Byla ATP-229-557/2015
Dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriuo R. R. nubausta pagal ATPK 163² str. 3 d. 1448 eurų (4999,65 Lt) bauda su 621 pakelių cigarečių su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis konfiskavimu

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriuo R. R. nubausta pagal ATPK 163² str. 3 d. 1448 eurų (4999,65 Lt) bauda su 621 pakelių cigarečių su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis konfiskavimu,

Nustatė

2Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimu R. R. nubausta pagal ATPK 1632 str. 3 d. už tai, kad 2014-06-25 atlikus kratą gyvenamosiose ir pagalbinėse R. R. patalpose, esančiose ( - ), buvo rasta 621 pakeliai cigarečių su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 4747,75 Lt. Tokiais savo veiksmais R. R. pažeidė 2010-06-11 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-443, dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1. 2 p. reikalavimus.

3Apeliaciniu skundu R. R. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylą buvo šališkas, neteisingai traktavo rastų cigarečių priklausymą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. R. bei nesiekė ištirti visų bylos aplinkybių, siekiant išsiaiškinti byloje tiesą, ir veikė šališkai Klaipėdos AVPK Palangos m. PK naudai. Pažymi, kad administracinis procesas šioje byloje buvo pradėtas pagal 2014-08-06 surašytą administracinės teisės pažeidimų protokolą Nr. 405370. Protokolas surašytas pagal ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00237-14 atliktos kratos metu surašytą kratos protokolą. Kratos protokole užfiksuota, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenamosiose patalpose bei pagalbinėse patalpose (sandėliuke) rasti 621 pakeliai cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis. Apeliantės manymu, krata buvo atlikta pažeidžiant BPK 145 str., nes kratos metu nedalyvavo kviestiniai, o protokole nėra pažymėta, jog kviestinių yra atsisakyta. Policijos pareigūnai, dalyvavę kartu su ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėja R. P., nelaikytini kviestiniais, nes jie turi profesinį suinteresuotumą kratos atžvilgiu, todėl kratą atlikę pareigūnai padarė BPK 145 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Taip pat atliekant kratą buvo padarytas BPK 149 str. 7 d. pažeidimas, t. y. kratą atlikę pareigūnai netinkamai užfiksavo rastas cigaretes - jų nesupakavo, neužantspaudavo bei nenufotografavo. Taip pat nebuvo filmuojama ar kaip kitaip vizualiai fiksuojamas kratos procesas. Apeliantė pažymi, jog kratos procesas buvo fotografuojamas policijos pareigūno A. P. mobiliuoju telefonu, tačiau medžiaga nėra pridėta prie bylos, o bylos nagrinėjimo metu minėtas policijos pareigūnas nurodė, jog fotografavo savais interesais. Akivaizdu, jog paminėti pažeidimai buvo atlikti siekiant netiksliai nustatyti kratos metu rastų daiktų radimo aplinkybes bei faktus. Tai patvirtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu parodymus davę policijos pareigūnai davė nevienodus parodymus. Parodymų davimo metu policijos pareigūnai negalėjo tiksliai nurodyti, kokiose vietose buvo rastos cigaretės. Teismas tokius parodymų nesutapimus įvardijo kaip abejonių nekeliančius, nes nuo kratos atlikimo laiko praėjo nemažai laiko, tačiau pareigūnai, duodami parodymus teisme privalo aiškiai dėstyti aplinkybes, nes jie turi galimybę iki teismo posėdžio susipažinti su visa bylos medžiaga. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nuomone dėl liudytojų parodymų vertinimo principų, jog policijos pareigūnai, kurie davė neaiškius parodymus bei painiojosi aplinkybėse, nekelia abejonių, o tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyti liudytojai kelia abejonių, nes jie yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens seni pažįstami. Susidarius tokiai situacijai, teismas liudytojų parodymus privalo vertinti vienodai, nes jų diferencijavimas kelią pagrįstos nuomonės formavimąsi dėl teismo ir policijos pareigūnų šališkumo vertinant liudijimais nurodomas aplinkybes.

4Skunde taip pat nurodoma, kad Palangos miesto apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo administracinę bylą bei neteisingai traktavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Cigaretės, kurios buvo rastos R. R. bute bei dėl kurių buvo surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas, priklausė ne R. R., o G. A.. Šią aplinkybę patvirtina ir pats G. A., kuris parodymus davė nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą. Ši aplinkybė svarbi tuo, jog cigarečių priklausymas kitam asmeniui šalina R. R. administracinę atsakomybę, nes ji nėra laikytina ta, kuri laikė cigaretes ir tokia veika yra uždrausta įstatymo. Jai priklauso tik patalpa, kurioje buvo minėtos cigaretės, o laikymas priklauso tam, kieno jos yra, t. y. G. A. ir būtent jis yra laikytinas tuo laikančiuoju ATPK 1632 str. 3 d. prasme.

5Apeliacinis skundas netenkintinas.

6Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 1632 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1632 str. 3 d. nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), – užtraukia baudą nuo 1448 iki 2896 eurų su šių prekių konfiskavimu. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta R. R. neigia padariusi minėtą jai inkriminuotą pažeidimą teigdama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, neanalizavo ir nepaneigė, kad rastos cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis priklausė ne jai, o G. A., taip pat neatsižvelgė į tai kad kratos metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai.

7ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. R. kaltės pagal ATPK 1632 str. 3 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad R. R. padarė ATPK 1632 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

9Šis pažeidimas, t. y. akcizais apmokestinamų prekių laikymas pažeidžiant nustatytą tvarką, padaromas tiesiogine tyčia – žinant bei suvokiant, kad asmuo tokias prekes, kurių laikymui yra keliami tam tikri reikalavimai, jas turi, laiko pas save, laisvai disponuoja jomis, žino, kad savo veiksmais daro numatytą teisės pažeidimą, ir to siekia. Nors R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad jos administracinę atsakomybę šalina tai, kad laikytos cigaretės jai nepriklausė, tačiau įstatymas nereikalauja, kad asmuo laikytų jam nuosavybės teise priklausančias akcizais apmokestinamas prekes. Pagal ATPK 1632 str. atsakomybę užtraukia neteisėtas ne tik kaltininkui, bet ir kitiems asmenims priklausančių akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas, t. y. nagrinėjamu atveju atsakomybė kyla neteisėtai laikant ir svetimas prekes. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 p. inter alia nurodoma, kad galima laikyti tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Taisyklių 3.1.2 p.). Iš to seka, kad nepaisant to, ar akcizais apmokestinamos prekės priklausė R. R., ar G. A., R. R. atsako pagal ATPK 1632 str. 3 d., jei ji žinojo, kad tokias prekes neteisėtai laiko. Iš R. R. pirmos instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad „cigaretes laikė savo bute, tą kiekį, kuris nurodytas“, kad „G. A. neaiškino, ką nori pasidėti sandėliuke, bet ji galėjo įsivaizduoti, kas ten yra“, kad „ji skambino G. A., nes norėjo, jog jis kuo greičiau pasiimtų daiktus“ (b. l. 56), „ji nenorėjo, kad daiktai būtų jai priklausančiose patalpose“ (b. l. 31); iš liudytojo G. A. parodymų matyti, kad dalį cigarečių padovanojo R. R., dalį parsivežė į namus, o dalį pasidėjo pas R. R. (b. l. 39), kad „kas buvo lagamine, R. R. suprato“, kad „ji atrakino duris, o išėjus – užrakino duris“(b. l. 40); iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad radus daiktus rūsyje R. R. pasakė, kad tai jos daiktai, o vėliau nurodė, kad jie G. A. (b. l. 50); iš po kratos R. R. parašyto prisipažinimo matyti, kad labai gailisi dėl to, jog laiko kontrabandines cigaretes (b. l. 10). Taigi byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. R., gavusi iš G. A. dalį cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis asmeniniam naudojimui, šiam paprašius pasidėti daiktus jai priklausančiose patalpose, suvokė, kad G. A. pas ją padės dar daugiau nelegalių cigarečių, dėl to, bijodama atsakomybės, nurodė padėti prekes ne jai priklausančiose patalpose, ir norėjo, kad G. A. kuo greičiau pasiimtų pas ją laikomus daiktus, o kratos metu atradus cigaretes nenustebo, nenurodė, kad cigaretės jai nepriklauso, atvirkščiai – pripažino, kad cigaretės yra jos. Pažymėtina, kad R. R. pati įleido G. A. į sandėliuką atrakindama duris, o vėliau jas užrakinusi raktus pasiliko sau. Remdamasis išvardintu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. R. versija, kad ji nežinojo, jog jos faktiškai valdomame nekilnojamame turte (jos bute ir sesers sandėliuke, nuo kurio ji turėjo raktus) yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analize, jų viseto įvertinimu, todėl R. R. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1632 str. 3 d, kaip laikiusi akcizais apmokestinamas prekes.

10Apeliaciniame skunde nurodoma, kad krata R. R. priklausančiose patalpose atlikta pažeidžiant BPK 145 str., nes kratoje nedalyvavo kviestiniai, taip pat ir BPK 149 str. 7 d., nes rastos cigaretės buvo netinkamai užfiksuotos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, 2014-06-25 atlikta krata nukentėjusiosios R. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose.

11BPK 145 str. 4 d. inter alia nustatyta, kad darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimas giminaitis, o tuo atveju kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, krata daroma kviestinio akivaizdoje. Prireikus kviestiniai gali būti kviečiami dalyvauti atliekant kratą ir kitais atvejais. Taigi, kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, kviestinių dalyvavimas būtinas tik nedalyvaujant patalpos savininkui ar valdytoju. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš kratos protokolo bei liudytojų, policijos pareigūnų parodymų, atliekant kratą R. R. gyvenamojoje patalpoje ir jos valdomame sesers sandėliuke, apeliantė dalyvavo, pati atrakino duris, neprašė kviesti kviestinių ar naudoti technines priemones, fiksuoti atliekamą proceso veiksmą, pastabų dėl atliktos kratos protokole nenurodė, jį pasirašė (b. l. 8-9). Pagal BPK 149 str. 7 d. nuostatas visi paimtieji daiktai ir dokumentai turi būti parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodomas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Iš 2014-06-25 kratos protokolo (b. l. 8-9) matyti, kad atlikus kratą, R. R. pasirašydama protokolą patvirtino kratos eigą ir jos rezultatus. Rasti daiktai (cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis, 1, 5 l. talpos skystis, užrašų knygutės, pinigų kupiūros) suskaičiuoti ir kratos protokole aprašyti, nurodant pagrindinius jų požymius. Kratos protokole nėra duomenų, ar rasti daiktai buvo supakuoti ir užantspauduoti. Tai laikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, tačiau pagal teismų praktiką nustatytos duomenų gavimo tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Tuo atveju, kai nustatoma, kad tokie pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir nepažeidė kaltinamojo teisių, duomenys pripažįstami įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas nuosprendis (LAT nutartis 2K-320/2011).

12Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytas BPK 149 str. 7 dalies reikalavimų pažeidimas nepripažintinas esminiu. Kratos metu dalyvavo pati administracinėn atsakomybėn patraukta R. R., policijos pareigūnai P. P. ir R. P., jie pasirašydami protokolą patvirtino kratos eigą ir rezultatus. Rastos cigaretės aprašytos kratos protokole nurodant jų pagrindinius skiriamuosius požymius – pavadinimus, pakelių skaičius, banderolių kilmės šalį. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje apklausdamas visus asmenis, kurie dalyvavo paimant cigaretes, išsamiai išnagrinėjo kratos atlikimo ir cigarečių paėmimo aplinkybes. Pažymėtina, jog to, kad kratos protokole nurodytos cigaretės buvo laikomos R. R. patalpose, neneigia nei pati administracinėn atsakomybėn patraukta R. R., nei G. A., kuris pirmos instancijos teismo posėdyje išsamiai paaiškino, kada ir kiek cigarečių atnešė R. R.. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad kratos metu buvo rastos cigaretės išvardintos kratos protokole. Taigi BPK 149 str. 7 d. reikalavimų pažeidimas iš esmės nesuvaržė įstatymo garantuotų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių bei nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nėra pagrindo teigti, kad dėl šio pažeidimo kratos protokolas pagal BPK 20 str. ir ATPK 256 str. taisykles negali būti pripažintas įrodymu.

13Apeliantė teigia, kad tiek teisme liudiję policijos pareigūnai, tiek ir bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališki. Iš skundo argumentų matyti, jog asmenų šališkumą R. R. grindžia pareigūnų liudijimų turiniu ir teismo priimtais sprendimais, kurie jai nėra palankūs ar jos netenkina. Tačiau nenurodoma ir nepateikiama jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų pagrįstas minėtų asmenų ar teismo šališkumas R. R. atžvilgiu. Pažymima, kad nepalankūs pareigūnų parodymai ar teismo sprendimai, susiję su įrodymų vertinimu, patys savaime neduoda pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai ar teismas buvo šališki. R. R. argumentai, kuriais ji grindžia nurodytų asmenų ir teismo šališkumą, vertintini kaip subjektyvi nuomonė, nepasitenkinimas priimtais sprendimais, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ir jo sprendimų motyvams, tuo tarpu R. R., vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu bylos duomenų bei priimto nutarimo vertinimu, nenurodė apygardos teismui jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti teismo nešališkumu ir skundžiamo nutarimo teisėtumu bei pagrįstumu. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi R. R. savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.)

14Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad R. R. padarė ATPK 1632 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. R. veikoje yra visi ATPK 1632 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jos senyvą amžių kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir todėl yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

15Skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad „tokiais savo veiksmais R. R. pažeidė 2010-06-11 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-443, dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.2 p. reikalavimus“. Tokia formuluotė yra nepakankamai aiški ir tiksli, todėl tikslinama laikant nustatytu, kad R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (pažeidimo padarymo metu galiojusi ir šiuo metu tebegaliojanti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-08-27 įsakymo Nr. 4-759 redakcija) 3.1.2 p. reikalavimus.

16Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o R. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

17Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

18R. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimą nepakeistą.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai