Byla 3K-3-465/2012
Dėl nuostolių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo; tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, B. M

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui J. M. dėl nuostolių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo; tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, B. M.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl nuostolių, kurių susidarymas grindžiamas dėl kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmesto ieškinio ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo turtui, atlyginimo.

6Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 192 352 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

7Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise – butas adresu: (duomenys neskelbtini). Namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso virš butų esanti pastogė (palėpė). Siekiant įregistruoti nuosavybės teises į šią palėpę 2002 m. sausio 24 d. buvo atlikti jos kadastriniai matavimai, apskaičiuotos neįrengtos pastogės idealiosios dalys pagal išmatuotą 103,93 kv. m palėpės plotą ir nustatytos bendraturčių dalys: ieškovo idealioji dalis palėpėje – 3350/10000 (34,82 kv. m), atsakovo – 2294/10000 (23,84 kv. m), Vilniaus miesto savivaldybės – 1767/10000 (18,36 kv. m) ir Z. M. – 2589/10000 (26,91 kv. m). 2003 m. vasario 7 d. ir 2008 m. sausio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovas nusipirko iš Z. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės joms priskirtas palėpės dalis. Iš viso ieškovui nuosavybės teise palėpėje priklauso 7706/10000 dalys, t. y. 80,09 kv. m.

8Atsakovas 2001 m. sausio–kovo mėn. gavo tuomečių namo bendraturčių sutikimus įsirengti patalpas virš jam nuosavybės teise priklausančio buto ir atlikti šių patalpų teisinę registraciją. Vilniaus miesto Žvėryno seniūnas 2001 m. kovo 22 d. leidimu atsakovui suteikė teisę įsirengti palėpės patalpas ir atlikti šių patalpų teisinę registraciją su sąlyga, kad palėpė bus rekonstruojama pagal suderintą projektą ir tik gavus atitinkamus leidimus palėpės rekonstrukcijai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakovui išdavė 2001 m. liepos 30 d. leidimą buto rekonstrukcijai, kuriuo leista palėpėje įsirengti gyvenamąsias patalpas pagal parengtą palėpės rekonstrukcijos projektą. 2003 m. rugsėjo 4 d. ieškovui išduotas statybos leidimas rekonstrukcijai atlikti.

92003 m. balandžio 8 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, reikalaudamas panaikinti ieškovui priklausančių palėpės patalpų registraciją ir nustatyti teisę Nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teises į jam neva priklausančią 15,5 kv. m palėpės dalį, kurią atsakovas įsirengė iš neva nenaudingo palėpės ploto. Šiuo ieškiniu atsakovas J. M. taip pat ginčijo sandorius, pagal kuriuos ieškovas E. D. įgijo palėpės dalį, taip pat prašė teismo pripažinti jam teisę netrukdomai atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančią palėpės dalį ir joje įrengti gyvenamąsias patalpas.

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2980-22/2003, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo E. D. nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį, uždraudė vykdyti areštuotose patalpose rekonstrukcijos darbus. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad E. D. nukrypo nuo patvirtinto jo palėpės dalies rekonstrukcijos projekto, stogo konfigūracijos pakeitimas turėjo įtakos palėpės įrengtų patalpų plotui, tačiau bendras palėpės plotas nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

11Anot ieškovo, nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2007 m. vasario 7 d. dėl pareikšto ieškinio ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam buvo padaryta didelė materialinė žala dėl iš esmės išaugusių rekonstrukcijos darbų kainų. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas J. M. iki šiol faktiškai naudojasi 3410/10000 (35,44 kv. m) palėpės dalimi, priklausančia jam, todėl jis iki šiol negali naudotis savo turtu. 2003 m. rugsėjo 8 d. ieškovas buvo sudaręs statybos rangos sutartį, kuria su rangovu UAB „Ištaka“ buvo susitarta dėl konkrečių rekonstrukcijai reikalingų darbų atlikimo bei darbų ir statybos darbams atlikti būtinų priemonių įkainių. Pagal šią sutartį rekonstrukcijos darbai nepradėti. Pasibaigus bylinėjimuisi 2008 m. kovo 21 d. ieškovas sudarė naują statybų rangos sutartį su rangovu UAB „Prolainas“. Pagal šią sutartį statybos darbai turėjo būti atliekami pagal tą patį iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengtą projektą, susitarta dėl tokios pačios darbų apimties ir pobūdžio, kaip ir 2003 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartyje. Tačiau naujai sudarytoje statybos rangos sutartyje statybos darbų kaina padidėjo 192 352 Lt dėl pabrangusių statybinių medžiagų ir darbo jėgos. Darbai pagal nurodytą statybos rangos sutartį nepradėti dėl to, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime nustatyto įpareigojimo pertvarkyti palėpę, perkeliant joje savavališkai įrengtą atitvarinę sienelę pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą palėpės įrengimo projektą.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: priteista ieškovui E. D. iš atsakovo J. M. 80 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesinių metinių palūkanų, 6 900 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; taip pat priteista atsakovui J. M. iš ieškovo E. D. 1 000 Lt ir iš atsakovo J. M. valstybės biudžetui – 144,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

14Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 2-2980-22/2003 pagal J. M. prašymą, E. D. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo jam nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį, uždraudė vykdyti areštuotose patalpose rekonstrukcijos darbus, disponuoti areštuotu turtu. Nurodyta byla užbaigta ją išnagrinėjus apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo priimta 2007 m. vasario 7 d. nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Militzer and Munch Fortransas“ v. „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009, sprendžiant dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia išaiškinta, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Kasacinis teismas nurodytose nutartyse yra pažymėjęs, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nėra būtina CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga.

15Šalis, kreipusis į teismą su ieškiniu ir prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš dalies veikia savo rizika, tačiau tai savaime nereiškia jos piktnaudžiavimo teise. J. M., prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pagal jo prašymą teismui jas pritaikius, turėjo suvokti, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinimas nereiškia jam palankaus galutinio teismo sprendimo. Būtinos CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko patirti nuostoliai. J. M. ieškinys įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas, tai lemia ir su ieškinio pareiškimu susijusių laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą. E. D. ketino atlikti jam nuosavybės teise priklausančios palėpės dalies rekonstrukciją bei įsirengti gyvenamąsias patalpas, atliko tam reikiamus veiksmus (statybos leidimo gavimas, rangos sutarties sudarymas, banko kredito gavimas, kt.), tačiau šiuos jo ketinimus sutrukdė J. M. pareikštas ieškinys ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas iki šio laiko nėra pašalinęs atitvarinės sienelės ir taip neįvykdęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo, tai leidžia daryti išvadą, kad ne tik ankstesnėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet ir nurodytas besitęsiantis teisės pažeidimas neleidžia ieškovui E. D. pradėti rekonstrukcijos darbų. Kompleksiškų statybos darbų pradėti nėra galimybės, o atlikti atskirų rekonstrukcijos darbų negalima dėl pernelyg senų namo konstrukcijų, darbų pobūdžio, dėl to ieškovas negalėjo pradėti darbų jam priklausančios palėpės dalyje. Nuostolių dydžiui apskaičiuoti teismas kartu su kitais bylos įrodymais vertino ieškovo pateiktą R. L. 2010 m. gruodžio 22 d. raštą ,,Dėl statybos darbų ir priemonių, būtinų statybos darbams atlikti, kainų“, kuriame remiantis AB ,,YIT Kausta“ sąmatomis apskaičiuotas palėpės statybos darbų kainų skirtumas per laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio yra 160 683,22 Lt. Atsakovo pateiktoje P. Č. parengtoje kainų analizėje nurodyta, kad 2010 m., atliekant 2003 m. lokalinėse sąmatose nurodytus darbus, jų pabrangimas sudarytų 27 936,69 Lt. 2003 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartyje su UAB ,,Ištaka“ nurodyti tie patys darbai, kaip ir 2008 m. kovo 21 d. sutartyje su rangovu UAB ,,Prolainas“. Statybos leidime nurodyta, kad tarp pirmo aukšto ir palėpės lieka tos pačios medinės perdangos. Dėl to rangos sutartyje su UAB ,,Prolainas“ sąmatoje nurodytas gelžbetoninių monolitinių perdangų montavimas, įvertintas 89 514 Lt, neatitinka statybos leidimo ir rekonstrukcijos projekto. Dėl statybų kainų sumažėjimo 2009–2010 m. teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo metu, dėl to teismas remiasi paskutiniais žinomais nuostolių apskaičiavimais, kurių pagrindu priteisia jų atlyginimą.

16Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, reikia įvertinti, ar nukentėjusiojo veiksmai nesudaro pagrindo atleisti asmenį, kurio prašymu šios priemonės buvo taikytos, nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis), bei tokius nuostolius mažinti (CK 6.282 straipsnis). Nuostolių mažinimo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo buvimo aspektu vertintini ne tik nukentėjusiojo materialiniai teisiniai, bet ir procesiniai veiksmai (pvz., ar jis naudojosi procesine teise skųsti nutartį dėl atitinkamų priemonių taikymo). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patenkinus J. M. prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, E. D. turėjo procesinę teisę skųsti nutartį ir šia teise jis pasinaudojo. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, E. D. toje byloje ėmėsi visų priemonių, kad išvengtų galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Viena tokių priemonių buvo ta, kad E. D. 2006 m. kovo 29 d. pateikė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo prašymu J. M. buvo iš karto informuotas apie nuostolių atsiradimą arba galimą jų atsiradimą ateityje. Dėl to nėra pagrindo J. M. atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistino nuostolių atlyginimo dydį. Teismas, remdamasis nuostolių atsiradimo realia tikimybe, taip pat kritiškai įvertindamas ieškovo pateiktą rangos darbų kainų skirtumo apskaičiavimą, iš jo atėmęs perdangos įrengimo kaštus, sumažino priteistinų nuostolių dydį iki 80 000 Lt.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartimi apeliacine tvarka, išnagrinėjus bylą pagal ieškovo E. D. ir atsakovo J. M. apeliacinius skundus ir jų netenkinus, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

18Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išaiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką: žala, kuri yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai; pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatą civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat ir už būsimą žalą (t. y. nuostolius), kurią teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaidas, kurias jis ateityje patirs (būsimą žalą) dėl to, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas negalėjo atlikti jam priklausančio turto (buto su palėpe) rekonstrukcijos ir rekonstrukcijos darbai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu pabrango. Taikant atsakomybę už būsimą žalą, būtina nustatyti realią jos atsiradimo tikimybę. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuota tik ieškovui priklausanti palėpės dalis, kurioje laikinai uždrausta vykdyti rekonstrukcijos darbus, tačiau nei techninių, nei teisinių galimybių atlikti bent dalį rekonstrukcijos darbų ieškovas neturėjo tiek dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tiek ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, vykdant rekonstrukcijos darbus jam priklausančiose patalpose neteisėtai pastūmus atitvarinę sienutę (pertvarą) 2,06 m toliau, nei ji galėjo būti teisėtai pastatyta. Reikšdamas prašymą laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržyti atsakovo turtines teises, ieškovas prisiima atsakomybės riziką už šiuos veiksmus ir jo kaltė preziumuojama. O asmens, kurio turtinės teisės buvo suvaržytos, kaltė dėl jam pačiam atsiradusios žalos turi būti įrodyta. Aplinkybė, kad ieškovas galėjo numatyti, jog jam bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti pripažįstama jo kalte dėl atsiradusių nuostolių, o jo veiksmai, kai jis, turėdamas galiojantį teisėtai išduotą statybos leidimą, ėmėsi jame numatytos jam nuosavybės teise priklausančių patalpų rekonstrukcijos įgyvendinimo, negali būti pripažįstami neteisėtais veiksmais. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio ar jo dalies rekonstrukcija apima ir perdangų keitimą ir (arba) sustiprinimą, tačiau tai nereiškia, kad šie darbai atliekami kiekvienos rekonstrukcijos metu. Perdangų keitimo darbai nebuvo numatyti ieškovo rekonstrukcijos darbų projekte ir statybos leidime, dėl to tokių darbų atlikimas būtų laikomas savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Priteistų nuostolių atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgiant į jų atsiradimo realią tikimybę ir nėra sumažintas CK 6.282 straipsnio 1, 3 dalių pagrindais.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutarties dalis, kuriomis tenkintas ieškinys, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o kitas teismų sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

21Teismų priteistas statybos medžiagų ir darbų kainų skirtumas nepatenka į CK 6.249 straipsnio 1 ir 4 dalyse įvardytų asmens patirtų nuostolių jo turėtų išlaidų forma sąvoką, nes ieškovo naudai priteisti nuostoliai nėra faktiniai jo turėti nuostoliai, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent tokių nuostolių, kurių dydį priteisė teismai, ieškovas patirs iš tikrųjų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. Jurgelionio firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008, išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas. Reikšdamas reikalavimą priteisti išlaidas asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas ir tai įrodyti leistinais įrodymais. Asmuo savo išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnis). Nacionalinėje teisėje žalos koncepcija orientuota į asmens turto netekimą ar sužalojimą, patirtas išlaidas, taip pat negautas pajamas, kurios turi būti realios, įrodytos, neišvengiamos, o ne tikėtinos (hipotetinės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Byloje nepateikta įrodymų apie realiai ieškovo patirtus nuostolius, nes statybos darbai, už kuriuos ieškovas prašė priteisti nuostolių atlyginimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu neatlikti. Teismas sprendimu ieškinį tenkino vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, priteisdamas būsimą žalą (nuostolius). Civilinės teisės doktrinoje aiškinama, kad ši įstatymo nuostata taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, dėl to ją teismai taikė nepagrįstai. Ši nuostata dėl būsimų nuostolių atlyginimo taikytina tik tuo atveju, jei žalos padarymo faktas akivaizdus ir nuostoliams suskaičiuoti gali prireikti daug laiko, per kurį nukentėtų ieškovo interesai (pvz., žalos atlyginimo priteisimas asmens sveikatos sužalojimo atveju ir pan.). Bylos atveju nenustatyta aiškaus žalos fakto, t. y. žala ir jos įvertinimas nėra realūs, kaip to reikalaujama CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, ieškovas taip pat neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir kad jam nedelsiant reikia lėšų rekonstrukcijai atlikti.

22Apskaičiuodami statybos darbų ir medžiagų pabrangimą teismai vertino, tačiau nesivadovavo atsakovo pateiktu V. Č. 2011 m. vasario 17 d. atliktu tyrimu dėl kainų skirtumo, kuriame apskaičiuotas pabrangimas yra 27 926,69 Lt. Teismai nepagrįstai pirmenybę nurodyto įrodymo atžvilgiu suteikė ieškovo pateiktam R. L. parengtam statybos kaštų pabrangimo apskaičiavimui, kuris atliktas dar neįvertinus ūkio nuosmukio ir kainų sumažėjimo 2009–2010 m. Nekilnojamojo turto ir statybų kainų sumažėjimas aptariamu laikotarpiu yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kurie padaryti dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi nuostoliai turi būti ne būsimi, o jau padaryti, ieškovo patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB ,,Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010, konstatuota, kad sprendžiant klausimą dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo turi būti įvertinti ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai, t. y. šalyje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita).

23Teismai netinkamai atskleidė įrodymų turinį ir juos įvertino pagal CPK 182, 185 straipsnių reikalavimus, dėl to nepagrįstai apskaičiavo nuostolių dydį. Skųsdamas apeliacine tvarka Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartį, kuria uždėtas areštas ieškovui priklausančiai palėpės daliai, atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad palėpės rekonstrukcijai supirktos visos reikiamos statybinės medžiagos. Kadangi ieškovas dar iki turto arešto buvo įsigijęs visas statybines medžiagas palėpės rekonstrukcijai, tai dėl turto arešto taikymo jis negalėjo patirti jokio statybinių medžiagų kainų pabrangimo, dėl to jų kainų skirtumo nebuvo pagrindo vertinti kaip ieškovo patirtų nuostolių. Ieškovui išduotame 2003 m. rugsėjo 4 d. statybos leidime nurodyta, kad statybos bus vykdomos ūkio būdu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad statyba ūkio būdu yra statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Nepaisant to, ieškovas 2003 m. rugsėjo 8 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB ,,Ištaka“, apie rangovo pasikeitimą neinformavo statybos leidimą išdavusios institucijos, nors statybos leidime nurodyta, kad apie rangovo pakeitimą privaloma informuoti leidimą išdavusią instituciją per 3 dienas. UAB ,,Ištaka“ sąmatos sudarytos remiantis nuo 2006 m. sausio 14 d. įsigaliojusiais statinių statybos kainų nustatymo principais (2006 m. sausio 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-21 patvirtinto STR 1.05.06:2005 ,,Statinio projektavimas“ 6 priede nustatyti nauji statinių statybos kainų nustatymo principai), kurie sudarant 2003 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartį dar negaliojo, dėl to ši sutartis ir sąmata joje sudaryta vėliau, nei nurodyta sutarties sudarymo data. Apskaičiuojant nuostolių dydį nebuvo pagrindo remtis rangovų sąmatose nurodytomis darbo užmokesčio, socialinio draudimo, pridėtinės vertės mokesčio, rangovo pelno, statybvietės išlaidomis, nes jos nebūdingos statybai ūkio būdu. Be to, statybos darbų sąmatos su rangovais neatitinka statybos dokumentų: statybos leidimo, rekonstrukcijos projekto ir kultūros paveldo reikalavimų. Nė vienas ieškovo rangovų neturėjo reikiamos kvalifikacijos statybos darbams atlikti pastate, saugojamame kaip istorinio kultūros vertybių paveldo dalis.

