Byla e2-11427-639/2017
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir 2 896,00 Eur skolos priteisimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo bei ieškovo V. V. priešieškinį atsakovui D. M., dėl pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pradavimo sutarties, 1000,00 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanų priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,

2sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieškovui D. M. (D. M.), jo atstovui advokato padėjėjui D. M., atsakovo atstovui advokatui Alvydui Butai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. V., dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir 2 896,00 Eur skolos priteisimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo bei ieškovo V. V. priešieškinį atsakovui D. M., dėl pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. sausio 16 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo – pradavimo sutarties, 1000,00 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas D. M. (D. M.) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti galiojančia nuo sudarymo momento įmonės UAB „( - )“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo 2 896 Eur už perleistą turtą. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 15 d. šalys sudarė preliminarią sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2017 m. sausio 20 d. parduoti įmonės UAB „( - )“ akcijas už 2 896 Eur bei ieškovui priklausančią įrangą, o atsakovas įsipareigojo nupirkti įmonės akcijas ir įrangą. Pakvitavime dėl 1000,00 Eur avanso sumokėjimo (nors susitarimą patvirtinančiame raštelyje ši suma įvardinta kaip rankpinigiai) nurodyta “už UAB „( - )“ ir įrangos pardavimą“. 2017 m. sausio 16 d. šalys pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Nurodo, kad ieškovas savo įsipareigojimą parduoti 100 vnt. paprastų UAB „( - )“ akcijų už 2 896,00 Eur įvykdė, šią pardavimo sutartį pasirašė ir įregistravo VĮ „Registrų centras“. Tuo pagrindu atsakovas 2017 m. sausio 16 d. užpildė prašymą JAR-1, formą registruoti juridinių asmenų registre vieninteliu akcininku ir akcininko sprendimu paskyrė save įmonės direktoriumi, tačiau atsakovas sutarties 4 p. sąlygos neįvykdė, likusių pinigų iki šiol nesumokėjo, inventoriaus negrąžina. Ieškovas pažymėjo, kad ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir akcijų kainos nesumokėjo.

5Atsakovas V. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad, skirtingai nei nurodoma patikslintame ieškinyje, vien duomenų Registrų centre įregistravimas nereiškia, kad V. V. faktiškai pradėjo valdyti įmonę, nes įmonės dokumentai jam perduoti nebuvo. Atsakovas taip pat nurodo, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes ji ne tik nepatvirtinta notaro kaip to reikalauja įstatymas, bet ir neatitinka tikrosios šalių valios išraiškos, nes šalims nepavyko susitarti dėl sandoriu įgyjamų objektų ir jų kainos. Jis sudarė ginčo sutartį apgaulės įtakoje, nes nebuvo informuotas apie įmonės turtinę padėtį, įmonės įrangos perleidimo sąlygas, dėl to pasirašydamas sutartį buvo suklaidintas dėl esminių aplinkybių (CK1.90 str.).

6Atsakovas taip pat pateikė ieškinį, kuris laikytinas priešieškiniu, kuriuo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. sausio 16 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo – pradavimo sutartį, sudarytą tarp V. V. ir D. M. ir taikyti restituciją – įpareigoti D. M. grąžinti atsakovui 1000,00 Eur sumokėto avanso bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

7Teismo posėdžio metu ieškovas D. M. ir jo atstovas advokatas D. M. nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė preliminarią sutartį, kuria ieškovas iki 2017 m. sausio 20 d. įsipareigojo parduoti, o atsakovas už 2 896 eurų nupirkti UAB „( - )“ akcijas bei ieškovui nuosavybės teise priklausančią automobilių plovimo, valymo įrangą, kuri panaudos sutarties pagrindais perduota įmonei. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu sudarydamas sutartį betarpiškai bendravo, atsakovui buvo aprodytos visos įmonės patalpos ir įranga. Ieškovo teigimu tiek sudarant preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį tiek pagrindinę, buvo susitarta dėl 2 896 Eur vertės įmonės UAB „( - )“ paprastųjų akcijų 100 vnt., kurių kiekvienos vertė 28,96 Eur ir įmonei panaudos sutarties pagrindais priklausančios įrangos pirkimo. Ieškovas paaiškino atsakovui, kokie sandoriai turės būti sudaryti, t.y., kad verslo perėmimui reikalinga ir įsigyti įmonės UAB "( - )" akcijas ir sudaryti sutartį dėl įmonėje naudojamos įrangos pirkimo.

8Teismo posėdžio metu ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo sumokėti 1000 Eur laikytini avansu atsisakė reikalavimo juos užskaityti kaip baudą ir savo reikalavimą sumažino iki 1 896 Eur. Atstovas pažymėjo, kad ieškovas su atsakovu 2017 m. sausio 16 d. pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nuvyko į Registrų centrą ir V. V. įregistravo įmonės savininku, toks ginčo šalių elgesys patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta, šalių valia buvo suderinta ir išreikšta – ieškovas įsipareigojo parduoti įmonės akcijas ir įrangą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą kainą už akcijas ir tada konkrečiau susitarti dėl įrangos pirkimo, savo įsipareigojimus V. V. patvirtino sumokėdamas 1 000 Eur avansą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atstovas prašo pripažinti šalių sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia, juolab, kad įstatyme numatyta, jog tais atvejais, kai daiktą pirkti ar parduoti įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

9Atsakovo atstovas Alvydas Buta teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutiko, su ieškovo teiginiu, kad duomenys, apie įmonės finansinę padėtį buvo viešai prieinami ir atsakovui galėjo būti žinoma įmonės finansinė padėtis. Nurodė, kad sandorio sudarymo dieną įmonės balansas Registrų centrui pateiktas nebuvo, pats ieškovas įmonės pirkėjui jokių duomenų apie įmonės valdomą turtą ir finansinę padėtį neatskleidė. Iš esmės susitarimas buvo sudarytas dėl veikiančios įmonės pirkimo, tuo tarpu apie tai, kad po akcijų perleidimo atsakovas turės sudaryti papildomą sutartį su D. M. kaip fiziniu asmeniu dėl jam nuosavybės teise priklausančios įrangos pirkimo, pirkėjui nebuvo žinoma. Pažymėjo, kad pats sutarties tekstas atspindi, kad jokių atskirų susitarimų dėl įrangos ar jos kainos nebuvo, tokiu būdu atsakovas pagrįstai manė, jog pirkdamas įmonę kartu įgyja ne tik nuosavybė teisę į akcijas, bet gauna ir visą įmonės veiklos vykdymui reikalingą ir joje esančią įrangą. Atsakovas kaip ir bet kuris atidus žmogus už 2 890 Eur sumą nebūtų pirkęs tuščios įmonės, kuri neturi jokio turto ir, kurios akcijos iš esmės nepadengtos jokiu įmonei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovo atstovas pažymėjo ir tai, kad sutarties 5 punkte šalys numatė, jog sumokėjus visą kainą tarp šalių bus pasirašytas akcijų priėmimo-perdavimo aktas, šis dokumentas nebuvo pasirašytas, tai rodo, kad joks turtas atsakovui nebuvo perduotas, o sutartis laikytina nesudaryta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, atsisakyti teismą patvirtinti sandorį, kurį buvo siekiama sudaryti ne tik nesilaikant įstatyme numatytos notarinės formos, bet kuris iš esmės nebuvo sudarytas, nes šalių valia sudaryti sandorį iki galo nebuvo išreikšta. Šalys skirtingai suprato koks konkrečiai įmonės turtas yra perleidžiamas, tokiu būtu matyti, kad sudarant sandorį iš esmės nebuvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, prašo grąžinti atsakovo sumokėtą 1000 Eur avansą.

10Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „( - )“ buhaltere, tuo laikotarpiu, kai įmonė priklausė D. M.. Įmonės veikla buvo pelninga, įmonė turėjo daug klientų, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti sudaryti įmonės pirkimo sutartį motyvuojant tuo, kad įmonė veikė nuostolingai ar dėl to, kad įmonės finansinė padėtis prasta. Taip pat nurodė, kad įmonės balansas Registrų centrui nebuvo pateiktas dėl jos kaltės, nes ji vėlavo parengti dokumentaciją ir tai nėra susiję su įmonės vengimu paviešinti informaciją apie turtinę įmonės padėtį.

11Teismas konstatuoja:

12ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad D. M. ir atsakovas V. V. 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė preliminarų susitarimą dėl D. M. nuosavybės teise priklausančių 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „( - )“ akcijų, kurių nominali vertė buvo 2 890 Eur pardavimo. Susitarimą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį šalys patvirtino pasirašydamos pakvitavimą dėl 1000 Eur avanso sumokėjimo. Iš šalių atstovų duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2017 m. sausio 16 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (e.b. I t. 53). Iš sutarties 1 ir 3 punktų matyti, kad D. M. pardavė V. V. 100 vnt. paprastųjų UAB „( - )“ akcijų už 2 896 Eur. Pagal sutarties 4 punktą V. V. kainą už įgyjamas UAB „( - )“ akcijas įsipareigojo sumokėti sutarties sudarymo dieną, tačiau nurodyta suma sumokėta nebuvo, iš 2017 m. vasario 17 d. pretenzijos matyti, kad ieškovas D. M. kreipėsi į V. V. dėl skolos už UAB „( - ) “ akcijas sumokėjimo (e. b. I. t., l. 7). Atsakovas atsakydamas į pretenziją nurodė, kad likusią mokėti sumą 1 890 Eur sumokėtų tik gavęs iš ieškovo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri po jos sudarymo liko ieškovo žinioje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu perduoti įmonės dokumentus, kurie būtini vykdyti įmonės veiklą, tačiau dokumentai jam perduoti nebuvo (e. b. I t., l. 9).

14Kaip minėta ieškovas pareiškė ieškinį dėl 2890 Eur. priteisimo, tačiau teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl 1000 Eur ir savo reikalavimą sumažino iki 1 896 Eur.

15Pagal CPK 140 str. 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (ar jo dalies kaip šiuo atveju). Ieškovui atsisakius nuo ieškinio dalies byla toje dalyje nutraukiama (CPK 140 str. 1 d. 293 str. 1 d. 4 p. ). Šalims yra žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Įvertinus tai, byla dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1000 Eur. nutrauktina ieškovui atsisakius nuo ieškinio (CPK 140 str. 1 d. 293 str. 1 d. 4 p. ).

16Taigi ieškovas prašo pripažinti sandorį sudarytu ir įpareigoti atsakovą sumokėti likusią skolos dalį 1 896 Eur. Tuo tarpu, atsakovas prašo atmesti patikslintą ieškinį ir sutartį laikyti nesudaryta, nes akivaizdu, kad ji sudaryta pažeidžiant atsakovo teises. Atsakovas buvo suklaidintas dėl perkamos įmonės, nes manė, jog perka veikiančią įmonę su visa jos veiklos vykdymui reikalinga įranga, tuo tarpu kaip vėliau paaiškėjo, įmonė nuosavybės teise neturi jokio turto, o įranga panaudos sutartimi yra tik trumpalaikis įmonės turtas, kuris turėtų būti perkamas atskirai iš ieškovo kaip fizinio asmens už atskirą kainą.

17Atsakovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui nebuvo pateikta ir byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia, iš tiesų, yra bendrovės UAB „( - )“ finansinė padėtis, ar įmonė turi skolų ir koks yra jos turimas turtas, kadangi įmonės balansas iš kurio būtų galima tai nustatyti, nepateiktas Registrų centrui, nors D. M., būdamas įmonės akcininku ir vadovu, turėjo pareigą pateikti įmonės finansinę padėti atspindinčius duomenis registrui, tačiau to nepadarė. Visa bendrovės dokumentacija atsakovui nebuvo perduota, todėl atsakovas neturėjo galimybės įvertinti kokia reali perkamos įmonės vertė, tokiu būdu 2017 m. sausio 16 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje įžvelgiami ir apgaulės ir suklydimo požymiai (CK 1.91 str., 1.90 str.). Atsakovas sudarė ginčo sutartį apgaulės įtakoje, nes nebuvo informuotas apie įmonės turimą turtą, įmonės įrangos perleidimo sąlygas, dėl to pasirašydamas sutartį buvo suklaidintas dėl esminių aplinkybių (CK1.90 str.).

18Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta tik akcijų prikimo – pardavimo sutartis, kuri suteikė atsakovui teisę valdyti įmonę, tačiau ne joje esančią įrangą, tuo tarpu teisė naudotis įranga buvo aptarta žodžiu. Ieškovas atsakovui dar iki sutarčių sudarymo paaiškino visas aplinkybes susijusias su perleidžiamu verslu, taip pat ir apie tai, kad verslo perėmimui bus sudaryti du sandoriai - akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir įrangos pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi atsakovo apsisprendimas dėl verslo perėmimo buvo tvirtas ir galutinis, jis pasirašė aptartą sandorį laisva valia, ir visos jo sudarymo sąlygos atsakovui buvo žinomos.

19Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertybinių popierių pirkimui – pardavimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus „Pirkimas – pardavimas“ normos, jeigu kiti įstatymai nenustato specialiųjų pirkimo – pardavimo taisyklių.

20Byloje keliamas klausimas dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo. Visų pirma, pažymėtina, kad LR civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą, jog uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti sudaromos notarine forma. Taigi, matyti, kad šiuo atveju šalys sudarydamos UAB „( - )“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos ją patvirtinti notariškai.

21CK 1.93 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Tokiu atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia. Šioje normoje nurodytos dvi sąlygos, kurioms esant sandoris, kuris turi būti notarinės formos, tačiau sudarant sandorį nebuvo laikytasi notarinės formos reikalavimo, gali būti teismo pripažintas galiojančiu: 1) viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 2) antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja abi sąlygos, t. y. ieškovas perdavė įmonės akcijas atsakovui (visiškai įvykdė sandorį) ir atsakovas vengia sandorį įforminti notarine tvarka. Matyti, kad ieškovas įmonės dokumentų, reikalingų vykdyti įmonės veiklą, atsakovui neperdavė, akcijų perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

22Siekiant nustatyti ar sutartis gali būti pripažinta galiojančia svarbu įvertinti ne tik tai ar sudaryta sutartis atitinka įstatymo keliamus formos reikalavimus bet įvertinti ir sutarties turinį, ar sutartyje buvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų.

23Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja LR CK 6.162–6.187 str. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos LR CK normos: 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 str. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Esminės sutarties sąlygos gali būti dviejų rūšių: pirma, nustatytos įstatyme (esminės pagal įstatymą); antra, esminės dėl to, kad sutarties šalis (šalys) joms suteikia tokią prasmę (esminės pagal šalių valią). Vienas iš bet kokios prievolės būtinų elementų yra jos dalykas, todėl kiekviena sutartinė prievolė privalomai turi turėti dalyką (LR CK 6.3 str.). Tai vienintelė esminė sąlyga, kurią turi turėti visos sutartys, taip pat ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Tuo tarpu nei kaina (LR CK 6.198 str.), nei atsiskaitymo tvarka ar kitos sąlygos pagal galiojančius įstatymus nelaikomos esminėmis akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis.

24Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo.

25Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

26Analizuojant bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, matyti, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį kieno nors verčiamas, t.y. prieš savo valią. Atsakovas norėjo ir siekė užsiimti transporto priemonių plovimo, valymo veikla, kurią vykdė UAB „( - )“ ir ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu paneigta nebuvo. Tačiau, atsakovas negalėjo perimti įmonės valdymo ir joje pradėti veiklos, nes nei įmonės dokumentai nei faktiškai pati įmonė jam perduoti nebuvo. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų – t.y. pirminių buhalterinių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti kokia yra bendrovės UAB „( - )“ finansinė padėtis ar įmonė turi kreditorinių įsiskolinimų, be to kas sudaro įmonės turtą ir kuo grindžiama ieškovo nustatyta akcijų vertė. Neturėdamas šių duomenų atsakovas pasirašydamas preliminarią ir pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje šalys nurodė, kad susitaria dėl UAB „( - )“ akcijų ir įrangos pirkimo-pardavimo, negalėjo įvertinti kokį konkrečiai ir kokios vertės įmonės turtą jis įgis sudaręs sandorį. Šis argumentas bylos duomenimis paneigtas nebuvo. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovas grindžia aplinkybę apie tai, jog atsakovui buvo žinoma jog įmonėje esanti ir jos veikloje naudojama įranga nuosavybės teise priklauso ne įmonei, o D. M., yra ieškovo parodymai, kad apie tai sutarties sudarymo metu žodžiu atsakovas buvo informuotas.

27Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015 ir kt.).

28Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

29Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014).

30CK 1.90 straipsnio 4 dalimi apibrėžta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

31Analizuojant byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad sutarties šalys skirtingai suvokė sudaromo sandorio esmę – ieškovas mano (tvirtino), kad preliminariu susitarimu šalys susitarė, kad atsakovas nupirks įmonę t. y. 100 vnt. jos akcijų, o po to iš ieškovo nupirks jam kaip fiziniam asmeniui priklausančią įrangą, kuri panaudos pagrindu perduota valdyti įmonei. Tuo tarpu atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo įsitikinęs, kad sudaromas sandoris apima ne tik įmonės akcijų, bet ir įmonės veikloje naudojamos įrangos pirkimą. Atsakovas pirkdamas įmonę ketino įsigyti veikiančią įmonę su visa tam reikalinga įranga, ir toliau tęsti įmonės veiklą. Apie tai, kad įmonėje esanti įranga nėra įmonei priklausantis turtas ir, kad ji turėtų būti perkama atskirai, sudarant kitą sutartį, atsakovas net nenumanė. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas atsisakė sumokėti likusią dalį pinigų, kadangi jo prašymo pateikti įmonės dokumentus ir pirkimo pardavimo sutartį ieškovas nevykdė. Atsakovui neturint galimybių gauti duomenų apie įmonę ir jos turtą jis nusprendė sandorio nebesudaryti. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad atsakovas kaip ir joks kitas apdairus ir protingas asmuo, žinodamas faktą, jog įmonės naudojama įranga nepatenka į įmonės UAB „( - )“ turto sudėtį ir tai, kad perkamos akcijos yra iš esmės bevertės, kadangi įmonė nuosavybės teise realiai neturi nei turto nei piniginių lėšų, o jos patalpos nuomojamos, nebūtų sudaręs tokio sandorio, nes įmonė be įrangos yra tuščia, bevertė ir be įrangos joje vykdyti veiklos neįmanoma. Atsakovo elgesys, vertinant, ar buvo suklysta ir taikant protingumo kriterijų, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

32Priešieškinyje teigiama, kad atsakovas suklydo dėl sudaromu sandoriu įgyjamo turto apimties, t. y. jis buvo įsitikinęs, kad įgyja veikiančią įmonę su joje esančia įranga, kuri ir priklauso įmonei nuosavybės teise (CK 1.90 str.). Taikant CK 1.90 straipsnį būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

33Atsižvelgiant į posėdžio metu išdėstytus argumentus, matyti, kad sandorio ekonominis tikslas buvo ne paprasčiausiai akcijų kaip vertybinių popierių perleidimas, bet verslo (įmonės) valdymo/kontrolės perdavimas ir įgijimas, taigi akivaizdu, kad be įrangos šios įmonės kaip verslo subjekto veikla nebūtų įmanoma. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, labiau tikėtina, kad atsakovas, siekdamas vykdyti įmonės veiklą siekė nupirkti veikiančią įmone su visa jos veiklai būtina įranga, kuri atsakovo įsitikinimu buvo įmonės turimas turtas. Tuo tarpu ieškovas, kuris ir parengė sutarties tekstą, aplinkybę, kad atsakovui buvo žinoma, jog įmonėje naudojama įranga nepatenka į įmonės turto sudėtį, ir turės būti vėliau perkama atskyriai kaip kitas turtas, grindžia tik tuo, kad apie tai pats žodžiu informavo atsakovą. Pažymėtina, tai, kad atsakovui jokie įmonės dokumentai pateikti nebuvo, viešai skelbiamoje įmonės informacijoje duomenų apie įmonės turimą, valdomą ar nuomojamą turtą nėra, todėl pagrindo konstatuoti, kad atsakovui sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie tai, kad įmonė jokios įrangos (išskyrus kasos aparatą) nuosavybės teise neturi, ir atsakovas vis tiek norėjo sudaryti sandorį dėl įmonės UAB “( - )“ akcijų, kurios iš esmės nepadengtos jokiu įmonės turimu turtu, pagrindo nėra.

34Tokią teismo išvadą suponuoja dar ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog jokių duomenų apie atskirą susitarimą dėl įrangos pirkimo nėra. Preliminariu susitarimu buvo susitarta dėl įmonės ir įrangos pirkimo, sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo susitarta dėl įmonės akcijų pirkimo, visuose dokumentuose tariamasi dėl įmonės kainos, tuo tarpu nei kokia įranga nei už kokią sumą ji bus nupirkta atskirai tariamasi nebuvo. Darytina ieškovas savo veiksmais – nepateikdamas atsakovui įmonės dokumentų, nepateikdamas Registrų centrui įmonės balanso, galimai, nuslėpė nuo atsakovo aplinkybę, kad įmonė nuosavybės teise turto neturi ir kad įranga įmonei nepriklauso, todėl turės būti perkama atskiru susitarimu.

35Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

36Vienas iš pagrindinių atsakovo ir jo atstovo argumentų įrodinėjant priešieškinį šioje byloje buvo tai, kad ieškovas nuslėpė nuo atsakovo įmonės nuosavybės teise turimą turtą, o be to, neinformavo apie įmonės įrangos perleidimo sąlygas.

37Tuo tarpu, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdamas patikslintą ieškinį. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovo patikslintas ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

38Dėl restitucijos

39Pripažinus sandorį negaliojančiu spręstinas restitucijos taikymo klausimas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnio 3 dalis). Atsakovas prašo taikyti restituciją, įpareigojant šalis grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios pagal ginčo sandorį.

40Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. CK 6.145 str. 1 d. numato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

41Nagrinėjamu atveju pripažinus 2017 m. sausio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, yra pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimą ir taikyti restituciją sandorio šalis grąžinant į pirminę padėtį, t.y. pripažinti, kad ieškovui D. M. nuosavybės teise priklauso įmonės UAB „( - )“ 100 vnt. akcijų, esantis, o ieškovas turi grąžinti atsakovui 1000 Eur.

42Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš ieškovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Ieškinį atmetus, priešieškinį tenkinus, atsakovui iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 700 Eur advokato Alvydo Butos teisinei pagalbai apmokėti (e. b. l. 129) ir 23 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

46Bylą dalyje pagal ieškovo D. M., reikalavimą priteisti 1000 Eur iš atsakovo V. V. nutraukti.

47Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

48Priešieškinį tenkinti.

49Pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 16 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį dėl uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ 100 vnt. akcijų, nuo jo sudarymo momento.

50Taikyti restituciją, priteisti atsakovui V. V. 1000 Eur (tūkstantį eurų) iš ieškovo D. M., sumokėtus pagal 2016 m. gruodžio15 d. sudarytą preliminarų uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ akcijų pirkimo – pardavimo sandorį, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51Pripažinti, kad ieškovui D. M. nuosavybės teise priklauso įmonės UAB „( - )“ 100 vnt. akcijų.

52Priteisti atsakovui V. V. iš ieškovo D. M. 723 Eur (septynis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

53Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,... 2. sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieškovui D. M. (D. M.),... 3. Teismas... 4. ieškovas D. M. (D. M.) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu,... 5. Atsakovas V. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 6. Atsakovas taip pat pateikė ieškinį, kuris laikytinas priešieškiniu, kuriuo... 7. Teismo posėdžio metu ieškovas D. M. ir jo atstovas advokatas D. M. nurodė,... 8. Teismo posėdžio metu ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo... 9. Atsakovo atstovas Alvydas Buta teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu... 10. Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „( - )“... 11. Teismas konstatuoja:... 12. ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. M. ir atsakovas V. V. 2016 m. gruodžio 15... 14. Kaip minėta ieškovas pareiškė ieškinį dėl 2890 Eur. priteisimo, tačiau... 15. Pagal CPK 140 str. 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, turi... 16. Taigi ieškovas prašo pripažinti sandorį sudarytu ir įpareigoti atsakovą... 17. Atsakovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui nebuvo pateikta ir... 18. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tarp ieškovo... 19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo... 20. Byloje keliamas klausimas dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties... 21. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės... 22. Siekiant nustatyti ar sutartis gali būti pripažinta galiojančia svarbu... 23. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja LR CK 6.162–6.187 str. Be šių... 24. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 25. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 26. Analizuojant bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, matyti, jog... 27. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo... 28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai... 29. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to... 30. CK 1.90 straipsnio 4 dalimi apibrėžta, kad suklydimas turi esminės... 31. Analizuojant byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad sutarties šalys... 32. Priešieškinyje teigiama, kad atsakovas suklydo dėl sudaromu sandoriu... 33. Atsižvelgiant į posėdžio metu išdėstytus argumentus, matyti, kad sandorio... 34. Tokią teismo išvadą suponuoja dar ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta,... 35. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi... 36. Vienas iš pagrindinių atsakovo ir jo atstovo argumentų įrodinėjant... 37. Tuo tarpu, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant... 38. Dėl restitucijos... 39. Pripažinus sandorį negaliojančiu spręstinas restitucijos taikymo klausimas... 40. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. CK 6.145 str. 1 d.... 41. Nagrinėjamu atveju pripažinus 2017 m. sausio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo... 42. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti procesines... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Ieškinį atmetus, priešieškinį tenkinus, atsakovui iš ieškovo... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259,... 46. Bylą dalyje pagal ieškovo D. M., reikalavimą priteisti 1000 Eur iš atsakovo... 47. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 48. Priešieškinį tenkinti.... 49. Pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 16 d. sudarytą pirkimo – pardavimo... 50. Taikyti restituciją, priteisti atsakovui V. V. 1000 Eur (tūkstantį eurų)... 51. Pripažinti, kad ieškovui D. M. nuosavybės teise priklauso įmonės UAB „(... 52. Priteisti atsakovui V. V. iš ieškovo D. M. 723 Eur (septynis šimtus... 53. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...