Byla 1A-387-365/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. (V.) D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 str., V. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei, nuteistajam V. (V.) D., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, vertėjai Ingridai Petrulienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. (V.) D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. (V.) D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 str., V. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

2Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 str. 1–2 d., 72 str. 5 d., V. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones:

31) 2 (dvejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-08-21;

42) konfiskuotas automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ).

5Automobiliui Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

6V. D. paskirtos kardomosios priemonės: 1) vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - ) paėmimas – palikta galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta perduoti saugoti VĮ „Regitra“; 2) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8I.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

101.

11V. D. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2018-08-21 apie 0.25 val., Vilniuje, ( - ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,15 promilės etilo alkoholio).

12Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

132.

14Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, konstatavo, jog kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktą prašymą atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo kaltinamąjį (šiuo metu nuteistąjį) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes, teismo vertinimu, nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Skirdamas V. D. bausmę, apylinkės teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, sprendė, kad V. D. už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarytą, skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, mažesnė negu vidutinis baudos dydis - 75 MGL dydžio bauda, kuri, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), taikant BK 641 str. nuostatas, sumažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL dydžio baudos. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės paskirtį V. D. padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant vidutinės trukmės, t. y. 2 metų, tokio draudimo terminą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam V. D., nusprendė konfiskuoti įvykio metu vairuotą automobilį.

15II.

16Apeliacinio skundo argumentai.

173.

18Apeliaciniu skundu V. D. (toliau – apeliantas) prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendį ir bylą nutraukti, atleidžiant apeliantą V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; 2) netaikyti automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. ( - ), arba sumažinti iki, ne daugiau kaip 50 % automobilio vertės, atitinkančios 3 100 Eur piniginės sumos konfiskavimo ir 3) nustatyti 1 (vienerių) metų konfiskuotinos sumos savarankišką sumokėjimo terminą nuo apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos.

193.1.

20Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvadomis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK 40 str. pagrindu, netaikymo. Apeliantas, cituodamas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas bei teismų praktiką šiuo klausimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas, jog nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – visiškai pripažinti kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Apeliantas nurodo, jog jis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas du kartus, t.y. 2018-08-21 bei 2018-08-28, kaltę pripažino pilnai, davė išsamius parodymus apie įtarimo esmę ir neginčijo, jog jis 2018-08-20 išgėręs viravo automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ). Teisminio nagrinėjimo metu taip pat kaltę pripažino pilnai. Pažymi, kad 2018-12-13 pozicijos išreiškimas (supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokole, atliekant BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus), kuomet apeliantas nurodė, kad kaltės jis nepripažįsta, yra susijęs su nekvalifikuotos teisininkės I. B., kuri apsiėmė ginti V. D. interesus įstojimu į procesą. Mano, jog šioje tyrimo stadijoje, kaltės pripažinimo klausimas negali būti vertinamas procesiniu požiūriu, nes tyrimas yra baigtas. Be to, pažymi, jog vertinant visus I. B. rengtus dokumentus ir jos teiktas konsultacijas šio tyrimo metu, akivaizdu, kad visi nuo sutarties sudarymo su I. B. atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie buvo atliekami I. B. konsultuojant apeliantą V. D., ar tai teikiant ikiteisminio tyrimo metu procesinius dokumentus, prieštaravo jo interesams. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas I. B. 2019-02-05 prašymą ir neleisdamas jai atstovauti apelianto interesų teisme, visiškai neįvertino jos padarytos žalos apelianto, kaip įtariamojo, teisių įgyvendinimui ir teisėtiems interesams ikiteisminio tyrimo metu, o tyrimo metu prokuroras, leisdamas I. B. atstovauti jo, kaip nemokančio lietuvių kalbos interesus, neužtikrino teisės į gynybą tinkamo įgyvendinimo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, padarė netinkamą išvadą, kad jo (V. D.) parodymų bei teiktų paaiškinimų nenuoseklumas reiškia tai, kad jis klaidino pareigūnus, siekiant išvengti atsakomybės keliant žinomai melagingas gynybines versijas ir tai neatitinka tikrovės. Apibendrindamas šioje dalyje skundo argumentus, apeliantas mano, jog nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 2 d., atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą; nuo pat pradžių tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę bei parodė, kad dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, o dėl jo prisipažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo išaiškintos; jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Pabrėžia, jog laiduotoju sutinka būti apelianto žmona, kurios reputacija nepriekaištinga – ji yra dirbanti, praeityje nėra teista, niekuomet nebuvo traukta baudžiamojon atsakomybėn, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojama teigiamai. Kadangi juos sieja itin artimi ir glaudūs santykiai, atsižvelgiant į Ž. D. asmenybę, tvirtina, jog ji (Ž. D.) gali daryti ir daro apeliantui teigiamą įtaką.

213.2.

22Apeliaciniu skundu nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymu ir teismo išvadomis, jog taikant šią priemonę nėra pažeisti proporcingumo ir teisingumo kriterijai. Pažymima, kad nuosprendžiu konfiskuotas V. D. vardu registruotas, automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ), yra įgytas išimtinai iš sutuoktinės Ž. D. atlyginimo ir jos santaupų. Minėtoji transporto priemonė šeimoje yra reikalinga ir naudojama būtent sutuoktinės kasdieniams poreikiams – vykimui į darbą ir iš jo, vaiko nuvežimui į mokyklą, kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat pažymima, kad būtent Ž. D. iš savo atlyginimo ir rūpinasi automobilio išlaikymu bei remontu. Apelianto vertinimu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise maksimaliai užtikrina ir atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės ir jos paskirties įgyvendinimą, o paskirtas automobilio konfiskavimas yra perteklinio pobūdžio. Pabrėžiama, jog turto konfiskavimu iš esmės yra nubaudžiama sutuoktinė Ž. D., o ne apeliantas, nes būtent ji nuolatos naudojasi automobiliu (darbui, išvykoms) ir šiuo metu išlaiko šeimą. Apelianto vertinimu, teismui netenkinus prašymo nekonfiskuoti automobilio, šiuo atveju proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus bei apelianto turtinę padėtį atitiktų ne automobilio konfiskavimas, o maksimaliai iki 50 % automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos – 3 100 Eur – konfiskavimas, nes bylos duomenys liudija, jog automobilis 2016-11-02 buvo įgytas už 6 200 eurų.

233.3.

24Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus apeliantas mano, jog visiškas pripažinimas savo kaltės ir nuoširdus gailėjimasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, mažina padarytos veikos pavojingumą ir leidžia spręsti dėl bausmės tikslų pasiekimo švelnesnėmis priemonėmis, t. y. pagal BK 281 str. 7 d. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant automobilio konfiskavimo. Pasak apelianto, reikšmingos ir aptartos aplinkybės, patvirtinančios, kad automobilio konfiskavimas neigiamas pasekmes realiai sukels jo žmonai, kuri neteks galimybės nuvykti į darbą ir toliau efektyviai išlaikyti šeimą ir patvirtina, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju neatitinka proporcingumo bei teisingumo principą ir yra perteklinio pobūdžio.

252.

26Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

273.

28Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

29III.

30Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas atmestinas.

324.

33Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos V. D. padarytos veikos faktinės aplinkybės, kvalifikavimas, V. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų, taip pat kelia klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ir šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

34Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

355.

36BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kurios detaliai aptartos skundžiamame nuosprendyje, kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nes nenustatyta, kad nuteistasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei, kad šis asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

376.

38Apeliantas, nesutinkdamas su šiomis teismo išvadomis, mano, jog pirmosios instancijos padarė nepagrįstas išvadas, jog jis (V. D.) nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigaili, kas iš esmės nulėmė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymą. Su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

397.

40BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką savanoriškai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien nuoširdžiais apgailestavimo pareiškimais ar atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2006, 2K-193/2010, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K–241/2012). Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018).

418.

42Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje kaltinamasis (nuteistasis) V. D. ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-21 (T. 1, b.l. 35) ir 2018-08-28 (T. 1, b.l. 44) teikdamas paaiškinimus, dalyvaujant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtam gynėjui, prisipažino vairavęs automobilį apsvaigęs. Ikiteisminio tyrimo metu, apeliantui pateikus atsisakymą nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam paskirto gynėjo (T. 1, b.l. 74) ir nurodžius, jog jis yra pasirašęs teisinių paslaugų sutartį su teisininke I. B. ir kad jį atstovaus advokatas K. J., kaltinamojo V. D. teisininkės I. B. pateiktame prašyme dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga nurodoma, kad V. D. davė faktinėms aplinkybėms neatitinkančius parodymus prieš save, nes transporto priemonės jis nevairavo (T. 1, b.l. 70). Jo žmona Ž. D. 2018-08-30 tai pat pateikė rašytinius parodymus, kad jos vyras (V. D.) jai teigė, jog automobilyje sėdėdamas vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau transporto priemonės nevairavo, o ankstesni jo parodymai buvo savęs apkalbėjimas (T. 1, b.l. 68). 2018-12-13 susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokole V. D. nurodė, kad su byla susipažino ir kaltės nepripažįsta (T. 1, b. l. 127). Tokie nuteistojo parodymai ir teikiami paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinami kaip nuoširdus kaltės pripažinimas, nes aptartų parodymų bei paaiškinimų nenuoseklumas reiškia tai, kad V. D. pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę, sutikdamas su kaltinamajame akte nurodytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, t.y. neneigdamas to, kad nurodytą dieną bei laiku automobilį vairavo neblaivus, dėl kitų byloje surinktų ir jo kaltumą patvirtinančių įrodymų bei turėdamas tikslą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai rodo, jog apeliantas kritiškai nevertino savo poelgio, savo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu siekė sumenkinti bei pateisinti savo veiksmus, taigi negalima vertinti, kad asmens išreikštas gailėjimasis dėl savo veiksmų buvo neformalus ir išties nuoširdus. Nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi), nes nagrinėjamoje byloje V. D. prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.

439.

44Dėl apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog dėl jo prisipažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo išaiškintos, vertinant, jog tai teismui leido, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, pažymėtina, jog šio straipsnio taikymas niekaip nėra siejamas su nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kritišku savo veiksmų vertinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi, nes pagal teismų praktiką (detaliai aptartą skundžiamu nuosprendžiu) šiuo atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas turi būti kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

4510.

46Skundo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažinimą įtakojo nekvalifikuoto teisininko (t.y. I. B. ) konsultacijos, vertintini kaip deklaratyvūs, bandant apeliuoti į nuteistajam nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos metu (2018-08-21 ir 2018-08-28), vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 3 p., V. D. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas A. Gurauskas (b.l. 27). Apeliantui pateikus atsisakymą nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam paskirto gynėjo (T. 1, b.l. 74) ir nurodžius, jog jis yra pasirašęs teisinių paslaugų sutartį su teisininke I. B. ir, kad jį atstovaus advokatas K. J., nuteistasis laikėsi pozicijos, kad yra nekaltas. Įvertinus aplinkybę, jog minėtos teisininkės ir gynėjo K. J. prašymus ir pozicijas apeliantas palaikė bei tvirtino savo parašais ir savo pozicijos nekeitė, tai, kad būdamas pasirašytinai susipažindintas su įtariamajo teisėmis (taip pat ir dėl gynėjų nušalinimų) savo pasirinktiems teisininkams nušalinimų nepareiškė, dėl teikiamų gynybos prašymų ir su tuo susijusių procedūrų pretenzijų nereiškė net ir bylą perdavus nagrinėti apylinkės teismui, tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apeliantą gynė skirtingi jo paties pasirinkti advokatai, teisėjų kolegijai leidžia teigti, jog vis tik V. D. kaltę neigė ne kažkieno suklaidintas, o sąmoningai tikėdamasis išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Pažymėtina, kad gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas, todėl apelianto subjektyvi neigiama nuomonė apie jam suteiktos teisinės pagalbos kokybę nėra pagrindas konstatuoti teisės į gynybą suvaržymą ar netinkamą interesų gynimą, realios teisinės pagalbos neturėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2011, 2K-328-511/2016). Todėl, vertinant apelianto išdėstytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą.

4711.

48Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą grindė ir tuo, kad nenustatė būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog šis asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Šiuo atveju neabejotinai svarbu tai, kad V. D. nors ir nusikalto pirmą kartą, tačiau jis 2018–2016 m. ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tyčinių, savanaudiškų administracinių nusižengimų, susijusių su neteisėtu prekių gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną (kontrabanda), padarymą, jam paskirtos nuobaudos galioja. Šie jo padaryti nusižengimai laikytini šiurkščiais, buvo daromi sistemingai (b. l. 45–48). Kaltinamasis taip pat praeityje baustas už viešosios tvarkos pažeidimą bei KET pažeidimus. Tokie nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojantys duomenys leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad V. D. laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

4912.

50Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl Ž. D. tinkamumo būti laiduotoja, pabrėžtina, kad iš BK 40 straipsnio konstrukcijos matyti, jog tik nustačius, jog egzistuoja šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, teismas privalo įvertinti laiduotojo asmenybę, jo galimybes daryti asmeniui teigiamą įtaką ir nuspręsti dėl jo tinkamumo būti laiduotoju. Nuteistajam V. D. neatitinkant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, nėra teisinio pagrindo analizuoti ir asmeninių Ž. D., kuri pateikė prašymą perduoti V. D. jos atsakomybei pagal laidavimą, savybių ir galimybių daryti teigiamą įtaką nuteistajam.

5113.

52Įvertinus išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog nenustatytos visos privalomos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas, neatleisdamas V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir netinkamai jį pritaikė. Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

5314.

54Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nusprendė jo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, taip neatsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį bei pažeisdamas proporcingumo ir teisingumo principus.

5515.

56Teisėjų kolegija, patikrinusi šioje dalyje skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai V. D. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad apeliantui inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padaryta nuteistajam vairuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ) (b. l. 12), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija. Pirmosios instancijos teismas minėtą apelianto vairuojamą automobilį pripažinęs nusikalstamos veikos priemone, įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė pagrįstą išvadą, jog automobilio konfiskavimas bus proporcingas ir atitiks teisingumo principo reikalavimus.

5716.

58Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad apelianto vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Tai neprieštarauja ir teismų formuojamai praktikai tokios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-122-699/2018, 2K-7-144-628/2018 ir kt.).

5917.

60Pasisakant dėl skundo argumento, jog automobilis yra įgytas iš sutuoktinės Ž. D. atlyginimo ir jos santaupų, šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek nuteistajam, tiek jo sutuoktinei. Automobilis kaip Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, todėl automobilis pagrįstai buvo konfiskuotas natūra. Nuteistojo sutuoktinė savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

6118.

62Atmetant apelianto prašymą taikant konfiskavimą priteisti maksimaliai iki 50 % automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą – 3 100 Eur, pažymėtina, jog BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, taikoma tuomet, kai konfiskuotinas visas turtas ar jo dalis yra paslėpta, suvartota, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, jų nepateikta ir apeliaciniame skunde.

6319.

64Skundo argumentai, jog transporto priemonė šeimoje yra būtina ir naudojama būtent sutuoktinės kasdieniams poreikiams – vykimui į darbą ir iš jo, vaiko nuvežimui į mokyklą, kitiems šeimos poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį, nes pirmosios instancijos teisme apklausta Ž. D. nurodė, kad jų šeimoje yra du automobiliai, ji pati naudojasi kitu automobiliu, kuris iki nusikaltimo padarymo taipogi buvo registruotas V. D. vardu ir kuris po įvykio buvo peregistruotas jos (Ž. D.) vardu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmens šeiminės aplinkybės, materialinė padėtis, darbinės funkcijos nesudaro pakankamo pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – nekonfiskuoti transporto priemonės natūra. Sėsdamas neblaivus už automobilio vairo ir jį vairuodamas, V. D. pats sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, todėl jo ir šeimos interesai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą. Be to, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

6520.

66Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimai dėl laidavimo taikymo galimybės ir automobilio konfiskavimo pirmosios instancijos teismo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo išspręsti tinkamai, priimto sprendimo motyvai skundžiamame nuosprendyje aiškūs ir įtikinantys, pagrįsti aktualia teismų praktika ir pakankamai išsamia teisiškai reikšmingų aplinkybių analize. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 2, 3 dalies nuostatas (kurios detaliai buvo aptariamos ir vertinamos nuosprendžio aprašomojoje dalyje), pastebi, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, yra suklysta nurodant, jog iš V. D. yra konfiskuojamas automobilis vadovaujantis BK 72 straispnio 5 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, jog nustatytas akivaizdus rašymo apsirikimas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, jis taisytinas apygardos teismo.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68Nuteistojo V. (V.) D. apeliacinį skundą atmesti.

69Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad V. (V.) D. baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), konfiskavimas, paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

70Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

71Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 str. 1–2 d., 72 str. 5 d., V. D.... 3. 1) 2 (dvejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones,... 4. 2) konfiskuotas automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ),... 5. Automobiliui Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ),... 6. V. D. paskirtos kardomosios priemonės: 1) vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - )... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. I.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 1.... 11. V. D. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas... 12. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio... 13. 2.... 14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame... 15. II.... 16. Apeliacinio skundo argumentai.... 17. 3.... 18. Apeliaciniu skundu V. D. (toliau – apeliantas) prašo: 1) pakeisti Vilniaus... 19. 3.1.... 20. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvadomis dėl atleidimo nuo... 21. 3.2.... 22. Apeliaciniu skundu nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės –... 23. 3.3.... 24. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus apeliantas mano, jog visiškas... 25. 2.... 26. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.... 27. 3.... 28. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 29. III.... 30. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. 4.... 33. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio... 34. Dėl BK 40 straipsnio taikymo.... 35. 5.... 36. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 37. 6.... 38. Apeliantas, nesutinkdamas su šiomis teismo išvadomis, mano, jog pirmosios... 39. 7.... 40. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi... 41. 8.... 42. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje kaltinamasis (nuteistasis)... 43. 9.... 44. Dėl apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog dėl jo prisipažinimo bei... 45. 10.... 46. Skundo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažinimą... 47. 11.... 48. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir... 49. 12.... 50. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl Ž. D. tinkamumo būti... 51. 13.... 52. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 53. 14.... 54. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nusprendė jo... 55. 15.... 56. Teisėjų kolegija, patikrinusi šioje dalyje skundžiamą pirmosios... 57. 16.... 58. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik... 59. 17.... 60. Pasisakant dėl skundo argumento, jog automobilis yra įgytas iš sutuoktinės... 61. 18.... 62. Atmetant apelianto prašymą taikant konfiskavimą priteisti maksimaliai iki 50... 63. 19.... 64. Skundo argumentai, jog transporto priemonė šeimoje yra būtina ir naudojama... 65. 20.... 66. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apygardos teismo teisėjų kolegija... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 68. Nuteistojo V. (V.) D. apeliacinį skundą atmesti.... 69. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio... 70. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį... 71. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....