Byla 2A-1175/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ir atsakovo UAB „Rodena“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1636-601/2011 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui UAB „Rodena“, tretiesiems asmenims I. P., A. P. ir D. P. dėl jungtinės veiklos sutarties, žemės nuomos sutarties nutraukimo ir nuosavybės dalių nustatymo ir atsakovo UAB „Rodena“ priešieškinį ieškovui S. P., tretiesiems asmenims I. P., A. P. ir D. P. dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir pasekmių, nuostolių atlyginimo.

5Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutartį (toliau – JV sutartis) ieškovo S. P. atžvilgiu, paliekant šią sutartį galioti tarp likusių šios sutarties šalių; 2) nutraukti 2004 m. liepos 17 d. žemės sklypo nuomos sutartį ieškovo S. P. atžvilgiu, paliekant šią sutartį galioti tarp likusių šios sutarties šalių; 3) nustatyti, kad ieškovui S. P., kaip 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutarties partneriui, priklauso 1/3 bendro turto, t. y. 1/3 dalis : 1) inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, ( - ); 2) inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, ( - ); 3) inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, ( - )4) gyvenamo namo, ( - ) 5) gyvenamo namo, ( - ); 6) gyvenamo namo, ( - ); 7) gyvenamo namo, ( - ); 8) gyvenamo namo, ( - ); 9) gyvenamo namo, ( - ); 10) gyvenamo namo, ( - ); 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad 2003 m. gegužės 2 d. ieškovas, trečiasis asmuo A. P. bei atsakovas UAB „Rodena“ sudarė jungtinės veiklos sutartį (1 t., b. l. 14-18, 2 t., b. l. 27-29), pagal kurią buvo susitarta S. P. ir A. P. priklausantį (priklauso po ½ dalį) 20,2247 ha žemės sklypą suskaidyti į sklypus, įrengti juose infrastruktūrą, inžinerinius tinklus ir parduoti gyvenamiesiems namams statyti bei suskaidytuose sklypuose pastatyti gyvenamuosius namus ir juos parduoti (sutarties 1.2.1 p., 1.2.2 p.). Atsakovas buvo paskirtas atsakingu asmeniu už JV sutarties tinkamą vykdymą ir vadovavimą vykdomai jungtinei veiklai. Tinkamam JV sutarties vykdymui 2004 m. liepos 17 d. buvo sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis, kuri pagal 2009 m. balandžio 15 d. priedą Nr. 2 pasibaigė 2011 m. balandžio 15 d. Žemės sklypas buvo padalintas į žemės sklypus, kurie susideda iš: 133 žemės sklypų, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija; 13 žemės sklypų, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija; 2 žemės sklypus, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Atsakovas nuo pat JV sutarties pradžios ją pažeidinėjo (nesirūpino reikiamų statybinių dokumentų gavimu, ieškovas turėjo rūpintis kai kurių darbų atlikimu ir finansavimu), neteikė iš jungtinės veiklos gautų pajamų ir turėtų išlaidų apskaitos (sutarties 2.2.7 p.), nesitarė dėl didesnių kaip 10 000 Lt išlaidų (sutarties 3.1.1 p.), o nuo 2009 m. pradžios nustojo vykdyti JV sutartį (neatliekami jokie statybos darbai), kas iš esmės pažeidžia JV sutartį ir dėl to ne dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių negali būti pasiekti jos tikslai, o ieškovas negauna to ko tikėjosi ją sudarant. 2009 m. rugsėjo 8 d. ieškovas raštu informavo atsakovą, kad sustabdomas JV sutarties vykdymas dėl atsakovo vykdomų pažeidimų (1 t., b. l. 43). Nutraukus JV sutartį, būtina nustatyti jos metu sukurto bendro turto (rezultato) dalis, nes JV sutartimi buvo susitarta, kad tik įnašai išlieka partnerio nuosavybe (sutarties 2.3 p.). Kadangi JV sutartyje nėra nustatytas konkretus kiekvieno iš partnerių įnašo dydis, laikytina, kad visų partnerių įnašai lygūs ir visiems priklauso po 1/3 dalį sukurto turto. Taigi ieškovui priteistina po 1/3 dalį atsakovo vardu registruotų inžinerinių tinklų (trečio reikalavimo 1-3 punktai) ir gyvenamųjų namų (trečio reikalavimo 4-10 punktai).

7Atsakovas UAB „Rodena“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovą S. P. iš esmės pažeidusiu JV sutartį; 2) nutraukti JV sutartį UAB „Rodena“ atžvilgiu dėl esminio S. P. sutarties pažeidimo, paliekant šią sutartį galioti tarp A. P. ir S. P.; 3) taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš S. P. UAB „Rodena“ naudai 8 014 131,76 Lt nuostolių atlyginimą: 5 485 410 Lt negautos pajamos, 1 387 962 Lt S. P. gauta nauda, pripažintina kaip UAB „Rodena“ nuostoliai, 1 140 759,76 Lt S. P. žemės sklypams tenkančios išlaidos; 4) priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodė, kad vykdant JV sutartį 52 sklypai buvo parduoti (12 žemės sklypų su namais), gautos lėšos pasidalintos, kaip numatyta sutartyje. Nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. ieškovas, turėdamas A. P. ir D. P. įgaliojimą, vykdydamas JV sutartį, pardavinėjo jam ir bendraturčiui A. P. priklausančius sklypus (be gyvenamųjų namų). Ieškovas pastoviai lankėsi pas atsakovą, dalyvavo JV sutarties vykdyme, visi dokumentai jam buvo prieinami, paprašius pateikiami. Iškilus abejonėms dėl ieškovo tinkamo JV sutarties vykdymo (įtariant galimą jo neatsiskaitymą su JV sutarties šalimis, nesuteikiant informacijos tiek apie JV sutarties, tiek apie suteikto įgaliojimo vykdymą), 2009 m. balandžio 20 d. A. P. ir D. P. įgaliojimą panaikino. Nuo to laiko ieškovas ėmė nebendrauti su JV sutarties šalimis ir jos nevykdyti - neėmė pranešimų, tik kai kuriuos pavyko įteikti per antstolį, nenurodydavo savo dalies žemės sklypų kainos, atsisakė atvykti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu būdu ieškovas, nebendradarbiaudamas ir atsisakydamas vykdyti JV sutartį, iš esmės ją pažeidė, nes atsakovas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš JV sutarties, t. y. neparduoda žemės sklypų ir negauna ne tik numatyto pelno, bet ir negali atsiimti investuotų vykdant JV sutartį lėšų (13 291 198,03 Lt), dėl ko ji nutrauktina, paliekant ją galioti tarp likusių šalių (CK 6.980 str. 1 d. 1 p., 3 d., 6.217 str. 1 d.) ir iš ieškovo priteistini nuostoliai atsakovui (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., sutarties 6.2 p.). Iš trečiojo asmens A. P. neprašo priteisti jokių nuostolių, nes jis nepažeidė sutarties, su juo susitaria geruoju. Atsakovo patirtus nuostolius (8 014 131,76 Lt) sudaro:

  • negautos pajamos – 5 485 410 Lt, kurias atsakovas gautų, jeigu būtų vykdoma sutartis, nes pagal sutartį ieškovui priklauso 2 700 Lt už arą, o visa, kas viršija šią sumą, yra atsakovo pelnas (JV sutarties 4.3.2 p., 4.3.3 p.). Taigi, šiuos nuostolius sudaro skirtumas pinigų tarp ieškovui pagal JV sutartį priklausančios sumos 2 700 Lt už arą ir sumos, už kurią rinkoje gali būti parduoti žemės sklypai (paskaičiavimas 2 t. b. l. 71);
  • ieškovo gauta nauda iš neteisėtų veiksmų – 1 387 962 Lt, kurią susidaro turimų žemės sklypų vieno aro kainos padidėjimas nuo 250 Lt (JV sutarties prembulė) iki 2 700 Lt už arą (būtų iki aro rinkos vertės, bet toje dalyje prašoma priteisti atsakovo negautas pajamas), nes žemės sklypų kaina padidėjo dėl atsakovo padarytų investicijų (3 741 258,91 Lt) į žemės sklypų infrastruktūrą (paskaičiavimas 2 t., b. l. 73);
  • išlaidos turėtos pagerinant ieškovo žemės sklypus – 1 140 759,76 Lt (paskaičiavimas 2 t., b. l. 72), nes investicijos į infrastruktūrą yra neatsiejami susiję su žemės sklypais, o pačios investicijos apskaitytos atsakovo balanse, tačiau kaip atskira prekė jos negali būti parduotos, kadangi jos, vykdant sutartinius įsipareigojimus, buvo padarytos siekiant padidinti pardavimui skirtų (namams statyti) žemės sklypų vertę. Nutraukus JV sutartį, atsakovui šios investicijos tampa nebereikalingos, nėra galimybės jų panaudoti.

9Taip pat nurodė, kad įsipareigojimai pagal JV sutartį buvo vykdomi, investuota – 13 291 198,03 Lt, sklypai suskaidyti, pakeista paskirtis, parengti pardavimui ir buvo pardavinėjami (dalis parduota), dalyje pastatyti gyvenamieji namai, tačiau prasidėjus ekonomikos krizei, esant daliai dar neparduotų gyvenamųjų namų, atsakovas nestatė kituose sklypuose namų. Todėl ieškovo argumentai, kad nebuvo vykdoma sutartis, yra nepagrįsti. 2004 m. liepos 17 d. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kurią ieškovas prašo nutraukti, pagal 2009 m. balandžio 15 d. priedą Nr. 2 yra pasibaigusi 2011 m. balandžio 15 d., todėl toks reikalavimas nepagrįstas.

10Nepagrįstas ieškovo reikalavimas nustatyti, kad ieškovui S. P., kaip JV sutarties partneriui, priklauso 1/3 bendro turto (3 ieškinio reikalavimas), nes sutarties 2.3 punkte numatyta, kad kiekvienos šalies įsipareigojimams vykdyti skirtas turtas, piniginės lėšos, žinios, patirtis yra tos šalies nuosavybė ir netampa bendrąja daline sutarties šalių nuosavybe, t. y. atsakovo investuotos lėšos į inžinerinius tinklus, gyvenamuosius namus (pasikeitė tik turto forma - piniginės lėšos paverstos kitu turtu) negali būti pripažintos bendrąja sutarties šalių nuosavybe.

11Trečiasis asmuo A. P. (žemės sklypų bendraturtis) prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad ieškovas ėmė nebendradarbiauti ir nevykdyti sutartinių įsipareigojimų (neduoti sutikimų sklypų pardavimui), kai jis panaikino ieškovui duotą įgaliojimą tvarkyti visus reikalus su žemės sklypais. Iki to momento buvo viskas gerai, buvo parduota dalis sklypų, atsiskaitoma kaip numatyta JV sutartyje, t. y. jis gaudavo 500-700 Lt už arą.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu bylą ieškovo S. P. reikalavimo dalyje dėl 2004 m. liepos 17 d. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

14Priešieškinį patenkino iš dalies:

15pripažino ieškovą S. P. iš esmės pažeidusiu 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp S. P., A. P. ir UAB „Rodena“, ir ją nutraukė UAB „Rodena“ atžvilgiu, paliekant ją galioti tarp A. P. ir S. P.;

16priteisė iš ieškovo S. P. 5 485 410 Lt atsakovui UAB „Rodena“, 801 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Rodena“, 36 196,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

17Išanalizavęs JV sutarties nuostatas, teismas padarė išvadą, kad JV sutarties šalys susitarė ne sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, o veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui pasiekti, t. y. padidinti 20,2247 ha žemės sklypo vertę ir jį pardavus pasidalinti pelną. Tokia sutartis neprieštarauja jungtinės veiklos sutarties paskirčiai ir tikslams, nes įstatymai leidžia šalims laisvai nusistatyti sutarties sąlygas (įskaitant ir tai, kad bendroji dalinė nuosavybė nebus kuriama), kuo šalys ir pasinaudojo (CK 6.969 str. 1 d., 6.971 str. 1 d., 6.976 str. 1 d.). Todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti, kad jam, kaip JV sutarties partneriui, priklauso 1/3 bendro turto, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes sutartimi nebuvo susitarta sukurti bendrą turtą (susitarta padidinti žemės sklypo vertę ir pasidalinti pelną). Pažymėjo, kad atsakovo piniginės lėšos įneštos į sukurtą turtą tik tam, kad padidinti žemės vertę ir ją brangiau parduoti, o šių lėšų formos pasikeitimas (inžineriniai tinklai, gyvenamieji namai) nepakeičia jų paskirties ir tikslo bei atitinka sutarties 2.3 punkte numatytam susitarimui, kad įdėtos lėšos netampa bendrąja daline sutarties šalių nuosavybe. Įvertinęs šalių argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ne atsakovas, o ieškovas padarė esminius JV sutarties pažeidimus, dėl ko tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus - pripažinti ieškovą S. P. iš esmės pažeidusiu JV sutartį ir ją nutraukti UAB „Rodena“ atžvilgiu dėl esminio S. P. JV sutarties pažeidimo, paliekant ją galioti tarp A. P. ir S. P..

18Teismas sprendė, kad pripažinus ieškovą iš esmės pažeidus JV sutartį, atsakovas pagrįstai reikalauja taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., JV sutarties 6.2 p.), o ją taikant ir nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, šalių siekius ir praradimus, t. y. atstatyti tokią padėtį tarp šalių, kuri būtų tinkamai įvykdžius JV sutartį. Atsakovas prašė 5 485 410 Lt negautų pajamų, kurias sudaro skirtumas pinigų tarp ieškovui pagal sutartį priklausančios sumos 2 700 Lt už arą ir sumos, už kurią šiuo metu rinkoje gali būti parduoti žemės sklypai. Teismas nurodė, kad atsakovas nuostolių dydžiui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (UAB „Inreal“ turto vertės nustatymo pažymas (2 t. b. l. 56-70), negautų pajamų apskaičiavimo pažymą (2 t. b. l. 71)), tuo tarpu ieškovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus. Konstatavo, jog ieškovo nurodomi nesutikimai su nuostolių paskaičiavimu, nepateikiant jokių įrodymų, laikytini nepagrįstais, nes atsižvelgiant į ginčo specifiką ir ribotą realių nuostolių paskaičiavimo galimybę, teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktais įrodymais ir nevertinti žalos (nuostolių) remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 str. 3 d.). Todėl teismas atsakovui iš ieškovo priteisė 5 485 410 Lt negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų ieškovo neteisėtų veiksmų.

19Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus kaip nuostolius priteisti ieškovo gautą naudą (pelną) iš neteisėtų veiksmų – 1 387 962 Lt ir išlaidas turėtas pagerinant ieškovo žemės sklypus – 1 140 759,76 Lt. Nurodė, kad atsakovui priteisiant visą kitą pelną kaip nuostolius, būtų visiškai neteisinga, neprotinga ir nesąžininga priteisti dar ir ieškovo pelną. Taip pat JV sutartimi šalys susitarė, kad kiekvienos šalies turėtos išlaidos, susijusios su šioje sutartyje numatytų darbų atlikimu, iš gauto pelno nebus kompensuojamos (JV sutarties 4.2 p.). Todėl išlaidos turėtos pagerinant žemės sklypus (išleistos infrastruktūrai plėtoti) nepriteistinos. Atsakovui priteisiant nuostolius (negautas pajamas - 5 485 410 Lt), iš esmės jam priteisiamas numatytas pagal JV sutartį gautinas pelnas, taigi, priteisus atsakovui dar ir kitus prašomus nuostolius, gautųsi, kad atsakovas gauna ir JV sutartyje numatytą pelną, ir papildomas lėšas, kurios joje nenumatytos, t. y. atsiduria aiškiai geresnėje padėtyje negu tinkamai įvykdžius JV sutartį (gavus numatytą pelną), kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir šalių susitarimo (sutarties esmės) (CK 1.5 str.).

202004 m. liepos 17 d. žemės sklypo nuomos sutartis yra terminuota ir pasibaigusi 2011 m. balandžio 15 d. Teismas sprendė, kad byla dėl šio reikalavimo nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme, nes ji yra pasibaigusi (šalys tą patvirtina), t. y. nėra ginčo objekto (CPK 293 str. 1 p.).

21III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22Atsakovas UAB „Rodena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Rodena“ prašymas priteisti 1 140 759,76 Lt turėtų išlaidų pagerinant S. P. tenkančių žemės sklypų dalį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –priteisti iš S. P. UAB „Rodena“ naudai 1 140 759,76 Lt sklypų pagerinimo išlaidas; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 7, b.l. 2-7). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl UAB „Rodena“ reikalavimo priteisti 1 140 759,76 Lt turėtų išlaidų iš ieškovo S. P. už jam tenkančių žemės sklypų dalies pagerinimą, privalėjo vadovautis ne JV sutarties nuostatomis, bet 2004 m. liepos 17 d. žemės nuomos sutarties ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomos santykius. Apeliantas nurodo, kad pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatas UAB „Rodena“ turėjo leidimą žemės sklypams pagerinti (nuomos sutarties 4.3 p.).
  2. Teismui konstatavus, kad 2004 m. liepos 17 d. žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi 2011 m. balandžio 15 d. ir nepratęsta, vadovaujantis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi ir 2004 m. liepos 17 d. žemės nuomos sutarties 4.3 punktu, atsakovas įgijo teisę reikalauti pagerinimo išlaidų atlyginimo, kurias UAB „Rodena“ įrodė, o ieškovas S. P. jų pagrįstumo neginčijo.

23Ieškovas S. P. atsiliepimu į UAB „Rodena“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 7, b.l. 75-78). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Šalių teisinius santykius dėl 1 140 759,76 Lt atsakovo išlaidų atlyginimo reguliuoja ne tik nuomos sutarties ir CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatos, bet ir pagrindinė JV sutartis, kurios ribose ir buvo sudaryta bei veikė nuomos sutartis. Todėl siekiant nustatyti tikrąją šalių valią ir ketinimus būtina JV sutartį ir nuomos sutartį aiškinti ne izoliuotai, o sistemiškai. Atsakovo nurodomos pagerinimų išlaidos nėra atlyginamos pagal JV sutarties 4.2 punktą.
  2. Atsakovas turėjo pagrįsti, kaip konkrečiose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos išlaidos susijusios su JV sutartimi, nes visiškai neaišku, kam buvo naudojamos šiuose dokumentuose nurodytos prekės ir paslaugos. Be to, 2007 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada patvirtina, kad atsakovas tvarkė buhalterinę apskaitą pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, į ją įtraukė suklastotus išlaidų, susijusių su JV vykdymu, dokumentus, nepagrįstai didinančius atsakovo veiklos sąnaudas. Atsakovo pateikti įrodymai, kuriais jis įrodinėja savo turėtas išlaidas, negali būti laikomi patikimais ir tuo pačiu įrodančiais atsakovo realiai patirtas išlaidas. Todėl reikalavimas dėl 1 140 759,76 Lt išlaidų atlyginimo ir dėl šios priežasties negali būti tenkinamas.
  3. Visi infrastruktūros objektai, kurių įrengimo atlyginimo išlaidų reikalaujama, yra registruoti atsakovo vardu. Todėl atsakovas, turėdamas, nuosavybės teisę į infrastruktūros objektus, siekia nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, prisiteisiant šių objektų įrengimo išlaidas. Atsakovas atliko ne žemės sklypų pagerinimą, o sukūrė atskirus (savarankiškus) turtinius vienetus (infrastruktūros objektus), t.y. šie „pagerinimai“ išlieka atsakovo dispozicijoje, o ne pereina žemės sklypų savininkams.

24Ieškovas S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 7, b.l. 18-45). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Sprendime neįvertini atsakovo, kuris pagal JV sutarties 3.1. punktą buvo paskirtas JV vadovu ir koordinatoriumi, padaryti JV pažeidimai. Atsakovas įsipareigojo investuoti į darbų atlikimą tiek piniginių lėšų, kiek reikia darbams tinkamai pagal parengtus projektus atlikti. Tačiau nei įsipareigojimo investuoti į darbų atlikimą prisiėmimo metu, nei vėliau atsakovas neturėjo lėšų bei nekilnojamojo turto, reikalingo savo prievolių užtikrinimui gaunant paskolą iš banko (sutarties 2.2.2 p.). Atsakovas turėjo užtikrinti ir vykdyti objektų nurodytų JV sutartyje (infrastruktūros, gyvenamųjų namų ir kt.) statybos (įrengimo) darbus, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, nes paskutiniai statybos leidimai ginčo teritorijoje išduoti 2006 m. Atsakovas įsipareigojo atstovauti šalis santykiuose su trečiaisiais asmenimis (tame tarpe ir įmonėmis, įstaigomis, institucijomis ir organizacijomis) (sutarties 2.2.1 p.) bei paruošti, suderinti ir gauti visus reikiamus dokumentus darbų atlikimui vykdyti, įskaitant leidimą inžinerinių tinklų tiesimui ir statymai šalių vardu (sutarties 2.2.3 p.). Tačiau daugumą darbų, susijusių su šalių atstovavimu ir visų reikiamų statybinių dokumentų gavimu, JV sutarties pagrindu atliko ieškovas, o ne atsakovas. Atsakovas įsipareigojo sudaryti sutartis dėl darbų atlikimo, tačiau nemažą dalį sutarčių dėl darbų (tiek infrastruktūros objektų, tiek gyvenamųjų namų), numatytų JV sutartyje, atlikimo sudarė ieškovas, o ne atsakovas, taip pat ieškovas savo lėšomis įvykdė ir apmokėjimus už tokių darbų atlikimą (sutarties 2.2.4 p.). Atsakovas įsipareigojo vesti nuolatinę iš JV gaunamų pajamų ir turėtų išlaidų apskaitą, o S. P. ar A. P. pareikalavus nedelsiant ją jiems pateikti kartu su visų šios sutarties vykdymu susijusių dokumentų kopijomis. Tačiau atsakovas nei karto nėra įvykdęs šios savo pareigos bei teismui nepateikė nei vieno patikimo įrodymo apie bandymą įvykdyti šią pareigą (sutarties 2.2.7 p.). Atsakovas turėjo tartis dėl esminių, t.y. didesnių kaip 10 000 Lt išlaidų pagal JV sutartį atlikti, tačiau ir šios savo pareigos niekada nevykdė ir su ieškovu esminių išlaidų nederino. Atsakovas, kaip vadovaujantis partneris, atsakingas už pajamų apskaitą, turėjo kiekvienus JV sutarties vykdymo metus iki 2010 metų apskaičiuoti pelną (nuostolį), tačiau atsakovas iki šiol nėra pateikęs šių apskaičiavimų ir neįvykdęs šios pareigos (sutarties 4.4. p.). JV sutarties 2.28, 3.1 punktais atsakovas įsipareigojo vadovauti vykdomai jungtinei veiklai, tačiau dėl aukščiau išvardintų pažeidimų tokia atsakovo vadovavimo pareiga negali būti laikoma tinkamai įvykdyta. Ieškovo teigimu, atsakovas tinkamai nevykdė arba apskritai nevykdė absoliučios daugumos JV sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tokio sistemingo įsipareigojimų nevykdymo fakto teismas visiškai nevertino, todėl formaliai konstatavo, kad atsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal JV sutartį. Tuo tarpu atsakovo sistemingi JV sutarties pažeidimai ne tik neužtikrina ieškovo tinkamo dalyvavimo JV sutarties vykdyme, bet ir užkerta kelią JV sutarties tikslų pasiekimui. Ieškovas teigia, kad atsakovo sutartiniai įsipareigojimų pažeidimai neduoda jokio pagrindo tikėtis, jog šie atsakovo įsipareigojimai bus įvykdyti ateityje, o esant tokiems pažeidimų faktams, ieškovas negali gauti iš JV sutarties to, ko buvo tikimasi jos sudarymo metu. Vien ta aplinkybė, kad JV sutarties tikslai nėra pasiekiami, sąlygoja ir lemia esminį JV sutarties pažeidimą. Taip pat visi atsakovo neteisėti veiksmai, t.y. JV sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas atliko esminį JV sutarties pažeidimą ir tai yra pakankamas pagrindas nutraukti JV sutartį.
  2. Atsakovo atstovų, trečiojo asmens A. P. paaiškinimai ir liudytojo J. J. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai dėl jų suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir liudytojo J. J. ryšių su atsakovu (buvęs atsakovo direktorius ir darbuotojas). Be to, šių asmenų paaiškinimai ir parodymai pasižymi esminiais prieštaringumais. Nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šių asmenų paaiškinimus ir parodymus. Todėl, nesant kitų įrodymų, kyla pagrįstų abejonių šių įrodymų patikimumu ir pakankamumu patvirtinti atitinkamus duomenis, o paminėtos aplinkybės teismo nebuvo sprendime įvertintos. Ieškovo nuomone, jei teismas būtų tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, laikęsis reikalavimų, taikomų įrodymų vertinimo visapusiškumui, tai būtų nustatytas pagrindas išvadai, kad atsakovas sistemingai pažeidė JV sutarties įsipareigojimus, kurie laikytini esminiais pažeidimais, sudarančiais pagrindą nutraukti JV sutartį ieškovo atžvilgiu dėl atsakovo įvykdytų JV sutarties pažeidimų.
  3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo padarytas JV sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, jog ieškovas atsisakė parduoti žemės sklypus. Ieškovas pažymi, kad atsakovo reikalavimai dėl kainų nurodymo buvo susiję tik su labai maža žemės sklypų dalimi (7 žemės sklypai), o ne su visais žemės sklypais. Be to, atsakovas reikalavo sudaryti tik vieno žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau sprendime konstatuota, kad ieškovas atsisakė parduoti visus žemės sklypus. Ieškovo teigimu, reikalavimas nustatyti žemės sklypų kainą negali būti grindžiamas jokia JV sutarties nuostata, nes pagal sutarties 3.1.2 punktą ieškovo pareiga yra ne nustatyti kainą, o pritarti pačiam pelningiausiam pardavimo pasiūlymui. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad ieškovui kas nors būtų teikęs kokius nors pardavimo kainos pasiūlymus. Ieškovas teigia, kad jis turėjo teisę atsisakyti nurodyti 7 žemės sklypų dalių kainas ir sudaryti 1 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, nes vyko teisminiai ginčai tarp ieškovo ir A. P. dėl žemės sklypų atidalinimo, kainos tarp visų žemės sklypų savininkų buvo nesuderintos (kitų žemės sklypų savininkų ignoravimas). Todėl ieškovas sustabdė JV sutarties vykdymą (CK 6.58 str. 1 d,) tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Ieškovo motyvuotas atsisakymas atlikti atsakovo pageidaujamus veiksmus, atsakovui ilgą laiką sistemingai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, yra pagrįstas ir teisėtas bei sąlygotas tik paties atsakovo anksčiau neteisėtų veiksmų: atsakovas, sistemingai ir ilgą laiką, be kitų įsipareigojimų nevykdymo, nepateikinėjo jokios informacijos, atsisakinėjo bendradarbiauti ir atlikti veiksmus, orientuotus į JV sutarties tikslų pasiekimą.
  4. Ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista 5 485 410 Lt negautų pajamų, nes ši teismo išvada prieštarauja CK ir teismų praktikai. Ši negautų pajamų suma, nustatyta skirtumu tarp 2700 Lt už ieškovui priklausančio pirminio žemės sklypo dalies ploto kiekvieną arą ir šio aro rinkos kainos, grindžiama atsakovo pateiktomis rinkos vertės nustatymo pažymomis. Ieškovo teigimu, atsakovo negautos pajamos grindžiamos iš esmės hipotetine situacija, siejant ją su visų žemės sklypų pardavimu. Tuo tarpu atsakovas neįrodinėjo galimybės sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius realumo ir rėmėsi tik bendro pobūdžio prielaida, kad visi žemės sklypai bus parduoti. Be to, žemės sklypų rinkos vertės negali būti prilyginamos galimoms žemės sklypų pirkimo – pardavimo kainoms. Ieškovas nurodo, kad apskritai gali būti priteisiami tik tokie netiesioginiai nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, o atsakovas reikalauja tokios negautų pajamų sumos, kurią nustatant nėra atsižvelgiama į galimas sąnaudas tokių pajamų uždirbimui, t.y. atsakovas reikalauja ne pelno (grynojo pelno), o apskritai visų hipotetiškai gautinų pajamų iš visų žemės sklypų pardavimo. Atsakovas šį savo reikalavimą grindžia tik žemės sklypų vertės nustatymo pažymomis, kurios per se be kitų būtinųjų dokumentų (turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto bei turto įvertinimo ataskaitos) neturi juridinės galios ir negali būti laikomos įrodymais, pagrindžiančiais žemės sklypų vertę. Sprendime neatsižvelgta į aplinkybes, susijusias su faktinėmis žemės sklypų pardavimo kainomis - žemės sklypai už tokias kainas, kokios nustatytos atsakovo pateiktose vertės nustatymo pažymose, niekada nebuvo parduoti. Atsakovo reikalaujamos negautos pajamos yra susijusios su 83 žemės sklypais, o ne su aktualiais 7 žemės sklypais, dėl kurių yra neva ieškovo neteisėti veiksmai, atsakovas nereikalavo atlikti jokių veiksmų, kurie nebūtų susiję su minėtais 7 žemės sklypais. Todėl nėra ir pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo nurodomų ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo reikalaujamų negautų pajamų buvimo. Taigi, įrodinėjimo našta sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų priteisimo, tenka asmeniui reikalaujančiam negautų pajamų, t.y. atsakovas turėjo įrodyti, jog reikalaujamos negautos pajamos yra pagrįstos ir atitinka teisės aktuose nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, jis šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Be to, pagal CK 6.980 straipsnio 2 dalį, partneris nutraukęs sutartį turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tik tiesioginius nuostolius, o ne netiesioginius nuostolius.
  5. JV sutarties nutraukimo atveju yra būtina nustatyti tokio nutraukimo teisines pasekmes, t.y. nustatyti kiekvieno iš JV sutarties partnerių nuosavybės dalis į JV sutarties metu sukurtą bendrą turtą, kuris susideda iš gyvenamųjų namų ir infrastruktūros objektų. Atsižvelgiant į tai, kad JV sutartyje kiekvieno iš partnerių įnašo dydis nėra konkrečiai nustatytas, vadovaujantis CK 6.970 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad kiekvieno iš partnerių įnašo dydis yra lygus kiekvieno iš kitų partnerių įnašui ir sudaro 1/3 dalį bendro partnerių įnašo į jungtinę veiklą. Juo labiau, kad atsakovas neginčijo, kad partnerių įnašai į jungtinę veiklą yra lygūs. Todėl, vadovaujantis CK 6.978 straipsnio 3-5 dalimis, JV sutarties pagrindu sukurtas rezultatas, t.y. bendras turtas, kiekvienam iš JV sutarties partnerių priklauso dalimis, kurios yra proporcingos kiekvieno iš jų įnašui į jungtinę veiklą - bendras turtas kiekvienam iš JV sutarties partnerių priklauso po 1/3 dalį bendro turto. Todėl yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas konstatuoti, kad bendras turtas yra JV sutarties partnerių bendroji dalinė nuosavybė, ir ieškovui, kaip vienam ir JV sutarties partnerių, priklauso 1/3 dalis bendro turto.

25Atsakovas UAB „Rodena“ atsiliepimu į S. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 7, b.l. 80-97). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. JV sutarties tikslas – sutarties šalims gauti didžiausias įmanomas pajamas pardavus žemės sklypus. Šalys susitarė, kad pagal sutarties 4.3.1 punktą ieškovui atiteks visos pajamos už jam priklausančios žemės sklypų dalies pardavimą, skaičiuojant vieno aro sklypo pardavimo kainą 500-2700 Lt, nepriklausomai nuo to, kada jis bus parduotas ir nepriklausomai nuo to, už kiek visi sklypai bus parduoti. Pagal sutarties 4.3.3 punktą UAB „Rodena“ atitenka visas kitas pelnas, gautas pagal sutartį iš bendros veiklos. UAB „Rodena“ suinteresuota, kad žemės sklypai būtų parduoti su namais ar be namų už kuo didesnę kainą. Todėl esminis sutarties pažeidimas gali būti tik nepagrįstas trukdymas parduoti žemės sklypus ir pasidalinti pelną, o būtent tai padaryti ieškovas atsisakė ir to neneigia.
  2. Ieškovo argumentas, kad UAB „Rodena“ neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti sutartį, ginčo kontekste yra bereikšmis, o visas reikiamas lėšas į sutarties vykdymą UAB „Rodena“ investavo savo rizika. Argumentas, kad UAB „Rodena“ nesirūpino statybos dokumentų gavimu, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes vykdydama sutartį UAB „Rodena“ pastatė bei savo vardu įregistravo 19 individualių gyvenamųjų namų, o byloje nėra ginčo dėl to, kad statybos leidimai išduoti UAB „Rodena“ vardu. Visi ieškovo prašymai, kad atsakovas pateiktų su sutarties vykdymu susijusių dokumentų kopijas, buvo pateikti ieškovui sustabdžius savo prievolių pagal sutartį vykdymą ir bendradarbiavimą po to, kai buvo panaikintas ieškovui suteiktas įgaliojimas bendraturčio A. P. vardu sudarinėti žemės sklypų pardavimo sutartis ir iš ieškovo pareikalauta dokumentų, susijusių su sutarties vykdymu ir žemės sklypų pardavimais. Be pagrindo sustabdydamas savo prievolių pagal JV sutartį vykdymą, ieškovas piktybiškai ją pažeidinėjo bei apsunkino UAB „Rodena“ galimybes tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Sutarties šalims bendradarbiaujant, išlaidos didesnės kaip 10 000 Lt buvo derinamos, o sutartis nenumatė tokių išlaidų raštiško derinimo. Nuolatinis, nenutrūkstamas namų statymas nėra atsakovo pareiga pagal sutartį, juo labiau, kad ir pats ieškovas nurodo, kad šiuo metu atsakovas yra pastatęs 7 namus, kurie yra neparduoti ir kurių ieškovas neleidžia parduoti, tuo pažeisdamas sutarčių vykdymo principus. Atsakovo teigimu, nei vienas ieškovo nurodytas argumentas dėl atsakovo neva padarytų sutarties pažeidimų negalėtų pateisinti ieškovo atsisakymo parduoti žemės sklypus. Todėl teismas teisingai ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas, atsisakydamas parduoti žemės sklypus, iš esmės pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį.
  3. Negautų pajamų dydį atsakovas įrodė pateikdamas rašytinius įrodymus, negautų pajamų skaičiavimo pažymą, tuo tarpu ieškovas nepateikė teismui įrodymų (CPK 178 str.), kurie būtų paneigę atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, iki baigiamųjų kalbų nė viename procesiniame dokumente neginčijo nei negautų pajamų dydžio, nei jų apskaičiavimo. Tai, kad žemės sklypai su juose pastatytais ar nepastatytais namais būtų vienokiu ar kitokiu būdu parduoti yra nepaneigiamas faktas, o ne prielaida. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo negautų pajamų dydžio, teisingai ir pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktomis turto vertės nustatymo pažymomis, kurios yra ieškovo nepaneigtos, todėl yra nekeliantys abejonių rašytiniai įrodymai. Ieškovas, nesutikdamas su jomis, privalėjo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius nustatytas žemės sklypų rinkos kainas. Atsakovas pažymi, kad teismui priteisus tik grynąjį pelną, kaip to prašo ieškovas, nuo jo privalomi mokėti mokesčiai vis tiek turės būti sumokėti, o tai iš esmės pažeistų atsakovo interesus bei neatstatytų tokios padėties tarp šalių, kokia būtų tinkamai įvykdžius sutartį. Vertinant kainas, už kurias žemės sklypai buvo anksčiau parduoti, akcentuotina tai, kad ieškovas galėjo būti nepakankamai suinteresuotas parduoti žemės sklypus už kuo didesnę kainą, be to, sklypai buvo parduoti nesant visiškai sutvarkytai aplinkai. Ieškovas iš esmės pažeidė visą sutartį, o ne jos dalį - atsisakė parduoti žemės sklypus bei pats kreipėsi į teismą su reikalavimu nutraukti sutartį jo atžvilgiu. Todėl akivaizdu, kad ieškovas neketino(a) sutarties vykdyti visos, o ne tik nurodytoje dalyje dėl 7 žemės sklypų pardavimo. Tuo tarpu nutraukus sutartį atsakovas negautų pajamų, kurių pagrįstai tikėjosi ir kurias būtų realiai gavęs ne tik už minėtus 7 žemės sklypus, bet už visus 83 žemės sklypus.
  4. Ieškovas ne tik neįrodė atsakovo padarytų sutarties pažeidimų, tačiau ieškovo nurodyti atsakovo padaryti sutarties pažeidimai apskritai net negalėtų būti laikomi esminiais.
  5. CK 6.980 straipsnio 2 dalis dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo nutraukus sutartį, nepaneigia esminį sutarties pažeidimą padariusios partnerio atsakomybės ir pareigos atlyginti kitiems partneriams tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius. Ieškovo nurodoma šios normos interpretacija prieštarauja CK 6.251 straipsniui, kuris įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą.
  6. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šalys, sudarydamos JV sutartį, nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad šios sutarties 2.3 punktu šalys susitarė nesudaryti bendrosios dalinės nuosavybės, savo įnašų į ją neperduoti. Tai buvo įgyvendinta ir užfiksuota nekilnojamojo turto registre: ieškovas ir trečiasis asmuo išliko žemės sklypų, naudojamų jungtinei veiklai, savininkais, o atsakovas yra gyvenamųjų namų bei inžinierinių tinklų savininkas. Šalys iš JV sutarties vykdymo gaunamų pajamų paskirstymo nesiejo su partnerių įnašų dydžiu. Sutartyje buvo numatyta konkreti iš sutarties vykdymo gaunamų pajamų padalinimo tvarka, jog kiekvienam partneriui turi atitekti jo įneštas turtas ir bendroji dalinė nuosavybė iš jungtinės veiklos partnerių įnašų nėra formuojama.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, prieštaraujančių viešajam interesui, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

29Nustatyta, kad ginčas kilo tarp JV sutarties partnerių: S. P., A. P., UAB „Rodena“: S. P. ieškiniu reikalavo nutraukti JV, paliekant ją galioti A. P. ir UAB „Rodena“, UAB „Rodena“ priešieškiniu taip pat reikalavo nutraukti JV sutartį, paliekant ją galioti S. P. ir A. P.. Abu apeliantai kaltino vienas kitą netinkamu JV sutarties vykdymu. Be to, ieškovas prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/3 dalį UAB „Rodena“ nuosavybės teise įregistruotų inžinerinių tinklų-nuotekų tinklų bei gyvenamųjų namų, kuriuos pastatė UAB „Rodena“ pagal JV sutarties nuostatas siekiant bendrosios jungtinės veiklos tikslų S. P. ir A. P. dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. UAB „Rodena“ priešieškiniu prašė atlyginti nuostolius nutraukus JV sutartį dėl S. P. kaltės.

30Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

31Apeliantai prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tokia tvarka nagrinėjamas apeliacinis skundas bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą (CPK 322 str.). Sutiktina su apeliantais, kad byla yra pakankamai didelė savo apimtimi, sudėtinga, prieš apeliacinį procesą ieškovas, o po ir atsakovas pateikė papildomus įrodymus (apie jų reikšmę bus pasisakyta nutartyje toliau). Tačiau paminėtos aplinkybės per se neteikia besąlyginio pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui. Apeliantai yra pateikę plačios apimties tiek apeliacinius skundus, tiek atsiliepimus į juos. Iš jų esmės teisėjų kolegija sprendžia, kad keliami klausimai yra susiję su skirtingu JV sutarties nuostatų interpretavimu, įrodymų vertinimu. Apeliantai nenurodo, ką konkrečiai dar norėtų ar reikėtų išsiaiškinti žodinio proceso metu bei ko jie nenurodė ir dėl ko negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniuose skunduose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso metu būtinumo nėra.

32Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

33Dėl JV sutarties nutraukimo.

34Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovą S. P. iš esmės pažeidusiu JV sutartį ir ją nutraukė UAB „Rodena“ atžvilgiu, paliekant ją galioti tarp A. P. ir S. P.. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka iš dalies.

35CK 6.980 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienas iš partnerių turi teisę nutraukti savo sudarytą su kitais partneriais terminuotą ar sudarytą tam tikram tikslui jungtinės veiklos sutartį, jeigu: 1) kiti partneriai ją iš esmės pažeidžia; 2) norintis sutartį nutraukti dėl svarbių priežasčių nebegali jos vykdyti. Vienam iš partnerių sutartį nutraukus, sutartis lieka galioti kitiems partneriams, išskyrus šio kodekso 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas išimtis (CK 6.980 str. 3 d.).

36Šiuo atveju abu apeliantai, kaltindami vienas kitą, pareiškė norą nutraukti JV sutartį. Su tuo sutiko ir trečiasis partneris A. P., iš esmės veikiantis UAB „Rodena“ pusėje ir palaikęs priešieškiniu reikštus reikalavimus. Taigi, dėl to, kad JV sutartis turi būti nutraukta byloje faktiškai ir nėra ginčo, nes to reikalauja/pritaria visi JV sutarties parneriai. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo netenkinti reikalavimo nutraukti sutartį ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją nutraukė. Šalys apeliaciniuose skunduose JV sutarties nutraukimo pagrįstumo ir nekvestionuoja, esminis ginčas yra tik dėl to, kuris iš partnerių pripažintinas iš esmės pažeidusiu sutartį (dėl to bus pasisakyta toliau). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria JV sutartis palikta galioti tarp A. P. ir S. P., nėra pagrįsta. Visų pirma, kaip minėta, visi partneriai sutinka su JV sutarties nutraukimu, taigi, nė vienas iš jų nebeturi intereso tokios sutarties egzistavimu ir vykdymu. Pažymėtina ir tai, kad pasitraukus iš jungtinės veiklos UAB „Rodena“ JV sutartis apskritai iš esmės nebegali būti toliau vykdoma sutarties tikslų (žemės sklypų infrastruktūros gerinimo, gyvenamųjų namų statybos statybos ir pardavimo) siekimo prasme. Antra, iš bylos duomenų akivaizdu, kad UAB „Rodena“ ir A. P. yra nepatenkinti ir kaltina S. P. netinkamu JV sutarties nuostatų vykdymu, A. P. panaikino S. P. įgaliojimą, kuris buvo išduotas JV sutarties vykdymo tikslu, kas neabejotinai patvirtina šių asmenų priešpriešą ir A. P. ketinimus nedalyvauti sutartiniuose santykiuose su S. P.. Trečia, nors dalyvaujantys byloje asmenys šios sprendimo dalies (kuria palikta galioti JV sutartis tarp A. P. ir ieškovo) atskirai tiesiogiai neskundžia, tačiau iš S. P. ieškinio reikalavimų bei apeliacinio skundo matyti, kad jis reikalauja palikti galioti JV sutartį tarp UAB „Rodena“ ir A. P., t.y. kitiems partneriams be jo, taigi, akivaizdu, kad jis nesutinka su tolesne bendra jungtine veikla kartu su A. P.. Tokiu būdu pagal pareikštus reikalavimus nė vienas iš apeliantų nesiekė bendros veiklos su A. P., o šis ne tik faktiniais veiksmais šioje byloje prieštarauja bendrai veiklai su S. P., bet, anot A. P., pirmosios instancijos teismo sprendimu kitoje byloje abiejų bendrasavininkių sklypai jau yra ir atidalinti. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei pareikštiems reikalavimams JV sutartis nutrauktina ir nėra pagrindo palikti ją galiojančia kurių nors partnerių atžvilgiu, faktiškai ji yra pasibaigusi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti JV veiklos sutartį tarp S. P. ir A. P..

37Dėl JV sutarties pažeidimų ir jų esmingumo.

38Minėta, kad šiuo aspektu ginčas yra kilęs dėl to, kuris iš apeliantų laikytinas iš esmės pažeidusiu sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo kaltę. Įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

39Jau iš paties ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nurodo, jog UAB „Rodena“ nevykdo JV sutarties nuostatų nuo 2009 m. UAB „Rodena“ savo priešieškinį dėl S. P. netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo grindžia taip pat 2009 m. faktinėmis aplinkybėmis. Iš bylos duomenų (šalių susirašinėjimo – t. 1, b.l. 43-48)) taip pat matyti, kad ženklesni šalių nesutarimai prasidėjo nuo 2009 m., ypač po to, kai 2009 m. balandžio 20 d. A. P. panaikino prieš ketverius metus A. P. išduotą įgaliojimą tvarkyti, valdyti ir disponuoti savo turtu (t. 2, b.l. 32, 35). Šiuo laikotarpiu S. P. pradėjo kaltinti UAB „Rodena“ netinkamu JV sutarties nuostatų vykdymu jau ir iki tol: atsakovo nesirūpinimas reikiamų statybinių dokumentų gavimu, netinkamas sutarties finansavimas, neteikimas iš jungtinės veiklos gautų pajamų ir turėtų išlaidų apskaitų, nesitarimas dėl didesnių kaip 10 000 Lt išlaidų (sutarties 3.1.1 p.), statybos darbų nevykdymas nuo 2009 m. pradžios ir pan. Tačiau byloje faktiškai nėra duomenų, kad S. P. (kaip, beje, ir atsakovai) būtų anksčiau reiškęs pretenzijas atsakovams dėl šiuo metu nurodomų pažeidimų, reikalavęs juos pašalinti ar išreiškęs ketinimus nutraukti JV sutartį. Todėl, net ir neatmetant kai kurių galimų nesutarimų tarp partnerių JV veiklos sutarties vykdyme iki 2009 m., galinčių natūraliai kilti vykdant trims partneriams tokio didelio masto ilgalaikį projektą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas būtų įrodęs esminius atsakovo įvykdytus pažeidimus, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir nustačius ieškovo nurodomus pažeidimus, jie negalėtų būti pripažinti esminiais, atitinkančiais CK 6.217 straipsnyje numatytas aplinkybes.

40Atsakovas S. P. netinkamą JV nuostatų vykdymą grindžia pastarojo atsisakymais parduoti žemės sklypus, derinti jų kainas. Ieškovas šių aplinkybių faktiškai nepaneigė, jis tik motyvuoja savo elgesį JV sutarties vykdymo sustabdymu dėl atsakovo daromų/darytų sutarties nuostatų pažeidimų. Kaip matyti iš ieškovo 2009 m. rugsėjo 8 d., lapkričio 16 d. raštų, tarp šalių kilo ginčas dėl įskaitymų, ieškovas pareiškė sustabdąs savo prievolių pagal JV sutartį vykdymą, kol visas UAB „Rodena“ turtas, gautas kaip jungtinės veiklos rezultatas, nebus užregistruotas kaip partnerių bendroji dalinė nuosavybė (t. 1, b.l. 44). Tačiau, visų pirma, tokio reikalavimo JV sutarties nuostatų kontekste ieškovas negalėjo reikšti (apie tai bus pasisakyta toliau), todėl ieškovo pareikštas sutarties vykdymo sustabdymas negali būti laikomas teisėtu. Antra, sutarties vykdymo sustabdymą reglamentuojančio CK 6.207 straipsnio 3 dalis bet kuriuo atveju nustato, kad sustabdymo teise šalys privalo naudotis protingai ir sąžiningai, ką šiuo atveju konstatuoti, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų pagrindo: kilus nesutarimams kokiu nors atskiru klausimu iš karto stabdyti sutarties vykdymą, kai pretenzijos dėl netinkamo sutarties vykdymo iki tokio pareiškimo partneriams nereikštos, nebūtų proporcinga reakcija, juo labiau, kad šiuo atveju sustabdymas iš esmės reikštų ne atskirų veiksmų ar prievolių vykdymo, o visos JV sutarties vykdymo, jos esminių tikslų siekimo sustabdymą.

41JV sutarties šalys ja nustatė du tikslus: - S. P. ir A. P. lygiomis dalimis priklausančiame 20,2247 ha žemės sklype paruošti sklypus juos suskaidant, įrengiant juose inžinerinius tinklus bei aplinkos infrastruktūrą ir juos parduoti dalimis gyvenamiesiems namams statyti (sutarties 1.2.1 p.); - suskaidytuose sklypuose pastatyti gyvenamuosius namus bei juos parduoti (sutarties 1.2.2 p.). Jos vykdymo eigoje nemaža galutinio tikslo – parduoti visus sklypus (sutarties 7.1 p.) - dalis buvo pasiekta parduodant 52 sklypus (t. 2, b.l. 30-31). Akivaizdu, kad atsisakymas/vengimas parduoti, nepagrįstas atsisakymas derinti sklypų kainas užkerta kelią kitiems partneriams siekti būtent esminio galutinio sutarties tikslo – parduoti žemės sklypus. Nors ieškovas nurodo, kad tai susiję tik su keletu žemės sklypų, tačiau tokie veiksmai neleidžia atsakovui gauti to, ko buvo tikimasi iš sutarties, ir teikia pagrindą nepasitikėjimui, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, o jos nevykdymas iš ieškovo pusės, jei atsakovas ir toliau investuotų į žemės sklypus, galimai sąlygotų tik dar didesnius atsakovo nuostolius. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nutraukiant JV sutartį konstatuotina ieškovo S. P. kaltė. Šiame kontekste pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas tai konstatavo ir rezoliucinėje sprendimo dalyje, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltės konstatavimas yra tik sąlyga sutarties nutraukimui, o ne savarankiškas materialinis reikalavimas. Tačiau paminėta aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumui šioje dalyje.

42Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1/3 dalį atsakovo UAB „Rodena“ turto.

43Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu teismo sprendimu.

44Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.970 str.). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 str. 1 d.). Taigi, minėtos partnerių įnašų proporcijos, įnašų nuosavybė iš esmės reglamentuojama įstatymu, tačiau šalys gali susitarti ir kitaip.

45Pagal JV sutarties 2.1 punktą A. P. ir S. P. įsipareigojo suteikti UAB „Rodena“ žemės sklypus darbų atlikimui, teikti konsultacijas, dalintis savo patirtimi ir turimomis žiniomis vykdant darbus, pagal atskirus susitarimus investuoti į darbų atlikimą. Kitus esminius įsipareigojimus dėl darbų atlikimo žemės sklypuose prisiėmė UAB „Rodena“ (sutarties 2.2 p.). JV sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad kiekvienos šalies įsipareigojimams vykdyti skirtas turtas, piniginės lėšos, žinios, patirtis yra tos šalies nuosavybė ir netampa bendrąja daline sutarties šalių nuosavybe. Taigi, šalys susitarė, kad tai, ką jos įneša į bendrą jungtinę veiklą, netampa bendrąja daline nuosavybe. Be to, JV sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad pagal šią sutartį kiekvienos šalies turėtos išlaidos, susijusios su šioje sutartyje numatytų darbų atlikimu, iš gauto pelno nebus kompensuojamos, sutarties 4.3 punktu nustatė iš bendros veiklos gauto pelno pasidalijimo tvarką: ieškovui atiteks visos pajamos už jam priklausančios sklypų dalies pardavimą, skaičiuojant vieno aro sklypo pardavimo kainą nuo 500 iki 2 700 litų, nepriklausomai nuo to, kada ir už kiek visi sklypai bus parduoti, analogiškai A. P. – nuo 500 Lt iki 700 Lt (sutarties 4.3.1, 4.3.2 p. p.), o tuo tarpu atsakovui atiteks visas kitas pelnas, gautas pagal šią sutartį iš bendros veiklos (sutarties 4.3.3 p.). Taigi, sutarties sąlygų visuma rodo, kad šalys neperdavė ir neketino nei apskritai perduoti turtą ar kitus įnašus į bendrąją dalinę nuosavybe (su kuo apeliaciniame skunde sutinka ir ieškovas), nei ketino dalintis iš jungtinės veiklos gautą pelną lygiomis dalimis. Ieškovas nurodo, kad UAB „Rodena“ sukurtas turtas vertintinas kaip jungtinės veiklos rezultatas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu aiškinimu. Pagal aukščiau paminėtas JV sutarties sąlygas įsipareigojimams vykdyti skirtas turtas, piniginės lėšos išlieka kiekvieno iš partnerių nuosavybe. Taigi, UAB „Rodena“ įnešus pinigines lėšas jos negalėtų priklausyti partneriams dalinės nuosavybės teise. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šis turtas, atsakovui transformavus (investavus) šias lėšas į nekilnojamojo turto (inžinerinių tinklų, gyvenamųjų namų) sukūrimą, jau būtų laikomas jungtinės veiklos rezultatu ir turėtų būti dalijamas partneriams lygiomis dalimis, juo labiau, kai pelnas lygiomis dalimis nėra dalijamas ir realizavus tokį turtą kartu su žemės sklypais. Iš JV sutarties nuostatų matyti, kad jos galutinis tikslas buvo sukurti patrauklesnį ir vertingesnį pardavimo objektą, o dalijamas tarp partnerių ne jų įneštas į objektą nekilnojamais turtas ar piniginės lėšos, bet iš objekto pardavimo gautos pajamos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti aptariamo ieškovo reikalavimo yra pagrįstas JV sutarties nuostatų ir tikrosios šalių valios kontekste.

46Dėl UAB „Rodena“ negautų pajamų.

47UAB „Rodena“ šioje byloje priešieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo: - negautų pajamų, - S. P. gautos naudos, pripažintinos UAB „Rodena“ nuostoliais, - S. P. žemės sklypų pagerinimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui negautas pajamas, reikalavimus dėl kitų sumų priteisimo atmetė.

48Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).

49Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, jog negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl negautų pajamų apskaičiavimo principo: negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantamos kaip grynasis pelnas, jos yra tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

50Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš S. P. negautas pajamas, vadovavosi UAB „Rodena“ pateiktose žemės sklypų vertės nustatymo pažymose nurodytomis žemės sklypų vertėmis bei atsakovo pateikta apskaičiavimo lentele (t. 2, b.l. 56-70, 71). Pastebėtina, kad negautos pajamos atsakovui priteistos tik atskaičiavus S. P. priklausančią pelno dalį (2 700 Lt už vieną arą), į A. P. priklausančią pelno dalį nėra atsižvelgta. Ieškovas nurodo, kad žemės sklypų vertės nustatymo pažymos nėra tinkami įrodymai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų kontekste. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tik tokias pažymas pirmosios instancijos teismui teikė dėl didelio sklypų skaičiaus ir didelės žemės sklypų vertinimo ataskaitų apimties, ir apeliacinės instancijos teismui pateikė šias ataskaitas. Iš jų matyti, kad jose nurodyti duomenys apie žemės sklypų vertę atitinka pažymose nurodytą vertę. Todėl atmestinas S. P. argumentas, kad atsakovo pateiktos turto vertinimo pažymos nelaikytinos tinkamais įrodymais apskritai ir jose užfiksuoti duomenys yra nereikšmingi, juo labiau, kai pats ieškovas pirmosios instancijos teisme nereikalavo, kad atsakovas pateiktų turto vertinimo ataskaitas, o nurodydamas, kad pažymose nurodyta žemės sklypų vertė nėra teisinga, pats priešingų, šį jo teiginį patvirtinančių įrodymų turto vertinimo ataskaitų pavidalu neteikė.

51S. P. apeliacinės instancijos teismui, likus dviem savaitėms iki bylos nagrinėjimo, pateikė savo užsakyto turto vertinimo ataskaitas (t. 8, t. 9). Iš esmės pagal jas galima būtų spręsti, kad vidutinė vieno žemės sklypo rinkos vertė yra beveik dvigubai mažesnė negu pateiktose UAB „Rodena“ užsakyto turto vertinimo ataskaitose. UAB „Rodena“ nurodo, kad S. P. elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, prašo nepriimti šių įrodymų, nes jų S. P., nesutikdamas su atsakovo pateiktomis pažymomis, nepateikė pirmosios instancijos teismui, be to, ne tik nepateikė savo užsakytų turto vertinimo ataskaitų su apeliaciniu skundu, bet apeliaciniame skunde ir nenurodė apie jas, o prieš metus surašytas turto vertinimo ataskaitas apeliacinės instancijos teismui pateikė tik likus dviem savaitėms iki bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks S. P. elgesys iš tikrųjų nėra procesiškai tinkamas (akivaizdu, kad bet kuriuo atveju S. P. turėjo galimybę teikti papildomus įrodymus beveik prieš metus, tačiau to nedarė) ir balansuoja ties piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis konstatavimu su atitinkamomis pasekmėmis – atsisakymu priimti papildomus įrodymus ir kitomis galimomis sankcijomis. Kita vertus, teisėjų kolegijos manymu, papildomai pateikti S. P. įrodymai apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl negautų pajamų priteisimo esminės reikšmės neturi, nes tiek juos priėmus, tiek jų nepriėmus kitų byloje esančių įrodymų pagrindu yra galimybė padaryti atitinkamas išvadas.

52Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi žemės sklypų vertės nustatymo pažymose nurodytomis žemės sklypų vertėmis bei šio atsakovo pateikta apskaičiavimo lentele, sprendė, kad ieškovui, nors ir nesutinkant su pažymose nurodyta sklypų verte, bet neteikiant kitų įrodymų, yra pagrindas vadovautis jomis. Šiame kontekste, atsakant į apeliantų argumentus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovas ieškinyje, priklauso ieškovui, o aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas atsikirtime į ieškinį, – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2006). Tačiau tai, kad ieškovas, apskritai nepripažindamas atsakovo teisės reikalauti atlyginti negautas pajamas, neteikė konkrečių įrodymų dėl negautų pajamų galimo dydžio, bet kuriuo atveju neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti byloje esančių įrodymų visetą (CPK 185 str.) ir nesuteikia teisės daryti išvadas iš esmės tik pagal vieną, nors galimai ir reikšmingą įrodymą, kai kiti bylos duomenys leidžia abejoti jo patikimumu. Tuo tarpu tokioms abejonėms, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankamas pagrindas. Tokiais atvejais, kai šalis pateikia įrodymų, iš kurių teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to kitos šalies pateikto įrodymo patikimumo, tai šiais atvejais pareiga įrodyti patikimumą to įrodymo, kuriuo remiasi bylos šalis, tenka jai pačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012).

53Pagal UAB „Rodena“ pateiktą negautų pajamų apskaičiavimo lentelę yra įvertinti 83 sklypai, kur mažiausia vieno sklypo vertė yra 100 000 Lt. Vidutinė vieno sklypo rinkos vertė pagal šios lentelės duomenis būtų 169 036 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino kitų byloje esančių duomenų apie sklypų vertę. Nors atsakovo pateikti turto vertinimo duomenys bendrąja prasme ir gali būti reikšmingi sprendžiant ginčą, bet jie neturi prima facie galios (CPK 197 str. 2 d.) ir turi tokią pat galią kaip kiti rašytiniai įrodymai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įrodymai yra įvertinami pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nėra nuostatų, kad turto vertinimo ataskaitos turėtų didesnę įrodomąją galią vertinant įrodymus CPK tvarka nagrinėjant civilines bylas. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o šios taisyklės išimtis gali nustatyti tik CPK, o ne kiti įstatymai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita, kuri turi juridinę galią ir laikoma teisinga, CPK 177, 185 straipsnių požiūriu reiškia, kad tai – tinkama įrodinėjimo priemonė, gali turėti bylai svarbių įrodymų, bet joje esantys faktiniai duomenys neturi padidintos ar teismui iš anksto nustatytos galios. Joje esantys įrodymai turi būti vertinami kartu su byloje esančių įrodymų visuma. Jeigu į bylą yra pateikiamos kelios turto vertintojo ataskaitos ar išvados, tai kaip įrodymai turi būti vertinami kiekvienoje iš jų esantys duomenys apie parduodamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pagal realiai iki 2009 m. kovo 5 d. parduotų sklypų suvestinę matyti, kad faktinė vidutinė vieno sklypo pardavimo kaina yra tik 42 683 Lt, t.y. net keturis kartus mažesnė už atsakovo pateiktu vertinimu nustatytą vidutinę sklypų vertę, o net pati didžiausia kaina, kuria buvo parduotas vienas sklypas, yra 77 000 Lt, taigi, taip pat daugiau du kartus mažesnė (t. 2, b.l. 34). Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms teismas neturėjo pakankamo pagrindo vien tik formaliai vadovautis taip ženkliai besiskiriančiais nuo faktinės sklypų pardavimo kainos atsakovo pateiktais turto vertinimo duomenimis, juo labiau, iš esmės nepateikus įtikinamų argumentų šiuo aspektu. Dar daugiau, iš antstolio 2011 m. kovo 4 d. sudaryto turto aprašo areštuojant inter alia neparduotus žemės sklypus, iš kurių UAB „Rodena“ skaičiuoja negautas pajamas, matyti, kad absoliuti jų dauguma yra įvertinta dar mažesnėmis sumomis - 20 000 – 25‘000 Lt (t. 6 b.l. 60-66). Tiesa, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2005-2009 m. m. vykdyti sklypų pardavimai buvo besikuriančiame ir galutinai nesutvarkytame gyvenamųjų namų kvartale. Teisėjų kolegijos nuomone, toks argumentas nėra įtikinamas - iš esmės visuotinai žinoma, kad būtent aptariamu laikotarpiu žemės sklypų kainos didėjo ir buvo didžiausios, o po to bent jau nedidėjo. Tuo tarpu aplinkybių, kas iki atsakovo atlikto turto vertės nustatymo (2010 m. spalio mėn.) buvo ženkliai pagerinta šiame gyvenamųjų namų kvartale (juo labiau, kai jau 2009 m. šalys pradėjo konfliktuoti ir esminiai pagerinimo darbai galimai nebebuvo atliekami), kad žemės sklypų rinkos vertės per metus išaugo mažiausiai dvigubai, teismas nesiaiškino. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pagal 2010 m. gegužės 10 d. preliminarią sutartį buvo numatyta parduoti vieną sklypą už 520 000 Lt, nes šiuo atveju buvo numatyta parduoti žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad septyniuose iš ketintų parduoti sklypų yra pastatyti gyvenamieji namai, esantys UAB „Rodena“ nuosavybe. Pagal atsakovo pateikto vertinimo duomenis sklypai, kuriuose yra gyvenamieji namai, yra įvertinti iš esmės tokiomis pat vertėmis, kaip ir sklypai be gyvenamųjų namų. Tuo tarpu akivaizdu, kad šių sklypų pardavimo atskirai nuo gyvenamojo namo ne šio namo savininkui, o kitam pirkėjui atveju (jeigu tokia galimybė apskritai laikytina realiai tikėtina), pardavimo kaina nebūtų tokia kaip ir sklypo, kuris neapsunkintas kitam asmeniui priklausančio turto buvimu sklype. Duomenų, kokia būtų taip apsunkinto sklypo rinkos vertė, byloje nėra.

54Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, negautos pajamos (nuostoliai) suprantamos kaip grynasis pelnas, tai yra tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino išimtinai tik galimas įplaukas (ir, kaip išdėstyta aukščiau, net neįvertinęs byloje esančių įrodymų viseto). Akivaizdu, kad paprastai turto realizavimo procesas nėra vienareikšmiškai tik pajamas generuojantis procesas. Turto realizavimui gali tekti patirti ir tam tikrų išlaidų (marketinginių, apmokamų dokumentų, reikalingų turto pardavimui, iš registrų gavimo, sutarčių tvirtinimo išlaidų, mokestinių ir pan.), kurias visas atskaičius lieka grynasis pelnas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių įvykdytų dalies pirkimo pardavimo sutarčių duomenų matyti, kad pardavėjai faktiškai ir yra turėję išlaidų jas sudarant. Todėl teisėjų kolegija sutinka su S. P. apeliacinio skundo argumentais dėl visiško sąnaudų neįvertinimo skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės ir neatmetė sąnaudų galimybės, tačiau jis sprendė, kad jos galėtų būti nežymios, nors tokios išvados jokiais konkrečiais įrodymais nepagrindė, kai tuo tarpu turint galvoje didelį sklypų kiekį abejotina, ar jos būtų tokios nežymios, jog į jas apskritai nevertėtų atsižvelgti, ir bet kuriuo atveju jų ignoravimas sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą reikštų nepagrįstą atsakovo praturtėjimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Atsakovas, norėdamas pagrįsti negautų pajamų dydį be sąnaudų nurodymo, turėtų pateikti įrodymus, kad jokių sąnaudų jis nepatiria, o jeigu vis tik patiria – tai pagrįsti paprastai patiriamų sąnaudų dydį, be to, apie paprastai patiriamas sąnaudas, jei atsakovas tokias neigia, o ieškovas jas teigia, turėtų pateikti įrodymus ieškovas (CPK 12, 178 str.). Tai iš dalies galėtų patvirtinti sudarytų pirkimo pardavimo sutarčių, kurių šiuo metu į bylą pateikta tik keletas, dėl ko apie tai negalima nuspręsti apeliacinės instancijos teisme, analizė.

55Taigi, apibendrinant konstatuotina, jog aptariamoje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismo vienpusiškai vertino į bylą pateiktus įrodymus tiek dėl žemės sklypų vertės, tiek dėl aplinkybių, turinčių reikšmės nustatant negautų pajamų dydį ne tik pagal gautinų įplaukų realumą, bet ir galimas realias sąnaudas, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismas į bylą pateiktų įrodymų viseto kontekste nesiaiškino faktinių aplinkybių, kokie sklypų pagerinimo darbai buvo atliekami 2009-2010 m., kas galėtų turėti reikšmės nustatant, ar tai iš tikrųjų galėtų lemti tokį ženklų pagal atsakovo pateiktą vertinimą žemės sklypų vertės padidėjimą lyginant su realiomis sklypų pardavimo kainomis iki šio laikotarpio, ir dėl to reiktų vadovautis būtent šiuo vertinimu. Šalims tiek esmingai nesutariant dėl sklypų vertės, tikslinga svarstyti ekspertinio vertinimo teisme atlikimo galimybės. Siekiant nustatyti galimas sąnaudas, reikia išsiaiškinti faktines aplinkybes apie marketingines išlaidas bei kitas paprastai patiriamas išlaidas ruošiantis sudaryti ir sudarant pirkimo - pardavimo sutartis.

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

57Teisėjų kolegijos vertinimu, išspręsti ginčą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes dėl aukščiau paminėtų tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla aptariamoje ginčo dalyje faktiškai būtų nagrinėjama beveik iš iš naujo. Todėl ši sprendimo dalis naikinama ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

58Dėl UAB “Rodena” reikalavimo priteisti žemės sklypų pagerinimo išlaidas.

59Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį atsakovo reikalavimą, nepagrįstai nesivadovavo tarp partnerių 2004 m. liepos 17 d. sudarytos žemės nuomos sutarties (toliau-Nuomos sutartis) nuostatomis bei CK normomis, reglamentuojančiomis išlaidų nuomininkui už pagerintą nuomotojo turtą atlyginimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.

60Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008).

61Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

62Kaip minėta, JV sutartimi buvo numatyta S. P. ir A. P. lygiomis dalimis priklausančiame 20,2247 ha žemės sklype paruošti sklypus juos suskaidant, įrengiant juose inžinerinius tinklus bei aplinkos infrastruktūrą ir juos parduoti dalimis gyvenamiesiems namams statyti, suskaidytuose sklypuose pastatyti gyvenamuosius namus. Iš Nuomos sutarties 1.1 punkto matyti, kad nuomotojai leido atsakovui naudotis ir laikinai valdyti žemės sklypus iš esmės JV sutartyje numatytiems tikslams. Nuomos sutarties preambulėje (B punktas) šalys konstatavo, kad ši sutartis sudaroma atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra pasirašyta JV sutartis, Nuomos sutarties pabaigos terminas susietas su JV sutarties pabaigos terminu (Nuomos sutarties 1.2 p.), ji baigiasi nutraukus JV sutartį prieš terminą (Nuomos sutarties 5.2.5 p.). Taigi, akivaizdu, kad abi sutartys buvo glaudžiai susijusios, šalys Nuomos sutartį sudarė kaip lydinčiąją JV sutartį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Nuomos sutartis vertintina kaip JV sutarties sudėtinė dalis. Pažymėtina, kad Nuomos sutartyje ir nėra aptartas nuomininko išlaidų, turėtų žemės sklypų pagerinimo darbams atlikti, atlyginimo klausimas, be to, be kitų infrastruktūros tvarkymo darbų atsakovas atliko ir darbus, pagal kuriuos nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus įgijo pats atsakovas. Tuo tarpu JV sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad šalių išlaidos, susijusios su šioje sutartyje numatytų darbų (kurie, kaip minėta, yra iš esmės tapatūs Nuomos sutartyje numatytiems) atlikimu, iš gauto pelno nebus kompensuojamos. Atsakovo atliktų žemės sklypų pagerinimų sąskaita pakyla žemės sklypų vertė, o atsakovas šioje byloje prašo jam priteisti negautas pajamas (negautą pelną) už žemės sklypus, pagerintais atliktų darbų rezultate. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo, išsprendus negautų pajamų priteisimo klausimą, priteisti dar ir turėtas žemės sklypų pagerinimo išlaidas, ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju CK 6.501 straipsnio nuostatos netaikytinos. Todėl atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas.

63Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta bylos dalis dėl Nuomos sutarties nutraukimo, apeliantai neskundė, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.

64Kadangi naikinama sprendimo dalis dėl negautų pajamų priteisimo ir perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tai spręstina išnagrinėjus visą bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

66Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

67Panaikinti sprendimo dalį, kuria palikta galioti 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutartis tarp S. P. ir A. P..

68Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo S. P. priteista 5 485 410 Lt, 801 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rodena“ bei 36 196,40 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

69Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir... 5. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės... 6. Nurodė, kad 2003 m. gegužės 2 d. ieškovas, trečiasis asmuo A. P. bei... 7. Atsakovas UAB „Rodena“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1)... 8. Nurodė, kad vykdant JV sutartį 52 sklypai buvo parduoti (12 žemės sklypų... 9. Taip pat nurodė, kad įsipareigojimai pagal JV sutartį buvo vykdomi,... 10. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas nustatyti, kad ieškovui S. P., kaip JV... 11. Trečiasis asmuo A. P. (žemės sklypų bendraturtis) prašo ieškinį atmesti,... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu bylą ieškovo S. P.... 14. Priešieškinį patenkino iš dalies:... 15. pripažino ieškovą S. P. iš esmės pažeidusiu 2003 m. gegužės 2 d.... 16. priteisė iš ieškovo S. P. 5 485 410 Lt atsakovui UAB „Rodena“, 801 Lt... 17. Išanalizavęs JV sutarties nuostatas, teismas padarė išvadą, kad JV... 18. Teismas sprendė, kad pripažinus ieškovą iš esmės pažeidus JV sutartį,... 19. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus kaip nuostolius priteisti ieškovo... 20. 2004 m. liepos 17 d. žemės sklypo nuomos sutartis yra terminuota ir... 21. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 22. Atsakovas UAB „Rodena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 23. Ieškovas S. P. atsiliepimu į UAB „Rodena“ apeliacinį skundą prašo... 24. Ieškovas S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 25. Atsakovas UAB „Rodena“ atsiliepimu į S. P. apeliacinį skundą prašo... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 29. Nustatyta, kad ginčas kilo tarp JV sutarties partnerių: S. P., A. P., UAB... 30. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. ... 31. Apeliantai prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tokia tvarka... 32. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis... 33. Dėl JV sutarties nutraukimo.... 34. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovą S. P. iš... 35. CK 6.980 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienas iš partnerių turi teisę... 36. Šiuo atveju abu apeliantai, kaltindami vienas kitą, pareiškė norą... 37. Dėl JV sutarties pažeidimų ir jų esmingumo.... 38. Minėta, kad šiuo aspektu ginčas yra kilęs dėl to, kuris iš apeliantų... 39. Jau iš paties ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nurodo, jog UAB... 40. Atsakovas S. P. netinkamą JV nuostatų vykdymą grindžia pastarojo... 41. JV sutarties šalys ja nustatė du tikslus: - S. P. ir A. P. lygiomis dalimis... 42. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1/3 dalį atsakovo UAB „Rodena“ turto.... 43. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino. Teisėjų kolegija... 44. Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą –... 45. Pagal JV sutarties 2.1 punktą A. P. ir S. P. įsipareigojo suteikti UAB... 46. Dėl UAB „Rodena“ negautų pajamų.... 47. UAB „Rodena“ šioje byloje priešieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą... 48. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, jog negautos pajamos turi... 50. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš S. P. negautas... 51. S. P. apeliacinės instancijos teismui, likus dviem savaitėms iki bylos... 52. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi žemės sklypų vertės... 53. Pagal UAB „Rodena“ pateiktą negautų pajamų apskaičiavimo lentelę yra... 54. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką patirti netiesioginiai... 55. Taigi, apibendrinant konstatuotina, jog aptariamoje ginčo dalyje pirmosios... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, išspręsti ginčą apeliacinės instancijos... 58. Dėl UAB “Rodena” reikalavimo priteisti žemės sklypų pagerinimo... 59. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį atsakovo... 60. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai... 61. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia... 62. Kaip minėta, JV sutartimi buvo numatyta S. P. ir A. P. lygiomis dalimis... 63. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta bylos dalis dėl... 64. Kadangi naikinama sprendimo dalis dėl negautų pajamų priteisimo ir... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 66. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti iš dalies.... 67. Panaikinti sprendimo dalį, kuria palikta galioti 2003 m. gegužės 2 d.... 68. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo S. P. priteista 5 485 410 Lt,... 69. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....