Byla 2K-209/2010
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Priteista iš A. K. nukentėjusiajam A. Š. 2277,80 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

3Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

Nustatė

5

6A. K. nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą, t. y.: 2006 m. gruodžio 29 d., apie 21.00 val., ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje prie bendruomenės salės, asmeninio konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį A. Š. į galvą, šiam nukritus ant asfalto spyrė keletą kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiam A. Š. kairiosios akies obuolio sumušimą, kraujosruvą tinklainėje, gyslainės plyšimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, abiejose rankose, kairėje kojoje, vieno danties dalinį lūžimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl akies gyslainės plyšimo nukentėjusysis neteko 30 proc. bendro pastovaus darbingumo.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 28 d. nutartį ir jį pagal BK 135 straipsnio 1 dalį išteisinti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

8Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

9Nuteistojo A. K. manymu, teismai pažeidė BPK normų reikalavimus, nes tik paviršutiniškai nustatė faktines bylos aplinkybes, palikdami daug prieštaravimų ir abejonių. Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes (skunde išdėstomas jo parodymų turinys apie tai, kas vyko iki incidento su nukentėjusiuoju ir kaip jis prasidėjo, taip pat, kas vyko po to). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad nuteistasis apeliaciniame skunde pripažino savo kaltę, t. y. kad padarė nusikalstamą veiką labai susijaudinęs. Tačiau tai reiškia kaltės pripažinimą padarius BK 136 straipsnyje numatytą veiką, o ne sunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 135 straipsnyje. Tai yra skirtingi nusikaltimai. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turėtų nustatyti jo atsakomybę ne pagal kilusias pasekmes, o pagal veiksmus.

10Teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, rėmėsi išskirtinai tik liudytojų V. S., J. Š. ir R. G. parodymais, kurios yra iš vienos bendruomenės, kaimynės, pažįstamos, gal net draugės. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų liudytojų apklausos vyko tuo metu, kai buvo nagrinėjama A. Š. byla dėl R. K. sužalojimo, todėl teismui turėjo kilti abejonių dėl tokių parodymų patikimumo. Kasatoriaus manymu, šios liudytojos suinteresuotos bylos baigtimi, nes, kaip matyti iš jų parodymų, užfiksuotų teismo posėdžių protokoluose, jos ne tiek parodė apie įvykio aplinkybes, kiek siekė padėti A. Š. įrodyti, kad šis niekuo dėtas dėl įvykusio konflikto ir R. K. sužalojimo. Kasatorius pažymi, kad įvykį matė tik liudytoja J. Š. (bandžiusi nuteistąjį ir nukentėjusįjį raminti ir išskirti) bei kasatoriaus sūnus A. K. Šių dviejų liudytojų parodymai prieštaringi, tačiau lygiaverčiai. Pagal A. K. (sūnaus) parodymus A. Š. sudavė kasatoriui į veidą, o šis nukentėjusįjį tik pastūmė, tada atvažiavo R. K. ir liepė jam važiuoti namo. Tokią įvykių seką nurodo dauguma liudytojų, tačiau jis (A. K.) nuteistas už sužalojimų padarymą suduodant nukentėjusiajam į veidą ir spardant.

11Kasatoriaus įsitikinimu, jo kaltės dėl A. Š. sužalojimo suduodant smūgius ir spardant nepatvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados, nes jose tik konstatuotas nukentėjusiojo sužalojimo faktas. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, nes po jųdviejų konflikto šis (A. Š.) iš karto susimušė su R. K. (kuriam sulaužė žandikaulį). Negalima nustatyti, kurie sužalojimai A. Š. buvo padaryti konflikto su A. K. metu ir kurie muštynių su R. K. metu. Be to, teismo medicinos specialistas 2008 m. kovo 20 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad akį nuketėjusysis galėjo susižeisti krisdamas ant asfalto. Kasatoriaus versijos apie tai, kad A. Š. galėjo būti sužalotas konflikto su R. K. metu pirmosios instancijos teismas nepaneigė, o apeliacinės instancijos teismas apsiribojo kitos baudžiamosios bylos, kurioje buvo teisiamas A. Š., duomenimis.

12Kasaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2006 m. gruodžio 29 d. vakaro įvykių nepagrįstai išskirtas į du atskirus tyrimus, argumentuojant tuo, esą bylų atskyrimas būtinas siekiant per trumpiausią laiką atlikti ikiteisminį tyrimą, nors iš tiesų jokių trukdymų atlikti tyrimą kartu dėl abiejų nusikalstamų veikų nebuvo. Toks procesinis veiksmas lėmė ikiteisminio tyrimo tendencingumą, neobjektyvumą ir nevisapusišką įvykio aplinkybių išsiaiškinimą. Kasatoriaus manymu, jo byloje buvo renkami tik kaltę patvirtinantys liudytojų parodymai, o teisinantys – atmetami. Iš liudytojų apklausų protokolų turinio matyti, kad apklausų metu nesiaiškintos įvykio detalės nuo konflikto pradžios iki pabaigos, o tiriama tik tiek, kiek tai lietė patį A. K. ir A. Š. konfliktą. Tai sutrukdė teismui objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą, išsamiai atskleisti įvykio situaciją, nustatyti nusikaltimo sudėtį, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus, tyčios buvimą ar nebuvimą, staigaus susijaudinimo faktą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šie pažeidimai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

13Kasatoriaus manymu, veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį. Nuteistasis A. K. teigia, kad konfliktas tarp jo ir A. Š. įvyko dėl pastarojo kaltės: šis jį plūdo ir stumdė, užstojo įėjimą į salę, į kurią norėjo patekti kasatorius. Tokių neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų suerzintas pastūmė pastarąjį atgaline ranka ir šis, galbūt paslydęs, nugriuvo, tačiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė, jo nespardė. Po to atvykęs R. K. liepė kasatoriui išvažiuoti, tą jis ir padarė. Visa tai truko apie 3-5 minutes. Esant tokioms įvykio aplinkybėms, veika galėtų būti vertinama pagal BK 136 straipsnį, kaip padaryta labai susijaudinus (fiziologinio afekto būsenos).

14Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus), kai nustatoma aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visuma: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali būti įvairus, pavyzdžiui, smūgių sudavimas, psichinis poveikis – grasinimas panaudoti smurtą, tyčiojimasis, šantažas. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, atsižvelgus į bylos aplinkybes, vertinama tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių. Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas atsako į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį, tačiau toks atsakas turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką.

15Kasatorius teigia, kad būtent A. Š. veiksmai lėmė jo afektinę būseną ir atitinkamą reakciją, juo labiau kad jis yra greitai susierzinantis žmogus (tai patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 261, kuriame nurodyta, kad A. K. yra piktas, dirglus, jam būdingi greitai išprovokuojami pykčio afektai). Taigi nusikalstama veika buvo padaryta esant afektinei tyčiai. Tačiau, kasatoriaus manymu, teismas neteisingai įvertino jo psichinį santykį daromos veikos momentu, nors BPK įpareigoja teismą išsamiai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes, asmens savybes, kurios turi lemiamą reikšmę nusikalstamos veikos subjektyviesiems požymiams nustatyti. Kartu kasatorius pažymi, kad minėtas ekspertizės aktas iš dalies yra prieštaringas – ekspertai nustatė jam emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimą su suicidinėmis tendencijomis, tačiau, nepaisant to, kai prieš nuteistąjį nukreiptais neteisėtais veiksmais (necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjamais ir stumdymu) sukeliama emociškai nestabili psichinė būsena, daroma abejotina išvada, kad jis gali valdyti savo veiksmus.

16Kasatorius nurodo, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstas ir turi būti gerokai sumažintas. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias CK normas (6.250, 6.251 straipsniai), taip pat nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (2008 m. rugpjūčio 3 d. teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga bei to paties teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008), visiškai neįvertino turtinės ir neturtinės žalos dydžio santykio, kasatoriaus turtinės, socialinės bei šeiminės padėties. Kasatorius įsitikinimu, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jis yra vienintelis keturių mažamečių vaikų išlaikytojas, dirba samdomu medkirčiu (darbas nepastovus), šeimos finansinė padėtis sunki, taip pat į tai, kad pats nukentėjusysis A. Š. išprovokavo tokį A. K. elgesį, neteisėtai suvaržė jo teises, panaudodamas jėgą, keikdamasis matant mažamečiui. Be to, teismas pervertino niekuo nepagrįstą nukentėjusiojo ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad, gydytojų aiškinimu, dėl jam padaryto sužalojimo yra grėsmė apakti ir dešiniąja akimi; ši aplinkybė yra niekinė, nes jos niekas nepatvirtino. Kasatoriaus nuomone, nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis peržengia bet kokias protingumo, proporcingumo ir teisingumo ribas, todėl jis turi būti mažinamas. Kasatorius pažymi, kad dėl šių argumentų, kurie buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė ir savo sprendimo (nutarties) nemotyvavo.

17Be to, kasatorius nurodo, kad jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, šeiminę padėtį, buvo galimybė taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesvarstė. Be to, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principu, teismai galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje dėl teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) pasisakyta, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui).

18Atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras D. Karčinskas prašo kasacinį skundą atmesti.

19Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus teiginiai apie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė, ištyrė bei patikrino visas esmines bylos aplinkybes, įvertino nuteistojo A. K., nukentėjusiojo A. Š., liudytojų V. S., J. Š., R. G., R. K., nuteistojo sūnaus A. K. parodymus, medicinos specialistų bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertų išvadas, kitus bylos duomenis. Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas jį apkalbėti suinteresuotų liudytojų V. S., J. Š., R. G. bei paties nukentėjusiojo parodymais, nes tokių duomenų byloje nėra. Tokių aplinkybių, kad liudytojai siekė pakenkti nuteistajam, skunde nenurodo ir jis pats. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti liudytojai buvo įvykio vietoje ir matė, kaip nuteistajam A. K. bandant patekti į bendruomenės salę, o nukentėjusiajam A. Š. neįleidus, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu nuteistasis A. K. smogė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o šiam nukritus ant žemės, spyrė keletą kartų į įvairias kūno vietas. Šias aplinkybes patvirtina medicinos specialisto išvados, medicinos eksperto teisme duoti paaiškinimai. Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas įvertino ir aptarė liudytojų R. K., A. K. bei paties nuteistojo parodymus. Nors minėti asmenys ir nurodė, kad nuteistasis konflikto metu pats pargriuvo ir susižalojo, tačiau jų parodymai esminėmis aplinkybėmis prieštaringi (pavyzdžiui, liudytojas R. K. nurodė, kad nukentėjusysis buvo pargriautas kaltinamajam sugriebus už rankos, tuo tarpu nuteistasis teigia, kad nukentėjusįjį pastūmė). Teismai taip pat ištyrė, įvertino ir pagrįstai atmetė nuteistojo A. K. versiją apie tai, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kito konflikto su liudytoju R. K. metu. Baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus R. K. sveikatos sutrikdymo, nenustatyta, kad šio konflikto metu A. Š. būtų buvę padaryta kokių nors sužalojimų. Tokių aplinkybių nagrinėjant A. K. baudžiamąją bylą nenurodė nei nukentėjusysis A. Š., nei liudytojas R. K. Taigi teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas dėl A. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, taip pat pateikė motyvus, kuo remdamasis atmetė nuteistąjį teisinančius įrodymus.

20Prokuroras nurodo, kad teismai teisingai kvalifikavo kasatoriaus padarytą nusikalstamą veiką kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad nuteistasis A. K. sudavė nukentėjusiajam A. Š. stiprų smūgį ranka į veidą, o šiam nukritus, kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Įvertinus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas apie tai, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas, t. y. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, akivaizdu, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam jis suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir kad gali padaryti kūno sužalojimus, tarp jų – ir sunkų sveikatos sutrikdymą, ir nors sužalojimų sunkumo nekonkretizavo, tačiau siekė bet kurio iš jų. Taigi teismai pagrįstai pripažino A. K. veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad jis nusikaltimą padarė labai susijaudinęs (BK 136 straipsnis). Fiziologinio afekto būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ar kitokia ekspertizė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad prieš pradedant A. K. naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį A. Š., pastarasis būtų elgęsis neteisėtai ar itin įžeidžiančiai. Pats nukentėjusysis parodė, kad A. K. į salę neleido dėl to, jog įtarė šį buvus neblaivų bei siekdamas išvengti gresiančio konflikto tarp nuteistojo ir seniūno Č. P. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didelį susijaudinimą, nenurodė ir nuteistasis A. K. Pastarasis, apklausų metu neigdamas kaltę, parodė, kad, nukentėjusiajam ėmus keiktis bei šūkauti, abu susistumdė; kasatoriui pastūmus nukentėjusįjį, šis, galbūt paslydęs, parkrito. Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadose taip pat nurodyta, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo ypatingos emocinės būsenos. Taigi, prokuroro nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, kad kasatoriaus veika padaryta esant didelio susijaudinimo būsenai dėl neteisėtų ar įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, todėl baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

21Atsiliepime teigiama, kad teismai, spręsdami nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Buvo atsižvelgta į sunkias nusikalstamos veikos pasekmes (nukentėjusysis prarado darbingumą, viena akimi neteko regėjimo). Taip pat atsižvelgta į nuteistojo A. K. tyčinę kaltę, t. y. kad jis sąmoningai sunkiai sutrikdė kitam asmeniui sveikatą, nuteistojo turtinę bei šeiminę padėtį, jauną amžių. Prokuroro nuomone, sprendimas priteisti nukentėjusiajam 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti užtikrina priešingų interesų pusiausvyrą, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus.

22Prokuroro nuomone, teismai tinkamai taikė ir bausmės skyrimą reglamentuojančias BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuteistajam A. K. paskirta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta bausmė neprieštarauja teisingumo principui. Pasak prokuroro, BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų, kurioms esant kasatoriui būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę, nėra. Byloje taip pat nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

23Atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą nukentėjusysis A. Š. prašo kasacinį skundą atmesti.

24Nukentėjusysis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, nagrinėjant bylą BPK reikalavimai nepažeisti, baudžiamasis įstatymas (BK 135 straipsnio 1 dalis) nuteistojo A. K. padarytai veikai pritaikytas tinkamai, paskirta teisinga bausmė.

25Nukentėjusysis teigia, kad teismai išsamiai ir visapusiškai ištyrė visus bylos įrodymus ir padarė neginčytinas išvadas dėl A. K. kaltės padarius jam sunkų sveikatos sutrikdymą smūgiuojant ranka ir spardant. Liudytojų J. Š., R. G. ir V. S. parodymai objektyvūs, teisingi, nekelia abejonių ir teismo įvertinti tinkamai. Liudytojų R. K. bei mažamečio nuteistojo sūnaus – A. K. parodymais teismas nesirėmė, nes jie prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistasis nenuosekliai parodė apie įvykio aplinkybes ir teismas pagrįstai vertino tai kaip gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą.

26Nukentėjusiojo A. Š. nuomone, nuteistasis A. K. apeliacinės instancijos teisme iškėlė versiją, kad nusikalstamą veiką padarė labai susijaudinęs, taip pat proceso metu vedė nerimtas derybas dėl žalos atlyginimo, tik siekdamas išvengti realios bausmės atlikimo. To paties siekiama ir kasaciniu skundu.

27Kasacinis skundas atmestinas.

28Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimus

29Kasaciniame skunde teigiama, kad A. K. nepagrįstai nuteistas už tyčinį sunkų A. Š. sveikatos sutrikdymą, kurį padarė nukentėjusiajam suduodamas smūgį į galvos sritį, o šiam parkritus, keletą kartų spirdamas į įvairias kūno vietas. Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai minėtas faktines aplinkybes nustatė netinkamai įvertinę įrodymus, nes tai padarė paviršutiniškai, palikdami nepašalintus prieštaravimus ir abejones. Kasaciniame skunde analizuojami įrodymai bei jų turinys, daromos išvados, kad A. K. kaltė neįrodyta. Nuteistasis teigia jam inkriminuotų veiksmų neatlikęs, o kilus konfliktui tik pastūmęs A. Š.; pastarasis galėjęs būti sunkiai sužalotas kitomis aplinkybėmis – po to, kai A. K. pasitraukė ir įvyko dar vienas konfliktas tarp nukentėjusiojo bei R. K. Tai, kad A. K. nuteistas už A. Š. sužalojimą, galėjo lemti ir nepagrįstai išskirti ikiteisminiai tyrimai dėl minėtų dviejų incidentų (A. Š. su A. K. ir A. Š. su R. K.).

30Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad netiria ir nevertina bylos įrodymų, nenustatinėja faktinių aplinkybių, tik patikrina, ar skundžiamuose teismų sprendimuose pateiktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.

31Iš bylos duomenų matyti, kad visi įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys turinčias reikšmės A. K. kaltės ir atsakomybės klausimų išsprendimui aplinkybes, buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl, pirma – nėra pagrindo teigti apie neišsamų bylos duomenų išnagrinėjimą, antra – tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad teisingo sprendimo priėmimui turėjo įtakos tai, jog ikiteisminiai tyrimai dėl kasatoriaus veikos ir A. Š. veikos (R. K. atžvilgiu) buvo išskirti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje apie tai pasisakyta ir nurodyta, kad nėra duomenų, jog A. Š. būtų buvęs sužalotas kitomis aplinkybėmis, konflikto su R. K. metu, ir tai rodo ne tik išskirtos bylos duomenys, tokio fakto nenurodė nei patys A. Š. bei R. K., davę parodymus nagrinėjamoje byloje dėl A. K. veikos.

32Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą išnagrinėjęs bylą, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumą ir pripažino, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, jos yra pagrįstos išsamiai ir tinkamai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos, iš naujo detaliai įvertinęs tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, atsakė į visus apelianto argumentus, motyvuotai paaiškindamas, kodėl atmeta nuteistojo versiją kaip neatitinkančią tikrovės ir paneigtą bylos įrodymų visumos ir kodėl remiasi įrodymais, patikimai patvirtinančiais pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – konkrečius A. K. veiksmus, A. Š. sunkaus sutrikdymo pasekmes, ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių. Bylos įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatas. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų padarytomis išvadomis dėl A. K. veikos įrodytumo, dar nereiškia, kad jos neteisingos ir kad buvo padaryti BPK pažeidimai.

33Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (A. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 136 straipsnio netaikymo)

34Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį, t. y. nustačius, jog A. K. sunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą, turėtų būti pripažinta, kad tai jis padarė labai susijaudinęs dėl neteisėto, itin įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio, kada šis neįleido jo į viešą renginį – užstojo kelią, stumdėsi, koliojosi. Kasatoriaus manymu, vertinant nuteistojo reakciją į minėtus nukentėjusiojo veiksmus, teismai neatsižvelgė į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, kuriose apibūdinti A. K. asmenybės individualūs bruožai, ypatybės, turėjusios įtakos kilti dideliam susijaudinimui.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines įvykio, jo eigos aplinkybes bei aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo veiksmais ir nuteistojo individualiomis savybėmis reaguojant į nukentėjusiojo elgesį, A. K. veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, taikyti nuteistojo veikai BK 136 straipsnį nėra pagrindo.

36BK 136 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Pagal šio BK straipsnio prasmę staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Kilus abejonėms dėl kaltininko būsenos, skiriama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną.

37Byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo A. Š. įvyko konfliktas dėl to, kad pastarasis, užstodamas A. K. kelią, neleido šiam patekti į patalpą, kurioje vyko bendruomenės renginys. Dėl to supykęs nuteistasis reagavo panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas ranka nukentėjusiajam į galvą, o po to parkritusį spardydamas į įvairias kūno vietas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad A. K. nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiojo elgesį buvo menkavertė priežastis, o nuteistojo panaudotas fizinis smurtas – neadekvati reakcija į šį elgesį. Taigi aplinkybių, kurios galėtų sukelti labai didelį susijaudinimą, teismas nenustatė. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, teismo nutartimi buvo paskirta ir atlikta A. K. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Remdamasis šio ekspertizės akto išvadomis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įvykio metu A. K. galėjo visiškai suvokti savo veiksmų pobūdį bei esmę ir juos valdyti. Be to, teismas įvertino ekspertų išvadas apie A. K. asmenybės bruožus, charakterio bei elgsenos ypatumus ir konstatavo, kad susidariusioje situacijoje kaltininkas negalėjo būti ir nebuvo ypatingos (fiziologinio afekto) būsenos, todėl yra visiškai atsakingas už tyčinius suvoktus veiksmus.

38Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos konflikto tarp nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo A. Š. priežastys, pastarojo veiksmai nebuvo ypatingi tokiu laipsniu, kad būtų galėję sutrikdyti kaltininko gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes ir taip paveikti jo sąmonę (kartu įvertinus minėtas kasatoriaus asmenybės ir būdo ypatybes), kad A. K. būseną būtų pagrindas vertinti kaip staigaus didelio susijaudinimo būseną. Taigi A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, skundžiamus teismų sprendimus priėmę teismai tinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo normas ir pagrįstai netaikė nuteistojo veikai BK 136 straipsnio.

39Dėl neturtinės žalos

40Iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajam A. Š. priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 40 000 Lt. Kasatoriaus manymu, nustatytas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis ir neteisingas, todėl turėtų būti sumažintas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nesivadovavo CK 6.250, 6.251 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, neatsižvelgė į kasatoriaus turtinę ir šeiminę padėtį, neįvertino paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio, išprovokavusio jo veiksmus, nepagrįstai konstatavo galimas neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai (dėl grėsmės apakti ir kita (dešiniąja) akimi). Be to, kasatorius nurodo, kad teismų praktikoje panašiose bylose iš kaltininko priteisiamos neturtinės žalos dydis yra mažesnis.

41Teisėjų kolegijos manymu, ir ši kasacinio skundo dalis nepagrįsta.

42Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos – 40 000 Lt priteisimo, argumentuotai nurodė, kad neturtinės žalos dydis pagrįstas ir motyvuotas. Teismų sprendimuose nurodyta, kad atsižvelgiama į tai, jog dėl A. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. Š. iš dalies prarado darbingumą (dėl kairiosios akies apakimo iki 0,01 regėjimo aštrumo), todėl patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Be to, teismai nurodė atsižvelgiantys ir į tai, kad kaltininkas turi šeimą, kurioje keturi mažamečiai vaikai, tačiau yra darbingas ir turi nekilnojamojo turto, todėl gali atlyginti priteistą žalą, padarytą nukentėjusiajam, dėl jo kaltės praradusiam nemažą dalį (30 proc.) darbingumo.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą turi būti vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neabejotina, kad esminis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, į kurias ir buvo atsižvelgta. Teismai vertino ir kitas žalos dydžio nustatymui turinčias reikšmės aplinkybes, tarp jų – nurodytas kasaciniame skunde, dėl to nukentėjusiojo prašomas atlygintinos žalos dydis (100 000 Lt) buvo sumažintas. Pažymėtina, kad kaltininko turtinė padėtis negali būti prioritetas mažinant neturtinės žalos dydį, nes priešingu atveju būtų pažeista pusiausvyra tarp jo ir nukentėjusio asmens teisių į adekvatų žalos atlyginimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus teiginys apie tai, jog teismai nepagrįstai atsižvelgė į spėjamas pasekmes – galimą nukentėjusiojo apakimą kita akimi – prieštarauja teismų sprendimų turiniui, nes iš tiesų nė vienas iš teismų, motyvuodamas neturtinės žalos dydį, tokios aplinkybės nenurodė (apie tai teigė tik pats nukentėjusysis). Kasatoriaus argumentas, kad priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos, nėra priimtinas, nes iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos dydį.

44Daroma išvada, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Nenustačius BPK normų pažeidimų ir teisės taikymo klaidų, nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymo dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, kurį nustatė abiejų instancijų teismai, sumažinimo.

45Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

46Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neišsamiai motyvuotas, tačiau kasatorius nenurodo, kuo grindžia šį teiginį, o tik išdėsto savo nesutikimą su teismo padarytomis išvadomis ir sprendimu atmesti jo apeliacinį skundą.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų minėtas kasatoriaus teiginys yra deklaratyvus, prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Kaip matyti iš bylos dokumentų, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą ir motyvuotai jį atmetė, taip pat nurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažino teisingu, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Dėl to darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

48Dėl nenagrinėtinos kasacinio skundo dalies

49Kasaciniame skunde nurodoma, kad A. K. paskirta bausmė yra pernelyg griežta, kad yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo, už padarytą nusikalstamą veiką.

50Iš bylos duomenų bei nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliacine tvarka bausmės paskyrimo klausimas nebuvo skundžiamas (jokiu aspektu) ir dėl to apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms kasacinis skundas dėl nuteistajam paskirtos bausmės nenagrinėjamas.

51Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

53Atmesti nuteistojo A. K. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Priteista iš A. K. nukentėjusiajam A. Š. 2277,80 Lt turtinei ir 40 000 Lt... 3. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,... 5. ... 6. A. K. nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą, t. y.:... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono... 8. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai... 9. Nuteistojo A. K. manymu, teismai pažeidė BPK normų reikalavimus, nes tik... 10. Teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, rėmėsi išskirtinai tik liudytojų... 11. Kasatoriaus įsitikinimu, jo kaltės dėl A. Š. sužalojimo suduodant smūgius... 12. Kasaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2006 m. gruodžio 29... 13. Kasatoriaus manymu, veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1... 14. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nusikalstama veika kvalifikuojama... 15. Kasatorius teigia, kad būtent A. Š. veiksmai lėmė jo afektinę būseną ir... 16. Kasatorius nurodo, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra... 17. Be to, kasatorius nurodo, kad jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo... 18. Atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 19. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus... 20. Prokuroras nurodo, kad teismai teisingai... 21. Atsiliepime teigiama, kad teismai, spręsdami nukentėjusiajam priteistinos... 22. Prokuroro nuomone, teismai tinkamai taikė ir bausmės skyrimą... 23. Atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą nukentėjusysis A. Š. prašo... 24. Nukentėjusysis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir... 25. Nukentėjusysis teigia, kad teismai išsamiai ir visapusiškai ištyrė visus... 26. Nukentėjusiojo A. Š. nuomone, nuteistasis A. K. apeliacinės instancijos... 27. Kasacinis skundas atmestinas.... 28. Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 20... 29. Kasaciniame skunde teigiama, kad A. K. nepagrįstai nuteistas už tyčinį... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja... 31. Iš bylos duomenų matyti, kad visi įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys... 32. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą... 33. Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (A.... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo veika turėtų būti kvalifikuojama... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų... 36. BK 136 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų... 37. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo A. Š. įvyko... 38. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos konflikto tarp nuteistojo A.... 39. Dėl neturtinės žalos... 40. Iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajam A. Š. priteistas neturtinės žalos... 41. Teisėjų kolegijos manymu, ir ši kasacinio skundo dalis nepagrįsta.... 42. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio... 44. Daroma išvada, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis realiai pamatuotas... 45. Dėl kitų kasacinio skundo... 46. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų minėtas kasatoriaus teiginys yra... 48. Dėl nenagrinėtinos kasacinio skundo... 49. Kasaciniame skunde nurodoma, kad A. K. paskirta bausmė yra pernelyg griežta,... 50. Iš bylos duomenų bei nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad... 51. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 53. Atmesti nuteistojo A. K. kasacinį skundą....