Byla e2-566-639/2018
Dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų bei atsakovės priešieškinį dėl vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

2sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,

4atsakovo atstovui Linui Mažoniui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei „Tamelita“ dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų bei atsakovės priešieškinį dėl vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

6Teismas

Nustatė

71. ieškovas UAB ,,Mūsų laikas“ ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,Tamelita“ 9 920,67 Eur skolos už nesumokėtą nuomos mokestį, 14 317,74 Eur delspinigių ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašo iškeldinti atsakovę iš užimamų patalpų, esančių adresu ( - ). Nurodo, kad 2016 m. liepos 22 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas už užmokestį suteikė atsakovei teisę laikinai valdyti ir naudotis 156,71 m2 bendro ploto negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis ( - ), Klaipėdoje, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir su patalpų eksploatacija susijusius mokesčius. Nuomos sutartis buvo sudaryta penkerių metų terminui, nurodant, kad už pirmuosius patalpų nuomos metus mokamas 4000 Eur nuomos mokestis, už antruosius metus -3000 Eur, už trečius, ketvirtus ir penktus metus mokamas 5000 Eur mėnesinis nuomos mokestis. Šalys taip pat susitarė, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir mokėti nuo veiklos, numatytos sutarties 1.3 punkte, pradžios, tačiau ne vėliau kaip po 3 (trijų) mėnesių nuo patalpų perdavimo priėmimo akto pasirašymo dienos. Atsakovė nuomos mokesčius bei papildomus mokesčius vėluodavo mokėti, o neatlikus jokių mokėjimų keletą mėnesių iš eilės 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovas informavo atsakovę apie susidariusią skolą. 2017 m. sausio 11 d. atsakovei toliau nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, ieškovas pakartotinai ją raštu informavo apie skolą ir įspėjo, kad atsakovei nesumokėjus skolos numos sutartys su ja bus nutraukiamos. 2017 m. vasario 28 d. ieškovas informavo atsakovę kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2016/07-22-P bus laikoma nutraukta po keturiolikos dienų (t.y. įspėjimo laikotarpio) nuo šio rašto pateikimo dienos, t.y. nuo 2017 m. kovo 15 d. Atsakovė UAB “Tamelita” skolos neapmokėjo, todėl 2017 m. kovo 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2016/07-22-P nustojo galioti. Pasibaigus Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2016/07-22-P (pirmo aukšto patalpų nuomos sutarties) galiojimui, pasibaigia ir Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2016/07-22 (antro aukšto patalpų nuomos sutarties) galiojimas. Toks atvejis yra numatytas pastarosios nuomos sutarties (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2016/07-22) 9.2.4 punkte. Nutraukus nuomos sutartį, nauja nuomos sutartis nebuvo sudaryta, jokių susitarimų tarp šalių dėl tolimesnio atsakovės naudojimosi patalpomis nebuvo, tačiau atsakovė ir toliau nepagrįstai naudojasi ieškovo patalpomis. Dėl to, kad patalpos nebuvo priduotos ieškovui, ieškovas patyrė nuostolių, t. y. negavo nuomos mokesčio. Pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį, nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, o taip pat kitus nuostolius. Pažymi, kad už tolimesnį naudojimąsi patalpomis atsakovei buvo skaičiuojamas 4000 Eur nuomos mokestis. Taip pat sutarties galiojimo metu bei ją nutraukus pagal sutarties 8.1. punktą skaičiuoti 0,2 proc. delspinigiai nuo neapmokėtos sumos dydžio už kiekvieną atsiskaitymo termino praleistą dieną.

82. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas A. Vaičiūnas patvirtino patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Atsakovės priešieškinį prašė atmesti. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad atsakovė visada vėluodavo atlikti sąskaitų apmokėjimus dėl ko buvo skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai, tuo tarpu keletą mėnesių iš eilės atsakovei nemokant sąskaitų ir nereaguojant į raginimus atsiskaityti, ieškovas, laikydamasis visų įstatymuose ir sutartyje numatytų sutarties nutraukimo sąlygų vienašališkai nutraukė sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis 2017 m. kovo 15 d. buvo nutraukta, atsakovė buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 15 d. išsikelti iš nuomojamų patalpų. Nutraukus sutartį ieškovas apskaičiavo skolos ir delspinigių sumas, skolos dalis buvo padengta panaudojus atsakovės įmokėtą avansą. Minėtų įpareigojimų atsakovė nevykdo ir daugiau nei metus savavališkai tęsia savo veiklą ieškovo patalpose ir neatlaisvina ieškovui priklausančių patalpų, todėl turi būti iškeldinama teismo sprendimu. Nurodė, kad ieškovas yra verslo subjektas, kurio pajamas sudaro gaunami nuomos mokesčiai, tuo tarpu atsakovei nemokant nuomos mokesčių ir neatlaisvinant patalpų, ieškovas negali disponuoti jam priklausančiomis patalpomis taip pat patiria nuostolius, negauna ne tik nuomos mokesčio, bet turi mokėti mokesčius už minėtoms patalpoms teikiamas komunalines paslaugas.

93. Atsakovė UAB ,,Tamelita“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai prašo nuostolių atlyginimo, nes atsakovė nuomos sutarties sąlygų nepažeidė. Atsakovė patalpų negrąžina, nes mano, jog ieškovas sutartį nutraukė ir reikalauja išsikelti iš nuomojamų patalpų nepagrįstai. Nurodo, kad viena iš priežasčių dėl ko atsakovė atsisakė apmokėti už nuomą pateiktas sąskaitas – faktūras ML24980 2017.11.02; ML25186 2017.12.01; ML25394 2018.01.02; ML25802 2018.03.01, yra tai, kad šios sąskaitos – faktūros yra surašytos ir pateiktos apmokėjimui nesilaikant sutarties 7.3.2 punkto sąlygų. Kadangi atsakovė yra apmokėjusi 12 ieškovo sąskaitų už nuomą, nuo 13-os sąskaitos vienerius metus mėnesinis nuomos mokestis yra ne 4000 Eur, o 3000 Eur per mėnesį. Ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.499 str. nuostata ir prašo taikyti sutartinę atsakomybę, nes nuomos sutarties pažeidimo nebuvo. Ieškovas prašo priteisti ne tik nuomos mokestį, bet ir 21 proc. dydžio PVM. Kadangi, nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas po 3000 Eur per mėnesį, atitinkamai turi būti mažinamas ir atsakovės už nuomą mokamas PVM, todėl nuo 2017 m. lapkričio vieno mėnesio sąskaitos dydis turi būti ne 4840 Eur, kaip nurodo ieškovas, o 3630 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovė nors ir vėluoja atlikti mokėjimus, komunalinius mokesčius ir nuomos mokestį moka, todėl ieškovo vienašališkas sutarties nutraukimas yra neadekvati ir neproporcinga teisių gynimo priemonė, pažeidžia atsakovės interesus ir teises. Atsakovė nuomojamose patalpose atliko remonto darbus už 100 000 Eur, tuo tarpu nutraukus nuomos sutartį, į patalpų remontą investuotos lėšos atsakovei nebūtų grąžintos, o ieškovas tokiu būdu nepagrįstai praturtėtų. Ieškovas taip pat nepagrįstai prašo priteisti palūkanas, tačiau pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnio 2 dalį, netesybos (ieškovas netesybas nepagrįstai laiko palūkanomis) yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą ir papildomai priteisiamos negali būti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų priteisti netesybas, prašo taikyti šešių mėnesių senaties terminą.

104. Atsakovė taip pat pateikė ieškinį, kuris laikytinas priešieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovo su atsakove 2017 m. liepos 22 d. sudarytų Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių Nr. 2016/07-22 ir Nr. 2016/07-22-P vienašališką nutraukimą neteisėtu; pripažinti, kad ieškovo su atsakove 2016 m. liepos 22 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys Nr. 2016/07-22 ir Nr. 2016/07-22-P yra galiojančios ir turi būti vykdomos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

115. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Atsakovės atstovas fakto, kad atsakovė dažnai vėluoja atsiskaityti su ieškovu neginčijo, tačiau pažymėjo, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai vienašališkai nutraukdamas sutartį, keturiais metais anksčiau nei buvo numatytas sutarties pabaigos terminas. Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, dėl neapmokėtų sąskaitų, kadangi nors ir pavėluotai pateiktos sąskaitos visada buvo apmokamos, tuo tarpu nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pateiktos sąskaitos buvo neapmokėtos ir grąžintos ieškovui, nes jose buvo nurodyta klaidinga nuomos mokesčio suma, kur skaičiuojamas 4000 Eur dydžio nuomos mokestis, kai tuo tarpu turėjo būti skaičiuojamas 3000 Eur mėnesinis nuomos mokestis kaip už antruosius patalpų nuomos metus. Ieškovas atsakovei jokių PVM sąskaitų faktūrų su patikslinta nuomos mokesčio suma nepateikė, taip sukurdamas situaciją, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo mokėti ieškovui. Ieškovas neatsižvelgė į faktinę situaciją, jog atsakovė savo veiklą pradėjo vykdyti ir pajamas gauti vėliau nei buvo numatyta, taip pat į tai, kad į patalpų gerinimą atsakovė investavo dideles sumas, kurios po sutarties nutraukimo nebūtų atlyginamos atsakovei, tokiu būdu ieškovas praturtėtų atsakovės sąskaita. Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovės vėlavimas apmokėti sąskaitas nėra esminis sutarties pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą nutraukti nuomos sutartį, atsakovės atstovo manymu pripažinus sutarčių nutraukimą neteisėtu tarp šalių būtų galima tęsti nuomos santykius.

12Teismas konstatuoja:

13ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

146. Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog 2016 m. liepos 22 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas už užmokestį suteikė atsakovei teisę laikinai valdyti ir naudotis 156,71 m2 bendro ploto negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis ( - ), Klaipėdoje, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir su patalpų eksploatacija susijusius mokesčius.

157. 2016 m. liepos 22 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad patalpos išnuomojamos penkerių metų terminui, kuris prasideda patalpų priėmimo pasirašymo dieną. Sutarties 7.3. punkte šalys taip pat susitarė už pirmuosius patalpų nuomos metus mokamas 4000 Eur nuomos mokestis, už antruosius metus -3000 Eur, už trečius, ketvirtus ir penktus metus mokamas 5000 Eur mėnesinis nuomos mokestis. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir laiku nuomos mokesčio nemokėjo, 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovas informavo atsakovę apie susidariusią skolą. 2017 m. sausio 11 d. atsakovei toliau nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, ieškovas pakartotinai ją raštu informavo apie skolą ir įspėjo, kad atsakovei nesumokėjus skolos numos sutartys su ja bus nutraukiamos. 2017 m. vasario 28 d. ieškovas informavo atsakovę, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2016/07-22-P bus laikoma nutraukta po keturiolikos dienų (t.y. įspėjimo laikotarpio) nuo šio rašto pateikimo dienos, t.y. nuo 2017 m. kovo 15 d. Atsakovas UAB “Tamelita” skolos neapmokėjo, todėl 2017 m. kovo 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2016/07-22-P nustojo galioti. Pasibaigus Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2016/07-22-P (pirmo aukšto patalpų nuomos sutarties) galiojimui, pasibaigia ir Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2016/07-22 (antro aukšto patalpų nuomos sutarties) galiojimas. Toks atvejis yra numatytas pastarosios nuomos sutarties (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2016/07-22) 9.2.4 punkte.

168. 2017 m. balandžio 19 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos dėl negauto nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo. Nutraukus nuomos sutartį, nauja nuomos sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovė ir toliau naudojasi ieškovo patalpomis, todėl ieškovas patikslino savo ieškinio reikalavimus, prašydamas CK 6.499 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti iš atsakovės nuostolius už laikotarpį, kuriuo atsakovė delsė grąžinti ieškovui patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovė atliko dalį mokėjimų, kuriais padengė sutarties galiojimo metu susidariusią skolą, ieškovas prašo priteisti nesumokėto nuomos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo, kuris laikytinas ieškovo nuostoliais. Taip pat ieškovas prašo priteisti 14 317,74 Eur delspinigių, kurie priskaičiuoti už pradelstas mokėti nuomos mokestį dienas nuomos sutarties galiojimo metu ir po jos nutraukimo.

179. Atsakovė laikosi pozicijos, jog pagrindo nutraukti nuomos sutartį nebuvo, toks ieškovo elgesys yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsakovė esminių sutarties sąlygų nepažeidė, dėl to vienašališkas sutarties nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu. Atsakovė visus įsiskolinimus yra sumokėjusi, tuo tarpu išsikelti iš nuomojamų patalpų ir mokėti 4000 Eur dydžio nuomos mokestį antraisiais nuomos metais, kai sutartyje buvo numatyta 3000 Eur suma, neturėjo, o patikslintos sąskaitos jai pateiktos nebuvo. Sutartis buvo nevykdoma dėl paties ieškovo nebendradarbiavimo, tuo tarpu poros mėnesių laikotarpis, kai pradelsta sumokėti nuomos mokestį dėl objektyvių priežasčių, nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutartį.

18Dėl sutarties nutraukimo

1910. Išanalizavus byloje surinktus duomenis, išklausius šalių, jų atstovų paaiškinimus teisme, darytina išvada, jog tarp šalių – ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai nuomos santykiai.

2011. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį.

2112. Byloje kilo ginčas ar ieškovas pasielgė teisėtai, vienašališkai nutraukdamas tarp šalių sudarytą nuomos sutartį. Atsakovė priešieškiniu prašo vienašališką sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu ir pripažinti, kad tarp šalių 2016 m. liepos 22 d. sudarytos nuomos sutartys yra galiojančios ir turi būti vykdomos.

2213. Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kotesa“ v. UAB „Autoera“, bylos Nr. 3K-3-102/2011).

2314. Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį taip pat ribojama tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka. Apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Išvardyti teisės vienašališkai nutraukti sutartį ribojimai užtikrina sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, teisinės padėties apibrėžtumą. Vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius; tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai bei apgina sąžiningos šalies interesus. Taigi sutartį vienašališkai nutraukianti šalis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo ir dėl to jai tenkančių nepalankių padarinių.

2415. Pagal CK 6.497 str. 1 d. 3 p., nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Šios normos pagrindu nuomos sutartį nutraukia teismas. Tačiau CK 6.217 str. 5 d. nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas nutraukti tas terminuotas nuomos sutartis, kurių nutraukimą reglamentuoja CK 6.497 ir 6.498 str. (transporto priemonių, negyvenamųjų patalpų, pastatų ir įrenginių, įmonės nuomos) tik teismo tvarka, prieštarautų privačių santykių dispozivytiškumo, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (žr. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Todėl šalių sudarytoje sutartyje numačius, kad ji gali būti vienašališkai nutraukta, jei nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio, vienašališkas sutarties nutraukimas neprieštarauja sutarties šalių valiai sudarant sutartį bei įstatymui.

2516. Byloje pateikti duomenys ir skolos suvestinė patvirtina, kad atsakovė sutarties galiojimo metu vėlavo atlikti mokėjimus, buvo ir laikotarpių, kai atsiskaitymai vėluodavo daugiau nei du mėnesius. Minėti duomenys patvirtina, kad sutartyje numatyti sutarties nutraukimo pagrindai (sutarties 9.2.3. punktas) egzistuoja. 2017 m. vasario 28 d. UAB „Mūsų laikas“ pranešimas UAB „Tamelita“ patvirtina, kad šiuo pranešimu atsakovei pranešta, jog nesumokėjus nuomos mokesčio ieškovas nutraukė nuomos sutartį nuo 2017 m. kovo 15 d. Matyti, kad ieškovas tinkamai įspėjo atsakovę dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas įvykdė CK 6. 497 str. 3 d. nuostatas ir tinkamai informavo atsakovę apie prievolės neįvykdymo pasekmes. Byloje nustačius, kad nuomotojo valia nutraukti nuomos santykius buvo išreikšta 2017 m. vasario 28 d. pranešime, atsižvelgiant į tai, kad sutarties nutraukimo metu egzistavo įstatyme ir šalių sudarytoje sutartyje numatyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai, bei tai, kad ieškovas atsakovę apie sutarties nutraukimą informavo tinkamai, laikantis visų sutartyje numatytų terminų, konstatuotina, kad ieškovė ginčo šalių sutarties nutraukimo sąlygų nepažeidė (CPK 185 str.), todėl atsakovės reikalavimas pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas.

26Dėl iškeldinimo

2717. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas tinkamai įvykdė pareigas pranešti apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą, todėl atsakovei atsirado pareiga išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų. Ieškovo teisės varžomos tuo, kad atsakovė negrąžina ieškovui patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui, ieškovas negali savo nuožiūra naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, ieškovui priklausančiose patalpose yra kitiems asmenims priklausančio turto. Atsakovė neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovui prieš terminą nutraukus nuomos sutartį, atsakovė negrąžino ieškovui patalpų. Pažymėtina, kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos (teisme ieškinys gautas 2017 m. balandžio 19 d.) praėjo metai, tačiau atsakovė negrąžina ieškovui priklausančių patalpų (CK 6.497, 6.499 straipsniai).

2818. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, įskaitant galimybe nekliudomai naudotis daiktu, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas turi teisę savo turtą valdyti savo nuožiūra pagal savo norą ir poreikį, taip pat turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias teises, t. y. valdymą, naudojimą ar disponavimą (CK 4.37 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šiuo metu jokie sutartiniai santykiai šalių nesieja nuomos sutartys yra nutrauktos. Ieškovo reikalavimas dėl iškeldinimo laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).

2919. Taigi įstatymas numato, jog ieškovo, kaip savininko, pažeistos teisės turi būti ginamos nuo bet kokių pažeidimų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė šiuo metu be teisėto pagrindo, yra užėmusi ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo negrąžina, todėl atsakovė iš jo iškeldintina teismo tvarka.

30Dėl nuostolių atlyginimo

3120. Nutraukus nuomos sutartis, naujos nuomos sutartys nebuvo sudarytos, taip pat tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta jokių susitarimų dėl atsakovės tolimesnio naudojimosi nuomojamomis patalpomis, o atsakovė ir toliau naudojosi ieškovo patalpomis, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas CK 6.499 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos sudaro negautas nuomos mokestis už laikotarpį, kuriuo atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovo patalpomis t. y. nuo 2017 m. kovo 15 d. +PVM bei patalpų eksploatavimo išlaidos. Kadangi atsakovė minėtu laikotarpiu atliko tam tikrus mokėjimus, įsiskolinimo suma sudaro 9 920,67 Eur.

3221. CK 6.499 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 str. 4 d.). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 str. 2 d.).

3322. Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. likviduojama UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010; kt.). Toks išaiškinimas svarbus keletu aspektų. Pirma, sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą. Antra, remiantis nurodytu išaiškinimu, darytina išvada, kad nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė. 23. Minėta, jog nagrinėjamu atveju, ginčo patalpos buvo išnuomotos 5 metų laikotarpiui, tačiau nuomos santykiai baigėsi 2017 m. kovo 15 d. ieškovui vienašališkai nutraukus sutartis. Pagal sutarties 9.6. punktą, pasibaigus sutarčiai, nuomininkui suteikiamas ne didesnis kaip 30 kalendorinių dienų terminas išsikraustymui, už kurį mokami sutartyje nustatyti mokėjimai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad patalpų atsakovė ieškovui nėra grąžinusi.

3424. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos sudaro nuo 2017 m. kovo 15 d. skaičiuojamas nuomos mokestis ir PVM bei patalpų eksploatavimo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalinai atlikdavo mokėjimus bendra įsiskolinimo suma sudaro 9 920,67 Eur. 25. Teismas daro išvadą, jog atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pagal kurį atsakovas nuo nuomos sutarties termino pasibaigimo privalo kompensuoti už patalpų nuomą negautas pajamas ir atlyginti kitus su patalpų negrąžinimu susijusius nuostolius, ieškovui turi būti priteisiami patirti nuostoliai už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, t. y. nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį. Nagrinėjamu atveju nuostolių dydžiui nustatyti yra reikšmingi nuomos sutarties 7.3.1. ir 7.3.2. punktai, kur numatyta, jog pirmaisiais baro veiklos metais nuomos mokestis sudaro 4000 Eur be PVM, tuo tarpu antraisiais baro veiklos metais mokamas mėnesinis nuomos mokestis yra 3000 Eur be PVM.

3526. Įrodinėdamas patirtos žalos (nuostolių) dydį, ieškovas remiasi 2016 m. liepos 22 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, pagal kurią nekilnojamojo turto vieno mėnesio kaina yra 4000 Eur be PVM (su PVM 4840 Eur). Tačiau atsakovė tvirtina, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja už visą laikotarpį, po sutarties nutraukimo mokėti 4000 Eur nuomos mokestį, kai nuo 2017 m. lapkričio mėnesio prasidėjo antrieji atsakovės baro veiklos metai, taigi nuo 2017 m. lapkričio mėnesio turėjo būti skaičiuojamas ne 4000 Eur, o 3000 Eur nuomos mokestis, taip pat atsakovės teigimu ieškovas į priteistiną sumą nepagrįstai įskaičiuoja PVM, nes tai yra ne ieškovo nuostoliai, o mokestis valstybei.

3627. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Acumen“ v. ,,Rovė“ Nr. 3K-3-469/2009). Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma v. Kauno miesto savivaldybės administracija Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“ Nr. 3K-3-322/2008).

3728. Ieškovas be nuomos mokesčio reikalauja, kad atsakovė sumokėtų 21% didesnę kainą, nes ieškovas yra PVM mokėtojas ir tokio dydžio pridėtinės vertės mokestį privalo pagal įstatymą sumokėti į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė mokės nuomos mokestį ir galiojančio dydžio PVM mokestį, atsakovė ginčo laikotarpiu turėjo pareigą mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir nuo šios sumos skaičiuojamą PVM. Ieškovo už atsakovą mokamas valstybei PVM yra tiesioginiai ieškovo nuostoliai, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja nuomos mokesčio kartu su PVM. Kadangi, ieškovui išrašius PVM sąskaitas faktūras, atsirado pareiga sumokėti į valstybės biudžetą PVM, nors realių pajamų negauna, todėl šis mokėtinas PVM laikytinas tiesioginiais ieškovo nuostoliais.

3829. Taip pat atsakovė nurodo, kad nuo 2017 m. lapkričio mėnesio nemokėjo nuomos mokesčio, nes ieškovas pateikė sąskaitas, kuriose nurodyta, jog mėnesinis nuomos mokestis yra 4000 Eur, nors nuo 2017 m. lapkričio mėnesio prasidėjo antrieji baro veiklos metai ir pagal tarp šalių sudarytą sutartį nuomos mokestis turėjo būti sumažintas iki 3000 Eur per mėnesį. Vertinant ieškovo teisme reiškiamą reikalavimą dėl nuostolių matyti, kad ieškovas skaičiuodamas nuostolių dydį jį sieja su mėnesiniu nuomos mokesčiu galiojusiu sutarties nutraukimo metu, t.y. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti mėnesį reikalauja 4000 Eur nuomos mokesčio be PVM. Teismas sutinka, kad į ieškovo nuostolių sumą įskaičiuojamos išlaidos, kurias ieškovas patyrė atsiskaitydamas už patalpų eksploatavimo paslaugas, kurių ieškovas laiku neapmokėjo, tačiau vertinant nuomos mokesčio dydį, atkreiptinas dėmesys, kad nuostoliai yra išimtinai siejami su negautų pajamų dydžiu. Šiuo atveju į ieškovo nuostolius gali būti įskaičiuojamas nuomos mokestis, kurį ieškovas būtų gavęs, jei atsakovė nebūtų pažeidusi savo sutartinių įsipareigojimų, tai reiškia, kad jei atsakovė nebūtų pažeidusi sutarties sąlygų ir ieškovas nebūtų vienašališkai nutraukęs sutarties, sutartis būtų toliau vykdoma ir atsakovė būtų mokėjusi po 3000 Eur mėnesinį nuomos mokestį, kaip tai numatyta 7.3.2. sutarties punkte. Atsižvelgiant į tai, kad į nuostolius gali būtų įskaičiuojamos pajamos, kurias būtų gavęs ieškovas, jeigu sutartis būtų toliau vykdoma, darytina išvada, kad ieškovas nuo 2017 m. lapkričio mėnesio būtų gavęs po 3000 Eur pajamų per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai nuo 2017 m. lapkričio mėnesio skaičiavo 4000 Eur mėnesinį nuomos mokestį, todėl atsižvelgiant, kad į nuostolius buvo skaičiuojama 4 mėnesius po 4000 Eur nuompinigių, nors turėjo būti skaičiuojama po 3000 Eur per mėnesį, nuotolių suma mažintina 4000 Eur (4mėn x 1000 Eur). Nustačius, kad keturis mėnesius turėjo būti mokamas mažesnis nei ieškovo paskaičiuotas nuomos mokestis, perskaičiuotinsa ir PVM, kuris atitinkamai turėtų būti skaičiuojamas nuo mažesnio (t. y. 3000 Eur) mokėtino nuomos mokesčio, šiuo atveju PVM sudarytų 2520 Eur (4 mėn x 3000 x 21%). Atsižvelgiant į tai, kad per keturis mėnesius buvo priskaičiuota ( 3360 Eur PVM suma) t. y. 840 Eur daugiau PVM mokesčio, proporcingai šiai sumai mažintina ir priteistina nuostolių suma. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad antrųjų atsakovės baro veiklos metų terminu turėjo būti mokamas 3000 Eur mėnesinis nuomos mokestis bei į tai, kad nuo šios sumos turi būti skaičiuojamas PVM, proporcingai mažintina ir priteistina nuostolių suma, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 5080,67 Eur (9920,67 Eur – 4000 Eur – 840 Eur). Kitoje dalyje ieškinį atmetant.

39Dėl netesybų (delspinigių)priteisimo

4030. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 14 317,74 Eur delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. kovo mėn. Ieškovas prašomus priteisti delspinigius skaičiuoja už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. kovo mėn. (16 mėnesių), atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui, netesybos nagrinėjamu atveju galėtų būti priteisiamos tik už 6 mėnesius.

4131. Spręsdamas netesybų priteisimo klausimą nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika suformuota apžvalgoje AC-37-1 (publikuota 2013 m. biuletenyje „Teismų praktika Nr. 37.

4232. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Atsakovė pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui dėl delspinigių.

4333. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Jeigu per šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pasibaigimo ieškinys dėl delspinigių priteisimo nepareiškiamas, tai iš viso netenkama teisės į delspinigių priteisimą, išskyrus atvejus, kada senaties terminas atstatomas, taip pat jeigu taikyti ieškinio senaties terminą neprašo skolininkas ar jeigu senaties termino eiga nutraukta. Esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t.y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 39, 2002 m. gruodžio 20 d.; CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad senaties terminas reikalavimui dėl netesybų už laiku neatliktus darbus ar neapmokėjimą pareikšti prasideda kiekvieną pažeidimo, t.y. kiekvieną einančią darbų neatlikimo ar neapmokėjimo dieną. Pareiškus ieškinį šešių mėnesių termino ribose, ieškinio senaties termino eiga nutrūksta ir po to delspinigių galima reikalauti ir daugiau kaip už šešis mėnesius arba toje pačioje byloje padidinant ieškininius reikalavimus, arba pareiškiant naujus ieškinius senaties termino ribose vėliau.

4434. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą atsakovo prašymas dėl senaties taikymo reikalavimui dėl netesybų atmestinas.

4535. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės UAB „Tamelita“ 14317,74 Eur delspinigių (netesybų), minėtą sumą sudaro 3748,88 Eur delspinigių priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos t. y. 2017 m. balandžio 19 d., likusi delspinigių suma priskaičiuota už vėluojančius atsiskaitymus po sutarties nutraukimo ir kreipimosi į teismą. Pažymėtina, jog ginčo tarp šalių, kad atsakovė vykdo veiklą negyvenamose patalpose, adresu ( - ), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn., kai nuomos sutarties terminas jau buvo pasibaigęs, iš esmės nėra. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, visų pirma, pažymėtina, jog nuomos Sutartis pasibaigė 2017 m. kovo 15 d., todėl pasibaigus nuomos sutarčiai, o atsakovei pažeidus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir toliau vykdant veiklą ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, ieškovui atsiranda teisė nuostolių atlyginimo – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį. Sutarties 8.1. punktu šalys susitarė, kad nuomininkui vėluojant mokėti nuomos mokėti nuomininkas įsipareigoja, mokėti ieškovui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 8.1. p.). Bylos duomenys patvirtina, kad šalys, sudarydamos sutartį, įvertino prisiimtų įsipareigojimų dydį bei atsakomybę ir laisva valia susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių, nenustatydamas kitų netesybų.

4636. Netesybų sąvoka expressis verbis (aiškiai, aiškiais žodžiais) nustatyta CK 6.71 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią nuostatą netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). Pažymėta, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, tarp jų ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

4737. Netesybų prigimtis yra dvejopa. Pirma, netesybos yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.) ir atlieka skatinamąją bei užtikrinamąją prievolių įvykdymo funkciją. Sutarties šalys iš anksto susitaria bei nustato atsakomybės už prievoles pažeidimo dydį ir turi galimybę netesybas išieškoti už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nurodytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Antra, netesybos yra viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str. 3 d.). Taigi, bendriausia prasme kreditoriaus gaunama iš skolininkų už prievolės pažeidimą netesybų suma kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą konstatuota, kad netesybos atlieka prievolės užtikrinimo funkciją ir civilinės atsakomybės funkciją, nes yra skirtos padengti nuostoliams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis UAB „Miaras“ v. A. Daujoto individuali įmonė „Aldaujana“ byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).Tačiau sutartyje šalims susitarus dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nepanaikinama kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti nuostolius.

4838. Atsakovė prašė nesant teisinio pagrindo atmesti visą reikalavimą dėl netesybų, šį reikalavimą tenkinti iš dalies, delspinigius sumažinti iki protingų, t.y. 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005.

4939. Nors komercinių šalių santykius reglamentuojantys įstatymai nenurodo konkretaus delspinigių dydžio, o šalys laisvos susitarti dėl jo, situacija tampa šiek tiek dviprasmiška, sudarius sutartį ir susitarus joje dėl delspinigių. Remiantis LR CK 6.189 str. 1 d., teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatos, nustatančios konkretaus dydžio netesybas už termino įvykdyti turtinę prievolę pradelsimą, sutarties šalims turi įstatymo galią. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad, nepaisant to, kokiu būdu yra nustatytos netesybos (įstatymo, sutarties ar teismo), teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Neprotingai didelių netesybų sąvoka įstatyme nėra atskleista ir kiekvienu atveju teismo vertintina atskirai. Mažindamas netesybas, teismas gali tai padaryti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

5040. Taigi vėlesnėje (nei atsakovo nurodytoje) praktikoje, t.y. nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad, kadangi įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negalima laikyti, kad teismų praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

5141. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2016-07-22 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios 8.1. punktuose susitarė dėl atsakomybės už pradelstus atsiskaitymus, t.y. kad “pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus kaltoji šalis įsipareigoja mokėti 0,2 procentus neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną“. Teismo vertinimu atsakovo argumentas, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai yra laikomi atitinkančiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą yra nepagrįstas, nes netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Kaip jau minėjo teismas, priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

5242. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo neabejotinai teigti, kad šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. Teismas, spręsdamas delspinigių dydžio klausimą, pažymi, kad šalys patalpų nuomos sutartį sudarė laisva valia, be to, sutartis sudaryta 2016 metais (visuotinai deklaruojama, kad tuo metu ekonominė krizė buvo pasibaigusi) duomenų, kad atsakovas po sutarties sudarymo būtų pareiškęs pretenzijas dėl delspinigių dydžio, nėra. Pažymėtina, ir tai kad išnuomotos patalpos yra Klaipėdos miesto centre. Teismas taip pat pažymi, kad abi sutarties šalys, tiek ieškovas tiek atsakovas yra verslo subjektai, kurie sudarant sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl teismas negali iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo mažinti šalių susitarimu, laisva valia nustatytų netesybų dydžio.

5343. Kartu teismas pažymi, kad ieškovas delspinigius 2018-01-03 d. 2017-12-01 d. ir 2018-01-02 d. paskaičiavo nuo 4840,00 Eur sumos (nuo 2018-03-01 d. delspinigiai nereikalauti.). Tai yra delspinigiai paskaičiuoti nuo 4000 Eur. nuomos mokesčio ir 21 procentų PVM kas sudaro 840 Eur. Iš viso 4840,00 Eur. Teismas šio sprendimo 29 punkto motyvuose nurodė, kad ieškovas už nurodytą laikotarpį nuomos mokestį turėjo skaičiuoti po 3000 Eur per mėnesį bei nuo nurodytos sumos atitinkamą 630 Eur PVM. Įvertinus tai delspinigių suma mažintina ir jos perskaičiuotinos nuo 3630,00 Eur sumos. Ieškovo pateiktoje delspinigių skaičiavimo lentelėje 2017-11-07 d. sąskaitos paskaičiuoti 551,76 Eur. delspinigiai. Kurie mažintini iki 413,82 Eur (551,76 Eur : 4 x 3 = 413,82 Eur). 2017-12-06 d. sąskaitos paskaičiuoti 822,80 Eur. delspinigiai. Kurie mažintini iki 617,10 Eur (822,80 Eur : 4 x 3 = 617,10 Eur). 2018-01-07 d. sąskaitos paskaičiuoti 513,04 Eur. delspinigiai. Kurie mažintini iki 384,78 Eur (513,04 Eur : 4 x 3 = 384,78 Eur). Po perskaičiavimo delspinigių dydis sumažintinas 1415,70 Eur. (384,78 + 617,10 + 413,82 = 1415,70).

5444. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl 14 317,74 Eur tenkintinas taip pat tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 12902,04 Eur delspinigių (14317,74 Eur - 1415,70 = 12902,04). Kitoje dalyje ieškinį atmetant.

55Dėl procesinių palūkanų

5645. LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (17982,71 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

5846. Ieškovas pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 3601 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 576 Eur žyminio mokesčio; 3025 Eur advokato pagalbai apmokėti.

5947. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas laiko, kad ieškovas pareiškė du reikalavimus - 100 procentų patenkintas reikalavimas dėl iškeldinimo už kurį sumokėtas tuomet galiojęs 31,00 Eur žyminis mokestis). Nurodytas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovui. Kita žyminio mokesčio dalis (545 Eur) sumokėta už turtinį reikalavimą. 74,19 procentų patenkinus ieškovo turtinį reikalavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina atitinkama žyminio mokesčio dalis, t.y. 404,33 Eur. (545 x 74,19 proc. = 404,33 Eur. ). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 435,35 sumokėto žyminio mokesčio. Be to ieškovei iš atsakovės priteistina 74,19 proc. advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų, t,y. priteistina 2244,25 Eur. (3025 x 74,19 proc. = 2244,25 Eur. ). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistina 2679,60 Eur. bylinėjimosi išlaidų (435,35 + 2244,25 = 2679,60 Eur.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str. 1 d., ).

60Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

61ieškinį tenkinti iš dalies.

62Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tamelita“ 5080,67 Eur nuostolių ir 12902,04 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17982,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. balandžio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2679,60 Eur. bylinėjimosi išlaidų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ naudai.

63Iškeldinti uždarąją akcinę bendrovę „Tamelita“ su visais jai priklausančiais daiktais iš patalpų, esančių adresu ( - ) Klaipėdoje, unikalus Nr. ( - ).

64Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

65UAB „Tamelita“ priešieškinį atmesti.

66Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius... 2. sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,... 4. atsakovo atstovui Linui Mažoniui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 6. Teismas... 7. 1. ieškovas UAB ,,Mūsų laikas“ ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 8. 2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas A. Vaičiūnas patvirtino... 9. 3. Atsakovė UAB ,,Tamelita“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį ginčijo... 10. 4. Atsakovė taip pat pateikė ieškinį, kuris laikytinas priešieškiniu,... 11. 5. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovo patikslintą... 12. Teismas konstatuoja:... 13. ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.... 14. 6. Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog 2016 m.... 15. 7. 2016 m. liepos 22 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 punkte... 16. 8. 2017 m. balandžio 19 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos dėl... 17. 9. Atsakovė laikosi pozicijos, jog pagrindo nutraukti nuomos sutartį nebuvo,... 18. Dėl sutarties nutraukimo... 19. 10. Išanalizavus byloje surinktus duomenis, išklausius šalių, jų atstovų... 20. 11. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais... 21. 12. Byloje kilo ginčas ar ieškovas pasielgė teisėtai, vienašališkai... 22. 13. Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta... 23. 14. Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį taip pat... 24. 15. Pagal CK 6.497 str. 1 d. 3 p., nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš... 25. 16. Byloje pateikti duomenys ir skolos suvestinė patvirtina, kad atsakovė... 26. Dėl iškeldinimo ... 27. 17. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas tinkamai įvykdė... 28. 18. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti... 29. 19. Taigi įstatymas numato, jog ieškovo, kaip savininko, pažeistos teisės... 30. Dėl nuostolių atlyginimo... 31. 20. Nutraukus nuomos sutartis, naujos nuomos sutartys nebuvo sudarytos, taip... 32. 21. CK 6.499 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasibaigus nuomos sutarčiai,... 33. 22. Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto... 34. 24. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos... 35. 26. Įrodinėdamas patirtos žalos (nuostolių) dydį, ieškovas remiasi 2016... 36. 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuostolių kaip... 37. 28. Ieškovas be nuomos mokesčio reikalauja, kad atsakovė sumokėtų 21%... 38. 29. Taip pat atsakovė nurodo, kad nuo 2017 m. lapkričio mėnesio nemokėjo... 39. Dėl netesybų (delspinigių)priteisimo... 40. 30. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 14 317,74 Eur... 41. 31. Spręsdamas netesybų priteisimo klausimą nagrinėjamoje byloje teismas... 42. 32. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas... 43. 33. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. sutrumpintas šešių... 44. 34. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą atsakovo prašymas... 45. 35. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės UAB... 46. 36. Netesybų sąvoka expressis verbis (aiškiai, aiškiais žodžiais)... 47. 37. Netesybų prigimtis yra dvejopa. Pirma, netesybos yra vienas iš prievolių... 48. 38. Atsakovė prašė nesant teisinio pagrindo atmesti visą reikalavimą dėl... 49. 39. Nors komercinių šalių santykius reglamentuojantys įstatymai nenurodo... 50. 40. Taigi vėlesnėje (nei atsakovo nurodytoje) praktikoje, t.y. nuo 2007 m.... 51. 41. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2016-07-22 sudarė... 52. 42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo,... 53. 43. Kartu teismas pažymi, kad ieškovas delspinigius 2018-01-03 d. 2017-12-01... 54. 44. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl 14 317,74 Eur... 55. Dėl procesinių palūkanų... 56. 45. LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. 46. Ieškovas pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 3601 Eur... 59. 47. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinos... 60. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 61. ieškinį tenkinti iš dalies.... 62. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tamelita“ 5080,67... 63. Iškeldinti uždarąją akcinę bendrovę „Tamelita“ su visais jai... 64. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 65. UAB „Tamelita“ priešieškinį atmesti.... 66. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...