Byla e2-7849-615/2016
Dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo UAB „4finance“ ieškinio dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Nustatė

2Ieškovas Kauno apylinkės teisme reiškia atsakovei V. K. ieškinį dėl skolos priteisimo. Savo reikalavimus ieškovas kildina iš 2009-05-07 vartojimo paskolos sutarties. Pagal byloje pateiktos sutarties dalyką ir šalių ypatumus atsakovė laikytina vartotoja, o sutartis- vartojimo sutartimi (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8, 14, 15 punktai).

3Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

4Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, o deklaruota gyvenamoji vieta yra Kupiškyje. Ieškovas ieškinį Kauno apylinkės teisme reiškia vadovaudamasis 2009-05-07 vartojimo paskolos sutarties 12.7 punktu, pagal kurį šalių ginčai turi būti sprendžiami Kauno, kuriame yra paslaugos teikėjo buveinė, apylinkės teisme. Sutartyje esančios bendrosios sutarties sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (Civilinio kodekso 6.185- 6.886 straipsniai). Vartotojas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) kreditoriaus (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties, todėl sąlyga dėl iš sutarties kylančių ginčų teismingumo nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 6 dalis), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.

5Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 sprendime byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, nuspręsta, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Todėl Europos Teismingumo Teismas yra konstatavęs nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais.

6Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-01-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-178-520/2011 pažymėjo, kad standartinės sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungia vartotojas, suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl civilinės bylos pagal paslaugų teikėjų ieškinius turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Šią išvadą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; ir kt.). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies– pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu– būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Tais atvejais, kai nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė paslaugos teikėjas, ši nuostata yra standartinė, ieškovas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, jog su vartotoju ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo buvo aptarta individualiai, darytina išvada, kad vartotojas tiesiog prisijungė prie Sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, ši sąlyga pažeidžia vartotojo teises, todėl teismas turi šia Sutarties sąlyga dėl teismingumo nesiremti.

7Kaip jau yra nurodyta nutartyje aukščiau, pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, o deklaruota gyvenamoji vieta yra Kupiškyje. Šio ginčo sprendimas Kauno apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo praktikai, taip pat Lietuvos aukštesnių instancijų teismų formuojamai nutartyje aukščiau nurodytai teismų praktikai.

8Teismas, nustatęs, kad ieškinys yra paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, jo turinio bei formos atitikimo įstatymų reikalavimams netikrina.

9Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290- 291 straipsniais,

Nutarė

10Atsisakyti priimti ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei V. K..

11Išaiškinti ieškovui, kad iš vartojimo sutarties kildinamą ieškinį jis turi reikšti apylinkės teisme pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

12Siųsti ieškovui nutarties patvirtintą kopiją.

13Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai