Byla 2A-422/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno, Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. N. ir UAB „DGM” apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinys atmestas, bei dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. papildomo spendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-359-104/2011 pagal ieškovo UAB „Transekspedicija” ieškinį atsakovams D. N. ir UAB „DGM” dėl turtinės žalos atlyginimo nesąžiningai konkuruojant ir atsakovės D. N. priešieškinį dėl darbo sutarties 6.8 punkto pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Transekspedicija” pareiškė ieškinį atsakovams D. N. ir UAB „DGM” dėl turtinės žalos atlyginimo nesąžiningai konkuruojant, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 806 411,74 Lt turtinės žalos, padarytos atsakovų neteisėtais veiksmais nesąžiningai konkuruojant, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Transekspedicija” yra pervežimo paslaugas teikianti bendrovė. Vienas ieškovo skyrių (Didžiosios Britanijos skyrius) buvo atsakingas už pervežimus, susijusius su Didžiąja Britanija. Šiame skyriuje dirbo dvi darbuotojos: D. N. ir Ž. S.. D. N. dirbo Mažųjų krovinių skyriuje ir nuolat bendravo su ieškovo klientais. Su minėta darbuotoja 2006 m. spalio 31 d. buvo nutraukti darbo santykiai darbuotojos pageidavimu. Nutraukusi darbo santykius su ieškovu, atsakovė D. N. kartu su dar dviem Latvijos piliečiais 2006 m. lapkričio 16 d. įsteigė ir 2006 m. lapkričio 24 d. juridinių asmenų registre įregistravo UAB „DGM”, kurios veiklos tikslai ir rūšys yra transporto agentūrų veikla, transporto ir ekspedicijos paslaugos, krovinių saugojimo paslaugos (t.y. gimininga ieškovo veiklai veikla), ir tapo šios bedrovės vadove. Kita Didžiosios Britanijos skyriaus darbuotoja Ž. S. ieškovo įmonėje dirbo nuo 1995 m. taip pat Mažųjų krovinių skyriuje, kuriame dirbo ir atsakovė D. N.. Ž. S. 2007 m. sausio 21 d. savo noru buvo atleista iš pareigų. Po 10 dienų po išėjimo iš ieškovo įmonės, darbuotoja pradėjo dirbti UAB „DGM”. Ieškovas nurodė, kad išėjus šioms dviems darbuotojoms, įmonės veikla su ieškovo klientais, organizuojant pervežimus į Angliją, buvo paralyžiuota. Nuo 2007 m. pradžios ieškovas neteko pagrindinio partnerio Didžiojoje Britanijoje Eurogate Int. Forwarding Company Ltd., užsakovų, kontraktinių vežėjų, kurie pradėjo bendradarbiauti su UAB „DGM”. Ieškovas teigė, kad atsakovai jo atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t.y. perviliojo darbuotojus ir verslo partnerius. Sąlygos, įpareigojančios neatskleisti ir nenaudoti ieškovo komercinių paslapčių bei vienerius metus nuo darbo sutarties nutraukimo nesteigti giminingo verslo, buvo tiesiogiai aptartos ir nurodytos ieškovo ir atsakovės D. N. darbo sutartyje. Ieškovo 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. 403 patvirtintas įmonės kreditorių paslapčių sąrašas, tai įmonės komercinės žinios, informacija apie transporto užsakovus, informacija apie pervežimo kainas, informacija apie krovinių užsakymus. Apie šį potvarkį atsakovė D. N. buvo informuota pasirašytinai. Be to, buvusi įmonės darbuotoja, dirbdama ieškovo įmonėje, sukaupė ir nuolatos disponavo informacija apie ieškovo klientus, kurią sudarė informacija apie užsakovų kontaktinius asmenis, informacija apie užsakovų krovinius, užsakymų pobūdį ir intensyvumą, užsakovams taikytas pervežimo kainas jų sudėtines dalis. Buvusi darbuotoja, žinodama UAB „Transekspedicija” kainodarą, ieškovo klientams pasiūlė mažesnes kainas bei tapti UAB „DGM” klientais. Ieškovo manymu, atsakovai D. N. ir UAB „DGM” kaltais ir tyčiniais veiksmais pažeidė įsipareigojimus nekonkuruoti ir nenaudoti ieškovo komercinių paslapčių, ir šiais neteisėtais atsakovų veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė 806 411,74 Lt žala, kurią sudaro ieškovo negautos pajamos dėl verslo partnerių, užsakovų ir kontraktinių vežėjų perviliojimo. Ieškovo teigimu, UAB „DGM” pajamos 2007 m. iš buvusių UAB „Transekspedicija” klientų sudarė 83,95 proc., o 2008 m. – 74,42 proc. Šiuos nuostolius, kaip ir gautą turtinę naudą, atlyginti privalo atsakovai, kadangi yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.

5Atsakovė D. N. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo su atsakove sudarytos darbo sutarties 6.8 punkte įtvirtintą susitarimą dėl nekonkuravimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Nurodė, kad šis susitarimas dėl nekonkuravimo, atsižvelgiant į tai, kad už jo laikymąsi darbuotojai nenumatyta jokia kompensacija, vertintinas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų ir susiformavusios teismų praktikos. Atsakovė taip pat nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko, nepažeidė konfidencialumo įsipareigojimo. Ieškovo bendrovėje nebuvo patvirtintų tarnybinių, technologinių ir kitos informacijos, priskiriamos neatskleistinai darbdavio informacijai, sąrašo ir apsaugos reikalavimų, su kuriais atsakovė būtų pasirašytinai supažindinta. Dėl to ieškovas negali reikalauti, kad atsakovė tokios informacijos atžvilgiu laikytųsi konfidencialumo įsipareigojimo. Ji nepasinaudojo ieškovui priklausančia komercine paslaptimi, nes informacija apie ieškovo užsakovus ir kontraktinius vežėjus negali būti vertinama kaip komercinė paslaptis, kadangi ji neatitinka konfidencialiai informacijai keliamų reikalavimų. Be to, atsakovė neigė perviliojusi ieškovo užsakovus ir kontraktinius vežėjus, nurodė, kad atsakovas UAB „DGM” jokios nuolatinės tarpininkavimo sutarties su Eurogate Int. Forwarding Company Ltd. neturi ir su šia įmone bendradarbiauja tik pavienių atskirų užsakymų pagrindais. Be to, Eurogate Int. Forwarding Company Ltd. pati susirado UAB „DGM” ir užmezgė su ja ryšius, bendradarbiavimo su ieškovu nenutraukė. Su kai kuriais užsakovais ir kontraktiniais vežėjais ieškovas taip pat nėra nutraukęs bendradarbiavimo. Dalis užsakovų jų bendradarbiavimą su ieškovu nutraukė dėl su ieškovo teikiamomis paslaugomis susijusių priežasčių. Be to, atsakovė teigė, kad klientų perviliojimas pats savaime nėra draudžiamas, t.y. įmonėms nėra draudžiama kontaktuoti su potencialiais klientais. Kadangi atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nėra pagrindo spręsti jos kaltės klausimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio, o jo atlikti nuostolių skaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisingi. Atsakovė teigė, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo padaryti žalos ieškovui, todėl ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Transekspedicija” iš atsakovo UAB „DGM” 380 300 Lt negauto pelno, 7 803 Lt žyminio mokesčio, 19 000 Lt už ekspertizės atlikimą ir 12 827 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovės D. N. priešieškinį, dėl ieškovo ir atsakovo sudarytos 2001 m. spalio 15 d. darbo sutarties 6.8 punkto pripažinimo negaliojančiu, atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo UAB „DGM” naudai 14 388 Lt atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovų valstybės naudai 88,90 Lt pašto išlaidų.

8Dėl ieškinio

9Teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovės D. N. darbo sutartyje buvo įtvirtintos sąlygos, įpareigojančios neatskleisti ir nenaudoti ieškovo komercinių paslapčių bei vienerius metus nuo darbo sutarties nutraukimo nesteigti giminingo verslo, nedirbti kitoje analogiška ar konkuruojančia veikla užsiiminėjančioje įmonėje, neteikti informacijos susijusios su ankstesne veikla, nebūti jos dalininku. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. 403 patvirtintas įmonės kreditorių paslapčių sąrašas - įmonės komercinės žinios, informacija apie transporto užsakovus, pervežimo kainas, krovinių užsakymus. Apie šį potvarkį atsakovė D. N. buvo informuota pasirašytinai. Tačiau bylos duomenys rodo, kad D. N., dar būdama ieškovo darbuotoja ir Anglijos skyriuje atsakinga už santykius su užsakovais, verslo partneriais ir kontraktiniais vežėjais, nuolat bendraudama su ieškovo klientais, jau sprendė UAB „DGM” steigimo klausimus, nes 2006 m. lapkričio 2 d. nutraukus darbo santykius su ieškovu, 2006 m. lapkričio 16 d. jau buvo pasirašyta sutartis dėl UAB „DGM” steigimo, o 2006 m. lapkričio 21 d. steigėjų susirinkimas išrinko ją naujai įsteigtos bendrovės direktore. Kad dėl įmonės steigimo buvo pradėta kalbėti dar prieš pora mėnesių iki jos įsteigimo, patvirtino ir kitas steigėjas M. J. Atsakovė pati patvirtino, kad su M. J. susipažino dirbdama ieškovo įmonėje, su kuriuo aptarinėjo ateityje steigiamos įmonės klausimus. Teismas sprendė, kad šių įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, kad UAB „DGM” buvo įsteigta turint tikslą konkuruoti su ieškovu, o tai patvirtina ir tas faktas, kad po 2006 m. lapkričio 24 d. UAB „DGM” įregistravimo juridinių asmenų registre, kita Didžiosios Britanijos skyriaus darbuotoja (su kuria draugavo D. N.) vadybininkė Ž. S., dirbusi pas ieškovą nuo 1995 m., 2006 m. gruodžio 29 d. taip pat buvo atleista iš pareigų pačiai prašant ir 2007 m. sausio 12 d. pradėjo dirbti UAB „DGM” ekspedicijos vadybininke. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad buvusios įmonės darbuotojos, dirbdamos ieškovo įmonėje, sukaupė ir nuolatos disponavo informacija apie ieškovo klientus, kurią sudarė informacija apie užsakovų kontaktinius asmenis, informacija apie užsakovų krovinius, užsakymų pobūdį ir intensyvumą, užsakovams taikytas pervežimo kainas, jų sudėtines dalis. Minėtos darbuotojos, žinodamos UAB „Transekspedicija” kainodarą, ieškovo klientams pasiūlė tapti UAB „DGM” klientais ir gauti paslaugų mažesnėmis kainomis. Šis ieškovo teiginys patvirtintas rašytiniu įrodymu – 2007 m. kovo mėnesio pranešimo ištrauka Eurogate Internacional svetainėje, bei aplinkybe, kad nuo 2007 m. pradžios ieškovas neteko pagrindinio partnerio Didžiojoje Britanijoje Eurogate Int. Forwarding Company Ltd., užsakovų, kontraktinių vežėjų, kurie pradėjo bendradarbiauti su UAB „DGM”. Teismas pripažino, kad šiuo atveju dėl atsakovų neteisėto informacijos panaudojimo UAB „DGM” nesąžiningai įgijo konkurencinį pranašumą. Atsakovų teiginį, kad kliento pasirinkimą lemia tik paslaugų kokybė, t.y. papildomų paslaugų gavimo galimybė, teismas laikė pagrįstu, tačiau pažymėjo, kad atsakovas UAB „DGM” pagerinti savo paslaugų kokybę turėjo žymiai didesnę galimybę, kadangi tobulino paslaugas jau turėdamas ieškovo įmonėje bei jo sąskaita įgytą patirtį, įgūdžius bei pilną informaciją apie paslaugų kokybę. Teismas laikė pagrįstu ieškovo teiginį, kad atsakovai kaltais ir tyčiniais veiksmais pažeidė įsipareigojimus nekonkuruoti ir nenaudoti ieškovo komercinių paslapčių, ieškovo atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus - perviliojo darbuotojus ir verslo partnerius bei gyvavo iš pajamų, gautų iš nuviliotų ieškovo klientų, t.y. UAB „DGM” pradėjo dalyvauti pervežimo ir ekspedijavimo paslaugų rinkoje ieškovo sąskaita. Teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nustačius, kad atsakovai nesąžiningai konkuravo, ieškovui turi būti atlyginta padaryta žala. Ieškovas teigė, kad atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė 806 411,74 Lt žala, kurią sudaro ieškovo negautos pajamos dėl verslo partnerių, užsakovų ir kontraktinių vežėjų perviliojimo. Teismas padarė išvadą, kad teiginys dėl turtinės žalos 806 411,74 Lt dydžio pagrįstas iš dalies. Konstatavo, kad iš byloje esančios ekspertizės išvadų matyti, jog ieškovas 2006 m. turėjo pelno ( - ), o po UAB „DGM” atsiradimo rinkoje 2007 m. ieškovo pelnas sumažėjo iki ( - ), 2008 m. - iki ( - ), 2009 m. - iki ( - ). Tuomet atsakovo UAB „DGM” pelnas buvo žymiai didesnis: 2007 m. – ( - ), 2008 m. – ( - ), 2009 m. 1-4 mėn. – ( - ). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas prarado tipinės veiklos pelno iš dalies klientų per 2007-2009 metus, o būtent: 2007 m. – pelno dydis galėjo būti ( - ), 2008 m. – ( - ), 2009 m. – ( - ) Tai reiškia, kad per 2007-2009 metus ieškovas prarado 380 300 Lt pelno. Būtent tokią sumą teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų.

10Dėl priešieškinio

11Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytas susitarimas dėl nekonkuravimo neprieštarauja įstatymui. Sutiko su atsakovės teiginiu, kad šiuo konkrečiu atveju turėjo būti nustatyta kompensacija už įsipareigojimo laikymąsi, tačiau kompensacijos neišmokėjimas savaime nedaro susitarimo dėl nekonkuravimo negaliojančiu. Be to byloje nėra duomenų, kad atsakovė reikalavo kompensacijos. Teismas nurodė, kad atsakovė ir negalėjo jos reikalauti, nes dar dirbdama ieškovo įmonėje, jau sąmoningai ir kryptingai ruošėsi dirbti UAB „DGM”. Dėl išdėstyto, teismas priešieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Konstatavo, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovai nurodė, jog ieškovo komercinę paslaptį sudarė paslaugų kainodara, kuri nebuvo viešai prieinama ir kuri buvo žinoma tik ieškovo darbuotojams, tuo pačiu ir dabartinei atsakovo UAB „DGM” vadovei. Kad jos praradimas buvo žalingas ieškovui, įrodyta bylos medžiaga. Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Šia įstatymo norma nustatytas ne tik draudimas naudoti atitinkamai sužinotą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bet ir tai, kad šis draudimas galioja tik tam tikrą laiką (vienerius metus), jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi pagal įstatymą laiko trukme nustatytas draudimas naudoti darbo santykių pagrindu sužinotą komercinę paslaptį nereiškė atsakovo ūkinės veiklos laisvės paneigimo, nes, suėjus įstatymo nustatytam terminui, atsakovai turėjo teisę konkuruoti su ieškovu.

12Vilniaus apygardos teismas 2011m. lapkričio 28 d. papildomu sprendimu patikslino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį sekančiai: priteisė ieškovo UAB „Transekspedicija” naudai iš atsakovų UAB „DGM” ir D. N. solidariai 380 300 Lt negauto pelno. Priteisė ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis 7 803 Lt žyminio mokesčio, 19 000 Lt už ekspertizės atlikimą ir 12 827 Lt atstovavimo išlaidų.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

14Atsakovai D. N. ir UAB „DGM” apeliaciniais skundais prašo:

15- panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo UAB „Tansekspedicija” ieškinį ir priteisė ieškovui UAB „Transekspedicija” iš atsakovo UAB „DGM” 380 300 Lt negauto pelno, 7 803 Lt žyminio mokesčio, 19 000 Lt už ekspertizės atlikimą ir 12 827 Lt atstovavimo išlaidų, atmetė D. N. priešieškinį ir priteisė iš atsakovų valstybės naudai 88,90 Lt pašto išlaidų;

16- panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. papildomą sprendimą, kuriuo teismas priteisė ieškovo UAB „Transekspedicija” naudai iš atsakovų UAB „DGM” ir D. N. solidariai 380 300 Lt negauto pelno, taip pat priteisė ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis 7 803 Lt žyminio mokesčio, 19 000 Lt už ekspertizės atlikimą ir 12 827 Lt atstovavimo išlaidų;

17- priimti naują sprendimą - UAB „Transekspedicija” ieškinį atmesti, o D. N. priešieškinį tenkinti;

18- apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

19- priteisti iš UAB „Transekspedicija” D. N. ir UAB „DGM” naudai pastarųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20Nurodo, kad teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys yra nemotyvuota ir nepagrįsta, jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra prieštaringos. Teismas neatskleidė bylos esmės šiuo klausimu, tinkamai neištyrė ir neįvertino šalių pateiktų įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Civilinė atsakomybė atsakovams gali atsirasti tik esant visoms Civilinio kodekso 6.246-6.249 str. įtvirtintoms civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė). Civilinio proceso kodekso 178 str. įtvirtinta aiški šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Nagrinėjamu atveju neįrodyta nei viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti kokius nors nuostolius iš atsakovų.

21Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovai pažeidė įsipareigojimus nekonkuruoti. Tačiau šio savo teiginio teismas nemotyvavo ir nepagrindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas, nepagrįstai atmesdamas atsakovės D. N. priešieškinį dėl darbo sutarties 6.8 punkto, atsakovų veiksmus, kurie atitinka sąžiningos konkurencijos principus, bet tariamai pažeidžia darbo sutarties 6.8 punktą, nepagrįstai traktavo kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Pripažinus darbo sutarties 6.8 punktą negaliojančiu, tokioms teismo išvadoms nėra jokio pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutarties 6.8 punkte numatytas įsipareigojimo galiojimo laikas yra vieneri metai po darbo sutarties pabaigos. Tuo tarpu teismas sprendimu nuostolius priteisė už keletą metų. Be to, ieškovas atsiliepimo į priešieškinį 1.1 punkte aiškiai nurodė, kad su atsakove sudarytame į darbo sutartį inkorporuotame nekonkuravimo susitarime nekonkuravimas yra nukreiptas į nesąžiningos konkurencijos draudimą. Kitaip tariant nėra jokio draudimo konkuruoti sąžiningai. Taigi atsakovai galėtų būti pripažinti atlikę neteisėtus veiksmus tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jie atliko kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Iš teismo sprendime pateiktų motyvų nėra aišku, kodėl teismas daro išvadą, jog atsakovai atliko kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Sąžininga konkurencija, įskaitant aktyvų komercinių pasiūlymų teikimą kitų įmonių klientams, nėra draudžiama. Šia išvadą patvirtino ir Konkurencijos taryba savo 2009 m. rugsėjo 18 d. rašte, nurodydama, kad tokie ūkio subjekto veiksmai kaip aktyvūs veiksmai (pavyzdžiui, skambinimas, pasiūlymų teikimas raštu) ieškant klientų, taip pat pasiūlymų teikimas įmonėms, kurios jau perka analogiškas paslaugas iš kitų ūkio subjektų, neprieštarauja sąžiningos konkurencijos principams. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, į šiuos išaiškinimus neatsižvelgė, todėl priėjo klaidingą išvadą.

22Teismas sprendime ne tik viešą ieškovo nesaugomą ir komercinės vertės neturinčią informaciją nepagrįstai pripažino ieškovo komercine paslaptimi, bet ir visiškai nemotyvavo, kuo grindžia savo teiginį, kad šią informaciją atsakovai neteisėtai perdavė ar panaudojo. Net jei būtų nustatyta, kad D. N. darbo pas ieškovą metu sužinota informacija yra komercinė paslaptis, šioje byloje nėra nustatyta, kad šią informaciją atsakovai neteisėtai perdavė ar panaudojo, atlikdami kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai leidžia teigti, kad ieškovo klientai pradėjo bendradarbiavimą su UAB „DGM” ne dėl atsakovų kokių nors nesąžiningų veiksmų, o dėl paties ieškovo kaltės, t.y. netinkamos paslaugų kokybės, neoperatyvaus paslaugų teikimo, dėl klientams nepriimtinos kainodaros, atsisakymo pervežti krovinius ir pan.

23Teismo teiginys, kad ieškovas nuo 2007 metų pradžios neteko pagrindinio partnerio Didžiojoje Britanijoje Eurogate Int. Forwarding Company Ltd., prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pagal paties ieškovo pateiktus duomenis ieškovas užsakymų ir pajamų iš Eurogate Int. Forwarding Company Ltd. gavo ir 2007 metais, ir 2008 metais. Be to, teismui pateiktame Eurogate Int. Forwarding Company Ltd. rašte ši kompanija patvirtino, kad su ieškovu bendradarbiavimo nenutraukė ir ateityje ketina naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis, priklausomai nuo pageidaujamų paslaugų ir kainų lygio.

24Teismo teiginiai apie tariamai perviliotus klientus yra labai netikslūs, t.y. teismas nedetalizuoja kam ir kada atsakovai siūlė tapti UAB „DGM” klientais, kodėl šie siūlymai laikytini nesąžiningos konkurencijos veiksmais, kokius konkrečius užsakovus, kontraktinius vežėjus atsakovai perviliojo. Teismo vertinimu, ieškovo klientų perviliojimo faktą patvirtina vien tik ieškovo pelno sumažėjimas. Šioje byloje teismas netyrė ir nenustatė, koks buvo ieškovo pelnas ir ar šis pelnas sumažėjo ar padidėjo, todėl aukščiau nurodyti teismo teiginiai nėra pagrįsti bylos medžiaga. Be to, šie teiginiai akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Teismas nurodė, kad ieškovas 2006 metais turėjo ( - ) pelno. Tačiau kaip matyti iš 2006 metų ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitos, 2006 metais ieškovas turėjo ( - ) grynojo pelno. Teismas nurodo, kad 2007 metais ieškovo pelnas sumažėjo iki ( - ), tačiau kaip matyti iš 2007 metų ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitos, ieškovo grynasis pelnas 2007 metais, palyginus su 2006 metais, išaugo iki ( - ).