24Ieškovas savo neatidžiu elgesiu padėjo žalai atsirasti, taip dėl šalių mišrios kaltės ieškinys turėjo būti atmestas arba sumažintas žalos atlyginimo dydis. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovas neteikė į bylą nei kartu su atskiruoju skundu, nei vėliau įrodymų apie planuojamą statybą: statybos leidimo, rekonstrukcijos projekto, paskolos ir rangos sutarčių. Dėl to tiek atsakovui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek teismui buvo sudėtinga įvertinti potencialius materialinius padarinius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Protinga, sąžininga ir atidi šalis, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, būtų pagrindusi savo atskirojo skundo teiginius rangos sutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-3-58/2009, konstatuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai apsaugoti asmens, kuris prašo taikyti reikalavimo užtikrinimą, interesus, o ne apsaugoti priešingą ginčo šalį nuo rizikingų išlaidų. Statybas vykdantis asmuo pats turi vertinti, ar jis savo veiksmais nesudarė pagrindo ir neprivertė kito asmens kreiptis į teismą prašyti nutraukti veiksmus ir tik taip paliko asmeniui galimybę ginti savo teises. Tokie netinkami veiksmai gali pasireikšti tuo, kad, pavyzdžiui, statytojas neteikė informacijos apie statomą objektą, jo eksploatavimo sąlygas, būsimos ūkinės veiklos padarinius aplinkai ir gyventojams. Tokiu atveju statytojas galėtų būti vertinamas kaip rizikuojantis ir nuostolių sau darantis asmuo. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas E. D. neteikė pakankamai informacijos apie rengimąsi statybos darbų atlikimui, nors jo paties interesais tai buvo būtina padaryti.

25Teismo liko neišnagrinėtas ieškovo E. D. 2006 m. kovo 29 d. prašymas užtikrinti nuostolių, galinčių kilti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimą. Taip prisidėta prie žalos padidėjimo teismo neveikimu. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei, atlygina valstybė. Teismų praktikoje panašiais atvejais nustatomas valstybės kaltės laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-664/2005), ir tai yra savarankiškas pagrindas žalos atlyginimui mažinti ar atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalys) bylos šalį, inicijavusią laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. E. D. savo pareikšto prašymo išnagrinėjimu nesirūpino, nes šio klausimo tolesniuose teismo posėdžiuose neiškėlė, taip jis pats prisidėjo prie žalos didėjimo ir tai gali reikšti pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės, t. y. atmesti reikalavimą atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010).

26Bylą nagrinėję teismai prieštaringai kvalifikavo, vienu atveju teigdami, kad nuostolių atlyginimo pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei dėl to tai yra specialus atsakomybės be kaltės atvejis; kitu atveju teigdami, kad kaltė yra nustatinėjama bendraisiais pagrindais, taikant atsakovo kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010, išaiškinta, kad kaltė (asmens piktnaudžiavimas teise) nėra būtina sąlyga taikant CPK 147 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus vertinimu, ši teisės aiškinimo ir taikymo praktika nėra teisinga, dėl to keistina. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės, jeigu tai nustatyta įstatyme. Iš CPK 147 straipsnio 3 dalies turinio negalima daryti išvados, kad jame nustatytas civilinės atsakomybės be kaltės institutas, nes joje nėra suformuluota, jog atsakomybė atsiranda nepaisant ieškovo kaltės. Dėl to kaltė yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, priešingai aiškinant CPK 147 straipsnio 3 dalį, yra paneigiama nurodyta taisyklė. Tačiau kaltei konstatuoti nėra būtina visais atvejais nustatyti piktnaudžiavimą teise. Ieškovo veiksmus jam prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones kvalifikuoti kaip rizikos prisiėmimą dėl galimų su tuo susijusių atsakovo nuostolių atsiradimo nebūtų pagrįsta, nes prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negali tiksliai prognozuoti bylos baigties, t. y. iš anksto žinoti, ar jo ieškinys bus tenkintas (atmestas).

27Civilinė byla, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo sudėtinga, nagrinėta ilgą laiką, joje atlikta ekspertizė, apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kreipdamasis į teismą kasatorius gynė nuosavybės teises ir nesiekė padaryti nuostolių E. D.

28Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo B. M. pritaria kasacinio skundo argumentams ir reikalavimui, prašo jį tenkinti.

29Ieškovo E. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

30CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje sodininkų bendrija ,,Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008, konstatuota, kad žala civilinės atsakomybės atveju, be kita ko, gali pasireikšti kaip išlaidos, jeigu, pavyzdžiui, remontas jau atliktas, arba būsimi darbų kaštai (sąnaudos), jeigu darbai dar neatlikti. Aiškinant ateityje atsirasiančių nuostolių atlyginimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008, išdėstyta nuostata, kad civilinė atsakomybė gali kilti ir esant realiai tikimybei, kad nuostoliai bus realiai patirti ateityje. Naujausioje kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pasisakyta dėl galimų atvejų, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje, ir šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB ,,Druskininkų vandentiekis“, bylos Nr. 3K-3-13/2012).

31Šios bylos atveju realius ieškovo ketinimus dėl palėpės rekonstrukcijos ir būsimas realias išlaidas patvirtina ieškovo veiksmai: rekonstrukcijos projekto parengimas, gautas statybos leidimas, rangos sutarčių sudarymas, kredito iš banko gavimas. Statybos rangos darbai jau būtų atlikti ir ieškovas jau galėtų teismui pateikti įrodymus apie realiai patirtus nuostolius, jei ne atsakovo nesąžiningi veiksmai, dėl kurių sustabdyta statyba. Atsakovas yra įpareigotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. liepos 13 d. reikalavimu, taip pat vėlesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nugriauti savavališkai ieškovo palėpės dalyje pastatytą atraminę sienutę, tačiau to nepadarė, neįvykdė įpareigojimo ir tai nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surašytame 2011 m. sausio 13 d. akte. Kol nėra pašalintos atsakovo savavališkos statybos, ieškovas neturi teisės pradėti statybos darbų jam priklausančioje palėpės dalyje.

32Teismų priteista nuostolių dėl rekonstrukcijos darbų pabrangimo atlyginimo suma yra mažesnė, nei suma, kurią ieškovas realiai patirs, nes priteista nuostolių atlyginimo suma yra mažesnė už kainų pabrangimo sumą, apskaičiuotą pagal byloje pateiktus įrodymus. Taigi priteistas nuostolių atlyginimo dydis yra realiai tikėtinas, nes šis dydis yra paremtas sumažintu realiai įvykusiu statybos darbų kainų pabrangimu. Ieškovo teigimu, jis dėl atsakovo veiksmų jau yra patyręs realių nuostolių. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis, ir pan. Ieškovas, įsigijęs namo dalį ir sumokėjęs už įsigytą turtą pinigus, negalėjo naudotis nei šiuo nekilnojamuoju turtu, nei investuotomis lėšomis beveik 10 metų, taip patyrė žalos. Visą šį laiką, nors ieškovui priklauso nuosavybės teise gyvenamosios patalpos, dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų jis priverstas nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas ir dėl to patiria didelių išlaidų.

33Žalos dydis dėl atsakovo reikalavimu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstas bylos įrodymais, patvirtinančiais statybos darbų kainų padidėjimą. Sudaryta 2008 m. rangos sutartis su rangovu UAB ,,Prolainas“ yra galiojanti, joje prisiimtus įsipareigojimus ieškovas turės vykdyti, nepaisant 2009, 2010 m. sumažėjusių statybos darbų ir medžiagų rinkos kainų. Byla kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama teisės taikymo aspektu, bylos faktai iš naujo nenustatomi, tačiau kasaciniame skunde keliamas nuostolių dydžio nustatymo klausimas, kuris bylą nagrinėjusių teismų yra išspręstas pagal įvertintus bylos įrodymus nustatytas faktines aplinkybes.

34Dėl kasaciniame skunde nurodomos mišrios kaltės instituto taikymo atsiliepime į kasacinį skundą sutinkama su tuo, kad teismai netaikė mišrios kaltės, nes byloje nenustatyta tokios kaltės taikymo sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. O. v. UAB ,,Automobilis“, bylos Nr. 3K-3-587/2007, konstatuota, kad kai sprendžiama dėl mišrios kaltės padarinių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno asmens neteisėtų veiksmų ir tų veiksmų padarinių. Ieškovo teigimu, jis byloje, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepadarė jokių proceso teisės normų pažeidimų, nebuvo nesąžiningas, jo veiksmai nedarė įtakos nuostolių atsiradimui ir jų dydžiui, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovo teigimu, jis ėmėsi visų įmanomų teisinių priemonių siekdamas apginti savo pažeistas teises ir užkirsti kelią atsakovo nesąžiningiems veiksmams: teikė prašymą užtikrinti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreipėsi į statybos priežiūros institucijas, siekė taikiai užbaigti ginčą.

35Atsiliepime į kasacinį skundą nesutinkama su kasatoriaus nurodoma valstybės atsakomybe už teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir teismo veiksmus, nesvarstant prašymo užtikrinti nuostolių, galimų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimą. Nuostolių užtikrinimas nebuvo išspręstas ir kasacinio skundo teiginiai dėl galbūt pasikeitusios situacijos, jeigu teismas būtų kitaip išsprendęs šį klausimą, yra tik hipotetinė prielaida, neparemta įvykusiu faktu. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atsakovo reikalavimu, jo iniciatyva, todėl ir rizika dėl jomis padaromos žalos tenka pačiam atsakovui.

36Kasatoriaus nurodomomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis vadovautis nėra pagrindo, nes skiriasi nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės, dėl to jų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl teismai neprivalėjo vadovautis kasatoriaus nurodytose bylose nustatytais precedentais. O Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nuostolių, atsiradusių taikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį yra suformuota ir turi precedento reikšmę, dėl to ja nesivadovauti bylą nagrinėję teismai negalėjo, šia praktika teismai pagrįstai rėmėsi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad atmetus ieškinį asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Militzer and Munch Fortransas“ v. ,,Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Acumen“ v. UAB ,,Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010). Ieškovo manymu, tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo yra teisinga, pagrįsta, dėl to neturi būti keičiama.

37Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

38Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar teismo pareigūno kaltės. Teismo ar teisėjo civilinė atsakomybė kyla tik esant visoms nustatytoms civilinės atsakomybė sąlygoms, tarp jų ir teisėjo ar teismo pareigūno kaltei. Teismo ar teisėjo kaltė turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka. Išnagrinėjęs skundą tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas gali konstatuoti žemesnės instancijos teismo sprendimo ar nutarties neteisėtumą. Byloje ieškovas nepateikė aukštesnės instancijos teismo priimtų sprendimų ar nutarčių, kuriais būtų konstatuoti neteisėti teismo ar teisėjo veiksmai, todėl šioje byloje nei teisėjo, nei teismo veiksmų neteisėtumas nesprendžiamas. Be to, ieškinyje nėra keliamas valstybė deliktinės atsakomybės klausimas, dėl to jį vertinti bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neturėjo pagrindo.

39Asmeniui suteiktos teisės kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones įgyvendinimas gali sukelti nenaudingų materialinių padarinių kitam ginčo santykio dalyviui, šie padariniai gali būti įvertinti kaip žala arba nuostoliai. Kasacinio skundo argumentai dėl valstybės atsakomybės už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepagrįsti, nes pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Būtent taip ieškovo asmeninė atsakomybė išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Militzer and Munch Fortransas“ v. „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

42Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos žalos atlyginimui būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų – asmens kaltės ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.248 straipsniai) nustatymo

43Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu (tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą – savo iniciatyva) gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1, 2 dalys). Taikant laikinąsias apsaugos priemones paprastai yra laikinai suvaržomos atsakovo teisės, kuris dėl to gali patirti žalos. Ieškovo iniciatyva kreipiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tokių priemonių taikymu teismo procesiniu sprendimu, kai atsakovo atžvilgiu padaroma žala, tai yra pagrindas atsirasti deliktinės civilinės atsakomybės teisiniams santykiams (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

44Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). Civilinės atsakomybės (dėl žalos, padarytos ieškovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones) prasme tai yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas kaip neteisėti ieškovo veiksmai. Asmuo, kuris dėl tokių neteisėtų ieškovo veiksmų patyrė žalos, turi teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas (t. y. susiję su jais priežastiniu ryšiu), atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Militzer and Munch Fortransas“ v. „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006, sprendžiant dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia išaiškinta, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies (ankstesnė CPK redakcija, galiojusi iki 2011 m. birželio 21 d. priimto CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio nuo 2011 m. spalio 1 d.) tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje yra pažymėjęs, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nėra būtina CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga, ir šios pozicijos laikosi vėlesnėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ v. UAB „ROVĖ“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010).

46Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas konstatuotina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Pirmiau nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais teisės taikymo išaiškinimais asmens kaltė dėl jo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra atskirai nustatinėjama, sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo padarytos žalos atlyginimo klausimą. Teikdamas prašymą teismui taikyti tam tikras ieškinio reikalavimus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones (pvz., areštuoti kito asmens tam tikrą turtą, uždraudžiant juo disponuoti, arba laikinai uždrausti kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus su jo žinioje esančiu turtu ir kt.) iki būsimo galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymo ieškovas sąmoningai veikia, siekdamas laikinai apriboti kito asmens civilines teises ir pareigas, jų įgyvendinimą. Prašydamas teismo skirti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas turi suvokti rizikos laipsnį dėl tokių priemonių skyrimo galimus atsirasti neigiamus turtinio pobūdžio padarinius kitam asmeniui ir dėl to galinčius iškilti nuostolius, taip ieškovas prisiima atsakomybę dėl tokių savo veiksmų. Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės sąlyga už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 straipsnio 3 dalis), pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimų nepagrįstumas, patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti. Asmens kreipimasis į teismą dėl tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašomų priemonių pritaikymas ir to asmens suvokimas arba turėjimas suvokti neigiamų materialinių padarinių atsiradimo rizikos lemia civilinės atsakomybės atsiradimą dėl su laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsiradusios žalos atlyginimo.

47Dėl nukentėjusiojo veiksmų kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ieškinį užtikrinusių laikinųjų apsaugos priemonių, pagrindo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis)

48Kasacinis teismas, aiškindamas civilinės atsakomybės ypatumus dėl administraciniame procese taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra pasisakęs, kad teismui sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl administraciniame procese taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, reikia įvertinti, ar nukentėjusiojo veiksmai nesudaro pagrindo atleisti asmenį, kurio prašymu šios priemonės buvo taikytos, nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Atsižvelgiant į šios civilinės atsakomybės prigimtį, atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo buvimo aspektu vertintini ne tik nukentėjusiojo materialiniai teisiniai, bet ir procesiniai veiksmai (pvz., ar jis naudojosi procesine teise skųsti nutartį dėl atitinkamų priemonių taikymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad analogiška teisės aiškinimo taisyklė turi būti taikoma ir bylose dėl žalos, padarytos taikant laikinąsias apsaugos priemones civiliniame procese, atlyginimo.

49Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byloje Nr. 2-2980-22/2003 pagal J. M. prašymą E. D. atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo jam nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį ir uždraudė vykdyti areštuotose patalpose rekonstrukcijos darbus, disponuoti areštuotu turtu. E. D. pasinaudojo procesine teise skųsti nurodytą nutartį atskiruoju skundu, tačiau atskirasis skundas buvo atmestas. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad E. D. nukrypo nuo patvirtinto jo palėpės dalies rekonstrukcijos projekto, stogo konfigūracijos pakeitimas turėjo įtakos palėpės įrengtų patalpų plotui, tačiau bendras palėpės plotas nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti. Nurodyta byla užbaigta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

50Kasaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo liko neišnagrinėtas E. D. 2006 m. kovo 29 d. prašymas dėl nuostolių, galinčių kilti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo; E. D. savo pareikšto prašymo išnagrinėjimu nesirūpino, nes šio klausimo tolesniuose teismo posėdžiuose neiškėlė, taip jis, kasatoriaus teigimu, prisidėjo prie žalos didėjimo. Vertindama šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija nurodo tai, kad prašymo dėl nuostolių, galinčių kilti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo pateikimas teismui yra asmens procesinė teisė, ne pareiga, šią procesinę teisę E. D. siekė įgyvendinti. Tai, kad teismo nutartimi būtų taikytas nuostolių, galinčių kilti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimas, tai nenulemtų žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių išvengimo. Tačiau susipažinęs su tokiu asmens prašymu užtikrinti nuostolių, galinčių kilti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimą, ieškovas turėtų galimybę numatyti tai, kokio dydžio žala galės atsirasti dėl jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dar kartą įvertinti atsakomybę dėl savo rizika atliktų veiksmų, kurie gali lemti žalos atsiradimą. Nuostolių numatomumas taip pat gali būti teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl atsakomybės ribojimo.

51Dėl kasacinio skundo teiginio, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas neišnagrinėjo E. D. 2006 m. kovo 29 d. prašymo dėl nuostolių, galinčių kilti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, ir taip atsirado žalos dėl teismo veiksmų, kurią privalo atlyginti valstybė pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija nurodo tai, kad šioje byloje nepareikštas ieškinio reikalavimas valstybei dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, dėl to aptariamo kasacinio skundo teiginio teisinis pagrįstumas nespręstinas, nes jis išeina už bylos nagrinėjimo dalyko ribų. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo neperžengti asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

52Dėl žalos, padarytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis, įrodinėjimo ir jos dydžio įvertinimo

53Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuota tik ieškovui E. D. priklausanti palėpės dalis, kurioje laikinai uždrausta vykdyti rekonstrukcijos darbus, tačiau nei techninių, nei teisinių galimybių atlikti bent dalį palėpės rekonstrukcijos darbų ieškovas neturėjo tiek dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tiek ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, vykdant rekonstrukcijos darbus jam priklausančiose patalpose neteisėtai pastūmus atitvarinę sienutę (pertvarą) 2,06 m toliau, nei ji galėjo būti teisėtai pastatyta. Tai, kad atsakovas neįvykdė įpareigojimo nugriauti ieškovo palėpės dalyje pastatytą atraminę sienutę, konstatuota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. sausio 13 d. akte. Žalą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas grindė tuo, kad dėl tų priemonių taikymo negalėjo būti vykdoma ieškovo ir UAB ,,Ištaka" 2003 m. rugsėjo 8 d. rangos sutartis dėl statybos rangos darbų palėpėje atlikimo, o pasibaigus bylinėjimuisi ir, atitinkamai, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, 2008 m. kovo 21 d. ieškovas sudarė naują rangos sutartį su UAB ,,Prolainas“ dėl rangos darbų, pagal kurią numatyta didesnė statybos darbų kaina. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino statybos darbų kainų skirtumą (t. y. darbų pabrangimą per taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį, per kurį ieškovas E. D. negalėjo atlikti palėpės rekonstrukcjos) ieškovo ateityje patirsiančiomis išlaidomis ir priteisė šių būsimų išlaidų atlyginimą.

54CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008). Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius.

55Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovas ieškinyje, priklauso ieškovui, o aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas atsikirtime į ieškinį, – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Mokslo ir technologijų parkas“ v. S. Č., bylos Nr. 3K-3-642/2006). Aptariama taisyklė aktuali ir įrodinėjant būsimą žalą, kuri grindžiama realia tikimybe, kad nuostoliai bus patirti ateityje. Kai dėl atsakingo už žalą asmens padaryto delikto žala dar nėra patirta nukentėjusio asmens, gali būti atlyginama tik tokia žala, kuri nukentėjusiojo yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ateityje ir jos atsiradimas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, privalo įrodyti, kad kainų skirtumas neišvengiamai egzistuos, kai atsakovas patirs išlaidas darbams. CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos įvykdymo prasme tai reiškia, kad teismui turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie pašalintų bet kokias abejones dėl tokios žalos atsiradimo ateityje. Pažymėtina, kad rangos sutarties kaina yra reliatyvi reikšmė, todėl tokiu atveju, kai žala įrodinėjama dviejų rangos sutarčių kainų skirtumo metodu, turi būti įvertinama kiekvienos iš tokios sutarties įrodomoji reikšmė ir ar jų pakanka padaryti išvadai, kad tokio dydžio išlaidos neišvengiamai bus patirtos ateityje.

56Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Dėl to teismas nustato reikšmingas faktines aplinkybes teisingam bylos išnagrinėjimui įvertinęs bylos įrodymų visumos ir kiekvieno iš jų atskirai įrodomąją reikšmę. Nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą svarbu įvertinti tų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, kurie pagrįstų ieškovo įrodinėjamą žalą ir jos dydį.

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. Jurgelionio firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008 išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas. Apskaičiuodamas nukentėjusio asmens dėl išlaidų dydį, nulemtą žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų, teismas tiria kiekvieną su tuo susijusį bylos įrodymą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-402/2012).

58Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, vertindami nuostolių dydį, rėmėsi ieškovo pateikta 2003 m. rugsėjo 8 d. sudaryta rangos sutartimi su UAB ,,Ištaka“ ir sutarties sąmatomis dėl statybos rangos darbų kainų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip pagrindu apskaičiuojant būsimą žalą, remtasi nurodyta ieškovo pateikta sutartimi, tačiau tinkamai neįvertinta atsakovo įrodinėjama aplinkybė, kad pagal sutartį rangovo UAB ,,Ištaka“ sąmatos sudarytos remiantis nuo 2006 m. sausio 14 d. įsigaliojusiais statinių statybos kainų nustatymo principais (2006 m. sausio 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-21 patvirtinto STR 1.05.06:2005 ,,Statinio projektavimas“ 6 priede nustatyti nauji statinių statybos kainų nustatymo principai), kurie sudarant 2003 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartį dar negaliojo. Šią aplinkybę nurodė atsakovas savo atsikirtimuose į ieškovo reikalavimą, remdamasis tokį vertinimą pateikusio specialių žinių turinčio P. Č. 2011 m. vasario 17 d. išvada. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiais atvejais, kai šalis pateikia įrodymų, iš kurių teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to kitos šalies pateikto įrodymo patikimumo, tai šiais atvejais pareiga įrodyti patikimumą to įrodymo, kuriuo remiasi bylos šalis, tenka jai pačiai. Taigi atsakovo pateikta P. Č. 2011 m. vasario 17 d. išvada turėjo būti įvertinta tuo aspektu, ar ji sukėlė pagrįstas abejones 2003 m. rugsėjo 8 d. rangos sutarties, kaip įrodymo, patikimumu ir, atitinkamai, ar taip ieškovui nebuvo perkelta pareiga įrodyti, kad rangos sutartyje esantys duomenys yra patikimi. Pažymėtina, kad įrodymo patikimumas gali būti įvertinamas ir nenustačius jo suklastojimo fakto.

59Kasacinio skundo argumentai dėl 2003 m. rugsėjo 8 d. rangos sutarties kaip įrodymo patikimumo yra susiję su faktinių aplinkybių išnagrinėjimu ir nustatymo fakto, ar ši sutartis gali būti patikimu duomenų šaltiniu, sprendžiant dėl statybos darbų kainų šios sutarties sudarymo metu ir dėl pačios sutarties sudarymo fakto. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to nurodytų faktinių aplinkybių išaiškinimas, įrodymų ir juose esančių duomenų patikimumo ir pakankamumo įvertinimas nustatant materialines CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas yra pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų prerogatyva.

60Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nuostolių dydį priteisė, neįvertinę byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteistų nuostolių negali būti vertinama teisiškai pagrįsta, teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, dėl to yra panaikintina ir byla perduotina nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

62Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl nuostolių, kurių... 6. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 192 352 Lt nuostolių... 7. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas adresu: (duomenys... 8. Atsakovas 2001 m. sausio–kovo mėn. gavo tuomečių namo bendraturčių... 9. 2003 m. balandžio 8 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi,... 11. Anot ieškovo, nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2007 m. vasario 7 d. dėl... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinys tenkintas... 14. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo... 15. Šalis, kreipusis į teismą su ieškiniu ir prašanti taikyti laikinąsias... 16. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 18. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išaiškino CK 6.249 straipsnio 1... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 21. Teismų priteistas statybos medžiagų ir darbų kainų skirtumas nepatenka į... 22. Apskaičiuodami statybos darbų ir medžiagų pabrangimą teismai vertino,... 23. Teismai netinkamai atskleidė įrodymų turinį ir juos įvertino pagal CPK... 24. Ieškovas savo neatidžiu elgesiu padėjo žalai atsirasti, taip dėl šalių... 25. Teismo liko neišnagrinėtas ieškovo E. D. 2006 m. kovo 29 d. prašymas... 26. Bylą nagrinėję teismai prieštaringai kvalifikavo, vienu atveju teigdami,... 27. Civilinė byla, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo... 28. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo B. M.... 29. Ieškovo E. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą... 30. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 31. Šios bylos atveju realius ieškovo ketinimus dėl palėpės rekonstrukcijos ir... 32. Teismų priteista nuostolių dėl rekonstrukcijos darbų pabrangimo atlyginimo... 33. Žalos dydis dėl atsakovo reikalavimu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių... 34. Dėl kasaciniame skunde nurodomos mišrios kaltės instituto taikymo... 35. Atsiliepime į kasacinį skundą nesutinkama su kasatoriaus nurodoma valstybės... 36. Kasatoriaus nurodomomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis vadovautis... 37. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į... 38. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų... 39. Asmeniui suteiktos teisės kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 42. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos žalos atlyginimui... 43. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu (tais... 44. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 46. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas konstatuotina, kad teismas,... 47. Dėl nukentėjusiojo veiksmų kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės už... 48. Kasacinis teismas, aiškindamas civilinės atsakomybės ypatumus dėl... 49. Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m.... 50. Kasaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo liko... 51. Dėl kasacinio skundo teiginio, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas... 52. Dėl žalos, padarytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis, įrodinėjimo ir... 53. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad taikytomis... 54. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 55. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 56. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymus,... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 58. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, vertindami nuostolių... 59. Kasacinio skundo argumentai dėl 2003 m. rugsėjo 8 d. rangos sutarties kaip... 60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...