Byla e2A-70-232/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir UAB „Grinda“, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims M. A. ir L. B., dėl išmokėtos draudimo išmokos žalai atlyginti priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 11 656,40 Lt išmokėtos draudimo išmokos žalai, atsiradusią dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, atlyginti, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2011-04-05 Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, trečiasis asmuo M. A., vairuodamas automobilį Phaeton, valst. Nr. ( - ) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, dėl to buvo apgadintas automobilis Phaeton, valst. Nr. ( - ) kuris buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiame per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, todėl ieškovas dėl minėtų transporto priemonės sugadinimų draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 11 656,40 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis remiantis civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.1015 straipsniu. Nurodė, kad pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o CK 6.266 straipsnis nustato, kad žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tačiaun Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė atlyginti žalą, motyvuodama tuo, kad dėl žalos atsiradimo atsakinga UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ žalą atlyginti taip pat atsisakė.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. 2011-01-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracija su UAB „Grinda“ pasirašė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-50-(3.1.36-UK) (toliau tekste darbų atlikimo sutartis), kurios pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (1.1 punktas). Nurodė, kad sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“ Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. UAB „Grinda“ laikytinas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoju, todėl būtent UAB „Grinda“ ir privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės CK 6.266 straipsnio pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybei negali atsirasti atsakomybė dėl ginčo įvykio pasekmėje atsiradusios žalos, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė, kaip vidaus kelių ir gatvių savininkas, tinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas. Be to, nesutiko ir su žalos dydžiu, kadangi, vertinant transporto priemonei padarytą žalą, atsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atlikti remonto darbai buvo būtini. Atsakovo manymu nagrinėjamu atveju tariamai patirta žala atsirado dėl paties vairuotojo neatsargių veiksmų. Nurodo, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Atidus ir rūpestingas vairuotojas turi iš anksto numatyti galimas kliūtis kelyje ir laikytis Kelių eismo taisyklių. Anot atsakovo, transporto priemonės vairuotojas nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties. Taigi, vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl darytina išvada, jog žala atsirado dėl transporto priemonę vairavusio asmens kaltės. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kadangi 6 proc. dydžio palūkanų priteisimas galimas tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Vilniaus miesto savivaldybė nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ atžvilgiu taikyti solidariąją atsakomybę.

7Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu su ieškiniu (skundu) nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, neįrodyta, jog visi transporto priemonės apgadinimai atsirado būtent dėl neva blogai prižiūrimo kelio ar atsakovo UAB „Grinda“ kaltės. Policijos nutarime konstatuota, jog transporto priemonės vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, tačiau aplinkybė, kad duobės nebuvo įmanoma pastebėti, nėra nurodyta. Vien aplinkybė, kad kelio duobė tuo momentu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo atsakovo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai reikalauti, jog atsakovas žinotų apie kiekvieną savaiminį duobės atsiradimą. Atsakovo manymu, žala atsirado dėl didelio vairuotojo neatsargumo, todėl pagrindo atsakovui atlyginti padarytą žalą nėra. Atsakovas nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiūrą, nors ieškovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų kaltės atsiradusiai žalai atlyginti, galėjo kviesti atsakovą bei nurodyti vietoje jo neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą. Ieškovui nepateikus atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, jog visą transporto priemonei padarytą žalą privalo atlyginti būtent atsakovas UAB „Grinda“. Anot atsakovo, transporto priemonės vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą, ar nėra kelyje kliūčių. Kadangi transporto priemonės valdytojas patyrė žalą dėl savo didelio neatsargumo, atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipnio 5 dalies pagrindu. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų dėl minėto eismo įvykio, neegzistuoja ir priežastinis ryšis tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, jog visi transporto priemonės sugadinimai atsirado būtent eismo įvykio pasekmėje. Netgi tuo atveju, jeigu teismas nenustatytų pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo, atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu. Anot atsakovo vairuotojas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus ir galėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. UAB „Grinda“ taip pat kelia klausimą dėl atsakovo tinkamumo. Nurodo, kad UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-01-25 sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-50(3.1.36.UK), kurios pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma šios sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju (tuo pačiu ir atsakovu). Sutartimi atsakovas įsipareigojo vykdyti darbus pagal savivaldybės užsakymus konkrečiais nustatytais terminais, nurodytais kartu su pateiktu užsakymu. Tokio užsakymo negavus, negalima teigti, kad UAB „Grinda“ galėtų būti atsakingas už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą iki kol yra gaunamas užsakymas tokią duobę užtaisyti. Informacijos apie šioje byloje žalą sukėlusios duobės atsivėrimą atsakovas nebuvo gavęs, todėl atsakovas negali būti pripažintas ir sutartį pažeidusia šalimi, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytoje darbų atlikimo sutartyje kitokios (didesnės) bendrovės atsakomybės ribos ir nebuvo numatytos. Atsižvelgiant į tai, tinkamas atsakovas byloje yra tik Vilniaus miesto savivaldybė. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį iš esmės patenkino. Priteisė ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą solidariai iš atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 11 656,40 Lt išmokėtos draudimo išmokos žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-02-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad duobės, buvusios ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurių įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros, todėl sprendė, kad ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nurodė, jog savivaldybė, neįrodžiusi, kad buvo užsakymas dėl konkrečios duobės (-ių) pateiktas UAB „Grinda“ iki įvykio, laikytinas tinkamu atsakovu šioje byloje. Atsižvelgiant į galiojusią tarp atsakovų sutartį dėl darbų atlikimo, teismas padarė išvadą, kad 2011-01-25 sutartimi savivaldybė nebuvo perdavusi savo funkcijos prižiūrėti vietinės reikšmės kelius ir gatves ir taip perleidusi kelius ir gatves kitam valdytojui. Tačiau teismui nustačius, kad UAB „Grinda“ ne kartą atliko remonto darbus Dariaus ir Girėno gatvėje ir esant duomenų, jog iki įvykio buvo atliekami remonto darbai ginčo vietoje, kur įvyko įvažiavimas į duobę, padarė išvadą, kad ir UAB „Grinda“ savo netinkamais veiksmais (blogai atliktas remontas) ar neveikimu (neapžiūrėta ir neužtaisyta šalimais toje pačioje gatvėje buvusi duobė) prisidėjo prie žalos kilimo. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad žala kilo dėl abiejų atsakovų veiksmų netinkamai atliekant savo prievoles, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Atsakovui savivaldybei šios pareigos priskirtos įstatymu, o atsakovui UAB „Grinda“ – sutarties su savivaldybe pagrindu. Nors gatvę, kurioje įvyko ginčo eismo įvykis, CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme eismo įvykio metu valdė savivaldybė, tačiau UAB „Grinda“ ją iki įvykio remontavo, trumpais laikotarpiais, kurių neįmanoma išskirti, taip pat valdė atskirus jos ruožus, atliko (ar bent turėjo atlikti) veiksmus, susijusius su kelio dangos gerinimu, sutvarkymu, pritaikymu saugiam transporto priemonių riedėjimui, o būtent vykdė savivaldybės nurodymus/užsakymus, todėl atsakingais už žalą, atsiradusią dėl kelio konstrukcijos trūkumų, šioje byloje pripažintini abu atsakovai solidariai. Teismas padarė išvadą, kad transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobės, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo. Atsakovai įrodymų, jog tinkamai įvykdė savo pareigas prižiūrėti šį kelio ruožą arba šią vietą tinkamai paženklinti kelio ženklais, byloje nepateikė. Todėl teismas, atsakovų argumentus, jog žala kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas kreipėsi į ekspertą V. S., kuris surašė ekspertizę/sąmatą, pagal kurią nurodytos keičiamos dalys, tai pat atlikti su tuo susiję darbai, iš viso 12 056,40 Lt sumai. Atsakovai nepaneigė nurodyto įrodymo. Ieškovas, pripažinęs minėtą įvykį draudiminiu, nustatė 12 056,40 Lt nuostolių dydį ir jį sumažino 400 Lt išskaitos dydžiu, transporto priemonės savininkei L. B. išmokėjo viso 11 656,40 Lt draudimo išmoką. Remdamasis minėtais faktais teismas atsakovų teiginius dėl per didelio žalos dydžio atmetė, kaip neįrodytus ir nepagrįstus civilinėje byloje leidžiamais įrodymais ir sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl išmokėtos draudimo išmokos 11 656,40 Lt (12 056,40 Lt – 400,00 Lt) priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteisiant 11 656,40 Lt išmokėtos draudimo išmokos.

10III. APELIACINIŲ SKUNDŲ IR ATSILIEPIMŲ Į JUOS ARGUMENTAI.

11Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijosatmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes ji buvo perdavusi Vilniaus miesto gatves valdyti UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ buvo įsipareigojusi atlikti nuolatinę valdomų Vilniaus gatvių priežiūrą, t.y stebėseną bei remontą. Nurodė jog šioje byloje tinkamu atsakovu turėjo būti pripažintas tik UAB „Grinda“, o ne abu atsakovai solidariai. Apeliantas rėmėsi 2011-01-25 tarp atsakovų Darbų atlikimo sutartimi, kuria jo manymu atsakovas UAB „Grinda" įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (Sutarties 1,1 punktas). Pažymėjo, kad sutarties 4.3,2. punkte įtvirtina UAB „Grinda" prievolė savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo darbų atlikimo. Teismuose nagrinėjamose analogiškose bylose laikomasi pozicijos, kad už tokio pobūdžio žalos atlyginimą turi atsakyti ne gatvių savininkas, o jų valdytojas. Tai, kad byloje nebuvo pateikta užsakymo kopija nereiškia jog atsakovas UAB „Grinda“ neturėjo pareigos veikti pagal sudarytą sutartį, atlikti gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Kad objekto priežiūros ir tvarkymo perdavimas kitam asmeniui reiškia ir valdymo tam asmeniui perdavimą išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) 2005-10-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2015. Todėl apsižvelgiant į minėtas Sutarties nuostatas, teisės norminius aktus bei kasacinio teismo suformuotą praktiką UAB „Grinda" CK 6.266 straipsnio prasme buvo gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytojas, kuriam prievolinės teisės pagrindu (sutarties pagrindu) buvo pavesta nuolat eksploatuoti, prižiūrėti tvarkyti objektą, užtikrinti saugų eismą bei atlyginti žalą užsakovui ir tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl netinkamo darbų atlikimo. Skundžiamame sprendime teismas, padarydamas išvadą, kad UAB „Grinda" nebuvo valdytojas, vadovavosi vien Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje pateikti išaiškinimai bendrosios kompetencijos teismui kokiu yra Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra privalomi. Skundžiamu sprendimu nenustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs kokius nors teisės norminius aktus, nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą, kas lėmė skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Skundžiamu sprendimu teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovo įsitikinimu pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pripažino išlaidas, ginčo eismo įvykio metu padarytiems automobilio apgadinimams pašalinti, pagrįstomis. Teismas neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas bei netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus žalos dydžiui įrodyti. Pažymėtina, kad nebuvo pateikti jokie dokumentai patvirtinantys tai, kad šio įvykio metu vairuotojas neviršijo leistino greičio. Šios aplinkybės niekur nebuvo fiksuojamos ir nėra aiškios, o ieškovas šių aplinkybių taip pat neįrodė. Apelianto teigimu automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Automobilio vairuotojas akivaizdžiai nepasirinko saugaus greičio, nebuvo pakankamai atidus dėl šių priežasčių įvyko ginčo eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis.

12Atsakovas UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žala kilo dėl abiejų atsakovų veiksmų. Byloje įrodymų apie tai, kad užsakovas Vilniaus miesto savivaldybė būtų pranešusi rangovui UAB „Grinda" apie darbus, taisant konkrečią kelio atkarpą (konkrečias duobes), kurioje įvyko autoįvykis, nėra. Teismas, padarydamas išvadą, kad žala kilo dėl abiejų atsakovų veiksmų netinkamai atliekant savo prievoles, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias solidariąją civilinę atsakomybę. Pažymėjo, kad analogiškose bylose jau yra konstatuota, kad solidarioji atsakomybė tokiais atvejais nėra taikoma. Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama darbus, atliktus teismo sprendime nurodytuose defektiniuose aktuose, nepareiškė UAB „Grinda" jokių pretenzijų dėl netinkamo darbų atlikimo. Tai reiškia, jog visi darbai, kurie užfiksuoti teismui pateiktuose defektiniuose aktuose buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai. Akivaizdu, jog atsakovas UAB „Grinda" savo veiksmais niekaip neprisidėjo prie kilusios žalos, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Pažymėjo, jog administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė. Pažymėjo ir tai, kad teismas neįvertino to, kad tiek teisės aktai, tiek teisminė praktika nustato vairuotojo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, stebėti kelio dangą ir vengti kelyje esančių kliūčių, galinčių sukelti pavojų tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams bei važiuoti tokiu greičiu, kad tokias kliūtis galėtų saugiai apvažiuoti arba prieš jas pilnai sustoti. Kadangi vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą bei atsižvelgiant į visas aplinkybes įvertinti ar kelyje nėra kliūčių, atitinkamai, atsakovai yra atleistini nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma ir asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Įvykęs eismo įvykis patvirtina, jog vairuotojas buvo neapdairus ar veikė tyčia pasirinkdamas nesaugų greitį, dėl ko jis ir nesugebėjo laiku pastebėti kliūties ir/ar jos išvengti pakeisdamas važiavimo kryptį. Pažymėjo, jog apskritai negalima tiksliai nustatyti, ar visi automobilio sugadinimai atsirado tik įvažiavus į konkrečią duobę. Nėra nei vieno įrodymo, jog šis remontas yra ne eilinis remontas, o būtent ieškovo nurodomo autoįvykio pasekmė. Dar daugiau, kartu su ieškiniu nebuvo pateiktas nė vienas tiesioginis įrodymas, patvirtinantis atsakovų neteisėtus veiksmus. Nėra jokių įrodymų, jog ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodyti automobilio remonto darbai buvo realiai atlikti. Jeigu teismas vertintų, jog pagrindo atleisti UAB „Grinda“ nuo civilinės atsakomybės dėl didelio paties vairuotojo neatsargumo nėra, mano, jog ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu. Kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, nepastebėjo ir neapvažiavo duobės, todėl patirta žala turi būti dalinama perpus, po 50 procentų, automobilį vairavusiam ir Vilniaus miesto savivaldybei. Taip, pat žalos dydis turėtų būti mažinamas ir CK 6.828 straipsnio pagrindu.

13Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad atsakovai neįrodė nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba nenugalimos jėgos, apsiribojo tik savo nuomone. Byloje nėra duomenų, kad M. A. būtų atlikęs kokius nors neatsargius veiksmus arba neveikęs ir kad šie veiksmai (neveikimas) būtų traktuotini kaip didelis neatsargumas (paprasčiausių taisyklių nepaisymas). Dėl šios priežasties atmestini atsakovų deklaratyvūs argumentai, kad vairuotojo veiksmai sąlygojo arba padėjo žalai atsirasti ir jie kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas. Todėl atsakovai laikytini atsakingais už žalos atsiradimą pilna apimtimi, nes neįrodė didelio vairuotojo neatsargumo ar kurios nors iš kitų dviejų aplinkybių, šalinančių civilinę atsakomybę, - tyčios arba nenugalimos jėgos. Pažymėjo, kad žalos dydį nustatė ieškovo žalos sureguliavo ekspertas, remdamasis surinkta medžiaga, informacija iš policijos, nukentėjusiojo paaiškinimais, taip pat apžiūrėjęs automobilį. Jei remonto sąmata būtų sudaryta naujoms detalėms (net įvertinus jų nusidėvėjimą), draudimo išmoka būtų buvusi net gi didesnė (15.596,38 Lt) nei išmokėta (išmokėta 11.656,40 Lt).

14

15Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dalyje dėl priteistos žalos dydžio ir atitinkamai šią sumą sumažinti bei pakeisti 2014-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, likusioje dalyje apelianto skundą atmesti. Nurodė, kad Sutarties pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma šios sutarties dalyko valdytoju, savarankiškai atsakingu už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims, tokių atsakomybės ribų tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta nebuvo. Pagal Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr.155 patvirtinto kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatas, kelius prižiūrintys asmenys apskritai gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų ir nesiimdami jokių veiksmų, taip pažeidžia aprašo nuostatas. Nurodė, jog apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartimi 3K-3-108/2013, kadangi komentuojamos bylos ir šios bylos ratio decidendi skiriasi. Nagrinėjamoje byloje aktuali naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kurioje buvo detaliai išaikinta rangos darbų atlikimo sutartis. Atsakovo teigimu negalima tiksliai nustatyti, ar visi automobilio sugadinimai atsirado tik įvažiavus į konkrečią duobę ir automobilio savininkas nesiekia gauti naudos bei sutvarkyti jau buvusius automobilio trūkumus/gedimus, atsiradusius prieš eismo įvykį. Kartu su ieškiniu nebuvo pateiktas nė vienas tiosioginis įrodymas, patvirtinantis atsakovų neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, jog policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės protokole nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas žalos padarymo ir neteisėtų veiksmų aplinkybei konstatuoti. Be to teismas neatkreipė dėmesio, kad automobilio apžiūroje dalyvavo tik paties ieškovo atstovai ir atsakovams nebuvo suteikta galimybė pateikti savo žalos įvertinimą. Ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259, 6.828 straipsnių pagrindu.

16Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu ndduesutiko su UAB „Grinda“ apeliacinio skundo argumentais dėl UAB „Grinda“ atsakomybės. Sutiko su UAB „Grinda“ pozicija, kad teismas neteisingai konstatavo šioje byloje solidariąją atsakovų atsakomybę, tačiau nesutiko dėl argumentų kas yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Nurodė savo poziciją dėl tinkamo atsakovo šioje byloje pateikęs tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek savo 2014-12-04 apeliaciniame skunde. Pažymėjo, kad byloje nekyla ginčas dėl UAB „Grinda“ atliktų darbų kokybės. Šiuo atveju turi būti vertinama, ar buvo tinkamai atlikta gatvių stebėsena ir priežiūra. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18Dėl žalos (nuostolių) dydžio ir transporto priemonės valgyto kaltės dėl įvykio

19Apeliantai neginčija fakto, kad ieškovas yra atlyginęs L. B. turtinę žalą kilusią 2011-04-05 apie 21.19 val. Dariaus ir Girėno g. Vilniuje, jai priklausančiai transporto priemonei VW Phaeton, valst. Nr. ( - ) įvažiavus į kelyje esančią duobę (-es). Tačiau apeliantai nesutinka su žalos dydžiu nurodo jog byloje nebuvo tiriama ar vairavęs transporto priemonę vairuotojojas M. A. nepažeidė kelių eismo taisyklių ar buvo pakankamai atsargus. Apeliantų argumentus neva transporto priemonę įvykio metu vairavęs M. A. pats galėjo viršyti greitį, nebuvo pakankamai atsargus, nes nepastebėjo gatvėje buvusios kliūties (duobės), nedėjo pastanagų jos išvengti paneigia rašytinė bylos medžiaga. Byloje yra duomenys kad Vilniaus apskrities VPK KPV 2011-05-03 nutarimu administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. AV2-1945(11) nutraukė, nustačiusi, kad transporto priemonės VW Phaeton, valst. Nr. ( - ) valdytojas M. A. eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta minėta transporto priemonė, savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi negalėjo numatyti, kad neapšviestame kelio ruože važiuojamojoje dalyje bus gili duobė, todėl dėl eismo įvykio kilimo jo kaltės nėra. Iš eismo įvykio schemos matyti, jog eismo įvykio metu buvo užfiksuotos dvi kelio duobės (1,2 m ilgio, 1,0 m pločio, 0,2 m aukščio ir 1,0 m ilgio, 0,8 m pločio, 0,2 m aukščio). Iš M. A. paaiškinimų matyti, kad įvykio metu įtrūko automobilio dešinės pusės priekinis ratlankis, ant informacinio displėjaus užsidegė pakabos įspėjamoji lemputė. Apžiūrėjus transporto priemonę nustatyta, jog apgadinta priekinė dešinės pusės padanga, vairo kolonėlė, priekinis dešinės pusės amortizatorius, priekinė dešinės pusės apatinė svertė, priekinis dešinės pusės guolis, priekinė dešinės pusės guoliavietė, priekinė dešinės pusės vairo traukė. Ieškovas žalos dydžiui nustatyti kreipėsi į ekspertą V. S.,kuris sudarė ekspertizės/sąmatos aktą, iš kurio matyti, jog turėtų būti keičiami: dešinės pusės apatinė skersinė svirtis, dešinės pusės apatinė svirtis, dešinio rato guolio korpusas, priekinis dešinės pusės pneumatinis pakilėjo elementas, priekinė dešinės pusės stebulė/guolis, priekinis dešinės pusės lietas ratlankis, priekinė dešinės pusės padanga, vairo kolonėlės, tai pat atlikti su tuo susiję darbai. Šiems rašytiniams įrodymams paneigti apeliantai nepateikė jokių įrodymų išskyrus jų pačių samprotavimus kaip galėjo būti. Todėl kolegija pažymi kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus laikėsi kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) ne kartą yra pažymėjęs jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2011 08 08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus byloje surinktus faktinius duomenis ir padarė išvadą, kad vairuotojo kaltės dėl įvykio atsakovai neįrodė, o nustatytdamas žalos dydį pagrįstai rėmėsi eksperto sudaryta sąmata, apeliantai gi siekdami nuginčyti minėto rašytinio įrodymo teisingumą jokių tokio pat lygio rašytinio įrodymų nėra pateikę. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Kolegijos vertinimu, apeliantai iš esmės siekia, kad byloje remiantis vien jų samprotavimais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

20Dėl atsakovų solidariorios atsakomybės

21Ieškovas savo ieškinį reiškė CK 6.266 straipsnio 1 dalies, numatančios jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, pagrindu.

22Byloje kilęs ginčas dėl to kas: įrenginio (gatvės) savininkas (Vilniaus miesto savivaldybė) ar juridinis asmuo (UAB „Grinda“), sudaręs su įrenginio savininku darbų atlikimo sutartį dėl gatvių ir kiemų remonto ir priežiūros, turi atlyginti žalą (nuostolius), kilusius dėl gatvės defektų transporto priemonei įvažiavus į duobę kilusiu nuostolių. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė teigia jog atsakyti turi UAB „Grinda“, kuriai apeliantas teigia perdavęs gatvių valdymą Darbų atlikimo sutarties galiojimo, laikui ir kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atitenka būtent UAB „Grinda“. Tuo tarpu apeliantas UAB „Grinda“ teigia priešingai jog Darbų atlikimo sutartyje numatytus darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus yra atlikęs tinkamai Vilniaus miesto savivaldybė visus darbus yra priėmusi ir pretenzijų dėl darbų kokybės neturėjo.

23Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas pastatų įrenginių taip pat kelių savininkui pagal įstatymą taikoma taip vadinamoji griežtoji atsakomybė kai asmuo atsako be kaltės. Todėl šiuo atveju būtina nustatyti kas buvo teisėtas gatvės savininkas ir valdytojas įvykio metu. CK 266 straispnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija jog pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kelių įstatymo (toliau tekste KĮ) 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte nustatyta jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Remdamasis šiomis įstatymo normomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

24Iš byloje pateiktos 2011-01-25 darbų atlikimo sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apokėti sutartyje nustatyta tvarka ( sutarties 1 punktas). Sutarties 2.3 punkte numatyta jog darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui (UAB „Grinda“) užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Kad savivaldybė kaip savininkė buvo perdavusi gatvės ruožą kuriame įvyko ginčo eismo įvykis valdyti atsakovui UAB „Grinda“ duomenų byloje nėra. Todėl CK 6.266 straipsnio 2 dalyje suformuluota prezumpcija byloje nėra paneigta. Siekdamas įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu iš tikrųjų yra UAB „Grinda“ apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė turėjo įrodyti, kad ginčo gatvės atkarpa buvo perduota valdyti rangovui pagal Darbų atlikimo sutartį. Vilniaus miesto savivaldybė, gindamasi nuo ieškinio, nurodė, kad yra sutartimi perleidusi savo funkciją ir tuo pačiu atsakomybę už šios funkcijos nevykdymą ar netinkamą vykdymą, privačiam juridiniam asmeniui – UAB „Grinda“. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas iš sutarties turinio galima spręsti, kad rangovas (atsakovas UAB „Grinda“) neveikė savarankiškai. Pagal ginčo darbų atlikimo sutarties 1.1. punktą UAB „Grinda“ įsipareigojo, veikdama pagal užsakovo nurodymus, atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, sutarties 2.3. punkte nurodyta, kad darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutarties 2.4; 2.5 punktai numatė, kad užsakovas sumoka rangovui darbų kainą po to kai priimamas darbų rezultas su sąlyga, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, pagal atliktų darbų aktus. Sutarties 4.3.2 punktu UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Taigi sistemiškai aiškinantis sutarties nuostatas darytina išvada jog darbų atlikimo sutartis tai sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu dėl gatvių priežiūros ir remonto paslaugų tam tikram laikotarpiui ir kad šios paslaugos turėjo būti teikiamos ne rangovo nuožiūra, bet pagal užsakovo nurodymus, pagal atskirus užsakovo užsakymus, įforminant kiekvieno užakymo atlikimą atskiru aktu, o rangovas sutartimi įsipareigojo atsakyti už atliktų darbų kokybę ir atlyginti nuostolius dėl nekokybiško darbų atlikimo. Taigi UAB „Grinda“ ir Vilniaus mesto savivaldybę sieja sutartiniai paslaugų tiekimo santykiai, o atsakovui UAB „Grinda“ netinkamai, nekokybiškai atlikus darbus ar kitaip pažeidus sutarties nuostatas jam kaip rangovui kyla sutartinė atsakomybė atlyginti tretiesiems asmenims kilusią žalą (nuostolius). Tuo tarpu su ieškovu apelianto UAB „Grinda“ jokie sutartiniai santykiai dėl pasklaugų teikimo nesieja. Solidarioji abiejų atsakovų atsakomybė šioje byloje galima remiantis CK 6.265 straipsnio straipsnio 1 dalimi numatančia, kad jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai bei Darbų atlikimo sutarties sutarties 4.3.2 punktu, kuriuo UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Kolegijos nuomone tokių įrodymų Darbų atlikimo sutarties kontrahentas Vilniaus miesto savivaldybė į bylą nepateikė, kaip teisingai pažymėjo apeliantas UAB „Grinda“ jos atlikti gatvės remonto darbai buvo priduoti Užsakovui, kuris jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nėra pareiškęs. Tačiau vertinant byloje surinktų įrodymų visusmą pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos tikėtinos išvados, kad žala (nuostoliai) vis tik kilo dėl UAB „Grinda“ netinkamo darbų atlikimo.

25Kolegija pažymi kad pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktika administracinėje byloje Nr. A822-677/2014, kurioje minėtas teismas konstatavo jog negalima rangovo UAB „Grinda“ kaip kelio valdytojo atsakomybė, priėjo pagrįstos išvados, kad Darbų atlikimo sutartimi savivaldybė nebuvo perdavusi savo funkcijos prižiūrėti vietinės reikšmės kelius ir gatves ir taip perleidusi kelius ir gatves kitam valdytojui. Sutartimi aiškiai susitarta tik dėl darbų atlikimo pagal savivaldybės pateiktus užsakymus. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada jog atsakovas UAB „Grinda‘ galėtų būti laikomas kelio valdytoju tik tuo atveju, jei įvykis būtų atsitikęs kelio remonto metu, netinkamai atlikus remontą ar netinkamai organizavus darbų atlikimą, ką numato ir tarp atsakovų galiojančios sutarties 4.3.2punktas. Kolegija nesutinka su tokiu šalių sutarties 4.3.2 punkto aiškinimu, kadangi, kaip jau minėta, atsakovų solidarioji atsakomybė šalių atsakomybė galima pagal sutarties nuostatas bei CK 6.265 straipsnio pagrindu ir gali kilti tik nustačius jog atsakovas UAB Grinda remontavo būtent Dariaus ir Girėno tą gatvės ruožą, kuriame įvyko įvykis ir darbus atliko nekokybiškai, kitais žodžiais tariant atsakovo UAB „Grinda“ atsakonmybė yra sutartinė, bet ne griežtoji valdytojo atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai išanalizavo į bylą pateiktus, aktus dėl Dariaus ir Girėno gatvės remonto užtaisant duobes sausio – balandžio mėnesiais ir pripažino, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovei UAB „Grinda“ nurodymus dėl įvykyje fiksuotų dviejų duobių, esančių Dariaus ir Girėno gatvėje nuvažiuojant į Žirnių gatvę nuo oro uosto, remonto, tačiau priėj pagrįstos išvados, kad šioje gatvėje, taip pat ir nuvažiavime į Žirnių gatvę, kur įvyko ginčo eismo įvykis ne kartą buvo vykdomas remontas, buvo remontuojama ši ir kitos atkarpos Dariaus ir Girėno gatvėje. Teismas taip pat pripažino jog teismo posėdžio metu nė vieno atsakovo atstovas nesugebėjo aiškiai nurodyti, ar buvo remontuota ta pati kelio atkarpa, kur įvyko byloje aptariamas įvykis, ar kita, iš atstovų paaiškinimų sprendė, kad remontuojamos kelio atkarpos, užtaisomos duobės nebuvo fiksuojamos ir identifikuojamos, dėl ko neįmanoma nustatyti, ar duobė liko/atsivėrė po ankstesnio remonto, ar toji atkarpa nėra remontuota, kad byloje konkrečiai nenurodyta, kurioje vietoje atliktas remontas, esant duomenų, kad remontas iki įvykio buvo atliekamas ir nurodytoje vietoje, kur ir įvyko vėliau įvažiavimas į duobę, padarė pagrįstą išvadą, kad ir UAB „Grinda“ savo netinkamais veiksmais (blogai atliktas remontas) ar neveikimu (neapžiūrėta ir neužtaisyta šalimais toje pačioje gatvėje buvusi duobė) prisidėjo prie žalos kilimo. Įvertinęs suminėtas faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad žala kilo dėl abiejų atsakovų veiksmų netinkamai atliekant savo prievoles, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CK 265 straipsnio 1 dalis). Teismas atsakovų solidariąją atsakomybę kildino iš faktų, kad Atsakovui savivaldybei šios pareigos priskirtos įstatymu, o atsakovui UAB „Grinda‘ – sutarties su savivaldybe pagrindu ir nurodė, kad nors gatvę, kurioje įvyko ginčo eismo įvykis, CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme eismo įvykio metu valdė savivaldybė, tačiau UAB „Grinda“ ją iki įvykio remontavo ir trumpais laikotarpiais, kurių neįmanoma išskirti, taip pat valdė atskirus jos ruožus, atliko (ar bent turėjo atlikti) veiksmus, susijusius su kelio dangos gerinimu, sutvarkymu, pritaikymu saugiam transporto priemonių riedėjimui, o būtent vykdė savivaldybės nurodymus/ užsakymus, todėl atsakingais už žalą, atsiradusią dėl kelio konstrukcijos trūkumų, šioje byloje pripažintini abu atsakovai solidariai. Su tokiu vertinimu kolegija sutinka ne visiškai, nes byloje nenustatyta jog atsakovui UAB „Grinda“ gatvė buvo perduota jo valdymui. UAB „Grinda“ atsakomybė kildinama atsakovų sudarytos darbų atlikimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atlyginti žalą (4.3.2 punktas) bei CK 265 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu. Iš pateiktų šalių pasirašytų aktų byloje nustačius jog 2011 m. vasario –balandžio mėn. gatvė, kurioje įvyko ginčo įvykis, buvo remontuojama net 5 kartus tame tarpe ir atkarpoje, kurioje įvyko ginčo įvykis darytina išvada jog darbai nebuvo atlikti kokybiškai, todėl vien ta aplinkybė, kad užsakovas nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl darbų kokybės nešalina atsakovo UAB „Grinda“ atsakomybės.

26Kasacinis teismas 2016 04 15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, ieškovais ir atsakovais buvo įtraukti tie patys ieškovai ir atsakovai, ginčas vyko dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka draudikaui atlyginusiam transporto priemonės savininkui, žalą atsiradusią dėl kelio defektų, kurią ieškovas taip pat prašė priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB Grinda solidariai. Pirmosios instancijos teismas buvo ieškinį tenkinęs dalinai, priteisęs žalą iš UAB Girnda“ bei atmetęs ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko galioti. Ieškovas kasaciniu skundu prašė panaikinti sprendimus ir žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, jog sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo. Todėl nurodė, kad nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino sutartimi suteiktų teisių UAB „Grinda“ apimtį, todėl nepagrįstai sprendė, kad nurodyta įmonė yra gatvės valdytoja, CK 6.266 pagrindu be kaltės atsakinga už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, kad atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl savivaldybės kaip statinio savininkės atsakomybės, UAB „Grinda“ solidarioji prievolė atlyginti žalą kartu su savivaldybe materialiosios teisės normos (CK 6.266 straipsnio) pagrindu nekonstatuotina.

27Remiantis suminėtu kolegija konstatuoja jog iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinami teiginiai jog ginčo gatvė remonto darbų atlikimo momentu buvo perduota UAB Grinda valdymui. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti UAB Grinda nuo siolidariossios atsakomybės CK 265 straipsnio 1 dalies ir Darbų atlikimo surtartie 4.5.2 punkto pagrindu, konstatavus tikėtiną šio atsakovo kaltę dėl netinkamai atliktų remonto darbų.

28Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

30Apeliacinius skundus atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis apeliantams bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS... 5. Nurodė, kad 2011-04-05 Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, trečiasis asmuo M.... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto... 7. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu su ieškiniu (skundu) nesutiko, prašė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė... 10. III. APELIACINIŲ SKUNDŲ IR ATSILIEPIMŲ Į JUOS ARGUMENTAI.... 11. Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo... 12. Atsakovas UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 13. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS... 14. ... 15. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu ndduesutiko su UAB... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Dėl žalos (nuostolių) dydžio ir transporto priemonės valgyto kaltės dėl... 19. Apeliantai neginčija fakto, kad ieškovas yra atlyginęs L. B. turtinę žalą... 20. Dėl atsakovų solidariorios atsakomybės ... 21. Ieškovas savo ieškinį reiškė CK 6.266 straipsnio 1 dalies, numatančios... 22. Byloje kilęs ginčas dėl to kas: įrenginio (gatvės) savininkas (Vilniaus... 23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas pastatų įrenginių... 24. Iš byloje pateiktos 2011-01-25 darbų atlikimo sutarties turinio matyti, kad... 25. Kolegija pažymi kad pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos... 26. Kasacinis teismas 2016 04 15 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 27. Remiantis suminėtu kolegija konstatuoja jog iš teismo sprendimo... 28. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 29. Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje... 30. Apeliacinius skundus atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis apeliantams... 31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti...