Byla 1-20-187/2018

1Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė, sekretoriaujant Mortai Kungienei, dalyvaujant: prokurorams Laisvidai Sabaliauskienei, Arūnui Gailiui, nukentėjusiajam V. Š. ir jo atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui, kaltinamajam S. G. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui, ekspertams Rimantui P. P. ir V. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - )., Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštesnysis, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje „E. S.“ darbų vadovu, gyvenantis( - )., neteistas, patikslintu 2018 m. birželio 12 d. kaltinimu kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 284 straipsnyje.

3Teismas,

Nustatė

4S. G. 2015 m. lapkričio 3 d., apie 12:00 val., viešoje vietoje, kavinėje ,,Branša“, esančioje adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r., pietų metu, įžūliu elgesiu, būdamas agresyviai nusiteikęs ir garsiai šūkaudamas V. Š. atžvilgiu, kuris kavinėje pietavo ir sėdėjo prie stalo kartu su kitais dar dviem asmenimis, jis tyčia delnu plekšnodamas V. Š. per galvą ir vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tuo rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą ir taip jį žemindamas kitų, pašalinių asmenų akivaizdoje bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, po ko, toliau tęsiant savo nusikalstamus veiksmus ir jiems abiem, t. y. S. G. ir V. Š. išėjus į minėtos kavinės „Branša“ vestibiulį, jis, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė rankos kumščiu V. Š. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį bei vieną kartą koja spyrė jam į kairįjį šoną ir vieną kartą spyrė į kairės kojos blauzdą, tuo padarydamas V. Š. galvos sumušimą su kairio skruosto minkštųjų audiniu patinimu su lengvo lapsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos įdrėskimą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

5Tokiais savo veiksmais S. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

6Teisme ištirti įrodymai ir jų vertinimas

72017 m. gegužės 22 d. Kaltinamuoju aktu S. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, o būtent tuo, kad 2015 m. lapkričio 3 d., apie 12:00 val., viešoje vietoje, kavinėje ,,Branša“, esančioje adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r., pietų metu, įžūliu elgesiu, būdamas agresyviai nusiteikęs ir garsiai šūkaudamas V. Š. atžvilgiu, kuris kavinėje pietavo ir sėdėjo prie stalo kartu su kitais dar dviem asmenimis, jis tyčia delnu plekšnodamas V. Š. per galvą ir vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tuo rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą ir taip jį žemindamas kitų, pašalinių asmenų akivaizdoje bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, po ko, toliau tęsiant savo nusikalstamus veiksmus ir jiems abiem, t. y. S. G. ir V. Š. išėjus į minėtos kavinės „Branša“ vestibiulį, jis, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė rankos kumščiu V. Š. ne mažiau 4 smūgių į galvos sritį bei vieną kartą koja spyrė jam į kairįjį šoną ir vieną kartą spyrė į kairės kojos blauzdą, tuo padarydamas V. Š. galvos sumušimą su kairio skruosto minkštųjų audiniu patinimu, galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su 7-o šonkaulio lūžimu, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

8Kaltinamasis S. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nurodyti negali, apie 12 val., kartu su žmona L. G., atvyko į kavinę "Branča", papietauti. Įėjus į vidų pamatė, kad kavinėje prie staliuko sėdi jo buvęs bendradarbis V. Š., O. S., su kuriuo yra pažįstami ir dar vienas vyriškis, kurio nepažįsta. Jis priėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo V. Š., O. S. ir dar vienas vyriškis. Prie jų staliuko priėjo, nes norėjo pabendrauti su V. Š.. Priėjęs prie staliuko pasisveikino su visais ir tada kreipėsi į V. Š.. Jis jo paklausė kaip jis jaučiasi, sakydamas ne tiesą teisme. Nori pasakyti, kad 2012 m. UAB „G.“, kur jis buvo bendrasavininkas, turėjęs 50 procentų akcijų, buvo iškelta bankroto byla. V. Š. UAB „G.“ dirbo apie 6 metus, o paskui išėjo dirbti į UAB „V.“, pas buvusį jo partnerį V. B.. Kai UAB „G.“ buvo iškelta bankroto byla, jis buvo kaltinamas visokiais nebūtais dalykais, dėl to net vyko teismai ir kuriuose buvo įrodyta, kad visi kaltinimai yra nepagrįsti. Tuo metu byla buvo nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme ir dar nebuvo baigta ši byla. V. Š. teismuose liudijo prieš jį. Dėl to, kaip minėjo, jis V. Š. ir paklausė kaip jis jaučiasi, dar pasiteiravo, kodėl jis, t.y. V. Š. taip pasikeitė bei ar jaučiasi patenkintas taip elgdamasis. Byla baigta nagrinėti 2015 m. rugsėjo 21 d., tačiau jis dar nervinosi dėl šios bylos. Kai buvo prie staliuko ir bendravo su V. Š., jam kelis kartus paplekšnojo per petį ir paglostė per galvą, tačiau prisilietimo prie galvos nebuvo. Jokių necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių V. Š. atžvilgiu nevartojo. V. Š. jam nieko neatsakė. Po to, V. Š. staigiai pašoko nuo kėdės ir pasakė, kad eitų į vestibiulį pasikalbėti. Jis su V. Š. išėjo į vestibiulį. Tenai V. Š. dar kartą paklausė, kodėl jis taip elgiasi, ar jį kas verčia taip daryti. Abu gestikuliavo rankomis, tačiau neužkliudė V. Š., kontakto su juo nebuvo. V. Š. nieko konkretaus nepaaiškino, bandė sakyti, kad jis prie jo kabinėjasi. Jų pokalbis užtruko labai trumpai, ne ilgiau kaip 30 sekundžių. jiems kalbantis su V. Š. atėjo jo žmona L., kuri pasakė, kad baigtų ginčytis ir jį nusivedė į salę. Iš paskos jų į salę grįžo ir V. Š., kuris kiek matė pabaigė valgyti ir paskui išėjo iš kavinės. Jis su žmona papietavęs irgi išvyko iš kavinės. Kai vestibiulyje kalbėjosi su V. Š.jokio smurto nenaudojo, t.y. jam iš kumščio į galvą nesudavė ir iš kojų neįspyrė. Kas galėjo sužaloti V. Š. nežinantis. Su liudytoju O. S. jo paties santykiai yra priešiški, nes tarp jų yra nesutarimų dėl patalpų, todėl jo nuomone, jis duoda išgalvotus parodymus.

9Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad eilę metų (2-3 metus) pietavę tuo pačiu metu ir laiku, tai ir 2015 m. lapkričio 3 d. apie 12 val. jis atvyko į kavinę ,,Branša“ papietauti su kolega O. S.. Įėję į vidų pamatė bendrą pažįstamą K. B., prie kurio prisėdo ir užsisakė valgyti. Jis atsisėdęs prie pirmo staliuko prie baro. Kai jiems atnešė valgyti ir pradėjo valgyti, į kavinę atvyko S. G. su žmona L. G.. Jis iš karto, net neužsisakęs maisto, priėjo prie jų staliuko ir atsirėmė į staliuką, prisilenkęs prie veido pradėjo sakyti, „kon tu elektrike“, jis nusisuko ir stengėsi išvengti konflikto, tada jo kolega O. S. pradėjo jį raminti, sakydamas „S. nusiramink“. Po šitų žodžių, S. G. priėjęs prie jo, pliaukšnodamas per galvą, garsiai sakė kitų klientų akivaizdoje, kad jis yra gaidys, pideras, stukačius, o kolegai sakė, kad jis vyras. Tada, prisilenkęs prie jo, grūmojančiu pirštu pasakė „aš tavęs pideri visą gyvenimą nepaliksiu ramybėje“. Tada jis atsistojo ir pasiūlė išeiti jam į lauką, tikėdamasis, kad jis ten apsiramins. Išėjus į kavinės vestibiulį, prašė S. G. apsiraminti ir atstoti. Jis pats nesitikėjo, kad konfliktas išaugs į muštynes. Išėjus į vestibiulį iš karto pasipylė smūgiai: kumščiu į skruostus, veidą, lūpą, trenkė jam keturis kartus į galvą iš kumščio, tuomet spardė kojomis. Iš lūpos jam viduje kraujavo. Mėnesį laiko buvo nedarbingas, sukėlė jam fizinį skausmą, nes buvo sudaužta blauzda, šonai. Vieną smūgį pataikė į kairį šoną, ir vieną smūgį į kairę blauzdą, po šių smūgių, jis dar bandė suduoti jam, bet nepataikė, tada jam nukrito akiniai. Tuomet priėjo jo žmona L. G. ir tuomet jie susikabino, pasiėmė akinius nuo žemės ir įėjo į vidų. L. G. stebėjo dalį muštynių, visko nematė. Visas muštynes matė per durų stiklą tą dieną dirbusios barmenės, jos iškvietė apsaugą, dėl kilusio konflikto. Apsauga buvo atvykusi. Viso konflikto metu kavinėje buvo pietaujančių žmonių. Kai mušėsi vestibiulyje, buvo vienas vyriškas, kurio jis nepažįsta, pasakė kažką tokio „,baikit vyrai“, ir tada jis išėjo laukan. Jis mano, kad barmenės ir kiti ten buvę asmenys pasipiktino tokiu S. G. elgesiu. Po konflikto prie jo niekas nebuvo priėjęs, tame tarpe ir apsaugos darbuotojai, ir nieko neklausinėjo. Visas veiksmas vyko vestibiulyje ties durimis. Konfliktas kilo dėl tyčinio bankroto bylos, kurioje jis yra liudytojas, jis galvoja, kad S. G. mano, kad jis prieš jį liudijo. Tai jau ketvirtas konfliktas, dėl pirmų trijų žodinių konfliktų jis niekur nesikreipė. Kad viskas vyksta dėl bylos, jis spėja iš to, kad konflikto metu cituoja teismo metu ištartas frazes. Dėl kavinėje padarytų sužalojimų kreipėsi į medikus, jam diagnozuotas 7 šonkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kojos nubrozdinimas. Papietavęs minėtoje kavinėje, išvyko iš kavinės, ir tiesiai kreipėsi į Telšių policijos komisariatą, kur iš jo buvo priimtas pareiškimas dėl netinkamo S. G. elgesio, jo atžvilgiu. Apsistumdymą jis turėjo omenyje, kaip konfliktą, kurio metu jam buvo suduoti smūgiai. Kadangi į policiją dėl tokių konfliktų jam teko kreiptis pirmą kartą, todėl jis nežinojo, kad reikia viską tiksliai nurodyti, kiek smūgių buvo suduota. O apsistumdymą, turėjo omenyje kaip konfliktą, kurio metu yra suduodami smūgiai. Kadangi buvo minėtą dieną šoke, dėl tokio konflikto (tarp jo ir S. G.), tai dėl šitų priežasčių ir tiksliai nenurodė visų įvykio aplinkybių. Tarp jo ir S. G. konfliktai kilo nebe pirmą kartą, todėl teikdamas pareiškimą policijai jis norėjo, kad su juo būtų pravestas profilaktinis pokalbis, dėl jo netinkamo elgesio, nes jis neturėjo tikslo, kad S. G. būtų nubaustas. Pats S. G. E. J. pasakęs, kad V. Š. jis „išjungęs“. Į medikus kreipėsi iš kart kai iš jo policijoje buvo priimtas skundas (t.y. 2015-11-03). Tikslaus laiko nurodyti negali, nes nepamena, bet mano, kad tikslus laikas kada jį apžiūrėjo gydytojas, yra užfiksuotas medicininiuose dokumentuose. Gali nurodyti, kad iš policijos iškart vyko į Telšių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo atlikti tyrimai, t.y. rentgenas, tomografas. Po to jį priėmimo skyriuje apžiūrėjo gydytojas. Gali nurodyti tai, kad gydytojas buvo vyriškis, kurio jis nepažįsta ir negalėtų nurodyti, nei jo vardo, nei pavardės. Apžiūrėjęs gydytojas jam diagnozavo veido sumušimą, kojos nubrozdinimą, VII šonkaulio lūžį, ir kaklo sumušimą. Nurodo tai, kad po apžiūros jam gydytojas siūlė gultis į ligoninę, nes jo sveikatos būklė buvo sunki. Tačiau V. Š. į ligoninę gultis atsisakė. Atsisakius jam gultis į ligoninę, buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Į šeimos gydytoją kreipėsi sekančią dieną, t.y. 2015-11-04. Jo šeimos gydytoja yra R. A.. Jo šeimos gydytoja išrašė siuntimus atlikti įvairius tyrimus. Kiek pamena darė kraujo tyrimą, po to buvo nusiųstas konsultacijai pas neurologą. Gydytojas neurologas jam nurodė atlikti tam tikrus pratimus. Minėtam gydytojui nurodė, kad 2015-11-03 vyko muštynės, kurių metu jis nukentėjo ir jam buvo suduoti smūgiai. Gydytojas neurologas jam tada diagnozavo galvos smegenų sukrėtimą. Kaip pamena, gydytojas sakė, kad tai stiprus galvos smegenų sukrėtimas ir išrašė vartoti 2 ar 3 rūšių vaistus. Buvo išduota nedarbingumo pažyma, tik kada tiksliai to nurodyti negali, nes tiksliai nepamena. Tačiau mano, kad nedarbingumo pažyma galėjo būti išduota 2015-11-04, su jam išduotu lapu, t.y. iš gydytojo gauta išvada (2015-11-03), kurią gavo po apžiūros priėmime, kreipėsi į šeimos gydytoją R. A.. Nedarbingumo pažymą tęsdavo kas savaitę, ir nedarbingume buvo apie 5-6 sav. Į apklausą buvo atvykęs 2015-11-11. Apklausos metu tyrėjai pateikė minėtą medicininį išrašą, kad pridėtų prie 2015-11-03 rašyto skundo. Rentgeno tyrimas jam buvo darytas priėmime, gydytojo apžiūros metu. O gydymo eigoje ar po gydymo, papildomai rentgeno tyrimas darytas nebuvo. Jis atsisakė daryti rentgenogramą kauliniu rėžimu, kadangi rentgeno spinduliai yra pavojingi sveikatai ir dėl šios priežasties jos nesidarė. 2015 m. lapkričio 3 d., kreipėsi į VšĮ „Regioninė Telšių ligoninė“, priėmimo skyrių, kur jam, prieš gydytojo apžiūrą, buvo padaryta rentgenograma, jam buvo rentgeno aparatu peršviesti šonkauliai, po rengenogramos darymo būtina, kad praeitų vieneri metai, tai jis nesidarys pakartotinio rentgeno, nes tai gali pakenkti jo sveikatai. Jį apžiūrėjęs gydytojas nustatė šonkaulio lūžį. Jis pats S. G. jokių smūgių nesudavė, tik gynėsi nuo jo, t.y. nuiminėjo jo suduodamus smūgius jam, dengėsi veidą rankomis, stengėsi atsitraukti. Mano, kad akiniai S. G. nukrito dėl jo paties intensyvių judesių, nes jis vis bandė jam suduoti. Kai atvyko apsaugos darbuotojai į juos nesikreipė, nes konfliktas jau buvo pasibaigęs. Tačiau iš karto kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, ten nurodė laukti prie gydytojo kabineto priimamajame. Į ligoninę nesigulė, gydėsi namuose, vartojo vaistus. Nesutiko daryti rentgenogramos dėl šonkaulio lūžio, nes rentgeno spinduliai yra kenksmingi žmogaus sveikatai. Civilinį ieškinį 5203,12 Eur sumai palaiko, tame tarpe 203,12 Eur turtinė žala ir 5000 Eur neturtinė žala, nes dėl nedarbingumo gavo tik 80 procentų atlyginimo, o ne 100 procentų išmokas, buvo pažemintas jo orumas, patyrė nemalonius išgyvenimus, jautė skausmą, kurį jaučia iki šiol.

10Liudytoja R. V. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, tikslaus laiko neprisimena, kartu su savo drauge L. U., draugu D., atvyko į kavinę „Branša“, esančią adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r., papietauti. Tą dieną ji buvusi kaip klientė kavinėje. Kavinėje buvo gal apie gerą pusvalandį. Gali nurodyti, kad minėtą dieną, kai buvo kavinėje „Branša“ su draugais, nieko įtartino nepastebėjo, jokių konfliktuojančių asmenų nematė, taip pat negirdėjo jokių barnių, ar ginčų. Kai su draugais išeidinėjo iš minėtos kavinės, matė, kad į kavinę atvyko apsaugos darbuotojas, tačiau nesuprato kodėl, nes nieko nematė. Gali nurodyti, bei patikinti, kad taip pat nematė ir asmenų, kurie būtų vienas kito atžvilgiu netinkamai elgęsis. Kaltinamasis ir nukentėjęs asmuo yra nuolatiniai klientai UAB „Branša“ kavinėje.

11Liudytojas D. R.paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, kartu su draugėmis L. U. ir R. V., atvyko į kavinę „Branša“, esančią adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r., papietauti. Minėtoje kavinėje galėjo išbūti apie pusę valandos laiko. Gali nurodyti, bei patikinti, kad būdamas „Branša“, jokio konflikto nematė, jokių konfliktuojančių asmenų nepastebėjo. Taip pat gali nurodyti, kad visas įvykis jau įvyko senai, tačiau jei kas nors būtų konfliktavęs kavinėje „Branša“, būtų atsiminęs. Taip pat gali nurodyti, kad jokių sužalotų ar sužeistų asmenų nematė ir nepastebėjo, jokio triukšmo negirdėjo. Kavinėje "Branša", kai jis buvo, buvo viskas ramu, nematė ir apsaugos darbuotojų.

12Liudytojas O. S. paliudijo, kad dirbo UAB „V.“, dirbo vienose patalpose su V. Š.. 2015 m. lapkričio pradžioje, tikslios dienos nurodyti negali, apie 12 val., su kolega V. Š., kaip ir kiekvieną dieną, atvyko papietauti į kavinę „,Branša“. Įėję į vidų, pamatė, kad prie vieno iš staliuko sėdi jų bendras pažįstamas K. B.. Jie atsisėdo prie to paties staliuko ir užsisakė valgyti. Jie ilgai laukė, kol atneš jiems valgyti, ir tuo metu į kavinę atėjo S. G. su žmona. S. G. priėjo prie jų staliuko. S. G. pasisveikino su O. S., nes jie seni pažįstami, bei užsipuolė V. Š., pradėjo jį įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais „gaidys, pyderas, stukačius“. Kiek atsimena, S. G. patapšnojo V. Š. per petį ar per sprandą, ir garsiai pasakė, kad V. Š. neleis ramiai gyventi, nepaliks jo ramybėje. Iš pasakytų žodžių nebuvo juokinga, rodė neapykantą V. Š. atžvilgiu. O. S. bandė nuraminti S. G., pasiteiravo, kodėl jis taip elgiasi. Tuomet S. G. pasakė, kad tai ne jo atžvilgiu, kad jam pačiam jokių pretenzijų neturi, o kai pasakė ,,tam avinui", t.y. kiek suprato - V. Š. nebus ramybės. V. Š. su S. G. stengėsi nekonfliktuoti. Paskui V. Š. atsistojo ir pasiūlė S. G. išeiti į lauką. Netrukus jie išėjo, o O. S. su K. B. liko prie stalo. Kas įvyko tarp V. Š. ir S. G. kavinės vestibiulyje, pasakyti negali, nes kartu su jais nėjo. Sėdėdamas prie staliuko girdėjo iš vestibiulio sklindantį triukšmą, bei išgirdo, kaip viena barmenė pasakė, kad iškvietė apsaugą. Taip pat tuo metu į kavinę dar atėjo keli žmonės, kurie įeidami į kavinę žiūrėjo nustebusiais veidais atsisukę į vestibiulį. O. S., gali pasakyti, kad konfliktas tarp V. Š. ir S. G. vyko trumpai, apie porą minučių. Netrukus vienas paskui kitą jie sugrįžo. V. Š. grįžo prie staliuko, nuėjo nusiplauti kraujo, pasakė, kad apsistumdė. Matėsi, kad V. yra labai sutrikęs, bandė valgyti, tačiau jam nepavyko. Taip pat matėsi, kad V. Š. yra prakirsta lūpa. Kadangi O. S. matė, jog V. Š. ne kaip jaučiasi, jo nieko neklausinėjo. Pabaigė valgyti ir išvažiavo. V. Š. sriubos nebevalgė. Netrukus V. pasakė, kad jis prastai jaučiasi, ir jie išėjo iš kavinės. V. pasakė, kad jis važiuoja pasitikrinti sveikatos. O. S. dar pasiūlė jį pavežti, bet V. Š. pasakė, kad nereikia ir išvažiavo. Kodėl S. G. užsipuolė V. Š., jis nežino, bet toks jo elgesys tiek O. S., tiek kitus žmones tikrai papiktino. Porą savaičių V. Š. darbe nebuvo.

13Liudytoja L. U. paliudijo, kad ji kartu su savo drauge R. V. ir jos draugu, kurio vardo, nei pavardės nurodyti negali (nes nepamena), 2015 m. lapkričio mėn., tikslios dienos nežino, buvo kartu kavinėje-motelyje „Branša“, esančioje adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r. Ten visi trys pietavo. Kiek pamena, minėtoje kavinėje buvo nedaug žmonių. Papietavę, visi trys, L. U. turėtu automobiliu išvyko. Apie tai, kad kas būtų konfliktavę minėtoje kavinėje, ji nepamena, nes tai buvo seniai. Tačiau mano, jei būtų vykęs koks nors konfliktas, ar būtų kilęs triukšmas, ji būtų atsiminusi ir užfiksavusi kažkokį konfliktą, bei trumpai galėtų apie jį papasakoti. Gali nurodyti, bei patikinti, kad tą dieną, kai buvo su minėta drauge ir jos draugu kavinėje, jokio konflikto nematė, ir negirdėjo jokio triukšmo, taip pat nurodo, kad konfliktuojančių asmenų, tiek kavinės viduje, tiek hole (koridoriuje), nematė. Sėdėjo gale kavinės, nepastebėjo nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo.

14Liudytojas P. N. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, per pietus, t.y. 12 val., atvyko pietauti į motelį-kavinę „Branša“. Gali nurodyti, kad jis atsisėdo prie kavinės „Branša“ esančio baro. Pastebėjo, kad prie vieno iš staliuko, kuris buvo prie baro, sėdėjo trys vyriškiai, kuriuos tik iš matymo pažįsta. Tačiau nei vardų, nei pavardžių nurodyti negali. Prie minėto staliuko, kur sėdėjo minėti vyriškiai, priėjo dar vienas vyriškis, kurį jis irgi iš matymo pažįsta. Minėtas vyriškis, priėjo prie staliuko, kur sėdėjo trys vyrai ir su vienu iš jų pradėjo kalbėtis. Ką tiksliai kalbėjosi jis (P. N.) nežino, tačiau po kurio laiko, vienas vyriškis pakilo nuo staliuko ir nuėjo su kitu (prie stalo priėjusiu vyriškiu), į kavinės vestibiulį. Kas ten tarp jų vyko, pasakyti negali, nes nieko nematė. Gali pasakyti, kad minėti vyriškiai grįžo atgal į „Branša“ kavinę, po maždaug 2 minučių laiko. Kad būtų kas konfliktavę P. N. nematė. Taip pat dar gali nurodyti, kad kai grįžo abu vyriškiai, jie atrodė ramūs ir nesusierzinę. Abu vyrai prisėdo „Branšoje“ prie savo stalų, ir toliau tęsė pietus. Neatsimena ar nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas.

15Liudytoja L. G. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio 3 d., apie 12 val., kartu su S. G., atvyko į kavinę „Branča“, papietauti ir įėjo į vidų. Kavinėje, prie vieno iš staliukų sėdėjo V. Š.. Kartu su juo sėdėjo dar du vyriškiai. Vienas iš jų buvo O. S., o kito vyriškio nepažįsta. Priėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo V. Š.. S. G. pasisveikino su prie stalo sėdėjusiais vyrais ir po to kreipėsi į V. Š.. S. G. V. Š. paklausė, ar jis gerai jaučiasi meluodamas, sakydamas ne tiesą, kodėl paprasčiausiai taip negražiai elgiasi. Kol S. G. kalbėjosi su V. Š., ji pati stovėjusi netoli jų. S. G. su V. Š. bendravo tikrai mandagiai, nešūkavo, nevartojo jokių necenzūrinių žodžių V. Š. atžvilgiu, tik kelis kartus paplekšnojo V. Š. per petį. V. Š., iš pradžių nieko nesakė, tik matėsi, kad jaučiasi nepatogiai. Po to, V. Š., staigiai pašoko nuo kėdės ir pasakė, kad einame į vestibiulį pasikalbėti. Prieš jiems išeinat, ji ruošėsi eiti atsisėsti prie staliuko, bet pamačiusi, kad S. G. su V. Š. išėjo į vestibiulį, nuėjo jiems iš paskos. Kai išėjo į vestibiulį, jie su V. Š. kalbėjosi. Ji tada jiems pasakė, kad baigtų ginčytis ir eitų abu pietauti. Kai buvo prie jų, jie kalbėdamiesi, tiek S. G., tiek V. Š. gestikuliavo rankomis ir viskas. Jokio smurto S. G. prieš V. Š. nevartojo. Iš karto po to jie visi trys grįžo į salę. V. Š. nuėjo prie savo stalo, o L. G. su S. G. atsisėdo prie kito stalo. Kiek atsimena V. Š. pabaigė valgyti sriubą, sulaukė kepsnio, jį suvalgė ir po to išvyko iš kavinės. Gali pasakyti, kad V. Š. atrodė normaliai, nesimatė, kad jaustųsi prastai, ant jo veido jokių sužalojimų nesimatė. Kad būtų prakirsta lūpa, nepastebėjo. Gali pasakyti, kad V. Š. ir S. G. pokalbis vestibiulyje truko neilgai, apie pusę minutės. Vestibiulyje vyrai tik kalbėjosi, kažką rankomis gestikuliavo. Savo vyrui S. G. pasakė, kad jie baigtų aiškintis ar ginčytis. Gali nurodyti, bei patikinti, kad jos vyras S. G. prieš V. Š. jokio smurto nenaudojo, t.y. nesudavė jam jokių smūgių. Taip pat V. Š. meluoja, kad ji neva stebėjo dalį muštynių, kurios vyko tarp jo ir jos vyro S. G. kavinės patalpose, t.y. vestibiulyje. Taip sakydamas V. Š. meluoja ir pateikia melagingą informaciją, nes jokių muštynių tarp jos vyro ir V. Š., 2015-11-03 „Branšoje“ tikrai nebuvo. Nes po pokalbio, su L. G. vyru, V. Š. grįžo prie savo staliuko, kur sėdėjo su O. S. ir dar vienu jai nepažįstamu vyriškiu. V. Š., kaip pamena, baigė valgyti savo užsisakytus pietus, t.y. suvalgė sriubą bei antrą patiekalą. Papietavęs kartu su O. S., išvyko iš kavinės, o ji su vyru S. G. liko kavinėje, nes nebuvo baigę pietauti. V. Š. L. G. vyrą S. G. kaltina ir šmeižia neteisingai, nes V. Š. yra dirbęs jos vyro S. G. vadovaujamoje įmonėje UAB „G.“ apie 5 metus laiko, tarp jos vyro S. G. ir V. Š. nesutarimai pradėjo kilti tada, kai dėl jos vyro vadovaujamos įmonės UAB „G.“, buvo iškelta baudžiamoji byla, dėl minėtos įmonės bankroto. Minėtoje byloje V. Š. buvo liudininkas ir pradėjo dėl to konfliktuoti su jos vyru S. G.. Jokio smurto S. G. prieš V. Š. nenaudojo ir su juo nekonfliktavo. Jie tik žodžiais kalbėjosi, fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Vestibiulyje vyrai buvo trumpai. Ji pati sužalojimų nematė, necenzūrinių žodžių negirdėjo, nes ne visa laiką buvo šalia jų. Su jais ji neišėjo kartu, todėl nevisą veiksmą matė. Būnant kavinėje kas vyksta vestibiulyje ji nematė, nes užstojo sienos. Kavinėje triukšmo, pakelto tono, necenzūrinių žodžių ji negirdėjo. Matė, kad buvo V. Š. nukritę akiniai, bet kaip ir kodėl jie nukrito – ji nematė.

16Liudytojas K. B. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėn., tikslios datos nurodyti negali, nes praėjo daug laiko, buvo kavinėje „Branša“ pietauti. Prisėdo prie kavinėje esančio staliuko, netoli įėjimo iš vestibiulio, tai buvo pirmas staliukas. Neilgai trukus į ta pačią kavinę atvyko ir jo pažįstami V. Š. ir O. S., jie prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo jis. Jie užsisakė pietus ir visi trys sėdėdami prie stalo kalbėjosi. Po kurio laiko, į kavinę atvyko moteris ir vyras, kurių K. B. nepažįsta. Nurodo, kad vyras buvo su akiniais, jo nepažįsta, tik yra matęs pietaujant toje pačioje kavinėje. Minėtas vyras su akiniais, priėjo prie staliuko, kur sėdėjo O. S., V. Š. ir K. B.. Minėtas vyras, priėjęs prie jų staliuko, ėmė kabinėtis prie V. Š.. Kiek pamena, V. Š. vadino „gaidžiu“, „pyderasu“. Sakė, kad "buvai ir būsi gaidžiu". Kelis kartus ranka paplekšnojo per sprandą ir viršugalvį, prisilietimas ranka nebuvo agresyvus, vis priekaištaudamas V. Š. dėl kažkokių priežasčių. Kiek pamena, V. Š., vyras su akiniais kažką sakė apie V. Š. neseniai įsigytą autobusą, ką tiksliai, negali nurodyti. V. Š. buvo ramus ir taktiškas. Negali tiksliai nurodyti, kuris pasiūlė eiti į kavinės vestibiulį. V. Š. ir S. G. nuėjo į kavinės vestibiulį, kas vyko vestibiulyje, nurodyti negali, nes nieko nematė ir nieko negirdėjo dėl foninio kavinės triukšmo. Tačiau, už kokių 2 minučių V. Š. grįžo prie staliuko, pastebėjo, kad jam prakirsta lūpa, iš lūpos bėgo kraujas. V. Š. atsisėdęs prie staliuko nieko nekalbėjo, atrodė susijaudinęs, kaip streso būsenoje. Kadangi V. Š. iš lūpos bėgo kraujas, jis negalėjo toliau valgyti, nuėjo į tualetą susitvarkyti, t.y. nusiprausti. Po kurio laiko, grįžęs prie stalo V. Š. nieko nekalbėjo ir atrodė išsigandęs. V. Š., apie tai, kas vyko kavinės vestibiulyje nieko nekalbėjo. Apsauga atvyko jau po konflikto. Gali nurodyti, kad dėl tokios situacijos pasijuto nesmagiai, nors jam nebuvo padaryta jokia žala, nustebino, kad tokie įvykiai vyksta dienos metu tarp suaugusių žmonių.

17Liudytojas D. T.paliudijo, kad jis dirba saugos tarnyboje „Grifs AG“, apsaugos darbuotoju. Dirba minėtoje saugos firmoje ekipaže, kur reaguojame į privačių namų signalizacijų suveikimus, bei pavojaus mygtukų suveikimus, įvairių firmų, t.y. kavinių, įstaigų ir pan. Kiek pamena, dirbo 2015 m. lapkričio mėnesį 03 dieną, ekipaže. Dienos metu, tikslaus laiko nurodyti negali, buvo nuspaustas pavojaus mygtukas motelyje-kavinėje „Branša“, kuri yra adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r. Į minėtą pavojaus mygtuką sureagavo , turėjo atvykti per tris minutes. Nuvykus, ten nebuvo jokių įsimintinų įvykių. Būna, kad nuvyksta ir konfliktas būna jau pasibaigęs. Užtenka ir necenzūrinių žodžių, kad būtų iškviesta apsauga.

18Liudytoja A. B. paliudijo, kad ji dirba Telšių regioninėje ligoninėje radiologe, jos išvadoje parašyta, kad tai smegenų atrofija, tokie kaip amžiniai pakitimai. Vertina pagal žmogaus būseną. Iš šios išvados, kad būtų trauma nemato. Tai yra kraujagyslių sklerozavimo pradiniai požymiai. Jeigu būna traumos tai tokios kaip atrofijos nebus. Smegenų sukrėtimo nemato, nes iš nuotraukos neįmanoma pamatyti smegenų sukrėtimo. Smegenų pakitimo nemato. Jeigu būna trauma - visada parašoma. Pačio nukentėjusiojo nematė, matė tik jo rentgeno nuotrauką. Per kiek laiko sužalojimai gali išnykti nežino, bet per pusdienį mano, kad tikrai neišnyks. Be traumos smegenų sutrenkimo (mano) - nebūtų. Smegenų sukrėtimo iš nuotraukų negalima pamatyti.

19Liudytoja V. B. paliudijo, kad ji dirba gydytoja radiologe Telšių Regioninėje ligoninėje. Pažiūrėjusi į nuotrauką ji paliudijo, kad mato šonkaulių nuotrauką. Ji turėjo įvertinti šonkaulių lūžį, lūžimo linijų nemato. Gal lūžimas ir yra, bet ji jo nemato. Nuotraukas atlieka tokių vietų, kurias užrašo traumatologas. Ar šonkaulis buvo lūžęs neįsitikinsite, nes praėjo labai daug laiko, jis galėjo sugyti ir nesimatyti. Šiuo atveju reikėjo daryti tikslią šonkaulio rentgenogramą. Siuntime lūžimą parašė gydytojas S. K., jis galėjo užčiuopti ir traktuoti kaip lūžimą. Reikėtų gydytojo paklausti ar iš tokios medžiagos galima traktuoti lūžimą, ji pati į tai atsakyti negali. Jeigu būna krūtinės ląstos sumušimas, spec. technika yra atliekama šonkaulių rentgenograma, nes gali būti, kad lūžęs šonkaulis praduria plautį. Plaučiuose skysčio nebuvo. Šonkaulių rentgenograma buvo daryta tokia, kokią parašė gydytojas ant siuntimo. Šiuo atveju reikėtu klausti paties gydytojo, kodėl buvo padaryta tik ši nuotrauka. Jeigu ir buvo lūžis mes jo nebematysime, nes gali būti gražiai sugijęs. Krepitacija, tai kai du kaulai paspaudus, vienas į kitą trinasi, trynimasi gali apčiuopti gydytojas, tai jau yra lūžio požymis. Tokia krepitacija gali nesimatyti šioje nuotraukoje, reikia daryti šonkaulio rentgenogramą. Šioje šonkaulių nuotraukoje traumos nemato. Kaklo nuotraukoje trauminių pakitimų nėra.

20Liudytoja V. V. paliudijo, kad ji dirba gydytoja neurologe UAB „Konsultantų centras“, Telšių Regioninėje ligoninėje. Pacientas (V. Š.) skundėsi galvos skausmais, nemiga, koordinacija nebuvo sutrikusi. Jis neatėjo tą pačią dieną po įvykio. Remiantis simptomatika, jo būklė buvo po galvos traumos. Vienas iš simptomų buvo akių judesys, kurio neįmanoma susimuliuoti, objektyviai šis simptomas yra nematomas. Nistagmo klasifikavimas medicinoje yra. Šiuo atveju buvo smulkus, buvo mažiukai judesiukai. Tai reiškia, kad kažkas yra smegenyse, gali būti trauma, insultas, kraujotaka, ligų yra be galo daug. Bet šeimos gydytojo buvo parašyta, kad asmuo buvo sumuštas. Tai ir yra galvos smegenų trauma, galvos smegenų sukrėtimas. Nuo kraujospūdžio gali būti akių nelygumas, tačiau šeimos daktaras to nerašė. Rėmiausi šeimos daktaro siuntimo diagnoze. Pati paklausė žmogų, kas jam buvo, kada tai buvo. Ji tiki žmogumi. Diagnozė – smegenų sukrėtimas yra teisinga.

21Liudytoja R. A.paliudijo, kad ji dirba UAB „Telšių sveikata“, esančioje adresu Kalno g. 40, Telšiai , šeimos gydytojos pareigose. Prie jos yra prisirašęs (kaip prie šeimos gydytojos) V. Š.. Ji yra jo šeimos gydytoja. Kaip mato, pagal V. Š. asmens sveikatos istoriją, pastarasis pas ją kreipėsi kitą dieną po įvykio - 2015-11-04, dėl buvusios traumos (2015-11-03), pietų pertraukos metu. Kaip jai, žodžiu papasakojo V. Š., jį pietų pertraukos metu sumušė pažįstami žmonės. V. Š. su savimi buvo atsinešęs ir jai pateikė, Telšių regioninės ligoninės priėmimo išrašą, kuriame buvo užfiksuota, kad V. Š. yra lūžęs šonkaulis, galvos smegenų sukrėtimas, kojos nubrozdinimas. 2015-11-03 V. Š. į priėmimą kreipėsi pats, kaip skubios pagalbos pagrindu. Priėmimo skyriuje jį apžiūrėjo gydytojas-traumatologas S. K.. Kadangi lūžius ar traumas vertina ir nustato traumatologas, todėl netikėti specialisto-traumatologo parašyta epikrize (2015-11-03), R. A. neturėjo jokio pagrindo. Todėl pateikus V. Š. epikrizę, buvo jam išduotas nedarbingumo lapelis. Gali nurodyti, kad šeimos gydytojai, paskiria gydymą, remiantis specialistų išvadomis, bei nustatytas traumas (t.y. lūžius, ir pan.). Kaip pamena, V. Š. buvo išrašyti 2015-11-04 siuntimai traumatologo, bei neurologo konsultacijoms. Remiantis gydytojų išvadomis, V. Š. buvo tęsiamas nedarbingumas iki kol jis pasveiko, t.y. kol pacientas nebeturėjo sveikatos nusiskundimų. V. Š. darytų rengenogramų ji nematė. Dabar rengenogramos nėra jiems, šeimos gydytojams, pateikiamos. Jos lieka gydytojo - radiologo kopmpiuteryje, archyvuose. Tačiau gali pasakyti, kad specialistai, t.y. traumatologai ir kiti, gali laisvai prieiti ir pažiūrėti elektroninį rengenogramos variantą, nes jis jiems lengvai pasiekiamas. Ar kai kreipėsi V. Š., ant jo kūno ir veido matėsi kokių nors smurto žymių, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, praėjus nemažai laiko. Tačiau kažkokių rimtų smurto žymių ji ant V. Š. veido ir kūno nematė, tik gal šiek tiek buvo paraudęs ar patinęs vienas iš jo skruostų. V. Š. dėl papildomos rengenogramos, kauliniu rėžimu, darymo, nei konsultacijai, nei su žodiniu klausimu nesikreipė. Galvos sutrenkimus vertina neurologas, šonkaulių lūžius – traumatologas, o ji tokios kompetencijos neturi. Apklausiama papildomai teisme ji paliudijo, kad pacientui buvo paskirtas Diazepamas, nes pacientas buvo sudirgęs. Taip juos mokė. Ji pacientą pamatė antra dieną, pirmą dieną jis buvo priėmimo skyriuje, todėl diagnozės buvo nurodytos ten gydytojo S. K. – traumatologo. Buvo diagnozė nurodyta - galvos smegenų sukrėtimas, pagal tai išduotas ir nedarbingumo pažymėjimas ir todėl pacientas pasiųstas pas neurologą, tačiau visur pas gydytojus yra eilės, todėl neurologo buvo apžiūrėtas vėliau.

22Ekspertas Rimantas P. P. patvirtino savo pateiktą išvadą bei parodė, kad šonkaulių lūžimas buvo. Jeigu lūžimas buvo, tai darant nuotraukas turi matytis likęs kaulinis rumbas. Jeigu kaulo lūžimas būtų be kaulo poslinkio, tai būtų traktuojama kaip kaulo įskilimas. Skilimui sugyti reikia apie 2-3 savaičių. Pagal objektyvų traumatologo aprašymą sprendžia, kad buvo lūžimas. Jeigu nebūtų krepitacijos, traumatologas nebūtų įvardijęs šonkaulio lūžimo. Nuotrauka daryta netikslinė, visai ne tuo režimu, nuotrauka daryta krūtinės ląstos rentgenograma, šonkauliai mažai matosi. Dėl galvos sukrėtimo buvo darytos kraniogramos, kuriose galvos sukrėtimo nematysime, galime matyti tiktai smegenų pabrinkimą, šiek tiek išsilyginusias vagas. Iš smegenų traumų, smegenų sukrėtimas yra pati lengviausia. Sveikatos sutrikdymas dėl smegenų galvos sukrėtimo viršija 10 dienų gydimo, tuo labiau šonkaulio lūžis, kuris gydomas apie 1,5-2 mėn. Galime teigti, kad tai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu atmestume gydančiojo gydytojo išvadą, iš šių rentgenologinių nuotraukų lūžimo išvados neduočiau. Jeigu kyla abejonės, manau, kad tikslinga šiai dienai atlikti rentgenogramą kairės pusės, nes jeigu buvo lūžis kaulinis rumbas turėtų būti. Jo nuomone atlikta papildoma nuotrauka pašalintų visas abejones. Atlikus papildomas rentgeno nuotraukas mažai tikėtina, kad kaulinio rumbo nesimatys. Jeigu buvo krepitacija maža tikimybė, kad kaulinio rumbo nesimatytų. Jeigu gydytojas apčiuopė šonkaulių prasikeitimą, jis apžiūrėjo ligonį, pasiuntė rentgenogramai, paskui gydymą tęsia šeimos gydytoja, jeigu simptomatika nepraeina, šeimos gydytojas siunčia pakartotinai pas traumatologą. Tiriant medicininius dokumentus abejonių nekilo, kad V. Š. nedarbingumas buvo tęsiamas nepagrįstai, nes buvo konsultuota pakartotinai pas traumatologą, neurologą, šeimos gydytoją.

23Liudytoja D. A. paliudijo, kad ji dirba kavinėje-motelyje „Branša“, esančioje adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r. Kaltinamasis ir nukentėjęs iš matymo abu matyti, nes pietauja jų kavinėje. 2015 m. lapkričio mėn., tikslios dienos nurodyti negali, apie 12 val. (pietų metu), buvo UAB „Branša“, kavinės virtuvėje. Viena iš barmenių, tiksliai negali nurodyti kuri, jai pasakė, kad vestibiulyje kažkas mušasi. Tada ji pati (D. A.), barmenei pasakė, kad spaustų pavojaus mygtuką, tačiau kadangi ji pati buvo arčiau baro, o barmenė toliau, tai pavojaus mygtuką paspaudė pati, taip iškviesdama apsaugą. Kai vyksta muštynės visada kviečia apsaugą. Kas vyko UAB „Branša“ vestibiulyje ji pati nematė ir tiksliai pasakyti negali. Kodėl barmenė pasakė, kad vyksta muštynės pasakyti negalinti. Taip pat nematė ir kiek žmonių buvo vestibiulyje. Pavojaus mygtuką spaudžia ir apsaugą kviečia barmenės tada, kai asmenys būdami kavinėje, elgiasi agresyviai, yra neblaivūs, kai nemandagiai bendrauja (koliojasi ir rodo įvairius veiksmus rankomis) ir pan. Tačiau gali pasakyti, kad apsauga kviečiama kiekvieną kartą pagal situaciją, nes būna įvairių žmonių, nesusipratimų. Šiuo būtent atveju, ji tiksliai negali pasakyti, kas vyko vestibiulyje, nes ir ten buvusių asmenų ji nematė, taip pat negali nurodyti ir kiek ten jų buvo. Tik matė, kaip vienas vyriškis, parėjo iš vestibiulio, ir prisėdo prie kavinėje esančio staliuko, kuris buvo netoli baro bei prie jo sėdėjo, dar lyg ir du vyriškiai. Minėtas vyriškis, kurio nei vardo nei pavardės nežino, atsisėdo prie staliuko, ir keletą minučių, pasirėmęs ranka galvą pasėdėjo prie stalo. Po to, nuo jo pakilo, ir kaip suprato nuėjo į tualetą. Gali pasakyti, kad jokių smurto žymių ar kraujo, ant vyriškio nesimatė. Vyriškis grįžęs, kaip ji pati mano, iš tualeto, tai matė iš vaizdo kamerų, atsisėdo prie stalo ir toliau tęsė pietus. Po minėto įvykio - nesusipratimo, UAB „Branša“, vestibiulyje pastatė vaizdo stebėjimo kamerą, užtikrindami saugumą. Ji pati matė, kaip iš pradžių prie staliuko priėjo vyras ir moteris. Vyras su prie staliuko sėdinčiais vyrais kalbėjosi, bendravo kaip su draugais, pačioje kavinėje jokio konflikto nebuvo ir niekas jo nematė, o kas vyko vestibiulyje, ji pati tiksliai nežino ir pasakyti negali, nes nematė. Kavinės darbas sutrikdytas nebuvo, pašaliniai asmenys, t.y. klientai, buvę kavinėje jokio konflikto nematė. Taip pat gali nurodyti tai, kad, po pavojaus mygtuko paspaudimo, pati susisiekė su apsauga, ir pasakė, kad vykti į kavinę nebereikia, nes jokia pagalba nėra reikalinga. Apsaugos dispečerė ar apsauginis pasakė, kad jie privalo sureaguoti, nes buvo paspaustas pavojaus mygtukas.

24Liudytoja N. A. paliudijo, kad ji dirba kavinėje „Branša“. Buvo pietų metas, truputis po 12 val. kavinėje tarp klientų, t.y. tarp dviejų vyriškių, įvyko konfliktas. Ji pati konflikto nematė, o apie jį sužinojo iš savo bendradarbių. Tuo metu ji buvo kavinės antrame aukšte. Kai grįžinėjo iš antro aukšto, kavinės vestibiulyje matė du vyriškius ir moterį. Matė kaip žmona kaltinamajam liepė nusiraminti, nes jis buvo nervingas, vaikščiojo po vestibiulį. Ji pati niekam nesakė, kad vyksta muštynės, muštynių nematė. Tik sužinojusi, kad buvo nuspaustas pavojaus mygtukas. Iš vestibiulio jokių garsų negirdėjo, Kavinės lankytojų rimtis nebuvo sutrikdyta, pietūs nebuvo sutrikdyti.

25Liudytojas S. K. paliudijo, kad jis dirba VšĮ „Regioninė Telšių ligoninė“, ir yra gydytojas traumatologas-ortopedas, dirba Traumatologijos skyriaus vedėjo pareigose. Nukentėjusį asmenį V. Š. prisimena, bet aplinkybių neatsimena. Pažiūrėjęs į teisme esančius medicininius dokumentus paliudijo, kad tuo metu dirbo priėmimo skyriuje. Apžiūrėjęs pacientą viską surašęs pagal jo žodžius, konstatavo galvos, krūtinės ląstos sumušimą, šonkaulio lūžį. Nustatė nedarbingumo laikotarpį. Šonkaulio lūžį nustatyti yra tam tikras algoritmas gydytojo veiksmų: pirmiausia nusiskundimų surinkimas, paskui apžiūra ir tyrimai. Apžiūra atliekama pirštų pagalba, liečiama skausminga vieta, žiūrima ar ji yra pakitusi. Ar yra patinimai, kraujosruvos. Rentgeno nuotraukos leidžia viską objektyvizuoti. Šiuo atveju tai buvo vieta kurioje lokalizuojasi šonkaulis, t. y. vidutinė pažasties linija, tipiška vieta kurią galima sutrenkti iš priekio. Jis negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti ar pacientas melavo. Krepitacija yra skausminga ir žmogui sukeliant šį skausmą galima pakenkti, tiesiog savaime galime jausti, kad šonkauliai trinasi į plaučių plėvę. Tai šiuo metu nieko negalintis tiksliai pasakyti, nes žmogaus kūno tuo metu neprisimenantis, nors dokumentuose parašyta, kad 7 šonkaulio krepitacija, tai matyt buvo čiuopiamas kažkoks tai judėjimas. Krepitacija – tai yra girgždėjimas, traškėjimas, čiuopiamas pirštų pagalba. Gilesniuose audiniuose gali čiuoptis nemaloniai. Kitų įrašų neturintis, tuo metu šiuos duomenis fiksavęs vykdant standartinius veiksmus. Gydytojai turi klinikinę praktiką. Ar tas čiuopimas buvo tikrai, sunku pasakyti. Galutinę diagnozę galima išvesti įvairiais būdais. Surašęs siuntimą dėl plaučių nuotraukos. Jo nuomone - Rentgeno nuotrauka patvirtino, kad tai buvo 7 šonkaulio lūžis. Gali būti tam tikra paklaida, to neginčijantis. Vertino visumą sužalojimų, pacientas papasakojo kas įvyko. Apžiūrėjęs pacientą, atitinkamai vertino galvos traumos požymius. Pacientą privalomai turi įvertinti ir neurologas. Apžiūrėti pacientą buvęs pakviestas jis, tai buvo mišri trauma. Objektyviai konstatuotų požymių neprisimenantis. Buvo pagrindas įtarti galvos smegenų sutrenkimą. Žiūrint į medicininius dokumentus šiandien pasakytų tą patį, nes tai buvo jo pareiga tai įtarti ir žmogų gydyti. Įrašyta diagnozė buvo pirminė per 3 dienas yra leidžiama nustatyti galutinę diagnozę. Tokia yra klinikinė praktika. Šonkaulio lūžis yra papildomai tiriamas radiologiniais tyrimais, t. y. skaitmenine technika, kuri mažai veikia žmogaus organizmui. Spinduliuotė yra nekenksminga. Kaulio gumbo pėdsakų gali ir nebūti, jeigu nebuvo poslinkio. Gyd. B. teigė, kad lūžimo linijų nematyti. Tačiau yra klinikinė išvada, radiologė nežinojo tikslios vietos, ji neapžiūrinėjo paciento. Apžiūrintis gydytojas pacientą žiūrį kaip į visumą, sprendžia gydymo trukmę. Radiologės išvada buvo vėliau ir nežinantis ar jinai matė klinikinę išvadą. Jis pats įvertinęs visumą ir parašęs išvadą. Ligoninėje yra skubios pagalbos skyrius, į priėmimą gydytojai kviečiami pagal darbo grafiką. Tikslių aplinkybių neprisimenantis, žino tik, kad šeimos gydytojas nesikreipė pakartotinai konsultacijai. Galvos traumą konstatuoti yra universalus dalykas, jo pareiga - apžiūrėti pacientą, paskui padaryti išvadą. Jo pareiga buvo apžiūrėti pacientą, jam suteikti pirminę pagalbą. Nukentėjusysis nesiskundė prakirsta lūpa, tai man įtarimo nekėlė, dėl nosies srities skausmo nebuvo nukreiptas į specialistus. Paciento apžiūros neprisimena, mato tik tai kas parašyta, subjektyvūs požymiai. Buvo išvada: 7 šonkaulio lūžis. Tikimybė, kad tai buvo yra arti 100 %. Jo kaip gydytojo pareiga buvo įtarti, veikti ligonio naudai. Krepitacija gali būti ir minkštų audinių pažeidimas. Šonkaulio lūžio morfologija yra skirtinga. Radiologas vertina tik nuotrauką, pačio žmogaus jis nemato. Dėl kaulų lūžio objektyvus – radiologinis tyrimas, o gydytojo išvadoje nurodyta, kad lūžimo linijų nėra, tačiau jų gali ir nesimatyti. Gali būti, kad iš jo, kaip gydytojo veiksmų, kyla subjektyvumas, tačiau peržiūrėjus nuotrauką jam taip atrodė. Pasielgęs kaip reikėjo. Nuotrauka buvo daroma priekinė ir iš jos buvo atitinkamai vertinama. Tuo metu ligonio būklei paskirti gydymą jam pačiam tiek duomenų pakako. Ekspertas tvirtina, kad iš tokios nuotraukos lūžio nustatyti nėra galimybės, todėl pasikartojantis, kad vertinama duomenų visuma. Todėl jo paties nuomonė, kad turintis atitinkamą kvalifikaciją vertinti ir labai daug klaidų nėra padaręs. Tuo metu jis taip matęs, taip ir nustatęs. Daugiau minėto ligonio V. Š. jis negydė ir nebematė. Įvykio aplinkybės buvo užrašytos pagal pačio ligonio pasakymą.

26Liudytoja J. J. paliudijo, kad ji dirbo kavinėje „Branša“.Tai buvo pietų metas, šie asmenys (kaltinamasis ir nukentėjusysis) būdavo pastovūs klientai kavinėje „Branša“ . Mačiusi kaip jie pakilo nuo stalo, jie patys (kavinės darbuotojai) iškvietę apsaugą. Žino, kad jie susistumdė, puolė vienas ant kito. Visa tai vyko labai trumpai, paskui jie vėl sėdo prie savo staliukų. Tokie atvejai būdavo labai reti. Kadangi šie asmenys susistumdė, tai darbuotojai iškvietė apsaugą. Jie apsižodžiavo, tikrai neprisimenanti kaip kas sudavė, atsimenanti tik jų susikibimą, stumdėsi jie kavinėje, paskui vestibiulyje. Abu pašoko nuo stalo, pradėjo keiktis ir buvo iškviesta apsauga. Nemačiusi kada atvažiavo apsauga. Yra nurodymas, kad incidento metu kviesti apsaugą, patiems nesikišti, nes galintys nukentėti. Nekalbėjusi nei su vienu iš šių asmenų. Jie yra pastovūs klientai. Sužalojimų nemačiusi nei ant vieno, nei ant kito kūnų. Viskas vyko labai gretai, tuo metu buvusi prie baro. Už baro matosi ne viskas, lauko įėjimas matosi tik per langą. Vestibiulio prie baro nesimatė. Kas vyko vestibiulyje nemačiusi. Po įvykio jie atsisėdo prie savo staliukų. Nukentėjusysis buvo su draugu, nei vienas iš jų neprašė medikų pagalbos, nesiskundė sveikata. Jie tiesiog atgal atsisėdo prie savo staliukų. Niekas pretenzijų iš kavinės lankytojų nereiškė, kavinės darbas nebuvo sutrikdytas, incidentas buvo nemalonus. Su atvykusia apsauga nebendravo, nieko nereikėjo aiškintis. Žmonių rimtis kažkiek buvo sutrikdyta. Buvo tiesiog nepatogu. Klientai nieko nesiskundė. Mano jog tik buvo nemalonu, kad vyko toks incidentas. Nežino ar žmonės pastebėjo tą įvykį, nes nusiskundimų nebuvo. Šis atvejis buvo išskirtinis, nes jie apsižodžiavo, susistumdė. Ar tas žmogus, kuris sėdėjo prie nukentėjusiojo stalelio kažkaip į tai sureagavo nepamenanti.

27Išklausius liudytojų parodymus, pagarsinus rašytinius įrodymus, susipažinus su byloje esančiais medicininiais dokumentais, nukentėjusiajam V. Š. buvo pasiūlyta padaryti kairės pusės rentgenogramą kauliniu rėžimu, kad pašalintų abejones dėl jo patirtų sužalojimų. Tačiau jis atsisakė tai daryti, todėl kilus abejonėms dėl realiai padarytų sužalojimų, jų padarymo pobūdžio, lokalizacijos, padarymo laiko ir sveikatos sutrikdymo masto buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui.

28Iš Ekspertizės akto Nr. PEKG 28(128)2018(01) (3 t. b. l. 110-113) matyti, kad atlikus ekspertizę surašyta išvada, jog V. Š. 2015 m. lapkričio 3 d. įvykio metu patyrė kairio skruosto srities sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos įdrėskimą kairėje blauzdoje. Šie sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Objektyvių duomenų patvirtinančių, kad V. Š. 2015 m. lapkričio 3 d. konflikto metu patyrė kairės pusės krūtinės ląstos trauma, nepakanka. V. Š. nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

29Nuo šio momento gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prašymas (3 t. b. l. 141-142) dėl kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių pakeitimo ir bylos nagrinėjimas tęsiamas dėl reiškiamo kaltinimo S. G. pagal LR BK 284 straipsnio pažymius.

30Liudytoja V. R. paliudijo, kad ji dirba Telšių apskrities VPK vyriausiąja tyrėja. Pažiūrėjusi į byloje esantį pareiškimą nurodė, kad pareiškimas surašytas jos ranka. Pareiškimas priimtas jos. Ji pagal grafiką buvo atsakinga už įvykius, todėl tuo metu priima pareiškimus, paaiškinimus, skundus vėliau perduoda kitiems pareigūnams tikslinti aplinkybes. Bet koks žmogus gali parašyti pareiškimą, turi jį priimti. Pareiškimą rašo žmogus tuo atveju, kai jį jau atneša parašytą, o jeigu ne, tai dažniausiai rašo jie patys už žmogų, o jis tik pasirašo. Visada paima pareiškimą ir paaiškinimą plačiau apie įvykį. Visas tekstas yra surašomas kaip žmogus pasakė. Jeigu tyrėjai yra kažkas neaišku yra daroma papildoma apklausa. Užduotis nustatyti sužalojimus yra sudaroma iš karto. Siunčiamas žmogus savanoriškai pas medikus, jokio įpareigojimo raštiško neduoda. Užduotis sudarinėja kiti pareigūnai, ji pati tam teisės neturinti. Kažkiek atsimenanti šį įvykį, kad buvo užgauliojimai. Jei būtų buvę sužalojimai būtų pareiškime užrašiusi. Dabar jeigu pranešama apie sužalojimus iškart pradedamas ikiteisminis tyrimas, 2015 m. dar ši tvarka negaliojo. Neatsimenanti ar nukentėjusiojo klausė ar daugiau jam nieko nenutiko konflikto metu. Klausimai ir atsakymai yra surašomi tik tuo atveju kai yra paskiriama užduotis. Pirmiausia yra išklausomas žmogus, o paskui rašomas pareiškimas, bet nėra nukrypstama nuo pareiškėjo žodžių. Surašoma pareiškėjo žodžiais, tik kažkiek perdėliojama, kad tekstas būtų rišlus, sutrumpintas. Jei skundžiasi sužalojimais, žmogus nukreipiamas pas medikus, tačiau jokių dokumentų nesurašoma. Tuo metu dar nereikėjo užrašyti tikslaus laiko, tačiau šiuo metu jau rašome. Tuo pačiu prisėdimu surašomas ir pareiškimas ir paaiškinimas.

31Ekspertas V. K. patvirtino Ekspertizės akto Nr. PEKG 28(128)2018(01) (3 t. b. l. 110-113) pateiktą išvadą bei paaiškino, kad atliekant tyrimą neatsižvelgiama į nedarbingumo tęsimą ar jo trukmę. Esant galvos smegenų sukrėtimo diagnozei atsižvelgiama į faktinę objektyvią patologinę, neurologinę simptomatiką ir kiek dienų nuo įvykio ji buvo fiksuota. Konkrečiu atveju ji buvo fiksuota pirmomis dienomis, bet nebuvo fiksuojama virš 10 dienų. O darbingumas galėjo būti tęsiamas dėl skundų, kad žmogus vis tiek sako, kad negerai jaučiasi. Lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nes simptomatika buvo tik pirmomis dienomis. Jeigu būtų sunkesnis laipsnis turėtų simptomatika tęstis virš 10 dienų. Horizontalaus nystagmo virš 10 dienų jau nebebuvo konstatuotas nei šeimos gydytojo, nei neurologo. Nystagmas išnyksta dažniausiai po kelių dienų, 3-5 dienų. 99 % atvejų virš 10 dienų nystagmas nesitęsia. O jeigu tęsiasi, tai reiškia, kad yra rimtesni pažeidimai, o ne šiaip galvos smegenų sukrėtimas. Rimtesė galvos smegenų trauma nėra fiksuota, jos nebuvo matyti darant rentgeną. Nedarbingumo pažymėjimo tęsimas neturi įtakos sveikatos fizinio masto nustatymui remiantis 12 p. Nystagmas konstatuojamas 9 dieną, bet ne 11 dieną. Taisyklių 12 p. parašyta, kad remtis objektyviais duomenimis neatsižvelgiant į gydimo trukmę, šiuo atveju nystagmo nebuvo po 10 dienų. Pridėtas žodis lengvas vien dėl to, kad sveikata nebuvo sutrikusi virš 10 dienų, kartais šį žodį naudoja neurologai. Be šio žodžio (lengvas), vis tiek būtų buvęs nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje patvirtinta, kad buvo galvos smegenų sukrėtimas, bet sveikata nesutriko virš 10 dienų. Negali pasakyti ar vaistas „diazapam“ gali sukelti nystagmas, šis klausimas turėtų būti skirtas neurologui, nes jis neatlieka neurologinio gydymo. Ekspertai nekomentuoja ar gydymo trukmė buvo pagrįsta ar nepagrįsta, o vertina objektyvią simptomatiką ir kiek ji tęsiasi nuo traumos, nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą. Šiuo atveju dėl galvos smegenų sukrėtimo pagrįsta gydymo trukmė ne daugiau nei 10 dienų. Nebuvo stebima neurologinė, pataloginė simptomatika virš 10 dienų skaičiuojant nuo traumos dienos. Ekspertizė atlikta ir išvada pateikta pagal dokumentus, ankstesnes išvadas. Ekspertų komisija paties žmogaus neapžiūrinėjo. Visas šis tyrimas yra tik pagal medicininius dokumentus. Nystagmas negalėjo būti dėl vaisto „diazopam“, nes jis jau nustatytas ligoninėje dar prieš skiriant gydymą. Šį simptomą konstatuoti yra nesudėtinga, tai yra akių trūkčiojimas nesukant galvos. Šonkaulio lūžis nustatomas remiantis rentgenu, o krūtinės ląstos sumušimas nustatomas remiantis paciento teigimu, kad jis buvo sumuštas ir jam kažkokią vietą skaudą, t. y. iš žodžių. Ekspertai vertina objektyvius sužalojimus, skausmas yra subjektyvus sužalojimas, kurio ekspertai netvirtina. Įdrėskimas buvo konstatuojamas pagal medicininius įrašus. Jeigu kalbėti apie nystagmą 9 dieną, tada mes atsižvelgtume ir į vaistų vartojimą kaip „diazepamas“. Į viską yra atsižvelgiama ir vertinama. Šiuo atveju neatmetama galimybė, kad tam įtakos galėjo turėti ir „diazepamas“. Jeigu po 10 dienų buvo tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas, reiškia žmogus dar buvo stebimas. Nėra fakto, kad virš 10 dienų buvo nystagmas. Nurodė, kad savo išvados neturi kuo papildyti. Vienintelis šansas išsiaiškinti dėl šonkaulio lūžio atlikti pakartotiną rentgenogramą. Jeigu žmogus nesutinka negalima nieko pakeisti. Trauminis smūgis į galvą buvo, tai patvirtina skruosto sumušimas. Remiantis vien nystagmu negalima konstatuoti galvos smegenų sukrėtimo. Nystagmas nėra specifinis požymis galvos sutrenkimui, jis gali atsirasti ir prie kitų patalogijų.

32Iš Apžiūros protokolo (1 t., b. l. 116-117) matyti, kad yra fiksuojama, jog yra filmuota medžiaga, kurioje kavinėje „Branša“ laikotarpyje nuo 2015-11-03, 11:55:00 val. iki 12:02:56 val. yra filmuojama kavinės salė, kurioje matomi proceso dalyvių veiksmai, o peržiūrėjus CD vaizdo kamerų įrašus (1 t., b. l. 177), bei Apžiūros protokole matyti, kad yra fiksuojama, jog filmuota medžiaga, kurioje kavinėje "Branša" laikotarpyje nuo 2015-11-03, 12:11:18 val. iki 12:22:53 val. yra filmuojama kavinės lauko teritorija, kurioje matomi proceso dalyviai (1 t., b. l. 121-122, 178), peržiūrėjus CD vaizdo kamerų įrašus (1 t., b. l. 178), matyti, kad yra fiksuotas vaizdas, tačiau garso nėra. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis S. G. prieina prie staliuko, prie kurio sėdi nukentėjusysis V. Š. ir su dviem asmenimis pietauja, priėjęs jis liečia nukentėjusiojo galvą, kažką jam sako, o tai paneigia S. G. teiginį, kad kontakto su nukentėjusiuoju jis neturėjo. Po to matyti, kad V. Š. atsistoja ir jie abu išeina į vestibiulį.

33Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

34Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. <...> Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

35Kad S. G. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 284 straipsnyje įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: Iš Asmens sveikatos istorijos (3 t. b. l. 14) matyti, kad V. Š. buvo lankęsis pas medikus 2011 m. rugpjūčio 10 d ir buvo jų padaryta išvada, kad dinamiškai jis yra sveikas, dirbti gali, o po to jis kreipėsi į medikus tik 2015 m. lapkričio 3 d 14 val. 20 min., būtent nedelsiant po įvykio ir medikas S. K. fiksavo, kad 12 valandą sumušė pažįstamas galvą, k.krūtinės pusę, k. blauzdą, jį pykino, vėmė, skausminga nosis, skruosto srytis patinusi ir kt., nurodyta, kad VII-to šonkaulio lūžis. 2015 m. lapkričio 4 d. V. Š. lankėsi pas šeimos gydytoją R. A., kuri nurodė, kad jis patyrė trauma pietų pertraukos metu, jam sutrenkta galva, lūžo septintas šonkaulis kairėje, sumušta, nubrozdinta blauzda, pykino, jis vėmė, ir nurodyta diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos sumuišimas, kiti paviršiniai blauzdos sužalojimai, todėl nukreiptas traumatologo ir neurologo konsultacijai bei gydymui skirtas Piracetamas, Diazepamas, tausojantis režimas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas ir toliau iki 2015 m. gruodžio 8 d. Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto (3 t. b. l. 110-113) matyti, kad ekspertų pateikta išvada yra: V. Š. 2015 m. lapkričio 3 d. įvykio metu patyrė kairio skruosto srities sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos įdrėskimą kairėje blauzdoje, o šie sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. Š. 2015-11-03 konflikto metu patyrė kairės pusės krūtinės ląstos trauma, nepakanka. V. Š. nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šią išvadą teiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertas V. K., kuris paaiškino, kad nėra fakto, kad virš 10 dienų buvo nystagmas. Nurodė, kad savo išvados neturi kuo papildyti. Vienintelis šansas išsiaiškinti dėl šonkaulio lūžio atlikti pakartotiną rentgenogramą. Jeigu žmogus nesutinka negalima nieko pakeisti. Trauminis smūgis į galvą buvo, tai patvirtina skruosto sumušimas. Remiantis vien nystagmu negalima konstatuoti galvos smegenų sukrėtimo. Nystagmas nėra specifinis požymis galvos sutrenkimui, jis gali atsirasti ir prie kitų patalogijų.

36Byloje yra visiškai įrodyta, kad S. G. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 284 straipsnyje, nes jis viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, o būtent tyčia viešoje vietoje, kavinėje ,,Branša“, esančioje adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r., pietų metu, agresyviai nusiteikęs ir garsiai šūkaudamas V. Š. atžvilgiu, kuris kavinėje pietavo ir sėdėjo prie stalo kartu su kitais dar dviem asmenimis, jis tyčia delnu plekšnodamas V. Š. per galvą, o tai patvirtina ir filmuota medžiaga, vaizdo įrašai, kurių proceso dalyviai neginčijo (1 t. b. l.116-117, 121-122) ir vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius („gaidys“ ir kt.), kurių vartojimą patvirtina nukentėjusysis V. Š. bei kartu su juo pietavę prie vieno staliuko liudytojai K. B. ir O. S., tuo rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą ir taip jį žemindamas kitų, pašalinių asmenų akivaizdoje bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, nes liudytojui O. S. taip pat buvo sutrikdyta rimtis, jam iš S. G. pasakytų žodžių nebuvo juokinga, jam nebuvo malonu pietauti esant tokiai aplinkai. Po ko, toliau tęsiant savo nusikalstamus veiksmus ir jiems abiem, t. y. S. G. ir V. Š. išėjus į minėtos kavinės „Branša“ vestibiulį, jis, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė rankos kumščiu V. Š. ne mažiau 1 smūgį į galvos sritį (medicininiuose dokumentuose fiksuotas veido paraudimas) bei vieną kartą koja spyrė jam į kairįjį šoną (fiksuotas skausmas kairiajame šone) ir vieną kartą spyrė į kairės kojos blauzdą (fiksuotas nubrozdinimas), tuo padarydamas V. Š. galvos sumušimą su kairio skruosto minkštųjų audiniu patinimu, o tai patvirtimna pirminiai gydytojų padaryti įrašai medicininiuose dokumentuose (3 t. b. l. 14) su lengvo lapsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos įdrėskimą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tačiau ir iš patikslinto kaltinimo šalintini trys smūgiai į galvos sritį, nes byloje tokių objektyvių įrodymų nėra, o visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai.

37Konstatuojama, kad S. G. veiksmai prieš V. Š., kitų jo pažįstamų asmenų akivaizdoje, pasireiškė akivaizdžiu kitų viešoje vietoje buvusių asmenų negerbimu, įžūlumu, cinizmu, tokie jo veiksmai sukėlė pavojų kitam asmeniui. Jis siekė pademonstruoti panieką V. Š., pažeminti jį kaip žmogų, asmenį, pažįstamų žmonių akivaizdoje plekšnodamas jam sėdinčiam ir pietaujančiam kavinėje su jiems abiems pažįstamais asmenimis per galvą bei nurodydamas jam, kaip jis turi nesielgti duodamas bankroto byloje parodymus teisme, demonstravo savo išskirtinumą, kaip galinčio duoti nurodymus kitam asmeniui. Iš Ekspertizės akto Nr. PEKG 28(128)2018(01) (3 t. b. l. 110-113) matyti, kad nustatytus sužalojimus V. Š. 2015-11-03 įvykio metu patyrė kairio skruosto srities sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos įdrėskimą kairėje blauzdoje. Jo kaltė yra įrodyta ir paties kaltinamojo parodymais, nes ir jis pats nurodė, kad atėjęs į kavinę, jis priėjęs prie sėdinčio ir pietaujančio su kitais asmenimis V. Š., jam plekšnojęs per nukentėjusiojo galvą, o po to kartu su juo išėjęs į vestibiulį pasikalbėti, o ten tik emociškai, gestikuliuodamas rankomis su juo tik žodiškai bendravęs. Be to jo kaltė yra įrodyta ir nukentėjusiojo V. Š. parodymais, liudytojų K. B., O. S. paliudijimais ir aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais.

38Teismas atmeta S. G. paaiškinimą, kad jis tik norėjo pabendrauti su V. Š., jog jis tik pasiteiravo V. Š. kaip jis jaučiasi, sakydamas netiesą teisme, kad jis tik gestikuliavo ir nekliudė nukentėjusiojo, kad su V. Š. kontakto nebuvo, nes šiuos jo teiginius paneigia peržiūrėti teisme vaizdo įrašai, liudytojų O. S., K. B. paliudijimai, paties V. Š. parodymai ir medicininiuose dokumentuose esantys įrašai bei ekspertų duotos išvados.

39Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo poziciją, kad kaltinamojo S. G. veikoje galima įžvelgti tik Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo požymius, o ne nusikalstamą veiką, nes kaltinamasis S. G. savo veiksmais sutrikdant viešąją tvarką kitam žmogui padarė sveikatos sutrikdymą, kuris byloje yra įrodytas objektyviais įrodymais..

40Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra (BK 60 straipsnis).

41Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo charakteristiką, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, padarytas nesunkus, tyčinis, baigtinis nusikaltimas. Civiliniai ieškiniai iki šiol yra neatlyginti, todėl bauda neskirtina, nes lėšos bus reikalingos būtent civilinių ieškinių tenkinimui. Kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą, yra dirbantis, todėl teismas sutinka su prokuroro pasiūlyta švelniausia bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, tačiau neskirtina minimali bausmė, nes byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, civiliniai ieškiniai visiškai nėra lyginti. Byloje duomenų, kad kaltinamasis negalėtų dirbti nėra, todėl teismas sutinka ne tik su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi, bet ir su jo pasiūlytu skirti kaltinamajam įpareigojimu – neatlygintai išdirbti valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

42Kaltinamasis šioje byloje nebuvo sulaikytas.

432017 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus nutarimu (2 t. b. l. 45-4-46) paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, paliktina galioti iki kol bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, ši kardomoji priemonė panaikintina, nes realiai ji taps nebereikalinga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau tekste BPK- 139 straipsnio 1 dalis).

44Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį spręstinas civilinių ieškinių klausimas.

45Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2000-12-13 ir 2006-08-19 nutarimai). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

46Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). (Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. apeliacinis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-449/2017).

47Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

48Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Fizinis smurtas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą bei specialistų išvadoje nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir pažeminimą, pagrįstus pergyvenimus, su tuo sietinas neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Teismo nustatyta įvykio situacija patvirtina teiginius dėl patirto pažeminimo, diskomforto, nes smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas viešoje vietoje, iš asmeninių paskatų (kaltinamasis jautėsi neteisingai apkalbėtas duodant neteisingus parodymus bankroto byloje, paties kaltinamojo teigimu). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, patirtus nukentėjusiojo nemalonius išgyvenimus, jaustą skausmą, kaltininko kaltės formą, jo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo V. Š. ieškinys tenkintinas iš dalies.

492017 m. kovo 6 d. Ieškiniu (1 t. b. l. 36-39) prašoma priteisti V. Š. 203,12 eurų turtinės žalos atlyginimo, tai yra negauto atlyginimo už darbą nedarbingumo laikotarpiu, nes dėl padarytų sveikatos sužalojimų nuo 2015-11-06 iki 2015-12-08 buvo nedarbingas ir gavo mažesnes pajamas, negu būtų buvęs darbingas ir būtų dirbęs per šį laikotarpį. Ieškinio dalis dėl 203,12 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintina ir ši suma priteistina iš kaltininko – S. G.. Taip pat prašo priteisti 5000 eurų neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus: kentė fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, buvo pažemintas jo orumas viešoje vietoje, buvo vartojami vaistai ir kt. Kaltinamasis S. G. su tokiu civiliniu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis nieko nepadarė, nesantis kaltas. Teismas įvertinęs visas aplinkybes šioje byloje mano, kad 500 eurų neturtinės žalos kompensacija šioje byloje yra pakankama, todėl šią sumą nukentėjusiam asmeniui ir priteisia, nes nukentėjusiam asmeniui nebuvo sukelta sunkių pasekmių, pats kaltinamasis yra darbingas ir dirbantis, jo turtinė padėtis nėra bloga, tačiau jis turės atlyginti dar ir kitus civilinius ieškinius, kurie yra pateikti šioje baudžiamojoje byloje.

50Be to teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti (LR BPK 106 straipsnio 2 dalis), tačiau byloje duomenų apie tokias išlaidas nėra, todėl jos nepriteistinos.

51Iš Civilinio ieškinio (1 t. b. l. 46-49, 3 t. b. l. 154) ir jų priedų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys 1148,90 Eur sumai, kurį reiškia kaltinamajam, tai yra asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką V. Š. už jam išmokėtą ligos išmoką, kuri nėra atlyginta, todėl neatlygintas civilinis ieškinys tenkintinas, ir padarytoji turtinė žala priteistina iš kalto asmens, o būtent: iš S. G. priteistina už nukentėjusiam V. Š. išmokėtą ligos metu išmoką (LR BPK 115 straipsnis), kaip to prašo civilinis ieškovas. V. Š. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamos veikos pasekmėje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ieškinys pagrįstas, įrodytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus paskaičiavimais nurodant nedarbingumo pažymėjimus ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui patirtos žalos atlyginimui (LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, LR CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 dalis).

52Iš Civilinio ieškinio (1 t. b. l. 58-63) ir jų priedų matyti, kad Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys 88,82 Eur sumai, kurį reiškia kaltinamajam S. G., už nukentėjusiojo V. Š. gydymą nėra atlygintas, todėl neatlygintas civilinis ieškinys tenkintinas, ir padarytoji turtinė žala priteistina iš kalto asmens, o būtent: iš S. G. priteistina už nukentėjusiojo V. Š. gydymą (LR BPK 115 straipsnis), kaip to prašo civilinis ieškovas. V. Š. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamos veikos pasekmėje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ieškinys pagrįstas, įrodytas Šiaulių teritorinės ligonių kasos paskaičiavimais (1 t. b. l. 58-63, 3 t. b. l. 155) ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai už suteiktas paslaugas (LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis, LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnis, 6.276 straipsnis).

53Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - kompaktiniai CD diskai -paliktini saugojimui byloje (1 t. b. l.177-178).

54Šioje byloje buvo atlygintos kelionės išlaidos į teismą liudytojai, kurios yra pripažintos proceso išlaidomis (2 t. b. l. 188-189), tai yra valstybės patirtos išlaidos ir jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 straipsnio 1 dalis ir 105 straipsnio 1 dalis).

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 297-307-313 straipsniais,

Nutarė

56S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

57Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

58Iki kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis palikti galioti S. G. 2017 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę su įpareigojimais, panaikinti.

59Išaiškinti S. G., kad jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam bus keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

60V. Š. civilinį iškinį tenkinti iš dalies. V. Š. priteisti iš S. G. du šimtus tris eurus 12 centų (203,12 Eur) turtinės žalos atlyginimą ir penkis šimtus eurų (500 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso priteisti septynis šimtus tris eurus 12 centų (703,12 Eur) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

61Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 90 centų (1148,90 Eur) iš S. G., asmens kodas ( - ) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai už V. Š. išmokėtas ligos išmokas dėl sužalojimo (sumokant į sąskaita LT ( - ) AB DnB bankas, banko kodas 40100).

62Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti aštuoniasdešimt aštuonis eurus 82 centus (88,82 Eur) iš S. G., asmens kodas ( - ) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai už V. Š. gydymą (sumokant į sąskaita ( - ) „Swedbank“AB, banko kodas 73000).

63Daiktinius įrodymus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kompaktinius CD diskus palikti saugojimui byloje.

64Priteisti iš S. G. 148,73 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 73 centus) proceso išlaidų, sumokant teismo turėtų procesinių išlaidų į valstybės biudžetą (į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

65Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S.... 3. Teismas,... 4. S. G. 2015 m. lapkričio 3 d., apie 12:00 val., viešoje vietoje, kavinėje... 5. Tokiais savo veiksmais S. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284... 6. Teisme ištirti įrodymai ir jų vertinimas... 7. 2017 m. gegužės 22 d. Kaltinamuoju aktu S. G. buvo kaltinamas padaręs... 8. Kaltinamasis S. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. lapkričio... 9. Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad eilę metų (2-3 metus) pietavę tuo pačiu... 10. Liudytoja R. V. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos... 11. Liudytojas D. R.paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos... 12. Liudytojas O. S. paliudijo, kad dirbo UAB „V.“, dirbo vienose patalpose su... 13. Liudytoja L. U. paliudijo, kad ji kartu su savo drauge R. V. ir jos draugu,... 14. Liudytojas P. N. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos... 15. Liudytoja L. G. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio 3 d., apie 12 val., kartu su... 16. Liudytojas K. B. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėn., tikslios datos... 17. Liudytojas D. T.paliudijo, kad jis dirba saugos tarnyboje „Grifs AG“,... 18. Liudytoja A. B. paliudijo, kad ji dirba Telšių regioninėje ligoninėje... 19. Liudytoja V. B. paliudijo, kad ji dirba gydytoja radiologe Telšių... 20. Liudytoja V. V. paliudijo, kad ji dirba gydytoja neurologe UAB „Konsultantų... 21. Liudytoja R. A.paliudijo, kad ji dirba UAB „Telšių sveikata“, esančioje... 22. Ekspertas Rimantas P. P. patvirtino savo pateiktą išvadą bei parodė, kad... 23. Liudytoja D. A. paliudijo, kad ji dirba kavinėje-motelyje „Branša“,... 24. Liudytoja N. A. paliudijo, kad ji dirba kavinėje „Branša“. Buvo pietų... 25. Liudytojas S. K. paliudijo, kad jis dirba VšĮ „Regioninė Telšių... 26. Liudytoja J. J. paliudijo, kad ji dirbo kavinėje „Branša“.Tai buvo pietų... 27. Išklausius liudytojų parodymus, pagarsinus rašytinius įrodymus,... 28. Iš Ekspertizės akto Nr. PEKG 28(128)2018(01) (3 t. b. l. 110-113) matyti, kad... 29. Nuo šio momento gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 30. Liudytoja V. R. paliudijo, kad ji dirba Telšių apskrities VPK vyriausiąja... 31. Ekspertas V. K. patvirtino Ekspertizės akto Nr. PEKG 28(128)2018(01) (3 t. b.... 32. Iš Apžiūros protokolo (1 t., b. l. 116-117) matyti, kad yra fiksuojama, jog... 33. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284... 34. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka,... 35. Kad S. G. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 284 straipsnyje įrodo ir byloje... 36. Byloje yra visiškai įrodyta, kad S. G. padarė nusikaltimą numatytą LR BK... 37. Konstatuojama, kad S. G. veiksmai prieš V. Š., kitų jo pažįstamų asmenų... 38. Teismas atmeta S. G. paaiškinimą, kad jis tik norėjo pabendrauti su V. Š.,... 39. Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo poziciją, kad kaltinamojo S. G. veikoje... 40. Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (BK 59... 41. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo charakteristiką, į tai,... 42. Kaltinamasis šioje byloje nebuvo sulaikytas.... 43. 2017 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 44. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį spręstinas civilinių ieškinių... 45. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra... 46. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus... 47. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 48. Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Fizinis... 49. 2017 m. kovo 6 d. Ieškiniu (1 t. b. l. 36-39) prašoma priteisti V. Š. 203,12... 50. Be to teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi... 51. Iš Civilinio ieškinio (1 t. b. l. 46-49, 3 t. b. l. 154) ir jų priedų... 52. Iš Civilinio ieškinio (1 t. b. l. 58-63) ir jų priedų matyti, kad... 53. Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti -... 54. Šioje byloje buvo atlygintos kelionės išlaidos į teismą liudytojai, kurios... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235... 56. S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos... 57. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią... 58. Iki kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis palikti galioti S. G.... 59. Išaiškinti S. G., kad jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę,... 60. V. Š. civilinį iškinį tenkinti iš dalies. V. Š. priteisti iš S. G. du... 61. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti... 62. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį... 63. Daiktinius įrodymus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti:... 64. Priteisti iš S. G. 148,73 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus... 65. Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, gali būti...