Byla 2A-1289/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-340-392/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl tiekėjo interesų atvirame konkurse gynimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. rugpjūčio 27 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Europos Sąjungos oficialiame leidinyje (t. 1, b. l. 17-137) paskelbė atvirą konkursą „Vieno langelio principo diegimo ir visuotinės kokybės valdymo sistemos vystymo ligonių kasose paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. - 93702). Pirkimo objektas skaidomas į dvi dalis: vieno langelio principo diegimas ligonių kasose (pirma dalis) ir visuotinės kokybės valdymo sistemos vystymas ligonių kasose (antra dalis).

5Konkurso sąlygų pirmame priede „Techninė specifikacija“ pirmai pirkimo objekto daliai nurodomos perkamos paslaugos apima „vieno langelio“ principu veikiančios sistemos galimybių studijos parengimą, veiklos procesų peržiūrą ir optimizavimą, „vieno langelio“ principu veikiančios sistemos diegimo reglamentavimą bei Valstybinės ligonių kasos specialistų mokymus. Ieškovo UAB „ERP“ teigimu, pagal pateikiamą perkamų paslaugų aprašą 90 % atvirame konkurse perkamų paslaugų sudaro konsultacinės paslaugos ir tiktai 10 % - paslaugos, reikalaujančios kompetencijos informacinių technologijų srityje. Nepaisant to, konkurso sąlygų 3.1.13. punkto 3 dalies „Informacinių sistemų kūrimo ekspertai (trys ekspertai)“ ir 4 dalies „Reliacinių duomenų bazių valdymo sistemų ekspertas (vienas ekspertas)“ kvalifikaciniuose reikalavimuose, kuriuose reglamentuojama ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pirmai pirkimo objekto daliai (t. 1, b. l. 25-28), perkančioji organizacija įtvirtino reikalavimą tiekėjui užtikrinti 7 ekspertų dalyvavimą, iš kurių net 4 (3+1), t. y. daugiau kaip pusė, ekspertai būtų informacinių technologijų specialistai, turintys programinės įrangos, kurios pagrindu bus kuriama informacinė sistema, žinias patvirtinantį sertifikatą arba jam lygiavertį tarptautiniu mastu pripažįstamą sertifikatą.

6Pasiūlymai konkursui turėjo būti pateikti iki 2010 m. spalio 7 d. 10 val. 00 min. (konkurso sąlygų 5.8. p.), vokai atplėšiami 2010 m. spalio 7 d. 10 val. 00 min. (konkurso sąlygų 8.1. p.). 2010 m. spalio 6 d. 1802 val. (pasibaigus atsakovo darbo laikui ir pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo išvakarėse) ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją Nr. 10_RA-390 (t. 1, b. l. 173-174), prašydamas sustabdyti pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas (VPĮ 941 str. 2 d.), panaikinti konkurso sąlygų 3.1.13. punkte numatytus reikalavimus pateikti 3-jų informacinių sistemų kūrimo ekspertų, vieno reliacinių duomenų bazių valdymo sistemos eksperto kandidatūras. Ieškovo nuomone, toks ekspertų skaičius, atsižvelgiant į ketinamų pirkti paslaugų apimtis, akivaizdžiai perteklinis (neproporcingas), nepagrįstas, diskriminuoja kitus tiekėjus ir riboja konkurenciją.

7Atsakovas 2010 m. spalio 7 dieną 905 val. raštu Nr. 4K-43-7024 (t. 1, b. l. 13) ieškovo pretenziją atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįvertino perkančiosios organizacijos poreikių, pirkimo objekto svarbos ir darbų apimties. Informacinių technologijų specialistų skaičius nustatytas atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas turės atlikti Valstybinės ligonių kasos vykdomų funkcijų ir teikiamų paslaugų analizę, perkelti atsakovo teikiamas paslaugas į elektroninę erdvę ir kt.

82010 m. spalio 7 d. 1003 val. (t. y. pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui ir po vokų atplėšimo) atsakovas iš ieškovo gavo pretenziją Nr. 10_RA-391, kuria prašoma sustabdyti pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas (VPĮ 941 str. 2 d.), nukelti pasiūlymų pateikimo terminą ir panaikinti diskriminuojančias konkurso sąlygas (t. 1, b. l. 14-15, 176-177).

9Atsakovas 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. 4K-43-7059 (t. 1, b. l. 16) ieškovo pretenzijos Nr. 10_RA-391 nutarė nenagrinėti, nes ji pateikta po vokų atplėšimo procedūros ir iš esmės analogiška pirmajai Nr. 10_RA-390, kurią perkančioji organizacija atmetė.

10Ieškovas UAB „ERP“ 2010 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM 2010 m. spalio 7 d. atsakymą „Dėl gautos pretenzijos“ Nr. 4K-43-7024; 2) pripažinti neteisėtu atsakovo 2010 m. spalio 7 d. atsakymą „Dėl gautos pretenzijos Nr. 10_RA-391“ Nr. 4K-43-7059; 3) pripažinti atviro konkurso „Vieno langelio principo diegimo ir visuotinės kokybės valdymo sistemos vystymo ligonių kasose paslaugų pirkimas“ sąlygų 3.1.13. punkto 3 dalies „Informacinių sistemų kūrimo ekspertai (trys ekspertai)“ ir 4 dalies „Reliacinių duomenų bazių valdymo sistemų ekspertas (vienas ekspertas)“ nustatytus kvalifikacinius reikalavimus prieštaraujančius VPĮ ir įpareigoti atsakovą juos panaikinti (t. 1, b. l. 1-8, 141-148).

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 11 870,63 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Teismas nustatė, kad atsakovo konkurso būdu vykdomo pirkimo, skirto įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, objekto pirmos dalies „Vieno langelio principo diegimas ligonių kasose“ tikslas – sukurti ir įdiegti efektyvią, šiuolaikinius vartotojų poreikius atitinkančią viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemą, veikiančią „vieno langelio“ principu (konkurso sąlygų 2.1 punktas). Teismas sprendė, kad vykdomu pirkimu atsakovas siekia racionalizuoti darbo procesą ir teikiamas paslaugas valstybinėse ligonių kasose, tokiu būdu užtikrinant kokybiškų paslaugų teikimą Lietuvos gyventojams. Todėl pripažino, kad perkamos paslaugos yra susijusios su viešojo intereso užtikrinimu ir padarė išvadą, kad atsakovas, siekdamas įsigyti šias reikšmingas, didelės apimties ir kokybiškas paslaugas, turėjo teisę pirkimo dokumentuose nustatyti itin reiklius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus.

13Teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad konkursą laimėjęs tiekėjas turės atlikti atsakovo vykdomų funkcijų ir teikiamų paslaugų analizę bei perkelti šių paslaugų procesus į elektroninę erdvę, taip pat atlikti kitus, susijusius su informacinėmis sistemomis darbus, kuriuos galės atlikti būtent ginčijamomis konkurso sąlygomis reikalaujamas paslaugų teikėjo specialistų kiekis; kad informacinių sistemų ekspertų poreikis nustatytas remiantis ilgamete patirtimi, pagrįstais vertinimais, atsižvelgiant į perkamų paslaugų apimtis ir charakteristikas, būtinus materialiuosius ir žmoniškuosius išteklius, siekiant gauti ekonomiškai ir techniškai optimizuotą ir optimaliai kokybišką, atitinkančią visų teisės aktų reikalavimus ir laiku suteiktą paslaugą, todėl nurodyti ekspertai privalo turėti tinkamą kvalifikaciją ir įgūdžius, pagrindžiančius jų gebėjimus dirbti su programine įranga, kurios pagrindu bus kuriama informacinė sistema, o tokias žinias patvirtina konkurso sąlygomis reikalaujami sertifikatai; kad kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams nustatyti įvertinus ir tai, jog pirkimas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, o pirkimo sutarties terminas 18 mėnesių. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų ar svarių argumentų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, nepagrindė, kuo pasireiškia ginčijamų konkurso sąlygų neadekvatumas ir neproporcingumas pirkimo objektui. Byloje surinktais įrodymais apie konkursui pateiktų pasiūlymų kiekį teismas paneigė ieškovo argumentus, kad ginčijamos konkurso sąlygos sutrukdė konkurse dalyvauti kitiems tiekėjams ir taip ribojo konkurenciją. Teismas vertino Europos socialinio fondo agentūros pritarimą ginčijamoms konkurso sąlygoms, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą apie pirkimo dokumentuose pateiktos informacijos apie pirkimo sąlygas ir procedūras atitikimą VPĮ reikalavimams, faktą, kad kiti tiekėjai neteikė atsakovui prašymų paaiškinti, patikslinti ar panaikinti ieškovo ginčijamas konkurso sąlygas. Apibendrinęs šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatydamas ginčijamas konkurso sąlygas, nepažeidė VPĮ įtvirtintų principų, kad ginčijamų konkurso sąlygų reikalavimai yra pateisinami ir dirbtinai neribojantys konkurencijos.

14Remdamasis nacionaline bei tarptautine teismų praktika, teismas konstatavo, kad vien tai, jog rengiant pasiūlymą ir siekiant įvykdyti atsakovo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus informacinių technologijų specialistams ieškovui iškilo nenumatytų sunkumų, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamas konkurso sąlygas kaip prieštaraujančias viešųjų pirkimų principams. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį, konkurso sąlygų 4 dalį ieškovas turėjo galimybę, pačiam neatitinkant konkurso sąlygų keliamų kvalifikacinių reikalavimų, remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, apsijungti į ūkio subjektų grupę ir teikiant pasiūlymą remtis šios grupės kitų dalyvių pajėgumais. Teismas nustatė, kad pagal tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus numatančias konkurso sąlygas (3.1. punkto lentelės 4 pastaba) tiekėjai galėjo siūlyti vieną asmenį kelioms pozicijoms, jei šis asmuo atitinka visus skirtingoms pozicijoms keliamus reikalavimus, todėl tiekėjams nebuvo keliamas reikalavimas užtikrinti būtinai ne mažiau kaip 4 informacinių technologijų specialistų dalyvavimą vykdant pirkimo sutartį.

15Išanalizavęs pirmos pretenzijos pateikimo aplinkybes laiko aspektu, teismas pripažino, kad ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip protingas ir sąžiningas bei atitinkantis VPĮ 94 straipsnio 2 dalies reikalavimą. Teismas nustatė, kad pakartotinę pretenziją ieškovas pateikė pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui po vokų atplėšimo procedūros, todėl sprendė, kad atsakovas pagrįstai šios pretenzijos nenagrinėjo. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškinio reikalavimui, kuriuo ginčijamas konkurso sąlygų 3.1.13. punkto 3 dalies reikalavimas informacinių sistemų kūrimo ekspertams turėti atitinkamą sertifikatą, ieškovas nesilaikė VPĮ įtvirtintos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad atsakovas, nagrinėdamas ieškovo pateiktas pretenzijas ir į jas atsakydamas, būtų pažeidęs nustatytą pretenzijų nagrinėjimo tvarką.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Ieškovas UAB „ERP“ apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 239-246) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį dėl 11 870,63 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo. Apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad:

181. teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo teisę nustatyti itin reiklius kvalifikacinius reikalavimus, nes pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu, kuri yra nesuderinama su VPĮ 32 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio nuostatomis. VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai nustatyti „itin reiklius“ arba aukštus kvalifikacinius reikalavimus. Tokius nustačius būtų pažeistas VPĮ įtvirtintas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam lėšas. Racionalus valstybės ar Europos sąjungos skirtų lėšų panaudojimas yra sietinas su viešuoju interesu. Racionalus pirkimui skirtų lėšų panaudojimas užtikrinamas minimalių kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams nustatytu, siekiant skatinti konkurenciją, išvengti pasiūlymų aukštų kainų. Visuotinai yra žinoma, kad aukštos ar itin aukštos kvalifikacijos specialistų paslaugos rinkoje kainuoja brangiai. Teismo konstatuota aplinkybė dėl itin reiklių tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų nustatymo šioje byloje, sutampa su ieškovo pozicija, kad pirkimo sąlygų 3.1.13. punkto 3 ir 4 dalyse nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra per aukšti, neproporcingi pirkimo objektui, dirbtinai ribojantys konkurenciją. Byloje esančioje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje atsakovui primintos VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatos ir prašoma vykdant kitus viešuosius pirkimus atkreipti dėmesį į tarnybos pastabas. VPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta „minimalių" reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai sąvoka suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą atsižvelgti į siekiamų tikslų ir priemonių pusiausvyrą.

19Pagal konkurso sąlygų pirmame priede „Techninė specifikacija" pirmajai pirkimo daliai pateikiamą perkamų paslaugų aprašą 90 proc. atvirame konkurse perkamų paslaugų apimtis sudaro konsultacinės paslaugos ir tik 10 proc. perkamų paslaugų sudaro paslaugos reikalaujančios minimalios kompetencijos informacinių technologijų srityje. Šios aplinkybės atsakovas neneigė. Atsakovo nustatytas reikalavimas užtikrinti 7 ekspertų dalyvavimą iš kurių net 4 ekspertai (itin aukštų kvalifikacinių reikalavimų) būtų informacinių technologijų specialistai (turintys tarptautiniu mastu pripažįstamą sertifikatą) yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvatu atsižvelgiant į perkamų paslaugų apimtis ir turinį.

202. teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų ar svarių argumentų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, nepagrindė, kuo pasireiškia ginčijamų konkurso sąlygų neadekvatumas ir neproporcingumas pirkimo objektui. Byloje atsakovas nepagrindė jo paties nustatytų aukštų kvalifikacinių reikalavimų, o apsiribojo deklaratyviais paaiškinimais apie konkurso svarbą, apie perkančiosios organizacijos teises nustatyti kvalifikacinius reikalavimus ir kt. Atsakovas privalėjo patikimai ir įtikinamai įrodyti nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Iš VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų kyla pareiga perkančiajai organizacijai pagrįsti jos nustatytą minimalų kvalifikacinį reikalavimą ir jo proporcingumą pirkimo objektui. Teismas visiškai nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą paneigti atsakovo išdėstytas deklaratyvias aplinkybes, neįrodančias, jog nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra minimalūs.

213. teismas netinkamai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų konkurencijos ribojimo. Konkurse pasiūlymus sugebėjo pateikti tik 2 tiekėjai, veikiantys jungtinės veiklos sutarčių pagrindais, t. y. nustatytus aukštus kvalifikacinius reikalavimus sugebėjo atitikti tik susivienijusios paslaugų tiekėjų grupės. Konkurso sąlygų 3.1.13. punkto 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas pateikti net 3 specialistų kandidatūras, kurie turėtų net programinės įrangos, kurios pagrindu bus kuriama informacinė sistema, žinias patvirtinanti sertifikatą arba jam lygiavertį tarptautiniu mastu pripažįstamą sertifikatą riboja konkurenciją, nes šiuo atveju diskriminuojami potencialūs programinių įrangų tiekėjai, kurie turi mažiau kaip 3 siūlomos programinės įrangos ekspertus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus nepagrįstai aukštus kvalifikacinius reikalavimus, arba neturi galimybės net 3 tokius ekspertus paskirti vykdyti vieną projektą, kuriame minėti ekspertai teiktų tik 10 proc. perkamų paslaugų. Ieškovas, rengdamas pasiūlymą, susidūrė su sunkumais pateikti reikiamą skaičių informacinių technologijų specialistų, atitinkančių pirkimo sąlygų 3.1.13 punkto 3 ir 4 dalyse nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesugebėjo aiškiai nurodyti 3 tokių ekspertų reikalingumo.

224. nustatydamas neadekvačius ir neproporcingus kvalifikacinius reikalavimus, atsakovas pažeidė ne tik VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, bet ir viešųjų pirkimų principus. Neadekvačių kvalifikacinių reikalavimų, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, nustatymas sietinas su proporcingumo principo pažeidimu. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas - šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Šiam vertinimui atlikti Teisingumo Teismas nustatė sąlygas: priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti {Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard / Consiglio dell'Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. 1-4165). Proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir garantuoti nediskriminavimo principo laikymąsi. Nepakankamas proporcingumo lygis kartu gali reikšti ir tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, nes taip yra nesudaromos vienodos prielaidos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.

235. teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, suteikiančias teisę tiekėjui pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos. Tariamą termino pažeidimą teismas konstatavo ex officio nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovo veiksmus realizuojant įstatyme įtvirtintą teisę pateikti pretenziją, kurią atsakovas priėmė ir išnagrinėjo, teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino kaip protingumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinkančius ir prieštaraujančius VPĮ 94 straipsnio nuostatoms veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatyti laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniais terminais, kurie tiesiogiai susiję tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „ Villon“, byla Nr. 3K-3-539/2008). VPĮ 94 straipsnyje nustatytas 10 arba 15 dienų terminas savo teisine prigimtimi atitinka procedūrinio termino požymius: šis terminas nustatytas pretenzijai perkančiajai organizacijai pateikti, su šio termino praleidimu įstatyme nesiejamas tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimas. Perkančioji organizacija įstatymo įgaliota nagrinėti tiekėjo pateiktas pretenzijas, iš to išplaukia jos teisės spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo. Tai, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo pretenziją, kuri jai buvo pateikta, teismo nuomone, praleidus 10 dienų pretenzijos pateikimo terminą, reiškia ir tai, kad pretenzijos pateikimo terminą perkančioji organizacija atnaujino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

246. teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovo 2010-10-07 atsakymą „Dėl gautos pretenzijos" Nr.4K-43-7024, iš esmės pateisino VPĮ 941 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kuriais grindžiamas atsakymo į pretenziją neteisėtumas. Gavęs ieškovo pretenziją, atsakovas neįvykdė VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo nedelsiant sustabdyti pirkimo procedūrą. Atsakovo sprendimas atsisakyti tenkinti pretenziją yra neaiškus ir be motyvų, todėl neatitinka VPĮ 941 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Iš atsakovo atsakymo taip ir liko neaišku, ką bendro turi atsakyme nurodytas konkurso sąlygų punktas su ginčijamais kvalifikaciniais reikalavimais. Atsakovas, pažeisdamas VPĮ 941 straipsnio 2 dalį ir nestabdydamas pirkimų procedūrų pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiui, pateikė ieškovui atsakymą CVP IS priemonėmis likus 55 minutėms iki vokų su pasiūlymais pateikimo, tokiu būdu faktiškai atimdamas galimybę pateikti pasiūlymą.

257. teismo motyvai, kuriais konstatuotas atsakovo veiksmų, susijusių su kitos ieškovo pretenzijos nenagrinėjimu, teisėtumas, yra nepagrįsti. Vokų atplėšimo procedūros pradžia nėra pagrindas nenagrinėti pateiktos pretenzijos, todėl atsakovas privalėjo išnagrinėti gautą ieškovo pretenziją. Antroje pretenzijoje ieškovas pakartotinai prašė vykdyti VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatas, sustabdyti pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas, nukelti pasiūlymų pateikimo terminus, o taip pat panaikinti nurodytas diskriminuojančias konkurso sąlygas. Atsakovas atsisakė nagrinėti kitą pretenziją vadovaudamasis LR Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, motyvuodamas tuo, kad pretenzija gauta po vokų atplėšimo. Toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes buvo atsisakyta nagrinėti pateiktą pretenziją tinkamai neįvertinus jos turinio ir pateikto naujo reikalavimo nukelti pasiūlymų pateikimo terminus. Tokiu būdu atsakovas pakartotinai pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 ir 3 dalių imperatyvius reikalavimus ir priėmė neteisėtą sprendimą. Ginčijamas sprendimas parengtas pažeidžiant VPĮ 16 straipsnio 3 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes šis atsakymas nebuvo įformintas viešojo pirkimo komisijos protokolu. Teismas neatsižvelgė į šias faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad atsakovas, nagrinėdamas ieškovo pateiktas pretenzijas ir į jas atsakydamas, būtų pažeidęs šią tvarką, nebuvimą.

268. teismas neteisingai nustatė, kad reikalavimo pripažinti konkurso sąlygų 3.1.13. punkto reikalavimą informacinių sistemų kūrimo ekspertams turėti atitinkamą sertifikatą prieštaraujančiu VPĮ nuostatoms ir jį panaikinti ikiteisminėse pretenzijose atsakovui ieškovas nereiškė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nesilaikė VPĮ įtvirtintos ginčų nagrinėjimo tvarkos. 2010-10-06 pateiktoje pretenzijoje ieškovas prašė panaikinti 3.1.13. punkto reikalavimus pateikti kandidatūras informacinių sistemų kūrimo ekspertų (trys ekspertai) ir reliacinių duomenų bazių valdymo sistemų ekspertas (vienas ekspertas), t. y. prašė panaikinti pirkimo sąlygų 3.1.13 punkto 3 ir 4 dalis. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ieškinyje. Kvalifikacinis reikalavimas informacinių sistemų kūrimo ekspertams turėti atitinkamą sertifikatą yra įtvirtintas pirkimo sąlygų 3.1.13 punkto 3 ir 4 dalyse, kurias ieškovas ir prašo pripažinti prieštaraujančiomis VPĮ nuostatoms.

279. teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovui priteisė faktiniais duomenimis nepagrįstus

2811 870,63 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra išrašyta 2010-08-31 sutarties pagrindu už teisines ir konsultacines paslaugas, kurių turinys neatskleistas. Neatmetama galimybė, jog sutarties pagrindu atsakovei buvo išrašyta kasmėnesinė sąskaita už „Teisines, konsultacines paslaugas", kurią bandoma pateikti kaip sąskaitą už šią bylą. Atsakovas nepateikė jokio konkretaus patvirtinimo, jog minėta sąskaita išrašyta būtent už šios bylos vedimą. Priteista suma net keletą kartų viršija LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalų dydį.

29Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 1-7) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas argumentuojamas tuo, kad:

301. ieškovas apeliaciniame skunde netinkamai ir tendencingai interpretuoja teismo sprendimą, nes skundžiamame sprendime teismas nesutiko su ieškovo pateiktu ginčo kvalifikacinių reikalavimų vertinimu ir nekonstatavo, kad šie reikalavimai yra per aukšti, neproporcingi pirkimo objektui, dirbtinai ribojantys konkurenciją. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, siekdamas įsigyti reikšmingas, didelės apimties ir kokybiškas paslaugas, turėjo teisę pirkimo dokumentuose nustatyti itin reiklius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Faktas, kad nustatyti reikalavimai yra pakankamai aukšti, nereiškia, kad jie neproporcingi siekiamiems tikslams, pažeidžiantys konkurenciją ir pan.

31Teismas tinkamai taikė VPĮ 32 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad atsakovas jų nepažeidė. Teismas, remdamasis tiek nacionaline, tiek tarptautine teismų praktika, pagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog ieškovui rengiant pasiūlymą, iškilo nenumatytų sunkumų, siekiant įvykdyti atsakovo nustatytus reikalavimus informacinių technologijų specialistams, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamas konkurso sąlygas kaip prieštaraujančias viešųjų pirkimų principams. Konkurso sąlygų 3.1 punkto lentelės išnašose pateiktų pastabų 4 dalis rodo, kad atsakovas nesiekė griežtai nustatyti ekspertų skaičių, tačiau reikalavo užtikrinti, kad perkamos paslaugos būtų suteiktos kvalifikuotai ir kokybiškai. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovui iškilo nenumatytų sunkumų, ieškant reikiamo kiekio informacinių technologijų specialistų, atitinkančių perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ir dėl to ieškovas negalėjo atitikti konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovo nustatyti reikalavimai yra apskritai diskriminaciniai konkurso dalyvių atžvilgiu ir sudaro neracionalaus biudžeto lėšų naudojimo prielaidas.

322. teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad konkurso sąlygose nustatytas ekspertų skaičius pagal rinkos pasiūlą yra per didelis ir todėl diskriminacinis; kad kiti rinkos dalyviai ir potencialūs tiekėjai taip pat neatitinka nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ir dėl to negalėjo pateikti savo pasiūlymo. Ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs. Teismas, įvertinęs konkursui pateiktų pasiūlymų skaičių, pagrįstai konstatavo konkurencijos ribojimo ar potencialių tiekėjų teisių pažeidimo nebuvimą. Teismas pagrįstai pripažino ieškovo teiginių neįrodytumą. Visuotinai pripažįstama įrodinėjimo taisyklė, kad įrodyti turi tas, kas teigia. Todėl ieškovas turėjo įrodyti savo teiginius dėl per didelio reikalaujamų ekspertų skaičiaus, tačiau neįrodė, jog 4 specialistai negali būti pasitelkti teikiant pasiūlymą. Tuo tarpu tiek atsakyme į pretenziją, tiek procesiniuose dokumentuose atsakovas paaiškino nustatytų reikalavimų pagrįstumą. Atsakovas patvirtina, kad konkurso sąlygose nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai yra pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Pagal konkurso sąlygas pirkimo sutartis sudarytina 18 mėnesių, todėl atsakovas pagrįstai reikalavo užtikrinti pakankamą kvalifikuotų ekspertų skaičių. Atsakovas turi VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintą teisę nustatyti reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, atsižvelgdamas į pirkimo objektą, savo veiklos specifiką bei tam tikrus poreikius. Konkurso sąlygose nustatytas toks informacinių technologijų specialistų skaičius todėl, kad projekto metu turės būti atlikta atsakovo vykdomų funkcijų ir teikiamų paslaugų analizė ir šių paslaugų procesų perkėlimas į elektroninę erdvę, taip pat kiti, su informacinėmis technologijomis susiję, darbai. Be to, šiuos darbus galės atlikti būtent toks kiekis paslaugų teikėjo specialistų.

33Ieškovo cituojami Viešųjų pirkimų tarnybos išvados teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčijamos konkurso sąlygos pažeidžia VPĮ, kad teismo išvada dėl reiklių kvalifikacinių reikalavimų yra nesuderinama su šio įstatymo nuostatomis..

343. apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, pagrindžiančių proporcingumo principo pažeidimą. Teismas pagrįstai pripažino, kad ekspertų kiekio kvalifikacinis reikalavimas neužkerta galimybės tiekėjams pateikti pasiūlymus, nėra perteklinis, juo siekiama įsigyti paslaugas, kurios užtikrins viešąjį interesą. Esant viešojo ir privataus interesų konkurencijai, prioritetas turi būti suteikiamas viešajam, kaip visos visuomenės, interesui, o ne privačiam, kaip atskiro individo, interesui. Teismų praktikoje pripažinta, kad VPĮ nuostatos turi būti aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2009). Viešojo intereso prioritetas prieš privatų, VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos diskrecijos teise nuspręsti, kokius kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti tiekėjas, teismui pagrįstai leido spręsti, kad atsakovas nepažeidė proporcingumo principo.

354. apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama teismo išvada dėl ieškovo veiksmų, teikiant 2010-10-06 pretenziją, vertinimo, yra nepagrįsti. Teismas teisingai nustatė faktines pretenzijos pateikimo aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir pagrįstai pripažino ieškovo elgesį neatitinkančiu protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia. Faktas, kad ieškovas praleido pretenzijos pateikimo terminą, neginčijamas. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas geranoriškai bendradarbiauti, pateikė atsakymą, kuriuo pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

365. teismas tinkamai įvertino atsakovo atsakymo į pretenziją turinį ir pagrįstai nekonstatavo VPĮ 941 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo jokių naujų argumentų, tik pakartoja ieškinyje tuo klausimu išdėstytas aplinkybes.

376. apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas atsakovo atsisakymo nagrinėti antrą ieškovo pretenziją vertinimas, yra nepagrįsti. Antrą ieškovo pretenziją atsakovas laikė pakartotine, pateikta dėl to paties dalyko ir pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, todėl buvo atsisakyta ją nagrinėti. Ieškovo argumentai dėl pirkimo procedūrų nestabdymo šios pretenzijos nagrinėjimo laikui neteisėtumo yra nepagrįsti, nes į pirmą pretenziją ieškovui buvo atsakyta iš karto, o atsisakymas netenkinti ne laiku pateiktos pretenzijos, nėra pagrindas nukelti pasiūlymų pateikimo terminą. Procedūrų sustabdymas būtų pažeidęs kitų tiekėjų, kurie rengė ir konkurso sąlygose nustatytu laiku pateikė atsakovui pasiūlymus, teises. Atsakymą į antrą ieškovo pretenziją įforminti viešojo pirkimo komisijos protokolu atsakovas neprivalėjo, nes pretenziją buvo atsisakyta nagrinėti.

387. ieškovas siekia surasti tariamus atsakovo pažeidimus, kad būtų panaikintos konkurso sąlygos ir pripažinti neteisėtais atsakovo atsakymai į pretenzijas. Net ir pripažinus, kad atsakovas netiksliai pateikė/įformino atsakymą į pretenziją (kas iš esmės neužkirto ieškovui galimybės ginti savo tariamai pažeistas teises teisme), tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą. Tokią išvadą pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).

398. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo.

409. bylinėjimosi išlaidos priteistos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Atsakovo pateikta sąskaita yra išimtinai susijusi su nagrinėjama byla. Pagal LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktą nustatomi rekomenduojami, bet ne imperatyviai privalomi bylinėjimosi išlaidų dydžiai, nuo kurių teismas turi teisę nukrypti, įvertinęs bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą. Teismas atsižvelgė į šias aplinkybes bei pagrįstai nustatė didesnę atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą, įvertinus ir tai, kad atsakovas yra biudžetinė įstaiga.

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Apeliacinis skundas atmestinas.

43Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

44Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus nustačiusių konkurso sąlygų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir viešųjų pirkimų principams vertinimo; dėl įrodinėjimo naštos viešųjų pirkimų byloje paskirstymo; dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos termino ir tvarkos pažeidimų vertinimo.

45Dėl teikėjų kvalifikacinius reikalavimus nustačiusių konkurso sąlygų teisėtumo

46Nagrinėjamoje byloje yra keliamas perkamų paslaugų tiekėjų pajėgumo suteikti atitinkamas paslaugas nustatymo ir jų kvalifikacijos vertinimo kriterijaus teisėtumo klausimai.

47Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pripažino, kad siekdamas įsigyti reikšmingas, didelės apimties ir kokybiškas paslaugas, atsakovas turėjo teisę nustatyti pirkimo dokumentuose itin reiklius tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, ir kontatavo, kad nustatęs tokius reikalavimus atsakovas nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Teismas sprendė, kad ginčijami konkurso sąlygų reikalavimai yra itin reiklūs, tačiau pateisinami, tikslingi ir pagrįsti, dirbtinai neribojantys konkurencijos. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija teismo išvadas, argumentuodamas netinkamu Viešųjų pirkimų įstatymo normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos teisę nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, taikymu, neteisingu įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymu.

48Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, pirkimų tikslas - vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007 ir kt.).

49Įstatyme įtvirtintam pirkimų tikslui pasiekti nagrinėjamos bylos atveju yra svarbios Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų kvalifikacijos nustatymą, nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija įpareigota išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 14 punktą perkančioji organizacija tiekėjų kvalifikacijai patikrinti pasirenka tuos tiekėjo kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato tokias jų reikalaujamas reikšmes, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtinos ir pakankamos siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tokiu teisiniu reglamentavimu perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Įgyvendindama šią teisę perkančioji organizacija neturi pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Draudimas perkančiajai organizacijai kelti tiekėjams tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją yra įtvirtintas ir Rekomendacijų 3 punkte. Kvalifikaciniai reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir adekvatūs pirkimo sąlygoms (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 2 d.). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti iš paslaugų teikėjo pateikti personalo ir (ar) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 36 str. 1 d. 6 p.). Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba kai jos išimtinais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, - perkančioji organizacija turi patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes, ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis.

50Teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta ir Rekomendacijų 12, 13 punktuose, pagal kuriuos perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei pateikti šiame teisės akte kvalifikacijos vertinimo kriterijus, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, tačiau tokiu atveju ji turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų įstatymo normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Observis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM, bylos Nr. 3K-3-126/2010).

51Nagrinėjamoje byloje iki pasiūlymų pateikimo kilo ginčas dėl atsakovo paskelbto atviro konkurso vieno langelio principo diegimo ir visuotinės kokybės valdymo sistemos vystymo ligonių kasose paslaugoms pirkti pirkimo dokumentuose pirmai pirkimo daliai - vieno langelio principo diegimas ligonių kasose, tiekėjams nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo užtikrinti septynių ekspertų dalyvavimą, iš kurių trys informacinių sistemų kūrimo ekspertai ir vienas reliacinių duomenų bazių valdymo sistemų ekspertas, turintys programinės įrangos, kurios pagrindu bus kuriama informacinė sistema, žinias patvirtinantį sertifikatą arba jam lygiavertį tarptautiniu mastu pripažįstamą sertifikatą (Konkurso sąlygų 3.1.13. p. 3 ir 4 d.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, atsakovas turi būti įsitikinęs savo sprendimo pagrįstumu, nepažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Ieškovo ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų pagrindimui atsakovas rėmėsi konkurso svarba, perkamų paslaugų paskirtimi, jų apimtimi, viešojo intereso apsauga.

52Pirkimas vykdomas įgyvendinant ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimo vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais projektą, finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis pagal 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonę VP1-4.3-VRM-01 „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“. Pirmos pirkimo dalies tikslas – sukurti ir įdiegti efektyvią, šiuolaikinius vartotojų poreikius atitinkančią viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemą, veikiančią „vieno langelio“ principu visose Lietuvos ligonių kasose (konkurso sąlygų 2.1., 2.5. p.). Konkurso sąlygų pirmos pirkimo dalies techninėje specifikacijoje (b. l. 81-113) yra apibrėžtos paslaugos tiekėjams keliamos atskirų etapų užduotys - atlikti paslaugų visumos analizę, parengti procesų optimizavimo, žinių bazės „klausimų-atsakymų medžio“ koncepcinį, ligonių kasų klientų aptarnavimo sistemos, veikiančios vieno langelio principu modelius, įvertinti vieno langelio principu veikiančių ligonių kasų paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemos plėtros galimybes, pasirengti ligonių kasų teikiamų paslaugų perkėlimui į elektroninę erdvę, įdiegti vieno langelio principu veikiančią ligonių kasų paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemą, sudaryti žinių bazę „Klausimų-atsakymų medis“, kurios veikimas užtikrintų sklandų, efektyvų ir kokybišką paslaugų teikimą ir klientų aptarnavimą bei numatyti šių sistemų valdymo ir plėtros galimybes. Perkančiosios organizacijos tiekėjui keliami uždaviniai ir siekiami rezultatai yra susiję su informacinių sistemų, kurios patobulins ligonių kasų veiklą, sudarys sąlygas klientus konsultuojantiems ligonių kasų darbuotojams lengvai ir patogiai juos aptarnauti, suteikti reikiamas paslaugas bei vienodo turinio informaciją, užtikrins galimybes lengvai ir patogiai talpinti ir tikslinti konsultacinę medžiagą, sukūrimu ir įdiegimu. Akivaizdu, kad siekdamas įsigyti kokybiškas 18 mėnesių teikiamas informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugas, atsakovas turėjo pagrindą nustatyti tam tikrą aukštos kvalifikacijos informacinių sistemų kūrimo ir reliacinių duomenų bazių valdymo sistemų ekspertų skaičių, nes nuo įsigytų paslaugų kokybės priklausys visų Lietuvoje veikiančių ligonių kasų veiklos ir klientų aptarnavimo kokybės pagerinimo įgyvendinimo sėkmė. Spręsdamas, ar nebuvo pažeistos minėtos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo įtikinamus argumentus, paremtus konkurso dokumentų duomenimis, dėl nustatyto kvalifikuotų ekspertų skaičiaus reikalavimo pagrindimo, pagrįstai konstatavo paskelbto konkurso svarbą, viešojo intereso apsaugos svarbą, remdamasis perkamų elektroninėje erdvėje veikiančių informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugų reikšmingumu nacionaliniu mastu. Kolegija sutinka su teismo argumentais dėl konkurso dokumentus vertinusių valstybės institucijų, kurios nekonstatavo ginčo sąlygų neatitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, išvadų vertinimo. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pripažinti reikliais ginčo kvalifikaciniai reikalavimai atitinka tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus.

53Atsakovo nustatytam informacinių sistemų kūrimo ir reliacinių duomenų bazių valdymo sistemų ekspertų skaičiaus pagrįstumui įvertinti yra svarbus ieškovo nurodytas vienas iš viešųjų pirkimų principų – proporcingumo principas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde pateiktu šio principo turinio aiškinimu. Minėta, kad Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti konkurse, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks (potencialus ar faktinis) tiekėjų dalyvavimo viešajame pirkime varžymas turi būti tikslingas ir pagrįstas. Byloje nustatyta, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, konkurso dokumentų sąlygų 3.5., 4 punktus tiekėjai turi galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais; tiekėjams nėra keliamas imperatyvus reikalavimas užtikrinti ne mažesnį kaip keturių informacinių technologijų specialistų dalyvavimą (tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų, apibūdintų konkurso sąlygų 3 skyriuje, 4 pastaba). Prašymų paaiškinti ar patikslinti ginčijamas konkurso sąlygas nebuvo pareikšta. Pasiūlymus dalyvauti konkurse pateikė du tiekėjai, susijungę į ūkio subjektų grupes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šias faktines aplinkybes ir padarė teisingas išvadas dėl aptariamų kvalifikacinių reikalavimų pagrįstumo ir tikslingumo bei pagrįstai nekonstatavo Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimo ar dirbtinio konkurencijos ribojimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo nustatytas reikalavimas turėti tam tikrą skaičių kvalifikuotų ekspertų sutrukdė kitiems paslaugų informacinių sistemų srityje tiekėjams pateikti pasiūlymus. Tai, kad ieškovas, siekdamas parengti kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, susidūrė su sunkumais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčijami reikalavimai yra diskriminuojantys ar dirbtinai ribojantys konkurenciją informacinių sistemų paslaugų teikimo rinkoje. Net ir tai, jeigu nustatytas aukštos kvalifikacijos informacinių sistemų ir jų valdymo specialistų skaičius lėmė mažesnį dalyvių skaičių, nėra laikoma neteisėta, kai toks ekspertų skaičius yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir būtinas atsakovo tikslui pasiekti.

54Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos taisyklę, reglamentuotą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija laiko iš esmės teisingais apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodinėjimo naštos paskirstymu viešųjų pirkimų bylose, kai sprendžiamas konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų tiekėjams nuginčijimo klausimas. Pagal jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą Viešųjų pirkimų įstatymo normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacijos patikrinimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai gali būti pateisinami tik tada, kai yra pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Iš tokio aiškinimo ir Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų darytina išvada, kad perkančiajai organizacijai tenka pareiga įrodyti nustatytų reikalavimų pagrįstumą. Tuo tarpu tiekėjas turi įrodyti, kad jam buvo suvaržyta galimybė pateikti pasiūlymą ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų pagrįstumo, pagrįstai rėmėsi konkurso sąlygomis paremtais atsakovo įtikinamais argumentais, kuriais perkančioji organizacija pagrindė ginčijamų konkurso sąlygų tikslingumą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neturėjo konstatuoti ieškovo pareigą įrodymais paneigti perkančiosios organizacijos pateiktą nustatytų reikalavimų pagrindimą. Netinkamas įrodinėjimo taisyklės taikymas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

55Dėl naudojimosi teikėjų pažeistų teisių gynyba ir jo įtaka viešojo pirkimo procedūroms

56Byloje keliamas tiekėjo pažeistų teisių gynybos procedūros vykdymo tinkamumo klausimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konkurso sąlygos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbtos 2010 m. rugpjūčio 27 d. Pasiūlymų pateikimo terminas ir vokų atplėšimo procedūra numatyti 2010 m. spalio 7 d. 10 val. Pirmąją pretenziją, kuria prašė panaikinti ginčijamas konkurso sąlygas, ieškovas atsakovui pateikė pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir vokų atplėšimo procedūros išvakarėse, 2010 m. spalio 6 d., pasibaigus perkančiosios organizacijos darbo laikui. Atsakovas, nestabdęs pirkimo procedūros, ieškovo pretenziją išnagrinėjo, ją atmetė ir pateikė ieškovui atsakymą 2010 m. spalio 7 d. 9 val. 05 min. Antrąją pretenziją ieškovas atsakovui pateikė po vokų atplėšimo, 2010 m. spalio 7 d. 10 val. 03 min. Atsakovas šios pretenzijos nenagrinėjo, konstatavęs, kad ji pateikta po vokų atplėšimo procedūros ir argumentuodamas tuo, kad tuo pačiu klausimu ieškovui jau yra atsakyta į pirmą pretenziją, o naujoje pretenzijoje nepateikta naujų faktinių duomenų. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.

57Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pretenzijos pateikimo aplinkybes, ieškovo elgesio nelaikė sąžiningu ir protingu, atitinančiu Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio reikalavimus. Teismas taip pat nekonstatavo pretenzijų nagrinėjimo tvarkos pažeidimų. Šių teismo išvadų paneigimas sudaro apeliacinio skundo pagrindą.

58Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais grindžiamas netinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas. Pagal šią teisės normą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos ir per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu Viešųjų pirkimų įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie priimtus sprendimus.

59Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatyti laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniais terminais. Procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „ Villon“, bylos Nr. 3K-3-539/2008). Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 arba 15 dienų terminas savo teisine prigimtimi atitinka procedūrinio termino požymius: šis terminas nustatytas pretenzijai perkančiajai organizacijai pateikti, su šio termino praleidimu įstatyme nesiejamas tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimas. Perkančioji organizacija įstatymo įgaliota nagrinėti tiekėjo pateiktas pretenzijas, iš to išplaukia jos teisės spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo. Tai, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo pretenziją, kuri jai buvo pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą, reiškia ir tai, kad pretenzijos pateikimo terminą perkančioji organizacija atnaujino. Tokio aptariamos normos aiškinimo laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009). Nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, teismas neturėjo pagrindo tiekėjo veiksmus pavėluotai realizuojant įstatyme įtvirtintą teisę pateikti pretenziją, kurią perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo, pripažinti pažeidžiančiais Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

60Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais kvestionuojama teismo išdava dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pažeidimų nebuvimo. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Dėl išnagrinėtos pretenzijos perkančioji organizacija turi priimti motyvuotą sprendimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 941 str. 3 d.). Pirkimą organizuoja ir atlieka perkančiosios organizacijos sudaryta viešojo pirkimo komisija, kuri priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu; komisijos sprendimai įforminami protokolu (Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1, 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo viešojo pirkimo komisija sprendimus atmesti pirmąją ieškovo pretenziją, o antrosios nenagrinėti priėmė ne posėdyje, šių sprendimu neįformino protokolu, nesustabdė pirkimo procedūros pretenzijos nagrinėjimo laikui. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad buvo pažeista sprendimų dėl pretenzijų nagrinėjimo priėmimo tvarka, reglamentuota Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, 941 straipsnio 2 dalyje. Šiuos perkančiosios organizacijos pažeidimus kolegija laiko formaliais, nepažeidusiais ieškovo subjektinių teisių apimties, nes byloje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos atmesta ieškovo pretenzija ginčyti tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai pripažinti pateisinamais, atitinkančiais tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus. Įvertinusi pretenzijos, kuria buvo prašoma sustabdyti pirkimo procedūrą ir panaikinti diskriminuojančias konkurso reikalavimų sąlygas, ir atsakymo į ją turinį (t. 1, b. l.11-12, 13), kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad sprendimas dėl pretenzijos atmetimo yra nemotyvuotas.

61Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad antros pretenzijos atsakovas pagrįstai nenagrinėjo dėl to, jog ji buvo pateikta pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui po vokų atplėšimo procedūros. Minėta, kad pagal teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija turi išnagrinėti tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo. Vokų atplėšimo procedūros pradžia nėra pagrindas perkančiajai organizacijai nenagrinėti pateiktos pretenzijos. Tačiau kitas argumentas, kuriuo remdamasi perkančioji organizacija nusprendė antrosios pretenzijos nenagrinėti, kolegijos vertinimu yra pagrįstas. Abiejų pretenzijų turinys yra identiškas, prašymus pagrindžiantys argumentai tie patys, tik vėlesne pretenzija papildomai buvo prašoma nukelti pasiūlymų pateikimo terminą (t. 1, b. l. 11-12, 14-15). Atsakovui atmetus pirmąją pretenziją, ieškovas įgijo teisę perkančiosios organizacijos sprendimą ginčyti teisme (Viešųjų pirkimų įstatymo 93 str. 1 d. 2 p., 94 str. 1 d.), todėl neturėjo teisinio pagrindo teikti antrą pretenziją dėl tų pačių pirkimo sąlygų ginčijimo tais pačiais argumentais, įvertinus ir pasibaigusį pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai terminą.

62Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. LR valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Iš ieškovo pretenzijos ir atsakovo sprendimo, kuriuo ji atmesta, turinio spręstina, kad ieškovas kėlė klausimą dėl profesinio pajėgumo reikalavime nustatyto informacinių sistemų kūrimo ir reliacinių duomenų bazių valdymo sistemų ekspertų skaičiaus atitikties viešųjų pirkimų principams, pagrįstumo ir adekvatumo pirkimo objekto turiniui. Tuo tarpu pareikštame ieškinyje ieškovas kelia ir šiems ekspertams nustatyto kvalifikacijos reikalavimo turėti programinės įrangos, kurios pagrindu bus kuriama informacinė sistema, žinias patvirtinantį sertifikatą arba jam lygiavertį tarptautiniu mastu pripažįstamą sertifikatą neteistumo klausimą. Taigi savo reikalavimą teisme ieškovas grindžia pažeidimais, kurie nebuvo iškelti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos nenagrinėti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad dėl informacinių sistemų ekspertams iškelto kvalifikacijos reikalavimo ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

63Teisėjų kolegijos konstatuotas netinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų aiškinimas ir taikymas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.).

64Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje gautus duomenis apie ginčo pirkimo dalies pirkimo procedūrų nutraukimą ir naujo konkurso paskelbimą (t. 2, b. l. 15-29). Tai suteikia galimybę ieškovui įgyvendinti siekį sudaryti pirkimo sutartį.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

66Apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas teismo sprendimas priteisti iš bylą pralaimėjusio ieškovo atsakovui 11 870,63 Lt atstovavimo išlaidų, laikytini pagrįstais. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Priteisdamas nustatyto dydžio atstovavimo išlaidas teismas rėmėsi byloje esančia pažyma apie teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, 2010 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra bei vietinio mokėjimo nurodymu (t. 1, b. l. 220-222). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad iš šių dokumentų turinio negalima spręsti, jog nurodyto dydžio apmokėjimas Baltic Legal Solutions Lietuva advokatų profesinei bendrijai yra atliktas už teisines paslaugas, suteiktas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė finansinius dokumentus, tarpe kurių esanti ataskaita pagrindžia 5 694,38 Lt atsakovo atstovavimo pirmos instancijos teisme išlaidas (t. 2, b. l. 32-33). Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, atsakovo teiktų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, priteista atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 5 000 Lt. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad atsakovas yra biudžetinė įstaiga ir patiria dideles samdomų advokatų darbo apmokėjimo išlaidas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga.

67Už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 4 167,57 Lt atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 35-37). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju priteistinas Rekomendacijose už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą nustatytas maksimalus dydis, kuris atitinka atstovavimo išlaidų dydžio nustatymo kriterijus, teisingumo ir protingumo principus.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

69Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

70Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos ministerijos priteistas 11 870,63 Lt išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų).

71Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos ministerijos naudai 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.