Byla 2S-2140-436/2017
Dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdomosiose bylose Nr. 0085/16/00565 ir Nr. 0085/16/00567, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Roberus“, akcinė bendrovė „DNB“ bankas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-20114-886/2017 pagal pareiškėjo D. N. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdomosiose bylose Nr. 0085/16/00565 ir Nr. 0085/16/00567, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Roberus“, akcinė bendrovė „DNB“ bankas.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese taikymo.
    2. Pareiškėjas D. N. kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolio R. B. vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0085/16/00565 ir Nr. 0085/16/00567.
    3. Prašyme nurodė, kad antstolis R. B. vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2015 m. liepos 27 d. vykdomąjį įrašą dėl 58 984,89 Eur skolos, 15 720,36 Eur palūkanų ir 1 315,03 Eur delspinigių išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo AB „DNB“ banko naudai, vykdymui buvo pateikti du vykdomieji raštai. Vykdomoji byla 2016 m. spalio 20 d. buvo sustabdyta šalims susitarus, kad pareiškėjas butą apdraus ir mokės kas mėnesį 200 Eur dydžio įmokas. Pareiškėjas įsipareigojimus išieškotojui vykdė tinkamai, tačiau išieškotojas 2017 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą atnaujinti priverstinio vykdymo procesą. Vykdomoji byla 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymu buvo atnaujinta, antstolis 2017 m. gegužės 4 d. paskelbė pranešimą apie varžytines dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), pardavimo už 51 280 Eur kainą. Patvarkyme nurodyta išieškoma suma nebuvo koreguota, atsižvelgiant į vėliau sumokėtas įmokas. Be to, apie varžytynes nebuvo pranešta nei pareiškėjui, nei jo kuratorei. Kaina nustatyta netinkamai. Butas iš varžytynių buvo parduotas UAB „Roberus“. 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo teigimu, laikinoji apsaugos priemonė taikytina, nes buto pirkėjui sumokėjus kainą ir surašius varžytynių aktą, teismo sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
    1. Pareiškėjo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosios bylose – suformuluotas netinkamai, prašymo faktinis pagrindas nesutampa su pareiškėjo skundo dėl antstolių veiksmų dalyku (reikalavimu), nepateikti jokie duomenys apie prašomas sustabdyti vykdomąsias bylas, nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes.
    2. Skunde dėl antstolio veiksmų pareikštas prašymas sustabdyti vykdomąją bylą laikytinas procesiniu prašymu vykdymo procese, kurį antstolis išsprendžia, priimdamas patvarkymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio priimtu patvarkymu, turi teisę jį apskųsti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad antstolis dėl jo prašymo sustabdyti vykdomąją bylą yra priėmęs patvarkymą, ir kad pareiškėjas tokį patvarkymą laiko neteisėtu.
    3. Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas nenurodė, kurie konkretūs antstolio veiksmai yra neteisėti, ir kokie konkretūs bei kada priimti antstolio patvarkymai yra skundžiami. Taigi, pareiškėjo prašymas nėra preliminariai pagrįstas, pareiškėjas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas be pagrindo sprendė, kad pareiškėjo prašymas yra su trūkumais. Keli neesminiai trūkumai nesudaro pagrindo prašymo netenkinti.
    2. Teismas netinkamai įvertino skundo preliminarų pagrįstumą, kadangi nebuvo pagrindo spręsti, jog iš pateiktų duomenų pareiškėjo skundas yra preliminariai nepagrįstas.
    3. Antstolis, gavęs skundą dėl jo veiksmų, kuriame kartu yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pats tokio prašymo nesprendžia, o siunčia skundą teismui, todėl teismo argumentai apie tai, jog antstolis turėjo spręsti pareiškėjo prašymą pats, prieštarauja civilinio proceso normoms ir yra niekuo nepagrįsti.
