Byla e3K-3-312-1075/2018
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DnB NORD bankas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DnB NORD bankas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių koncesijos sutarties vienašalį nutraukimą, esant esminiam sutarties pažeidimui, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 (toliau – ir Koncesijos sutartis) nutraukimą nuo 2016 m. kovo 14 d. ir įpareigoti atsakovę vykdyti Koncesijos sutartį; priteisti ieškovei iš atsakovės 58 301,07 Eur delspinigių, 18 523,91 Eur palūkanų pagal įstatymą, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. daliniu sprendimu tenkino ieškinio dalį: pripažino atsakovės vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą nuo 2016 m. kovo 14 d. neteisėtu; atmetė ieškinio dalį dėl atsakovės įpareigojimo toliau vykdyti Koncesijos sutartį pagal joje nustatytas sąlygas; kitą civilinės bylos dalį dėl 58 301,07 Eur sutartinių delspinigių ir 18 523,91 Eur palūkanų pagal įstatymą priteisimo sustabdė, iki įsiteisės teismo sprendimai Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-640-480/2017 ir Nr. 2-583-657/2016.
  2. Teismas nustatė, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Koncesijos sutartį Nr. 1717 dėl koncesijos ruožo – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir dalies Nemuno krantinės Kauno mieste – projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatacijos (ieškinio priedas Nr. 1). Sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuoti 44 paragrafe (skyriuje). Pagal Koncesijos sutarties 44.1 punktą, bet kuri šalis turi teisę nutraukti šią sutartį prieš koncesijos laikotarpio pasibaigimą šios sutarties 47 punkte nustatyta tvarka, apie tai pranešdama raštu kitai šaliai, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia šią sutartį ir per 60 dienų nuo nukentėjusios šalies pranešimo apie sutarties pažeidimą tokio pažeidimo neištaiso. Esminiu Koncesijos sutarties pažeidimu šios sutarties 44.1 punkto prasme iš koncesininko (ieškovės) pusės bus laikomi šie įvykiai ir (ar) veiksmai: 1) koncesininkui nepavyksta pasiekti bendro darbų užbaigimo termino ilgiau kaip 120 dienų, išskyrus atvejį, nurodytą šios sutarties 22.2 punkte; 2) koncesininkas be raštiško išankstinio suteikiančiosios institucijos leidimo įkeitė, perdavė, perleido, išnuomojo, suteikė panaudai ar kitaip apsunkino koncesijos ruožą ar jo dalį; juo garantavo, laidavo ar kitu būdu juo užtikrino savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą; sudarė susitarimą su trečiuoju asmeniu dėl nuosavybės klausimų koncesijos ruožui; 3) koncesininkas nepateikė suteikiančiajai institucijai (atsakovei) sutarties įvykdymo garantijos per 120 dienų nuo statybos darbų pabaigos; 4) koncesininkas yra likviduojamas ar jam vykdomos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros, jis tampa nemokus ir tai suteikiančiajai institucijai duoda pagrindą manyti, kad ši sutartis nebus vykdoma; 5) koncesininko suteikiančiajai institucijai suteikti pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės.
  3. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. vasario 12 d. pranešimu informavo UAB „Kamesta“ apie tokius esminius Koncesijos sutarties pažeidimus: 1) UAB „Kamesta“ neužtikrino teisingų duomenų apie koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičių pateikimo Kauno miesto savivaldybės administracijai; 2) UAB „Kamesta“ nesilaiko 2012 m. gegužės 29 d. pasirašytos ir 2012 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, nustatančių iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisiją Koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokėjimo tvarkai peržiūrėti ir iš naujo ją nustatyti taip, kad ji būtų priimtina ir aiški abiem šalims; 3) UAB „Kamesta“ netinkamai vykdo Koncesijos sutarties 28 paragrafe nurodytus koncesijos ruožo techninės priežiūros įsipareigojimus; 4) UAB „Kamesta“ neperdavė Kauno miesto savivaldybės administracijai projektinės dokumentacijos, t. y. koncesijos ruožo brėžinių, specifikacijos, žiniaraščių, taip pat jų pakeitimų ir papildymų, ir pranešė, kad 2016 m. vasario 8 d. 10.30 val. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pasitarimų kambaryje šaukiamas Sutaikinimo komisijos posėdis, bei pakvietė jame dalyvauti ieškovės atstovus. Nesutikdama su Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodytais esminiais Koncesijos sutarties pažeidimais, UAB „Kamesta“ 2016 m. vasario 26 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai atsakymą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. kovo 14 d. pranešimu „Dėl 2008 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties nutraukimo“ informavo UAB „Kamesta“, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nuo 2016 m. kovo 14 d. vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį dėl esminių jos pažeidimų, nes 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. kovo 1 d. Sutaikinimo komisijos posėdžiuose klausimai dėl esminių sutarties pažeidimų nebuvo išspręsti.
  4. Teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nutraukė Koncesijos sutartį nesilaikydama joje nustatytos tvarkos, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracija nenustatė ne mažesnio nei 60 dienų termino esminiam Koncesijos sutarties pažeidimui pašalinti, tokiu būdu pažeisdama ne tik Sutarties 44.1 punkto ir jo 6 dalies reikalavimą, bet ir 30 dienų terminą, nustatytą 2016 m. vasario 12 d. pranešime bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 1 dalyje.
  5. Teismas, vertindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 12 d. pranešime išvardytus Koncesijos sutarties pažeidimus, sprendė, kad nurodyti pažeidimai nesudarė pagrindo pripažinti juos esminiais, nes:
    1. Kauno miesto savivaldybės administracija nurodomą pažeidimą – netinkamas pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemos įrengimas ir neteisingų duomenų teikimas – grindžia prielaidomis ir samprotavimais, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai sistemos ji pageidautų, kodėl UAB „Kamesta“ naudojamos apskaitos prietaisų duomenys yra netikslūs.
    2. Kauno miesto savivaldybės administracija neįrodė, kad UAB „Kamesta“ galimai buvo neparengusi ir neperdavusi Kauno miesto savivaldybės administracijai projektinės dokumentacijos, nes dar 2012 m. nagrinėtoje byloje Kauno apygardos teismas buvo paskyręs atlikti teismo statybos ekspertizę, kurioje buvo keliami koncesijos ruožo įrengimo ir statybos sąnaudų teisėtumo bei pagrįstumo klausimai. Ekspertizės akte buvo konstatuota, kad techniniai projektai ir statybos darbai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, projektiniai pakeitimai buvo suderinti su atsakingais atsakovės darbuotojais, Kauno apskrities viršininko 2006 m. įsakymu Nr. V-537 paskirta komisija baigtą statinio objektą 2008 m. gegužės 26 d. aktu pripažino tinkamu naudoti.
    3. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 6 punkto sąlyga nustatė, kad šalys įsipareigoja iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisiją susitarti dėl koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkos peržiūrėjimo. Teismas nustatė, kad minėta komisija buvo suformuota Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva iš 7 asmenų, ją sudarė tik Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai. Bylos duomenys patvirtino, kad UAB „Kamesta“ pageidavo dalyvauti Komisijos veikloje, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija į tai nereagavo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Kamesta“ pažeidė Taikos sutarties sąlygą.
    4. 8Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodomi UAB „Kamesta“ pažeisti koncesijos ruožo techninės priežiūros įsipareigojimai, tokie kaip asfalto dangos nelygumai, provėžos ir pan., susiję su smulkiais darbais, kurių UAB „Kamesta“ nevengė atlikti ir pašalinti trūkumų. Be to, UAB „Kamesta“ negali būti laikoma kalta dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodomų pažeidimų, net jeigu kai kuriuos darbus ir buvo vėluojama atlikti, nes tokių veiksmų ar neveikimo rizika pagal CK 6.206 straipsnį tenka pačiai Kauno miesto savivaldybės administracijai, nes ji vengė atsiskaityti už atliktus darbus.

  6. Teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius ir palūkanas negali būti nagrinėjamas šioje byloje tol, kol nėra išspręstas klausimas dėl koncesijos mokesčio ginčo laikotarpiu apskaičiavimo ir jo dydžio pagrįstumo kitose bylose. Todėl šią bylos dalį teismas sustabdė. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu buvo atmestas Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinys dėl UAB „Kamesta“ nurodytų mokesčių dydžių pripažinimo nepagrįstais. Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas apeliacine tvarka.
  7. Teismas atmetė kaip nepagrįstą UAB „Kamesta“ reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją toliau vykdyti Koncesijos sutartį pagal joje nustatytas sąlygas, nurodydamas, kad neaišku, kokias sutarties sąlygas Kauno miesto savivaldybės administracija vengia vykdyti ar jų nevykdo, be to, minėtam reikalavimui pagrįsti UAB „Kamesta“ nenurodė nei faktinių duomenų, nei teisinių argumentų, o dėl apmokėjimo tvarkos tarp šalių kilęs ginčas sprendžiamas kitose bylose.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. dalinį sprendimą paliko nepakeistą.
  9. Kolegija nurodė, kad šalių nesutarimai dėl Koncesijos sutarties vykdymo kilo dar 2008 ir 2009 metais. Kauno miesto savivaldybės administracija jau kartą buvo vienašališkai nutraukusi Koncesijos sutartį ir ginčas dėl jos nutraukimo teisėtumo buvo sprendžiamas Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 (ginčas baigtas Taikos sutartimi). Visos šios aplinkybės rodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija vertina Koncesijos sutartį kaip apskritai nenaudingą sau jau vien dėl nepalankios atsiskaitymų tvarkos, tačiau vien tai, kad šalis sudaro sutartį, kurią vėliau laiko sau nenaudinga, nesuteikia jai pagrindo nei vienašališkai jos nevykdyti, nei ją nutraukti nesant įstatymuose ar sutartyje nustatytų sąlygų arba jas „sukuriant“.
  10. Kolegija sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 12 d. pranešime dėl esminių Koncesijos sutarties pažeidimų, yra nurodyti anksčiau, vykdant Koncesijos sutartį, buvę pažeidimai, o ne naujai nustatyti, todėl ir UAB „Kamesta“ pareiga pašalinti pažeidimus kilo ne nuo pranešimo momento, o nuo pažeidimų nustatymo momento. Pačioje Koncesijos sutartyje nėra tiesiogiai aptartas pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas, todėl tokiu atveju taikytinas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Kolegija nurodė, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo nebuvo siurprizinis UAB „Kamesta“ ir dėl jo pateikimo termino bendrovės teisės nebuvo realiai pažeistos.
  11. Pasisakydama dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodytų Koncesijos sutarties pažeidimų, kolegija nurodė, kad:
    1. Nei Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi, nei Taikos sutartimi koncesijos mokesčio dydžio apskaičiavimo pagrįstumo klausimas iš esmės toje byloje nebuvo galutinai išspręstas, tai šalys nukėlė ateičiai, o Taikos sutartimi pasiekė kompromisą tik toje byloje ir susitarė dėl mokėtino koncesijos mokesčio dydžio bei jo sumokėjimo tvarkos tame konkrečiame ginče. Tačiau aplinkybės, susijusios su automobilių skaičiavimo sistemos tinkamumu ir patikimumu, UAB „Kamesta“ teikiamų duomenų teisingumu, nėra naujos ir faktiškai pasikeitusios. Vadinasi, jos pačios Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo žinomos jau pirmojo Koncesijos sutarties nutraukimo metu 2009 m., bet nevertintos kaip esminis Sutarties pažeidimas, todėl nesant duomenų, kad automobilių skaičiavimo sistema smarkai pasikeitė, nėra pagrindo pripažinti šio pažeidimo esminiu. Be to, byloje nenustatyta, kad UAB „Kamesta“ ar tretieji asmenys būtų darę tyčinį poveikį iškraipant duomenis ar kad automobiliai visada yra skaičiuojami klaidingai į didesnę pusę.
    2. Taikos sutartimi nė viena Koncesijos sutarties sąlyga nebuvo nei panaikinta, nei pakeista, todėl nagrinėjamu atveju kiekviena iš šalių turėtų įrodinėti, kad buvo (ne)pažeistos Koncesijos, o ne Taikos sutarties sąlygos ir šis pažeidimas yra esminis. Taikos sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime tiesiogiai nelemtų kurio nors Koncesijos sutarties punkto pažeidimo. Be to, Taikos sutartyje buvo nurodyta, kad šalys įsipareigoja iš naujo nustatyti tokią mokėjimo tvarką, kuri „būtų priimtina ir aiški abiem sutarties šalims“, sudarant bendrą komisiją. Tačiau, kaip matyti ši bylos duomenų, nė viena šalis nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiauti vykdant šią Taikos sutarties sąlygą, todėl nėra pagrindo pripažinti tokios pareigos nevykdymą esminiu Koncesijos sutarties pažeidimu.
    3. Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodomi pažeidimai – netinkama koncesijos ruožo priežiūra – buvo nustatyti 2014–2015 m., o ne 2016 m., kada Kauno miesto savivaldybės administracija teikė pranešimą apie planuojamą Koncesijos sutarties nutraukimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad

      9Kauno miesto savivaldybės administracijos minimi UAB „Kamesta“ atliktų darbų trūkumai būtų buvę neištaisyti ar nepašalinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija būtų buvusi priversta pati naudotis ir naudojosi tokiu (ar kitokiu) trūkumų šalinimo būdu dėl to, kad ieškovė trūkumų nepašalino ar pašalino juos netinkamai. Kolegija nurodė, kad net šaliai tinkamai neprižiūrint koncesijos ruožo ir taip pažeidus Koncesijos sutartį tai nebūtų pakankamas pagrindas nutraukti sutartį, nebent šie pažeidimai nebūtų ištaisyti. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad UAB „Kamesta“ sąmoningai nevykdo Koncesijos sutarties įsipareigojimų ar vykdo juos netinkamai ar aplaidžiai tokiu laipsniu, dėl ko Kauno miesto savivaldybės administracija iš esmės negauna ir negaus to, ko tikėjosi iš Koncesijos sutarties, ir vykdymo bei rezultato atotrūkis yra toks, kad jis smarkiai skirtųsi, jei sutartį vykdytų ne UAB „Kamesta“, o kitas koncesininkas.

    4. 2012 m. nagrinėtoje civilinėje byloje dėl Koncesijos sutarties nutraukimo Kauno miesto savivaldybės administracija teikė priešieškinį, kuriame, be kitų reikalavimų, prašė įpareigoti UAB „Kamesta“ perduoti jai visą projektinę dokumentaciją. Tačiau Taikos sutarties 1 punkte Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo atsisakanti priešieškinio reikalavimų, kas leidžia manyti, kad egzistavę šalių nesutarimai (ar bent jau dėl projektinės dokumentacijos pateikimo), išskyrus koncesijos mokesčio nustatymo tvarkos kausimą, nebuvo ar neliko esminiai. Be to, Koncesijos sutartis buvo nutraukta ne dėl to, kad dalis darbų būtų buvę atlikti be reikalingų statybos dokumentų, o dėl to, kad nepateikta projektinė dokumentacija.

      10

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12

  1. Kasaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Kamesta“ reikalavimą pripažinti neteisėtu 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 vienašalį nutraukimą nuo 2016 m. kovo 14 d., priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas neįvertino koncesijos kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarties ypatumų, netinkamai taikė favor contractus (sutarties stabilumo) principą, taip pažeisdamas CK 6.217 straipsnį ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei 26 straipsnio 1 dalį. Koncesija reiškia maksimalų rizikų perdavimą koncesininkui. Teismas privalo atsižvelgti į didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principą, iš partnerių reikalaujantį aukščiausio sąžiningumo laipsnio. Todėl nuolatinis bendradarbiavimo pareigos nevykdymas, taip pat kiti sutarties pažeidimai, dėl kurių šalis prarado pasitikėjimą partneriu, turi būti pripažinti esminiu pažeidimu, kadangi toks neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Bylą nagrinėję teismai privalėjo vertinti, ar nutraukimo buvo galima išvengti taikant kitas kreditoriaus teisių gynimo priemones, pvz., nuostolių atlyginimą.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas nustatytus pažeidimus turėjo vertinti juos individualizuodamas pagal bylos faktines aplinkybes:
      1. Projektinės dokumentacijos nepateikimas lėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos nepasitikėjimą UAB „Kamesta“, nes savivaldybė negalėjo žinoti, kas ir kaip konkrečiai pastatyta koncesijos ruože, patikrinti UAB „Kamesta“ teikiamų duomenų apie pravažiuojančių automobilių skaičių patikimumo, kontroliuoti pastatyto koncesijos ruožo atitikties teisės aktų, saugumo ir kitiems reikalavimams bei tinkamai perimti koncesininko pareigų sutarties nutraukimo atveju.
      2. UAB

        13„Kamesta“ Kauno miesto savivaldybės administracijai teikė netikslius, nepatikimus duomenis apie pravažiuojančius automobilius. Kadangi UAB „Kamesta“ atsako už teikiamų duomenų teisingumą, būtent ji byloje turėjo įrodyti, kad jos teikiami duomenys yra teisingi.

      3. UAB „Kamesta“ neužtikrino koncesijos ruožo tinkamos būklės palaikymo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šių nuolatinių trūkumų nelaikė esminiu Koncesijos sutarties pažeidimu.
      4. Lietuvos apeliacinis teismas neįvertino UAB „Kamesta“ nekonstruktyvaus elgesio peržiūrint mokėjimų tvarką ir pernelyg sureikšmino komisijos sudėties klausimą, tačiau pati UAB „Kamesta“ nebendradarbiavo su Kauno miesto savivaldybės administracija ir jos paskirta komisija peržiūrint mokėjimo tvarką.
    3. Kasacinis teismas bylą turėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikti Kauno miesto savivaldybės administracijai teisę būti išklausytai, ypač nagrinėdamas dalį dėl protingo baudos dydžio pagrindimo.

      14

  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Kamesta“ prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. 15Kauno miesto savivaldybės administracija nenurodo, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti ir dėl ko jie laikytini esminiais. Vien koncesijos sutarties reikšmingumo atskleidimas nepatvirtina jos pažeidimo fakto egzistavimo. Pirmiausiai turi būti nustatyti patys Koncesijos sutarties pažeidimo faktai, o tik po to jie gali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą prarasti pasitikėjimą. Šiuo atveju Koncesijos sutarties nutraukimas remiasi faktiškai neegzistuojančiais ir nepagrįstais pažeidimais, dėl ko jis yra tariamas ir apsimestinis.

    2. Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodomi Koncesijos sutarties pažeidimai yra neegzistuojantys, nes:
      1. UAB „Kamesta“ perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijai visą reikalingą projektinę dokumentaciją, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija, jos ir toliau reikalaudama, net nenurodo, kokių konkrečiai dokumentų ji negavo.
      2. Pažeidimą dėl netinkamo pravažiuojančių automobilių skaičiavimo Kauno miesto savivaldybės administracija grindžia tik prielaidomis ir samprotavimais. UAB „Kamesta“ įrengė apskaitos sistemą, kaip nurodyta Koncesijos sutarties 27.1.2 punkte, ir jos dokumentaciją dar 2008 m. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai.
      3. Koncesijos sutarties nutraukimo metu Kauno miesto savivaldybės administracija negalėjo remtis nė vienu nurodomu koncesijos ruožo būklės priežiūros trūkumu, nes nė vienas jų tuo metu neegzistavo. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė savo įsipareigojimą sumokėti už UAB „Kamesta“ atliktus darbus, dėl ko ji buvo priversta darbus finansuoti savo lėšomis ir kreiptis dėl vykdomųjų raštų išdavimo.
      4. Nors Taikos sutartimi šalys buvo sutarusios tartis dėl naujos mokėjimo tvarkos nustatymo, tačiau į komisijos sudėtį Kauno miesto savivaldybės administracija įtraukė tik savo atstovus, taip siekdama nustatyti tik sau priimtiną mokėjimo tvarką. UAB „Kamesta“ iniciatyva ekspertas įvertino koncesijos mokesčių apskaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija dėl eksperto vertinimų nepasisakė, toliau nemokėjo koncesijos mokesčio, motyvuodama tą mokėjimo tvarkos neteisėtumu.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl koncesijos sutarties prigimties ir reikšmės

  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir ieškovė UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Koncesijos sutartį dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir dalies Nemuno krantinės Kauno mieste projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatacijos. Koncesijos sutartis buvo sudaryta remiantis Koncesijų įstatymo redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymu (2003 m. birželio 24 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1647), galiojančia nuo 2003 m. spalio 1 d. Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis koncesiją apibrėžė kaip vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą suteikiamą specialų leidimą vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės ar savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas. Atitinkamai to paties straipsnio 2 dalis koncesijos sutartį apibrėžė kaip suteikiančiosios institucijos, kuri veikia valstybės ar savivaldybės vardu, ir koncesininko sudarytą rašytinę sutartį, kurioje nustatomos suteikiančiosios institucijos ir koncesininko teisės ir pareigos, susijusios su koncesija.
  2. Koncesijos sutartis yra vienas iš investavimo bei privačios ir viešosios partnerystės būdų (Koncesijos sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo redakcijos (1999 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1312) 4 straipsnio 4 punktas, šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos (2009 m. birželio 16 įstatymo redakcija Nr. XI-299) 4 straipsnio 5 punktas, todėl ji reguliuojama ir Investicijų įstatymo normomis, kuriomis siekiama skatinti investicijas, sudaryti joms sąlygas ir nustatyti investuotojų apsaugos garantijas. Investicijų įstatymas nustato, kad valstybė sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms bei užtikrina efektyvų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, panaudojimą siekiant valstybės ekonominės ir socialinės plėtros (Koncesijos sutarties sudarymo metu galiojusios Investicijų įstatymo redakcijos ir šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 12 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad investicijų skatinimo ir teisinės aplinkos investicijoms gerinimo tikslas atsispindi tiek pradinės, tiek ir vėlesnės redakcijos Koncesijų įstatymo aiškinamuosiuose raštuose (Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo aiškinamajame rašte, Koncesijų įstatyme, Investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte).
  3. Koncesijos prigimtis ir tikslas – skatinti privataus kapitalo investicijas ir užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą – nulemia, kad koncesijos atveju visada turės būti siekiama geriausio privataus ir viešojo intereso kompromiso. Šio kompromiso pasiekimas užtikrinamas per sąžiningas, skaidrias ir konkurencingas koncesijos suteikimo procedūras, stabilią ir teisinį tikrumą koncesininkui sukuriančią teisinę aplinką. Teisinis tikrumas, be kita ko, užtikrinamas ir aiškiai nustatytais bei apibrėžtais sutarties pabaigos pagrindais. Todėl viešasis subjektas, suteikiančioji institucija, privalo itin kruopščiai, atsakingai ir rūpestingai rengtis koncesijos suteikimo procedūroms, jas vykdyti, vėliau sudarius sutartį atsakingai ir protingai kontroliuoti koncesijos sutarties sąlygų įgyvendinimą.
  4. Kitai šaliai – privataus verslo partneriui – koncesijos apibrėžimas suponuoja, kad koncesijos atveju koncesininkas visada prisiima visą arba didžiąją dalį su koncesijos veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas. Todėl koncesijos sutartys paprastai būna ilgalaikės, kad privataus kapitalo subjektui protingai atsipirktų jo investuotos lėšos. Koncesijos suteikimo procedūros ir sąlygos, be kita ko, nulemia ir koncesininko pasiūlymus dėl koncesijos sąlygų. Todėl tam, kad koncesija būtų patraukli kaip privataus kapitalo investavimo būdas ir koncesininkas prisiimtų pagrįstą riziką dėl koncesijos sutarties vykdymo, viešasis subjektas, nusprendęs suteikti koncesiją ir sudaręs koncesijos sutartį, turi užtikrinti stabilią ir teisinį tikrumą sukuriančią aplinką.
  5. Kasaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad koncesijos sutartis savo esme priskirtina fiduciarinėms sutartims, fiduciarines pareigas kildinant iš koncesijos sutarties esmės – pasitikėjimo privačiu partneriu, jog šis jam perduotas viešąsias paslaugas teiks taip pat efektyviai ir kokybiškai, kaip teiktų pats viešasis sektorius; iš viešosios privačios partnerystės santykių ilgalaikiškumo; iš perduodamo turto pobūdžio – tai, kad privatus sektorius atsako už valstybei priklausantį turtą ir tinkamą jo valdymą.
  6. Teisės doktrinoje pažymima, kad fiduciarinė atsakomybė pagrįsta principine lojalumo pareiga ir fiduciarumas neturėtų būti tapatinamas su pasitikėjimu, sąžiningumu ar asmeniniu santykių pobūdžiu, kas yra tik atskiri fiduciarumo aspektai. Fiduciarinė lojalumo prievolė aiškinama kaip fiduciaro pareiga būti sąžiningam, nekurti asmeninio pelno iš patikėjimo, nepastatyti savęs į situaciją, kurioje jo pareiga ir interesai galėtų konfliktuoti, neveikti savo ar trečiojo asmens naudai be principalo sutikimo. Be to, fiduciarinė prievolė pasižymi ne tik bendrosios lojalumo pareigos unikaliu turiniu, bet ir specialiais teisių gynimo būdais (Didžiulis, L. Fiduciarinių pareigų instituto kilmė, esmė ir recepcija. Teisė, 2014, Nr. 91).
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, koncesijos sutartis nėra priskirtina fiduciarinėms sutartims, nes koncesijų teisinis reguliavimas nenustato koncesininko lojalumo pareigos bei specifinių viešojo subjekto teisių gynimo būdų. Sutartiniams santykiams būdingas sąžiningumo, pasitikėjimo ar bendradarbiavimo principas pats savaime nereiškia, kad tokia pareiga pasižymi fiduciarumu. Skirtingai nei nurodo atsakovė, viešosios partnerystės santykių ilgalaikiškumas taip pat nėra skiriamasis fiduciarumo pareigos požymis, tuo labiau kad, kaip minėta pirmiau, koncesijos teisiniuose santykiuose ilgalaikiškumas paprastai grindžiamas koncesininko atliktų investicijų atsiperkamumo terminu. Sutiktina su atsakove, kad fiduciarinių pareigų institutui galėtų būti priskirtos patikėjimo sutartys, tačiau nei Koncesijų įstatymas, nei tarp šalių sudaryta Koncesijos sutartis nesuponuoja, jog turtas koncesininkui būtų perduotas patikėjimo teise. Priešingai, pagal Koncesijos sutarties 20.1 punktą koncesijos laikotarpiu koncesijos ruožas ir visi žemės sklype koncesininko pastatyti ar įsigyti įrenginiai, statiniai ir inžinerinės infrastruktūros objektai, susiję su koncesijos ruožu, yra koncesininko nuosavybė, jei konkrečiu atveju suteikiančioji institucija ir koncesininkas nesusitaria kitaip. Pagal Koncesijos sutarties 20.2 punktą koncesininkas įsipareigoja atlikti koncesijos ruožo teisinę registraciją savo vardu teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Koncesijos sutarties 20.3 punktą tik pasibaigus koncesijos laikotarpiui ar nutraukus koncesijos sutartį prieš terminą koncesininkas turi pareigą koncesijos ruožą perduoti suteikiančiosios institucijos, t. y. atsakovės, nuosavybėn. Todėl tai, kad koncesijos sutarties objektas gali būti susijęs su viešųjų paslaugų vykdymu ar valstybės turto naudojimu ar valdymu, savaime nereiškia, kad koncesijos sutartys turi būti priskiriamos fiduciarinėms sutartims.
  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo koncesijos sutartis aiškinti kaip fiduciarinių pareigų institutui priskiriamas sutartis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismai netinkamai aiškino sudarytos Koncesijos sutarties prigimtį ir specifiką ir vien dėl to netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalį bei Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 1 dalį.

19Dėl Koncesijos sutarties vienašalio nutraukimo

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą dėl esminių jos pažeidimų. Kadangi bylą nagrinėję teismai tenkino dalį ieškinio ir atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalį ir Koncesijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, nes atsakovo nurodytų Koncesijos sutarties pažeidimų neįvertino pagal šioje dalyje nustatytus kriterijus, jų neindividualizuodamas pagal bylos faktines aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatliko nuoseklaus vertinimo dėl to, ar sutarties nutraukimo galima buvo išvengti taikant kitas kreditoriaus teisių gynimo priemones. Taigi, atsakovė iš esmės kelia esminio sutarties pažeidimo aiškinimo klausimą ir ar pagal teismų nustatytas aplinkybes yra pagrindas laikyti, kad ginčo situacijoje buvo padarytas toks pažeidimas.
  2. Kaip nustatyta CK 6.125 straipsnio 2 dalyje, prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies pareiškimu tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais.
  3. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktą).
  4. Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Pavyzdžiui, CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).
  5. Pažymėtina, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).
  6. Nagrinėjamu atveju Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindai įtvirtinti Koncesijos sutarties 44 punkte, nurodant, kad bet kuri sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš Koncesijos laikotarpio pasibaigimą, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia šią sutartį ir per nustatytą laiką nuo nukentėjusios šalies pranešimo gavimo šio pažeidimo neištaiso. Vienu iš esminių Koncesijos sutarties pažeidimų, kuriuos Koncesijos sutarties 44.1 punkto prasme gali padaryti koncesininkas, yra laikomas toks atvejis, kai koncesininkas sutarties nevykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis Koncesijos sutarties pažeidimas, o suteikiančioji institucija yra prieš tai pranešusi koncesininkui apie sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą, tačiau koncesininkas nepašalino esminių sutarties pažeidimų tokiu būdu ir per tokį laikotarpį, kuris nustatytas sutartyje (Koncesijos sutarties 44.2.5 punktas). Taigi Koncesijos sutartyje yra aiškiai įvardyta, kad ši sutartis, atsižvelgiant į jos prigimtį ir reikšmę, gali būti vienašališkai nutraukiama ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir jo neištaisius.
  7. Atsakovė vienašališkai nutraukdama Koncesijos sutartį esminiais sutarties pažeidimais įvardijo keturis Koncesijos sutarties pažeidimus. Bylą nagrinėję teismai išsamiai ištyrė atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodomus sutarties pažeidimus ir nustatė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės ir argumentai neleidžia pripažinti teisėtu vienašališko atsakovės atlikto Koncesijos sutarties nutraukimo dėl esminių sutarties pažeidimų.
  8. Kadangi kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir fakto klausimų nesprendžia, jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 353 straipsnio 1 dalis), tai, atsakovei kasaciniame skunde ir toliau keliant jos įvardytų Koncesijos sutarties pažeidimų esmingumo klausimą, teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno iš jų, remdamasi apeliacinės instancijos teismo tirtomis bylos aplinkybėmis.
  9. Atsakovė dėl Koncesijos sutarties pažeidimo, susijusio su projektinės dokumentacijos nepateikimu, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog byloje nėra įrodymų, kad projektinė dokumentacija yra pateikta ir kad šios dokumentacijos nepateikimas lėmė atsakovės nepasitikėjimą ieškove (t. y. ji kaip kreditorė prarado interesą dėl prievolės), nes atsakovė negali užtikrinti pastatyto koncesijos ruožo atitikties teisės aktų, saugumo ir kitiems reikalavimams.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šį atsakovės nurodytą Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindą ir pagrįstai sprendė, kad vien tokio argumento, jog atsakovė civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 teikė priešieškinį, kuriame, be kitų reikalavimų, prašė įpareigoti ieškovę perduoti jai visą projektinę dokumentaciją, tačiau vėliau Taikos sutarties 1 punktu atsisakė priešieškinio reikalavimų, pakanka padaryti išvadai, kad atsakovės nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė Taikos sutartimi atsisakė šio savo reikalavimo nenurodydama nei to, kad apskritai buvo padarytas Koncesijos sutarties pažeidimas dėl projektinės dokumentacijos nepateikimo, nei termino projektinei dokumentacijai pateikti, nei kokių nors jos pateikimo sąlygų. Kadangi šalys turi protingai ir atsakingai naudotis savo teisėmis ir atlikti pareigas, teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės elgesys leidžia daryti išvadą, kad pati atsakovė nelaikė, jog buvo padarytas Koncesijos sutarties pažeidimas, nes ji tokią projektinę dokumentaciją jau turi, arba laikė, kad toks pažeidimas nebuvo esminis ir neturi reikšmės tolesniam Koncesijos sutarties įgyvendinimui. Priešingu atveju, nesant kitų byloje nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė nesąžiningai naudojasi savo teisėmis ar net jomis piktnaudžiauja. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė padarė Koncesijos sutarties pažeidimą dėl projektinės dokumentacijos nepateikimo ir kad toks pažeidimas būtų esminis.
  11. Pasisakydama dėl Koncesijos sutarties pažeidimo, susijusio su ieškovės įsipareigojimu įrengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą atsakovei, atsakovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas net nenagrinėjo, kaip duomenų iš valdiklių, nepatenkančių į koncesijos ruožą, teikimas atsakovei ir atitinkamos sąskaitos išrašymas yra suderinamas su ieškovės pareiga teikti teisingus duomenis, be to, teismas nepagrįstai nustatė atsakovei pareigą įrodyti, kad automobilių skaičiavimo sistema yra netinkama. Atsakovės teigimu, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad jos duomenys yra teisingi.
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir sprendė, kad būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovės teikiami koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo duomenys yra neteisingi. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl atsakovė, teigdama, kad ieškovė pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2 punkte nustatytą pareigą įrengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą atsakovei, turi įrodyti šias aplinkybes. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad automobilių skaičiavimo sistema yra netinkama, klaidingai – ir tik į didesnę pusę – skaičiuoja automobilius, taip pat kad ieškovė ar tretieji asmenys daro tyčinį poveikį (jei tai įmanoma) iškraipant sistemos duomenis.
  13. Atsakovė dėl Koncesijos sutarties pažeidimo, susijusio su koncesijos ruožo stebėjimu ir tinkamu palaikymu, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog vien tai, kad atsakovė turėjo vykdyti Koncesijos sutarties vykdymo kontrolę, lemia, kad ieškovė nevykdė nuolatinės koncesijos ruožo stebėsenos ir savarankiškai bei savanoriškai netaisė neatitikimų. Atsakovės nuomone, pažeidimų esmingumą atskleidžia ne tik pats pažeidimų pobūdis, bet ir jų skaičius bei ieškovės elgesys, šiuos pažeidimus nustačius, t. y. būtent pažeidimų visuma lemia pažeidimų esmingumą. Kiti atsakovės argumentai dėl pažeidimų ištaisymo laiku iš esmės yra susiję su fakto nustatymu, kurio kasacinis teismas nenagrinėja. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė pati galėjo ištaisyti trūkumus, neatitinka Koncesijos sutarties tikslo, nes būtent ieškovei atsakovė yra perdavusi visišką koncesijos ruožo palaikymo riziką, o pernelyg didelis atsakovės kišimasis gali baigtis privataus partnerio prisiimtos rizikos grąžinimu viešajam partneriui. Atsakovės teigimu, nėra pagrįsta reikalauti mokėti didžiulius pinigus už palaikymą ir dar taisyti įvairius trūkumus.
  14. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vertino atsakovės raštuose nurodytus pažeidimus ir vertino juos kaip santykinai smulkaus, einamojo pobūdžio (pvz., pavėluotas sulaužytų suolų, stoginėse išdaužtų stiklų pakeitimas, užsikimšę grotelių šulinėliai ir pan.). Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nenurodė, kokie šalintini trūkumai taip ir nebuvo pašalinti iki pat Koncesijos sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į sutarties ilgalaikiškumą, spręsdamas, kad objektyviai nerealu būtų manyti, jog ją vykdant negali pasitaikyti jokių pažeidimų, todėl ne bet kokie pažeidimai savaime lemia sutarties pažeidimo esmingumą, kokio, neretai ir sureikšmindama pažeidimą, paprastai siekia vienašališkai sutartį nutraukianti šalis. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė sąmoningai nevykdo Koncesijos sutarties 28 punkte nurodytų įsipareigojimų arba vykdo juos netinkamai ar aplaidžiai tokiu laipsniu, kad dėl tokio vykdymo yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė iš esmės negauna ir negaus to, ko tikėjosi iš Koncesijos sutarties, ir vykdymo bei rezultato atotrūkis yra toks, kuris esmingai skirtųsi dalyvaujant sutarties vykdyme ne ieškovei, o kitam koncesininkui.
  15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Koncesijos sutartis yra ilgalaikė sutartis, kurios objektas susideda iš dviejų esminių dalių: koncesijos ruožo įrengimo ir koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros, iš kurių vieną dalį koncesininkas jau yra įvykdęs (pasirašytas statinio pripažinimu naudoti aktas). Taigi pagal Koncesijos sutartį vykdoma antroji Koncesijos sutarties dalis – teikiamos koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros paslaugos. Pažymėtina, kad Koncesijos sutartyje yra aiškiai įvardyta, jog koncesininkas privalo eksploatuoti ir prižiūrėti koncesijos ruožą savo jėgomis ir lėšomis pagal parengtą ir suteikiančiajai institucijai, atsakovei byloje, pateiktą Koncesijos ruožo eksploatacijos koncepciją (Koncesijos sutarties 30–31 punktai). Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė neparengė eksploatacijos koncepcijos ar ją vykdė iš esmės netinkamai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Koncesijos sutarties ilgalaikiškumą ir atsakovės nurodomų pažeidimų pobūdį, tinkamai vertino, kad nėra pagrindo Koncesijos sutarties pažeidimus, susijusius su koncesijos ruožo stebėjimu ir tinkamu palaikymu, kvalifikuoti kaip esminius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti šias apeliacinės instancijos teismo išvadas.
  16. Kaip minėta pirmiau, koncesijos sutarties ilgalaikiškumas paprastai yra susijęs su koncesininko investicijų atsipirkimu. Kadangi koncesijos sutartis yra ir vienas iš privataus kapitalo investicijų skatinimo būdų, tokio skatinimo tikslo nebūtų įmanoma pasiekti, jei koncesininkas nebūtų tikras, kad koncesijos sutartį bus galima nutraukti tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė galėjo pasinaudoti ir kitais suteikiančiosios institucijos teisių gynimo būdais. Pavyzdžiui, Koncesijos sutarties 41 punkte nustatytas trūkumų šalinimo vykdymas, sutarties nutraukimo galimybė tik esant esminiam sutarties pažeidimui, kai esminio sutarties pažeidimo atvejai išsamiai apibrėžti sutartyje, ir kt. Be to, suteikiančiosios institucijos teisių apsauga įtvirtinta ir Koncesijos sutarties 32 punkte, pagal kurį koncesininko pareigų (be kita ko, nurodytų ir Koncesijos sutarties 27, 28 ir 29 punktuose) vykdymas turi būti užtikrintas finansinės institucijos garantija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovė galėjo taikyti kitus teisių gynimo būdus, kas leistų išvengti sutarties nutraukimo.

    20

  17. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors koncesijos atveju visada turi būti siekiama geriausio privataus ir viešojo intereso kompromiso, natūralu, kad privatus kapitalas siekia mažinti sąnaudas ir uždirbti pelno, todėl tam tikrais atvejais tai gali sukelti riziką viešosios funkcijos atlikimo kokybei. Dėl šios priežasties suteikiančioji institucija turi itin atsakingai vykdyti koncesijos sutarties įgyvendinimo kontrolę, tačiau tokios pagal sutartį atsiradusių pareigų įgyvendinimo kontrolės vykdymas nereiškia, kad suteikiančioji institucija perima koncesininko pareigas. Nagrinėjamu atveju Koncesijos sutarties 19 punktas taip pat nustato sutarties vykdymo kontrolę. Koncesijos sutarties 19.1 punktas nustato, kad suteikiančioji institucija turi teisę tikrinti, kaip koncesininkas vykdo įsipareigojimus pagal šią sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant, koncesininko naudojamu ar kuriamu turtu, ir turi teisę duoti koncesininkui nurodymus dėl jam privalomų darbų, nurodytų sutartyje ar būtinų koncesijos tikslui pasiekti, atlikimo. Atitinkamai Koncesijos sutarties 19.2 punktas nustato, kad koncesininkas įsipareigoja vykdyti 19.1 punkte nurodytus suteikiančiosios institucijos nurodymus. Tokia suteikiančiosios institucijos koncesijos sutarties vykdymo kontrolės funkcija vykdoma siekiant užtikrinti efektyviausią koncesijos sutarties rezultatą, tačiau tokio rezultato neatitiktų šalies siekis vykdyti kontrolės funkciją vien tik tam, kad būtų pasirengta vienašaliam sutarties nutraukimui.
  18. Atsakovė, pasisakydama dėl Taikos sutarties pažeidimo, susijusio su tuo, kad ieškovė nedėjo konstruktyvių pastangų peržiūrėti Mokėjimų tvarką, nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino pažeidimą kaip formalų ir neatitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiuo atsakovės kasacinio skundo argumentu.
  19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nors komisijos sudarymo procedūrų vykdymas Taikos sutartyje išsamiau nebuvo detalizuotas, tačiau joje įtvirtintas principas, kad komisija turi būti sudaryta iš ieškovės, atsakovės ir DnB banko atstovų. Nepaisant to, komisija faktiškai buvo sudaryta tik iš atsakovės atstovų, taip pažeidžiant Taikos sutartyje įtvirtintą principą, kad ji (komisija) turi būti sudaryta iš ieškovės ir atsakovės; byloje nėra įrodymų, kad iki sudarydama komisiją atsakovė būtų derinusi komisijos sudėtį su ieškove ir pastaroji be pateisinamų priežasčių būtų atsisakiusi joje dalyvauti; komisijos pirmininko įpareigojimas kviesti į komisijos posėdžius ieškovės ir banko atstovus savaime nepaneigia komisijos sudarymo principo pažeidimo ir atsakovė negalėjo nenumatyti, kad jos pasirinktas komisijos sudarymo principas netenkins kitos šalies. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tiek viena, tiek kita šalis, turėdama tikslų, faktiškai nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiauti vykdant Taikos sutarties 6 punkte fiksuotą susitarimą, dėl ko negalima pripažinti, kad tik ieškovė nevykdė tokios pareigos ir taip padarė esminį sutarties pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog abi šalys pažeidė pareigą bendradarbiauti, ir tai neteikia pagrindo pripažinti, kad ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą.
  20. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias koncesijos sutarties prigimtį bei reikšmę ir esminio sutarties pažeidimo institutą, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės kasacinį skundą. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21Dėl atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

  1. Atsakovės įsitikinimu, kyla būtinybė šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokią būtinybę atsakovė grindžia trimis aplinkybėmis: 1) faktinių aplinkybių, reikšmingų kasacijoje nagrinėjamiems teisės klausimams, gausa; 2) keliamų materialiosios ir proceso teisės taikymo klausimų sudėtingumu; 3) realiu šalių teisės būti išklausytoms įgyvendinimo užtikrinimu nagrinėjant bylos dalį dėl protingo baudos dydžio pagrindimo.
  2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė apskritai neteikia kasaciniu skundu argumentų dėl protingo baudos dydžio, todėl jos nurodoma aplinkybė, kad šalys turi būti realiai išklausytos dėl protingo baudos dydžio pagrindimo, neturi jokio pagrindo ir yra nepagrįsta.
  3. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 356 straipsnio 1 dalyje, kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje šalys procesiniuose dokumentuose kasaciniam teismui suformulavo savo pozicijas pakankamai aiškiai jų ginčui spręsti, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
  4. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia netenkinti atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi atsakovės kasacinis skundas netenkinamas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos prašymas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Kasacinis teismas patyrė 5,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188764867) valstybei 5,28 Eur (penkis Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. daliniu... 8. Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodomi UAB „Kamesta“ pažeisti... 9. Kauno miesto savivaldybės administracijos minimi UAB „Kamesta“ atliktų... 10.
... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12.
  1. Kasaciniu skundu atsakovė Kauno miesto... 13. „Kamesta“ Kauno miesto savivaldybės administracijai teikė netikslius,... 14.
  • Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Kamesta“... 15. Kauno miesto savivaldybės administracija nenurodo, kokie konkretūs... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl koncesijos sutarties prigimties ir reikšmės
      19. Dėl Koncesijos sutarties vienašalio nutraukimo
        20.
      1. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors koncesijos atveju visada turi... 21. Dėl atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų
        1. Kadangi atsakovės... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017... 25. Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k.... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...