ieškovas V. J. pasirašė atsakovo advokatų parengtus ieškinio atsisakymo pareiškimą ir raštus dėl pretenzijų, susijusių su ginčo žemės sklypu, bendrovėms „Vidarta“, „Ardela“ bei A. M. neturėjimo, kai gavo užtikrinimą, kad bylos šalių sutarta 700 000 Lt kompensacija už indėlį bendroje su UAB „Vidarta“ jungtinėje veikloje jam bus sumokėta. Tokiu užtikrinimu buvo su bendrovės „Vidarta“ nauju verslo partneriu UAB „Ardela“ susijusio A. N. 2008 m. liepos 4 d. V. J. išduotas paprastas neprotestuotinas 700 000 Lt sumos vekselis, kurio apmokėjimą laidavo UAB „Ardela“ (t. 1, b. l. 191-194). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas UAB “Ardela” akcininkas A. M. (t. 3, b. l. 21-22). Taigi, po palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo V. J. ieškinio atsisakė ne dėl pareikštų reikalavimų nepagrįstumo, o dėl to, kad bylos šalys suderino ir tam tikru būdu įformino taikų ginčo išsprendimą. Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo įvykdytas bylos šalių susitarimas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga. Pinigų V. J. sumokėjimą po bylos nutraukimo patvirtina įrašas vekselyje ir vekselio grąžinimas jo davėjui. Tai, kad gautų pinigų V. J. nedeklaravo, nepaneigia bylos duomenimis nustatytų faktinių ieškinio atsisakymą lėmusių aplinkybių.

36Įrodinėjimo taisyklių nustatyta tvarka patikrinus ieškinio atsisakymo motyvų pagrįstumą, nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria civilinė byla nutraukta priėmus V. J. atsisakymą ieškinio, ieškinys pripažintas nepagrįstu ir dėl to atmestas, kad ieškovas V. J. , pareiškęs prašymą areštuoti ginčo žemės sklypą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir todėl yra atsakingas už bendrovės „Vidarta“ patirtą žalą.

37Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą, turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Taikant civilinę atsakomybę, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.243 str. 2 d., 6.246 str., 6.247 str.). Naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009). Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovo V. J. veiksmų neteisėtumo, todėl turėjo pagrindą spręsti, kad jo elgesys, pareiškiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo ieškovo UAB “Vidarta” nurodytų nuostolių atsiradimo priežastimi.

38Pirmosios instancijos teismas tyrė, analizavo ir vertino ieškovo nurodytas žalą pagrindžiančias aplinkybes ir pripažino nuostolius neįrodytais. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas negali panaudoti prieš atsakovą neišviešintos ginčo žemės sklypo pardavimo preliminariosios sutarties ir jos sąlygomis grįsti negautos naudos reikalavimą (CK 6.393 str. 3 d.). Jungtinės veiklos sutarties su UAB “Ardela” sąlygų analizė leidžia spręsti, kad pareiga mokėti žemės mokestį tenka įnašą į bendrą veiklą žemės sklypu padariusiam ieškovui (t. 2, b. l. 23-32). Be to, byloje esantys prašymas grąžinti permoką ir žemės nuomos mokesčio deklaracijų duomenys nepatvirtina šių mokesčių už 2007 ir 2008 metus sumokėjimo fakto (t. 1, b. l. 68-70). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo prievolių pagal kredito linijos sutartį vykdymo bankui aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad mokesčių su kredito grąžinimu mokėjimo našta tenka kredito gavėjui ir ji nėra nulemta neteisėtų atsakovo veiksmų. Reikalaujant netiesioginių nuostolių atlyginimo turi būti įrodytos realios, o ne hipotetinės negautos pajamos, todėl ieškovo pateikta auditorės preliminari nuomonė dėl ieškovo negautų pajamų negali būti pakankamu ir tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu netiesioginių nuostolių dydį (t. 2, b. l. 17-18).

39Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-536/2010; ir kt.). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

40Apeliacinės instancijos teisme pralaimėjęs bylą ieškovas turi atlyginti su procesinių dokumentų įteikimu susijusias bylinėjimosi išlaidas, kurios nagrinėjamoje byloje yra 37,70 Lt, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.) (t. 2, b. l. 173).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vidarta“ 37,70 Lt (trisdešimt septynis litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas klausimas dėl nuostolių, kuriuos ieškovas UAB „Vidarta“... 5. Kauno m. apylinkės teismas 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi (civilinė byla... 6. Lietuvos apeliaciniam teismui 2008 m. liepos 8 d. pateiktu pareiškimu V. J.... 7. 2008 m. liepos 24 d. UAB „Vidarta“ pardavė ginčo žemės sklypą UAB... 8. UAB „Vidarta“ 2008 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 9. V. J. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 178-184) su ieškiniu nesutiko ir... 10. II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. sprendimu (t. 2, b. l. 120-125)... 12. Teismas nesutiko su UAB „Vidarta“ nuostolių pagrįstumu. UAB „Vidarta“... 13. 2005 m. vasario 22 d. UAB „Vidarta“ sudarė su AB banku „Hansabankas“... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. UAB „Vidarta“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 139-135) prašo panaikinti... 16. 1. teismas nepagrįstai nurodė, jog UAB „Vidarta“ turi įrodyti V. J.... 17. 2. vadovaudamasis prielaidomis, o ne įrodymais teismas sprendė, kad V. J.... 18. 3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Vidarta“ patirtą žalą... 19. 4. kreditavimo sąlygų pagal kredito linijos sutartį pakeitimai iki 2007 m.... 20. 5. 2007 m. gegužės 28 d. jungtinės veiklos sutartis sudaryta atsižvelgiant... 21. Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 145-151) skundo... 22. Ieškovas neįrodė prašomų priteisti nuostolių fakto, dydžio ir... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 26. Šalių ginčas kilo dėl nuostolių, atsiradusių civilinėje byloje... 27. Laikinąsias apsaugos priemones taiko teismas byloje dalyvaujančių ar kitų... 28. Nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 30. Taikydamas civilinę atsakomybę dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis... 31. Pagal CPK 6.246 straipsnį, neteisėti veiksmai tai įstatymuose ar sutartyje... 32. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar atsakovas, prašydamas jo... 33. Byloje nustatyta, kad iš pradžių Kauno miesto apylinkės teisme, vėliau... 34. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 35. Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo V. J. nenurodė priežasčių, dėl... 36. Įrodinėjimo taisyklių nustatyta tvarka patikrinus ieškinio atsisakymo... 37. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą, turtinė... 38. Pirmosios instancijos teismas tyrė, analizavo ir vertino ieškovo nurodytas... 39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 40. Apeliacinės instancijos teisme pralaimėjęs bylą ieškovas turi atlyginti su... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 42. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 43. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vidarta“ 37,70 Lt...