Byla e2A-175-302/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo ir 2015 m. birželio 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-941-826/2015 pagal ieškovės B. C. ieškinį atsakovui K. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. C., dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė B. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 49 235,40 Eur skolą, 683,39 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011‑07-15 iki 2014-07-15 paskolino atsakovui K. P. 170 000 Lt (49 235,40 Eur). Paskolos santykiams ir atsakovo įsipareigojimams patvirtinti atsakovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną paskolintos 170 000 Lt sumos vekselį ir pinigų priėmimo - perdavimo aktą. Kadangi atsakovas iki nustatyto termino, t.y. 2014-07-15, negrąžino skolos, 2014-07-15 ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl vekselio apmokėjimo, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų vis tiek nevykdė.

4Atsakovas K. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant jam. Nurodė, kad nėra skolingas ieškovei, teismui pateiktų 2011-07-15 vekselio ir 2011-07-15 pinigų priėmimo - perdavimo akto niekada nepasirašinėjo ir jokių pinigų iš ieškovės negavo, o vekselis ir pinigų priėmimo - perdavimo aktas yra suklastoti. Paaiškino, kad prieš 5–6 metus ieškovė dirbo AB banko „Snoras“ Šilalės skyriuje, o atsakovas tuo metu buvo UAB ,,Imbiera“ direktorius. UAB ,,Imbiera“ buvo pasirašiusi kredito sutartį su AB banku Snoras, todėl per ieškovę, kaip banko darbuotoją, bankui buvo perduodami įvairūs dokumentai – protokolai, atsargų likučių protokolai ir kt. Tuo laiku UAB ,,Imbiera“ dar neturėjo galimybės naudotis internetine bankininkyste, todėl ieškovė, kaip banko darbuotoja, atlikdavo įvairias bankines operacijas, susijusias su UAB ,,Imbiera“ banko sąskaitomis, – pavedimus, grynųjų pinigų įnešimą ir išėmimą, kitas operacijas. Kadangi banko operacijoms atlikti buvo reikalingas atsakovo parašas, atsakovas skubiems pavedimams ar kitiems nenumatytiems ir (ar) skubiems atvejams buvo pasirašęs tuščius lapus, ant kurių ieškovė atsakovo nurodymu atspausdindavo mokėjimo pavedimo ar kitą blanką. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė vekselio ir pinigų priėmimo - perdavimo aktų originalų, o pateikti nuorašai taip pat daryti nuo neoriginalių dokumentų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovui iš ieškovės priteisė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovo prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei netenkino.

7Pirmos instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog tarp šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, išlikusios yra tik atsakovo pasirašyto vekselio bei pinigų perdavimo - priėmimo akto kopijos, atsakovas visas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl pinigų skolinimosi bei vekselio ir priėmimo – perdavimo akto pasirašymo neigė. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad tai, ar dokumentų kopijas pripažinti įrodymu, kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylos faktines aplinkybes, sprendžia teismas. Įvertinęs tai, kad atsakovas neigia, jog skolinosi pinigų iš ieškovės ir pasirašė vekselį ir pinigų perdavimo - priėmimo aktą, kad, nesant dokumentų originalų, nėra jokių galimybių skirti ekspertizę, jog būtų nustatyta, kas buvo atlikta pirmiau - atspausdintas vekselis ir pinigų perdavimo - priėmimo aktas ar juose esantys parašai, ir kad nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog vekselio ir pinigų perdavimo - priėmimo akto originalai buvo pavogti, teismas sprendė, kad vien tik fakto, jog ieškovė turėjo galimybę paskolinti pinigus, nepakanka išvadai dėl pinigų skolinimo, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Be to, pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas iš UAB „Imbiera“ gavo daugiau nei 32 000 Lt, kaip nepagrįstą atmetė ir ieškovės argumentą, jog po to, kai atsakovui buvo paskolinta 170 000 Lt, jis būtent iš tų pinigų į UAB „Imbiera“, kurios vadovu buvo, įnešė didelę sumą pinigų.

8Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu nebuvo išspręstas visų atsakovo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo klausimas, 2015 m. birželio 23 d. papildomu sprendimu atsakovui K. P. iš ieškovės papildomai priteisė 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė B. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

121. Pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė ir ydingai vertino faktines aplinkybes, susijusias su paskolos atsakovui suteikimu ir atsakovo pareiga šią paskolą grąžinti ieškovei, bei netinkami taikė kasacinio teismo praktikoje išplėtotą įrodymų pakankamumo taisyklę. Pirmos instancijos teismui buvo pateikti keli dokumentai, kurie tiesiogiai patvirtino 49 235,40 Eur paskolos suteikimą atsakovui. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatomis, būtent atsakovui, teigiančiam, kad vekselis ir pinigų priėmimo – perdavimo aktas yra suklastoti, teko šių faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, tačiau atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tariamą vekselio ir pinigų priėmimo – perdavimo akto suklastojimą. Atsižvelgiant į ieškovei taikytiną nekaltumo prezumpciją, atsakovui nepateikus jokių įrodymų dėl tariamo dokumentų klastojimo, atsakovo teiginys dėl klastojimo turėjo būti vertinamas kaip siekis bet kokiomis priemonėmis išvengti pasiskolintų pinigų grąžinimo.

132. Vekselio ir pinigų priėmimo – perdavimo akto originalai į bylą negalėjo būti pateikti, kadangi jie buvo pavogti 2013 m. balandžio mėnesį įvykusios vagystės metu. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad minėtos vagystės metu vekselio ir pinigų priėmimo – perdavimo akto originalai nebuvo pavogti, remdamasis prielaida, jog tarp ikiteisminio tyrimo dėl vagystės medžiagoje šių dokumentų originalai nebuvo aprašyti kaip pavogtas turtas. Su tokia teismo išvada sutikti negalima, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje aprašytas nebaigtinis ieškovės ir jos vyro turto, kuris buvo pavogtas, sąrašas.

143. Atsakovo teiginys, jog jis neva ieškovei galėjo palikti tuščius lapus su jo parašu, kad ieškovė vietoj atsakovo vykdytų bankines operacijas su atsakovui priklausančios bendrovės UAB „Imbiera“ banko sąskaita yra aiškiai nepagrįstas ir netgi nesuderinamas su protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Atsakovo deklaratyvaus teiginio dėl tuščių lapų su jo parašu nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad jokių skubių operacijų su atsakovo įmonės UAB „Imbiera“ banko sąskaita ieškovė, net ir turėdama tuščius lapus su atsakovo parašu, nebūtų galėjusi atlikti, kadangi tokioms operacijoms atlikti yra būtinas ir juridinio asmens antspaudas.

154. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino paties teismo iniciatyva į bylą pateiktų dokumentų dėl ieškovės finansinės padėties paskolos atsakovui suteikimo metu. Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė turėjo galimybę atsakovui paskolinti 49 235,40 Eur, kadangi prieš paskolinant pinigus atsakovui iš parduotų vertybinių popierių gavo 76 153,91 Eur pajamų.

165. Atsakovui teismas buvo pasiūlęs pateikti įrodymus apie tai, kad atsakovas turėjo finansines galimybes į jo įmonės UAB „Imbiera“ sąskaitą įnešti banko sąskaitos išrašuose nurodytas pinigų sumas, tačiau atsakovas taip ir neįrodė, kad be jam ieškovės suteiktos paskolos jis turėjo kitų pajamų, kurias galėjo įnešti į AB „Swedbank“ esančią sąskaitą ir vykdyti mokėjimus UAB „Imbiera“ tiekėjams. Atsakovo pateikta versija, kad pinigus jis gaudavo iš UAB „Imbiera“ kasos, vertintina kaip nepagrįsta.

176. Papildomu sprendimu pirmos instancijos teismas iš ieškovės papildomai atsakovui priteisė 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, remdamasis tuo, kad pareikštas ieškinys buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinys nepagrįstai buvo atmestas, tai ir papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovui nepagrįstai buvo priteista 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18Atsakovas K. P. su apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepimu į apeliacini skundą prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės pateiktos vekselio ir pinigų priėmimo – perdavimo akto kopijos, vertinant jas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste, nelaikytinos pakankamai įrodymais, pagrindžiančiais ieškinio pagrįstumą, todėl pagrįstai ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

21Dėl faktinių bylos aplinkybių

22Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-07-15 buvo pasirašytas paprastasis vekselis, kuriame nurodyta, kad K. P. įsipareigoja iki 2014-07-15 sumokėti B. C. 170 000 Lt, ir pinigų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovė perdavė atsakovui 170 000 Lt, o atsakovas šią pinigų sumą gavo. 2014-07-15 ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl vekselio apmokėjimo ir nurodė, kad nesumokėjus vekselyje nurodytos sumos per 10 dienų, vekselis bus pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Duomenų apie šio pranešimo išsiuntimą ar įteikimą atsakovui nėra. Atsakovui su ieškove neatsiskaičius, ieškovė B. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 49 235,40 Eur skolą, 683,39 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, tvirtino, kad 2011-07-15 vekselio ir 2011-07-15 pinigų priėmimo - perdavimo akto niekada nepasirašinėjo ir jokių pinigų iš ieškovės negavo, o vekselis ir pinigų priėmimo - perdavimo aktas yra suklastoti. Įvertinęs bylos medžiagą ir tai, kad su ieškiniu teismui buvo pateiktos tik vekselio ir pinigų priėmimo – perdavimo akto kopijos, pirmos instancijos teismas sprendė, kad nebuvo įrodytas pinigų paskolinimo faktas, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo ši sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė ir ydingai vertino faktines aplinkybes, susijusias su paskolos atsakovui suteikimu ir atsakovo pareiga šią paskolą grąžinti ieškovei, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.

23Dėl ginčo esmės

24Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau, ieškovės teigimu, paskolos santykiams ir atsakovo įsipareigojimams patvirtinti atsakovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl paskolintos 170 000 Lt sumos ir pinigų priėmimo – perdavimo aktą, kurių kopijomis remdamasi ieškovė ir prašo priteisti skolą.

25Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Taigi vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį, ir būtent vekselio davėjui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja.

26Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies pažymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų (paskolos) sumą arba tokį pat kiekį tokios pačios rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2014). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutartį, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, kai nagrinėjamos bylos dėl paskolos teisinių santykių, paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, ar pinigai atsakovui buvo realiai perduoti.

27Ieškovė, siekdama įrodyti, kad turėjo finansines galimybes atsakovui paskolinti pinigų, į bylą pateikė 2010 m. metinę pajamų deklaraciją, iš kurios matyti, kad 2010 metais, pardavusi vertybinius popierius, gavo 262 944,21 Lt. Be to, į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog 2005 metais ieškovė buvo deklaravusi apie jos su sutuoktiniu A. C. grynaisiais pinigais turėtas pinigines lėšas, t.y. 193 000 Lt, taip pat į bylą buvo pateiktos 2006-01-02 dovanojimo sutartys, kuriomis ieškovės tėvai ieškovei grynais pinigais padovanojo 90 000 Lt. Šie rašytiniai įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami išvadai, kad ieškovė turėjo finansines galimybes atsakovui paskolinti 170 000 Lt sumą, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat būtina įvertinti ir tai, ar atsakovas šią pinigų sumą realiai gavo. Ieškovės teigimu, faktas, kad po to, kai atsakovui buvo paskolinti pinigai, jis į savo sąskaitą įnešė dideles pinigų sumas, įrodo pinigų gavimą. Vertindama šio ieškovės argumento pagrįstumą, teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovo į bylą pateiktos 2011 m. liepos 2 d., 2011 m. liepos 8 d., 2011 m. liepos 12 d., 2011 m. liepos 25 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugpjūčio 6 d., 2011 m. rugpjūčio 9 d., 2011 m. rugpjūčio 16 d., 2011 m. rugpjūčio 23 d., 2011 m. rugpjūčio 27 d., 2011 m. rugsėjo 2 d. UAB „Imbiera“ kasos išlaidų orderių kopijos, 2011 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių Realizacijos Šventojos parduotuvėje kopijos, 2011 m. liepos 4 d. , 2011 m. liepos 11 d., 2011 m. liepos 12 d., 2011 m. liepos 15 d., 2011 m. liepos 18 d., 2011 m. liepos 21 d. ir 2011 m. liepos 29 d. įmonės kasos knygų kopijos patvirtina, jog atsakovas grynųjų pinigų sumas galėjo gauti ir iš UAB „Imbiera“ kasos. Atsižvelgiant į tai, kad pinigai į atsakovo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, buvo įnešinėjami dažnai, palyginus, nedidelėmis sumomis, sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad labiau tikėtina, jog šios pinigų sumos, iš kurių buvo atsiskaitinėjama su UAB „Imbiera“ tiekėjais, buvo gautos iš UAB „Imbiera“ kasos, o ne iš ieškovės. Nors toks elgesys, kai pinigai iš įmonės kasos buvo išduodami grynais atsakovui, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi AB banku „Snoras“, ir negali būti laikomas sąžiningas banko atžvilgiu, tačiau santykiai tarp UB „Imbiera“ ir AB banko „Snoras“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamai bylai svarbu tik tai, kad aukščiau minėti įrodymai patvirtina, iš kur atsakovas galėjo gauti pinigus, kuriuos įnešė į savo sąskaitą, bei paneigia ieškovės prielaidas, jog pinigai buvo įnešami iš jos paskolintų pinigų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas kituose bankuose sąskaitų neturėjo, darytina išvada, kad ieškovės teiginys, jog iš jos pasiskolinti pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą, vertintinas kaip neįrodytas, kadangi vien fakto, jog ieškovė turėjo galimybę skolinti, nepakanka išvadai, jog ieškovės turimos lėšos buvo paskolintos būtent atsakovui.

28Be to, nagrinėjamo ginčo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, prašydama iš atsakovo priteisti skolą, teismui pateikė tik notariškai nepatvirtintas vekselio ir pinigų priėmimo – perdavimo akto kopijas. Pažymėtina, kad viena esminių dokumento patikimumo savybių yra jo originalumas, o notariškai nepatvirtintas dokumento nuorašas (kopija) patikimumo ir tikrumo savybių neturi. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dokumento kopija gali būti pripažįstama tinkamu įrodymu ir jis turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais ir juose esančiais duomenimis, tačiau apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia tik bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).

29Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens teigimu, šių dokumentų originalai buvo pavogti 2013-04-14 ieškovės namuose įvykdytos vagystės metu, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Iš atsakovo iniciatyva į bylą pateikto A. C. pareiškimo policijai dėl įvykdytos vagystės, A. C. ir A. C. parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei paaiškinimų draudimo bendrovei AAS „Gjensidige“ matyti, kad nei viename iš šių dokumentų net nebuvo užsiminta, kad, be kitų daiktų, galimai buvo pavogti ir vekselio bei pinigų perdavimo - priėmimo akto originalai. Sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad mažai tikėtina, jog galima pamiršti, kad tarp pavogtų daiktų buvo ir 170 000 Lt vertės vekselio originalas. Teisėjų kolegijos nuomone, šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovės į bylą pateiktame Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą yra aiškiai nurodyta, kad trečiajam asmeniui A. C. minėtos vagystės metu padaryta turtinė žala sudaro tik 54 900 Lt. Akivaizdu, jog, įvertinant dėl vagystės patirtą turtinę žalą, 170 000 Lt suma į padarytos žalos sumą įtraukta nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė nepagrindė savo pateiktos versijos apie tai, kad ginčo vekselio ir pinigų priėmimo – perdavimo akto originalai buvo pavogti. Neišlikus minėtų dokumentų originalams, nėra jokių galimybių patikrinti atsakovo pozicijos, jog šie dokumentai ieškovės buvo suklastoti.

30Konstatavus, jog neegzistavo prievolės pagal vekselį atsiradimo teisinis pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą pagal pateiktą vekselio kopiją.

31Dėl pirmos instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

32Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

33Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, paaiškindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi, o kuriuos vertino kritiškai, ir pateikė tokio savo vertinimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas nesutikti neturi jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina ieškovė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos rašytinių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, kurios lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 str., 185 str., 189 str.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau ieškovei, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų ir teisinių argumentų. Atkreiptinas dėmesys, jog ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

34Dėl papildomo sprendimo pagrįstumo

35Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu nebuvo išspręstas visų atsakovo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo klausimas, 2015 m. birželio 23 d. papildomu sprendimu atsakovui K. P. iš ieškovės papildomai priteisė 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė, tvirtindama, kad ieškinys buvo nepagrįstai atmestas, apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir papildomą sprendimą. Kadangi šiuo procesiniu sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, paliekamas nepakeistas, o ieškovė atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nekvestionuoja, tai darytina išvada, kad nėra jokio teisinio naikinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. papildomą sprendimą.

36Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

37Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų nagrinėjamo bylos kontekste neanalizuoja. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

38Dėl bylos procesinės baigties

39Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimas ir 2015 m. birželio 23 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti.

40Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė B. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 4. Atsakovas K. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog tarp... 8. Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apygardos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė B. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 12. 1. Pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė ir ydingai vertino faktines... 13. 2. Vekselio ir pinigų priėmimo – perdavimo akto originalai į bylą... 14. 3. Atsakovo teiginys, jog jis neva ieškovei galėjo palikti tuščius lapus su... 15. 4. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino paties teismo iniciatyva į... 16. 5. Atsakovui teismas buvo pasiūlęs pateikti įrodymus apie tai, kad atsakovas... 17. 6. Papildomu sprendimu pirmos instancijos teismas iš ieškovės papildomai... 18. Atsakovas K. P. su apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepimu į apeliacini... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-07-15 buvo pasirašytas paprastasis... 23. Dėl ginčo esmės... 24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju rašytinė paskolos... 25. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo... 26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1... 27. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad turėjo finansines galimybes atsakovui... 28. Be to, nagrinėjamo ginčo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad... 29. Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens teigimu, šių dokumentų originalai... 30. Konstatavus, jog neegzistavo prievolės pagal vekselį atsiradimo teisinis... 31. Dėl pirmos instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo... 32. Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai suteikia... 33. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas... 34. Dėl papildomo sprendimo pagrįstumo... 35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į... 36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 37. Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame... 38. Dėl bylos procesinės baigties... 39. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 40. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą ir Klaipėdos...