    4. Prašyme išdėstytos aplinkybės pagrindžia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, susijusius su vykdomu pareiškėjo turto pardavimu, tuo tarpu vykdant išieškojimą ir pardavus turtą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti apskritai neįmanomas.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Apelianto skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai nepagrįstas: skolininkas ir jo kuratorė buvo tinkamai informuojami apie vykdomosios bylos eigą; netiksli skolos suma nėra pagrindas nevykdyti varžytynių; buto įkainojimas skolininko nebuvo ginčijamas, - todėl teismas tinkamai įvertinęs šią aplinkybę priėmė teisėtą nutartį netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
    2. Teismas tinkamai įvertino, kad stabdyti vykdymo veiksmus dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo paskelbtos varžytynės, įvykdymo užtikrinimo nėra pagrindo, kadangi varžytynės jau yra įvykę. Akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas nesusijęs su pareikšto skundo reikalavimais, todėl ir negalėjo būti tenkinamas.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimams užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliantas kartu su skundu pateikė antstolio R. B. 2017 m. gegužės 4 d. pranešimą apie paskelbtas varžytynes Nr. S-0497, taip pat pranešimą apie elektroninių varžytynių pabaigą. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. birželio 29 d. antstolio R. B. patvarkymą Nr. S-742 dėl advokatės K. Č., atstovaujančios D. N. skundo netenkinimo, 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą Nr. S-3544 dėl areštuoto turto vertės nustatymo, ekspertizės išvadą dėl turto vertės, 2017 m. liepos 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-85-7261. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytais dokumentais yra grindžiami atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, šalys šių įrodymų pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės pateikti, teismas šiuos naujai pateiktus rašytinius įrodymus priima (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 338 str.).
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 14-3229/2015 07 27 dėl 76 238,90 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. N.. Skolos įvykdymas užtikrintas hipoteka (įkeistas 2-jų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (patikslintas adresas - ( - ). 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas skolininko kuratore paskyrė jo motiną N. N.. 2016 m. rugsėjo 20 d. antstolis patvarkymu Nr. S-3544, vadovaudamasis UAB „Jungtinis verslas“ atliktu turto vertės nustatymo ekspertizės aktu, nustatė 64 100 Eur buto vertę. Šis patvarkymas išsiųstas kuratorei antstoliui žinomais dviem adresais (kuratorės gyvenamosios vietos adresu ir įkeisto buto adresu). 2016 m. spalio 12 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės už pradinę 80 proc. nuo turto vertės kainą (51 280 Eur). Pranešimas apie varžytynes išsiųstas pareiškėjui jau nurodytais antstoliui žinomais dviem adresais. 2016 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. S-3698 vykdymo veiksmai buvo sustabdyti gavus išieškotojo raštą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (skolininkas su banku susitarė dėl dalinio skolos dengimo). 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S-0426 antstolis, gavęs banko prašymą, atnaujino išieškojimą. Šį patvarkymą kuratorė N. N. gavo pasirašytinai 2017 m. balandžio 28 d. 2017 m. gegužės 4 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės už pradinę 51 280 Eur kainą, pranešimas pareiškėjui vėl buvo išsiųstas antstoliui žinomais dviem adresais. Būtent šį pranešimą skundu skundžia pareiškėjas kartu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus.
  4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo, atstovaujamo advokatės K. Č., prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, su kuo nesutinka apeliantas, skųsdamas teismo nutartį dėl procesinės teisės normų pažeidimų – netinkamo faktinių aplinkybių ir pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vertinimo (CPK 144 str. 1 d., 185 str.).
  5. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo paduotas CPK 510 straipsnio 2 dalies tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato procedūrą, taikomą tuo laikotarpiu, kai asmuo pateikia antstoliui skundą dėl jo procesinių veiksmų ar neveikimo ir siekia, jog iki antstolio patvarkymo dėl skundo priėmimo būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė teismui ir skundo, paduoto antstoliui dėl jo veiksmų, kopiją.
  6. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
  7. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Cituojama formuluotė neįpareigoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodantį asmenį pateikti visus jo reikalavimų turinį patvirtinančius įrodymus, jo pareiga tik išdėstyti tikėtinas aplinkybes, rodančias, jog jo skundas turi galimybę būti patenkintu. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjas nurodė, kad antstolis yra paskelbęs varžytynes, turtas yra nupirktas UAB „Roberus“, tačiau varžytynių aktas dar nėra pasirašytas. Skunde teigiama, kad jam nebuvo žinoma apie vykstančias varžytynes, nurodyta netiksli išieškotina suma, turto vertė nustatyta seniai, todėl nėra tiksli. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nepridėjo jokių skunde nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, išskyrus skelbimo kopiją iš nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo tinklalapio www.aruodas.lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo pateikti argumentai jų nepagrindžiant jokiais kitais duomenimis, vertinant šiuos argumentus tikėtinumo aspektu, sudarė prielaidas spręsti apie tai, kad pareiškėjo skundas yra tikėtinai nepagrįstas.
  8. Kartu nurodytina, kad iš bylos duomenų matyti, jog varžytynės (Nr. 127643) įvyko ir baigėsi 2017 m. birželio 5 d. paskelbus laimėtoju UAB „Roberus“, pasiūliusiam 56 564 Eur kainą. Antstolis 2017 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-742 pareiškėjo skundo, kurio reikalavimams užtikrinti prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, netenkino, vykdomosios bylos ir varžytynių akto parengimo nestabdė. Antstoliui netenkinus skundo jis kartu su byla buvo perduotas Kauno apylinkės teismui. Skundo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. 2YT-20646-921/2017 2017 m. rugpjūčio 4 d. yra išnagrinėta, skundas atmestas, teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Be to, iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 10 d. buvo pasirašytas ir turto pardavimo iš varžytinių aktas.
  9. Pažymėtina, kad nors Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nėra įsiteisėjusi, tačiau ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą spręsti apie skundo tikėtiną nepagrįstumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nereikalingumą. Tokį aptartą faktinių aplinkybių vertinimą pateikia ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojama teismų praktika, kuri laiko, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti paprastai nėra pagrindo tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą iš esmės, priimamas ieškovui nepalankus teismo sprendimas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-960/2013). Nenukrypstant nuo šios teismų praktikos, faktas, kad šioje byloje skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestas, nors teismo procesinis sprendimas dar neįsiteisėjęs, yra laikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti preliminarų skundo pagrįstumą, o kartu ir poreikio galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvimą.
  10. Kitas klausimas, kurį teismas privalo įvertinti – kokią galimą grėsmę gali kelti tolesnių antstolio veiksmų vykdymas skolininko bei išieškotojo interesams, jeigu vykdymo veiksmai nebus sustabdyti. Apeliacinės instancijos teismo sutinka su tuo, kad esant tikėtinai pagrįstiems skundo reikalavimams nesustabdžius vykdymo veiksmų ir leidus antstoliui vykdyti išieškojimo procedūras, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas netektų prasmės, kadangi pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo atveju, iš varžytynių parduodamą turtą gali įsigyti varžytynių dalyviai, be to, tokiu atveju būtų sudaromas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kurio nuginčijimas galimas tik atskiro proceso tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas skundžia pranešimą apie skelbiamas varžytines. Skundas grindžiamas be kita ko ir aplinkybėmis dėl netinkamo turto vertinimo. Kaip jau nurodyta, varžytynės jau yra įvykusios, turto pardavimo iš varžytynių aktas yra pasirašytas, pareiškėjas turto vertinimo ir antstolio patvarkymo dėl turto kainos nustatymo neginčijo, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertintos kaip nesusiję su reiškiamais reikalavimais, jų netaikymas nekelia pareiškėjo interesams jokios grėsmės, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sustabdant vykdymo veiksmus jau po turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo, apskritai nebeturi prasmės.
  11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas be pagrindo sprendė, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis turėjo išspręsti pats. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas tik išaiškino, kad pačiame skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas išdėstė prašymą stabdyti vykdomąją bylą, o šiam klausimui esant antstolio kompetencija (CPK 625-627 str.), pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie atitinkamu klausimu priimtą antstolio patvarkymą. Tokių duomenų pirmosios instancijos teismas neturėjo, antstolio patvarkymas nurodytu klausimu buvo priimtas tik skundžiamos nutarties priėmimo dieną, t. y. 2017 m. birželio 29 d., ir, kaip jau nurodyta, šio patvarkymo teisėtumas jau yra išspręstas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-20646-921/2017.
  12. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai