Byla 1-46-187/2018

1Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė, sekretoriaujant Mortai Kungienei, dalyvaujant: prokurorams Jūratei Arošienei ir Arūnui Laukaičiui, nukentėjusiajam G. V. ir jo įstatyminei atstovei V. V., atstovui advokatui Mariui Mikalauskui, kaltinamajam A. S., gynėjai advokatei N. L. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. S., asmens kodas ( - ) gimęs( - ). Telšiuose, lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta( - ), deklaruota gyvenamoji vieta Telšių r. sav., išsituokęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus,

Nustatė

2A. S. 2017 m. birželio 11 d., apie 17 val. 30 min., viešoje vietoje, prie pastato adresu ( - ), įžūliu elgesiu, t.y. tyčia tempdamas už kojos, numetė nuo platformos ant žemės G. V., po to sugriebdamas gulintį G. V. pakėlė ir metė į betoninį bortą, tuo nukentėjusiajam padarė kaklo raumenų ir raiščių patempimą, krūtinės ląstos sumušimą, nugaros juosmeninės dalies sumušimą, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną (sekmadienį) 2017-06-11, apie 17 val. 30 min., grįžo į ( - ), su drauge L. M. pas ją į namus, padėjęs jai nešti nešulius. Grįžę pamatė, kad netoli laiptinės esančios parduotuvės "J." prekių atvežimo platformos buvo trys jauni asmenys, kurie rūkė, keikėsi ir spjaudėsi. Patys vaikinai rodė nepagarbą aplinkai ir žmonėms. Šioje vietoje dažnai vakarais susirenka asmenys, kurie geria alkoholinius gėrimus, rūko, keikiasi, nakties metu neleidžia ilsėtis. Prieš tai iki antros valandos triukšmavo negalėjo išsimiegoti. Todėl nuėjo prie šių asmenų ir paklausė, ar bent vienas iš jų trijų gyvena šiame name. Jie atsakė, kad ne. Tai A. S. paklausė: "Ką čia dirbat, eikit į savo kiemą, ten rūkykit, spjaudykit ir keikitės". Tačiau G. V. jam atsakė: "Ką čia aiškini, dink iš čia seni", vartojo kitus necenzūrinius žodžius. V. G. rodė jam nepagarbą jo damos akivaizdoje, todėl jis įsižeidė. Kadangi G. V. sėdėjo ant prekių atvežimo pakylos, A. S. prie jo priėjo, suėmė už kelnių ir patempė. G. V. nusprūdo nuo pakylos ir nukrito ant žemės. G. V. dar labiau keikėsi ir pasakė, kad jam mokės 500 eurų, bus išgyvendintas iš namo. Tada jis (A. S.) jį sugriebė iš priekio už rūbų, pakėlė ir paklausė jo: "Koks aš tau žertva, ko tu mane nachui varinėji". Po to paleido ir G. V. nukrito ant žemės po kojomis. Jam nueinant minėti asmenys šūkavo necenzūriniais žodžiais. Nurodo, kad jokio tikslo pažeisti viešąją tvarką neturėjo. Damos akivaizdoje jis pats buvo pažemintas jaunuolių. Jo tikslas buvo paprašyti, kad minėti asmenys išeitų iš kiemo ir leistų ramiai gyventi. A. S. nurodė, kad jokių smūgių G. V. nesudavė. Nurodo, kad nežino, ar G. V. galėjo patirti kokių nors sužalojimų, tačiau jis nenorėjo jam sutrikdyti sveikatos ar sukelti skausmą. Gailisi, jei dėl jo veiksmų G. V. galėjo patirti skausmą. Buvęs paėmęs jo telefoną, kuris veikė. Kad jaunuoliai yra nepilnamečiai jis nesuprato, nes jie rūkė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nebuvo tyčios, G. V. tik pakėlė ir jį paleido. Ligonių kasai padengė žalą.

4Nukentėjusysis G. V. parodė, kad 2017-06-11 jis su draugais tryse sėdėjo už namo, ( - ), laukė savo draugo M. V.. Prie jų priėjo nepažįstamas vyras ir pasakė: "Dinkit iš čia". G. V. paklausė, ką padarė, jie laukia draugo. A. S. jį nutempė už kojos nuo tokios betoninės pakylos ir kai jis bandė keltis, smūgiavo iš kumščio į galvą. G. V.atsigulė ir A. S. jį pakėlė ir metė ant betoninio borto. Nurodo, kad patyrė sužalojimus. Papildė, kad kai A. S. jį laikė koja prispaudęs prie žemės, trenkė iš kumščio į veidą, pataikė į žandikaulio sritį, smūgis buvo stiprus. Nurodo, kad jam skauda šonkauliai, dubens kaulas, kaklas ir stuburas. Be to, suplyšo kuprinė ir batas. Po įvykio telefonas apdaužytas, jis veikia, tačiau yra apgadintas. Prieš savaitę buvo pirkti batai ir kuprinė. Kai paėmė už striukės ir metė ant borto, kritęs ant nugaros, ant kurios buvo kuprinė, kuprinė suplyšo. Draugo M. V. (gyvenančio tame name) laukdavo 1-2 kartus per savaitę. Po to įvykio tris dienas nėjęs į lauką, lankėsi pas gydytoją, skaudėjo viskas porą mėnesių.

5Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. V. parodė, kad 2017-06-11, apie 17 val. būnant namuose, jos sūnui A. V. paskambino B. B. ir pasakė, kad( - ), jos sūnų G. V. sumušė nepažįstamas asmuo. Nedelsiant visi nuvyko pas G.. Sūnus G. jai papasakojo, kad būnant su draugais( - ), viešoje vietoje, vidiniame namo kieme, nepažįstamas asmuo priėjo prie kieme buvusio jo ir jo draugų: B. B. bei E. J., pradėjo įžūliai elgtis, vartodamas necenzūrinius žodžius liepė eiti iš tos vietos. G. V. atsakė nepažįstamam asmeniui, kad laukia draugo. Tada šis, priėjęs prie jos sūnaus, kuris sėdėjo ant prekių atvežimo platformos, pradėjo jį tempti už kojos, numetė ant žemės, o G. V.bandant atsistoti, trenkė kumščiu į veidą, bet sūnus užsidengė, jam pataikė į kairę ranką, po to sugriebęs gulintį G. V., pakėlė ir metė į betoninį bortą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Apie įvykį papasakojo ne tik sūnus, bet ir jo draugai. Taip pat tempdamas ir mušdamas sūnų, suplėšė jo kuprinę, išpurvino rūbus, praplėšė dešinės kojos batą, todėl jiems padaryta turtinė žala. Ji pasipiktino tokiu asmens elgesiu. Sūnus G. lankėsi pas gydytoją, buvo išrašyti vaistai, gerdavo kai skaudėdavo. Po to įvykio sūnus dūsauja. Sūnus nerūko. Lankėsi pas gydytoją Riškienę, nes jautė baimę, pradėjo kramtyti nagus, skaudėjo sprandą, kurį dar ir dabar paskauda.

6Liudytojas E. J.paliudijo, kad jis, G. V. ir B. B.sėdėjo prie "J." ir laukė kito draugo. Prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis ir pradėjo sakyti, ko jie triukšmauja ir pradėjo ginti juos iš kiemo. G. V. paklausė to vyro, ką jie padarė ir tas vyras pasakė, kad jie triukšmauja ir rūko. G. V. sėdėjo arčiausiai prie nulipimo. Tada vyriškis nustūmė G. V. nuo laiptų ir pradėjo daužyti, paskui po keleto sekundžių metė į bordiūrą, į dešinį šoną ir laikė prispaudęs su keliu. Matė, kaip vyriškis sudavė G., kur tiksliai nematė, vėliau G. sakė, kad į žandą pataikė. G. V. buvo visas purvinas. Aplinkui buvo pašalinių asmenų, kurie galėjo matyti konfliktą, matė jų draugas M. V.. Daug kas žiūrėjo per balkonus, langus. Konflikto metu jam buvo nemalonu, pasipiktino tokiu vyro elgesiu. Tarp jų nėra rūkančių. G. V. prašė, kad paskambintų jo broliui.

7Liudytojas M. V.paliudijo, kad tuo metu, tai yra 2017-06-11 jis buvo virtuvėje, žadėjo eiti valgyti, ir išgirdo lauke šaukimus, klyksmus. Išėjęs į balkoną pamatė, kaip nepažįstamas vyriškis (jų kaimynės draugas) numetė G. V. ant žemės. Matydamas tokią situaciją jautėsi blogai, nes G. V. yra jo geriausias draugas. Prieš tai G. V. jam paskambino ir buvo susitarę, kad jis pavalgys ir išeis į lauką. Konkrečiai kaip viskas vyko jis visko nematė, tačiau kai išėjo į lauką draugai buvo išsigandę, G. verkė, sakė, kad skauda šoną.

8Liudytoja L. M. paliudijo, kad ji esanti pasipiktinusi jaunuolių elgesiu, nes jie net ir teisme laukdami bei bendraudami tarpusavyje vartoja necenzūrinius žodžius. 2017-06-11 d. apie 17 val. ji grįžo namo kartu su A. S.. Einant link laiptinės, A. S. ji pasakė, kad “va ir vėl tie dykaduoniai sėdi ir rūko netoli laiptinės”. A. S. nuėjo prie trijų jaunuolių, kurie sėdėjo ant platformos, tai yra parduotuvės pakylos, demonstratyviai sėdėjo ištiesę kojas ir rūkė. A. S. gražiai paprašė jų išeiti. Tačiau nė vienas neatsikėlė ir sėdėjo toliau. Tuomet Algirdas paėmė vieną jaunuolį už kelnių ar kojos, tiksliai nematė ir nutempė jį žemyn. Betempiant vaikinukas pradėjo rėkti: "Tu žertva, diedas, ką čia dirbi, sumokėsi už telefoną." Ar A. S. naudojo dar kokius veiksmus prieš jaunuolį, ji nematė. Matė tik tai, kad jaunuolis pats atsistojo, matė, kad jis nesužeistas ir nuėjo.

9Liudytojas A. M. paliudijo, kad jis dažnai būnantis adresu( - ), būnantis bute pirmame aukšte. Tą dieną sėdėjęs prie lango ir žiūrėjęs televizorių. Paties įvykio nematęs ir nieko negirdėjęs. Tik išgirdęs, kaip jaunuolis šaukė prie balkono, kad “prisidirbai, mokėsi 500 eurų už telefoną”. Tada jis pažiūrėjęs per langą ir pamatęs jaunuolį, kuris žiūrėjęs į viršų ir šaukęs prie balkono. Grįžęs prieš kokias tris valandas iki to įvykio, nieko išskirtinio nematęs, nieko nebuvo ir nieko nepastebėjo. Šiaip jaunuoliai netrukdantys, daugiau problemų keliantys benamiai, todėl įsidėję rakinamas duris. Paties įvykio nematė ir nieko nežino bei kas ten įvyko nežino.

10Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

11Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. <...> Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

12Kad A. S. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 284 straipsnyje įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: Iš 2017 m. birželio 29 d. Teismo medicinos specialisto išvados (b. l. 57) Nr. G 1095/2017(03) matyti, kad nustatytus sužalojimus G. V. galėjo patirti bukos traumos pasekoje teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu būdu bei laiku (nurodytos aplinkybės atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes) bei G. V. nustatyti šie sužalojimai: kaklo raumenų ir raiščių patempimas, krūtinės ląstos sumušimas ir nugaros juosmeninės dalies sumušimas, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

13Byloje yra visiškai įrodyta, kad A. S. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 284 straipsnyje, nes jis viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, o būtent tyčia tempdamas už kojos, numetė nuo platformos ant žemės G. V., po to sugriebdamas gulintį G. V. pakėlė ir metė į betoninį bortą, tuo nukentėjusiajam padarė kaklo raumenų ir raiščių patempimą, krūtinės ląstos sumušimą, nugaros juosmeninės dalies sumušimą, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būtent jo įžūlus elgesys pasireiškė fizinės jėgos demonstravimu prieš nepilnametį, savo veiksmų visuma sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Konstatuojama, kad A. S. veiksmai prieš nepilnametį G. V., kitų jo draugų akivaizdoje, pasireiškė akivaizdžiu kitų viešoje vietoje buvusių nepilnamečių asmenų negerbimu, įžūlumu, cinizmu, tokie jo veiksmai sukėlė pavojų kitam asmeniui. Jis siekė pademonstruoti panieką nepilnamečiams, nurodydamas jiems pasišalinti iš viešos vietos, nelaukti kieme savo draugo, demonstravo savo, kaip suaugusio vyro išskirtinumą. Iš 2017-06-29 specialisto išvados (b. l. 57) Nr. G 1095/2017(03) matyti, kad nustatytus sužalojimus G. V. galėjo patirti bukos traumos pasekoje teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu būdu bei laiku (nurodytos aplinkybės atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes) bei G. V. nustatyti šie sužalojimai: kaklo raumenų ir raiščių patempimas, krūtinės ląstos sumušimas ir nugaros juosmeninės dalies sumušimas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jo kaltė yra įrodyta paties kaltinamojo daliniais prisipažinimais, tai yra jo parodymais, nukentėjusiojo G. V. parodymais, liudytojų E. J., M. V. paliudijimais ir aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais.

14Teismas atmeta A. S. paaiškinimą, kad jis norėjo sudrausminti jaunuolius, kurie elgėsi kieme netinkamai, vartojo necenzūrinius žodžius, nes jeigu jaunuoliai ir būtų vartoję necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, jam nėra suteikta teisė vykdyti savo teisingumą, vartoti kitų asmenų atžvilgiu smurtą. Teismas atmeta ir liudytojos L. M. paliudijimą, kad A. S. gražiai paprašė jaunuolių išeiti, o po to ji tiksliai nieko nebematė, nes ji yra kaltinamojo draugė, duoda jam palankius parodymus. Teismas padarė tokią išvadą, nes jeigu A. S. būtų tik paprašęs jaunuolių išeiti, tai vienam iš jų nebūtų buvęs padarytas nors ir nežymus, bet sveikatos sužalojimas. Teismas atmeta paties kaltinamojo ir jo gynėjos poziciją, kad kaltinamojo A. S. veikoje yra Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo požymiai, o ne nusikalstama veika, nes kaltinamasis A. S. savo veiksmais sutrikdant viešąją tvarką kitam žmogui padarė sveikatos sutrikdymą. Teismas sutinka, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepilnamečio kilo žodinis konfliktas, tačiau kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio atžvilgiu, kuris būtent šioje situacijoje buvo perteklinis ir sukėlė neigiamas pasekmes.

15Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra (BK 60 straipsnis).

16Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo charakteristiką, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, padarytas nesunkus, tyčinis, baigtinis nusikaltimas. Civilinį ieškinį Ligonių kasai atlygino savanoriškai. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jis negalėtų dirbti nėra, todėl teismas sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, nes pats kaltinamasis ir jo gynėja neprieštaravo šiai bausmės rūšiai.

17Kaltinamasis A. S. šioje byloje buvo sulaikytas 2017-06-11 19.03 val., o paleistas 2017-06-12 13.03 val. (1 t. b. l. 86), tai yra sulaikyme neišbuvo nei vienos paros, todėl sulaikyme išbūtas laikas nėra įskaitytinas į bausmę.

18A. S. ikiteisminio tyrimo metu – 2017-06-12 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. V. (1 t. b. l. 87-89), paliktina galioti iki kol bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, ši kardomoji priemonė panaikintina, nes realiai ji taps nebereikalinga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau tekste BPK- 139 straipsnio 1 dalis).

19Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį spręstinas civilinių ieškinių klausimas.

20Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2000-12-13 ir 2006-08-19 nutarimai). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

21Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). (Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. apeliacinis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-449/2017).

22Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

23Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Fizinis smurtas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą bei specialistų išvadoje nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir išgąstį, pagrįstus pergyvenimus, su tuo sietinas neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Teismo nustatyta įvykio situacija patvirtina teiginius dėl patirto pažeminimo, diskomforto, nes smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties, iš asmeninių paskatų (kaltinamasis jautėsi pažemintas savo damos akivaizdoje ir dėl to paėmęs už kojų numetė nepilnametį ant žemės, paties kaltinamojo teigimu). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, patirtus išgyvenimus, kaltininko kaltės formą, jo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo G. V. įstatyminės atstovės V. V. ieškinys tenkintinas iš dalies. 2017-08-25 Patikslintu ieškiniu (b. l. 24) prašoma priteisti G. V. 90 eurų turtinės žalos atlyginimo, tai yra 30 eurų už nusikaltimo padarymo metu sugadintą kuprinę ir 60 eurų už sugadintus NIKE firmos kedus. Ieškinio dalis dėl 90 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintina ir ši suma priteistina iš kaltininko – A. S.. Taip pat prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos už nepilnamečio patirtus išgyvenimus: kentė fizinį skausmą, baimės jausmą, buvo išvežtas į ligoninę, buvo vartojami vaistai ir kt. Kaltinamasis A. S. su tokiu civiliniu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis pats esantis nukentėjęs dėl šio įvykio. Būtent jis dėl ikiteisminio tyrimo negalėjęs dirbti. Teismas įvertinęs visas aplinkybes šioje byloje mano, kad 500 eurų neturtinės žalos kompensacija šioje byloje yra pakankama, todėl šią sumą nukentėjusiam asmeniui ir priteisia, nes nukentėjusiam asmeniui nebuvo sukelta sunkių pasekmių, pats kaltinamasis yra nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra gera.

24Be to teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti (LR BPK 106 str. 2 d.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. V. šioje byloje patyrė 400 eurų išlaidų už teisines paslaugas ( b. l. 154-155), todėl ši suma jai priteistina iš A. S..

25Iš Civilinio ieškinio (b. l. 33-34) ir jo priedų matyti, kad Valstybinės ligonių kasos prie SAM reiškė civilinį ieškinį 46,76 Eur sumai, kurį reiškė kaltinamajam A. S., už nukentėjusiojo G. V. gydymą, tačiau iš 2017-08-18 Nurodymo įnešti pinigus (b. l. 37) yra matyti, kad civilinis ieškinys yra patenkintas ir A. S. gydymo išlaidas yra padengęs gera valia, todėl atlygintas civilinis ieškinys netenkintinas (LR BPK 115 str.), tai yra Šiaulių teritorinės ligonių kasos paskaičiavimais (1 t. b. l. 33-34) nebenagrinėtinas.

26Daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 297-307-313 straipsniais,

Nutarė

28A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti viešuosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

29Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

30Iki kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis palikti galioti A. S. 2017-06-12 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. V., o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę su įpareigojimais, panaikinti.

31G. V. priteisti iš A. S. devyniasdešimt eurų (90 Eur) turtinės žalos atlyginimą ir penkis šimtus eurų (500 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso priteisti penkis šimtus devyniasdešimt (590) eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

32Nukentėjusiojo nepilnamečio įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei V. V. priteisti iš A. S. 400 Eur (keturis šimtus eurų) turėtas išlaidas advokato pagalboms apmokėti.

33Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija... 2. A. S. 2017 m. birželio 11 d., apie 17 val. 30 min., viešoje vietoje, prie... 3. Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną... 4. Nukentėjusysis G. V. parodė, kad 2017-06-11 jis su draugais tryse sėdėjo... 5. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. V. parodė, kad 2017-06-11, apie... 6. Liudytojas E. J.paliudijo, kad jis, G. V. ir B. B.sėdėjo prie "J." ir laukė... 7. Liudytojas M. V.paliudijo, kad tuo metu, tai yra 2017-06-11 jis buvo... 8. Liudytoja L. M. paliudijo, kad ji esanti pasipiktinusi jaunuolių elgesiu, nes... 9. Liudytojas A. M. paliudijo, kad jis dažnai būnantis adresu( - ), būnantis... 10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284... 11. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka,... 12. Kad A. S. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 284 straipsnyje įrodo ir byloje... 13. Byloje yra visiškai įrodyta, kad A. S. padarė nusikaltimą numatytą LR BK... 14. Teismas atmeta A. S. paaiškinimą, kad jis norėjo sudrausminti jaunuolius,... 15. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (BK 59... 16. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo charakteristiką, į tai,... 17. Kaltinamasis A. S. šioje byloje buvo sulaikytas 2017-06-11 19.03 val., o... 18. A. S. ikiteisminio tyrimo metu – 2017-06-12 Šiaulių apygardos prokuratūros... 19. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį spręstinas civilinių ieškinių... 20. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra... 21. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus... 22. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 23. Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Fizinis... 24. Be to teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi... 25. Iš Civilinio ieškinio (b. l. 33-34) ir jo priedų matyti, kad Valstybinės... 26. Daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235... 28. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos... 29. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią... 30. Iki kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis palikti galioti A. S.... 31. G. V. priteisti iš A. S. devyniasdešimt eurų (90 Eur) turtinės žalos... 32. Nukentėjusiojo nepilnamečio įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei V.... 33. Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, gali būti...