Byla A-2805-624/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Dirvono (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas AB „Senoji Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–12), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 105 450,09 Eur žalą.

6Nurodė, kad pareiškėjas yra privatus ūkio subjektas turintis teisę žvejoti Baltijos jūroje. Žuvų išteklių naudotojams, žvejojantiems atviroje Baltijos jūroje, 2013 metų metinės žvejybos kvotos buvo paskirstytos 2013 m. kovo 26 d. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdyje. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą Žuvų išteklių naudotojai galėjo sugauti tik tokį kiekį tam tikros rūšies žuvies, kokio dydžio kvota jiems yra paskirta. Pagal galiojusias Žuvininkystės įstatymo nuostatas verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarką nustatė Ministerija. Kvotų skyrimo tvarką ir kvotas paskirsto taip pat Ministerija, ar jos įgaliota institucija. Žuvininkystės įstatyme nebuvo nustatyta konkreti kvotų paskirstymo tvarka, ji buvo nustatyta 2013 m. kovo 15 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintose Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklėse (toliau – ir Kvotų skirstymo taisyklės, Taisyklės). Šių taisyklių pagrindu kvotų skyrimo komisija 2013 m. kovo 26 d. paskirstė 2013 m. žvejybines kvotas. Ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-28 buvo patvirtinti žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiai. Įsakymu UAB „Banginis“ buvo patvirtinta net 76,182709 proc. perleidžiamųjų žvejybos teisių, kai kitoms įmonėms patvirtinta nuo 1 iki 6 proc. perleidžiamųjų žvejybos teisių ar kvotos visai nesuteiktos. Pareiškėjo teigimu, perleidžiamųjų žvejybos teisių apskaičiavimo metodika yra naudinga tik UAB „Banginis“, nes ji be konkurencijos gautų beveik visą šprotų žvejybos kvotą. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-492-4/2014, pripažino, kad Kvotų skirstymo taisyklių 19 punktas, tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007-2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007-2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktui. Teismas nurodė, kad kvotų skyrimas negalėjo būti nustatytas poįstatyminiu teisės aktu. Vadovaujantis padarytomis išvadomis, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-120-171/2014 panaikino Kvotų skyrimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalį, kuria UAB „Banginis“ buvo paskirta 1854 tonos strimelių ir 9521 tona šprotų. Panaikinus šią punkto dalį reiškia, kad Kvotų skyrimo taisyklių 19 punkte nurodytu metodu apskaičiuotos perleidžiamosios žvejybos teisės buvo apskaičiuotos neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, tuo atveju, jei nebūtų buvę atsakovo ir jo įgaliotų institucijų neteisėtų veiksmų skiriant kvotas, kvotos būtų skiriamos tarp visų žvejų, todėl atitinkamai žvejai būtų gavę didesnes kvotas, būtų sugavę daugiau žuvies, o ją pardavus būtų gavę didesnes pajamas. Kvotų paskirstymo taisyklių 19 punktas prieštaravo VAĮ 3 straipsnio 1 punktui ir todėl buvo panaikintas, kas atitinkamai įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus. Be to, toks kvotų paskirstymas užtikrino tik vienos bendrovės teises ir interesus. Patirtos žalos apskaičiavimą grindė Kvotų skyrimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 (galiojusios prieš 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintas taisykles) 34 punktu. Pareiškėjo apskaičiuotą žalos sumą sudaro 105 450,09 Eur. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes tik nuo atsakovo veiksmų priklausė, kokio dydžio kvotą pareiškėjas gaus. Būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas neturėjo teisės gaudyti daugiau šprotų, nes tai buvo draudžiama įstatymu ir todėl pareiškėjas patyrė nurodyto dydžio žalą.

7Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimo (I t., b. l. 93–101) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8Nurodė, kad Žuvininkystės tarnybos 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalies, kurioje UAB „Banginis“ paskirta 1854 tonų strimelių ir 9521 tonų šprotų žvejybos kvota, panaikinimas savaime negarantuoja, kad pareiškėjui 2013 metais būtų buvusi skirta didesnė žvejybos kvota. Ministerija, patvirtindama Kvotų skyrimo taisykles, vadovavosi Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas VAĮ 3 straipsnio 1 daliai prieštaraujančiu pripažino tik šių taisyklių 19 punktą ir tik todėl, kad šiame punkte įtvirtintas perleidžiamųjų žvejybos teisių kriterijus turėtų būti įtvirtintas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu, o tai reiškia, kad kriterijus nebuvo pripažintas neteisėtu iš esmės. Pareiškėjas patirtos žalos nepagrindė jokiais realiais įrodymais. Ankstesni sprendimai dėl kvotų skyrimo taip pat buvo nepagrįsti įstatymo nuostatomis ir galimai taip pat gali būti neteisėti, todėl pareiškėjui anksčiau skirtos kvotos galimai taip pat buvo skirtos neteisėtai. Todėl paskaičiuoti patirtos žalos praktiškai yra neįmanoma. Atkreipė dėmesį, kad Žuvininkystės tarnybos 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalimi taip pat ir pareiškėjui buvo paskirta kvota, o šią nuostatą panaikinus, atitinkamai ir pareiškėjui kvota 2013 metams taip pat buvo paskirta neteisėtai. Taip pat prieštaravo pareiškėjo argumentams dėl būsimų žuvies pardavimų. Šiuo aspektu nurodė, kad nėra aišku, kiek žuvies pareiškėjas būtų pagavęs (ar pvz. tam būtų palankios sąlygos), kad būtų pagautas norimas žuvies kiekis. Pabrėžė, kad tarp pareiškėjo minimos žalos ir atsakovo veiksmų priežastinio ryšio nėra.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (I t., b. l. 88–92) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

10Nurodė, kad pagal teismų praktiką, atitinkamo teisės akto (nuostatos) pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai, savaime nėra pagrindas taikyti valstybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytą atsakomybę, nes šios atsakomybės taikymą lemia individualių aplinkybių visuma. Pabrėžė, kad pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas neatliko, atitinkamai pareiškėjas negalėjo patirti nurodomos žalos.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Senoji Baltija“ skundą atmetė (II t., b. l. 88–94).

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija, vadovaujantis Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktu, 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punktu paskirstė 2013 metų metines žvejybos kvotas. Pagal Kvotų skyrimo taisyklių 19 punkto nuostatą paskirsčius šprotų žvejybos kvotas, UAB „Banginis“ atiteko didžiausias kvotų skaičius, nes ši bendrovė 2007-2012 metais sugavo daugiausiai šprotų (Kvotų skyrimo taisyklių 19 punkte įtvirtintas esminis kriterijus į kurį atsižvelgtina skiriant kvotas). Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-120-171/2014, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties išvadas, panaikino Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalį, kuria UAB „Banginis“, vadovaujantis Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktu, skirtos didžiausios strimelių ir šprotų kvotos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties Nr. I-492-4/2014 argumentus ir priimtą išvadą, Ministerija iš esmės neturėjo teisės būtent poįstatyminiu teisės aktu (t. y. Kvotų skyrimo taisyklių nuostatomis) nustatyti esminius ūkinės (žvejybos) veiklos ribojimus, kurių pagrindu skirstomos kvotos žuvų išteklių naudotojams. Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio ribojimai bei kvotų skyrimo sąlygos gali būti nustatyti tik įstatymu. Tuo tarpu kvotų skyrimo kriterijus ir ribojimus nustačius poįstatyminiu teisės aktu (kaip šiuo atveju Kvotų skyrimo taisyklėmis), toks Ministerijos veikimas teisėkūros srityje buvo pripažintas pažeidžiančiu VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą principą, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

14Pareiškėjas jam Ministerijos pareigūnų veiksmais padarytą žalą grindė tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Nr. I-120-171/2014 panaikinus Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalį, kuria UAB „Banginis“, vadovaujantis Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktu buvo paskirtos didžiausios strimelių ir šprotų kvotos, t. y. 2013 metams kvotų paskirstymą iš esmės pripažinus neteisėtu, pareiškėjui galimai būtų paskirta didesnė šprotų kvota, nes, jei nebūtų neteisėtų Ministerijos veiksmų, galimai būtų kitokia dalimi perskirstytos kvotos subjektams.

15Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. kovo 15 d. patvirtintų Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu įstatymui ir panaikintas, todėl pareiškėjo patirtos žalos dydis yra apskaičiuotinas vadovaujantis Ministerijos 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintomis Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklėmis, kurios nėra užginčytos ir galiojo skiriant šprotų žvejybos kvotas iki 2013 m. Ministerijos 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių 34 punkte buvo nustatyta, kad jeigu pagal naudotojų pateiktus prašymus šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotų neužtenka, visiems prašymus pateikusiems naudotojams šių rūšių žuvų žvejybos kvotos skiriamos pagal tai, kokią dalį naudotojo sugautų minėtų rūšių žuvų kiekis per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausimai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus) sudarė bendro paskutinių trejų metų visų naudotojų tam tikrų rūšių sugautų žuvų kiekio. Pareiškėjas 2010-2012 metais sugavo 3258 tonas šprotų, o tai sudaro 7,343 proc. Valstybei 2013 metais buvo skirta 12510 tonų šprotų kvota, todėl, skaičiuojant pagal nurodytą principą, pareiškėjui būtų skirta 918 tonų kvota, tačiau pareiškėjui buvo skirta tik 583 tonos, t. y. 335 tonomis mažiau. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2013 metais sugautų ir parduotų šprotų tonos kaina buvo 1086,86 Lt, todėl pareiškėjas už 335 tonas šprotų būtų gavęs 364098,10 Lt pajamų (arba 105450,09 Eur). Pareiškėjas šią sumą įvardijo kaip negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų.

16Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, CK 6.271 straipsniu, 6.249 straipsniu. Vertinant prašomos priteisti turtinės žalos galimybę nustatyta, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą sieja su negautomis pajamomis, kurios iš esmės būtų gautos, jei, kaip jis pats nurodo, nebūtų konstatuotas viešojo administravimo institucijos veiksmų neteisėtumas. Nustatyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. kvotų skyrimas iš esmės buvo panaikintas, pareiškėjas patirtą žalą paskaičiavo vadovaujantis teismine tvarka nepanaikintomis iki 2013 metų galiojančiomis Kvotų skyrimo taisyklėmis, be kita ko paskaičiavęs, kad pagal sugautos žuvies kiekį per 2010-2012 metus, pareiškėjui turėjo būti skirta 335 tonomis didesnė kvota, nei buvo skirta Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punktu.

17Byloje nebuvo ginčo, kad kvotos 2013 metams (ir pareiškėjo atžvilgiu) buvo patvirtintos vadovaujantis Kvotų skyrimo taisyklių 19 punkto nuostata, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi dalyje buvo pripažinta prieštaraujančia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatai. Tuo tarpu pareiškėjas negautą pelną apskaičiuodamas pagal iki 2013 m. galiojusias Kvotų skyrimo taisyklių nuostatas (esamu momentu nebegaliojančias), šiuo aspektu (padarytos žalos) dėstomus argumentus iš esmės grindė tik galimomis prielaidomis.

18Pareiškėjo teigimu, UAB „Banginis“ skirtą kvotos dydį panaikinus, panaikintos kvotos dalis galimai galėtų būti skirta pareiškėjui. Taigi pareiškėjo prašoma priteisti suma (žala) iš esmės grindžiama galimai galėjusia būti pareiškėjui skirta didesne kvotų dalimi (918 tonų vietoje 583), tačiau, vien tik šiuo pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas būtų sugavęs 335 tonomis daugiau žuvies. Atitinkamai sugauto didesnio kiekio pardavimas bei apskaičiuoto 105450,09 Eur pelno gavimas taip pat vertinti tik kaip prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Pareiškėjo minimos su pardavėjais sudarytos sutartys galimo žuvies pardavimo fakto taip pat nepatvirtina. Taigi, tiek šiuo aspektu (patirtos žalos apskaičiavimas) nurodyti pareiškėjo argumentai, tiek prie skundo pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas realiai patyrė tokio dydžio turtinę žalą (nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad reali žala, kurią pareiškėjas skundo argumentais įrodinėja patyręs, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, kaip šiuo atveju žalos fakto, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Šiuo aspektu papildomai pažymėta, kad, kaip akcentavo ir atsakovo atstovas, pareiškėjas apskaičiuodamas patirtą žalą vadovaujasi Ministerijos 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintomis ir esamu momentu negaliojančiomis Kvotų skyrimo taisyklių nuostatomis, kurių 19 punkte įtvirtinti esminiai ūkinės veiklos sąlygas ribojantys kriterijai, kurie, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, taip pat nebuvo nustatyti įstatymu, todėl negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad pareiškėjas iš esmės pats savo nuožiūra apsiskaičiuodamas negautą kvotų dalį bei dėl to patirtą žalą už 2013 metus, pagrįstai vadovaujasi Ministerijos 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintomis taisyklėmis. Tuo tarpu pareiškėjas būtent šių negaliojančių taisyklių pagrindu hipotetiškai apskaičiavo patirtą žalą, kurią ir prašo priteisti nagrinėjamoje byloje. Pabrėžta, jog bendro žuvų sugavimo, ar tam tikrų rūšių žuvų sugavimo limitą, kaip vieną iš žvejybos reglamentavimo priemonių, taip pat žvejybos kvotų skyrimo tvarką bei kvotas paskirstyti žuvų išteklių naudotojams įstatymu priskirta tik Ministerijai (Žuvininkystės įstatymo 10 str. 4, 7 dalys), todėl pareiškėjo argumentai dėl žalos apskaičiavimo (papildomai priskaičiuojant kvotas) pagrindo laikyti nepagrįstais.

19Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas šios administracinės bylos nagrinėjimo metu yra patyręs tokią žalą, kokią prašo priteisti. Atitinkamai tuo pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkintinas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str.).

20III.

21Pareiškėjas AB „Senoji Baltija“ apeliaciniame skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žemės ūkio ministerijos, atlyginti 105 450,09 Eur žalą pareiškėjui bei atlyginti pareiškėjui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 99–105).

22Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad administraciniai teismai šprotų kvotų 2013 metams paskirstymą pripažino neteisėtu, šis paskirstymas teisiškai nebegalioja ir negali būti laikomas pagrįstu. Tačiau perskirstyti kvotų, kad žuvį būtų galima gaudyti faktiškai, nebeįmanoma, kadangi valstybei suteikta kvota galioja tik tiems konkretiems metams ir negali būti perkeliama vėlesniems. Atsižvelgiant į tai, galima tik apskaičiuoti žalą, kurią patyrė pareiškėjas, gavęs mažesnę kvotą, nei turėjo būti nustatyta, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Priešingu atveju būtų beprasmiai teismų sprendimai, pripažinę šprotų žvejybos kvotų paskirstymą neteisėtu nuo pat neteisėtų teisės aktų priėmimo dienos – nors UAB „Banginis“ skirta šprotų žvejybos kvota buvo panaikinta nuo pat jos skyrimo (retrospektyviai), UAB „Banginis“ vis tiek žvejojo šprotus šios kvotos apimtyje ir šios faktinės situacijos pakeisti nebeįmanoma. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad pareiškėjas nepatyrė jokios žalos, daro akivaizdžiai nepagrįstą išvadą, kadangi UAB „Banginis“ gaudė neteisėtai jam skirtą kvotą šprotų, šios kvotos perskirstyti nebėra galimybės, teismai pripažino atsakovo veiksmus neteisėtais, situacijos pakeisti šiuo metu nebeįmanoma, tačiau pareiškėjo teisę į žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas vis tiek neigia.

23Pažymi, kad pareiškėjas ir neteigė, jog nebegaliojančios žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės (2009 m. liepos 10 d. Nr. 3D-500 redakcija) turėjo būti automatiškai taikomos šprotų žvejybos kvotoms skirstyti. Pareiškėjas šiuo aktu rėmėsi siekdamas parodyti, jog iki neteisėto kvotų paskirstymo kvotos buvo skirstomos kitokiu principu ir pareiškėjas bei kiti žvejai gaudavo ženkliai didesnes šprotų žvejybos kvotas. Todėl pareiškėjas šiuo aktu pasinaudojo kaip istoriniu metodu netektai žvejybos kvotos daliai apskaičiuoti. Teigia, kad 2013 m. kovo 15 d. taisyklių dalį, sąlygojančią šprotų kvotų skirstymą, pripažinus neteisėta ir ją panaikinus, pagal bendrą teisinės sistemos tvarką ir logiką turėtų galioti senosios taisyklės.

24Tvirtina, jog vien tai, kad žala patirta ne dėl netekto turėto turto ar jo sužalojimo, o dėl negautų pajamų, neduoda pagrindo teismui teigti, jog pareiškėjas žalos dydį grindžia prielaidomis. Nurodo, kad pareiškėjo pagautų šprotu kiekiai ankstesniais metais ir jų pardavimo kaina byloje pagrįsti rašytiniais įrodymais. Teigia, kad pareiškėjui sugauti 335 tonas žuvies yra visiškai nesudėtinga. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas žvejoja net septyniais laivais. Be to, žvejybos kvotos tam ir nustatomos, kad būtų pagautas tik ribotas kiekis žuvų, siekiant jas išsaugoti, kadangi žvejų įmonių laivų techniniai pajėgumai yra žymiai didesni. Pažymi, kad sutartis pareiškėjas buvo sudaręs ne su pardavėjais, o su žuvies pirkėjais. Antra, teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie vien tik vienai įmonei 2013 metais parduotus didelius kiekius šprotų, apie sudarytą bendradarbiavimo sutartį, įsipareigojant iki 2013 metų pabaigos supirkti visą (bet kokį kiekį) pareiškėjo pagautą žuvį, įskaitant šprotus.

25Teigia, kad jei pareiškėjas žalą yra patyręs, tačiau, teismo nuomone, žala yra mažesnė, nei nurodo pareiškėjas, teismas turėtų ne visiškai atmesti prašymą atlyginti žalą, o priteisti atlyginti žalą tokio dydžio, koks, teismo nuomone, yra įrodytas.

26Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 114–121).

27Pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalį, savaime nėra garantuojama, kad pareiškėjui 2013 m. būtų buvusi priskirta didesnė žvejybos kvota. Taisyklių 19 punkte įtvirtintas perleidžiamųjų žvejybos teisių kriterijus, nustatantis „istoriškumo principą“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 nebuvo pripažintas neteisėtu iš esmės. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui vadovaujantis tomis pačiomis Taisyklių nuostatomis, 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalimi, taip pat buvo paskirtos 2013 m. žvejybos kvotos, todėl mano, kad pareiškėjui kvota už 2013 m. paskirta taip pat neteisėtai. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo „nuostoliai“ nepagrįsti jokiais įrodymais ir visiškai nelogiškai skaičiuojami pagal negaliojančias Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291. Pažymi, kad ankstesni sprendimai dėl kvotų skyrimo buvo nepagrįsti įstatymo nuostatomis ir galimai taip pat yra neteisėti, todėl ankstesniais metais pareiškėjui skirtos kvotos galimai yra skirtos neteisėtai, atsižvelgiant į tai, mano, kad „nuostolių“ paskaičiuoti praktiškai net neįmanoma.

28Pažymi, kad nors pareiškėjas nurodo, kad buvo pasirengęs sugauti reikiamą žuvies kiekį, tačiau niekas negali pasakyti, ar būtų buvusios palankios oro sąlygos šprotų ir strimelių žvejybai ir ar pareiškėjas būtų sugavęs norimą pagauti kiekį. Nurodo, kad priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis. Ministerija nėra atlikusi pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų ar neveikė taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, dėl to pareiškėjas nepatyrė žalos, todėl nėra ir priežastinio ryšio.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 123–127).

30Pažymi, kad pagal teismų suformuotą praktiką, Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės akto norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas norminėje administracinėje byloje dėl valdžios institucijų priimtų aktų pripažinimo prieštaravusiais aukštesnės galios teisės aktams, savaime nėra pagrindas taikyti valstybei CK 6.271 straipsnyje numatytą atsakomybę, kadangi jos taikymą kiekvienoje individualioje byloje lemia tik tai bylai reikšmingų aplinkybių visuma. Pažymi, kad nei atsakovas, nei Žuvininkystės tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas galėtų patirti žalą. Pareiškėjo žala negali būti apskaičiuojama pagal negaliojantį teisės aktą, kuris taip pat galimai prieštarautų VAĮ nuostatoms. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 Žuvininkystės įstatyme galėjo būti įtvirtinti ne „istoriškumo“, o visai kiti žvejybos kvotų skyrimo principai ir kriterijai.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

34Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su žemės ūkio ministro veikla, vykdant norminį reglamentavimą, atlyginimo, t. y. su žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintomis Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklėmis, nustačiusiomis tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį paskirsčius 2013 metų žvejybos kvotas, jam, vietoje 918 tonų šprotų kvotos, teko 583 tonų šprotų kvota.

35Žuvininkystės įstatymas (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2193 redakcija), be kita ko, Nustatė žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija (Žvejybos įstatymo 10 str. 4 d.). Žvejybos reglamentavimo priemonės gali būti šios: 1) bendro žuvų sugavimo ar tam tikrų rūšių žuvų sugavimo limitų nustatymas; 2) leidžiamų žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų nustatymas; 3) žvejybos laivų skaičiaus nustatymas; 4) minimalaus gaudomų žuvų dydžio nustatymas; 5) žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose; 6) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas; 7) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos zonos ribų nustatymas; 8) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos barų ribų nustatymas; 9) žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymas (Žvejybos įstatymo 10 str. 3 d., 2010 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XI-1141 redakcija). Žvejybos kvotų skyrimo tvarką nustato ir kvotas žuvų išteklių naudotojams paskirsto Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija (Žvejybos įstatymo 10 str. 7 d.). Vadovaudamasis Žuvininkystės įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, Žemės ūkio ministras 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtino Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, kuriose, be kita ko, buvo nustatyta: naudotojams, teisėtais pagrindais valdantiems į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktus ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtus Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, trejiems metams suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės taisyklių 16 punkte nurodytoms Lietuvos Respublikai skiriamos menkių, strimelių ir šprotų žvejybos kvotos dalims (Taisyklių 17 p.); kiekvienam taisyklių 17 punkte nurodytam naudotojui suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to naudotojo 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis, ne didesnis nei naudotojui skirta kvota) dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio (Taisyklių 19 p.); pirmą kartą naudotojams suteikiamas perleidžiamųjų žvejybos teisių dydis (procentais), komisijos apskaičiuotas šių taisyklių 18–19 punktuose nustatyta tvarka, patvirtinamas Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu, kuris skelbiamas Žuvininkystės tarnybos interneto tinklalapyje. Apskaičiuotas perleidžiamųjų žvejybos teisių dydis (procentais) apvalinamas iki šešto skaičiaus po kablelio (Taisyklių 20 p.); komisija pirmajame einamųjų metų komisijos posėdyje, atsižvelgdama į naudotojams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises ir į perleidžiamųjų žvejybos teisių ar jų dalies perdavimą kitiems naudotojams, apskaičiuoja kiekvienam naudotojui tenkančią žvejybos kvotą, sumažina žvejybos kvotas šių taisyklių 14 ir 25 punktuose nustatytais atvejais ir apie galutinį žvejybos kvotos dydį informuoja naudotojus komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Apskaičiuotas žvejybos kvotos dydis apvalinamas iki sveiko skaičiaus tonomis (Taisyklių 26 p.).

36Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos 2013 m. kovo 26 d. posėdyje priimto protokolo Nr. ŽKB-2 (6.1) 2.12 punktu 2013 metais žuvų išteklių naudotojams, žvejojantiems atviroje Baltijos jūroje, buvo paskirtos metinės žvejybos kvotos, pagal kurį (skirstymą), be kita ko, pareiškėjui teko 583 tonų šprotų kvota, UAB „Baltijos žuvys“ – 388 tonų šprotų kvota, E. N. individualiai įmonei – 0 tonų šprotų kvota, UAB „Baltlanta“ – 205 tonų šprotų kvota, UAB „Starkis“ – 1 tonos šprotų kvota, ir UAB „Stekutis“ – 1 tonos šprotų kvota ir t. t. Visų didžiausia šprotų kvota – 9 521 tonos – teko UAB „Banginis“ (I t., b. 30–34). BUAB „Baltijos žuvys“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Baltlanta“, UAB „Starkis“ ir UAB „Stekutis“ pasikreipus į teismą su skundais dėl minėto Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalies, kuria UAB „Banginis“ paskirta 1 854 tonos strimelių ir 9 521 tonos šprotų kvota, panaikinimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Taisyklių 17 ir 19 punktai tiek, kiek juose nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007–2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 2 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktams. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. kovo 27 d. sprendimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Taisyklių 19 punktas (2013 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-197 redakcija) tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007–2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-120-171/2014, patenkino BUAB „Baltijos žuvys“, E. N. individualios įmonės, UAB „Baltlanta“, UAB „Starkis“ ir UAB „Stekutis“ skundus ir panaikino Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalį, kuria UAB „Banginis“ paskirta 1 854 tonų strimelių ir 9 521 tonos šprotų kvota (I t., b. l. 44–51), šis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi paliktas nepakeistas (I t., b. l. 52–62).

37Nagrinėjamoje byloje pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad: atsižvelgiant į tai, jog administraciniai teismai šprotų kvotų, kurios galioja suteiktiems metams, paskirstymą pripažino neteisėtu, šis paskirstymas nebegalioja ir negali būti laikomas pagrįstu, UAB „Banginis“ skirta šprotų kvota, atsižvelgiant į Konstitucijos, Konkurencijos įstatymo nuostatas, teisingumo ir sąžiningumo principus, turėtų būti perskirstyta pareiškėjui ir kitoms įmonėms. Kadangi dėl specifinio kvotų galiojimo tik vieniems metams tai nėra įmanoma, pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kurios dydis apskaičiuotinas vadovaujantis tvarka, kuri galiojo skirstant šprotų žvejybos kvotas iki 2013 metų ir pagal kurią pareiškėjui 2013 metams būtų skirta 918 tonų šprotų kvota. Vidutinė pareiškėjo 2013 metais sugautų ir parduotų šprotų tonos kaina buvo 1 086,86 Lt, todėl pareiškėjas už 355 tonas šprotų butų gavęs 364 098 Lt (105 450,09 Eur) pajamų, kurios ir sudaro jam padarytą žalą.

38Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.

39Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nėra pagrįstas. Visų pirma, pasisakant dėl ginčo ribų apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės konstatavo atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos buvimą, nėra pagrįsti: CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios sąlygos, kurių buvimą paprastai turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str. 4 d., 58 str. ), yra kumuliatyvios, t. y. nesant bent vienos iš jų, valstybės civilinė atsakomybė neatsiranda. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo reikalavimo valstybei dėl žalos atlyginimo netenkino esant neįrodytai vienai iš būtinų sąlygų – žalai – valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, nekonstatavo kitų sąlygų buvimo / nebuvimo.

40Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, privalėjęs įrodyti esant minėtas būtinas sąlygas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, to nepadarė: administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010; 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008). Taigi ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ab initio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011). Tokios pačios pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir tuomet, kai žala yra siejama su valstybės institucijų veiksmais, atliktais teisinio reglamentavimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo atitinkama teisės akto norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas norminėje administracinėje byloje dėl atitinkamų valdžios institucijų priimtų aktų pripažinimo prieštaravusiais aukštesnės galios teisės aktams, savaime nėra pagrindas taikyti valstybei CK 6.271 straipsnyje numatytą atsakomybę, kadangi šios atsakomybės taikymą kiekvienoje individualioje byloje lemia tik tai bylai reikšmingų aplinkybių visuma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-69/2012; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-521-143/2015). Taigi teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, inter alia (be kita ko) nenusižengdamas iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priima sprendimą, ar tuo konkrečiu atveju yra pagrindas valstybei atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, tame tarpe – ir siejamų su vykdomu norminiu teisiniu reglamentavimu.

41Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146‑1897/2008, 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Be to, CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, teisiškai reikšmingu ir pakankamu gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

42Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, turėjęs pagrįsti, kad dėl Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui prieštaraujančios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Taisyklių 19 punkto nuostatos patyrė žalą, t. y. kad tarp minėtos veikos ir atsiradusios, kaip teigiama, žalos yra priežastinis ryšys, teisėjų kolegijos vertinimu, to nepadarė: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Taisyklių 19 punktą tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007–2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms pripažino konstatavęs, jog Taisyklių 19 punkte įtvirtintas kriterijus, nustatantis esmines ūkinės veiklos sąlygas ir ribojimo kriterijus, nėra numatytas įstatyme, todėl žemės ūkio ministras, poįstatyminiame teisės akte nustatydamas šį kriterijų, veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą principą, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, t. y. šioje byloje nėra nustatyta, kad Taisyklių 19 punktas nurodyta apimtimi, be jame aptarto Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, prieštaravo ir kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms; nei Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. V1-28, kuriuo vadovaujantis Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos 2013 m. kovo 25 d. posėdžio protokolu Nr. ŽKB-1 (6.1) patvirtinti Žuvų išteklių naudotojams suteiktinų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiai, pagal kuriuos pareiškėjui teko 4,668737 proc. šprotų perleidžiamųjų teisių dydis (I t., b. l. 28–29), nei Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos 2013 m. kovo 26 d. posėdyje priimto protokolo Nr. ŽKB-2 (6.1) 2.12 punkto dalis, kuria 2013 metams pareiškėjui AB „Senoji Baltija“ paskirta 583 tonų šprotų kvota, nėra nei ginčyti (byloje nėra duomenų, kad tokie skundai būtų priimti teisme), nei panaikinti, todėl savaime nėra jokio pagrindo teigti, jog AB „Senoji Baltija“ galėjo ir turėjo būti paskirta didesnė nei 583 tonų šprotų kvota; netgi vertinant, kad šiais administraciniais aktais nustatytos aplinkybės ir faktai nėra prejudiciniai (ABTĮ 58 str.) ir gali būti ginčijami nagrinėjamoje administracinėje byloje, pareiškėjo skundo teiginiai, kad jam turėjusios tekti šprotų žvejybos kvotos dydis gali būti apskaičiuojamas vadovaujantis tvarka, kuri galiojo skirstant šprotų žvejybos kvotas iki 2013 metų, pagal kurią pareiškėjui 2013 metams būtų skirta 918 tonų šprotų kvota, nėra pagrįsti: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės, kurių nuostatomis pareiškėjas mano esant galima vadovautis skaičiuojant jam 2013 metais tenkančią šprotų kvotos dalį, buvo panaikintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-79, todėl, nustatant žvejybos Baltijos jūroje kvotas 2013 metams, jomis nėra galima vadovautis; kitų pagrįstų argumentų, pagrindžiančių teiginius, kad jam 2013 metams galėjo ir turėjo būti skirta 918 tonų šprotų kvota, pareiškėjas nenurodė.

43Pareiškėjas, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai), t. y. pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai, kad jis turėjo visas galimybes pagauti ir parduoti jo nurodytą kiekį, viršijantį jam skirtą kvotą, šprotų, jau grindžiamas prielaidomis, kadangi pagaunamos žuvies kiekis, kaip pagrįstai nurodė kita bylos proceso šalis, priklauso ne vien nuo turimų priemonių kiekio ir tinkamumo bei žuvies paklausos rinkoje, bet ir nuo aplinkybių, kurios nepriklauso nuo jo valios (oro sąlygų, šprotų buvimo ir pan.), todėl vien dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai dėl jam padarytos žalos pirmosios instancijos teismo galėjo būti įvertinti kaip neįrodyti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei teigė, nei pateikė įrodymus, kad 2013 metais visa Lietuvos Respublikai skirta šprotų kvota buvo panaudota.

44Taip pat pažymėtina, kad negautos pajamos negali būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-336/2008; 2014 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „AB Danske Bank A/S“ v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-447/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti ir pateikti įrodymai – sąskaitos-faktūros dėl žuvies pardavimo, sutartys ir kt. – nepatvirtina jį patyrus nuostolius Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies prasme: pateikti įrodymai įgalina apskaičiuoti tik vidutines pajamas, gautas pardavus nurodytą kiekį šprotų, neatskaičius jokių tokios veiklos sąnaudų ir mokesčių. Tačiau pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas, pardavęs jo nurodytą kiekį šprotų, būtų gavęs pajamų Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad 2014 metais dalį jam skirtos šprotų kvotos, kaip matyti iš pateiktų įrodymų (II t., b. l. 67–79), pareiškėjas iškeitė į kitų rūšių žuvies (menkės) kvotas.

45Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Pareiškėjo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas AB „Senoji Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi... 6. Nurodė, kad pareiškėjas yra privatus ūkio subjektas turintis teisę... 7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 8. Nurodė, kad Žuvininkystės tarnybos 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio... 10. Nurodė, kad pagal teismų praktiką, atitinkamo teisės akto (nuostatos)... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų... 14. Pareiškėjas jam Ministerijos pareigūnų veiksmais padarytą žalą grindė... 15. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. kovo 15 d.... 16. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 17. Byloje nebuvo ginčo, kad kvotos 2013 metams (ir pareiškėjo atžvilgiu) buvo... 18. Pareiškėjo teigimu, UAB „Banginis“ skirtą kvotos dydį panaikinus,... 19. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas šios... 20. III.... 21. Pareiškėjas AB „Senoji Baltija“ apeliaciniame skunde prašo priteisti iš... 22. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad administraciniai teismai šprotų... 23. Pažymi, kad pareiškėjas ir neteigė, jog nebegaliojančios žemės ūkio... 24. Tvirtina, jog vien tai, kad žala patirta ne dėl netekto turėto turto ar jo... 25. Teigia, kad jei pareiškėjas žalą yra patyręs, tačiau, teismo nuomone,... 26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 27. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus 2013 m.... 28. Pažymi, kad nors pareiškėjas nurodo, kad buvo pasirengęs sugauti reikiamą... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio... 30. Pažymi, kad pagal teismų suformuotą praktiką, Konstitucinio Teismo... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta... 34. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas... 35. Žuvininkystės įstatymas (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2193... 36. Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos... 37. Nagrinėjamoje byloje pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad:... 38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą... 39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka,... 40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, privalėjęs įrodyti... 41. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad... 42. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, turėjęs pagrįsti, kad dėl Viešojo... 43. Pareiškėjas, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi... 44. Taip pat pažymėtina, kad negautos pajamos negali būti suprantamos kaip visa... 45. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140... 47. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ apeliacinį skundą... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą... 49. Nutartis neskundžiama....