Byla 2A-683-178/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rangesta“ ir atsakovės D. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-518-264/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rangesta“ ieškinį atsakovei D. T. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 177 567,70 Lt žalos atlyginimą, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. buvo ieškovo vienintelė akcininke ir vadove. 2010 m. gegužės 28 d. visuotiniame UAB „Rangesta“ akcininkų susirinkime patvirtinta 2009 m. finansinė atskaitomybė, akcininkės dividendams buvo paskirta 250 000 Lt neatskaičius mokesčių, nutariamojoje protokolo dalyje apie tai, kad akcininkei paskiriami dividendai, nepasisakyta. Nors įmonė 2009 m. ir turėjo pelno, tačiau metų pabaigoje pinigų nebuvo. Atsakovė 187 000 Lt dividendų sau išsimokėjo ne pinigais, o 2011 m. sausio 17 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. buhalteriniuose dokumentuose tokia pinigų suma padengė savo kaip atskaitingo asmens skolą įmonei. Po dividendų išmokėjimo įmonė liko skolinga valstybės biudžetui mažiausiai 46 750 Lt gyventojų pajamų mokesčio už atsakovei išmokėtą sumą. 2014 m. sausio 29 d. auditoriaus išvadoje nurodyta, kad nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. atsakovė iš įmonės grynais pinigais, prekėmis bei pavedimais į sąskaitą gavo 352 273,42 Lt, dalį pinigų (141 418,37 Lt) atsakovė įmonei grąžino, o už 135 332,59 Lt pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus. Todėl atsakovė liko UAB „Rangesta“ skolinga 177 567,70 Lt sumą. Ieškovas nurodo, kad 2010 m. gegužės 28 d. neapmokėtų skolų suvestinė patvirtina, kad tą dieną įmonė turėjo net 538 656,48 Lt pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, o jeigu būtų vertinamos ir 2010 metais kreditorių išrašytos ir neapmokėtos sąskaitos ši suma dar padidėtų. Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai rėmėsi tik formaliais finansinėse ataskaitose pateiktais įmonės finansiniais rodikliais ir neatsižvelgė į tai, kad pirmiausia turėjo būti padengti tuo metu egzistavę pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, ypač valstybei, ir tik po to sprendžiamas dividendų paskyrimo klausimas. 2010 m. gegužės 28 d. nebuvo nei finansinės galimybės, nei akcininkės valios paskirti 250 000 Lt pelno dalį dividendų išmokėjimui, o atliktas 187 000 Lt įskaitymas buvo tik formalus veiksmas, kuriuo buvo neteisėtai ir nesąžiningai siekiama sumažinti atsakovės skolą įmonei. Atsakovė nepagrįstai pirmenybę suteikė savo skolos įmonei panaikinimui, sudengiant su jai paskirtais dividendais. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus padarydama įmonei žalą, t. y. dalies iš įmonės paimtų pinigų įmonės naudai nepanaudojo. 2011 m. sausio 17 d. ir 2011 m. gruodžio mėn. 1 d. buhalterinėje apskaitoje atliktas įskaitymas dividendais už įmonei negrąžintas nepanaudotas pinigines lėšas ir 2011 m. sausio - gruodžio mėn. laikotarpiu pagal 6 PVM sąskaitas - faktūras atsakovės nupirktas prekes negali būti laikomas teisėtu veiksmu, todėl atsakovė privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 19 662 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei 212,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad 2010 m. gegužės 28 d. akcininko sprendimo dėl 250 000 Lt dividendų išmokėjimo nebuvo, todėl jie negalėjo būti mokami. Iš 2010 m. gegužės 28 d. protokolo turinio matyti, kad atsakovė (vienintelė akcininkė) nutarė skirti 250 000 Lt dividendams, o tai, kad protokole nenurodyta, jog jie skirti atsakovei, nėra esminis protokolo trūkumas ir nedaro šio sprendimo niekiniu CK 1.78 straipsnio prasme. 2014 m. sausio 9 d. ir 2014 m. vasario 28 d. specialisto UAB Auditoriaus Konsultacijos A. K. išvadose nurodyta, kad 2009 m. įmonė dirbo pelningai, todėl galėjo skirstyti 1 090 133 Lt pelną, įmonė 2010 m. pabaigoje buvo moki, o pagal apskaitos duomenis galima spręsti, kad 2011 m. sausio 17 d. išmokėti 187 000 Lt dividendai nebuvo teisingai įforminti. Ieškovo pateiktoje 2014 m. sausio 29 d. Cencitor auditorės A. S. ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus nustatyta, kad atsakovės negrąžintų pinigų likutis 2012 m. balandžio 19 d. – 177 567,70 Lt. Liudytoja A. S. papildomai paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 1 d. padaryta užskaita 49 194, 47 Lt prekėms atsakovės dividendais. Liudytojas A. K. patvirtino, kad įmonė 2009 m. dirbo pelningai, o 2010 m. dirbo nuostolingai, tačiau buvo moki. Liudytoja L. A. paaiškino, kad ji dirbo įmonės buhaltere, atsakovei dividendai nebuvo išmokėti dėl to, kad nebuvo apyvartinių lėšų, vėluojama atsiskaityti su kreditoriais, nuo 2011 m. vasaros buvo vėluojama mokėti atlyginimus darbuotojams. Teismo vertinimu, šie įrodymai nepaneigia atsakovės kaip vienintelės akcininkės teisės pasiskirti sau dividendus už 2009 metus, kai įmonė dirbo pelningai, todėl 2010 m. gegužės 28 d. sprendimas dėl jų skyrimo neprieštaravo ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms (2009 m. gruodžio 15 d. įstatymo redakcija). Be to, tolimesni šalių veiksmai atlikus buhalterinėje apskaitoje 2011 m. sausio 17 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. užskaitas dividendais, patvirtina 2010 m. gegužės 28 d. akcininko sprendimo dėl dividendų skyrimo vykdymą, todėl teismas sprendė, kad 2011 m. sausio 17 d. atsakovė faktiškai turėjo kreditorinį reikalavimą dėl neišmokėtų 203 250 Lt dividendų (atskaičius 46 750 Lt gyventojų pajamų mokestį), kurių dalį buhalterinėje apskaitoje įskaitė 2011 m. sausio 17 d., 2011 m. gruodžio 1 d. skolos dengimui. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės skola įmonei sudarė 177 567,70 Lt, kurių veikdama kaip įmonės vadovė ir atskaitingas asmuo, per 2011 m. - 2012 m. laikotarpį nepanaudojo įmonės reikmėms, įmonei skolos negrąžino.

7Teismas nustatė, kad ieškovas su dauguma kreditorių atsiskaitė po 2011 m. sausio 17 d., iš pradelstų įsipareigojimų liko neatsiskaityta su kreditore UAB „Glasma“ 4 000 Lt ir UAB „Alseka Kaunas“ 2 873,46 Lt, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje. 2010-2011 m. įmonė veiklą vykdė, atsiskaitinėjo su kreditoriais, jos finansinė padėtis tapo artima nemokumui tik nuo 2011 m. birželio mėnesio, kai pradėta vėluoti mokėti atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti 2012 m. liepos 11 d. nutartimi, atsiskaitymo terminai su SODRA, VMI nebuvo pradelsti. Teismas sprendė, kad 2011 m. sausio 17 d. atliktas 109 679,14 Lt skolos padengimas dividendais (įskaitymas), lyginant su pradelstais finansiniais įsipareigojimais, nepripažintinas esminiu įmonės kreditorių interesų pažeidimu ir neprisidėjo prie įmonės finansinės padėties pablogėjimo, nes atsakovė taip pat buvo įmonės kreditorė. Be to, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl šioje situacijoje net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams yra leidžiamas atsiskaitymas su vienu iš kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012 ir kt.).

8Teismas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 1 d. padaryta atsakovės dividendų užskaita už įgytas ir neapmokėtas 49 194,47 Lt prekes, taip pat negrąžinta nepanaudotų lėšų – 18 694,09 Lt suma (177 567,70 Lt – 109 679,14 Lt – 49 194,47 Lt) likus 2 mėnesiams iki įmonei bankroto bylos iškėlimo ir įmonei esant artimai nemokumo būsenai, nepajėgiai atsiskaityti su kreditoriais. Todėl atsakovės veiksmus teismas vertino kaip pažeidusius CK 2.87 straipsnio 7 dalies, ABĮ 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, nes atsakovė kaip įmonės vadovė savo kaip kreditorės (akcininkės) interesus iškėlė aukščiau įmonės ir jos kreditorių interesų, tuo pačiu pažeidė ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas (dividendų išmokėjimas esant nemokiai įmonei draudžiamas) (redakcija, galiojusi iki 2012 m. kovo 1 d.). Ieškovas prarado galimybę nukreipti savo reikalavimų patenkinimą į lėšas, kurias jis būtų gavęs atsakovei tinkamai įvykdžius savo pareigas. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė neteisėtais veiksmas padarė ieškovui 67 888,56 Lt žalą dėl negrąžintų piniginių lėšų (49 194,47 Lt + 18 694,09 Lt). Esant nustatytoms visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246 str.-6.249 str.), teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovės 19 662 Eur (67 888,56 Lt) žalos atlyginimą.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

10Ieškovas UAB „Rangesta“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovė, paėmusi iš įmonės pinigus bei gavusi prekių (dėl kurių bendros sumos ginčo byloje nėra), negrąžino dalies lėšų (177 567,70 Lt) bei neapmokėjo prekių kainos, tuo padarė įmonei žalą. 2011 m. sausio 17 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. atlikti įrašai UAB „Rangesta“ apskaitoje nemažina atsakovės padarytos žalos, t. y. nepanaikina jos prievolės grąžinti įmonės lėšas.
  2. Atsakovė pasinaudojo ABĮ numatyta teise gauti dividendus tam, kad pateisintų neteisėtą elgesį. 2010 m. gegužės 28 d. vienintelė akcininkė nenutarė skirti 250 000 Lt dividendų, nes protokole toks sprendimas neužfiksuotas. Tvirtinamos metinės finansinės atskaitomybės esminės dalys - balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita sudarytos vėliau (2010 m. birželio 9 d.) negu vyko visuotinis akcininkų susirinkimas, be to, finansinių ataskaitų teikime nurodyta, jog finansinė atskaitomybė patvirtinta 2010 m. gegužės 31 d. Nei dividendų skyrimo metu, nei vėliau įmonė neturėjo lėšų išmokėti paskirtus dividendus ir jų pinigais neišmokėjo, taip pažeisdama tuo metu galiojusios ABĮ redakcijos 60 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad dividendai akcininkams išmokami pinigais. Byloje nėra rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti 2011 m. sausio 17 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. atliktų įskaitymų pagrindą. Teismas neįvertino šių aplinkybių teisingumo ir sąžiningumo aspektais.
  3. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2011 m. sausio 17 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. įrašai UAB „Rangesta“ apskaitoje atlikti remiantis konkrečiu sandoriu ar juridiniu faktu. 2010 m. gegužės 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas tokio pagrindo nesukūrė, nes jame nenurodyta, kad nutarta skirti konkrečią dividendų sumą atsakovei bei kad jie turi būti išmokėti atliekant įskaitymą. Be to, pagal ABĮ 60 straipsnį dividendai turi būti išmokei per vieną mėnesį. Auditorė A. S. patvirtino, kad įrašai apskaitoje, panaikinantys atsakovės įsiskolinimą įmonei, atlikti neteisingai ir nepagrįstai.
  4. Nepagrįsti teismo motyvai, kad dividendų paskyrimas 2010 m. gegužės 28 d. ir atsakovės įsiskolinimo įmonei dalies panaikinimas 2011 m. sausio 17 d. įskaitant juos į gautinų dividendų sumą, neprieštarauja įstatymo normoms ir nepažeidė įmonės ar jos kreditorių interesų.
  5. Teismas nesiaiškino, ar UAB „Rangesta“ 2010 m. gegužės 28 d. arba 2011 m. sausio 17 d. buvo moki ABĮ prasme, nesivadovavo kasacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014. Įmonė neturėjo lėšų išmokėti dividendus grynais pinigais, todėl buvo nepajėgi įvykdyti imperatyvų ABĮ 60 straipsnio 5 dalies reikalavimą. 2009 m. balanse nurodoma, kad UAB „Rangesta“ turėjo 30 Lt pinigų trūkumą. Tai, kad įmonė neturėjo apyvartinių lėšų ir kad buvo vėluojama atsiskaityti su kreditoriais rodo, jog jokia pridėtinė vertė įmonėje nebuvo sukurta ir todėl atsakovė neturėjo pagrindo skirti sau dividendus. Be to, apyvartinių lėšų trūkumas ir vėlavimas atsiskaityti su kreditoriais rodo, kad įmonės veikla nebuvo stabili, 2010 m. nuostolinga, pasibaigusi bankroto bylos iškėlimu. Ieškovo teigimu, įmonės būklė 2010 m. gegužės 28 d. ir 2011 m. sausio 17 d. ABĮ 60 straipsnio prasme buvo nemoki.
  6. Teismas neįvertino aplinkybės, jog įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje rodomas pelnas nereiškia jos realaus galėjimo laiku atsiskaityti su kreditoriais ir nereiškia įmonės veiklos stabilumo. 2009 m. pabaigoje įmonė pinigų neturėjo, pardavimo pajamos 2010 m. smarkiai sumažėjo, veiklos sąnaudos, viršijusios bendrąjį pelną, buvo neproporcingai didelės ir jų didžiąją dalį sudarė bendrosios ir administracinės, o ne pardavimų veiklos sąnaudos.
  7. Teismas nepagristai nurodė, kad UAB „Rangesta“ atsiskaitymo terminai su Sodra ir VMI nebuvo pradelsti. Šį teiginį paneigia UAB „Censitor“ ataskaitose apie faktinius pastebėjimus nurodyti duomenys bei Kauno apskrities VMI bei VSDFV Kauno skyriaus pažymos. Šie įrodymai patvirtina, jog įmonė turėjo įsiskolinimų valstybės bei VSDF biudžetui tiek 2010 m. gegužės 28 d., tiek 2011 m. sausio 17 d.
  8. Duomenys apie debitorių skolas nesudaro pagrindo įmonės būklę laikyti gera. Atsakovės pateikti įrodymai prieštarauja UAB „Censitor“ 2014 m. lapkričio 10 d. ataskaitos duomenims. Be to, pats savaime debitorinių įsiskolinimų buvimas nereiškia, jog įmonė turi realių lėšų savo įsipareigojimams vykdyti, nes egzistuoja rizika, kad debitoriai savo įsipareigojimų neįvykdys.

11Atsakovė D. T. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo dalį dėl 19 662 Eur (67 888,56 Lt) žalos atlyginimo panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinio dalį dėl 15 242,50 Eur (52 629,31 Lt) žalos priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išreikalauti iš ieškovo 2011 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį Nr. RAN1299, kurio pagrindu atsakovė įnešė į ieškovo kasą 40 400,39 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovė sutinka, jog neteisėtai buvo atliktas užskaitymas 15 259,25 Lt sumai, nes tokią sumą ieškovas buvo skolingas atsakovei 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau nesutinka, jog padarė ieškovui 52 629,31 Lt žalą. Sprendimo nepagrįstumą šioje dalyje lėmė teismo netinkamai įvertinti rašytiniai įrodymai bei pačios atsakovės netiksliai aiškinti ir vertinti buhalteriniai įmonės dokumentai.
  2. Teismas netinkamai apskaičiavo atsakovės skolos ieškovo naudai dydį ir neatsižvelgė į tai, jog ieškovas 2011 m. gruodžio 1 d. pagal įmonės apskaitos dokumentus buvo skolingas atsakovei 15 259,25 Lt (4 419,38 Eur).
  3. Teismas netinkamai konstatavo, kad 49 194,47 Lt skola ieškovui susidarė už atsakovės įgytas prekes, o 18 694,09 Lt skola - už negrąžintas nepanaudotas ieškovo atsakovei perduotas lėšas. Teismas netinkamai vertino 49 194,47 Lt skolos padengimo aplinkybes, taip pat padarė klaidingą išvadą, kad 49 194,47 Lt atsakovės įsiskolinimas ieškovui buvo mažinamas sumų įskaitymu. Atsakovės teigimu, 49 194,47 Lt skola atsirado už įsigytas prekes, atsakovė už šias prekes sumokėjo, o ne įskaitė. Tai patvirtina 2011 m. sausio 1 d. - 2011 m. gruodžio 31 d. apyvartos žiniaraštyje Nr. 2435 fiksuota aplinkybė, jog PVM sąskaitos faktūros Nr. 01001438, Nr. 01001431, Nr. 01001401, Nr. 01001384, Nr. 01001432, Nr. 01001387 išrašytos atsakovei, ir ji vėlesniais mokėjimais, t. y. 2011 m. gruodžio 22 d. sumokėjo į UAB „Rangesta“ kasą 40 400,39 Lt bei už UAB „Rangesta“ sumokėjo A. S. įmonei 5 000 Lt, UAB „SSAS“ – 7 000 Lt bei atliko vėlesnius smulkius mokėjimus už UAB „Rangesta“ kitiems asmenims: UAB „Alziga“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“ per laikotarpį nuo gruodžio 2 d. iki gruodžio 31 d. Tokiu būdu 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovė liko skolinga ieškovui 0,01 Lt. Minėtas 2011 m. sausio 1 d. - 2011 m. gruodžio 31 d. apyvartos žiniaraštis Nr. 2435 patvirtina, kad už prekes atsakovė į ieškovo kasą grynaisiais pinigais įnešė 40 400,39 Lt (kasos pajamų orderis Nr. RAN1299). Taigi, atsakovė faktiškai atsiskaitė už įsigytas prekes sumokėdama į ieškovo kasą pinigines lėšas 40 400,39 Lt sumai, o likusią sumą už prekes apmokėjo tretiesiems asmenims už UAB „Rangesta“. Tokias faktines aplinkybes patvirtina specialisto UAB „Auditoriaus konsultacijos“ 2015 m. kovo 6 d. išvada, kurią atsakovė prašo prijungti prie bylos. Taip pat prašo išreikalauti iš ieškovo 2011 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį Nr. RAN1299.
  4. Iš minėto apyvartos žiniaraščio matyti, kad atsakovė pinigines lėšas, kurias turėjo sumokėti tiesiogiai UAB „Rangesta“ 64 453,72 Lt sumai, dalį jų 8 794,47 Lt ji sumokėjo tretiesiems asmenims už ieškovą, o likusiuosius 40 400,39 Lt – pačiam ieškovui.

12Atsakovė D. T. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime papildomai nurodomi šie argumentai:

  1. Ieškovas skirtingomis aplinkybėmis laikosi vis kitokios nuostatos dėl 2010 m. gegužės 28 d. UAB „Rangesta“ vienintelio akcininko sprendimo sukeltų pasekmių. Ieškovas pripažino, jog BUAB „Rangesta“ bankroto byloje atsakovė yra kreditorius ir turi reikalavimo teisę į neišmokėtą dividendų dalį. 2013 m. birželio 20 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 28 d. UAB „Rangesta“ vienintelio akcininko sprendimo nutarimą skirti 250 000 Lt dividendams bei priteisti ieškovui iš atsakovės 187 000 Lt nuostolių atlyginimą. 2013 m. lapkričio 4 d. patikslintame ieškinyje ieškovas jau nurodo, kad nepripažįsta, jog buvo priimtas sprendimas dėl dividendų išmokėjimo ir atsisako nuo reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu.
  2. Ieškovas neįrodo atsakovės kaip vadovės ir kaip akcininkės civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Vertinant atsakovės kaip akcininkės atsakomybę, ieškovas pripažino, jog dividendai yra išmokėti teisėtai, nes neginčijo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo bei pateikė teismui tvirtinti atsakovės kreditorinį reikalavimą dėl dalies dividendų neišmokėjimo. Ieškovas neįrodė ir sąlygų, kurioms esant dividendų paskyrimas ir išmokėjimas nėra galimas, t.y. neįrodo neteisėtų atsakovės veiksmų. Visos įmonės skolos kreditoriams, egzistavusios 2010 m. gegužės 28 d., likviduotos, todėl dividendų išmokėjimas neturėjo įtakos atsiskaitymams su ieškovo kreditoriais bei nenulėmė įmonės nemokumo. Vertinant atsakovės kaip įmonės vadovės atsakomybę, ieškovas neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė kaip įmonės vadovė. Tiek 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo priėmimo metu, tiek dividendų išmokėjimo metu įmonė vykdė įprastinę veiklą, neturėjo mokestinių skolų, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Teismas pagrįstai nurodė, kad iš 2010 metų gegužės 28 d. protokolo turinio matyti, jog (atsakovė) vienintelė akcininkė nutarė skirti 250 000 Lt, o tai, kad protokole nėra nurodyta, jog jie skirti atsakovei, nėra esminis trūkumas ir nedaro šio sprendimo niekiniu CK 1.78 straipsnio prasme. Be to, dividendų paskyrimas atspindėtas įmonės finansiniuose dokumentuose.
  3. Registrų centro duomenų bazėje fiksuota, jog 2009 m. finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas yra 2010 m. gegužės 28 d., tuo tarpu minėti dokumentai būtent 2010 m birželio 9 d. buvo gauti ir registruoti Registrų centre. Be to, 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje bei balanse yra nurodyta tvirtinimo žyma, jog minėti dokumentai patvirtinti 2010 m. gegužės 28 d. akcininko sprendimu. Nors pastaruosiuose dokumentuose nurodyta sudarymo 2010 m. birželio 9 d. data, tai negali būti vertinama kaip nors kitaip nei spausdinimo ar aritmetinė klaida.
  4. Nepaisant to, jog ABĮ nustatyta tvarka ir terminais paskirti dividendai akcininkui dėl tam tikrų priežasčių nėra išmokami per įstatyme numatytą terminą, akcininkas nepraranda teisės į dividendus. Dividendai atsakovei ABĮ numatytais terminais neišmokėti, todėl ji turėjo teisę į jai paskirtus dividendus kaip kreditorė. Vėliau įmonės prievolė (jos dalis) akcininkei įvykdyta įskaitymu (CK 6.131 str.). Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad 2011 m. sausio 17 d. sandoris (įskaitymas) prieštarauja teisės aktams ir yra akivaizdžiai niekinis. Be to, atsakovei nebuvo suteikta ir pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius ir įmonės turto bei įsipareigojimų santykis dėl šio sandorio nepasikeitė. Teisinis pagrindas, suteikiantis teisę atlikti 2011 m. sausio 17 d. sandorį, buvo 2010 m. gegužės 28 d. UAB „Rangesta“ vienintelio akcininko sprendimas išmokėti dividendus, kurio ieškovas neginčijo, šiuo sprendimu patvirtintame finansinių atskaitomybių rinkinyje atlikti pakeitimai - įmonės nuosavo kapitalo mažinimo fiksavimas bei atlikti kiti veiksmai, sąlygojantys ieškovo prievolę sumokėti atsakovei dividendų sumą.
  5. Ieškovas vadovavosi ne ta ABĮ redakcija, todėl jo teiginiai ir argumentai dėl įmonės finansinės padėties, sąlygų dividendų išmokėjimui egzistavimo neteisėti ir nepagrįsti. Byloje reikia vadovauti ABĮ redakcija, galiojusia nuo 2007 m. sausio 30 d., kurioje numatytos kitokios sąlygos, dividendų skyrimo negalimumui. Pirmoji sąlyga - įsiskolinimų mokesčiams nebuvimas (įmonė tiek 2010 m. gegužės 28 d., tiek 2011 m. sausio 17 d. buvo sumokėjusi visus mokesčius); antroji - įmonės bendra finansinė būklė (įmonės būklė buvo stabili, todėl nebuvo kliūčių skirti dividendus akcininkei). Šios ABĮ redakcijos nuostatos nenumatė apribojimų dėl įsiskolinimų kreditoriams ar pradelstų įsiskolinimų.
  6. Dividendų skyrimo metu įmonė buvo moki. 2010 m. gegužės 28 d. iki 2011 m. sausio 17 d. buvo pradelsta atsiskaityti tik su UAB „Alseka Kaunas“ – 2 873,46 Lt ir UAB „Glasma“ - 4000 Lt, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje. Ieškovas pripažįsta, jog visi kiti skoliniai įsipareigojimai, įvardinti 2010 m. gegužės 28 d. UAB „Rangesta“ neapmokėtų skolų suvestinėje, įvykdyti. UAB „Rangesta“ buvo pajėgi įvykdyti ir galėjo įvykdyti aukščiau nurodytus įsipareigojimus, nes įmonė vėliau įvykdė ženkliai didesnius įsipareigojimus, tačiau jie nebuvo vykdomi ne dėl negebėjimo tai padaryti.
  7. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl įmonės nemokumo ir dėl lėšų sąskaitoje neturėjimo. Nei teismų praktikoje bei teisės aktuose nenumatyta, jog akcininkui negali būti paskirti dividendai, jeigu įmonės kasoje nėra piniginių lėšų, o juo labiau, kad įmonės nemokumas vertinamas būtent pagal tai, kokiomis piniginėmis lėšomis (grynaisiais pinigais) įmonės disponuoja.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Šalys nenurodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija ex officio jų taip pat neįžvelgia.

16Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo apelianto įmonės vadove ir vienintele akcininke. Patikslintame ieškinyje atsakovei pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, kurią ji padarė veikdama kaip įmonės vadovė – gavo iš įmonės lėšas, kurių grąžinimo nepagrindė apskaitos dokumentais (t. 2, b.l. 32-42). Ginčo dėl tokių negrąžintų lėšų sumos 51 427,25 Eur (177 567,70 Lt), kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra. Byloje iš esmės yra kilęs ginčas, ar atsakovė teisėtai pa(si)skyrė dividendus ir turėjo teisę atlikti bei atliko 187 000 Lt įskaitymą į savo prievolę grąžinti lėšas įmonei sau nusistatytų dividendų sąskaita.

17Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

18Patikslintame ieškinyje neteisėtais atsakovės veiksmais (apibendrinant) nurodomos dvi veiksmų grupės 1) dividendai pagal įmonės finansinę padėtį apskritai negalėjo būti mokėtini, realiai jie ir neišmokėti, o atliktas jų įskaitymas yra neteisėtas; 2) iš įmonės gautos lėšos nėra grąžintos ir negrąžinimas nėra pagrindžiamas jų panaudojimo apskaitos dokumentais.

19Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė kaip vienintelė akcininkė turėjo teisę pasiskirti sau dividendus už 2009 metus, nes tais metais įmonė dirbo pelningai, todėl, teismo vertinimu, 2010 m. gegužės 28 d. sprendimas dėl jų skyrimo (t. 1, b.l. 21) neprieštaravo ABĮ (2009 m. gruodžio 15 d. redakcija) 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms. Ieškovas savo apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada, tuo tarpu atsakovė atsiliepime į šį skundą jai pritaria, mano, kad teisėtai skyrė sau dividendus, o vėliau jais įskaitė savo skolą įmonei.

20Iš auditorės A. S. surinktų duomenų matyti, kad 2010 m. gegužės 28 d. įmonė turėjo daugiau kaip 1 mln. litų neapmokėtų skolų, (t. 2, b.l. 152-157). Kaip matyti iš atsakovės sudaryto 2009 m balanso (t. 1, b.l. 23), įmonė turėjo turto už 3,5 mln. litų. Taigi, turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu įmonės padėtis formaliai pakankamai nebloga. Tačiau kita vertus, auditorė nurodo, kad beveik 0,9 mln. litų iš įmonės skolų sumos jau buvo pradelstos, o iš pastarųjų beveik pusė (0,387 mln. litų) buvo pradelstos jau ir žymiai - daugiau kaip tris mėnesius, darbo užmokestis darbuotojams vėlavo 2-3 mėnesius, o įmonės turto masėje beveik 3 mln. litų (arba beveik 86 proc.) sudarė gautinos sumos, kurių atgavimas visa apimtimi dėl įvairių priežasčių (debitorių bankrotas, nesąžiningas elgesys, nebuvimas realių galimybių išieškoti skolas dėl debitorių turtinės padėties ir pan.) paprastai yra pakankamai abejotinas. Iš 2009 m. balanso matyti, kad piniginių lėšų įmonė 2009 m. apskritai neturėjo, yra pagrindas manyti, kad ir vėliau įmonė išmokėti dividendus, kurie turi būti išmokami pinigais (ABĮ 60 str. 5 d.), negalėjo, nes atsakovei jie ir nebuvo išmokėti. Nors su kreditoriais buvo vykdomi atsiskaitymai, tai, kad įmonė neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų dividendų išmokėjimui, nurodė ir liudytoja L. A.. Taigi, įvertinant minėtas aplinkybes, iš tikrųjų neatmestina, kad pagal formalius balanso rodiklius įmonė nebuvo teisine (ĮBĮ) prasme nemoki, tačiau tokia išvada iš esmės pagrindžiama tik galimybės realiai susigrąžinti debitorines skolas tikėtinumu. Tuo tarpu faktinė situacija, kai akivaizdžiai vėluojant atsiskaityti su kreditoriais (tarp jų – ir darbuotojais), vadovas (jis ir vienintelis akcininkas) sau pasiskiria dividendus, nelaikytina sąžiningu veiksmu. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su dividendų skyrimo (ne)teisėtumu, teisėjų kolegijos nuomone, ir nėra esminės ginčo išsprendimui, nes byloje reikalavimas pripažinti neteisėtu 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl dividendų paskyrimo nėra pareikštas, ieškinio dalyku taip pat nėra neteisėtai išmokėtų dividendų grąžinimas (o dėl 16 500 Lt dalies dividendų yra patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas), ieškinys yra pareikštas dėl žalos, padarytos iš įmonės gautų kitokios paskirties lėšų negrąžinimu.

21Atsakovė buvo ir įmonės vadovė, ir vienintelė akcininkė, t.y. įmonės valdymo organas sutampa su dalyviu. Akivaizdu, kad įmonės vadovo ir akcininko statusas, funkcijos, teisės ir pareigos įmonės atžvilgiu yra skirtingi, taip pat gali skirtis ir šių asmenų interesai, o jų atsakomybė, kaip pagrįstai, remdamasi teismine praktika, nurodo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pati atsakovė, atsiranda skirtingais teisiniais pagrindais (CK 2.50 str. 3 d. ir CK 2.87 str. 7 d.) Nagrinėjamo ieškinio dalyku yra, kaip minėta, reikalavimas grąžinti atsakovės kaip įmonės vadovės gautas lėšas, nes jas ji gavo ne kaip akcininkė, o kaip vadovė įmonės veiklos vykdymui. Taip pat minėta, kad nėra esminio ginčo dėl to, jog atsakovės gautų įmonei negrąžintų bei nepateisintų apskaitos dokumentais pinigų likutis 2012 m. balandžio 19 d. pagal įmonės apskaitoje esančius duomenis yra 177 567,70 Lt, o ir bet kuriuo atveju tokia auditorės A. S. nustatyta suma nėra paneigta (t. 2, b.l. 44-47). Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta atsakovės prašymą išreikalauti iš ieškovo 2011 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį Nr. RAN1299, kurio pagrindu atsakovė įnešė į įmonės kasą 40 400,39 Lt. Atsakovė nurodo, jog teismas apskritai padarė klaidingą išvadą, kad 49 194,47 Lt suma 2011 m. gruodžio 1 d. buvo įskaityta dividendais, nes šią sumą už prekes ji yra apmokėjusi įmonei minėtu kasos pajamų orderiu bei mokėjimais kitiems įmonės kreditoriams. Iš tikrųjų, iš apyvartos žiniaraščio ir nesimato, kad 2011 m. gruodžio 1 d. būtų atliktas įskaitymas kokiai nors sumai. Tačiau iš auditorės A. S. išvadų matyti, kad nustatant negrąžintų lėšų sumą buvo tiriamas laikotarpis iki pat 2012 m. balandžio 19 d., taigi, prašomas išreikalauti kasos pajamų orderis jau yra įtrauktas į apskaitą (t. 1, b.l. 36). Todėl jo (ne)išreikalavimas reikšmės ginčo išsprendimui faktiškai neturi.

22Teisėjų kolegijos vertinimu, esminės ginčo išsprendimui aplinkybės yra tai, ar atsakovė turėjo teisę įskaityti į negrąžintas įmonei lėšas sau pasiskirtus dividendus, ar įskaitymas, jei atsakovė tokią teisę turėjo, atliktas teisėtai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2011 m. sausio 17 d. atsakovė turėjo kreditorinį reikalavimą dėl neišmokėtų 203 250 Lt dividendų (atskaičius 46 750 Lt gyventojų pajamų mokestį nuo visos 250 000 Lt pasiskirtos dividendų sumos), kurių dalį buhalterinėje apskaitoje įskaitė 2011 m. sausio 17 d., 2011 m. gruodžio 1 d. skolos dengimui - ji, būdama vienintele akcininke ir vadove, žodžiu informavo įmonės buhalterę dėl įskaitymo, kuris ir buvo atspindėtas buhalterinėje apskaitoje. Todėl teismas sprendė, kad teisiniai padariniai atsirado, t. y. atsakovės kaip skolininkės prievolė įmonei - 109 679, 14 Lt (tokia atsakovės skola įmonei buvo 187 000 Lt įskaitymo metu 2011 m. sausio 17 d.) pasibaigė nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada nelaikytina pagrįsta.

23Visų pirma, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad vadovaujantis CK 6.130 straipsniu būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovė dividendus galėtų gauti/gauna kaip akcininkė, t.y. įmonės ir akcininkės santykiai iš esmės yra „išoriniai“. Todėl net ir tuo atveju, jei pripažinti, kad dividendus atsakovė (akcininkė) pasiskyrė teisėtai ir turi teisę reikalauti jų išmokėjimo, tarp jos ir įmonės nėra jokių priešpriešinių reikalavimų, nes atsakovė kaip akcininkė neturi įmonei jokios prievolės. Ir priešingai, santykyje „įmonė - vadovas“ nagrinėjamu atveju tik vadovas turi pareigą grąžinti nepanaudotas gautas įmonės lėšas, o įmonė jokios prievolės vadovui neturi, dėl ko, t.y. nesant tarp jų priepriešinių reikalavimų, įskaitymo galimybė neatsiranda.

24Antra, net ir pripažinus aptariamą įskaitymą galimu bei sutikus su atsakove bei pirmosios instancijos teismu, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 str.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio yra pažymėta, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, kt.). Šiuo atveju, turint omenyje, kad akcininkas ir vadovas yra viename asmenyje, reikalavimas, kad jis įmonei siųstų atskirą pranešimą dėl paties įskaitymo fakto, gal būt atrodytų pernelyg formalus. Tačiau išlieka ir nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių kontekste aktualūs yra kiti pranešimui keliami reikalavimai, t.y. kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, ko šiuo atveju konstatuoti nėra pagrindo ir dėl ko reikšmingesnė tampa pati pranešimo forma. Pirmiausia, nėra aišku, ką apskritai (kokį įmonės reikalavimą), jei iš tikrųjų buvo siekiama įskaitymo, buvo norima įskaityti 187 000 Lt dividendų suma. Antra, įskaitymo metu atsakovė pagal apyvartos žiniaraštį buvo skolinga įmonei vos ne perpus mažesnę sumą (109‘679,14 Lt – t. 1, b.l. 28). Todėl neaišku, kodėl įskaitoma būtent tokia dividendų dalis, t.y. ne tik ne skolos dydžio, bet ir kažkodėl ne visa dividendų suma (kaip minėta, bankroto byloje dar yra patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas dėl likusių 16 500 Lt dividendų). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien iš fakto, kad į įmonės apskaitą iš dividendų yra įtraukiama tam tikra jų dalis kaip kreditas įmonei, neleidžia daryti pakankamai apibrėžtos išvados, kad tokiu būdu siekiama įskaityti atsakovės konkrečią skolą už gautas ir negrąžintas įmonei grąžintinas lėšas.

25Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai netenkino atmestos ieškinio dalies. Todėl skundžiamas sprendimas pakeistinas tenkinant ir atmestą ieškinio dalį (CK 2.87 str. 7 d.; 6.246-6.249 str., CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

26Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovui priteistinos jo turėtos išlaidos už advokato pagalbą (559,84 Eur), valstybei – žyminis mokestis (1 317 Eur), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (11,96 Eur) bei žyminis mokestis už ieškovo apeliacinį skundą (924 Eur) (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

28Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

29Ieškinį tenkinti visiškai.

30Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rangesta“ iš atsakovės D. T. 51 427,25 Eur (177 567,70 Lt) žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 559,84 Eur už advokato pagalbą.

31Priteisti valstybei iš atsakovės D. T. 2 241 Eur žyminio mokesčio ir 11,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 177 567,70 Lt žalos atlyginimą,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Teismas nustatė, kad ieškovas su dauguma kreditorių atsiskaitė po 2011 m.... 8. Teismas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 1 d. padaryta atsakovės dividendų... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai... 10. Ieškovas UAB „Rangesta“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo... 11. Atsakovė D. T. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m.... 12. Atsakovė D. T. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 15. Šalys nenurodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų... 16. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo apelianto įmonės vadove ir vienintele... 17. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovės apeliacinis skundas... 18. Patikslintame ieškinyje neteisėtais atsakovės veiksmais (apibendrinant)... 19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė kaip vienintelė... 20. Iš auditorės A. S. surinktų duomenų matyti, kad 2010 m. gegužės 28 d.... 21. Atsakovė buvo ir įmonės vadovė, ir vienintelė akcininkė, t.y. įmonės... 22. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminės ginčo išsprendimui aplinkybės yra... 23. Visų pirma, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad vadovaujantis 24. Antra, net ir pripažinus aptariamą įskaitymą galimu bei sutikus su atsakove... 25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 26. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti ir jo... 29. Ieškinį tenkinti visiškai.... 30. Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rangesta“... 31. Priteisti valstybei iš atsakovės D. T. 2 241 Eur žyminio mokesčio ir 11,96...