Byla 2-998/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Konstrukta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konstrukta“ direktorės Ievos Antanaitytės-Genevičienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Konstrukta“.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų materialinių teisės normų, apibrėžiančių įmonės nemokumą kaip savarankišką pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą.

7Ieškovė UAB „Konstrukta“ direktorė Ieva Antanaitytė-Genevičienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovui UAB „Konstrukta“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti Arūną Gedeikį. Nurodė, UAB „Konstrukta“ akcininkai suteikė jai paskolas, už kurias įmonė įsigijo 505 000 vienetų UAB „Laikinosios sostinės projektai“ paprastųjų vardinių akcijų bei suteikė UAB „Laikinosios sostinės projektai“ 5 803 523,65 Lt paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Laikinosios sostinės projektai“ bankroto bylą, o 2011 m. liepos 7 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir pradėjo likvidavimo procedūrą. Tokiu būdu UAB „Konstrukta“ 5 803 523,65 Lt debitorinė skola tapo beviltiška, o įmonė tapo nemoki.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Konstrukta“ bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs pareiškėjo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Teismas iš atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad 2011 metais atsakovo turtas sudarė 6 309 298 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 158 Lt, atsakovas patyrė 291 779 Lt dydžio nuostolius. Tuo tarpu 2010 metais atsakovo turtą sudarė 6 309 005 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 410 Lt, o nuostoliai – 291 200 Lt. Iš atsakovo kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad 2 195 415,86 Lt dydžio atsakovo įsipareigojimo didžiausiam kreditoriui UAB „Baltvesta“ mokėjimo terminas nepraleistas. Iš atsakovo debitorių sąrašo teismas nustatė, kad didžiausias debitorius yra B UAB „Laikinosios sostinės projektai“, kurio reikalavimo dydis yra 5 803 523,65 Lt, o kiti debitoriniai įsiskolinimai sudaro 393,59 Lt. Teismas nelaikė pagrįstu ieškovės argumento, kad UAB „Laikinosios sostinės projektai“ debitorinė skola yra beviltiška, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Laikinosios sostinės projektai“ atsiskaitymas yra neįmanomas. Todėl teismas, įvertinęs atsakovo turto vertę (6 309 298 Lt) bei pradelstus įmonės įsiskolinimus (158 Lt), padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Konstrukta“ nėra nemokus Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Kitų bankroto bylos iškėlimo pagrindų egzistavimo teismas nenustatė. Teismas konstatavo, kad vien formalus skolos fakto nustatymas nėra pakankamas pagrindas iškelti UAB „Konstrukta“ bankroto bylą.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovė UAB „Konstrukta“ direktorė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atsakovo UAB „Konstrukta“ bankroto bylos iškėlimo klausimą. Ieškovė iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo 5 803 523,65 Lt debitorinis reikalavimas nebus patenkintas. Todėl ieškovė pateikė naują įrodymą – B UAB „Laikinosios sostinės projektai“ bankroto administratoriaus 2012 m. vasario 29 d. raštą, kuriame nurodyta, jog 2011 m. vasario 14 d. B UAB „Laikinosios sostinės projektai“ turto vertė buvo 14 538 913 Lt, iš kurių didžiąją dalį sudarė 14 500 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas. Visas šis nekilnojamasis turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. Pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina varžytinėse buvo patvirtinta 14 205 000 Lt, joms neįvykus, 2012 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimas nusprendė skelbti antrąsias varžytines bei nustatė 13 500 000 Lt pradinę kainą. Šios aplinkybės patvirtina, kad neliko net teorinių galimybių, kad atsakovui bus grąžinta debitorinė skola, dėl ko atsakovui keltina bankroto byla.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas tenkinamas.

14Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

15Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus ir tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykį (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 179 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-36/2012, 2011 m. spalio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2576/2011 ir t.t.). Tokiu būdu siekiama nustatyti tikrąsias bankroto bylos iškėlimo priežastis bei išvengti piktnaudžiavimo procesine teise kelti mokiam skolininkui bankroto bylą, kas gali sukelti ženklių neigiamų pasekmių ne tik pačiam skolininkui, bet ir jo darbuotojams, kreditoriams bei kitiems rinkos dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovo direktorė pateikė teismui atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, taip pat atsakovo kreditorių ir debitorių sąrašus (b.l. 21-24). Iš šių atsakovo direktorės pateiktų atsakovo finansinių dokumentų bei ieškinio argumentų matyti, kad atsakovo akcininkai suteikė paskolas atsakovui tam, kad šis suteiktų 5 803 523,65 Lt paskolą trečiajam asmeniui UAB „Laikinosios sostinės projektai“ (b.l. 1-2). Nors atsakovo kreditorių sąraše nurodyta, kad jis yra pradelsęs grąžinti iš viso 2 180 641,60 Lt savo akcininkams ar su jais susijusiems asmenims, atsakovo 2011 m. balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro tik 158 Lt (b.l. 21, 23). Be to, atsakovo direktorės pareiškime nurodyta, kad atsakovas paskolą trečiajam asmeniui suteikė su tikslu įgyti nekilnojamąjį turtą, tačiau trečiojo asmens bankroto administratorius nurodo, kad visas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas trečiojo asmens hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc (b.l. 1-2, 41). Iš šių atsakovo finansinių duomenų matyti, kad jie yra prieštaringi bei netikslūs, dėl ko vien remiantis šiais duomenimis negalima prieiti vienareikšmiškos išvados apie atsakovo realiai turimo turto vertę bei nustatyti atsakovo pradelstų įsipareigojimų realų dydį. Tuo tarpu teismas jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, siekiant surinkti papildomus įrodymus apie realią atsakovo finansinę būklę.

16Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, yra lyginami ne įmonės turimi įsipareigojimai ir sumos, mokėtinos per vienerius metus, o įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2387 ir kt.). Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas spręsdamas dėl įmonės nemokumo lygino įmonės balanse esančio turto vertę su per vienerius metus mokėtinomis sumomis, kurios sudaro 158 Lt, nevertindamas fakto, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai pagal atsakovo kreditorių sąrašą sudaro 2 180 798,67 Lt (b.l. 23).

17Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vertino netinkamus atsakovo finansinius duomenis, spręsdamas dėl atsakovo nemokumo, bei nepasinaudojo visomis procesinėmis galimybėmis įrodymams apie realią atsakovo finansinę būklę surinkti, tai yra teismas nepareikalavo, kad atsakovo direktorė pateiktų visus Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje išvardintus dokumentus, atspindinčius atsakovo finansinę būklę. Tuo atveju, jei teismas būtų nustatęs, jog minėtuose dokumentuose pateikta informacija yra neaiški ar prieštaringa, teismas būtų galėjęs pasinaudoti įstatymo suteikta prerogatyva kviesti į teismo posėdį atsakovo akcininkus, direktorę, finansininką ar kitus atsakovo vardu galėjusius veikti asmenis tam, kad būtų nustatyti realūs atsakovo įsipareigojimai (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d.) ir pan. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų galimų įstatyme numatytų veiksmų atsakovo tikrajai turtinei padėčiai nustatyti.

18Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo direktorė bankroto administratoriumi siūlo Arūną Gedeikį, kuris kaip atsakovo pagrindinio debitoriaus B UAB „Laikinosios sostinės projektai“ bankroto administratorius pasirašė šios įmonės vardu teismui pateiktą raštą (b.l. 41).

19Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Konstrukta“ direktorės Ievos Antanaitytės-Genevičienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus įrodymų rinkimo procese, sprendžiant dėl atsakovo nemokumo kaip savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo, bei turimus įrodymus apie atsakovo finansinę būklę įvertino netinkamai. Dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje prieita išvada, kad atsakovui nėra pagrindo kelti bankroto bylą dėl jo nemokumo negali būti laikoma objektyvia bei pagrįsta. Kadangi teisėjų kolegijai nebuvo pateikti visi Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti atsakovo finansiniai dokumentai, o byloje esančiuose atsakovo finansiniuose dokumentuose atsispindintys duomenys apie atsakovo turto vertę ir įsiskolinimų dydį yra prieštaringi, nėra galimybės apeliacinės instancijos teisme išspręsti klausimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo iš esmės. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Konstrukta“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai