Byla 2-1120-464/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ kreditorių sąrašas, išbraukiant iš jo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ finansinį reikalavimą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ kreditorių sąrašas, išbraukiant iš jo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ finansinį reikalavimą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-21 nutartimi (t. 2, b. l. 86-88) iškėlė UAB „Neapolis“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“, nutartis įsiteisėjo 2012-01-18. 2012-05-11 teismo nutartimi (t. 4, b. l. 161-162) buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, įskaitant UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ 89 553,31 Lt, kas atitinka 29 936,43 Eur, finansinį reikalavimą.

5Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-08 nutartimi (t. 8, b. l. 164-168) atstatydino UAB „Valeksa“ iš BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus pareigų ir administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“.

6Į kreditorių sąrašą įtrauktos UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2015-01-08 pateikė teismui prašymą (t. 11, b. l. 61-63) dėl BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo patikslinimo, 2015-01-05 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu išbraukiant iš sąrašo UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ ir atitinkamai patikslinant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ finansinį reikalavimą.

7Klaipėdos apygardos teismas 2015-01-13 nutartimi (t. 11, b. l. 71-72 ) nurodytą prašymą tenkino – iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo išbraukė UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ su 89 553,31 Lt, kas atitinka 29 936,43 Eur, dydžio finansiniu reikalavimu ir patvirtino patikslintą VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 737 182,14 EUR dydžio finansinį reikalavimą. Gavęs BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl šios nutarties, pirmosios instancijos teismas 2015-01-23 nutartimi (t. 11, b. l. 108-109) 2015-01-13 nutartį pasinaikino ir įpareigojo administratorių pateikti teismui savo nuomonę dėl kreditorių VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ pareikšto prašymo patikslinti kreditorių sąrašą, remiantis 2015-01-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi.

8Klaipėdos apygardos teisme 2015-02-13 gautas BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus prašymas dėl UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ kreditorinių reikalavimų patikslinimo, kuriame prašoma patikslinti BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašą ir išbraukti iš jo UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ su 25 936,43 Eur (89 553,31 Lt) finansiniu reikalavimu. Administratorius nurodė, kad atlikęs ankstesnio atstatydinto administratoriaus UAB „Valeksa“ atliktų veiksmų patikrinimą, nustatė, kad administratoriui nėra perduota duomenų, kurie patvirtintų UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtos fondas“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą, t. y. pagal 2005-11-28 sutartį Nr. KP-6 šios bendrovės bankrutuojančiai UAB „Neapolis“ suteiktų paslaugų realumą. Nesant įrodymų, pagrindžiančių paslaugų suteikimo faktą, UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ neturi pagrindo reikalauti atlyginimo už jas. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašas tikslintinas, išbraukiant iš jo UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-07 nutartimi (t. 12, b. l. 36-39) BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus 2015-02-13 prašymą patenkino ir išbraukė kreditorių UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ su 25 936,43 Eur finansiniu reikalavimu iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo. Teismas, įvertinęs 2005-11-28 konsultacinių paslaugų teikimo sutartyje Nr. KP-6 (su priedais ir 2006-05-31 susitarimu), taip pat 2005-11-28 konvertuojamų obligacijų pasirašymo sutartyje įtvirtintas nuostatas (sąlygas), į bylą pateiktus šių sutarčių įgyvendinimo aplinkybes pagrindžiančius duomenis (dokumentus) bei liudytojo V. G. teisme duotus paaiškinimus, konstatavo, kad UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ neįrodė finansinio valdymo konsultacijų ar kitokių paslaugų teikimo UAB „Neapolis“ pagal 2005-11-28 pasirašytą paslaugų teikimo sutartį fakto, todėl UAB „Neapolis“ neturi pareigos apmokėti UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ reiškiamo finansinio reikalavimo, o tai sudaro pagrindą išbraukti šią bendrovę iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Pareiškėjas UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ atskirajame skunde (t. 12, b. l. 59-61) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bankroto administratoriaus prašymą dėl pareiškėjo išbraukimo iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. sąskaitomis faktūromis, skolų suderinimo aktais bei UAB „Neapolis“ prašymais dėl mokėjimų atidėjimų, yra patvirtintas konsultavimo sutarties tinkamo vykdymo faktas. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir nutartyje dėl jų nepasisakė, be to, klaidingai įvertino liudytojo V. G. 2015-03-13 teismo posėdyje duotus paaiškinimus, taip pažeisdamas CPK įtvirtintas ir Lietuvos teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles.

142. Bankroto administratorius savo prašymu iš esmės ginčijo BUAB „Neapolis“ skolos pagal sutartį faktą. Toks materialinės teisės reikalavimas negalėjo būti sprendžiamas kitaip, nei ieškinine tvarka, t. y. pareiškiant atitinkamą ieškinį teisme, į kurį kreditoriui būtų sudaryta galimybė CPK nustatyta tvarka pateikti atsikirtimus. UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Tai reiškia, kad ji yra privaloma ir negali būti kvestionuojama kitaip, negu instancine tvarka arba CPK 365 straipsnyje nustatyta tvarka teismui sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Be to, bankroto administratorius nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių teismo patvirtintas UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ kreditorinis reikalavimas galėtų būti nebelaikomas teisėtu ir pagrįstu ir kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos teismui sprendžiant dėl bendrovės įtraukimo į BUAB „Neapolis" kreditorių sąrašą. 2013 m. gruodžio mėn. perėmęs iš atstatydinto administratoriaus dokumentus, naujasis administratorius BUAB „Neapolis“ ir UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo per įstatymo nustatytą laikotarpį neginčijo ir pratęsti nustatyto termino teismo neprašė. Todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir iš esmės pažeidžia UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ interesus.

15BUAB „Neapolis“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 12, b. l. 82-84) prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

161. Vadovaudamasis CK 6.722 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata, jog paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pateikti ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, atsakovas ne kartą reikalavo UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ pateikti realų paslaugų suteikimą patvirtinančius dokumentus (ataskaitas, darbų priėmimo–perdavimo aktus, darbų atlikimo aktus ar pan.), tačiau tai padaryta nebuvo. Tuo tarpu į bylą pateikti dokumentai (sąskaitos-faktūros, skolų suderinimo aktai ir atsakovo raštai) negali būti kvalifikuojami kaip CK 6.65 ir (ar) 6.722 straipsniuose nurodyti dokumentai ir neįrodo tinkamo prievolių įvykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai juos įvertinęs byloje surinktų duomenų visumoje, pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų apie konsultavimo sutarties pagrindu UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ teiktas paslaugas atsakovui, atitinkamai ir apie reikalavimo teisės nebuvimą.

172. Atsakovas nagrinėjamu atveju neginčijo sutarties nei vienu iš sandorių negaliojimo pagrindų (dėl ko Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos yra nesusijusius su nagrinėjama byla bei negali būti taikomos), tačiau nesutiko su įsiskolinimo faktu dėl jį pagrindžiančių įrodymų nebuvimo. Šiuo atveju būtent UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ turi įrodyti skolos egzistavimo faktą ir pagrindą (CPK 178 str.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vyko teismo posėdžiai, kuriuose turėjo galimybę dalyvauti abi proceso šalys bei naudotis visomis CPK suteikiamomis teisėmis, todėl UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ teisė pateikti atsikirtimus niekaip nebuvo suvaržyta. Galiausiai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-233/2014 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa (cituojamoje byloje teismas dėstė argumentus dėl savarankiškoje byloje priimto teismo įsakymo panaikinimo, o ne teismo nutarties bankroto byloje dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo), todėl kasacinio teismo byloje pateikti išaiškinimai taip pat negali būti taikomi.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas atmestinas.

20Dėl teisės tikslinti kreditorių sąrašą, iš jo išbraukiant kreditorių, kurio reikalavimas jau buvo patvirtintas teismo nutartimi, priimta bankroto byloje

21Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ finansinio reikalavimo, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-11 nutartimi, pagrįstumo ir šio reikalavimo tikslinimo. Apelianto teigimu, įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas jo finansinis reikalavimas negalėjo būti tikslinamas ar pakartotinai tikrinamas jo teisėtumas tokia procesine forma, kuria prašė bankroto administratorius. Tokių atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais.

22Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą visiškai įrodytais, t. y. prejudiciniais, faktais laikomos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje. Pirmiau nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-11 nutartyje, kuria buvo patvirtintas apelianto UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ finansinis reikalavimas, netirtos ir nenagrinėtos, dėl to ir nenustatytos šio kreditoriaus reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės, t. y. iš kurių sandorių ar kitų įstatyme nustatytų pagrindų atsirado 89 553,31 Lt reikalavimo teisė į BUAB „Neapolis“, ar skolos dydis pagrįstas sutarties įvykdymu ir pan. Kadangi minėtoje nutartyje nenustatyta aptariamo reikalavimo kilmė ir jo pagrindimas, tokia nutartis, kaip išaiškinta kasacinio teismo, neturi prejudicinės reikšmės ir nekliudo spręsti šio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir kreditorių sąrašo patikslinimo klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-28 nutartis c. b. Nr., Nr. 3K-3-630/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012, kuria pakeista kasacinio teismo praktika dėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo bankroto bylose priimamoms nutartims dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, išaiškinta ir tai, kad kreditorių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos, pagrįstumo įvertinimas atliekamas bankroto byloje ir kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesui, nors jis pagal savo teisinę prigimtį yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Tai reiškia, kad nors nutartimi, kuria tvirtinami kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai, sprendžiami ne tik procesinio pobūdžio klausimai, bet ji yra susijusi ir su materialiaisiais teisės klausimais – ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis Įmonių bankroto įstatyme nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto, būtina įvertinti tai, kad Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-328/2012). Tai suponuoja išvadą, kad bankroto teisės normose nustatyta bankroto bylą nagrinėjančio teismo teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą išlieka ir įsiteisėjus nutarčiai, kuria be nagrinėjimo iš esmės buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nesant kategoriško įstatyminio draudimo šį reikalavimą keisti / modifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-308/2013). Nurodytų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės bei teisinės aplinkybės nėra identiškos, tačiau pirmiau išdėstyti išaiškinimai yra teisiškai aktualūs, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės teismas į juos atsižvelgia.

23Taigi Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis iš esmės leidžia atlikti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus, susijusius su bankroto procesu, tačiau prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi paaiškėti / atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje. Situacija, kai administratorius reiškia reikalavimą teismo patvirtintą kreditorių ir jo reikalavimą išbraukti iš įmonės kreditorių sąrašo, kai prieš tai administratorius, sprendžiant šio kreditoriaus reikalavimo pavirtinimo klausimą, reikalavimo neginčijo, vertintina kaip ginčo kilimas, todėl kreditoriui turi būti pranešta apie teisme gautą prašymą dėl jo išbraukimo iš įmonės kreditorių sąrašo, sudarant jam galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl pareikšto administratoriaus prašymo, ir tarp prievolės šalių kilęs ginčas nagrinėtinas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-25 nutartis c. b. Nr. 2-1042/2014, 2014-01-30 nutartis c. b. Nr. 2-319/2014).

24Bylos dokumentų – UAB „Valeksa“ prašymo dėl kreditorių pareikštų finansinių pretenzijų ir kreditorių sąrašo tvirtinimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-11 nutarties – turinys patvirtina, kad BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, inter alia apelianto finansinis reikalavimas, buvo teismo patvirtinti rašytinio proceso tvarka, iš esmės remiantis ta aplinkybe, jog ginčo dėl pareikštų finansinių reikalavimų neiškilo ir jie administratoriaus yra pripažinti (t. 3, b. l. 40-44; t. 4, b. l. 161-162). Kaip buvo minėta, iškėlus UAB „Neapolis“ bankroto bylą, jos administratoriumi buvo paskirta UAB „Valeksa“. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Statega“ prašymą dėl administratoriaus pakeitimo, 2013-10-08 nutartyje (t. 8, b. l. 164-168) konstatavo, kad teismo paskirtas administratorius netinkamai atliko savo pareigas, darė tiesioginę žalą įmonės kreditoriams, nepateisinamai didino administravimo išlaidas, ir jį atstatydino. Nutartyje taip pat pažymėtas administratoriaus įgalioto asmens sulaikymo, įtariant padarytu nusikaltimu, šioje bankroto byloje faktas bei aplinkybė, jog prieš tai bylą nagrinėjęs teisėjas buvo atleistas iš pareigų dėl ryšių su šiuo asmeniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2762/2013 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), pirmosios instancijos teismo 2013-10-08 nutartis dėl administratoriaus atstatydinimo palikta nepakeista. Tik naujajam bankroto administratoriui perėmus iš atstatydinto administratoriaus su bankroto byla susijusius dokumentus, byloje iškilo klausimas dėl UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, naujai paskirtam administratoriui nustačius, kad perduoti rašytiniai įrodymai, kuriais buvo grindžiamas šis reikalavimas, nėra pakankami ir nepatvirtinantys realiai apelianto suteiktų paslaugų bankrutavusiai bendrovei.

25Tokių faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl finansinio reikalavimo dydžio ar jo pagrįstumo ir siekdamas, kad ginčas būtų išspręstas teisingai, pagrįstai išnagrinėjo administratoriaus prašymą dėl UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ išbraukimo iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo, taikydamas administratoriaus pasirinktą kreditorių teisių gynimo būdą – reikalavimų tikslinimą, kuris atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, be to, neprieštarauja kasacinio teismo praktikai.

26Bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pirmiau išdėstytos procesinės nuostatos dėl tokio ginčo išnagrinėjimo procesinės formos taip pat buvo įgyvendintos tinkamai, o apelianto teisė teikti įrodymus bei argumentus, priešingai nei teigiama jo atskirajame skunde, neapribota. Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-19 nutartimi (t. 11, b. l. 159-160) administratoriaus prašymą dėl UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ išbraukimo iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo skyrė nagrinėti 2015-03-13 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, ta pačią dieną išsiuntė UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ nutartį ir administratoriaus prašymą su priedais (t. 11, b. l. 161-163). Taigi apeliantas turėjo pakankamai laiko ir galimybę parengti savo atsikirtimus į administratoriaus prašymą ir juos pareikšti teismui, šia teise ir pasinaudojo 2015-03-13 teismo posėdyje. Apelianto atstovei teigiant, kad be jau į bylą pateiktų rašytinių įrodymų yra ir kiti duomenys, patvirtinantys suteiktas paslaugas, teismas paskelbė pertrauką, sudarydamas galimybę juos pateikti į bylą, taigi įgyvendino bendradarbiavimo su byloje dalyvaujančiais asmenimis principą (CPK 8 str.). Tačiau apeliantas suteikta galimybe įrodinėti nepasinaudojo ir naujų dokumentų (duomenų) nepateikė, savo 2015-03-18 prašyme dėl sprendžiamo klausimo nagrinėjimo 2015-03-20 teismo posėdyje jam nedalyvaujant kaip atsikirtimus nurodęs tuos pačius byloje jau esančius įrodymus (t. 1, b. l. 6-23, 25-32).

27Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriais keliamas klausimas dėl teisės tinkamai atskirsti į administratoriaus pareikštą prašymą neužtikrinimą, juolab kad apelianto atstovė 2015-03-13 teismo posėdyje jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudo pateikti kitus konsultavimo paslaugų, už kurias apeliantas reikalauja atlyginimo, teikimą galimai patvirtinančius įrodymus teismui nenurodė (garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO).

28Dėl UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ finansinio reikalavimo vertinimo

29Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administratoriaus argumentus, kuriais ginčijamas UAB „Neapolis“ bankroto byloje pareikšto UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ finansinis reikalavimas, ir įvertinęs byloje surinktus su tuo susijusius duomenis (dokumentus, žodinius šalių, liudytojo paaiškinimus), padarė išvadą, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantas pagal 2005-11-28 sutartį Nr. KP-6 teikė UAB „Neapolis“ konsultavimo ar kitokias paslaugas, kurias prašo apmokėti, todėl BUAB „Neapolis“ neturėjo (ir neturi) pareigos vykdyti reiškiamą turtinį reikalavimą. Vadinasi, UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ 89 553,31 Lt, kas atitinka 25 936,43 Eur, dydžio finansinis reikalavimas nepagrįstai įtrauktas į BUAB „Neapolis“ sąrašą. Pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo aspektu išsamiai išdėstyti skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokiu teismo vertinimu, jog finansinio konsultavimo paslaugų teikimo pagal 2005-11-28 sutartį Nr. KP-6 realumas, sudarantis prielaidas reikalauti šias paslaugas apmokėti, nėra įrodytas, jį pagrindžiančių motyvų nekartoja. Atskirojo skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir nutartyje nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, deklaratyvūs ir akivaizdžiai prieštarauja skundžiamos nutarties turiniui. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su byloje surinktų įrodymų atliktu vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, per se nepaneigia jų teisėtumo ir pagrįstumo. Apelianto argumentai, jog skolos pagal sutartį faktą buvo patvirtinęs pats skolininkas UAB „Neapolis“, viena vertus, neatitinka esamų faktinių bylos aplinkybių – skolos faktas ir yra šioje byloje nagrinėjamo ginčo objektas, kita vertus, pirmiau nutartyje išdėstytų aplinkybių, susijusių su buvusio administratoriaus netinkamu pareigų vykdymu, kontekste leidžia įžvelgti apelianto nesąžiningumą.

30Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiu atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog liudytojas V. G., apklaustas 2015-03-13 teismo posėdyje, parodė, kad UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ jokių konsultavimo paslaugų UAB „Neapoliui“ nėra teikusi. Pagal 2015-03-13 teismo posėdžio garso įraše užfiksuotos liudytojo V. G. apklausos duomenis, šis žinojo apie UAB „Neapolis“ ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (ankstesnis pavadinimas – VšĮ „Lietuvos ekonominės plėtros agentūra”) sudarytą finansavimo sutartį, tuo tarpu apie įstaigą, kuri teiktų UAB „Neapolis“ konsultavimo paslaugas, jis negirdėjo, apie teiktas konsultavimo paslaugas jam nieko nėra žinoma. Tačiau ši nustatyta aplinkybė nepaneigia skundžiamoje nutartyje, remiantis liudytojo apklausos metu gauta informacija, pagrįstai padarytos išvados, kad tokios paslaugos realiai nebuvo teikiamos, atsižvelgiant ir į tokius liudytojo paaiškinimus, jog jis, būdamas UAB „Neapolis“ komercijos direktoriumi, akcininku (valdžiusiu 50 proc. akcijų), laiduotoju, aktyviai dalyvavo įmonės veikloje ir visais esminiais klausimais nuolat tardavosi su partneriu – buvusiu UAB „Neapolis“ vadovu R. G. (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas garso įrašas).

31Teisėjų kolegija nesutinka ir su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos. Bankroto administratorius, prašydamas teismo pripažinti AB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ finansinio reikalavimo nepagrįstumą, 2005-11-28 sutarties Nr. KP-6, iš kurios apeliantas kildina savo reikalavimo teisę į 89 553,31 Lt, kas atitinka 25 936,43 Eur, sumą, neginčija. Tačiau nesutinka, kad apeliantas realiai suteikė UAB „Neapolis“ jo nurodomas konsultavimo paslaugas, t. y. kad šis vykdė minėtą sutartį. Tokioje situacijoje pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą bei faktą, kad atlygintinos paslaugos buvo suteiktos, todėl BUAB „Neapolis“ atsirado prievolė šias paslaugas apmokėti, tenka būtent apeliantui (CPK 12 str., 111 str. 2 d. 5 p., 178 str.). Apelianto pateikti į bylą rašytiniai įrodymai (konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, sąskaitos faktūros, skolų suderinimo aktai ir prašymai dėl mokėjimų atidėjimo) neįrodo konkrečių paslaugų suteikimo realumo ir jų perdavimo atsakovui, kadangi iš šių duomenų, esant ginčui, nėra objektyvios galimybės nustatyti aiškių paslaugų teikimo rezultatų. Pagal CK 6.722 straipsnio 2 punktą, būtent paslaugų teikėjas yra atsakingas už duomenų apie paslaugų suteikimą ar jų teikimo eigą fiksavimą ir tokių duomenų perdavimą klientui pagal šio pareikalavimą. Apeliantas jokių papildomų dokumentų (pavyzdžiui, paslaugų perdavimo–priėmimo aktų ir pan.) į bylą nepateikė, tiksliai net ir neįvardijo, kokia apimtimi deklaruojamos paslaugos buvo suteiktos ir kokią naudą iš to turėjo atsakovas. To administratoriaus prašymu nepadarė ir buvęs UAB „Neapolis“ vadovas R. G., atstovavęs įmonę sudarant minėtą konsultavimo paslaugų teikimo sutartį bei teikęs prašymus dėl mokėjimų atidėjimų.

32Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas bylos duomenų visumoje, sudaro prielaidas susiformuoti labiau tikėtinai išvadai, kad šalys 2005-11-28 konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. KP-6 nesiekė sukurti realių civilinių teisinių santykių, tokios sutarties sudarymo tikslas buvo sudaryti sąlygas AB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ išsimokėti UAB „Neapolis“ priklausančias lėšas. Vis tai liudija tariamojo sandorio, apibrėžiamo CK 1.86 straipsnyje, požymių buvimą, kurie išsamiai aptarti nagrinėjamam atvejui aktualioje kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-250/2014). Šiame kontekste pažymėtina, kad jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo (pareiškėjo) dispozityvumo (CPK 13 str.) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti reikalavimus pažeistai teisei ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-220-916/2015). Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorius apelianto finansinį reikalavimą ginčija pasinaudodamas reikalavimų tikslinimo institutu, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje ir įvertino, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi.

33Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties pakeitimui ar panaikinimui, todėl ji paliekama nepakeista.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-21 nutartimi (t. 2, b. l. 86-88) iškėlė... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-08 nutartimi (t. 8, b. l. 164-168)... 6. Į kreditorių sąrašą įtrauktos UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2015-01-13 nutartimi (t. 11, b. l. 71-72 )... 8. Klaipėdos apygardos teisme 2015-02-13 gautas BUAB „Neapolis“ bankroto... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-07 nutartimi (t. 12, b. l. 36-39) BUAB... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Pareiškėjas UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ atskirajame... 13. 1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. sąskaitomis faktūromis,... 14. 2. Bankroto administratorius savo prašymu iš esmės ginčijo BUAB... 15. BUAB „Neapolis“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį... 16. 1. Vadovaudamasis CK 6.722 straipsnio 2 punkte įtvirtinta... 17. 2. Atsakovas nagrinėjamu atveju neginčijo sutarties nei vienu iš sandorių... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas atmestinas.... 20. Dėl teisės tikslinti kreditorių sąrašą, iš jo išbraukiant kreditorių,... 21. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl UAB „Lietuvos infrastruktūros... 22. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad bankroto bylose... 23. Taigi Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis iš esmės leidžia... 24. Bylos dokumentų – UAB „Valeksa“ prašymo dėl kreditorių pareikštų... 25. Tokių faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą apeliacinės... 26. Bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pirmiau išdėstytos... 27. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos... 28. Dėl UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ finansinio reikalavimo... 29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administratoriaus argumentus,... 30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiu atskirojo skundo... 31. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamai... 32. Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas bylos duomenų visumoje, sudaro... 33. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį palikti...