Byla 1-139-785/2011

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei, Žyvilei Dargytei, dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei, nukentėjusiajam S. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3A. G. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, mokosi Mažeikių politechnikos mokykloje 3 kurse, nevedęs, neteistas,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6A. G. sunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra jis 2010 m. rugsėjo 26 d. apie 18 val. 30 min., cementiniame baseine, Mažeikių choreografijos - dailės mokyklų kieme, adresu Draugystės g. 32, Mažeikiai, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam S. B. į veidą, nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant betoninio paviršiaus ir patyrė šiuos sužalojimus: kaukolės skliauto ir pamato lūžius, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų edemą, muštinę viršugalvio žaizdą, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

7Kaltinamasis A. G. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu jis su savo draugais K. B. ir V. G. atėjo atsigerti alaus prie Dailės mokyklos. Jie gėrė alų mokyklos teritorijoje esančio be vandens baseino viduje. Netoli jų buvo kita kompanija, kuri irgi gėrė alų. Jiems geriant alų, prie jų prieidavo nukentėjusysis S. B. ir iš jų atsigerdavo alaus. Kai jis iš jų stiklinę su alumi pasiėmė ir nusinešė, tada jis nuėjo prie S. kompanijos atsiimti alaus, tačiau jis stiklinės su alumi nenorėjo gražinti. Stiklinę su alumi jam atidavė S. draugas. Tada jis grįžo prie savo kompanijos ir toliau gėrė alų. Netrukus prie jų vėl priėjo S., kadangi jam nepatiko, kad jis pasiėmė stiklinę iš jo draugo. S. B. buvo labai girtas, kadangi tai matėsi iš jo veiksmų, eisenos. Prie jo atėjo nukentėjusysis ir pasakė, kodėl aš į jį žiūriu, tada S. puolė ant jo, norėjo jam trenkti, bet jis pasisuko ir išvengė smūgio, o kitas S. smūgis jam pataikė į petį. Tada jis S. su kumščiu trenkė atgal į veidą. Nukentėjusysis atsitraukė atgal, kažką dar jam norėjo pasakyti, tačiau jam susipynė kojos ir jis parkrito. Kai S. nukrito, pamatęs kraują, iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir išėjo namo. Kiti su juo buvę du draugai nieko nedarė, jie sėdėjo, žiūrėjo ir jo negynė. Jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam trenkė vieną smūgį, tik gindamasis. S. buvo labai girtas, tačiau jam smogti sugebėjo. Mano, kad galbūt jis galėjo S. ir nesmogti. Pacitavus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodė, kad jo parodymai teisingi yra dabar, o ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo neteisingai. Jis visus to vakaro įvykius prisimena gerai, kodėl skiriasi jo parodymai negali atsakyti. Tuoj pat po įvykio su juo susisiekė policijos pareigūnai, kuriems pamelavo, kad nėra tas asmuo, kurio jie ieško. Kodėl taip pasakė, negali paaiškinti. Jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą, tačiau jie jos nesulaukę pasišalino, kodėl taip atsitiko negali pasakyti.

8A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį dienos tiksliai nepamena, jis su savo pusbroliu V. G. ir draugu K. apie 17 val. atėjo išgerti prie Mažeikių dailės mokyklos, kur įlipo į ten buvusį baseiną ir gėrė alų. Netoli baseino, maždaug už 10-15 metrų nuo jų sėdėjo ir taip pat vartojo alkoholinius gėrimus kita jam nepažįstama kompanija, iš viso jei neklysta 4 asmenys, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis asmuo, kaip dabar jam žinoma tai S. B.. Būtent jis, vedinas šunimi, vis ateidavo prie jų kompanijos ir pasiimdavo alaus butelį iš kurio atsigerdavo ir vėl pastatydavo į vietą ir nueidavo pas draugus. Vienu momentu prie jų atėjo S. ir žiūrėdamas į jį agresyviu balso tonu paklausė „Ko čia žiūri" ir ėjo link jo. Eidamas S. užsimojo ranka trenkti, tačiau jis nelaukdamas kol jam trenks iš rankos kumščio jam pirmas trenkė į veidą vieną kartą, kur po smūgio S. nukrito ant baseino betonuoto paviršiaus, kur iš karto prarado sąmonę. Pamatęs, kad S. iš galvos pradėjo bėgti kraujas, iškvietė greitąją medicininę pagalbą (b.l. 87, 91 ).

9Nukentėjusysis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad keturiese D. N., K. P., J. B. ir jis atėjo į Dailės mokyklos kiemą pavedžioti šuns ir ten nusinešė alaus, kurio išgerti nespėjo. Kai ten nuėjo, mokyklos teritorijoje jau buvo trys asmenys, kurie gėrė alų. Jis tą dieną alkoholio vartojęs nebuvo ir iki įvykio buvo spėjęs išgerti gal stiklinę alaus, tačiau apsvaigęs ar girtas nebuvo. Po to D. N. ir K. P. išėjo namo, o jis pasiliko su J. B.. Ar jis buvo priėjęs prie kitos kompanijos neprisimena, nes po įvykio jam yra sutrikusi atmintis. Tarp jo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas, jis kaltinamajam tikrai nesmūgiavo nei vieno smūgio ir jam nuo jo gintis nereikėjo. Jis su kaltinamuoju apsikeitė keliais žodžiais ir jis daugiau nieko nepamena, nes atsibudo ligoninėje Klaipėdoje. Jis savo pareikštą 50 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palaiko, nes jam iki šiol yra pakrikę nervai, jis nemiega naktimis, jam svaigsta galva. Jis šiuo metu dirba, tačiau jam dirbti yra sunku, nes negali susikaupti, kadangi šlubuoja atmintis. Jis neprisimena, kada po sužalojimo pabudo, kiek dienų gulėjo be sąmonės. Klaipėdos ligoninėje gulėjo 8 dienas, vėliau reabilitacijoje išbuvo 20 dienų. Iki šiol vartoja vaistus, nes vis dar skauda galvą.

10Nukentėjusysis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. 26 d. jis su savo draugais buvo prie Mažeikių dailės mokyklos. Atėjo tuo tikslu, kad jo draugas J. B. galėtų pavedžioti savo šunį Amerikiečių staforšyterjero veislės, o jie šiaip pasivaikščioti. Tuo metu jie jokio alkoholio nevartojo, šiaip šnekėjosi, vedžiojo šunį ir vaikščiojo po minėtą teritoriją. Teritorijos baseine matė, kad sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus, tiksliau alų iš „pūslių", kita jam nepažįstama kompanija, iš viso, jei neklysta, jų buvo 3 asmenys, tiksliai kiek nepamena. Kiek laiko praėjo nepamena, tačiau vienu metu jo draugai „P.“ su P. kartu išėjo namo, jis liko dviese su J. B.. Dabar negali pasakyti, nes nepamena dėl ko įvyko žodinis konfliktas, tačiau su ta kita kompanija jis susiginčijo. Įsiplieskus žodiniam konfliktui, jis pamena kaip jam nepažįstamas vaikinas sudavė smūgį, po kurio nieko nepamena (b.l. 24).

11Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. Tą dieną jis susitiko su A. G. ir K. B. ir jie nuėjo prie Dailės mokyklos atsigerti alaus. Nusipirko 4 litrus alaus, alų gėrė iš plastmasinių stilinių. Alų gėrė baseine, kita 4 asmenų kompanija nuo jų sėdėjo už 15-20 metrų. Jie gėrė alų, o vėliau prie jų priėjo nukentėjusysis ir pradėjo kabinėtis. Jis gėrė jų alų iš jų alaus butelio. Nukentėjusysis prie jų buvo priėjęs du ar tris kartus. Su savimi jis nieko atsinešęs ar atsivedęs nebuvo. Iš nukentėjusiojo kompanijos vėliau du vaikinai išėjo. Nukentėjusysis buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų. Kai du iš nukentėjusiojo kompanijos išėjo, o vienas iš jų išėjo pavedžioti šuns, nukentėjusysis atėjo prie jų ir pradėjo su jais konfliktuoti, pradėjo pulti ant A. Jie sėdėjo baseine, o nukentėjusysis priėjo prie jų ir įlipo į baseino vidų. Tada pradėjo A. kažką sakyti, jis ėjo link jo ir vieną kartą sudavė kaltinamajam. Pirmo smūgio nepataikė, o antrą pataikė A. į petį, tada kaltinamasis gindamasi trenkė nukentėjusiajam ir jis užkliuvo už savo kojų ir nuvirto. Nukentėjusysis pradėjo pulti ant A. ir sudavė jam vieną smūgį, o vėliau jam atgal smūgiavo kaltinamasis stovėdamas. Jie girti nebuvo, o nukentėjusysis buvo labai girtas. Jie norėjo nuraminti A., bet nebespėjo, viskas įvyko labai greitai. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis nieko nedarė, bet buvo kartu su kitais draugais. Kodėl jie nesulaukė greitosios pagalbos negali atsakyti. Kodėl taip greitai pasišalino, nežino.

12Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn., dienos nepamena, jis su savo pusbroliu A. G. bei draugu K. nuo 16 val. iki 18 val. atėjo išgerti prie Mažeikių dailės mokyklos, įlipo į ten kieme esančio baseino vidų, kur sėdėdami jie gėrė alų. Netoli baseino, maždaug už 15 metrų atstumu nuo jų sėdėjo ir taip pat vartojo alkoholinius gėrimus kita jam nepažįstama kompanija, iš viso jei neklysta, jų buvo 3 ar 4 asmenys. Jiems besėdint, prie jų kompanijos vis ateidavo nukentėjusysis su savimi vedinas šunimi, kuris, kaip suprato, buvo labai girtas, supratęs tai iš jo eisenos, iš jo veiksmų, ir vienas pats, atėjęs prie jų, jis pasiimdavo alaus butelį, iš kurio atsigerdavo, ir vėl pastatydavo į vietą, ir nueidavo pas savo draugus. Taip jis buvo priėjęs, kiek pamena, 2 kartus, ir antrąjį kartą jis iš jų paėmė visą stiklinę su alumi. Tada jis su A. nuėjo prie jų kompanijos, turėdami tikslą atsiimti savo stiklinę su alumi. Nuėję jie paprašė stiklinės, tačiau kažką nukentėjusysis jiems atsakė, dabar nepamena ką, tačiau stiklinę jiems įdavė nukentėjusiojo draugas sakydamas, kad „imkit mūsų stiklinę, nekreipkit į jį dėmesio“. Pasiėmę stiklinę, jie grįžo atgal į savo vietą ir toliau gėrė alų. Maždaug po 30 minučių prie jų į baseino vidų įlipęs vėl priėjo nukentėjusysis, kuris, žiūrėdamas į A. kažką, nepamena ką, agresyviu balso tonu pasakė ir artėjo prie A. Tačiau A. pirmasis iš rankos trenkė vaikinui į veidą vieną kartą, kur jis iš karto po smūgio nukrito ant baseino betonuoto paviršiaus, kur iš karto prarado sąmonę. Pamatė, kad jam iš galvos bėga kraujas. Tada A. iškvietė greitąją med. pagalbą. Jie iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 52).

13Liudytojas K. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai ir jis, kaltinamasis ir V. nuėjo prie Dailės mokyklos atsigerti alaus. Kita vaikinų kompanija buvo už 25-30 metrų. Jiems geriant alų baseino viduje, prie jų ateidavo nukentėjusysis ir priėjęs iš atsigerdavo alaus. Kitą kartą atėjęs nukentėjusysis pasiėmė iš jų visą stiklinę su alumi ir nusinešė Tuos kartus, kai prie jų buvo priėjęs nukentėjusysis jie su juo nekonfliktavo, kadangi jie matė, kad jis buvo labai girtas. Kai nukentėjusysis nusinešė jų stiklinę su alumi, stiklinės susigražinti nuėjo A. ir V. Vėliau nukentėjusysis trečią kartą atėjo agresyviai nusiteikęs. Nukentėjusysis įlipo į baseino vidų svirduliuodamas, bet nenukrito ir kažką sumurmėjo. Jis stovėjo ir prieš jį atsistojo A., o jie su V. sėdėjo. Tada nukentėjusysis bandė smogti kaltinamajam A., bet nepataikė, o antrą kartą pataikė A. į petį, ir A. gindamasis sudavė nukentėjusiajam, tačiau jis iš karto neparvirto, nukrito už 5-10 sekundžių. Kodėl jis su V. nukentėjusiojo neramino pasakyti negali.

14Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. dienos nepamena, jis su savo draugais A. bei V., nuo 16 val. iki 18 val. atėjo išgerti prie Mažeikių dailės mokyklos, įlipo į ten kieme esančio baseino vidų, kur sėdėdami gėrė alų. Netoli baseino, maždaug už 20 metrų atstumu nuo jų sėdėjo ir taip pat vartojo alkoholinius gėrimus kita jam nepažįstama kompanija, iš viso, jei neklysta, jų buvo 3 ar 4 asmenys, tiksliai kiek, nepamena, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis asmuo, kurio asmens duomenų jis nežino. Jiems besėdint prie jų kompanijos vis ateidavo nukentėjusysis, kuris kaip matė, buvo labai girtas, nes suprato iš jo eisenos iš jo veiksmų. Jis vienas pats atėjęs prie jų pasiėmė ant žemės stovintį alaus butelį, iš kurio jis atsigėrė, jį padėjo atgal ir nuėjo. Jie jam nieko nesakė, nes nenorėjo problemų. Taip jis buvo priėjęs, kiek pamena, 2 kartus, ir antrąjį kartą jis iš jo rankų paėmė visą stiklinę su alumi ir ją nukentėjusysis nusinešė su savimi prie savo kompanijos. Jis jam nieko nesakė, nes nenorėjo problemų, matė, kad jis neblaivus. Nesipriešino jam tuo metu, kai jis iš jo tą stiklinę su alumi išplėšė. Tada V. su A. nuėjo prie nukentėjusiojo kompanijos, turėdami tikslą atsiimti jo stiklinę su alumi. Matė, kad jiems nuėjus ten stiklinę grąžino ne nukentėjusysis, bet kartu su juo buvęs draugas, kuris su savimi turėjo Staforšyrterjero veislės šunį. Šuo ant jų nepuolė. Šuns ant jų nesiundė. Tuo metu matė, kad du vaikinai iš tos kompanijos kažkur išėjo, liko tik vienas vaikinas, kuris grąžino stiklinę ir kuriam priklausė šuo. Pasiėmę stiklinę V. su A. grįžo atgal į savo vietą ir toliau gėrė alų. Maždaug po 5 minučių prie jų į baseino vidų įlipęs vėl priėjo nukentėjusysis, kuris kaip suprato iš jo elgesio, buvo agresyviai nusiteikęs ir pakeltu balso tonu paklausė „ar norit muštis su manimi“. A. jam dar bandė sakyti, kad „nenorim problemų su tavim“ ir tuo metu tas nukentėjusysis užsimojo smogti A., jis priėjo artėdamas, tačiau A. pasilenkė, smūgio išvengė ir atgal jam taip pat smogė bei pataikė į veidą, kažkur į kairės pusės žandą. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ant betonuoto baseino paviršiaus ir iš karto kaip suprato prarado sąmonę. Matė kaip jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Tada A. iškvietė greitąją med. pagalbą, nes to paprašė nukentėjusiojo draugas, kuris taip pat matė kaip A. sudavė smūgį. Jie iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 53).

15Liudytojas K. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną jis su J. B., D. N. ir S. B. atėjo prie Dailės mokyklos, kad J. B. galėtų pavedžioti savo šunį. Tuo metu jis jokio alkoholio nevartojo. Draugai buvo atsinešę gal du butelius alaus, kurio buvo išgėrę gal po stiklinę ar dvi, to tiksliai nematė, nes jis alaus negėrė. Kartu su juo buvę draugai girti nebuvo. Netoli jų, baseine sėdėjo trys vaikinai, kurie gėrė alų. Po kiek laiko jis su D. kartu išėjo namo, o Dailės mokyklos kieme liko tik J. su S. Jį D. palydėjo namo, o pats išėjo, bet kaip vėliau sužinojo, jis sugrįžo prie Dailės mokyklos ir jam sakė, kad matė, jog S. vienas iš vaikinų smūgiavo į veidą ir jis nugriuvo. Išeinant namo jis nematė, kad būtų vykęs kažkoks konfliktas, tarp ko nors. Tik po to jam D. pasakė, kad S. sumušė.

16Liudytojas D. N., kuris yra išvykęs į užsienį ir teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas, o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo paskelbti, parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. 26 d. jis kartu su K. P. ir S. B. buvo pas jį namie, adresu ( - ), kur žiūrėjo filmus. Apie 16 val. prie jo laiptinės priėjo S. pažįstamas vaikinas, su kuriuo jie jau keturiese nuėjo prie Dailės mokyklos, esančios Draugystės gatvėje, Mažeikių mieste, kadangi S. draugas J. norėjo pavedžioti savo šunį. Jiems būnant prie Dailės mokyklos, jokių konfliktų tarp S. B. ir kitų asmenų jis nematė. Po kiek laiko jis su K. nusprendė eit namo. Prie Dailės mokyklos liko dviese J. su S. Einant namo jis nusprendė grįžti atgal ir, vienas pats grįždamas atgal, jis pamatė kaip prie S. B. priėjo trys vaikinai, kurių vienas ranka smogė S. į veidą, dėl ko pastarasis nukrito į baseiną. Tai pamatęs, bei nenorėdamas įsivelti į nemalonumus, nuėjo namo. Kodėl tarp S. ir jam nepažįstamų vaikinų kilo konfliktas jis nurodyti negali, (b.l. 54-55). Papildomai liudytojas D. N. parodė, kad mokyklos teritorijoje jis prabuvo apie 30 minučių laiko ir tik po to jie su K. išėjo namo. Per tą laiką S. nebuvo nuėjęs prie kitos kompanijos, kuri kaip matė sėdėjo mokyklos teritorijoje esančiame baseine, maždaug 15 metrų atstumu nuo jų. Tame baseine, kiek matė, sėdėjo trys jam nepažįstami vaikinai, kurių vienas, kai jis grįžo į mokyklos teritoriją, ir smogė S. B., kur po smūgio S. B. nukrito. Pažymi tai, kad smūgio metu S. B. stovėjo baseino viduje. Kad S. būtų užsimojęs trenkti vaikinui nematė (b.l. 56).

17Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, tą dieną susitiko su S. B. ir dar dvejais draugais, su kuriais nuėjo į Dailės mokyklos teritoriją pavedžioti jo šuns. Nusinešė vieną ar du plastikinius butelius alaus. Jis išgėrė kelias stiklines alaus ar gėrė S. nematė. Netoli jų buvo dar viena trijų vaikinų kompanija, kuri gėrė alų. Nematė, kad būtų vykęs koks bendravimas su ta kita vaikinų kompanija, nes jis vedžiojo šunį. Ar S. buvo nuėjęs prie kitos kompanijos ar iš jų buvo kas priėjęs prie jų, jis nematė. Ar S. buvo atsinešęs stiklinę alaus iš kitos kompanijos, nežino, nes nematė. Jis prie kitos kompanijos nebuvau nuėjęs, alaus jiems nenešė. Kai jo šuo nubėgo toliau, jis nubėgo paskui jį. Kai grįžo su šunimi, S. pamatė gulintį baseine kraujo klane. Tuo momentu nematė ar buvo kita kompanija, ar ji buvo išėjusi. Iš pradžių jis pamanė, kad S. pats įkrito į baseiną ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą.

18Liudytoja policijos pareigūnė J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną su L. R. baiginėjo darbą ir budėtojas juos nusiuntė prie Dailės mokyklos, nes ten gulėjo vaikinas be sąmonės. Kai nuvyko, ten jau buvo atvykusi greitoji pagalba. Nukentėjusysis gulėjo be sąmonės, šalia stovėjo J. B.. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio vietoje matė kraujo dėmę, alaus butelius. J. B. jiems davė telefoną ir pasakė, kad tai nukentėjusiojo telefonas. J. B. jiems nieko nesakė, nepasakojo kas įvyko. Tuo momentu jokio įtartino asmens ji Dailės mokyklos teritorijoje nematė. J. B. neatrodė girtas. Nuo jo alkoholio kvapas nesklido, nereikėjo nustatinėti jo blaivumo, jis tik vedžiojo šunį.

19Liudytojas policijos pareigūnas L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną dirbo kartu su J. D.. Iš budėtojų dalies gavo pranešimą, kad Dailės mokyklos teritorijoje asmuo guli be sąmonės. Kai nuvažiavo į įvykio vietą tuo momentu jau ten buvo atvažiavusi greitoji medicininė pagalba. Baseine prie krašto ne viduryje matė kraujo dėmę. Netoli stovėjo plastikinis butelis. Ten buvęs J. B., kuris vizualiai atrodė blaivus ir jo girtumo nenustatinėjo, nieko jiems nepasakojo, tik paaiškino, kad rado nukentėjusįjį. J. B. jiems atidavė nukentėjusiojo mobilųjį telefoną, o nukentėjusįjį išsivežė greitoji. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo, buvo tik J. B., kuris vedžiojo šunį. Įvykio aplinkybių jis nepasakojo, o jie taip pat nieko nematė.

202010-09-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrimas Draugystės 32 pastato kiemas, Mažeikiuose. Už pastato pietinės sienos matosi betoninis takelis vedantis į betoninę kvadrato formos konstrukciją (aikštelę), kurios kraštai iškilę virš žemės 30 cm, aikštelės dugnas betonuotas. Aikštelės viduje matosi raudonos spalvos 7 cm skersmens dėmė panaši į kraujo dėmę (b.l. 9-12).

21Specialisto, teismo mediko 2010-11-12 išvadoje Nr. G -318/10 (13) nurodyta, kad S. B. nustatytas kaukolės skliauto ir pamato lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų edema, muštinė viršugalvio žaizda. Kaukolės pamato lūžiai ir kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 21).

22Kaltinamojo A. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais, tai yra kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada.

23Kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo ir jį sužaloti nenorėjo. Jis teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis būdamas labai girtas, vos pastovėdamas ant kojų ir agresyviai nusiteikęs vieną kartą smūgiavo jam, bet nepataikė, o kai antrą kartą pataikė jam į petį, jis gindamasis nukentėjusiajam S. B. kumščiu sudavė į veidą, dėl ko jam susipynė kojos, jis pats nugriuvo ir susižalojo. Liudytojai V. G., kuris yra kaltinamojo pusbrolis ir kaltinamojo draugas K. B. teisiamojo posėdžio metu davė visiškai analogiškus parodymus kaip ir kaltinamasis posėdžio metu, nors ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai buvo visai kitokie. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis tik užsimojo jam trenkti, tačiau jis nelaukdamas kol jam trenks iš rankos kumščio, jam pirmas trenkė į veidą vieną kartą, po kurio S. nukrito ant baseino betonuoto paviršiaus, kur iš karto prarado sąmonę. Su kaltinamuoju buvę draugai nurodė, kad kaltinamasis jiems pavojaus nekėlė, jo jie nebijojo ir S. kaltinamajam smūgio nesudavė. Nukentėjusysis S. B. nurodė, kad su kaltinamuoju buvo tik žodinis konfliktas, jis, būdamas vienas kaltinamajam ne, kad nesmūgiavo, tačiau ir nesiruošė to daryti, o jam tikrai nebuvo dėl ko nuo jo gintis ir smūgiuoti jam į galvą, kad jis būdamas net neapsvaigęs nuo alkoholio nugriuvo ir sunkiai susižalojo. Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kad prie S. B. priėjo trys vaikinai, kurių vienas ranka smogė S. į veidą, dėl ko jis nukrito į baseiną.

24Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Juridinio situacijų vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba nuo jo.

25Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 1 d., 2 d.).

26Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Be to, būtinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-30/2007, 2K-277/2009, 2K-299/2009). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi traktuotė. Menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar būtų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant būtinosios ginties ribų. Būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-205/2010).

27Atsižvelgiant į tai, matyti, kad kaltinamasis būdamas su dar dviem draugais, tai yra trise, turėdamas akivaizdų pranašumą, prieš vieną nukentėjusįjį, trenkė jam kumščiu į veidą. Kaltinamojo, liudytojų V. G. ir K. B. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu jų pačių duotų parodymų ir šių jų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu įrodymai. Kaltinamojo A. G. teisme duoti parodymai vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Nukentėjusiojo S. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tapatūs, nuoseklūs, kuriuos patvirtina, liudytojas D. N. ir kiti rašytiniai įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ar abejoti. Todėl šiuo atveju nenustačius pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi prieš kaltinamąjį, konstatuotina, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes būtinosios ginties situacijos nebuvo, todėl nesant būtinosios ginties sąlygų, nėra pagrindo taikyti ir Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio.

28Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Apie kaltės turinį, formą, rūšį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal byloje nustatytas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–194/2008, 2K-368/2009).

29Pažymėtina, kad atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla kai žmogui sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tyčios rūšis neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, tačiau teismai privalo teisingai nustatyti tyčios rūšį. Tyčios rūšys viena nuo kitos skiriasi asmens psichiniu santykiu su padariniais: esant tiesioginei tyčiai, asmuo supranta, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numato, kad gali ją sutrikdyti ir nori kilsiančių padarinių, o netiesioginės tyčios atveju – nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti, kaip netiesioginės tyčios valinis momentas, teismų praktikoje aiškinamas kaip kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui ar gyvybės atėmimui. Kaltininkas abejingas ar padariniai kils, ar jie nekils, jam visiškai tas pats dėl padarinių kilimo ar nekilimo. Tuo tarpu jei kaltininkas veikia numatydamas, kad žmogaus sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala ir jos nori, laikoma kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, kuri savo ruožtu gali būti apibrėžta ar neapibrėžta.

30Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo panaudotas nusikaltimo padarymo būdas - stiprus smūgis kumščiu bei padarytų sužalojimų lokalizacija (smūgis į gyvybiškai svarbią vietą - žmogaus galvą), nuo kurio nukentėjusysis iš karto nugriuvo ant betoninio paviršiaus ir sunkiai susižalojo galvą rodo, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir nors kaltinamasis ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-227/ 2011).

31Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

32Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

33Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.

34Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

35Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

36Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

37Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

38Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.

39Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.

40Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. B. civilinio ieškinio bei paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį – emocinį sukrėtimą. Fizinį skausmą bei su tuo susijusius nepatogumus patyrė ne tik įvykio metu, bet ir viso gydymosi ligoninėje ir po jos metu, nes dėl galvos traumos teko ištverti labai nemalonias gydymosi procedūras ir didžiulę baimę, kad nebegalės gyventi ir jaustis taip, kaip iki šio įvykio. Po šio įvykio jam visą laiką svaigsta galva, jis pasidarė irzlus, sunkiai užmiega bei miega naktimis, o visi šie reiškiniai ir įvykio pasekmės yra likusios ir dabar ir pasireikš dar ilgą laiką. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškovas S. B. prašo iš kaltinamojo priteisti 50 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

41Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. B. nurodytas aplinkybes, jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, matyti, kad kaltinamasis tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam S. B. į veidą, nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant betoninio paviršiaus ir patyrė kaukolės skliauto ir pamato lūžius, kraujo išsiliejimą po gavos smegenų dangalais, galvos smegenų edemą, muštinę viršugalvio žaizdą, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusysis nedelsiant buvo išvežtas į ligoninę ir operuotas, gydėsi ligoninėje ir po to reabilitavosi, vartojo ir vartoja vaistus. Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, kad jaunam dirbančiam, turinčiam šeimą žmogui buvo sužalota gyvybiškai svarbi žmogaus kūno dalis – galva, taip pat atsižvelgia į pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusiajam sužalojimo padariniai dar yra jaučiami ir iki šiol, o nukentėjusiojo jaučiamas nerimas dėl sukeltų sunkių padarinių, galinčių turėti nepataisomą poveikį ir tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos gali būti susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimu (specialiomis procedūromis, reabilitacija ir kt.), ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. G. yra jauno amžiaus, mokosi, nedirba, tačiau yra sveikas, darbingas žmogus, neturintis savo vardu jokio registruoto turto. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-341/2010, 2K-209/2010, 2K-498/2009, 2K-487/2009, 2K-277/2009) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovui S. B. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo A. G. priteistina 20 000 Lt neturtinė žala.

42Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, tai yra, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005), Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civiliniai ieškiniai visiškai pagrįsti, todėl tenkintini, ir iš kaltinamojo A. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 9105,89 Lt žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 819,07 Lt žalos atlyginimo.

43Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

44Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

45Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kad jis netiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kad padarė baigtą nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis jauno amžiaus, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, teismo teisiamas pirmą kartą, teisme nukentėjusiojo atsiprašė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir nesant įstatymo numatytų pagrindų, skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę (BK 62 str.), taip pat teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad A. G. bausmės tikslai bus pasiekti, jam paskyrus vienintelę už šį nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau žymiai mažesnę negu sankcijoje numatytas jos vidurkis.

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307 str., teismas

Nutarė

47A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams.

48Bausmės pradžią skaičiuoti įsiteisėjus nuosprendžiui nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo momento.

49Palikti galioti A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

50Priteisti iš A. G. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. B., 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

51Priteisti iš A. G. 9105,89 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

52Priteisti iš A. G. 819,07 Lt žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui.

53Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei,... 3. A. G. ( - ), Lietuvos Respublikos... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. A. G. sunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra jis 2010 m.... 7. Kaltinamasis A. G. teismo posėdžio metu kaltę... 8. A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m.... 9. Nukentėjusysis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė,... 10. Nukentėjusysis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė,... 11. Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 12. Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad... 13. Liudytojas K. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad su... 14. Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad... 15. Liudytojas K. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą... 16. Liudytojas D. N., kuris yra išvykęs į užsienį ir... 17. Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, tą... 18. Liudytoja policijos pareigūnė J. D. teisiamojo... 19. Liudytojas policijos pareigūnas L. R. teisiamojo... 20. 2010-09-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrimas Draugystės 32... 21. Specialisto, teismo mediko 2010-11-12 išvadoje Nr. G -318/10 (13) nurodyta,... 22. Kaltinamojo A. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos,... 23. Kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir... 24. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir... 25. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį... 26. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima... 27. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad kaltinamasis būdamas su dar dviem draugais,... 28. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia padarė sunkų sveikatos... 29. Pažymėtina, kad atsakomybė už sunkų sveikatos... 30. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo panaudotas nusikaltimo padarymo... 31. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame... 32. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 33. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas... 34. Pagal Lietuvos Respublikos 35. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala... 36. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo... 37. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 38. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes,... 39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką,... 40. Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. B. civilinio... 41. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S.... 42. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje suformuluotas... 43. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 44. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo... 45. Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307 str., teismas... 47. A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 48. Bausmės pradžią skaičiuoti įsiteisėjus nuosprendžiui nuo faktinio... 49. Palikti galioti A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo... 50. Priteisti iš A. G. nukentėjusiajam ir civiliniam... 51. Priteisti iš A. G. 9105,89 Lt gydymo išlaidų Valstybinei... 52. Priteisti iš A. G. 819,07 Lt žalos atlyginimo Valstybinio... 53. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas...