Byla 2A-1314-803/2016
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus įsakymų panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kt. atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto Ž. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus įsakymų panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kt. atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, ieškovui įrodinėjant, jog nebuvo suderintos šalių valios nutraukti darbo santykius, bei teisingo apmokėjimo už darbą.

52. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:

62.1. pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnio 1 dalį neteisėtu, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei turtinę ir neturtinę žalą (T.1, b.l. 1-5).

72.2. panaikinti Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 651-psc Dėl atostogų suteikimo dalyje ir 2012 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 720-psc;

82.3. panaikinti Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2013 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 697-psz;

92.4. priteisti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas per laikotarpį nuo 2005 m. spalio 25 d. iki 2015 m. sausio 23 d., o taip pat DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatytus delspinigius nuo priteistinos sumos;

102.5. priteisti darbo užmokesčio kintamąją dalį už papildomų darbų, nesulygtų darbo sutartyje atlikimą laikotarpyje nuo 2014-01-02 iki 2014-12-31, taip pat kintamąją darbo užmokesčio dalį už darbą vietoje laikinai nesančių darbuotojų, o taip pat DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatytus delspinigius nuo priteistinos sumos;

112.6. priteisti iš atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto piniginę išmoką už narystę Universiteto valdymo organe – Senate 2014 metais;

122.7. priteisti 180 eurų žalą, susijusią su neįvykusia komandiruote į Baku, Azerbaidžaną, o taip pat DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatytus delspinigius nuo priteistinos sumos;

132.8. priteisti piniginę kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą 2013 metais vykstant į komandiruotes iš Vilniaus miesto į Utenos miestą ir kitas pinigines išmokas pagal papildomo darbo sutartį Nr. 20936, o taip pat DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatytus delspinigius nustatytus delspinigius nuo priteistinos sumos (T.2, b.l. 67).

143. Ieškovas įrodinėja, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes:

153.1.darbo sutarties nutraukimas įvykdytas prieš ieškovo valią, naudojant prieš jį psichologinio poveikio priemones;

163.2. nebuvo sudarytas atskiras rašytinis susitarimas nutraukti darbo sutartį, nors to reikalauja įstatymas;

173.3. valią nutraukti darbo santykius išreiškė todėl, kad darbdavys netenkino jo 2014 metų gruodžio mėnesį teikto prašymo suteikti kasmetines atostogas už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2011 metus. Vienintelis būdas, anot ieškovo, gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas buvo prašymo išeiti iš darbo darbdaviui įteikimas, todėl jį ir parašė 2015-01-23.

184. Neišmokėto darbo užmokesčio reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas su juo 2005-10-25 sudarė terminuotą darbo sutartį ir ją kiekvienais metais tęsė iki 2015-01-23. Ieškinyje teigiama, kad darbo stažas negali būti dirbtinai pertraukinėjamas darbuotoją vieną dieną pagal terminuotą darbo sutartį atleidus, o kitą dieną vėl priėmus į darbą pagal kitą terminuotą darbo sutartį, todėl stažas turi būti skaičiuojamas nuo 2005-10-24 iki 2015-01-23 ir laikomas nepertraukiamu. Ieškovas nurodo kad atsakovas 2012-07-03 priėmė įsakymą Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo“, kuriuo Ieškovui už 2011 -2012 mokslo metus buvo suteiktos 38 kalendorinės dienos atostogų nuo 2012-07-23 iki 2012-08-30. 2012-07-08 dėl nelaimingo atsitikimo buityje (2012 m. liepos 6 d. lūžo dešinės kojos pėda) ieškovui buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Dėl minėto nelaimingo atsitikimo jis buvo nedarbingas imtinai nuo 2012-07-08 iki 2012-11-14. 2012-07-25 įsakymu Nr. 720-psc „Dėl atostogų atšaukimo“ ieškovui 2012-07-03 įsakymu Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo“ suteiktos 38 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų buvo atšauktos. Ieškovo teigimu, jam tapus nedarbingu, darbdavys iš karto privalėjo priimti sprendimus dėl atostogų perkėlimo, tačiau to nepadarė. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes vyko planinis studijų procesas. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ne tik darbo sutartis, bet ir papildomas susitarimas prie darbo sutarties dėl papildomo darbo. Šis susitarimas, ieškovo teigimu, negali būti vertinamas kaip atskira savarankiška darbo sutartis, o yra tam tikros korektūros į esamą darbo sutartį. Atsakovas 2013-06-27 įsakymu Nr. 697-psz „Dėl atostogų suteikimo“ išleido ieškovą kasmetinių atostogų nuo 2013-06-25 iki 2013-08-29, tačiau kiekvieną šiame ginčijamame įsakyme nurodytą dieną (nuo 2013-06-25 iki 2013-08-31) ieškovas atliko darbines funkcijas pagal papildomą susitarimą ir neturėjo net teorinės galimybės atostogauti. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo, kad teismas panaikintų ginčijamus įsakymus, ištirtų ir nustatytų, kiek atsakovas suteikė ir ieškovas panaudojo jam priklausančias kasmetines atostogas visu darbo pas atsakovą laikotarpiu nuo 2005-10-25 iki 2015-01-23, bei priteistų kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Be to, atsakovas savo 2014-01-31 įsakymu Nr. 110-pse (nuo 24 iki 14 BMA) sumažino kintamąją darbo užmokesčio dalį per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, tuo grubiai pažeisdamas DK 192 straipsnio 1 dalį, 197, 203 straipsnių reikalavimus. Atliekant papildomą darbinę funkciją pagal papildomą susitarimą prie sutarties kintamosios darbo užmokesčio dalies sumažinimo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovas dirbo tuo pačiu ir dar didesniu darbo krūviu nei prieš tai buvusiais metais. 2013 m. atsakovo rektoriaus įsakymu „Dėl prevencinę pirkimų kontrolę atliekančių asmenų skyrimo“ ieškovas ir A. U. buvo paskirti vykdyti prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę, tačiau nutraukus darbo santykius su A. U. 2014 m. ieškovas liko vienas, darbo krūvis išliko analogiškas, o atsakovas papildomo darbuotojo/-ų neskyrė, kartu ir neskyrė papildomos kintamosios darbo užmokesčio dalies ir nemokėjo už papildomai įprastinį krūvį viršijantį darbą. Atlikdamas pavedimus pagal papildomą susitarimą prie darbo sutarties, o konkrečiai vykdydamas kontrolės organo funkcijas nustatė, kad prieš universitetą galėjo būti daromos nuskalstamos veikos klastojant atitinkamus dokumentus viešųjų pirkimų vykdymo procedūrose. Apie tai nedelsiant tiek jis pats, tiek kiti Teisės ir viešųjų pirkimų centro darbuotojai informavome rektorių. Tačiau tai tik sukėlė priešiškumą prieš jį. Taip pat ieškovui vykstant į komandiruotes jo įprastinių darbų universitete niekas neatlikdavo, ieškovas darbines funkcijas privalėdavo atlikti ir būdamas komandiruotėse (Švedijoje, Gruzijoje), už tai papildomo atlygio negaudavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo veiksmai dėl kintamosios atlyginimo dalies, papildomo atlygio nemokėjimo tęstiniai, vyko kas mėnesį (pažeidimas atsinaujindavo kas mėnesį neišmokant ieškovui priklausančios kintamosios darbo užmokesčio dalies) iki darbo santykių su atsakovu pabaigos (2015-01-23), senaties terminų ieškovas nepraleido. Taip pat ieškovas buvo kolegialaus atsakovo valdymo organo – Senato nariu, ir jam pagal nustatytą tvarką kalendorinių metų pabaigoje turėjo būti skiriamos išmokos už narystę Senate. 2012 m. gruodžio mėn. atsakovas ieškovą, kaip lydintį du universiteto studentus, buvo komandiravęs į Azerbaidžaną, Baku. Ieškovas 2012 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 apmokėjo savo ir dviejų studentų – G. M. ir T. P. vizos išlaidas (iš viso 180 EUR). Viza Nr. AA 0560715 buvo išduota 2013 m. gruodžio 15 d. ir galiojo iki 2014 m. sausio 14 d. Atsakovas šių išlaidų neapmokėjo, taip pat nesumokėjo už komandiruotes į Utenos miestą, kai jis buvo siųstas skaityti paskaitų.

195. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

205.1. visi teisiniai klausimai, tame tarpe, kylantys ir iš darbo teisės, būdavo derinami su ieškovu (be kita ko, ir kasmetinių atostogų jam pačiam suteikimo klausimai). Taigi ieškovas piktnaudžiauja reikalavimo teise, kadangi būdamas pagrindiniu Lietuvos edukologijos universiteto teisininku privalėjo užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą;

215.2. nors ieškovas jau 2014-12-22 buvo pateikęs prašymą dėl pasiūlymo pateikimo nutraukti darbo sutartį su Universitetu šalių susitarimu, kuriame pažymėjo, kad jam yra pateiktas pasiūlymas iš kitos institucijos, atsakovas neprieštaravo, kad jis organizuotų konkursą advokatams teikti teisines paslaugas Lietuvos edukologijos universitetui. Patikėjęs, kad tą konkursą laimėjo ieškovas, su juo rektorius 2015-01-12 pasirašė atstovavimo susitarimą LEU-4, kaip viešojo konkurso rezultatų įforminimą, nors, kaip vėliau paaiškėjo, tokio konkurso ieškovas apskritai neorganizavo;

225.3. ieškovas niekada nedalyvavo konkursuose dėstytojo pareigoms užimti, darbo sutartis su juo negalėjo būti sudaryta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, todėl buvo sudarinėjamos atskiros terminuotos darbo sutartys. Tai, ar ieškovo dirbtu laikotarpiu nuo 2005-10-24 iki 2015-01-23 yra nepertraukiamasis darbo stažas, ar vis dėlto nurodytu laikotarpiu jis buvo nutrūkęs, neturi jokios reikšmės sprendžiant ieškovo iškeltų reikalavimų dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo teisėtumą;

235.4. ieškovas reikalauja priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 2005-10-25 iki 2015-01-23, tačiau ginčija tik 2011-2015 metų laikotarpiu suteiktas kasmetines atostogas ir apskritai nenurodo jokios aplinkybės ir nepateikia jokių įrodymų, kad atostogų suteikimo tvarka būtų buvusi pažeista 2005-2010 metais. Ieškovo reikalavimams, susijusiems su piniginės kompensacijos priteisimu už tariamai nepanaudotas atostogas, kylantiems iš sutarčių, kurios buvo nutrauktos laikotarpiu nuo 2006-12-31 (pirmosios terminuotos sutarties nutraukimas) iki 2012-05-14, yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Atsakovas prašo taikyti šiems reikalavimams ieškinio senatį;

245.5. ieškovas, manydamas, jog 2012-07-03 įsakymu Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo“ ir 2012-07-25 įsakymu Nr. 720-psc „Dėl atostogų atšaukimo“ kaip nors buvo pažeistos jo teisės, galėjo per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją ir ginti savo tariamai pažeistas teises, tačiau to nepadarė. Taigi terminai ginčyti nurodytus įsakymus jau yra pasibaigę ir todėl ieškovo reikalavimas dėl jų panaikinimo negali būti tenkinamas vien jau dėl šios priežasties;

255.6. ieškovui atostogos 2013-06-27 įsakymu Nr. 697-psz „Dėl atostogų suteikimo“ buvo suteiktos tik kaip dėstytojui, nes jis pats atsisakė įforminti kasmetines atostogas jam kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui. Nors ieškovas kasmetinių atostogų buvo išleistas tik kaip dėstytojas, tai niekaip nepažeidė jo teisių, nes už atostogų laikotarpį (nuo 2013-06-25 iki 2013-08-29) ieškovui buvo išmokėtas jo vidutinis darbo užmokestis („atostoginiai"), apskaičiuotas atsižvelgiant į jo kaip dėstytojo darbo užmokestį, o nuo 2013-06-25 iki 2013-08-29 jam, kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui, buvo mokamas jo darbo užmokestis, o už nepanaudotas atostogas (kurios priklausė kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui) buvo išmokėta kompensacija ieškovą atleidžiant iš darbo;

265.7. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti skirtumą tarp kintamosios darbo užmokesčio dalies, skirtos 2013-01-02 - 2013-12-31 laikotarpiui, ir kintamosios darbo užmokesčio dalies skirtos 2014-01 -02 -2014-12-31 laikotarpiui. Abiejuose įsakymuose dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies buvo nustatytas konkretus terminas, kuriam skiriama atitinkamo dydžio kintamoji darbo užmokesčio dalis. Nei viename iš įsakymų darbdavys neįsipareigojo kintamąją darbo užmokesčio dalį mokėti neterminuotai, o darbdavio veiksmai nesudarė jokio pagrindo darbuotojui tikėtis, jog 2013-01-31 įsakymu Nr. 124-psz „Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo“ paskirta kintamoji darbo užmokesčio dalis bus skiriama ir 2014 metams. Kintamoji darbo užmokesčio dalis ieškovui buvo sumažinta dėl atsakovo lėšų trūkumo. Kintamoji darbo užmokesčio dalis nebuvo nustatyta nei vienoje su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje, atsakovas nei jokiais susitarimais, nei konkliudentiniais veiksmais neįsipareigojo ieškovui mokėti kintamosios darbo užmokesčio dalies ir tuo labiau nekeisti jos dydžio;

275.8. ieškovui nepriklauso papildomas uždarbis, kadangi jo darbo krūvis 2014 metais lyginant su 2013 metais neišaugo, t.y. nesančių darbuotojų funkcijas vykdė ne pats ieškovas, o jo pavaldiniai – Teisės ir viešųjų pirkimų centro administratorė L. V., vyresnioji specialistė I. B., vyriausiasis specialistas D. K..

285.9. už darbą Lietuvos edukologijos universiteto Senate 2014 m. ieškovui 2014-12-05 buvo išmokėti 250 Lt, t. y. po 50 Lt už 5 Senato posėdžius, kuriuose ieškovas dalyvavo.

295.10. ieškovas niekada nebuvo siunčiamas komandiruotei į Azerbaidžaną (Baku) todėl nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimo atlyginti jo išlaidas už vizą. Lietuvos edukologijos universitetas neturi ieškovo prašymo išleisti į tokią komandiruotę, atitinkamai nebuvo priimtas joks atsakovo įsakymas dėl ieškovo siuntimo į tariamą komandiruotę, ieškovas nėra pateikęs ataskaitos apie tokią komandiruotę ar dokumentų, patvirtinančių joje patirtas išlaidas. Paskaitų skaitymas Utenoje nebuvo laikomas komandiruote, ieškovas niekada neteikė ir nederino jokio prašymo dėl jo siuntimo į atitinkamą komandiruotę, taip pat neteikė jokios ataskaitos ar dokumentų, kurie patvirtintų išlaidas, patirtas tariamoje komandiruotėje, o už 3 dienų paskaitas Utenoje (vienos dienos darbo laikas sutapo su Teisės ir viešųjų pirkimo centro vedėjo darbo laiku) ieškovui buvo sumokėta papildomai (T.1, b.l. 17-26; T.2, b.l. 85-100).

30II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

316. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendime konstatavo, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti.

327. Teismas, ištyręs byloje įrodymus, nustatė, kad pats ieškovas 2014-12-22 teikė atsakovui prašymą su siūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Kritiškai įvertino prašymo turinį dėl to, kad darbo santykiai su universitetu ieškovui gali turėti negatyvių padarinių sveikatai dėl ieškovui atsakovo taikomo viešo mobingo ir persekiojimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui, kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui, buvo reiškiami tam tikro pobūdžio priekaištai/pastabos dėl darbo, numatytų pareiginių funkcijų neatlikimo ar prasto atlikimo. Atsakovas pastabas dėl netinkamo darbo pareiškė, kai ieškovas laiku nepateikė korekcijų ir suderinimo dėl Lietuvos edukologijos universiteto tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo tvarkos (aprašo) projekto, taip pat, kai atsakovas 2014-07-14 gavo Filologijos fakulteto dekano skundą, kuriame nurodyta, jog nepavyko įgyvendinti projekto darželio „Mažųjų akademija“ atidarymo, nes darželio projektavimo darbų viešasis pirkimas baigėsi 2014-06-16, tačiau 2014-07-14 sutartis su projektuotuoju nebuvo parengta. Teismas atkreipė dėmesį tai, kad atsakovui kilo abejonės dėl ieškovo darbo teisėtumo Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjo pareigose, kai atsakovas 2014-10-23 gavo skundą Nr. R8-252 dėl ieškovo galėjimo derinti darbą universitete ir dirbti advokatu. Teismas konstatavo, jog panaudoto psichologinio smurto, ieškovui taikyto mobingo nurodomos aplinkybės tėra subjektyvus, pernelyg iškreiptas paties ieškovo vertinimas. Tai, kad atsakovas priėmė ieškovo siūlymą nutraukti darbo sutartį ir svarstyti galimas to aplinkybes, įrodo elektroninis šalių susirašinėjimas 2015-01-13 – 2015-01-14. Atkreipė dėmesį, jog pats ieškovas, kuris yra kvalifikuotas teisininkas, užsiimantis advokato praktika, nėra pakankamai nuoseklus kalbėdamas apie darbo santykių pabaigos priežastis, todėl, įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog: 1) valia nutraukti darbo santykius buvo pateikta paties ieškovo, tikėtina, dėl to, kad jis suprato, jog negali derinti einamų pareigų su buvimu įrašytu į advokatų sąrašus; 2) atsakovas ją akceptavo uždėdamas rezoliuciją ir surašydamas įsakymą, su kuriuo ieškovas tą pačią dieną buvo supažindintas.

338. Teismas, atmetęs ieškovo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, netenkino ir DK 300 straipsnio pagrindu reiškiamo išvestinio reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo.

349. Taip pat teismas laikė nepagrįstais ieškovo pastebėjimus dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimo ydingumo. Įvertinęs, jog įrodymų, kad ieškovas dalyvautų konkurse į dėstytojo pareigybę, nėra, sprendė, kad atsakovas turėjo teisę, remdamasis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (toliau – Aukštojo mokslo įstatymas) 31 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata priimti ieškovą ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms be konkurso dirbti pedagoginį darbą.

3510. Remdamasis atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarybos 2013-12-16 nutarimu Nr. 25 (toliau – Vidaus darbo tvarkos taisyklės), 44 punktu, kuriame numatyta, jog dėstytojams ir mokslo darbuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos liepos – rugpjūčio mėnesiais (44 punktas), teismas padarė išvadą, kad ieškovas pasinaudojo teise į poilsį. Be to, byloje yra atsakovo pateiktas ieškovo jam rašytas prašymas 2014-02-27, kuriuo jis prašė būti išleidžiamas atostogų už 2011-2013 metus (62 k.d.). Prašymas vizuotas: ,,leisti“, todėl labiau tikėtina, kad šias atostogas ieškovas išnaudojo. Kitas byloje esantis ieškovo prašymas yra datuotas 2014-12-22, o pagal atsakovo į bylą pateiktus skaičiavimus ir išmokėjimo dokumentus, manytina, kad jis buvo išspręstas šalių susitarimu, atleidimo iš darbo įsakyme nurodant kompensacijos išmokėjimą už 127 k.d. nepanaudotų atostogų. Atmetė ieškovo reikalavimą priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 2005-10-25 iki 2015-01-23, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuo laikotarpiu atostogų suteikimo tvarka būtų buvusi pažeista. Taip pat teismas atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį ieškovo reikalavimams, susijusiems su piniginės kompensacijos priteisimu už tariamai nepanaudotas atostogas per laikotarpį nuo 2006-12-31 (pirmosios terminuotos sutarties nutraukimas) iki 2012-05-14. Pabrėžė, kad ieškovas, manydamas, jog 2012-07-03 įsakymu Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo“ ir 2012-07-25 įsakymu Nr. 720-psc „Dėl atostogų atšaukimo“ kaip nors buvo pažeistos jo teisės, galėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją ir ginti savo tariamai pažeistas teises DK 289 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Atostogos 2013-06-27 įsakymu Nr. 697-psz „Dėl atostogų suteikimo“ ieškovui buvo suteiktos tik kaip dėstytojui, nes jis pats atsisakė jam įforminti kasmetines atostogas kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui. Teismas nekonstatavo ieškovo teisių pažeidimo, kadangi už atostogų laikotarpį nuo 2013-06-25 iki 2013-08-29 ieškovui buvo išmokėtas jo vidutinis darbo užmokestis („atostoginiai“), apskaičiuotas atsižvelgiant į jo kaip dėstytojo darbo užmokestį, o nuo 2013-06-25 iki 2013-08-29 jam, kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui, buvo mokamas jo darbo užmokestis, o už nepanaudotas atostogas (kurios priklausė kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui) buvo išmokėta kompensacija ieškovą atleidžiant iš darbo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas neperkėlė jam atostogų dėl ligos, nesudaro pagrindo pripažinti ginčo įsakymų negaliojančiais, nes darbdavys be darbuotojo valios, jo atostogų perkelti negali. Be to, net ir atšaukus ieškovui 2012-07-03 įsakymu Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo“ suteiktas atostogas, ir jam neišnaudojus 56 kalendorinių dienų kasmetines atostogas, atsakovas už jas atleidimo iš darbo dieną sumokėjo kompensaciją. Taigi su ieškovu jo atleidimo dieną yra visiškai atsiskaityta išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

3611. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti darbo užmokesčio skirtumą dėl sumažintos kintamosios darbo užmokesčio dalies, skirtos 2013-01-02 – 2013-12-31 laikotarpiui, ir kintamosios darbo užmokesčio dalies skirtos 2014-01-02 – 2014-12-31 laikotarpiui. Teismas sutiko su atsakovo išsakyta pozicija, kad kintamoji darbo užmokesčio dalis nustatoma laikinai, konkrečiam terminui, o mokėti ar ne ir kiek, yra darbdavio diskrecijos teisė. Kintamoji darbo užmokesčio dalis buvo sumažinta dėl lėšų trūkumo, ir tik darbdavys, mokantis algą, galėjo nuspręsti, kiek mokėti papildomo uždarbio. Konstatavo, jog ieškovas vėl gi nepasinaudojo DK 289 straipsnyje numatyta teise skųsti darbdavio sprendimą, nors visiškai aišku, kad apie jį žinojo vėliausiai nuo 2014 m. vasario, kuomet buvo išmokėtas atlyginimas už sausio mėnesį. Pažymėjo, kad 2013-01-02 Papildomame susitarime prie 2012-06-29 darbo sutarties Nr. 20223 šalys nebuvo susitarusios dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo. Teismas sprendė, jog ieškovui nepriklauso didesnis darbo užmokestis, nes jis pats rektoriui nurodė ir prašė nustatyti didesnę kintamąją darbo užmokesčio dalį savo vadovaujamo skyriaus darbuotojams, kurie dirbo papildomai už kitus nesančius darbuotojus.

3712. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl apmokėjimo už dalyvavimą Senato posėdžiuose, įvertindamas, jog atsakovas pateikė į bylą 2015-07-13 pažymą „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ Nr. Fdl0-78, iš kurios nustatė, kad ieškovui 2014-12-05 buvo 250 Lt sumokėta už dalyvavimą Senato posėdžiuose.

3813. Remdamasis Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2012-06-04 įsakymu „Dėl tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1-483 (toliau – Aprašas), teismas atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti 180 eurų išlaidas už vizą, pažymėdamas, jog byloje nėra jokių, kad ieškovas 2012 m. gruodį būtų siunčiamas komandiruotei į Azerbaidžaną (Baku) ir būtų teikęs darbdaviui privalomą ataskaitą apie tokią komandiruotę. Analogiškai vertino ir ieškovo teiginius bei reikalavimą dėl 2013 m. komandiruotės į Uteną. Nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai rodo, kad atsakovas skaitė paskaitas Utenoje 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. (3 dienų paskaitas Utenoje) ir už tai jam buvo sumokėta.

3914. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nes jis neatsižvelgė teismo siūlymą įvardyti preliminarias sumas galimoms patirtoms žaloms atlyginti (nepaisant to, kad ieškovas yra pats kvalifikuotas teisininkas, užsiimantis ir advokato praktika).

4015. Išėjęs į pasitarimų kambarį sprendimo priėmimui, teismas gavo ieškovo prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau jį atmetė, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo vertinti papildomai pateiktus rašytinius dokumentus.

41III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4216. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

4316.1. teismas, atmesdamas prašymą dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies priteisimo, netinkamai aiškino DK 192 straipsnio 1 dalį, 197 straipsnį ir 203 straipsnio reikalavimus. Darbdavys (atsakovas) negavo apelianto sutikimo pavesti jam papildomą darbą ir nesupažindino su pakeistomis darbo sąlygomis, t.y. sumažintu darbo užmokesčiu. Teismas neteisingai įvertino, kad papildomų pareigų darbo sutartis buvo kaip atskira darbo sutartis. Tai iš esmės pagrindinių teisinių santykių dalis, todėl 2014-01-31 įsakymas Nr. 110-pse, kuriuo nuo 24 iki 14 BMA sumažintas darbo užmokestis, yra neatitinkantis DK 120 straipsnio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-686/2015 išaiškino, jog papildomo darbo sutarties galiojimo panaikinimas neturi būti vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimas. Be to, byloje nebuvo ištirta, kuo skyrėsi pareigos pagal pagrindinę darbo sutartį nuo papildomų darbo funkcijų;

4416.2. A. U. išėjus iš kolegialaus sudaryto organo, apeliantas liko jame vienas, todėl jam teko perimti visą jos darbo krūvį (2013 m. atsakovo įsakymu „Dėl prevencinę pirkimų kontrolę atliekančių asmenų skyrimo“ apeliantas ir A. U. buvo atsakingi už prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę). Tai reiškia, kad jam nebuvo apmokėta už šį papildomą darbą, kuris buvo įprastą krūvį viršijantis, per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nors Darbo aprašo 25.4 punktas tai numato. Be to, R. K. ir R. V., ėjusios teisininkių pareigas, nutraukė darbo santykius, o apeliantas perėmė jų darbo funkcijas. Minėtiems asmenims nutraukus darbo santykius, sumažėjo darbo užmokesčio fondas, todėl teismas negalėjo remtis šia aplinkybe, atmesdamas jo reikalavimą. Bet kuriuo atveju, teismas privalėjo išsiaiškinti, ar buvo objektyvių priežasčių sumažinti kintamąją darbo užmokesčio dalį;

4516.3. apeliantui liko nesumokėta už projekto „2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „mokymasis visą gyvenimą“ suderinimą su Lietuvos edukologijos universiteto valdymo tobulinimo koncepcija, Lietuvos edukologijos universiteto 2012 – 2020 m. plėtros strategija ir Lietuvos edukologijos universiteto ir jo akademinių padalinių strateginių planų (iki 2020 m.) valorizacijos planais, kurie vėliau buvo patvirtinti Universiteto tarybos nutarimais Nr. 19-21. Dėl šio darbo nebuvo sudaryta nei darbo sutartis, nei papildomas susitarimas;

4616.4 Su darbo santykiais susiję mokėjimai buvo atliekami per AB DnB banko sąskaitą, o ne per „Swedbank“, AB, todėl atsakovo pateikti duomenys apie visišką atsiskaitymą nėra tinkami;

4716.5. teismas be pagrindo atmetė reikalavimą dėl darbo stažo pripažinimo nepertraukiamu. Pirmosios instancijos teismas nesuprato, kad sudaromos terminuotos darbo sutartys iš esmės apribojo jo teisę gauti išeitinę išmoką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 940 patvirtintame Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose apraše (toliau – Aprašas) nustatyta, kad turi būti skaičiuojamas nepertraukiamas darbo stažas, jei pertrauka darbe yra iki vieno mėnesio. Apelianto darbo santykiai turi būti traktuojami kaip nepertraukiamas funkcijų vykdymas. Tokiu atveju kitaip skaičiuojama kasmetinių atostogų trukmė ir apmokėjimas už jas;

4816.6. pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus dėl 2014-02-27 pateikto prašymo atostogoms už 2011-2013 metus. Minėtas prašymas nebuvo iš esmės patenkintas, nes apeliantas buvo atšauktas iš kasmetinių atostogų, kurių jam reikėjo dirbant dideliu krūviu. Be to, atostogų suteikimo faktas nebuvo įformintas įsakymu. Kita vertus, aplinkybę, kad atostogos nebuvo suteiktos, teismas konstatavo įvertinęs atleidimo iš darbo įsakyme užfiksuota faktą – kompensacijos neišmokėjimą už nepanaudotas 127 k.d. atostogas. Pažymėjo, kad nedarbingumo laikotarpis buvo skaičiuojamas kaip apeliantui suteiktos atostogos. Ginčo 2012 m. liepos 3 įsakymas Nr. 651-psc dėl atostogų suteikimo ir 2012 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. 720-psc turėjo būti panaikinti, nes nuo 2012 m. liepos 8 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. apeliantas buvo nedarbingas, o prasidėjus planiniam studijų procesui, nebepasinaudojo teise į atostogas. Tokiu atveju ginčijamuose įsakymuose be pagrindo nurodytos 28 kalendorinės atostogų dienos, o nepanaudotų kasmetinių atostogų likutis abiejuose įsakymuose neteisingai nurodoma kaip 18 kalendorinių dienų. Apeliantui priklauso 56 kalendorinės dienos atostogų nuo 2005 metų;

4916.7. atsakovo skaičiavimas dėl nepanaudotų 127 kalendorinių dienų atostogų yra neteisingas, nes jam priklausė 56 kalendorinės dienos, o vien sudėjus laikotarpius už 2012 metus, 2013 metus, 2014 metus gaunasi 168 dienos, neįskaitant 2011 ir 2015 metų. Pažymėjo, kad per visą darbo santykių laikotarpį nei karto nebuvo supažindintas su darbdavio įsakymais dėl kasmetinių atostogų suteikimo, todėl teismas netinkamai taikė ieškinio senatį. Apeliantas dėl darbdavio padaryto pažeidimo nežinojo neišmokėtų sumų tikslia skaitine verte. Be to, apelianto darbo stažas buvo nepertraukiamas, todėl atsakovui neleidus pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, senaties terminas galėjo būti skaičiuojamas tik nuo darbo santykių pabaigos;

5016.8. teismas be pagrindo atmetė 180 eurų reikalavimą dėl vizų išlaidų apmokėjimo, nes neatsižvelgė į susitarimą, jog operatyvumo tikslu asmenys turėjo iš anksto sumokėti už vizas, o šias išlaidas pažadėta padengti atvykus į komandiruotės vietą. Dėl ligos apeliantas negalėjo duoti paaiškinimų teismo posėdyje dėl apmokėjimo už darbą Senate ir komandiruočių, o prašymas apklausti liudytojais studentus nebuvo patenkintas;

5116.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymas. Prašyme dėl darbo santykių pabaigos nurodyta aplinkybė dėl kito darbo pasiūlymo nepaneigia patirto psichologinio spaudimo. Tikrosios valios nutraukti darbo santykius nebuvo, o ieškinys atmestas išimtinai pagal atsakovo argumentus, taip pažeidžiant betarpiškumo principą. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi įrodymu – anoniminiu skundu, kurio byloje nėra. Apeliantas su minėto skundo argumentais taip pat nebuvo supažindintas. Teismas neįvertino, jog psichologinis spaudimas buvo patirtas dėl per didelio darbo krūvio, kai apeliantas sulaukė priekaištų dėl galimai vėluojančių darbų. Teismas netyrė byloje esančių VRM rašto, kad UAB „Taumaris“ pateiktos pažymos yra suklastotos. Šį įrodymą teismas gavo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau jį prijungė tik išnagrinėjęs bylą. Būtent ši aplinkybė įrodo, kad prieš apeliantą pradėtas psichologinis smurtas dėl jo pranešimo apie atsakovo darbuotojų galimai nusikalstamus veiksmus. Pažymėjo, jog byloje liko neįvertintas jo 2014-10-02 parengtas tarnybinis pranešimas, kuriuo rektorius buvo informuotas apie 2014-06-27 Paslaugų pirkimo sutarties Nr. TS14VP18-085 suklastojimą. Anot apelianto, nuo šio momento pradėtas psichologinis spaudimas;

5216.10. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, nes bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant 2015-10-28 vykusiame teismo posėdyje. Teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl blogos savijautos ir teismą apie tai informavo. Apeliantas nuo 2015-10-27 iki 2015-11-06 buvo ligoninėje. Neatidėjus teismo posėdžio buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, pateikti įrodymus. Atkreipė dėmesį į tai, kad buvo atvykęs visus parengiamuosius teismo posėdžius, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime. Kita vertus, ieškovas pateikė įrodymus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, o tokių įrodymų pateikimas negalėjo būti apribotas formaliais pagrindais;

5316.11. teismo sprendime yra remiamasi prieštaringomis aplinkybėmis. Niekur nėra kvalifikuotas jo persekiojimas. Teismo motyvas, kad ieškovas tikėtina suprato, jog jo pareigos nesuderinamas su buvimu įrašytu į advokatų sąrašą, niekuo nepagrįstas. Vykdydamas individualią veiklą apeliantas nepadarė jokio pažeidimo. Tuo tarpu Universiteto darbuotojai, esant nedarbingam, pasakė, kad bet kokia kaina apeliantas bus atleistas;

5416.12. savarankiškos darbo sutarties vedėjo pareigoms eiti nebuvo sudaryta, todėl akivaizdu, jog dalį darbinių funkcijų negalėjo atlikti būdamas kasmetinėse atostogose. Tokiu atveju tampa nepagrįstu teismo motyvas, jog apelianto teisės nebuvo pažeistos, jei jam buvo išmokėtas jo vidutinis darbo užmokestis. Kaip ir nepagrįstas teismo motyvas, jog darbdavys (atsakovas) turėjo teisę vienašališkai sumažinti kintamąją darbo užmokesčio dalį;

5516.13. teisėja priimdama sprendimą buvo šališka, kadangi jau buvo susiformavusi išankstinę blogą nuomonę dėl atsakovo atstovo (nagrinėjamoje byloje apelianto) civilinėje byloje Nr. 2-16848-727/2014. Nepasitikėdama apeliantu posėdžio metu liepė paskambinti atsakovo rektoriui. Taip pat teisėja apribojo jo teisę pateikti patikslintą ieškinį, buvo neatidi, kadangi atsisakymą jį priimti motyvavo CPK 143 straipsniu.

5617. Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad nesutinka su apeliaciniu skundu šiais argumentais:

5717.1. apeliantas buvo darbo santykių pasibaigimo iniciatoriumi, nes pateikė 2014-12-22 prašymą dėl siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Nepateikdamas konkrečių susitarimo sąlygų, siekė, kad susiformuotų nuomonė, jog darbdavys (atsakovas) taptų darbo santykių pasibaigimo iniciatoriumi. Valią darbo santykių nutraukimui įrodo: a) konkretus darbo pasiūlymas iš kitos institucijos, b) suvokimas, kad jo kaip vedėjo darbas prieštarauja Advokatūros įstatymo nuostatoms. Įrodinėjamas psichologinis spaudimas, mobingas tėra bendro pobūdžio deklaratyvūs pareiškimai. Apeliantas nebuvo eilinis darbuotojas, todėl turėjo suprasti prašymo pateikimo pasekmes, todėl negalima remtis psichologinio spaudimo aplinkybe;

5817.2. apeliantui buvo sumokėta visa kompensacija už priklausančias kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2006-12-31 iki 2012-05-14. Bet kuriuo atveju, pagal DK 27 straipsnio 2 dalį gali būti tenkinami tik tie apelianto reikalavimai, kurie yra susiję su terminuotomis darbo sutartimis, nutrauktomis ne anksčiau nei 2012-05-14, nes ieškovas kreipėsi į teismą 2015-05-14. Senaties terminas yra objektyviai apskaičiuojamas, nes apeliantas negalėjo nežinoti, kada jis atostogauja pagal darbo sutarties terminą. Apie atostogų grafikus žinojo, galėjo su jais susipažinti katedroje, kur jie buvo skelbiami viešai;

5917.3. Apeliantui už 2011 – 2012 metus priklausė 56 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų. Atsakovui 2012-07-03 priėmus įsakymą Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo“ už 2011 – 2012 metus apeliantui buvo suteiktos 38 kalendorinės dienos, todėl apeliantui iki 2012-08-31 liko 18 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų. Tačiau atsakovui 2012-07-25 priėmus įsakymą Nr. 720-psc „Dėl atostogų atšaukimo“ minėtos 38 dienos buvo taip pat nepanaudotos, o tai reiškia, kad apeliantas nepasinaudojo teise į visas 56 kalendorinių dienų kasmetines atostogas. Minėtas įsakymas buvo priimtas, ieškovui tapus nedarbingu nuo 2012-07-08. Atsakovas išmokėjo darbuotojo (apelianto) atleidimo dieną kompensaciją už 56 kalendorinių dienų kasmetines atostogas (šią aplinkybę patvirtina atsakovo pateikta į bylą 2015-03-24 pažyma Nr. Ps7-29). Bet kuriuo atveju, terminas apskųsti 2012-07-03 įsakymą Nr. 651-psc ir 2012-07-25 įsakymą Nr. 720-psc yra pasibaigęs, todėl taikytina senatis. Atkreipia dėmesį, kad prašymo dėl atostogų perkėlimo apeliantas neteikė;

6017.4. apeliantas dalį atostogų panaudojo per 2012 – 2014 metus, todėl jo įrodinėjama teisė į 168 kalendorinių dienų kasmetines atostogas (3 metų laikotarpis per 2012 – 2014 metus x 56 k.d.) paneigta atsakovo apteiktais įsakymai dėl atostogų apeliantui suteikimo;

6117.5. Apeliantui kintamoji darbo užmokesčio dalis buvo sumažinta dėl lėšų trūkumo. Darbo apmokėjimo aprašo 33 punkte yra naudojami du skirtingi terminai „mažinimas“ ir „skyrimas“. 2013-01-02 Papildomame susitarime prie 2012-06-29 darbo sutarties Nr. 20223 šalys nebuvo susitarusios dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo. Susitarimo 3 punkte aptarta tik tarifinio atlyginimo mokėjimo tvarka. Atsakovo įsakymas Nr. 110-pse „Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo“, kuriuo apeliantui skirta 14 BMA dydžio kintamoji darbo užmokesčio dalis, priimtas 2014-01-31, o tai reiškia, kad yra parleistas ieškinio senaties terminas šio įsakymo nuginčijimui. Apeliantas nedirbo tiek, kad viršytų įprastą krūvį, nes atleistų darbuotojo darbo funkcijas perėmė jo pavaldiniai L. V., I. B., D. K.. Tai patvirtina apelianto teikti tarnybiniai pranešimai dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo nurodytiems darbuotojams;

6217.6. darbo stažo nepertraukiamumas neturi jokios įtakos ieškovo teisėms pagal jo iškeltus reikalavimus. Tuo atveju, jei apeliantas būtų atleistas pagal DK 129 straipsnį, tuomet kompensacijos apskaičiavimui stažas įgytų prasmę;

6317.7. apeliantui buvo sumokėta po 50 Lt už 5 senato posėdžius. Ž. M. neprašė leisti vykti į komandiruotę Baku, nevyko į komandiruotę atsakovo siuntimu, ataskaitos neteikė, todėl nėra pagrindo išieškoti 180 eurų. Paskaitų skaitymas Utenoje nelaikomas komandiruote. Už 3 dienų paskaitas apeliantui buvo sumokėta papildomai, nes paskaitos buvo vedamos pagal specialią Socialinių mokslų tęstinių studijų programą;

6417.8. apeliacinis skundas pateiktas pavėluotai, t.y. 2015-12-18, nors turėjo būti pateiktas 2015-12-17, nes sprendimas priimtas 2015-11-17. Apeliantas byloje pateikė du ieškinius, buvo skirti 5 penki parengiamieji teismo posėdžiai, todėl apeliantas, kaip praktikuojantis advokatas, turėjo visas galimybes įgyvendinti procesinę teisę būti išklausytam;

6517.9. atsakovas buvo informuotas apie jam išmokamas sumas per darbdavio intranetą. Darbuotojai buvo apmokyti, kaip jo naudotis. Atsakovas, siekdamas įrodyti visišką atsikaitymą su apeliantu, pateikė savo sąskaitos, esančios banke „Swedbank“, AB, išrašą, todėl apelianto teiginys dėl neatsiskaitymo yra nepagrįstas.

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6818. Byloje nustatyta, kad ieškovas pradėjo dirbti Lietuvos edukologijos universiteto lektoriumi (dėstytoju) nuo 2005-10-24, su juo buvo sudaromos terminuotos darbo sutartys, kurios suėjus terminui buvo nutraukiamos ir pasirašomos naujos terminuotos darbo sutartys (T.1, b.l. 50-87, 27-32). Taip pat ginčo šalys 2013-01-02 sudarė papildomą susitarimą prie 2012-06-29 darbo sutarties Nr. 20223, kuriuo ieškovui buvo pavesta atlikti šia darbo sutartimi nesulygtą papildomą darbą – neterminuotai vadovauti Lietuvos edukologijos universiteto Teisės ir viešųjų pirkimų centrui (T.1, b.l. 33-34). Tiek darbo sutartis, tiek šis papildomas susitarimas 2015-01-23 įsakymu Nr. 1-47 (T.1, b.l. 49) nutraukti pagal DK 125 straipsnio 1 dalį pačiam ieškovui prašant pagal jo tos pačios dienos prašymą (T.1, b.l. 48). Taip pat ieškovas atskirų susitarimų pagrindais teikdavo atsakovui teisines paslaugas kaip advokatas (T. 2, b.l. 165-168). Ieškovas ginčija darbo santykių pasibaigimo pagrindą, o apeliacijos objektu nurodė pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

69Dėl įrodymų vertinimo dėl ieškovo valios nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu

7019. Darbo teisiniai santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai (DK 99 straipsnis). Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį „viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.)“. Kilus ginčui dėl sutarties, jo sprendimui taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, nes darbo teisinių santykių genezę tam tikra apimtimi veikia civilinė teisė (CK 1.1 straipsnio 3 dalis).

7120. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000, 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2006, 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010; 2011 m balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr 3K-3-86/2013; ir kt.).

7221. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014-12-22 pats ieškovas teikė atsakovui prašymą su siūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (T.1, b.l. 44), atsakovas priėmė ieškovo siūlymą nutraukti darbo sutartį (T.1, b.l. 47), tuomet ieškovas atsakovui 2015-01-23 pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (T.1, b.l. 48), su sąlyga – išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, atsakovas jį akceptavo, uždedant vizą ir 2015-01-23 priimant įsakymą Nr. 1-47 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (T.1, b.l. 49). Chronologiškai įvertinęs šias faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad nebuvo jokio psichologinio spaudimo ieškovui išeiti iš darbo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesprendė atsakovo teisės atleisti ieškovą iš darbo kitu pagrindu, t. y. už darbo drausmės pažeidimus. Atsakovo nurodyti nepasitenkinimo ieškovo elgesiu faktai sudarė tik prielaidas atsakovui priimti pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Tuo tarpu nustatant ieškovo valios išreiškimo laisvanoriškumą, ši aplinkybė buvo vertinama kompleksiškai su kitais teismo surinktais ir ištirtais įrodymais. Tokiu atveju atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nevisapusiškai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo bei rėmėsi anoniminiu skundu, vertindamas apelianto daromą veiklą (T.4, b.l.9).

7322. Apeliantas įrodinėja, kad dėl sutarties nutraukimo rašytinio susitarimo, kaip atskiro dokumento, nebuvimas daro jį negaliojančiu, t.y. ginčija sutarties sudarymo procedūrą ir įforminimą.

7423. Kasacinis teismas nurodė, kad DK 125 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, kad darbo sutarties šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo turi būti surašytas kaip atskiras dokumentas, svarbu tik tai, kad susitarimas būtų išreikštas raštu ir jame būtų išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų. Kai darbo sutarties šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas ir turi būti vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-213/2008).

7524. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovui 2015-01-23 pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (T.1, b.l.48), išreikšdamas valią dėl 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos gavimo. Tai laikytina esmine sąlyga, kuri buvo įvykdyta, priimant Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2015-01-23 įsakymą Nr. 1-47 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kurio 1 punkte ji ir įrašyta (T.1, b.l.49). Apeliantas minėtame įsakyme nurodė, jog susipažino, prieštaravimų nenurodė. Taigi dokumente yra abiejų šalių parašai, esminės sąlygos įrašytos (DK 125 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis sudarytas pažeidžiant esminius formos reikalavimus (CK 1.73 straipsnio 2 dalis).

7625. Taip pat iš apelianto argumentų galima spręsti, jog jis sudarytą susitarimą dėl darbo santykių pabaigos ginčija, įrodinėdamas savo valios trūkumą, t.y. prašymą parašė dėl darbdavio (atsakovo) reiškiamų pretenzijų dėl darbo kokybės, didelio darbo krūvio (tame tarpe pavaduojančio darbuotojo neskyrimo), darbo užmokesčio sumažinimo, neapmokamų komandiruočių, draudimo vykti į komandiruotę, visus šiuos veiksmus laikydamas psichologiniu spaudimu. Inter alia, dėl atsakovo nurodymo, kad apeliantui teks atsakyti už pažeidimus, padarytus viešosiose pirkimuose, kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui (T.4, b.l.9).

7726. CK 1.91 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

7827. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pats savaime darbo krūvis negali būti laikomas psichologiniu spaudimu. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas per visą savo darbo laikotarpį būtų pareiškęs žodžiu ar raštu pretenziją atsakovui dėl darbo organizavimo, būtų kreipęsis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pan. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti darbuotojo teises yra suteikta galimybė anonimiškai pateikti skundą Inspekcijai. Darbo užmokesčio sumažinimas, darbdavio veiksmai, sprendžiant dėl darbuotojų kiekio, vykimo į komandiruotę, jei jie yra įrodyti kaip nepagrįsti teisės aktais ir objektyviai nebūtini, dėl ko gali būti pripažįstami kaip neteisėta veika (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), sudaro pagrindą reikalauti materialinės žalos atlyginimo, bet nelaikomi psichologiniu spaudimu.

7928. Byloje negalima padaryti išvados, jog ieškovui buvo sistemiškai ir tęstinio pobūdžio reiškiamos tendencingos pretenzijos. Iš į bylą pateikto Lietuvos edukologijos universiteto Tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo komisijos 2014-05-14 tarnybinio pranešimo „Dėl gyvenamųjų patalpų skyrimo tvarkos“ (T.1, b.l. 35) matyti, kad 2014-03-14 Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui Ž. M. buvo pateiktas derinti ir koreguoti Lietuvos edukologijos universiteto tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo tvarkos (aprašo) projektas. Ieškovas (apeliantas) patvirtino, kad dokumento projektas bus peržiūrėtas iki kovo mėnesio pabaigos. Komisija negavusi suderinto dokumento iki nurodytos datos į Ž. M. kreipėsi pakartotinai, tačiau jokio atsakymo negavo iki 2014-05-14. Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, komisijos nariai paprašė rektoriaus pagalbos sprendžiant nurodytą problemą. Taip pat į bylą yra pateiktas 2014-07-14 Filologijos fakulteto dekano skundas (T.1, b.l. 36), kuriame nurodoma, kad 2014-09-01 buvo planuojama atidaryti Lietuvos edukologijos universiteto vaikų darželį „Mažųjų akademija“, tačiau darželio atidarymas 2014-09-01 yra neįmanomas, nes sutartis su projektuotuoju nebuvo parengta, už kurios parengimą buvo atsakingas Teisės ir viešųjų pirkimų centras, vadovaujamas ieškovo. Taigi pretenzijos yra dėl skirtingo darbo, kelių mėnesių laikotarpyje. Apeliantas 2014 m. kovo ir liepos mėnesiais (T.1, b.l.175), t.y. kai turėjo būti atlikti darbai, buvo sveikas, ėjo į darbą. Pažymėtina, kad apelianto nurodytą aplinkybę, jog psichologinis spaudimas prasidėjo po to, kai jis 2014-10-02 informavo darbdavį tarnybiniu pranešimu apie Paslaugų sutarties Nr. TS14VP18-0865 lapų sukeitimą (T.4, b.l.11), paneigia pirmosios pretenzijos dėl darbo kokybės pareiškimo terminas (2014-05-14). Apelianto, kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjo, darbo funkcijos yra administracinio pobūdžio, todėl jo nurodyti kaip 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. prašymai dėl atsakovo informavimo apie galimai suklastotų ir suskurtų dokumentų pateikimą Lietuvos verslo paramos agentūrai (T.4, b.l.11) nagrinėjamos bylos kontekste gali būti vertinami kaip darbo pareigų tinkamas vykdymas (DK 228 straipsnis). Įvertinat, kad ginčo dalykas nėra darbo drausmė, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto dėstomų darbo atlikimo aplinkybių viešuosiuose pirkimuose. Taip pat nėra vertinamos apelianto daromos prielaidos dėl atsakovo darbuotojų veikos neteisėtumo, vykdant viešuosius pirkimus (CPK 13 straipsnis).

8029. Siekis išsiaiškinti apelianto darbo teisėtumo aplinkybes Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjo pareigybėje, kai jis kartu yra ir praktikuojantis advokatas (T.1, b.l. 37, 38), negali būti pripažįstamas kaip nepagrįstas ir neteisėtai keliantis įtampą. Atsakovo 2014-12-09 raštas Nr. R11-146 dėl pasiaiškinimo pateikimo, skirtas apeliantui (T.1, b.l.35) yra korektiškas. Atkreiptinas dėmesys, kad susirašinėjimas dėl šios aplinkybės (T.1, b.l. 39-43) tarp šalių prasidėjo, kai apeliantas išreiškė pretenziją dėl rašto turinio (T.1, b.l. 38). Taigi abi šalys naudojo tapačią priemonę viena prieš kitą, todėl tokia situacija negali būti pripažįstama tik kaip darbdavio keliama įtampa darbuotojui.

8130. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje abiejų šalių netenkino susiklostę darbo santykiai, sąlygos ir tarpusavio pareigų atlikimo pobūdis. Tokiu atveju, vienas iš būdų nutraukti netenkinančius sutartinius santykius ir yra įstatyme numatytas šalių susitarimas. Įvertinat, kad buvo patenkinta apelianto iškelta sąlyga dėl 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos gavimo, nenustačius sandorio negaliojimo pagrindo dėl valios trūkumo, atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nepripažino darbo santykių pabaigos pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (CPK 185 straipsnis).

82Dėl nepertraukiamo darbo stažo

8331. Apeliantas, įrodinėdamas ginčo santykio materialinį pobūdį, siekia paneigti teismo išvadą, kad terminuoti darbo santykiai nepasižymėjo ydingumu (T.4, b.l.3). Nurodo, kad nepertraukiamas darbo stažas tiesiogiai susijęs su išeitinės išmokos apskaičiavimu ir nuo jo skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (T.4, b.l.9).

8432. Nagrinėjamoje byloje darbo santykiai baigėsi pagal DK 125 straipsnį. Nutraukus darbo sutartį šiuo pagrindu, išeitinė išmoka nemokama, tačiau apeliantas turi teisę į piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

8533. DK 177 straipsnio 2 dalis numato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 8 punktą piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 4 punktas numato, jog darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba šios tvarkos 3 punkte nustatyta tvarka prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos.

8634. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje nereiškė savarankiško reikalavimo ginčydamas darbo teisinį pagrindą pas atsakovą – terminuotas darbo sutartis ir apeliaciniame skunde aiškiai nurodė, jog neprašo darbo santykių pripažinti neterminuotais (T.4, b.l.3), teisėjų kolegija nevertina, ar su apeliantu sudarytos sutarys atitinka DK 109 straipsnį, reglamentuojantį terminuotos sutarties sudarymo sąlygas. Sutiktina su apeliantu, kad atostogų skaičiavimo laikotarpis priklauso nuo viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos, tačiau nenuginčijus darbo santykių pagrindo su atsakovu, teismas atmeta apelianto reikalavimą dėl darbo santykių pripažinimo nepertraukiamais ir išmokos priteisimo, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nepakeistą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnio 1 dalis).

87Dėl teisingo apmokėjimo už darbą

8835. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad apeliantui už darbą Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjo pareigose nebuvo teisingai apmokėta, todėl pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius dokumentus, priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog apeliantas remiasi dviem aplinkybių grupėmis: a) nepagrįstai vienašališkai įvykdytu kintamosios darbo užmokesčio dalies sumažinimu; b) nesumokėjimu už darbą, nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, kai reikėjo dirbti vietoje darbuotojų, išėjusių iš darbo.

8936. Byloje nėra ginčo, kad būtent 2013-01-02 papildomo susitarimo, sudaryto prie 2012 m. birželio 29 darbo sutarties Nr. 20223 (toliau – Susitarimas), pagrindu apeliantas pradėjo neterminuotai vadovauti Teisės ir viešųjų pirkimų centrui (T.1, b.l.33). Kaip matyti iš Susitarimo turinio, jis sudarytas dėl lektoriui nebūdingų pareigų, kurias iki tol vykdė apeliantas Lietuvos edukologijos universitete.

9037. Kasacinis teismas išaiškino, jog papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. Sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimas egzistuojančiam darbo santykiui lemiamos reikšmės neturi – darbuotojo ir darbdavio teisinis santykis tęsis remiantis pagrindine darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-130/2012). Pagal DK 119 straipsnį susitarimas dėl papildomo darbo ar pareigų išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje, keičiant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.B v. .Kelmės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, bylos Nr. 3K-3-332-686/2015). Minėta praktika remiasi ir apeliantas.

9138. Nagrinėjamoje byloje 2012 m. birželio 29 darbo sutarties Nr. 20223 sąlygų pakeitimas įvyko sudarius Susitarimą. Jame, kaip reikalauja įstatymas, buvo aptartas apmokėjimas už papildomą darbą, sutariant dėl tarifinio darbo apmokėjimo tvarkos (3 punktas). Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką papildomas darbas gali būti atliekamas ir ne darbo laiku. Tai reiškia, kad apeliantui sutikus sudaryti Susitarimą, jis sutiko dirbti už tarifinį užmokestį papildomą darbą, kuris buvo atskirai apmokamas nuo lektoriaus darbo, laisvu nuo šių pareigų atlikimo metu. Akivaizdu, kad apeliantas dirbo didesniu darbo krūviu, nei būtų dirbęs tik lektoriaus pareigose, tačiau, kaip minėta, jis su tuo sutiko.

9239. Darbo teisės teorijoje darbo sutarties sąlygos pagal nustatymo būdą skirstomos į nustatomas šalių susitarimo ir norminio akto (įstatymo, kolektyvinės sutarties ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis byloje L. B. v. Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr. 3K-3-274/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Inter alia kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo sąlygos gali būti įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007).

9340. Apeliantas (ieškovas) nekėlė pirmosios instancijos teisme klausimo dėl tarifinio darbo užmokesčio dydžio, nustatyto kaip Lietuvos edukologijos universiteto Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui, t.y. neginčijo Susitarimo 3 punkto. Byloje kilo ginčas, ar teisėtai Lietuvos edukologijos universiteto rektorius 2014-01-31 įsakymu Nr. 110-pse (nuo 24 iki 14 BMA) apeliantui skirta mažesnė kintamoji darbo užmokesčio dalis per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 (T.1, b.l.133,134). Taigi byloje esantys dokumentai įrodo, jog šalys nenumatė sąlygos Susitarime dėl papildomo uždarbio kaip priedo, o pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką vadovo įsakymas yra tinkamas įforminimas dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo. Apeliantui vadovo įsakymu buvo skirta mažesnė kintamoji darbo užmokesčio dalis, bet ne sumažintas sutartas tarifinis atlyginimas, todėl DK 120 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti darbo sutarties sąlygos dėl darbo užmokesčio keitimo, netaikoma.

9441. Pagal DK 186 straipsnio, reglamentuojančio darbo užmokestį, 3 dalį darbuotojo darbo užmokestis priklauso, be kita ko, ir nuo darbo kiekio, kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia diskreciją darbdaviui spręsti dėl papildomo uždarbio skyrimo, atsižvelgiant ir į organizacijos veiklos rezultatus. Atsakovas nurodė, kad apeliantui skirtas mažesnis BMA dėl lėšų trūkumo. Pateikė veiklos rezultatų ataskaitą už 2014 ir 2013 metus, įrodančią, jog bendras veiklos rezultatas daugelyje sričių yra neigiamas (T.2, b.l.123). Taigi tai yra aplinkybė, kuria naudodamasis darbdavys (atsakovas) gali spręsti, kiek įsakymu skirti kintamosios darbo užmokesčio dalies darbuotojui (apeliantui), nes finansinių išteklių vertinimas, turimų lėšų paskirstymas priklauso jo diskrecijai.

9542. DK 192 straipsnio, reglamentuojančio darbo apmokėjimą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokėti padidintą, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinį atlygį; nurodyta, kad konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši įstatymo nuostata yra imperatyvioji, t. y. jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis darbdavys privalo mokėti padidintą, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestį. Tokiu atveju, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas yra tik padidinto tarifinio atlygio dydis, bet ne darbuotojo teisė gauti didesnį atlyginimą – tokia teisė jam nustatyta įstatymo, imperatyviai įtvirtinančio darbdavio pareigą mokėti už darbą tokiomis sąlygomis didesnį darbo užmokestį. Tuo atveju, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenustatyta konkretaus mokėjimo už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydžio, taip pat didesnis atlygis nenustatytas individualioje darbo sutartyje, darbuotojas po darbo sutarties sudarymo nepraranda teisės kreiptis į darbdavį dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo, jeigu jis dirba, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Sudarant darbo sutartis dėl darbo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, turi būti nustatytas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis ir darbo sutartyse aiškiai nurodyta, jog nustatytas tarifinis atlygis yra padidintas, atsižvelgiant į nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, kiek jis padidintas. Didesnis darbo užmokestis už darbą aptariamomis sąlygomis gali būti nustatomas tiek nustatant didesnį tarifinį atlygį, tiek tam tikrą priemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-7-83/2011).

9643. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad tuo atveju, jei darbdavys būtų skyręs iki tol buvusią 24 BMA kintamąją darbo užmokesčio dalį, ji būtų kompensavusi įrodinėjamą padidintą darbo mastą, kai darbovietę paliko A. U., kuri, kaip ir ieškovas, Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2013 m. įsakymu „Dėl prevencinę pirkimų kontrolę atliekančių asmenų skyrimo“ buvo paskirti vykdyti prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas pagal Lietuvos edukologijos universiteto personalo darbo apmokėjimo aprašo priedą Nr. 1 priklauso administracijos darbuotojų sąrašui tiek, kiek jis užima vedėjo pareigas (T.1, b.l.142). Taigi nuo jo, kaip vadovaujančio asmens, priklausė darnaus centro darbo užtikrinimas ir siūlymo atsakovui pateikimas dėl žmogiškųjų išteklių paskirstymo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kiek padidėjo, o jei padidėjo, kuriam laikui, jo darbų mastas, todėl šis argumentas atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

9744. DK 150 straipsnio 5 dalis numato, kad viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Kaip minėta, pagal Aprašo priedo Nr. 1 apeliantas yra administracijos pareigūnas. Savaime aišku, jog šia norma negali būti paneigiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje laiduojama teisė į teisingą darbo apmokėjimą. Tačiau darbuotojo pareigos neapsiriboja vien tik pareigybės aprašyme esančių funkcijų atlikimu, bet ir įstatymuose numatytų pareigų vykdymu (DK 35 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad nėra pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje liko neatskleista jo darbų apimtis, numatyta pagal pagrindinę darbo sutartį, todėl liko nenustatyta, kiek pagrįstas darbdavio reikalavimas dėl darbų kokybės ir apimties. Iš pateikto 2014-07-09 apelianto tarnybinio pranešimo atsakovui matyti, kad buvo atsižvelgta į jo nurodyta aplinkybę dėl darbo atlikimo nuotoliniu būdu, kai jis 2014 m. balandžio – gegužės mėn. buvo nedarbingas (T.1, b.l.177). Už šį darbą buvo kompensuota išmokant 2 928 Lt (T.1, b.l.178), nors dėl apelianto darbo buvo pareikšta pretenzija (Lietuvos edukologijos universiteto Tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo komisijos 2014-05-14 tarnybinis pranešimas dėl laiku neperžiūrėtos sutarties). Pažymėtina, kad apelianto 2014-05-28 tarnybiniai pranešimai įrodo, jog Teisės ir viešųjų pirkimų centro administratorė L. V. (T.2, b.l.126), vyresnioji specialistė I. B. (T.2, b.l.127), vyriausiasis specialistas D. K. (T.2, b.l.128) perėmė laikinai nesančių darbuotojų funkcijas, o už tai apelianto teikimu jiems buvo skirtas papildomas uždarbis (T.2, b.l.129). Tokiu atveju atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad su juo nebuvo atsikaityta už darbą, kurį jis privalėjo atlikti vietoj nesančių darbuotojų. Taip pat nėra įrodytas apelianto argumentas, kad su juo privalėjo būti atskirai aptartas apmokėjimo klausimas už projekto „2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „mokymasis visą gyvenimą“ suderinimą su Lietuvos edukologijos universiteto valdymo tobulinimo koncepcija, Lietuvos edukologijos universiteto 2012 – 2020 m. plėtros strategija ir Lietuvos edukologijos universiteto ir jo akademinių padalinių strateginių planų (iki 2020 m.) valorizacijos planais, kurie vėliau buvo patvirtinti Universiteto tarybos nutarimais Nr. 19-21. Paties apelianto argumentai įrodo, kad jam buvo iškeltas reikalavimas kaip teisininkui peržiūrėti projektų suderinamumą su galiojančiais teisės aktais, todėl jam užimant Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjo pareigas, negalima laikyti pavedimo kaip nukrypstančio nuo normalių darbo sąlygų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantui buvo atskirai apmokėta už teisines paslaugas, suteiktas kaip praktikuojančio advokato (T.2, b.l.167). Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje šalys aiškiai buvo susitariusios dėl teisių ir pareigų tiek pagal 2013-01-02 papildomą susitarimą, tiek pagal terminuotas darbo sutartis, todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo atsiskaitymo už darbo sutartimi sulygto darbo atlikimą ir DK 192 straipsnio 1 dalies, 197, 203 straipsnių reikalavimų pažeidimą, kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai).

98Dėl kompensacijos už kasmetines atostogas

9945. DK 177 straipsnio 2 dalis numato, kad „piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip“.

10046. Byloje nėra ginčo, jog apeliantas nepasinaudojo kasmetinėmis atostogomis, atsakovas tai pripažįsta, nurodydamas, jog apeliantui priklauso kompensacijos išmokėjimas už 127 kalendorines dienas, įvertindamas, jog dėl studijų proceso faktiškai nebuvo galima jomis pasinaudoti (T.1, b.l.104-115). Iš atsakovo 2015-03-24 pažymos Nr. Ps7-29 matyti, jog į 127 terminą įskaičiuotos atostogų laikotarpis nuo 2011 metu iki 2014 metų (T.2, b.l.104) bei už jį sumokėta kompensacija (T.2, b.l.103,133,118). Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą yra numatyta, jog piniginė kompensacija yra pakankama satisfakcija už negalėjimą įgyvendinti teisę į atostogas, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl apelianto teisių pažeidimo (T.4, b.l.6). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl reikalavimo panaikinti 2013-06-27 įsakymą Nr. 697-psz „Dėl atostogų suteikimo“, nes apeliantas dėl to nebekelia ginčo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10147. Apeliantas nesutinka su apskaičiuotu 127 kalendorinių dienų terminu, įrodinėdamas, jog visiškai nepasinaudojo nei viena atostogų diena. Šį argumentą paneigia atsakovo parengti įsakymai dėl atostogų suteikimo (T.2, b.l.105-114). Atsakovo įsakymas dėl atostogų suteikimo buvo priimtas 2012-07-03, o pats apeliantas nurodė, kad tik nuo 2012-07-08 buvo nedarbingas. Kita vertus, apeliantas nėra atleistas nuo pareigos pateikti įrodymus, siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad atostogų metu atliko darbines funkcijas (T.4, b.l.6).

10248. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).

10349. Sutiktina su atsiliepime išdėstytu argumentu, kad apeliantas negali ginčyti nepakankamo dydžio kompensacijos išmokėjimo už atostogas nuo 2005 metų, kai jis dirbo pagal terminuotas darbo sutartis laikotarpiu nuo 2006-12-31. DK 27 straipsnio 2 dalis numato, jog bendra ieškinio senatis yra trys metai.

10450. Kasacinis teismas išaiškino, jog DK 27 straipsnio 5 dalies nuostatas ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties terminų taikymo, turi būti įvertintos DK įtvirtintos nuostatos bei kompleksiškai atsižvelgiama į CK bei CPK teisės normas, kurios taikomos tais atvejais, kai tam tikriems su ieškinio senatimi susijusiems klausimams spręsti nėra įtvirtinto teisinio reglamentavimo pagal darbo teisės normas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.).

10551. Teisėjų kolegija, laikydamasi paminėtų ieškinio senatį reglamentuojančios teisės taikymo taisyklių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamoje byloje taikomas ieškinio senaties institutas dėl reikalavimo priteisti kompensaciją už atostogas per laikotarpį nuo 2005 m. iki 2012 m. Pažymėtina, kad apeliantas pagal savo išsilavinimą, profesiją ir profesinę patirtį vertintinas kaip kvalifikuotas subjektas, kuriam taikytini aukščiausi teisės žinių (žinojimo, suvokimo ir taikymo) standartai (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punktas), todėl nepagrįsti yra teiginiai, jog jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo vėliau, todėl darbo sutarties nutraukimo ir kompensacijos išmokėjimo už nepanaudotas atostogas data laikytina sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu (subjektyviuoju momentu). Taigi yra teisinis pagrindas padaryti išvadą, kad ieškinio senaties terminas šioje bylos dalyje pasibaigė iki ieškinio pareiškimo. Dėl to nenustačius aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, buvo pagrindas reikalavimą priteisti kompensaciją už atostogas per laikotarpį nuo 2005 m. iki 2012 m. atmesti (DK 27 straipsnio 2 ir 5 dalys, CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl išmokos už narystę atsakovo valdymo organe Senate, dėl komandiruotės į Uteną apmokėjimo

10655. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė įrodymus dėl apmokėjimo už darbą Senate, o apeliantas dėl to nebekelia ginčo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teisėjų kolegija šios aplinkybės netiria (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10756. Atsakovo pateikti dokumentai rodo, kad atsakovas skaitė paskaitas Utenoje 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. (3 dienų išvyka Utenoje) ir už tai jam buvo sumokėta (T.2, b.l. 105,106,157-161). Atsakovas nurodė, kad apeliantas skaitė paskaitas pagal atskirą projektą, įgyvendinant specialią Socialinių mokslų tęstinių studijų programą, skirtą perkvalifikavimui (T.2, b.l.158), todėl išvyka Utenoje nelaikoma komandiruote. Atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę, t.y. kad savo esme tai buvo kitais pagrindais susiklostę teisiniai santykiai, konstatuojama, jog Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2012-06-04 įsakymu „Dėl tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1-483 neturėjo būti taikomas. Nors apeliantas įrodinėja, kad jam už šią paslaugą nebuvo sumokėta, tačiau atsakovas šią aplinkybę paneigė, pateikdamas savo sąskaitos, esančios banke „Swedbank“, AB, išrašą, todėl apelianto teiginys dėl neatsikaitymo yra nepagrįstas (T.2, b.l.105,106).

108Dėl 180 eurų žalos dėl neįvykusios komandiruotės į Baku atlyginimo

10957. Byloje pateiktu 2012-12-07 mokėjimo nurodymu Nr. 1, kurio suma 180 eurų, apeliantas įrodinėja išlaidas, patirtas už konsulines paslaugas Ž. M., G. M., T. P., kurias suteikė Azerbaidžano Respublikos ambasada (T. 1, b.l.173).

11058. Atsakovas nei viename iš savo teiktų procesinių dokumentų nenurodė, kad apelianto sumokėta suma, tame tarpe už G. M., T. P. išduotas vizas, nėra susijusi su darbu pas atsakovą. Iš esmės į pareikštą reikalavimą buvo atsikertama argumentų – išlaidų apmokėjimas neatitiko taisyklių, patvirtintų Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2012-06-04 įsakymu „Dėl tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1-483.

11159. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad apeliantas pirko ne tik sau, bet ir studentams paslaugas iš Azerbaidžano Respublikos ambasados, įrodo, kad būtent darbo tikslais ir suderinus su atsakovu buvo planuojama komandiruotė. Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo 6.2.1 punktas neįpareigoja raštu suderinti su vadovu išvykos. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas neišvyko į Azerbaidžano Respubliką. Nagrinėjamoje byloje svarbi aplinkybė, kurią nurodė apeliantas, kad išlaidos turėjo būti apmokėtus nuvykus į paskirties vietą (T.4, b.l.6). Į bylą pateikti su komandiruotėmis susiję dokumentai įrodo, kad bent dalį tokio pobūdžio komandiruotės išlaidų apmoka organizatoriai (T.1, b.l.152). Apeliantas paaiškino, jog renginį nukėlus į kitą dieną, atsakovas jį atšaukė iš komandiruotės. Tačiau apeliantas taip ir nepateikė į bylą įrodymų, kad jis buvo komandiruotas, dėl ko galėtų būti ir atšauktas. Taigi nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo taikyti Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo.

11260. Pagal DK 248 straipsnį taikoma darbdaviui materialinė atsakomybė, jei buvo pažeisti darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai.

11361. Taigi įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą dėl turtinių interesų pažeidimo, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavimo šį teisinį santykį pagal DK 220 straipsnį. Šalys neginčijo, kad apeliantas neišvyko į komandiruotę, o apeliantas reikalavo žalos atlyginimo.

11462. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. Nr. 3K-3-355/2009).

11563. DK 289 straipsnis (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012.12.01 iki 2013.01.01, t.y. kai buvo atliktas apmokėjimas už vizas) numatė, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos.

11664. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl 180 eurų žalos atlyginimo kilo iš savarankiško teisinio santykio, kuris reglamentuotas materialinės atsakomybės normomis. Tai reiškia, kad apeliantas turėjo kreiptis į ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjančią instituciją. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje šia tvarka jau nebegalima pasinaudoti dėl suėjusių tiek procedūrinių, tiek subjektinės teisės gynybai taikomų senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Apeliantas mokėjimą atliko 2012-12-07, tačiau per tris mėnesius į darbo ginčų komisiją nesikreipė dėl įrodinėjamos kaip pažeistos turtinės teisės gynybos (DK 296 straipsnis; ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012.12.01 iki 2013.01.01), o į teismą kreipėsi 2015-05-14. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas negali būti patenkintas dėl nurodyto teisinio reguliavimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas apelianto reikalavimas dėl 180 eurų žalos atlyginimo paliekamas nepakeistas.

11765. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl atmesto reikalavimo priteisti neturtinės žalos, todėl teisėjų kolegija netikrina minėtoje dalyje jo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 306 straipsnio 4 punktas).

118Dėl įrodinėjamo procesinių normų pažeidimo, priimant sprendimą

11967. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad teismo teiginiai apie jam darytą psichologinį spaudimą yra nepagrįsti (T.4, b.l.9). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodamas savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, o teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas).

12068. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas įrodymų vertinimo klausimas, nurodant, kad jie buvo įvertinti netinkamai. Pažymėtina, kad apelianto nurodyti veiksmai dėl UAB „Taumartis“ pateiktos pažymos suklastojimo, siekio išsiaiškinti nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismo atsisakymo išreikalauti įrodymus, susijusius su apelianto poreikiu išsiaiškinti atsakingus asmenis, galimai padariusius nusikalstamas veikas, neveikia ginčo objekto ir nekeičia priimto sprendimo esmės (CK 1.5 straipsnis; CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 177 - 179 straipsniai, 185 straipsnis, 270 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis). Apeliantas negali prisiimti teisėsaugos institucijoms būdingų funkcijų ir tuo pagrindu reikšti reikalavimus (CPK 49 straipsnio 1 dalis).

12169. Apeliantas įrodinėja, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant 2015-10-28 vykusiame teismo posėdyje, taip pažeidžiant jo teisę būti išklausytam. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą 2015-02-26 (T.1, b.l.1–3), o 2015-05-14 pateikė patikslintą ieškinį, pradėdamas naują procesą, kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti procesinį dokumentą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (T.2, b.l.30-63). 2015-05-25 paskirtas parengiamasis teismo posėdis (T.2, b.l.16), o ieškovo reikalavimai pradėti nagrinėti kartu, kai civilinės bylos buvo susijungtos. Paskirtas parengiamajame posėdyje 2015-07-01 civilinės bylos nagrinėjimas neįvyko, nes atsakovas nebuvo pateikęs atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas susirgo (T.2, b.l.83). 2015-08-10 posėdis neįvyko, nes buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl susipažinimo su atsiliepimo argumentais (T.2, b.l.182). Ieškovas (apeliantas) 2015-09-17 pateikė teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir rašytinius paaiškinimus (T.3, b.l.1–5) bei prašymą dėl teismo posėdžio datos pakeitimo ir bylos perdavimo mediatoriui (T.3, b.l.7,8), parengiamojo teismo posėdžio metu prašymai buvo patenkinti dalyje dėl liudytojų apklausos ir paskirtas teismo posėdis 2015-10-28 (T.3, b.l.11). Taigi byloje esantys ieškovo procesiniai dokumentai įrodo, kad apeliantas galėjo pateikti paaiškinimus, išdėstyti savo argumentus, kurie teismo buvo įvertinti, o įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje žodžiu pateikti paaiškinimus. Vadinasi, apeliantas nepagrįstai teigia, jog buvo pažeistos jo teisės būti išklausytam. Be to, ieškovas duomenis apie ligą (T.3, b.l.52-60) pateikė tik 2015-11-11. Bylą nagrinėjantis teismas turi CPK 246 straipsnio 1 dalyje straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso eigos, kai į teismo posėdį dėl ligos ar kitų priežasčių neatvyksta šalis. Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant ieškovui gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamoje byloje, įvertinęs procesinių bylos dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išaiškino reikšmingas bylos aplinkybes, todėl nebuvo pažeista ieškovo (apelianto) teisė būti išklausytam. Ieškovas pasinaudojo teise apskųsti teismo sprendimą, turėjo galimybę savo argumentus išdėstyti apeliaciniame skunde.

12270. Taip pat apeliantas įrodinėja, kad teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą, nes nebuvo sudarytos lygios galimybės rungtis, pateikiant įrodymus (CPK 12 straipsnis). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą lakoniškais motyvais. Tačiau vien tik apelianto noras, kad teismas būtų išsamiau atsakęs į jo prašyme išdėstytus argumentus, nepatvirtina apelianto teiginių šioje bylos dalyje. Kaip matyti iš prie prašymo pridėtų dokumentų, t.y. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-09-15 rašto Nr. 1D-7478 (T.3, b.l.61,62), apelianto 2015-09-23 parengto rašto atsakovui (T.3, b.l.63,64), jo paties teikto 2014-10-02 tarnybinio pranešimo (T.3, b.l.66,67), viešiesiems pirkimams skirtų dokumentų (T.3, b.l.68-82,84-101), jais mėginama aiškintis aplinkybes dėl vykdytų viešųjų pirkimų, atliktų pareigų šioje srityje, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, tinkamas darbo pareigų vykdymas nėra šios bylos objektu, o raštai per se negali patvirtinti įrodinėjamo psichologinio spaudimo. Darbo pareigos taip pat negali būti savaime laikomos kaip keliančios neleistiną įtampą. Lietuvos edukologijos universiteto raštas prokuratūrai, kuriuo pateikiama informacija, skirta įgyvendinti tarnybinę pagalbą (T.3, b.l.83) visiškai neveikia ginčo objekto. Pažymėtina, kad susirašinėjimas su prokuratūra iš esmės pradėtas 2015 m. rugpjūčio mėnesį (T.3, b.l.84), o informacija apie galimai padarytus pažeidimus vykdant statinio renovaciją (T.3, b.l.125) yra pateikta apelianto per laikotarpį, kai apeliantas nebedirbo, t.y. jis iš darbo atleistas nuo 2015-01-23. Tai reiškia, kad į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi kaip galėję turėti poveikį, kurių pagrindu galėjo būti daromas psichologinis spaudimas, siekiant su apeliantu nutraukti darbo santykius. Tokiu atveju spręstina, kad į bylą pateikti įrodymai neturėjo būti prielaida bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui.

12371. Apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. D. yra šališka, be to, ji kartu buvo ir liudytoja šioje byloje, nes matė, kaip apeliantas teikia paslaugas atsakovui, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-16848-727/2014, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

12472. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje užtikrinta asmens teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

12573. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, išaiškinta, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimo.

12674. Aplinkybė, kad tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant kitą civilinę bylą savaime nepatvirtina teisėjo šališkumo buvimo. Be to, teisėjas neveikia kaip liudytojas net ir tuo atveju, kai pirmininkaudamas teismo posėdžiui duoda pavedimus ar šalies atstovui patikslina procesinę pareigą įrodinėti (CPK 189 straipsnis). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinama apelianto darbo kokybė kaip atstovo, o apeliantas įrodinėdamas darbo santykių pasibaigimo neteisėtumą rėmėsi psichologinio poveikio aplinkybe, kuri atsirado iš viešojo pirkimo srities, jam užimant Teisės ir viešųjų pirkimo centro vedėjo pareigas. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad dėl apelianto, kaip praktikuojančio advokato paslaugų, buvo sudaromos atskiros sutartys ir pagal jas apmokama, o ginčo objektas kilo iš šalių 2013-01-02 sudaryto papildomo susitarimo prie 2012-06-29 darbo sutarties Nr. 20223 ir iš terminuotų darbo santykių, apeliantui užimant lektoriaus pareigas. Taigi šioje byloje nebuvo teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl apelianto darbo kokybės. Kita vertus, teisėjų kolegija, perklausiusi civilinės bylos Nr. 2-16848-727/2014 garso įrašą, nenustatė teisėjos asmenio ar kitokio suinteresuotumo byla, dėl ko galėjo nagrinėjamoje byloje kilti abejonės dėl jos nešališkumo. Tai, kad teisėja apribojo jo teisę pateikti patikslintą ieškinį, buvo neatidi, kadangi atsisakymą jį priimti motyvavo CPK 143 straipsniu, neįrodo jos šališkumo objektyviąja prasme. Iš esmės apeliantas nenurodė faktinių aplinkybių, kuo galėjo pasireikšti teismo šališkumas tiek objektyviąja prasme, tiek subjektyviąja prasmėmis, o Europos Žmogaus Teismo praktikos nurodymas nėra faktinės aplinkybės.

12775. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

12876. Atsikirtimo argumentas, kad apeliantas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti (T.4, b.l. 40) atmetamas, kadangi pagal DK 26 straipsnio 1 dalį terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia.

12977. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

130Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13178. Apelianto (ieškovo) prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Motyvas, jog pirmosios instancijos teismo nebuvo išklausytas, atmestas, nes, kaip minėta, apeliantas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, teismui pateikti prašymai buvo įvertinti, o prie prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme esminių aplinkybių, aktualių ginčo nagrinėjimui, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad skirtas rašytinis bylos nagrinėjimas, apelianto 2016-04-13 pateikti paaiškinimai nepriimami (CPK 321 straipsnio 2 dalis).

13279. Taip pat apeliantas pateikė pakartotinį prašymą išreikalauti įrodymus, kuriuos atsisakė išreikalauti pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas nepagrindė, kokius konkrečiai pirmosios instancijos teismo motyvus ir atsakovo atsikirtimų argumentus siekiama paneigti prašomais išreikalauti įrodymais, todėl prašymas atmetamas (CPK 112 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Pažymėtina, kad duomenys apie atsiskaitymą su juo yra byloje. Jokių konkrečiai paskaičiavimų ar atsakovo atliktų pavedimų apeliantas neginčija. Duomenys apie kitų darbuotojų darbo laiką, gautą užmokestį neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, o, kaip jau minėta, tuo atveju, jei apeliantas siekia įrodyti teisės pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, jis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas, pranešdamas joms apie tai, bet ne siekti surinkti įrodymus šioje byloje.

133Dėl bylinėjimosi išlaidų

13480. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovui priteisti žalą ir patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnį turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

13581. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 6684,29 eurų išlaidų už teisinę pagalbą (T.3, b.l. 16-25). Teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovo naudai iš ieškovo priteistinų išlaidų už teisinę pagalbą sumą sumažino iki 2000 eurų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo patirtos išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatyto maksimalaus atlyginimo dydžio. Rekomendacijų 8.2 punkte vien už atsiliepimą yra numatytas 1784,75 eurų atlygis, kai nagrinėjamoje byloje buvo teikti keli procesiniai dokumentai, atsikertant į ieškovo prašymus, kuriais buvo keičiamas ieškinio dalykas (2,5 koeficientas x 713,90 eurų atsiliepimo surašymo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje = 1784,75 eurų). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas rinko įrodymus pagal ieškovo prašymus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės net ir nenurodo, kokio, jo manymu, dydžio nagrinėjamoje byloje būtų teisingos išlaidos, atlygintinos atsakovo atstovui.

13682. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas 1633,50 eurų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo. Tačiau dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo teismas sprendžia ex officio. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus dydžius, privalo užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas vertinamas pagal protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, inter alia, įvertinat Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį argumentus, konstatuoja, jog jis iš esmės parengtas pirmosios instancijos teisme surinktais duomenimis, todėl sprendžia, jog teisingas atlyginimo dydis būtų 500 eurų (CPK 98 straipsnis).

137Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

138Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

139apeliacinį skundą atmesti.

140Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

141Priteisti iš apelianto Ž. M. (a.k. ( - ) atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui (j.a.k. 111951498) 500 bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo,... 5. 2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:... 6. 2.1. pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo... 7. 2.2. panaikinti Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2012 m. liepos 3... 8. 2.3. panaikinti Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2013 m. birželio... 9. 2.4. priteisti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas... 10. 2.5. priteisti darbo užmokesčio kintamąją dalį už papildomų darbų,... 11. 2.6. priteisti iš atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto piniginę... 12. 2.7. priteisti 180 eurų žalą, susijusią su neįvykusia komandiruote į... 13. 2.8. priteisti piniginę kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą 2013... 14. 3. Ieškovas įrodinėja, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes:... 15. 3.1.darbo sutarties nutraukimas įvykdytas prieš ieškovo valią, naudojant... 16. 3.2. nebuvo sudarytas atskiras rašytinis susitarimas nutraukti darbo sutartį,... 17. 3.3. valią nutraukti darbo santykius išreiškė todėl, kad darbdavys... 18. 4. Neišmokėto darbo užmokesčio reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas su... 19. 5. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti,... 20. 5.1. visi teisiniai klausimai, tame tarpe, kylantys ir iš darbo teisės,... 21. 5.2. nors ieškovas jau 2014-12-22 buvo pateikęs prašymą dėl pasiūlymo... 22. 5.3. ieškovas niekada nedalyvavo konkursuose dėstytojo pareigoms užimti,... 23. 5.4. ieškovas reikalauja priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas... 24. 5.5. ieškovas, manydamas, jog 2012-07-03 įsakymu Nr. 651-psc „Dėl... 25. 5.6. ieškovui atostogos 2013-06-27 įsakymu Nr. 697-psz „Dėl atostogų... 26. 5.7. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti skirtumą tarp kintamosios... 27. 5.8. ieškovui nepriklauso papildomas uždarbis, kadangi jo darbo krūvis 2014... 28. 5.9. už darbą Lietuvos edukologijos universiteto Senate 2014 m. ieškovui... 29. 5.10. ieškovas niekada nebuvo siunčiamas komandiruotei į Azerbaidžaną... 30. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 31. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendime... 32. 7. Teismas, ištyręs byloje įrodymus, nustatė, kad pats ieškovas 2014-12-22... 33. 8. Teismas, atmetęs ieškovo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo... 34. 9. Taip pat teismas laikė nepagrįstais ieškovo pastebėjimus dėl... 35. 10. Remdamasis atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarybos... 36. 11. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti darbo... 37. 12. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl apmokėjimo už dalyvavimą... 38. 13. Remdamasis Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašu, patvirtintu... 39. 14. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti turtinę ir neturtinę žalą,... 40. 15. Išėjęs į pasitarimų kambarį sprendimo priėmimui, teismas gavo... 41. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 42. 16. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 43. 16.1. teismas, atmesdamas prašymą dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies... 44. 16.2. A. U. išėjus iš kolegialaus sudaryto organo, apeliantas liko jame... 45. 16.3. apeliantui liko nesumokėta už projekto „2007 – 2013 m.... 46. 16.4 Su darbo santykiais susiję mokėjimai buvo atliekami per AB DnB banko... 47. 16.5. teismas be pagrindo atmetė reikalavimą dėl darbo stažo pripažinimo... 48. 16.6. pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius... 49. 16.7. atsakovo skaičiavimas dėl nepanaudotų 127 kalendorinių dienų... 50. 16.8. teismas be pagrindo atmetė 180 eurų reikalavimą dėl vizų išlaidų... 51. 16.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymas. Prašyme... 52. 16.10. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo... 53. 16.11. teismo sprendime yra remiamasi prieštaringomis aplinkybėmis. Niekur... 54. 16.12. savarankiškos darbo sutarties vedėjo pareigoms eiti nebuvo sudaryta,... 55. 16.13. teisėja priimdama sprendimą buvo šališka, kadangi jau buvo... 56. 17. Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad nesutinka su apeliaciniu... 57. 17.1. apeliantas buvo darbo santykių pasibaigimo iniciatoriumi, nes pateikė... 58. 17.2. apeliantui buvo sumokėta visa kompensacija už priklausančias... 59. 17.3. Apeliantui už 2011 – 2012 metus priklausė 56 kalendorinės dienos... 60. 17.4. apeliantas dalį atostogų panaudojo per 2012 – 2014 metus, todėl jo... 61. 17.5. Apeliantui kintamoji darbo užmokesčio dalis buvo sumažinta dėl... 62. 17.6. darbo stažo nepertraukiamumas neturi jokios įtakos ieškovo teisėms... 63. 17.7. apeliantui buvo sumokėta po 50 Lt už 5 senato posėdžius. Ž. M.... 64. 17.8. apeliacinis skundas pateiktas pavėluotai, t.y. 2015-12-18, nors turėjo... 65. 17.9. atsakovas buvo informuotas apie jam išmokamas sumas per darbdavio... 66. Teisėjų kolegija... 67. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 68. 18. Byloje nustatyta, kad ieškovas pradėjo dirbti Lietuvos edukologijos... 69. Dėl įrodymų vertinimo dėl ieškovo valios nutraukiant darbo sutartį... 70. 19. Darbo teisiniai santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai (DK 99... 71. 20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, esant ginčui... 72. 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014-12-22 pats ieškovas... 73. 22. Apeliantas įrodinėja, kad dėl sutarties nutraukimo rašytinio... 74. 23. Kasacinis teismas nurodė, kad DK 125 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta,... 75. 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovui 2015-01-23 pateikė prašymą... 76. 25. Taip pat iš apelianto argumentų galima spręsti, jog jis sudarytą... 77. 26. CK 1.91 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 78. 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pats savaime darbo krūvis negali būti... 79. 28. Byloje negalima padaryti išvados, jog ieškovui buvo sistemiškai ir... 80. 29. Siekis išsiaiškinti apelianto darbo teisėtumo aplinkybes Teisės ir... 81. 30. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus,... 82. Dėl nepertraukiamo darbo stažo... 83. 31. Apeliantas, įrodinėdamas ginčo santykio materialinį pobūdį, siekia... 84. 32. Nagrinėjamoje byloje darbo santykiai baigėsi pagal DK 125 straipsnį.... 85. 33. DK 177 straipsnio 2 dalis numato, kad piniginė kompensacija už... 86. 34. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje nereiškė... 87. Dėl teisingo apmokėjimo už darbą... 88. 35. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad apeliantui už darbą Teisės ir... 89. 36. Byloje nėra ginčo, kad būtent 2013-01-02 papildomo susitarimo, sudaryto... 90. 37. Kasacinis teismas išaiškino, jog papildomo darbo sutartimi susitariama... 91. 38. Nagrinėjamoje byloje 2012 m. birželio 29 darbo sutarties Nr. 20223... 92. 39. Darbo teisės teorijoje darbo sutarties sąlygos pagal nustatymo būdą... 93. 40. Apeliantas (ieškovas) nekėlė pirmosios instancijos teisme klausimo dėl... 94. 41. Pagal DK 186 straipsnio, reglamentuojančio darbo užmokestį, 3 dalį... 95. 42. DK 192 straipsnio, reglamentuojančio darbo apmokėjimą esant nukrypimų... 96. 43. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad tuo atveju, jei... 97. 44. DK 150 straipsnio 5 dalis numato, kad viršvalandiniu darbu nelaikomas... 98. Dėl kompensacijos už kasmetines atostogas ... 99. 45. DK 177 straipsnio 2 dalis numato, kad „piniginė kompensacija už... 100. 46. Byloje nėra ginčo, jog apeliantas nepasinaudojo kasmetinėmis... 101. 47. Apeliantas nesutinka su apskaičiuotu 127 kalendorinių dienų terminu,... 102. 48. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys... 103. 49. Sutiktina su atsiliepime išdėstytu argumentu, kad apeliantas negali... 104. 50. Kasacinis teismas išaiškino, jog DK 27 straipsnio 5 dalies nuostatas... 105. 51. Teisėjų kolegija, laikydamasi paminėtų ieškinio senatį... 106. 55. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė įrodymus dėl apmokėjimo... 107. 56. Atsakovo pateikti dokumentai rodo, kad atsakovas skaitė paskaitas Utenoje... 108. Dėl 180 eurų žalos dėl neįvykusios komandiruotės į Baku atlyginimo... 109. 57. Byloje pateiktu 2012-12-07 mokėjimo nurodymu Nr. 1, kurio suma 180 eurų,... 110. 58. Atsakovas nei viename iš savo teiktų procesinių dokumentų nenurodė,... 111. 59. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad apeliantas pirko ne tik... 112. 60. Pagal DK 248 straipsnį taikoma darbdaviui materialinė atsakomybė, jei... 113. 61. Taigi įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą dėl turtinių... 114. 62. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisinis ginčo teisinių santykių... 115. 63. DK 289 straipsnis (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012.12.01... 116. 64. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl 180 eurų žalos atlyginimo kilo iš... 117. 65. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl... 118. Dėl įrodinėjamo procesinių normų pažeidimo, priimant sprendimą ... 119. 67. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad teismo... 120. 68. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas įrodymų vertinimo klausimas,... 121. 69. Apeliantas įrodinėja, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo... 122. 70. Taip pat apeliantas įrodinėja, kad teismas privalėjo atidėti bylos... 123. 71. Apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. D.... 124. 72. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių... 125. 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 126. 74. Aplinkybė, kad tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant kitą civilinę... 127. 75. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 128. 76. Atsikirtimo argumentas, kad apeliantas praleido terminą apeliaciniam... 129. 77. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 130. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 131. 78. Apelianto (ieškovo) prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso... 132. 79. Taip pat apeliantas pateikė pakartotinį prašymą išreikalauti... 133. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 134. 80. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 135. 81. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per... 136. 82. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK... 137. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 138. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 139. apeliacinį skundą atmesti.... 140. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti... 141. Priteisti iš apelianto Ž. M. (a.k. ( - ) atsakovui Lietuvos edukologijos...