Byla 2A-746-622/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovei D. R., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams D. R., A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2005-07-21 ir 2005-07-22 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, atsakovės D. R. priešieškinį ieškovui A. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo pašalinti trukdymus, nesusijusius su valdymo netekimu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi ieškiniu į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms 2005-07-21 ir 2005-07-22 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandorius ir taikyti restituciją. Nurodo, kad A. B. yra namų valdos, esančios ( - ) dalininkas (bendraturtis). Kretingos rajono valdybos 1992-11-26 potvarkiu Nr. 599v jam, kaip ir kitiems bendraturčiams, buvo suteikta teisė išsipirkti žemę prie namo. Išpirkus žemės sklypą, suderinus su kitais gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturčiais, sklypas 1993-08-20 buvo inventorizuotas. Dėl namų valdos sklypo suformavimo niekur nesikreipė, žemės sklypu naudojosi kaip savu. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-07-21 gavo pranešimą su 2005-05-31 įsakymu Nr. 13.6-2109 dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Klaipėdos apskrities viršininko vardu, namų valdos žemės sklypo dalių dydžių tarp bendraturčių nustatymo ir žemės sklypų pardavimo Kretingos rajone su priedais. Tada ir sužinojo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija su kitais jo bendraturčiais yra sudarę asmeninio ūkio žemės pirkimo pardavimo sutartis. 2005-07-21 sudaryta sutartis su D. R. dėl 0,26 ha ir 2005-07-22 su A. B. dėl 0,17 ha plotų žemės sklypų pardavimo. Jiems pardavus gretimas 0,31 ha žemės sklypo žemėnaudas, jam buvo sumažinta jo namų valda. Įvertinus Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ nuostatas, daro išvadą, kad dėl to paties žemės sklypo negali būti priimti du tos pačios institucijos sprendimai, nustatantys jo naudotojams skirtingus žemės sklypo dydžius. Kadangi nėra panaikintas 1992-11-26 Kretingos rajono valdybos potvarkis Nr.559v, įsakymo pagrindu sudarytos valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartys su D. R. ir A. B., negali būti teisėtos ir turi būti panaikintos.

4Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, esančią atsakovei priklausančiame 0,26 ha ploto dydžio žemės sklype, esančiame adresu: ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta geltona spalva. Nurodo, kad ieškovas nėra realizavęs savo teisės iš valstybės išsipirkti valdomą žemę, todėl jis tebėra tik namų valdos valdytojas. 1993-08-20 vykdant žemės namų valdos sklypo inventorizaciją ( - ), apie tai nebuvo informuoti kiti bendraturčiai, sklypo inventorizuojamas plotas bei ribos nebuvo suderinti su kitais namų valdos naudotojais, todėl A. B. buvo inventorizuotas nepagrįstai didelis sklypas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymas, kurio tai buvo padaryta, buvo skundžiamas, tačiau ieškinys buvo atmestas. Nėra pagrindo naikinti žemės pirkimo pardavimo sutartis, nes jos sudarytos šio įsakymo pagrindu. Nėra nuginčytas, ar ginčytas Kūlupėnų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas, kuris viešai skelbiamas ir kuris prilygsta teritorijų planavimo dokumentams. D. R., A. B. žinojo ir realizavo savo teises. A. B. neteisėtai naudojasi žemės sklypo dalimi, kurios savininkė yra ji. A. B. jos sklype sandėliavo statybinių medžiagų atliekas ir geležinkelio pabėgius, liko jo aptverta tvora. A. B. 2005-07-26 nutarimu administracinėje byloje Nr. A-3-1-666/2005 buvo pripažintas kaltu savavališkai užėmęs ir naudojąs 6 arus valstybinės žemės, kuria yra apsitvėręs tvora, o žemės sklypo dalis yra šalia namų valdos, adresu ( - ). A. B. neteisėtai naudojasi žemės sklypo dalimi ir po to, kai ji nuosavybės teise įsigijo šį žemės sklypą.

5Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo ieškovą A. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, esančią atsakovei priklausančiame 0,26 ha ploto dydžio žemės sklype, adresu ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus

6Nr. ( - ), plane pažymėta geltona spalva. Priteisė iš A. B. 3676 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. R., 41,34 Lt pašto išlaidų valstybei.

7Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad pagal 1992 m. spalio 23 d. žemės sklypo įkainojimo aktą ir mokėjimo pranešimą ieškovas 1992 m. spalio 23 d. sumokėjo už žemės sklypą 3119 rub. Tačiau žemės sklypo įkainojimo aktas ir mokėjimo pranešimas buvo surašyti pažeidžiant Taisyklių reikalavimus ir nesant tam teisinio pagrindo - miesto (rajono) valdybos leidimo (potvarkio). Potvarkis buvo surašytas tik 1992-11-26. Ieškovas, sumokėdamas nustatytą pinigų sumą, nuosavybės teisių į žemės sklypą negijo, kadangi neatvyko sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties. Nei vieno iš paminėtų veiksmų, susijusių su žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pasirašymu ir žemės sklypo įregistravimu viešėjame registre, ieškovas neatliko dėl savo nerūpestingumo, kadangi kitų aplinkybių, ieškovui objektyviai trukdžiusių atlikti nuo jo valios priklausančius veiksmus, byloje nenustatyta. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimis, sudarytomis 2005-07-21 ir 2005-07-22, atsakovai D. R. ir A. B. nusipirko atitinkamai 0,26 ha ir 0,17 ha žemės sklypus ir juos įregistravo viešajame registre. 1992 metais ieškovo atliktų veiksmų bei administracinių aktų nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo dalį ieškovui neatsirado (1964 m. CK 149, 255 straipsniai, 2000 m. CK 4.47 straipsnis). Ieškovas yra užėmęs savavališkai žemės sklypą, užtvėrė jį vieline tvora, įtvirtinta betoniniais stulpais, ši tvora neįregistruota nekilnojamo turto registre, remiantis CK 4.95, 4.98 straipsniais, todėl ieškovas įpareigotinas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, esančią atsakovei priklausančiame 0,26 ha ploto dydžio žemės sklype.

8Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad jis yra sumokėjęs 3119 tada galiojusių piniginių vienetų Kretingos žemėtvarkos tarnybai, todėl šis faktas patvirtinta, kad jis yra jam priskirto žemės sklypo 2788 kv.m. savininkas. Išpirkus žemės sklypą, 1993-08-20 sklypas buvo inventorizuotas, tai yra įtrauktas į turto aprašą ir teisiškai įregistruotas (inventorinė byla Nr. 3831, teisinės registracijos Nr. 636 K). Ginčijamais 2005-07-21 ir 2005-07-22 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandoriais žemėtvarkininkas pardavė ne suformuoto 0,31 ha ploto žemės sklypą, o žymiai didesnį nei Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-31 įsakymu Nr. 13.6-2109 nustatytą. Tai prieštarauja Kretingos rajono valdybos 1992-11-26 potvarkiui Nr. 599v., kuris nepanaikintas. Todėl sudarytos valstybinės žemės prikimo pardavimo sutartys su atsakovais D. R. ir A. B. negalėjo būti sudaromos. Pažymi, kad dėl to paties žemės sklypo negali būti priimti du tos pačios institucijos sprendimai. Teigia, kad A. B. išpirktas 2788 kv.m. žemės sklypas yra suformuotas, inventorizuotas ir deklaruotas Kretingos rajono savivaldybėje, nuomos mokestis mokamas nuo nurodyto ploto nuo 1993 iki 2007 m. Nesupranta, kodėl jis turi išsipirkti antrą kartą dalį jau išpirkto sklypo. Dar nurodo, kad O. J., kurios teisių perėmėja yra atsakovė D. R. nedeklaravo įgytos 2958 kv.m. žemės sklypo pagal Kretingos rajono valdybos 1992-11-26 potvarkį Nr. 599v., ir neinventorizavo. Atsakovės priešieškinį teismas patenkino neteisėtai, priešieškinio negalėjo priimti, jis turėjo būti nagrinėjamas kaip savarankiškas ieškinys kitoje byloje, nes priešpriešiniu reikalavimu nebuvo siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą.

9Atsakovė D. R. bei trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

13Byloje nustatytos ginčo šalių neginčijamos aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovai D. R. bei A. B. yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturčiai. 1992-10-23 žemės sklypo prie namų valdos pasidalijimo sutartimi gyvenamojo namo bendraturčiai susitarė, kad ieškovas perka 2788 kv. m, A. B. – 2028 kv. m, O. J. (jos teisių perėmėja D. R.) – 2958 kv. m namų valdos žemės sklypo. Pagal Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybos mokėjimo pranešimą ieškovas 1992-10-23 pervedė 3119 tuo metu galiojusių piniginių vienetų. Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. 599v ieškovui buvo leista nusipirkti 2788 kv. m žemės sklypą.

14Apeliaciniame skunde teigiama, kad šie faktai patvirtina priskirtos žemės pirkimo pardavimo sandorį. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, jų nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kurie neįrodo žemės sklypo įsigijimo fakto. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 1992-10-23 sumokėjęs pinigus įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, o Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkis Nr. 599v, kuriuo leista ieškovui ir atsakovams A. B. ir D. R. nusipirkti privačių namų valdų užimtus žemės sklypus (t. 1, b. l. 156-157, t. 4, b. l. 110-112), taip pat nepatvirtina, kad buvo sudarytas pasidalinto žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris su ieškovu. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nuosavybės teises į minėtą 2788 kv. m žemės sklypą, byloje nėra.

15Be to, ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą pripažinti iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 13.6-2109 ir panaikinti šio įsakymo 2 ir 3 punktus. Kretingos rajono apylinkės teismas 2007-02-14 sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-12 nutartimi paliko galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-02-14 sprendimą (t. 2, b. l. 89-95). Kasacinis teismas nutartyje pripažino, kad iš 1992 metais ieškovo atliktų veiksmų bei administracinių aktų nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo dalį ieškovui neatsirado (1964 m. CK 149, 255 straipsniai, 2000 m. CK 4.47 straipsnis). Turėtos asmenų teisės nebuvo galutinai įgyvendintos. Ieškovas nėra jo nurodomo žemės sklypo savininkas, tačiau yra namų valdos žemės sklypo atitinkamos dalies teisėtas valdytojas. Taip pat konstatavo, kad vykdant žemės reformą priimti savivaldybių sprendimai dėl tam tikrų asmens teisių, kurie nebuvo visiškai įgyvendinti, ir tais pačiais klausimais priimti apskrities viršininko aktai, kuriais toliau sprendžiami tie patys klausimai, nevertinami kaip prieštaraujantys. T. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 13.6-2109 pripažintas teisėtu ir galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008).

16Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamomis pirkimo pardavimo sutartimis buvo parduoti A. B. ir D. R. žemės ūkio paskirties žemė, o ne namų valdos žemės sklypo dalis (0,31 ha), t.y. ne Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-31 įsakymu Nr. 13.6-2109 nustatytos bendraturčių žemės sklypo dalys. Šie sandoriai buvo įregistruoti viešajame registre. Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-31 įsakymu Nr.13.6-2109 nustatytos bendraturčių žemės sklypo dalys (A. B. 0,16 ha, A. B. 0,09 ha ir D. R. 0,06 ha) dar nėra nupirktos, ir tai yra Valstybės nuosavybė. Tokias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka, nekilnojamojo turto registro išrašai (t. 4, b. l. 61-75). Kad minėtu Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-31 įsakymu Nr. 13.6-2109 nustatytos leisti pirkti bendraturčių žemės sklypo dalys tebėra neparduotos ir yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, patvirtina VĮ Registrų centro pažymėjimas (t. 4, b. l. 77-78). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį apeliacinio skundo nurodytais argumentais.

17Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl priešieškinio. Ieškovas neneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, kad yra pastatęs tvorą žemės sklype adresu: ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta geltona spalva (t. 3, b. l. 156). Kadangi minėtas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra atsakovės D. R. nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti ieškovą nugriauti tvorą teisėtas ir pagrįstas.

18Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti priešieškinio, nes priešpriešiniu reikalavimu nebuvo siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, jog teismas priima priešieškinį, jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Kadangi ieškovas ginčija nuosavybės teises į sklypą, kuriame yra pastatyta tvora, todėl tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys.

19Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovei D. R. 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas kreipėsi ieškiniu į Kretingos rajono apylinkės teismą,... 4. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovą per 1... 5. Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį... 6. Nr. ( - ), plane pažymėta geltona spalva. Priteisė iš A. B. 3676 Lt... 7. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad pagal 1992 m. spalio 23 d.... 8. Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono... 9. Atsakovė D. R. bei trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 13. Byloje nustatytos ginčo šalių neginčijamos aplinkybės, kad ieškovas ir... 14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šie faktai patvirtina priskirtos žemės... 15. Be to, ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą pripažinti iš dalies... 16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamomis pirkimo... 17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir ieškovo apeliacinio skundo... 18. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 20. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei priteistinos jos apeliacinės... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 22. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti... 23. Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovei D. R. 500 Lt išlaidas advokato pagalbai...