Byla 2K-320/2011
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Karpovo kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties.

2Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

Nustatė

5E. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje ir neaiškiomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo penkias vaizdajuostes su įrašytais pornografinio pobūdžio audiovizualiniais kūriniais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, t. y. vienoje vaizdajuostėje vaizduojami vaikai iki 14 metų amžiaus, o keturiose – iki 18 metų amžiaus, jas laikė namuose, esančiuose ,,duomenys neskelbtini“, iki 2009 m. liepos 1 d., kol kratos metu vaizdajuostes surado ir paėmė policijos pareigūnai.

6Kasaciniu skundu nuteistasis E. Č. prašo teismų sprendimus panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

7Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Be to, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teismuose metu padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kasatoriaus teises ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

8Kasatorius nurodo, kad 2009 m. liepos 1 d. atliekant kratą padaryti esminiai BPK 96, 145, 149 straipsnių, reglamentuojančių kratos atlikimo tvarką ir protokolo surašymą, pažeidimai. Paimtos vaizdajuostės neaprašytos, nenurodyti jų individualūs požymiai (numeriai, gamyklos ženklai, markiruotės, įvairūs individualūs defektai), jos nebuvo supakuotos, užantspauduotos, taip pat nenufotografuotos. Dėl nurodytų pažeidimų kratos metu gauti duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais (BPK 20 straipsnio 3 dalis), nes šis proceso veiksmas atliktas nesilaikant BPK reikalavimų ir tokiais duomenimis negalima grįsti kaltinimo. Be to, netinkamai fiksuojant kratos rezultatus protokole, sudarytos sąlygos fabrikuoti įrodymus, t. y. galimybė pakeisti paimtas vaizdajuostes ar įrašyti į jas pornografinio turinio vaizdus. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl šio skundo argumento nepagrįsti, nes ant vaizdajuosčių esančius užrašus, kurie atspausdinti rašomąja mašinėle ant popierinių juostelių ir priklijuoti, galima lengvai pakeisti. Kartu kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad prieš minėtą kratą, 2009 m. balandžio 20 d., prokuroras D. Dziegoraitis grąžino jam 20 vaizdajuosčių, kurios buvo paimtos 2002 m. atlikus kratą jo namuose. Grąžinamų daiktų pakvitavime kasatorius nurodė, kad 11 vaizdajuosčių yra ne jo, taip pat prašė patikrinti grąžinamus prietaisus bei peržiūrėti vaizdajuosčių turinį. D. Dziegoraitis tai daryti atsisakė. Taigi, atliekant kratą 2009 m. liepos 1 d., kartu buvo paimtos ir 2009 m. balandžio 20 d. grąžintos ne jam priklausančios 11 vaizdajuosčių. Kasatorius teismuose prašė leisti jam susipažinti su pakvitavimu, kuris turi svarbią įrodomąją reikšmę, nes įtarė, kad jis gali būti suklastotas, tačiau jam to neleista.

9Kasatorius nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teismuose metu jis neturėjo realios teisinės pagalbos. Kasatorius nurodo, kad jam neleido savo lėšomis samdytis gynėjo, prokuroras jam paskyrė gynėją L. Daukšienę, kuri jo nekonsultavo, su juo nebendravo, nerengė procesinių dokumentų, t. y. neatliko savo pareigų, nustatytų BPK 48 straipsnyje. Kasatorius, vadovaudamasis BPK 52 straipsniu, ne kartą atsisakė gynėjos L. Daukšienės paslaugų, tačiau prokuroras, pažeisdamas BPK 50–52 straipsnių nuostatas, neleido atsisakyti paskirtos gynėjos. Prokurorų priimti nutarimai neteisėti, iš esmės suvaržantys kasatoriaus teises į gynybą, taip pat pažeidžiantys BPK 22 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 3 dalies, 7, 48 straipsnių, 52 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vėliau paskirto gynėjo V. Karpovo kasatorius taip pat atsisakė dėl tų pačių priežasčių.

10Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teismuose metu jam neleista susipažinti su visa bylos medžiaga, taip iš esmės pažeidžiant ne tik BPK 22, 44, 48, 50, 52, 181, 220, 237, 240 straipsnių nuostatas, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies b ir c punktų, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimus, užtikrinančius suimtojo teisę, kad valstybė užtikrintų realią galimybę pasirengti gynybai, t. y. turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Kasatorius nurodo, kad jis raštu kreipėsi į prokurorą prašydamas leisti susipažinti su byla (BPK 21, 181 straipsniai), jam leido, tačiau jam esant suimtam byla susipažinti nebuvo pateikta. Kai jis kreipėsi antrą kartą, gavo neigiamą atsakymą, pagrįstą akivaizdžiai formaliomis priežastimis. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, susipažinti buvo įteikta ,,bylos kopija“, kurioje trūko nemažai lapų, kai kurie buvo neperskaitomi. Jis kreipėsi į prokurorą prašydamas pašalinti minėtus trūkumus arba leisti susipažinti su bylos originalu. Prašymas buvo atmestas. Taip pat neleista susipažinti su vaizdajuosčių turiniu. Apeliacinėje nutartyje klaidingai nurodoma, kad susipažinti buvo pateiktas bylos originalas. Kasatorius tvirtina, kad jam nebuvo leista susipažinti su pirmu bylos tomu, antro tomo jis nėra matęs, be to, byloje nėra dokumento su jo parašu, kad jis susipažinęs su bylos medžiaga arba kad apie byloje esančią medžiagą jį informavo gynėjas (BPK 237 straipsnis). Apeliacinės nutarties teiginys, kad gynėjas, kuris susipažino su bylos medžiaga, BPK 237 straipsnio tvarka galėjo apie tai jį informuoti, nepagrįstas, nes, kaip minėta, gynėjas neatliko savo pareigų. Taip pažeistos BPK 21 straipsnio nuostatos.

11Gavus bylą teisme, jam nebuvo pranešta apie galimybę susipažinti su byla teisme (BPK 240 straipsnis). Tuo tarpu pasirengimas gynybai garantuoja kaltinamajam teisę reikalauti, kad byla nebūtų nagrinėjama teisme, kol kaltinamasis nėra pasirengęs nagrinėti bylos (BPK 44 straipsnis). Kadangi jam neleista susipažinti su byla, jis pareiškė nušalinimą pirmosios instancijos teismo teisėjai. Kadangi gynėjas V. Karpovas netinkamai atliko pareigas, nenorėjo surašyti apeliacinio skundo, kasatorius prašė teismo leisti jam susipažinti su byla, kad jis pats galėtų surašyti apeliacinį skundą, tačiau teisėja neleido jam parengti apeliacinio skundo – susipažinti su visa bylos medžiaga. Taip pat pasielgta ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniu skundu kasatorius prašė leisti susipažinti su byla, taip pasirengiant skundo nagrinėjimui, tai suponavo jo pareikštą norą skundą nagrinėti jam dalyvaujant ir atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos prašymus atmetė, taip pat ignoravo jo skunde pareikštą ketinimą teismo posėdyje pateikti papildomus dokumentus, įrodančius padarytus esminius BPK pažeidimus. Apeliacinės nutarties teiginiai, kad jis esą nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinį skundą, visiškai nepagrįsti. Tai taip pat rimtai suvaržė jo teisę į gynybą, juolab kad gynėjas V. Karpovas deramai neatliko savo pareigų ir jis apie tai buvo nurodęs apeliaciniame skunde. Taip iš esmės buvo suvaržytos jo teisės į gynybą, nes jis negalėjo teisme, remiantis rungimosi principu, gintis nuo pareikštų kaltinimų.

12Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo skundo argumentų apie tai, kad jis neturėjo realios teisinės pagalbos, kad paskirtų gynėjų ne kartą atsisakė, tačiau prokurorai neteisėtai netenkino atsisakymų, kad neleista susipažinti su byla ir kad taip buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatlikti įrodymų tyrimo yra aiškiai nepagrįstas ir šališkas – kad nereikėtų tirti šiurkščių BPK pažeidimų.

13Kartu kasatorius nurodo, kad teismai nenurodė jokių faktinių duomenų, jog jis žinojo, kad vaizdajuostėse yra vaizduojami vaikai, jog žiūrėjo ar kažkam rodė jas, todėl, nepateikus neginčijamų faktinių duomenų, nėra ir nusikaltimo sudėties, net jeigu jis jas laikė, bet nežinojo turinio. Dalį vaizdajuosčių jis yra gavęs peržiūrėti iš Socialinės lygybės organizacijos, dalį įteikė D. Dziegoraitis anksčiau minėtomis aplinkybėmis. Be to, jau minėta, kratos metu paimant vaizdajuostes padaryti esminiai BPK pažeidimai, sudarę galimybę kasetes sukeisti arba įrašyti kito turinio vaizdus. Tam pasitarnavo paimamų objektų nesupakavimas ir neužantspaudavimas. Kasatoriaus manymu, pažeidimai buvo daromi siekiant sufabrikuotų įkalčių pagrindu inkriminuoti jam nusikalstamą veiką. Kasatorius tvirtina, kad jis niekada neturėjo ir nelaikė inkriminuoto turinio vaizdajuosčių. Pirmosios instancijos teismo teisėja posėdžio protokolą pataisė, t. y. iš esmės pakeitė ir neteisingai surašė bylos dalyvių parodymus, kad taip galėtų pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatoriaus pastabos dėl teismo posėdžio protokolo nepagrįstai atmestos. Beje, jam nebuvo leista susipažinti su protokolo originalu, o tik su kopija, kuri skiriasi nuo originalo.

14Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.

15Kasatorius nurodo, kad vertindami byloje surinktus įrodymus, teismai ignoravo esminius BPK normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą bei teisės į gynybą, pažeidimus, kurie lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą.

16Byloje pažeistos BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos. Kratos metu paimtos kasetės negali būti laikomos įrodymais, nes šiurkščiai pažeistos kratos tvarką reglamentuojančios nuostatos (BPK 149 straipsnio 7 dalis). Paimtos vaizdo kasetės aprašytos tik nurodant jų pavadinimus, tačiau nenurodytas gamintojas, trukmė, ar jos yra dėžutėje ar ne, subraižytos ar naujos, taip pat nenufotografuotos ir neužantspauduotos. Todėl nuteistasis pagrįstai teigė, kad dėl šių procesinių pažeidimų kyla abejonių, ar tos pačios kasetės buvo peržiūrėtos specialisto ir pateiktos ekspertizei atlikti. Dėl to abejojama ir ekspertų bei specialistų išvadų patikimumu. Kadangi bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas abejonėmis.

17Be to, kasatorius nurodo, kad pagal BPK 44 straipsnio 8 dalies nuostatas kiekvienas įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per gynėją. Esantys būtino gynėjo dalyvavimo pagrindai (BPK 51 straipsnio 1 dalis) neatima ir nevaržo įtariamojo ar kaltinamojo asmens teisės gintis pačiam. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalis įtvirtina suimtojo teisę į realią galimybę pasirengti gynybai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisė susipažinti su bylos medžiaga garantuoja teisiamajam teisę reikalauti, kad byla nebūtų nagrinėjama tol, kol kaltinamasis nėra pasiruošęs gynybai. Šioje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistajam nebuvo sudarytos pakankamos laiko požiūriu galimybės pačiam susipažinti su visa bylos medžiaga bei peržiūrėti kasetes. Apeliacinės instancijos teisme neatsižvelgta į nuteistojo prašymus papildomai susipažinti su bylos medžiaga. Šios aplinkybės laikytinos esminiu teisės į gynybą pažeidimu.

18Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo skundus atmesti.

19Atsiliepime nurodoma, kad iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog nuteistasis neteisėtai įgijo penkias vaizdajuostes su įrašytais pornografinio pobūdžio audiovizualiniais kūriniais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ir jas laikė namuose iki 2009 m. liepos 1 d., kol kratos metu vaizdajuostes surado ir paėmė policijos pareigūnai. Ši nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. E. Č. neigia žinojęs jo namuose rastų vaizdajuosčių turinį, šį motyvą grįsdamas tuo, jog minėtas vaizdajuostes jam atidavė prokuroras D. Dziegoraitis, tačiau teismai, išnagrinėję bylą ir įvertinę joje surinktų įrodymų visumą, tokią jo gynybinę versiją motyvuotai paneigė.

20Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniuose skunduose nurodo, kad atliekant kratą pažeisti BPK 149 straipsnio reikalavimai, todėl šio procesinio veiksmo atlikimo metu paimtos vaizdo kasetės negali būti laikomos įrodymais baudžiamojoje byloje. BPK 149 straipsnio, reglamentuojančio kratos ir poėmio tvarką, 7 dalyje numatyta, kad visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodoma jų kiekis, svoris, individualios žymės susidėvėjimas). Šis reikalavimas nepažeistas. Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad kratos metu buvo rasta ir paimta daug įvairių daiktų, tarp jų ir vaizdo kasetės. Protokole visi paimti daiktai yra tiksliai įvardyti pagal esminius požymius, leidžiančius juos atskirti vienus nuo kitų. Tas pats pasakytina ir apie rastas 62 vaizdo kasetes. Jos protokole išvardytos nuo Nr. 29 iki Nr. 91, individualizuotos pagal ant jų užrašytus pavadinimus. Kad buvo paimtos būtent kratos protokole išvardytos vaizdo kasetės, neginčijo ir E. Č., pasirašydamas po kratos protokolu, jis tik pateikė pastabą, kad šios kasetės nebuvo aprašytos pagal individualius jas identifikuojančius požymius. Prokurorė nurodo, kad atsižvelgiant į paimtų daiktų kiekį, labai smulkiai jų aprašyti, kaip nurodo kasatoriai, praktiškai nebuvo įmanoma.

21Kasatoriai teisingai nurodo, kad kratos metu paimtos vaizdo kasetės nebuvo vietoje supakuotos ir užantspauduotos, kaip reikalaujama BPK 149 straipsnio 7 dalyje, tačiau šis trūkumas vėliau buvo pašalintas apžiūrint jas kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir siunčiant ekspertizei. Kasatorių argumentai dėl BPK 149 straipsnio pažeidimų atliekant kratą buvo išsamiai ištirti ir motyvuotai atmesti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, pripažinusių, jog šis ikiteisminio tyrimo veiksmas atliktas tinkamai, o pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies taisykles tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais.

22Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad prokuroras ir teismai, neleisdami E. Č. susipažinti su visa byla esmingai pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą bei rungimosi principą. Šie kasacinių skundų argumentai taip pat nepagrįsti. Iš byloje esančio 2010 m. gegužės 31 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo matyti, kad Kauno m. Santakos policijos komisariato tyrėja R. R., vadovaudamasi BPK 218 straipsniu, įtariamajam E. Č. paskelbė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pabaigtas ir jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pasirašydamas protokolą E. Č. pareiškė, kad susipažinti su bylos medžiaga pageidauja per protingus ir realius terminus, be to, patvirtino gavęs bylos, kurią sudaro 202 lapai, kopiją. Tenkinant įtariamojo prašymą susipažinimo su bylos medžiaga terminas prailgintas. Nuteistojo teiginius, kad nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, paneigia jo paties įrašai 2010 m. birželio 2 d. visos bylos pateikimo susipažinti protokole bei tą pačią dieną rašytas prašymas Kauno m. apylinkės prokurorei R. M.. Iš jų matyti, kad kasatorius turėjo pakankamai laiko ne tik susipažinti su bylos medžiagos originalu, bet ir sutikrinti ją su bylos kopija ir pateikti dėl to savo pastabas. Nebuvo kliūčių E. Č. susipažinti ir su vaizdo medžiaga, tačiau tai padaryti kasatorius net kelis kartus atsisakė. Taigi nuteistojo E. Č. teisės, numatytos BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nebuvo suvaržytos. Be to, su visa bylos medžiaga bei prie jos pridėtomis vaizdo kasetėmis susipažino E. Č. gynėjas V. Karpovas, tad kaltinamojo teisė į gynybą buvo užtikrinta tinkamai.

23Nepagrįsti nuteistojo teiginiai dėl teisės į gynybą pažeidimo, nes valstybės paskirti advokatai jam nesuteikė jokios teisinės pagalbos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas įtariamajam turi būti išaiškinama teisė turėti gynėją. Teisę į gynybą įtariamasis ar kaltinamasis gali įgyvendinti pats per pasirinktą ir pasikviestą ar paskirtą gynėją. Šios teisės E. Č. išaiškintos tinkamai. Tai patvirtina jo parašas ant teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo ir pranešimo apie įtarimą. E. Č. sutiko, kad jį gintų advokatė L. Daukšienė. Tačiau pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržytos įstatymo garantuotos įtariamojo teisės, numatytos BPK 52 straipsnio 1 ir 3 dalyse, – bet kuriuo baudžiamojo proceso metu savo iniciatyva atsisakyti gynėjo ir bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Iš nuteistojo E. Č. kasacinio skundo argumentų ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis kreipėsi su skundais į prokuratūrą nurodydamas, kad jam paskirta gynėja advokatė L. Daukšienė neužtikrina jo teisių į gynybą, ir prašydamas paskirti kitą advokatą, tačiau šie prašymai buvo atmesti motyvuojant tuo, kad įtariamasis yra suimtas, todėl pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Atmetus įtariamojo E. Č. prašymą paskirti kitą gynėją tais motyvais, kad jis yra suimtas ir todėl negali atsisakyti jam paskirto gynėjo, buvo pažeistos BPK 52 straipsnio nuostatos, tačiau šis pažeidimas ištaisytas dar ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam paskiriant kitą gynėją. E. Č. sutikus, jam buvo paskirtas advokatas V. Karpovas, kuris dalyvavo apklausiant E. Č. kaip įtariamąjį bei visuose kituose procesiniuose veiksmuose, taip pat jį gynė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

24Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad, net ir paskyrus jį ginti advokatą V. Karpovą, jo teisės į gynybą nebuvo užtikrintos, nes, pasak kasatoriaus, šis advokatas taip pat nesuteikė teisinės pagalbos, nes su juo nė karto nesusitiko, nebendravo, neparašė nei apeliacinio, nei kasacinio skundo. Šių kasatoriaus teiginių nepatvirtina bylos medžiaga. Byloje nėra E. Č. skundų dėl advokato V. Karpovo netinkamai teikiamos teisinės pagalbos, be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis sutiko, kad jį gintų advokatas V. Karpovas, ir jokių priekaištų jam bylos nagrinėjimo metu nepareiškė. Kasatoriaus teiginių nepagrįstumą ir prieštaravimą bylos medžiagai rodo ir ta aplinkybė, kad E. Č. pageidaujant advokatas V. Karpovas padavė šioje byloje kasacinį skundą. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjant bylą teisme kaip nors būtų pažeistos kaltinamojo teisės į gynybą.

25Taip pat atmestini E. Č. skundo argumentai dėl jo prašymų netenkinimo pirmosios instancijos teisme bei nesuteikimo teisės apžiūrėti ir susipažinti su prokurorės pateiktu pakvitavimu bei kitais dokumentais. Šie klausimai pirmosios instancijos teisme buvo išspręsti tinkamai ir nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis teismo prašė išreikalauti ir pridėti prie bylos 2010 m. kovo 15 d., 2010 m. gegužės 3 d., 2010 m. gegužės 17 d. nutarimus, leisti susipažinti su bylos medžiaga, pridėti prie bylos jo pateikiamus dokumentus, į teismo posėdį iškviesti specialistą R. Jankauską, tyrėją R. R., išreikalauti pakvitavimą, į bylą pateikti visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, nušalinti valstybinį kaltinimą palaikančią prokurorę. Dėl visų pareikštų prašymų vienus tenkindamas, o kitus atmesdamas teismas motyvuotai pasisakė protokoline nutartimi, tad šie klausimai išspręsti tinkamai, nepažeidžiant BPK 270 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Priešingai nei teigia kasatorius, visi byloje prokurorės papildomai pateikti dokumentai buvo teismo posėdyje perskaityti, taigi kasatorius su jais supažindintas tinkamai. Kasatorius tvirtina, kad teismas jam neleido apžiūrėti šių dokumentų, tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas, todėl BPK 290 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat nebuvo pažeistos.

26Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo suvaržytos jo teisės, nes jis nebuvo pristatytas į teismo posėdį ir, neatlikus įrodymų tyrimo, nebuvo tinkamai išnagrinėtas jo skundas. BPK 322 straipsnyje nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas; posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, kiti straipsnyje nurodyti asmenys, kurių neatvykimas, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nekliudo nagrinėti bylą. Pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra nuteistojo teisė, o ne pareiga, todėl dalyvauti ar nedalyvauti bylos nagrinėjime apeliacine tvarka, sprendžia pats nuteistasis. BPK 323 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bylos teisėjas pranešėjas mano, jog nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą suimtą nuteistąjį pristatyti į teismą, o išteisintajam ar laisvėje esančiam nuteistajam – šaukimą. Tos pačios taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Apie rengiamo apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą E. Č. buvo tinkamai informuotas, prašymų pristatyti į teisiamąjį posėdį jis nepareiškė, o byloje pateiktas jo prašymas apeliacinės instancijos teismui leisti susipažinti su bylos medžiaga negali būti prilygintas jo norui dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą pagal paduotą apeliacinį skundą. Nagrinėdamas bylą teismas, išklausęs byloje dalyvavusių prokuroro ir nuteistojo gynėjo nuomones dėl įrodymų tyrimo, nusprendė jo neatlikti, todėl nuteistojo dalyvavimas nebuvo būtinas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant nuteistajam, apeliacinės instancijos teismas BPK 322 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė.

27Nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas teigti, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir nepatikrino jos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Tačiau tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai ir turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ar pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Kaip matyti iš nuteistojo E. Č. apeliacinio skundo turinio, jis ginčijo tas aplinkybes, kurios tinkamai ir išsamiai buvo ištirtos pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl tirti jas dar kartą nebuvo jokio pagrindo. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o priimtoje nutartyje, priešingai nei teigia nuteistasis E. Č., į visus esminius skundo motyvus pateikti išsamūs ir argumentuoti atsakymai, motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmesti (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

28Kasaciniai skundai atmestini.

29Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su E. Č. gynybos teisių pažeidimu

30Nuteistasis E. Č. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teismuose metu jis neturėjo realios teisinės pagalbos, nes paskirti jį ginti advokatai neatliko savo pareigų, jis ne kartą atsisakė gynėjos L. Daukšienės, tačiau prokuroras, pažeisdamas BPK 50–52 straipsnių nuostatas, neleido atsisakyti paskirtos gynėjos; vėliau paskirto gynėjo V. Karpovo jis taip pat atsisakė dėl tų pačių priežasčių; jam neleista savo lėšomis samdytis gynėjo.

31Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). BPK 50–52 straipsniuose nustatyta gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka. BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. Vienas iš tų atvejų, numatytas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte: gynėjo dalyvavimas būtinas, kai įtariamasis (kaltinamasis) yra suimtas. Be to, gynėjo dalyvavimas privalomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo paslaugų. Vis dėlto, gynėjo atsisakymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui yra neprivalomas, be kita ko, tada, kai kyla abejonių dėl įtariamojo ar kaltinamojo galimybės pasinaudoti teise į gynybą (BPK 52 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendime Croissant prieš Vokietiją (Croissant v. Germany, no. 13611/88, judgement of 25 September 1992) išaiškino, kad pagrįstas gynėjo paskyrimas kaltinamajam prieš jo valią nepažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto bei 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-157/2008, 2K-500/2008).

32Tiek ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pirmos apklausos, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu E. Č. buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Kasatoriui atsisakius gynėjos L. Daukšienės, jam buvo paskirtas kitas advokatas. Byloje nėra duomenų apie įtariamajam (kaltinamajam) paskirtų gynėjų nesugebėjimą veiksmingai ginti savo ginamojo. Taigi gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas, ir kasatoriaus subjektyvi neigiama nuomonė apie jam suteiktos teisinės pagalbos kokybę nėra pagrindas konstatuoti teisės į gynybą suvaržymą ar netinkamą interesų gynimą (realios teisinės pagalbos neturėjimą) (Daud v. Portugal, no. 22600/93, judgement of 21 April 1998).

33Iš bylos duomenų matyti, kad iki 2009 m. lapkričio 19 d. būdamas nesuimtas E. Č. BPK 50 straipsnio 2 dalies tvarka savo teise pasirinkti ir pasikviesti norimą gynėją nepasinaudojo. Ikiteisminio tyrimo metu jis apklaustas du kartus. 2009 m. lapkričio 12 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole E. Č. pareiškė, kad neprieštarauja, jog jo kaip įtariamojo apklausos metu dalyvautų tyrėjo pakviesta advokatė L. Daukšienė. 2010 m. gegužės 11 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole E. Č. pareiškė, kad L. Daukšienė jam paskirta prieš jo valią, be to, ji neatlieka savo pareigų, seniai ją nušalino, tačiau prokuroras nušalinimo nepriėmė. Tą pačią dieną, E. Č. sutinkant, jam buvo paskirtas kitas gynėjas advokatas V. Karpovas, kuris dalyvavo apklausiant jį kaip įtariamąjį. Šias aplinkybes patvirtina 2011 m. gegužės 11 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas. 2010 m. gegužės 31 d. paskelbiant apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą E. Č. sutiko, kad jį gintų advokatas V. Karpovas. Šis advokatas, E. Č. sutinkant, gynė kaltinamąjį abiejų instancijų teismuose ir iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolų galima spręsti, kad darė tai aktyviai. Be to, nuteistajam sutinkant, surašė kasacinį skundą. Taigi darytina išvada, kad nuteistojo E. Č. teisė į gynybą kasaciniame skunde keliamais aspektais nebuvo pažeista.

34Nuteistojo ir jo gynėjo skundų argumentas, kad nuteistajam E. Č. nebuvo sudarytos pakankamos laiko požiūriu galimybės pačiam susipažinti su visa bylos medžiaga bei vaizdo kasetėmis, nepagrįstas.

352010 m. gegužės 31 d. suimtam įtariamajam E. Č. paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, nustatant terminą susipažinti su byla iki 2010 m. birželio 4 d. terminą, jis gavo baudžiamosios bylos kopiją (beje, 2010 m. birželio 2 d. protokole pažymėjo, kad bylos originalas atitinka kopiją). 2010 m. birželio 2 d. jis pareiškė, kad dar nesusipažinęs su medžiaga ir nežino, kokius epizodus jis turėtų žiūrėti vaizdo kasetėse, be to, blogai jaučiasi, neturi laiko dėl užimtumo kitoje byloje, todėl šiuo metu negali susipažinti su bylos medžiaga ir vaizdo kasetėmis, ir paprašė leisti susipažinti su byla per 15 dienų. Prokuroro 2010 m. birželio 3 d. nutarimu nustatytas ilgesnis susipažinimo su byla ir prašymams pateikti terminas – iki 2010 m. birželio 7 d. įskaitytinai. Tą dieną pristatytas susipažinti su byla E. Č. pareiškė, kad susipažinti negali, nes nepašalinti jam įteiktos bylos kopijos techniniai trūkumai, be to, jo gynėjas skuba į teismą, o jis pats blogai jaučiasi. Prokuroro 2010 m. birželio 9 d. nutarimu toks E. Č. elgesys įvertintas kaip susipažinimo su bylos medžiaga vilkinimas, nes jam du kartus buvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, tačiau jis jos per prokuroro nustatytą laiką neišnaudojo. Esant nustatytai situacijai nuteistojo teisė susipažinti su byla nebuvo suvaržyta, o jo elgesys sąmoningai vilkinant susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga laikytinas piktnaudžiavimu BPK 218 straipsnyje numatytomis teisėmis.

36Pirmosios instancijos teisme E. Č. prašymai leisti susipažinti su bylos medžiaga atmesti motyvuojant tuo, kad su bylos medžiaga susipažino gynėjas, kuris BPK 237 straipsnio 2 dalies pagrindu gali informuoti savo ginamąjį. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas V. Karpovas su bylos rašytiniais dokumentais susipažino 2010 m. gegužės 31 d., o su vaizdo kasetėmis – 2010 m. birželio 2 d. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad E. Č. aktyviai naudojosi savo teisėmis ir prašė teismo perskaityti atskirus bylos dokumentus, nurodydamas konkrečius bylos lapus, taigi sunumeruota bylos medžiaga jam buvo žinoma.

37Teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. Č. teisė susipažinti su visa bylos medžiaga bei daiktiniais įrodymais nebuvo varžoma. Jam du kartus buvo suteiktas pakankamai racionalus laiko tarpas susipažinti su byla ir vaizdo kasetėmis, juolab turint omenyje nedidelę bylos apimtį (bylą sudarė tik 1 tomas ir 7 vaizdo kasetės), vieną kartą pratęstas susipažinimo terminas, be to, jis turėjo bylos kopiją ir gynėją, kuris susipažino su byla ir daiktiniais įrodymais.

38Nuteistojo E. Č. skundo argumentas, kad neužtikrinta jo teisė dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepagrįstas.

39Pagal BPK 322 straipsnį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas; jame turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, kiti straipsnyje nurodyti asmenys, kurių neatvykimas, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nekliudo nagrinėti bylą. BPK 323 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bylos teisėjas pranešėjas mano, jog nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas (tai pasakytina ir apie tuos atvejus, kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje), apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam ar laisvėje esančiam nuteistajam – šaukimą.

40Taigi apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi privalomai dalyvauti tik prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamoje byloje suimtam nuteistajam buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Nuteistasis E. Č. nei savo apeliaciniame skunde, nei vėliau atskiru pareiškimu neprašė pristatyti jo į teismo posėdį. Nesant tokio pageidavimo, buvo nuspręsta bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nuteistojo interesus teismo posėdyje atstovavo pateikęs advokato orderį gynėjas V. Karpovas, kuris palaikė nuteistojo skundo argumentus, tik neprašė atlikti įrodymų tyrimo, nes nuteistasis tyrimo pageidavo tik dėl pakvitavimo, kurio kopija yra byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas ir kitų bylos aplinkybių, negu tos, kurios nustatytos pirmosios instancijos teisme, vertinimas nutartyje nėra pateiktas.

41Kolegija sprendžia, kad, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai apie nuteistojo teisės dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pažeidimą.

42Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, darytina bendra išvada, kad šioje byloje, priešingai nei teigia kasatoriai, nuteistojo E. Č. teisė į gynybą kasaciniuose skunduose keliamais aspektais nebuvo pažeista ar suvaržyta, jam buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų.

43Dėl BPK 145, 149 straipsnių nuostatų laikymosi ir kratos metu gautų duomenų leistinumo bei patikimumo (BPK 20 straipsnio 4 dalis)

44Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad 2009 m. liepos 1 d. nuteistojo bute atlikta karta padaryta pažeidžiant BPK 145, 149 straipsnių nuostatas, todėl jos metu gauti duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, nes vaizdajuosčių turinys dėl padarytų pažeidimų galėjo būti pakeistas.

45BPK 149 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodomas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami.

46Iš byloje esančio 2009 m. liepos 1 d. kratos protokolo matyti, kad šiuo atveju fiksuojant kratos rezultatus nevisiškai laikytasi tik vieno BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimo – 62 vaizdo kasetės nebuvo supakuotos ir užantspauduotos. Tai laikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, tačiau pagal teismų praktiką nustatytos duomenų gavimo tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Tuo atveju, kai nustatoma, kad tokie pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir nepažeidė kaltinamojo teisių, duomenys pripažįstami įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas nuosprendis.

47Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimas nepripažintinas esminiu. Kratos metu dalyvavo pats nuteistasis E. Č., kviestiniai A. U. ir K. R., tyrėjai V. J., A. G. ir R. R., jie pasirašydami protokolą patvirtino kratos eigą ir rezultatus. Rastos vaizdo kasetės aprašytos kratos protokole nurodant jų pagrindinius skiriamuosius požymius - pavadinimus, tyrėjas A. G. jas peržiūrėjo surašydamas tarnybinius pranešimus ir tada 7 iš jų (supakuotos ir užantspauduotos) perduotos tirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, po to Medicinos kriminalistikos laboratorijai. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje apklausdamas visus asmenis, kurie dalyvavo paimant vaizdajuostes, taip pat specialistą R. Jankauską, davusį išvadą, išsamiai išnagrinėjo vaizdo kasečių paėmimo ir ekspertizės atlikimo bei specialisto tyrimo aplinkybes. Įvertinęs šias aplinkybes teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad tirti buvo pateiktos būtent tos vaizdajuostės, kurios paimtos iš E. Č. namų 2009 m. liepos 1 d. Išskyrus nuteistojo teiginius, jokių kitų duomenų apie vaizdajuosčių pavadinimų pakeitimą teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta.

48Pirmosios instancijos teismas taip pat nagrinėjo ir vertino duomenis, susijusius su E. Č. pateikta versija, kad tarp minėtos kratos metu paimtų vaizdajuosčių galėjo būti anksčiau jam prokuroro D. Dziegoraičio grąžintos vaizdajuostės. Kasatorius E. Č. teismo posėdyje aiškinosi jam svarbias aplinkybes užduodamas liudytojams ir specialistui R. Jankauskui klausimus, pareikšdamas prašymus. E. Č. prašymu prie bylos pridėtas 2009 m. balandžio 20 d. pakvitavimas, kuriuo jam buvo grąžintos vaizdajuostės. Šis pakvitavimas patvirtina, kad tarp kasatoriui grąžintų kitame baudžiamajame procese vaizdajuosčių nėra nė vienos vaizdajuostės tokiu pačiu pavadinimu, dėl kurių neteisėto disponavimo E. Č. nuteistas nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą ir pasisakydamas dėl šio skundo argumento, išsamiai motyvavo, kodėl kratos metu gauti duomenys yra pakankamai patikimi įrodymai, kuriais galima grįsti E. Č. kaltę. Šios instancijos teismas taip pat nerado pagrindo abejoti tuo, kad vaizdajuostės, už kurių disponavimą nuteistas E. Č., rastos ir paimtos būtent iš jo namų.

49Taigi BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimas iš esmės nesuvaržė įstatymo garantuotų kaltinamojo teisių bei nesukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Nėra pagrindo teigti, kad dėl šio pažeidimo kratos metu rasti objektai su pornografinio turinio kūriniais pagal BPK 20 straipsnio taisykles negali būti pripažinti įrodymais. Nuteistojo skundo teiginiai apie tai, kad kratos metu buvo pažeisti BPK 145 straipsnio ir kitų BPK normų reikalavimai iš esmės kildinami iš to, kad paimtos vaizdajuostės nebuvo supakuotos ir užantspauduotos ir yra deklaratyvūs.

50Dėl BK 309 straipsnio 2 dalies taikymo, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi

51Kasatorius E. Č. nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis žinojo vaizdajuosčių turinį, todėl jeigu ir laikė jas, bet nežinojo jų turinio, jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties požymių.

52Byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

53Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įsigijo, laikė, demonstravo, reklamavo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad pagamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja arba platina pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ir nori taip veikti. Laikymu pripažintinas bet koks disponavimas tokiu dalyku. Baudžiamosios atsakomybės nepaneigia tai, kad tokį dalyką kaltininkas įgijo ne sau, o kitam asmeniui, kad pats to dalyko nežiūrėjo, bet tiesiog vengė jį išmesti, sunaikinti ir pan.

54Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad E. Č. neteisėtai įgijo penkias vaizdajuostes, su įrašytais pornografinio pobūdžio audiovizualiniais kūriniais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ir jas laikė savo namuose. Šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstos teismo posėdyje išnagrinėtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Nuteistojo E. Č. iškeltos versijos, kad kasetės su pornografinio pobūdžio kūriniais ne jo, jis jų nelaikė, teismų sprendimuose motyvuotai paneigtos. Nuteistasis nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų jo kasacinio skundo teiginius, kad kiti asmenys į jo laikytas kasetes įrašė kito turinio vaizdus, kad jis nežinojo laikomų vaizdo kasečių pornografinio pobūdžio turinio.

55Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą pripažino, kad jos yra teisingos, ir į apelianto E. Č. apeliacinio skundo visus esminius argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, taip pat neturi pagrindo tvirtinti, kad nuteistojo apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

57Nuteistojo E. Č. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Karpovo kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu E. Č.... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,... 5. E. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis E. Č. prašo teismų sprendimus panaikinti ir... 7. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Netinkamai... 8. Kasatorius nurodo, kad 2009 m. liepos 1 d. atliekant kratą padaryti esminiai... 9. Kasatorius nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo... 10. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teismuose metu jam neleista... 11. Gavus bylą teisme, jam nebuvo pranešta apie galimybę susipažinti su byla... 12. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo skundo argumentų apie tai,... 13. Kartu kasatorius nurodo, kad teismai nenurodė jokių faktinių duomenų, jog... 14. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo teismų sprendimus panaikinti ir... 15. Kasatorius nurodo, kad vertindami byloje surinktus įrodymus, teismai ignoravo... 16. Byloje pažeistos BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos. Kratos metu... 17. Be to, kasatorius nurodo, kad pagal BPK 44 straipsnio 8 dalies nuostatas... 18. Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės... 19. Atsiliepime nurodoma, kad iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti,... 20. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniuose skunduose nurodo, kad atliekant kratą... 21. Kasatoriai teisingai nurodo, kad kratos metu paimtos vaizdo kasetės nebuvo... 22. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad... 23. Nepagrįsti nuteistojo teiginiai dėl teisės į gynybą pažeidimo, nes... 24. Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad, net ir paskyrus jį ginti advokatą... 25. Taip pat atmestini E. Č. skundo argumentai dėl jo prašymų netenkinimo... 26. Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės... 27. Nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas,... 28. Kasaciniai skundai atmestini.... 29. Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su E. Č. gynybos teisių... 30. Nuteistasis E. Č. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos... 31. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu... 32. Tiek ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pirmos apklausos, tiek teisminio bylos... 33. Iš bylos duomenų matyti, kad iki 2009 m. lapkričio 19 d. būdamas nesuimtas... 34. Nuteistojo ir jo gynėjo skundų argumentas, kad nuteistajam E. Č. nebuvo... 35. 2010 m. gegužės 31 d. suimtam įtariamajam E. Č. paskelbta apie ikiteisminio... 36. Pirmosios instancijos teisme E. Č. prašymai leisti susipažinti su bylos... 37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. Č. teisė susipažinti su visa bylos... 38. Nuteistojo E. Č. skundo argumentas, kad neužtikrinta jo teisė dalyvauti... 39. Pagal BPK 322 straipsnį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje... 40. Taigi apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi privalomai dalyvauti tik... 41. Kolegija sprendžia, kad, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai... 42. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, darytina bendra išvada, kad šioje... 43. Dėl BPK 145, 149 straipsnių nuostatų laikymosi ir kratos metu gautų... 44. Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad 2009 m. liepos 1 d. nuteistojo bute... 45. BPK 149 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visi paimtieji daiktai ir dokumentai... 46. Iš byloje esančio 2009 m. liepos 1 d. kratos protokolo matyti, kad šiuo... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas BPK 149 straipsnio 7 dalies... 48. Pirmosios instancijos teismas taip pat nagrinėjo ir vertino duomenis,... 49. Taigi BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimas iš esmės... 50. Dėl BK 309 straipsnio 2 dalies taikymo, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų... 51. Kasatorius E. Č. nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių,... 52. Byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės... 53. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įsigijo, laikė,... 54. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad E. Č. neteisėtai įgijo penkias... 55. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. Nuteistojo E. Č. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Karpovo kasacinius skundus...