25Teismas aukščiau nurodytus teiginius dėl tariamai atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų grindžia byloje esančia teismo ekspertės D. A. išvada. Tačiau ši ekspertės išvada yra aiškiai nepagrįsta ir negali būti laikoma įrodymu šioje byloje, kadangi ekspertė analizavo ne ieškovo pajamas ir pelnus per atitinkamus laikotarpius, bet tik ieškovo Didžiosios Britanijos struktūrinio padalinio atitinkamus ieškovo pateiktus duomenis. Be to, visa eksperto išvada paremta nepatikrintais ir neoficialiais suinteresuotos šalies (ieškovo) pateiktais išvestiniais skaičiavimais. Atsakovai ne kartą šioje byloje teismo prašė išreikalauti iš ieškovo pirminius dokumentus (sąskaitas-faktūras ir pan.), kurie leistų įsitikinti, kad ieškovo pateikti gautų pajamų apibendrinimai yra teisingi ir pagrįsti, tačiau teismas šiuos prašymus nepagrįstai atmetė. Ekspertės išvada, kuri paremta tik nepatikrintais suinteresuotos šalies (ieškovo) pateiktais duomenimis, negali būti laikoma pagrįsta. Ekspertė taip pat nevykdė 2009 m. rugsėjo 30 d. teismo nutarties, netyrė ieškovo visų pajamų ir pelno iš atitinkamų klientų, o ekspertė išvadoje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Nenustačius, ar iš atitinkamų klientų ieškovo kaip juridinio asmens pajamos padidėjo ar sumažėjo, neišreikalavus tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas patyrė kokią nors žalą.

26Šioje byloje teismas nenustatė, kad atsakovai kokiu nors būdu būtų siūlę Ž. S. nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „DGM” 2006 m. gruodžio mėn. tinklalapyje www.karjeroscentras.lt patalpino skelbimą apie ieškomą darbuotoją, į kurį ir atsiliepė Ž. S.. Teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų apie ieškovo įmonėje buvusias blogas darbo sąlygas ir tikrąsias Ž. S. darbo sutarties nutraukimo priežastis. 2006 metais ieškovo įmonėje dirbo apie 200 darbuotojų, todėl vieno darbuotojo išėjimas negalėjo sukelti įmonei neigiamų padarinių, tuo labiau įvertinant tą faktą, kad darbuotojų kaita įmonėje vyksta nuolat ir tai rinkos ekonomikos sąlygomis yra normalus reiškinys. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovai atliko kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus įdarbindami Ž. S..

27Ieškovas ieškinį pateikė tik 2008 m. gruodžio 5 d., t.y. praėjus daugiau kaip 2 metams nuo UAB „DGM” įsteigimo ir dėl ekonominės krizės pradėjus mažėti ieškovo pelnui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jei ieškovo gaunamos pajamos iš atitinkamų klientų ir sumažėjo, tai atsitiko ne dėl kokių nors nesąžiningų atsakovų veiksmų, o dėl ekonominės krizės ir netinkamų ieškovo darbuotojų veiksmų, kovojant su ekonominės krizės padariniais, t.y. dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovų. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį tokiu nesąžiningu būdu tik siekia pasipelnyti atsakovų sąskaita ir ekonominės krizės ar savo darbuotojų netinkamo darbo padarinius perkelti atsakovams, o jokio priežastinio ryšio tarp atsakovų atliktų veiksmų ir ieškovo sumažėjusių pajamų nėra.

28Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti priešieškinį. Apeliantai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2003 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-408/2003 konstatavo, jog „pagal konkurencijos draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio Prekybos įstatymo (priimto 1995 m. sausio 12 d. ir netekusio galios 2001 m. lapkričio 28 d.) 12 str. 2 d. darbdavys, priimdamas į darbą prekybos tarnautoją, galėjo su juo sudaryti atskirą sutartį, kad nutraukęs darbo sutartį tarnautojas nekonkuruotų su jo įmone. <...> Kartu Prekybos įstatymo 12 str. 2 d. buvo nustatyta pareiga ir darbdaviui - konkurencijos apribojimą buvo galima taikyti tik tada, kai darbdavys įsipareigoja prekybos tarnautojui, nutraukęs darbo sutartį, per visą konkurencijos draudimo laiką mokėti kompensaciją. Kompensacijos dydis turėjo būti nustatomas sutartyje. Konkurencijos draudimo sutartyje atsakovas neįsipareigojo ieškovui mokėti kompensacijos. Šia sutartimi darbdaviui nustatytos tik teisės, o atsakovui - tik pareigos. Tokiu turiniu konkurencijos draudimo sutartis prieštaravo Prekybos įstatymo imperatyviai normai”. Šioje byloje nagrinėjama ieškovo ir D. N. darbo sutartis buvo sudaryta 2001 m. spalio 15 d., t.y. kai dar galiojo Prekybos įstatymas (neteko galios 2001 m. lapkričio 28 d.). Šiuo atveju kompensacija ne tik nebuvo išmokėta (kaip nurodo teismas), bet net nebuvo numatyta darbo sutartyje įtvirtintame nekonkuravimo susitarime. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nekonkuravimo susitarimas, sudarytas galiojant Prekybos įstatymui, kuriame darbdavys neįsipareigojo mokėti jokios kompensacijos, prieštaravo imperatyviai Prekybos įstatymo normai (Prekybos įstatymo 12 str. 2 d.). Todėl teismas skundžiamo sprendimo dalyje nepagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovės D. N. darbo sutarties 6.8 punktą kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

29Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Net jei būtų skundžiamo sprendimo dalis pripažinta teisėta ir pagrįsta, bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai. Nors teismas tik iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, t.y. priteisė tik 380 300 Lt iš reikalautų 806 411,74 Lt (tenkino 47,16 proc. reikalavimų ir atmetė 52,84 proc. reikalavimų), iš atsakovų nepagrįstai priteisė visas ekspertizės išlaidas (19 000 Lt) ir visas valstybės išlaidas (88,90 Lt). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, už ekspertizę iš atsakovų turėjo būti priteista ne daugiau nei 8 960,40 Lt (19 000 Lt x 47,16 proc.) ir 41,93 Lt (88,9 Lt x 47,16 proc.) valstybės išlaidų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė atlikta neprofesionaliai ir jos metu gauta išvada dėl savo nepagrįstumo negali būti laikoma tinkamu įrodymu šioje byloje, už šį darbą ekspertei apskritai neturėjo būti mokama ir šios išlaidos neturėtų būti priteistos iš atsakovų.

30Ieškovas UAB „Transekspedicija” atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo:

31- Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, o atsakovų D. N. ir UAB „DGM” apeliacinius skundus atmesti;

32- bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka;

33- priteisti visas ieškovo UAB „Transekspedicija” patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34Nurodo, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomas sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliaciniai skundai yra visiškai nepagrįsti, juose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismo sprendimus.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

37Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

38Civilinio proceso kodekso 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškę apeliantai, todėl apeliantų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka.

39Iš byloje esančių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai D. N. ir UAB „DGM” nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pasireiškiančiais komercinės paslapties atskleidimu ir panaudojimu savo komerciniais tikslais (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999-04-02 iki 2012-05-01), Darbo sutarties 6.1 ir 6.6 p. pažeidimas) bei ieškovo darbuotojų perviliojimu (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999-04-02 iki 2012-05-01)), padarė ieškovui 380 300 Lt dydžio žalą negautų pajamų forma.

40Įstatyme įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos, kurias nustačius taikoma atsakingam už žalos padarymą asmeniui atsakomybė, yra šios: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.245-6.255 straipsniai,).

41Dėl komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo savo komerciniais tikslais

42Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999-04-02 iki 2012-05-01) draudė informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Atitinkamai Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d. (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999-04-02 iki 2012-05-01) nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

43Remiantis Civilinio kodekso 1.116 str. 1 d. informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pagal šią įstatymo normą dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, t.y. pats savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša). Slaptumas yra fakto, o ne teisės klausimas. Komercinę paslaptį sudaro tik tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims. Tai, kad nurodyta informacija „nėra visuotinai žinoma“, nereiškia, jog informacija turi būti absoliučiai slapta. Kaip savo jurisprudencijoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011). Papildomai pažymėtina, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas; 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų slapta, nes tokiu atveju tai tiesiog būtų paslaptis, o ne komercinė paslaptis. Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006); 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-366/2011).

44Ieškovas, siekdamas apsaugoti savo komercines paslaptis, 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. 403 (1 t., 35-36 b.l.) patvirtino įmonės paslapčių sąrašą, pagal kurį UAB „Transekspedicija” komercinėmis paslaptimis pripažįstama: įmonės komercinės ir technologinės žinios; ekspedicinių įmonių - „Transekspedicijos” partnerių - adresai kitų įmonių vežėjams, nesuderinus su vadovybe; informacija apie transporto užsakovus kitų firmų, ypač užsiimančių autotransporto ir ekspedijavimo veikla, darbuotojams ir vairuotojams; informacija apie pervežimo kainas; informacija apie krovinių, ypač atgalinių, užsakymus kitų transporto firmų darbuotojams ir vairuotojams ir kt. Su šiuo potvarkiu atsakovė D. N. supažindinta pasirašytinai (1 t., 39 b.l.). Darbo sutarties 6.1 p. (1 t., 33-34 b.l.) atsakovė D. N. taip pat įsipareigojo laikytis ir vykdyti vidaus darbo taisyklių, galiojančių įsakymų, instrukcijų bei kitų dokumentų reikalavimų. Susitarimas yra galiojantis, taigi sukuriantis jo šalims atitinkamas teises ir pareigas. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad sudaryta sutartis jos šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos ją taip pat privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miesto energija“ v. J. A. K., bylos Nr. 3K-3-255/2012). Konfidencialios informacijos apsaugai ieškovas ėmėsi ir kitų priemonių - 1996 m. vasario 14 d. priėmė įsakymą dėl konfidencialios informacijos perdavimo kontraktiniams vežėjams (1 t., 37 b.l.) bei į ieškovo sudarytas darbo sutartis įtraukė nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimus (1 t., 33-34 b.l.).

45Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvusios ieškovo darbuotojos - tiek atsakovė D. N., tiek Ž. S. - dirbdamos ieškovo įmonėje sukaupė ir nuolatos disponavo informacija apie ieškovo klientus (užsakovus ir kontraktinius vežėjus), kurią sudarė informacija apie užsakovų kontaktinius asmenis (atstovus), užsakovų krovinius, užsakymų pobūdį ir intensyvumą, užsakovams taikytas pervežimo kainas, jų sudėtines dalis (savikaina, marža ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, informacija, kurią atsakovė D. N. sužinojo dirbdama UAB „Transekspedicija”, šiuo konkrečiu atveju laikytina įmonės komercine paslaptimi. Pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (4 t., 1-278 b.l.) matyti, jog atsakovė D. N. ne tik žinojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bet ir ją sistemingai rinko bei kaupė. Šią aplinkybę patvirtina faktas, jog visą elektroninį susirašinėjimą su ieškovo partneriais, kuriuose yra ir kainoraščiai, nuolatos persiųsdavo į savo asmeninę elektroninio pašto dėžutę.

46Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė UAB „DGM” buvo įsteigta turint tikslą nesąžiningai konkuruoti su ieškovu. Šią išvadą patvirtina aplinkybės, kad atsakovė D. N. 2006 m. lapkričio 2 d. nutraukusi darbo santykius su ieškovu (1 t., 33-34 b.l.), jau 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašė sutartį dėl UAB „DGM” steigimo, o 2006 m. lapkričio 21 d. steigėjų susirinkimas išrinko atsakovę D. N. naujai įsteigtos bendrovės direktore (1 t., 17-21 b.l.). Įsteigus naują juridinį asmenį, atsakovai D. N., būdama įmonės akcininke ir vadove, ir UAB „DGM” ieškovo UAB „Transekspedicija” komercinę paslaptį sudarančią informaciją panaudojo savo komerciniams tikslams - klientams pervilioti. Atsakovai, pasinaudodami ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, pasiūlė ieškovo UAB „Transekspedicija” klientams tapti UAB „DGM” klientais ir gauti paslaugų mažesne kaina. Šią aplinkybę visų pirma patvirtina teismo nurodytos objektyvios aplinkybės - ieškovo klientų (užsakovų ir kontraktinių vežėjų) netekimas ir jų bendradarbiavimo faktas su UAB „DGM” (7 t., 54, 61 b.l.). Kaip nustatė teismo ekspertizė, atsakovo UAB „DGM” pajamos iš buvusių UAB „Transekspedicija” klientų sudarė: 2007 metais - 83,95 proc. visų pajamų, 2008 metais - 74,42 proc. visų pajamų (7 t., 62 b.l.). Be to, didžioji dalis įmonių UAB „DGM” klientais tapo jau 2007 metų sausio-vasario mėnesiais (7 t., 88-105 b.l.).

47Nesąžiningą klientų perviliojimą patvirtina byloje esantys įrodymai: 2009 m. liepos 23 d. teismo posėdžio metu, liudytojas A. S. patvirtino, kad D. N. siūlė jam bendradarbiauti su UAB „DGM” (5 t., 192 b.l.); liudytojas V. S., atstovaujantis UAB „Baltijos laivininkystės kompanija”, patvirtino, kad sutarties sąlygos su UAB „DGM” buvo palankesnės nei su UAB „Transekspedicija” (5 t., 194 b.l.); liudytojas S. A., atstovaujantis UAB „Dauda” taip pat patvirtino, kad UAB „DGM” siūlė pigesnes kainas (5 t., 196 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas neprarado vieno iš pagrindinių savo klientų Eurogate Int. Forwarding Company Ltd., nes 2007 ir 2008 metais gavo pajamų iš šio kliento. „EurogateInternational“ 2007 m. kovo mėn. savo platinamame informaciniame biuletenyje pranešė apie Jungtinės Karalystės atstovų pasikeitimą Baltijos šalyse ir nurodė, kad ketina pasirašyti tarpininkavimo sutartį su UAB „DGM“ bei šalia kitų aplinkybių rėmėsi UAB „DGM“ dirbančių darbuotojų Daivos ir Žanos patirtimi dirbant UAB „Transekspedicija“ (t. 1, b. l. 30-32). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2007 metais UAB „Transekspedicija” pajamos iš Eurogate Int. Forwarding Company Ltd. sudarė ( - ), o 2008 metais – ( - ), kai tuo tarpu 2006 metais šio kliento atneštos pajamos sudarė ( - ) (7 t., 60 b.l.). Kitaip tariant, 2007-2008 metais ieškovas iš esmės atliko tik pavienius Eurogate Int. Forwarding Company Ltd. užsakymus ir šios aplinkybės neturi jokios įtakos teismo padarytoms išvadoms. Atkreiptinas dėmesys, kad jau 2007 metais atsakovas UAB „DGM” iš pervilioto Eurogate Int. Forwarding Company Ltd. gavo ( - ) pajamų, o 2008 metais – ( - ) pajamų (7 t., 61 b.l.).

48Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas UAB „DGM” gavo pajamų iš perviliotų UAB „Transekspedicija” klientų, t.y. UAB „DGM” pradėjo dalyvauti transporto ir ekspedijavimo paslaugų rinkoje ieškovo sąskaita. Faktinės aplinkybės, tokios kaip atsakovų, buvusių ieškovo darbuotojų, disponavimas įmonės komercinėmis paslaptimis ir paslaugų, analogiškų ieškovo teikiamoms paslaugoms, teikimas iš ieškovo perimtiems klientams, laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Kitaip tariant, dėl disponavimo ieškovo komercinėmis paslaptimis atsakovai įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą, kurį draudžia Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999-04-02 iki 2012-05-01)

49Dėl darbuotojos perviliojimo

50Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999-04-02 iki 2012-05-01) nesąžiningos konkurencijos veiksmais pripažįsta siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui.

51Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektą (perviliojimas) rodo tai, kad dar labiau išauga konkurento galimybės. Kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas, siūlymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai. Neieškoma tinkamų, bet galbūt dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama parengtais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos. Kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti ar ne, savaime turi jai neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Taigi, jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, tai gali būti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesąžininga konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad po UAB „DGM” įregistravimo juridinių asmenų registre 2006 m. lapkričio 24 d., kita Didžiosios Britanijos skyriaus darbuotoja Ž. S., dirbusi pas ieškovą nuo 1995 metų, jau 2006 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą ją atleisti iš darbo savo noru nuo 2007 m. sausio 11 d. (1 t., 28-29 b.l.), o nuo 2007 m. sausio 12 d. pradėjo dirbti UAB „DGM” ekspedicijos vadybininke (2 t., 21-23 b.l ).

52Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog jie Ž. S. nesiūlė nutraukti darbo sutarties, o pastaroji tik atsiliepė į UAB „DGM” 2006 metų gruodžio mėn. interneto tinklapyje www.karjeroscentras.lt patalpintą skelbimą apie ieškomą darbuotoją, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (UAB „DGM” siųstą potencialios darbuotojos CV ar motyvacinį laišką, paklausimą dėl darbo ar pan., kas yra įprasta darbo rinkoje) į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Nors apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad Ž. S. nebuvo kvalifikuota specialistė, todėl jos išėjimas iš UAB „Transekspedicija” neturėjo esminės reikšmės, tačiau nepagrindė bylos aplinkybių, kodėl sutiko priimti šią nekvalifikuotą darbuotoją dirbti UAB „DGM” mokant jai žymiai didesnį aplyginimą negu ji gaudavo UAB „Transekspedicija” (2 t., 21-24 b.l.; 5 t., 199-200, 203 b.l.). Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ž. S. 1995 m. įgijo aukštąjį universitetinį ekonomisto išsilavinimą (2 t., 28 b.l.), ieškovo įmonėje dirbo 12 metų, Eurogate Int. Forwarding Company Ltd., t.y. stambiausias UAB „DGM” klientas, Ž. S. laikė didelę patirtį pervežimuose turinčia darbuotoja, tą patvirtindamas savo platinamame informaciniame biuletenyje (1 t., 30-32 b.l.), todėl teigti, kad ji nebuvo kvalifikuota specialistė, nėra pagrindo.

53Atsakovo argumentai, kad darbo sutartį su ieškovu Ž. S. nutraukė dėl blogų darbo sąlygų atmestini, kadangi nepateikti jokie įrodymai apie buvusios darbuotojus skundus ar prašymus dėl darbo sąlygų pakeitimo, prašyme atleisti iš darbo tokie motyvai taip pat nenurodyti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant nustatytoms aplinkybėms, jog darbo sutartį su ieškovu Ž. S., būdama patyrusia ir kvalifikuota transporto vadybininke, nutraukė be svarbių priežasčių ir jau kitą dieną įsidarbino konkuruojančioje įmonėje, kurios akcininke ir vadove buvo buvusi bendradarbė D. N., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šios darbuotojos perviliojimo ir nesąžiningos konkurencijos faktą. Dėl šių neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų padidėjo atsakovo UAB „DGM” konkurencinės galimybės (ir atitinkamai sumažėjo UAB „Transekspedicija” konkurencinis potencialas) dėl ko ieškovas patyrė turtinę žalą.

54Aiškindamas konkurencijos teisės taikymo klausimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų (Konstitucijos 28 straipsnis). Ekonominę pažangą užtikrina tik sąžininga konkurencija, todėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“ byloje Nr. 3K-3-223/2005).

55Dėl priežastinio ryšio

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne vieną kartą išaiškinta, kad priežastinio ryšio nustatymas tarp atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir ieškovo nuostolių yra fakto klausimai. Civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis B. L., A. J. ir kt. v Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė S. B. byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis UAB „Baldų rojus”v. G. O. byloje Nr. 3K-3-197/2007). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovai kaltais ir tyčiniais veiksmais pažeidė įsipareigojimus nekonkuruoti ir nenaudoti ieškovo komercinių paslapčių, ieškovo atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus – perviliojo darbuotojus ir verslo partnerius ir gyvavo iš pajamų, gautų iš nuviliotų ieškovo klientų, t.y. pripažino, kad tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

57Dėl žalos atlyginimo

58Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999-04-02 iki 2012-05-01) numatė, jog ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, o ūkio subjektas, pažeidęs šį įstatymą, privalo atlyginti kitiems ūkio subjektams padarytą žalą. Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo konkrečiu atveju dėl konkurento UAB „DGM“ bei jo vadovės D. N. atlikto nesąžiningo klientų bei darbuotojos perviliojimo UAB „Transekspedicija“ patyrė nuostolių negautų pajamų forma, kurių dydį nustatė ekspertai šalių prašymu atlikę byloje ekspertizę (7 t., 32-170 b.l.).

59Apeliantai apeliaciniame skunde kelia abejones dėl atliktos ekspertizės teisėtumo ir pagrįstumo. Nepagrįstai teigia, jog ekspertė nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. teismo nutarties, kadangi analizavo ne UAB „Transekspedicija“, bet jo Didžiosios Britanijos skyriaus gautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl UAB „Transekspedicija“ negautų pajamų, kurios būtų uždirbtos per Didžiosios Britanijos skyrių. UAB „Transekspedicija“ vykdoma veikla yra gerokai platesnė negu atsakovo UAB „DGM“, tačiau šios įmonės konkuravo tik dėl tų paslaugų, kurios susijusios su pervežimais tarp Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir CIS šalių. Dėl šių priežasčių ekspertė visiškai teisingai ir pagrįstai vertino tik tas UAB „Transekspedicija“ iš pervežimų paslaugų gaunamas pajamas, kurios yra analogiškos UAB „DGM“ teikiamoms paslaugoms, todėl byloje yra nereikšmingos aplinkybės dėl pajamų, kurias UAB „Transekspedicija“ gavo teikdama kitas paslaugas, negu teikia UAB „DGM“, t.y. teikiant paslaugas dėl kurių šalys nekonkuruoja. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad eksperto išvada, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, paremta nepatikrintais ir neoficialiais suinteresuotos šalies (ieškovo) pateiktais išvestiniais skaičiavimais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka, kadangi byloje esanti nepriklausomo auditoriaus UAB „Atskaitomybė ir auditas“ ataskaita (1 t., 48-51 b.l.) patvirtina, kad visi ieškovo pažymose (7 t., 136-142 b.l.) pateikti duomenys atitinka buhalterinių apskaitos dokumentų duomenis. Šią audito ataskaitą įvertino ir ekspertė, o pati ataskaita yra sudėtine ekspertizės akto dalis (7 t., 134-135 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teigti, kad eksperto išvada paremta nepatikrintais ir neoficialiais išvestiniais skaičiavimais nėra pagrindo. Taigi, apeliantų argumentai dėl teismo ekspertizės išvadų nepagrįstumo ar neteisingumo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

60Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad atsakovė D. N. iš ieškovo sužinotas komercines paslaptis panaudojo nepraėjus vieneriems metams po darbo sutarties nutraukimo, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo ekspertizės išvadomis, nustatė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas per 2007-2009 metus prarado 380 300 Lt pelno (t.y. 2007 metais – ( - ), 2008 metais – ( - ), 2009 metų sausio-rugsėjo mėnesiais – ( - )). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalą skaičiavo už keletą metų, nors tiek UAB „Transekspedicija“ ir D. N. sudarytos darbo sutarties 6.8 punkte, tiek Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d. numatytas tik vienerių metų įsipareigojimo galiojimo terminas. Kadangi po darbo sutarties nutraukimo praėjus vieneriems metams atsakovei nebetaikomi apribojimai konkuruoti, todėl būtų nepagrįsta priteisti žalos atlyginimą už paskesnius metus, kuriais atsakovai tapo konkurencingais rinkos dalyviais. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Transekspedicija“ klientų praradimą (kartu ir pajamų sumažėjimą) 2008 bei 2009 metais taip pat galėjo lemti ne vien tik atsakovų atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, tačiau ir kitos aplinkybės - prasidėjusi ekonominė krizė ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „Transekspedicija“ patirta žala priteistina tik už 2007 metus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistos žalos dydį nuo 380 300 Lt iki 179 000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pagal CK 6.279 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų D. N. ir UAB „DGM“ veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti, konkrečiai įvardijant iš kiekvieno jų priteistinos žalos dydžio sumą, todėl nurodyta 179 000 Lt nuostolių suma iš atsakovų priteistina solidariai.

61Dėl priešieškinio

62Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001 m. spalio 15 d. UAB „Transekspedicija“ ir D. N. darbo sutarties 6.8. p. yra įtvirtintos sąlygos, įpareigojančios neatskleisti ir nenaudoti ieškovo komercinių paslapčių bei vienerius kalendorinius metus nuo darbo sutarties nutraukimo nedirbti kitoje analogiška ar konkuruojančia veikla užsiiminėjančioje įmonėje, neteikti informacijos susijusios su ankstesne veikla, nesteigti giminingos įmonės, o taip pat nebūti jos dalininku (1 t., 33-34 b.l.). Nepaisant šio sutartinio įsipareigojimo atsakovė D. N. dar būdama UAB „Transekspedicija“ darbuotoja jau sprendė konkuruojančios įmonės steigimo klausimus, o 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašė UAB „DGM“ steigimo sutartį (įgydama 40 proc. steigiamos bendrovės akcijų) bei 2011 m. lapkričio 21 d. tapo šios įmonės vadove (1 t., 17-21 b.l.). Kitaip tariant, jau vien šiais veiksmais atsakovė D. N. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, t.y. atliko veiksmus, kuriuos draudžia sutartis, ir tai yra savarankiškas pagrindas civilinės atsakomybės taikymui (CK 6.246 str. 1 d ).

63Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės D. N. priešieškinį, kuriuo buvo prašoma aptariamą nekonkuravimo susitarimą pripažinti negaliojančiu. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog kompensacijos nesumokėjimas pats savaime daro tokį susitarimą negaliojančiu, juo labiau, kad ir pati atsakovė D. N. tokios kompensacijos nereikalavo, o ir negalėjo reikalauti, kadangi dar dirbdama pas ieškovą šį susitarimą pažeidė. Kita vertus, atsakovės D. N. darbo sutartyje numatyto nekonkuravimo susitarimo galimas negaliojimas neturi jokios įtakos ieškinio reikalavimų patenkinimui, kadangi atsakovė atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d.). Nekonkuravimo susitarimas buvo nukreiptas į nesąžiningos konkurencijos draudimą, t.y. siekiant panaikinti prielaidas nesąžiningų konkurencijos veiksmų atlikimui. Kadangi atsakovė D. N. dar dirbdama pas ieškovą pradėjo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti nekonkuravimo susitarimo negaliojimo faktą.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų

65Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį (patenkinta 22,2 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 77,8 proc. reikalavimų), apeliacinės instancijos teismas perskirsto pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.

66Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ieškovas UAB „Transekspedicija“ pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 12 065 Lt žyminį mokestį už ieškinį (1 t., 75 b.l.), 19 000 Lt už ekspertizės atlikimą (7 t., 25, 179 b.l.), patyrė 27 194,25 Lt atstovavimo išlaidų (7 t., 211-216 b.l.). Ieškovo ieškinį patenkinus 22,2 proc. iš atsakovų UAB „DGM“ ir D. N. lygiomis dalimis priteistina ieškovo UAB „Transekspedicija“ naudai 2 678,43 Lt žyminio mokesčio, 4 218 Lt už ekspertizės atlikimą, 6 037,12 Lt atstovavimo išlaidų.

67Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų atsakovė D. N. pirmosios instancijos teisme patyrė 129 Lt žyminio mokesčio išlaidas už priešieškinį (2 t., 152 b.l.) bei 7 350 Lt atstovavimo išlaidas. Atsakovas UAB „DGM“ turėjo 40 185,32 Lt atstovavimo išlaidų (7 t., 217-249 b.l.). Kadangi atsakovės priešieškinys atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Pirmosios instancijos teismas atsakovo patirtas 40 185,32 Lt atstovavimo išlaidų sumažino iki 27 194,25 Lt (apeliantas šioje dalyje teismo sprendimo neskundė). Atsižvelgiant į tai, kad 77,8 proc. ieškinio reikalavimų atmesta, iš ieškovo UAB „Transekspedicija“ atsakovo UAB „DGM“ naudai priteistina 21 157,13 Lt atstovavimo išlaidų.

68Teismas nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 88,90 Lt pašto išlaidų. Šios išlaidos taip pat paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, priteisiant iš ieškovo UAB ,,Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės adresas Verkių g. 36, Vilnius) 69,16 Lt, o iš atsakovų UAB ,,DGM“ (į.k. 300618512, buveinės adresas Kirtimų g. 47, Vilnius) ir D. N. (a.k. ( - ) Karaliaučiaus g. 16C-10, Vilnius) lygiomis dalimis 19,74 Lt valstybės naudai pašto išlaidų.

69Šalys taip pat į bylą pateikė įrodymus kokias išlaidas patyrė apeliacinės instancijos teisme.

70Atsakovas UAB „DGM“ už apeliacinį skundą sumokėjo 7 942 Lt, t.y. 7 803 Lt ginčydamas patenkintus ieškinio reikalavimus bei 139 Lt ginčydamas atmestą atsakovės priešieškinį. Taip pat patyrė 7 411,25 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas (8 t., 51-58 b.l.). Atstovavimo išlaidos, vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat teisingumo bei protingumo principais, mažintinos iki 3 000 Lt. Atsižvelgiant į iš dalies tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų santykį (patenkinta 52,9 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atmesta 47,1 proc. reikalavimų) iš ieškovo UAB „Transekspedicija“ atsakovo UAB „DGM“ naudai priteistina 3675,2 Lt žyminio mokesčio bei 1 413 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

71Ieškovas UAB „Transekspedicija“ pateikė įrodymus, kad patyrė 10 444,74 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Tačiau kadangi šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti pavėluotai, t.y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

73Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. papildomo spendimo dalis pakeisti, išdėstant rezoliucinę dalį taip:

74„Priteisti ieškovui UAB ,,Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės adresas Verkių g. 36, Vilnius) solidariai iš atsakovų UAB ,,DGM“ (į.k. 300618512, buveinės adresas Kirtimų g. 47, Vilnius) ir D. N. (a.k. ( - ), Karaliaučiaus g. 16C-10, Vilnius) 179 000 Lt (vienas šimtas septyniasdešimt devyni tūkstančiai) žalos atlyginimo.

75Priteisti ieškovo UAB ,,Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės adresas Verkių g. 36, Vilnius) naudai iš UAB ,,DGM“ (į.k. 300618512, buveinės adresas Kirtimų g. 47, Vilnius) ir D. N. (a.k. ( - ), Karaliaučiaus g. 16C-10, Vilnius) lygiomis dalimis 2 678,43 Lt žyminio mokesčio, 4 218 Lt už ekspertizės atlikimą, 6 037,12 Lt atstovavimo išlaidų.

76Priteisti iš ieškovo UAB ,,Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės adresas Verkių g. 36, Vilnius) atsakovo UAB ,,DGM“ (į.k. 300618512, buveinės adresas Kirtimų g. 47, Vilnius) naudai 21 157,13 Lt atstovavimo išlaidų.

77Priteiti iš ieškovo UAB ,,Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės adresas Verkių g. 36, Vilnius) 69,16 Lt, o iš atsakovų UAB ,,DGM“ (į.k. 300618512, buveinės adresas Kirtimų g. 47, Vilnius) ir D. N. (a.k. ( - ), Karaliaučiaus g. 16C-10, Vilnius) lygiomis dalimis 19,74 Lt valstybės naudai pašto išlaidų.

78Likusias teismo sprendimų dalis palikti nepakeistas“.

79Priteisti iš ieškovo UAB „Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės adresas Verkių g. 36, Vilnius) atsakovo UAB „DGM“ (į.k. 300618512, buveinės adresas Kirtimų g. 47, Vilnius) naudai 3675,2 Lt žyminio mokesčio bei 1 413 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Transekspedicija” pareiškė ieškinį atsakovams D. N. ir... 5. Atsakovė D. N. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 8. Dėl ieškinio... 9. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovės D. N. darbo sutartyje buvo... 10. Dėl priešieškinio... 11. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytas susitarimas dėl nekonkuravimo... 12. Vilniaus apygardos teismas 2011m. lapkričio 28 d. papildomu sprendimu... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 14. Atsakovai D. N. ir UAB „DGM” apeliaciniais skundais prašo:... 15. - panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo dalį,... 16. - panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. papildomą... 17. - priimti naują sprendimą - UAB „Transekspedicija” ieškinį atmesti, o... 18. - apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;... 19. - priteisti iš UAB „Transekspedicija” D. N. ir UAB „DGM” naudai... 20. Nurodo, kad teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas... 21. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovai pažeidė įsipareigojimus... 22. Teismas sprendime ne tik viešą ieškovo nesaugomą ir komercinės vertės... 23. Teismo teiginys, kad ieškovas nuo 2007 metų pradžios neteko pagrindinio... 24. Teismo teiginiai apie tariamai perviliotus klientus yra labai netikslūs, t.y.... 25. Teismas aukščiau nurodytus teiginius dėl tariamai atsakovų atliktų... 26. Šioje byloje teismas nenustatė, kad atsakovai kokiu nors būdu būtų siūlę... 27. Ieškovas ieškinį pateikė tik 2008 m. gruodžio 5 d., t.y. praėjus daugiau... 28. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti priešieškinį. Apeliantai nurodo, kad... 29. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Net jei būtų... 30. Ieškovas UAB „Transekspedicija” atsiliepimais į apeliacinius skundus... 31. - Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą bei Vilniaus... 32. - bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka;... 33. - priteisti visas ieškovo UAB „Transekspedicija” patirtas bylinėjimosi... 34. Nurodo, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomas... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 37. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 38. Civilinio proceso kodekso 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas... 39. Iš byloje esančių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas padarė... 40. Įstatyme įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos,... 41. Dėl komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo savo komerciniais... 42. Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. (straipsnio redakcija galiojusi nuo... 43. Remiantis Civilinio kodekso 1.116 str. 1 d. informacija laikoma komercine... 44. Ieškovas, siekdamas apsaugoti savo komercines paslaptis, 1994 m. rugsėjo 14... 45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvusios ieškovo darbuotojos -... 46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 47. Nesąžiningą klientų perviliojimą patvirtina byloje esantys įrodymai: 2009... 48. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas UAB „DGM” gavo... 49. Dėl darbuotojos perviliojimo... 50. Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. (straipsnio redakcija galiojusi nuo... 51. Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo... 52. Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir... 53. Atsakovo argumentai, kad darbo sutartį su ieškovu Ž. S. nutraukė dėl... 54. Aiškindamas konkurencijos teisės taikymo klausimus Lietuvos Aukščiausiasis... 55. Dėl priežastinio ryšio ... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne... 57. Dėl žalos atlyginimo... 58. Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. (straipsnio redakcija galiojusi nuo... 59. Apeliantai apeliaciniame skunde kelia abejones dėl atliktos ekspertizės... 60. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad atsakovė D. N. iš ieškovo sužinotas... 61. Dėl priešieškinio... 62. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001 m. spalio 15 d. UAB „Transekspedicija“... 63. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas... 66. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ieškovas UAB „Transekspedicija“... 67. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų atsakovė D. N. pirmosios... 68. Teismas nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 88,90 Lt... 69. Šalys taip pat į bylą pateikė įrodymus kokias išlaidas patyrė... 70. Atsakovas UAB „DGM“ už apeliacinį skundą sumokėjo 7 942 Lt, t.y. 7 803... 71. Ieškovas UAB „Transekspedicija“ pateikė įrodymus, kad patyrė 10 444,74... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 73. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo bei Vilniaus apygardos... 74. „Priteisti ieškovui UAB ,,Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės... 75. Priteisti ieškovo UAB ,,Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės... 76. Priteisti iš ieškovo UAB ,,Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės... 77. Priteiti iš ieškovo UAB ,,Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės... 78. Likusias teismo sprendimų dalis palikti nepakeistas“.... 79. Priteisti iš ieškovo UAB „Transekspedicija“ (į.k. 302453803, buveinės...