Byla 2A-465-464/2019

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys N. V. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. K. ir atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-946-603/2018 pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys N. V. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė T. K. 2016-05-16 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1–8, 203) prašydama priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1 326,55 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą,

85 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

92.

10Ieškovė šią žalą tvirtina patyrusi dėl jos sutuoktinio R. M. staigios ir netikėtos mirties, sąlygotos atsakovo Sveikatos priežiūros tarnybos ir bendrosios praktikos slaugytojos N. V. neatidžių ir neprofesionalių veiksmų (neveikimo), dėl ieškovės sutuoktiniui 2015-03-15 nekokybiškai ir netinkamai suteiktos būtinosios medicininės pagalbos, tinkamai neatliktos diagnostikos, taip pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse numatytus reikalavimus bei bendruosius kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugoms keliamus reikalavimus.

113.

12Nurodė, kad R. M. 2015-03-15 Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje skundėsi prasta sveikata, skausmu krūtinės plote. 2015-03-15 apie 9.40 val. R. M. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoją N. V. dėl skausmų širdies plote, skundėsi prasta sveikata, prašė vaistų. Bendrosios praktikos slaugytoja pamatavo kraujo spaudimą, R. M. padavė širdies darbą gerinančių lašų ir Validolio tabletę. 2015-03-15 10.25 val. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai A. B. ir V. P. buvo informuoti, kad pavėsinėje vienam iš nuteistųjų (R. M.) pasidarė labai bloga, tačiau nuteistajam nebuvo leista dar kartą nueiti pas sveikatos priežiūros specialistą, kad jį apžiūrėtų ir laiku suteiktų pagalbą. Po kiek laiko prižiūrėtojai nuteistąjį rado atrėmusį galvą į pavėsinės stalą. Neužčiuopus pulso, nuteistasis buvo nugabentas į Sveikatos priežiūros tarnybą. Bendrosios praktikos slaugytoja patikrino nuteistojo pulsą, pradėtas gaivinimas ir širdies masažo veiksmai. Gaivinimas vyko iki tol, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri

132015-03-15 11.00 val. konstatavo R. M. mirtį. Specialisto išvadoje M 286/15(02) nurodyta, kad

14R. M. mirė nuo širdies išeminės ligos, pasireiškusios širdies vainikinių arterijų ateroskleroze, širdies hipertrofija ir progresuojančiu širdies raumens infarktu. Tai komplikavosi plaučiu pabrinkimu.

154.

16Ieškovės teigimu, bendrosios praktikos slaugytojos N. V. kaltė pasireiškė pažeidus pareigą dėti maksimalias pastangas, teikiant medicinines paslaugas, nes ji nebandė išsiaiškinti skausmo krūtinėje priežasties bei neatkreipė dėmesio į kitus kalinčiojo nusiskundimus. Atsakovo Pravieniškių PN-AK kaltė pasireiškė tyčia – žinant apie turimą pareigą užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau šios pareigos nevykdant. Taip Pravieniškių PN-AK kaltė pasireiškė ir kaip didelis aplaidumas, nesuteikus galimybės R. M. Sveikatos priežiūros tarnyboje patikrinti jo sveikatos būklę iš karto, kai šiam pasidarė bloga – darbuotojai kaliniui pasitikrinti sveikatą suteikė galimybę tik to paprašius trečiąjį kartą.

175.

18Ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos už laidojimo paslaugas, gedulingus pietus, iš viso

191 326,55 Eur, taip pat neturtinė žala, ieškovės įvertinta 25 000 Eur, kadangi po staigios sutuoktinio mirties jos gyvenimas iš esmės pasikeitė. Ieškovę ir sutuoktinį siejo glaudus emocinis ryšis, abu su nekantrumu laukė tos dienos, kada jis turėjo būti paleistas iš įkalinimo įstaigos (2015-12-31), abu svajojo apie bendrą gyvenimą drauge, kūrė ateities planus, ketino įsigyti bendrą šeimos būstą. Po tokios netikėtos sutuoktinio mirties ieškovei sutriko miegas, ji vartoja raminamuosius vaistus, ją nuolat vargina bloga nuotaika, negali įveikti fizinio ir dvasinio skausmo, jaučia tuštumą, neviltį.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

226.

23Vilniaus apygardos teismas 2017-10-24 sprendimu (t. 2, b. l. 135–147) ieškovės T. K. ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo Pravieniškių PN-AK 1 326,55 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 1 490 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė; iš atsakovo Pravieniškių PN-AK valstybės naudai priteisė 18,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 190 Eur žyminio mokesčio.

247.

25Teismas, remdamasis bylos medžiaga, taip pat Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) Pacientų teisių priežiūros skyriaus Kontrolės Nr. T3-347 (260)/2015 ataskaita, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK nėra teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tuo pažeidžiant Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministrų 2009-03-03 įsakymu Nr. 195/1R-76 ,,Dėl laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktą – laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti teikiamos pirmines ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, 7.1 punktą – tarnyboje veikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padalinys: pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padalinys pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas ar pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda (vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, gydytojai akušeris ginekologas, chirurgas).

268.

27Teismas, vadovaudamasis ekspertizės akto išvada (t. 2, b. l. 34–38), kitais byloje esančiais įrodymais (t. 1, 10–13), taip pat konstatavo, kad, 2015-03-15 R. M. informavus slaugytoją apie sveikatos sutrikimus, buvo padaryta klaidų teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas ir nebuvo išnaudotos visos medicininio ištyrimo, pagalbos suteikimo bei gydymo priemonės – nebuvo pakviestas gydytojas, nesurinkta ir neužrašyta ligos anamnezė, neužrašyta elektrokardiograma, t. y. nebuvo suteiktos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

289.

29Aptartos aplinkybės teikė pagrindą teismui konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą (neveikimą), atsakovui nesuteikus nuteistajam R. M. kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų (nesudarius sąlygų pasinaudoti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugomis) ir tuo pažeidus paciento R. M. teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą bei tokią teisę užtikrinančio Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, sveikatos priežiūros paslaugos R. M. buvo teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus.

3010.

31Spręsdamas dėl priežastinio ryšio buvimo, teismas visų pirma aptarė tiesioginio ir netiesioginio priežastinio ryšio teorijas, atsakovo veiksmų (neveikimo) įtakos laipsnį žalai atsirasti, bei nurodė, kad atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų reikalavimais ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais, turėjęs atlikti, pacientui

32R. M. pranešus slaugytojai apie savo sveikatos sutrikimus. Atsakovo atsikirtimus dėl neįrodyto priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir paciento mirties teismas atmetė pažymėjęs, kad eksperto išvadoje yra pasisakytą apie galimybę, atliktus tinkamus tyrimus ir suteikus kvalifikuotą bei adekvačią pagalbą, išsaugoti gyvybę, ir ši išvada nėra paneigta. Teismas pripažino netiesioginio priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo neveikimo ir ieškovės patirtos žalos.

3311.

34Dėl ieškovės prašomo priteisti 1 326,55 Eur turtinės žalos atlyginimo dydžio teismas nurodė, kad atsakovas šių ieškovės patirtų sutuoktinio R. M. laidojimo išlaidų neginčija, todėl jas priteisė visa apimtimi. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė su sutuoktiniu draugavo apie dvidešimt metų, sudariusi 2012 metais su R. M. santuoką sutuoktiniai bendraudavo telefonu, jį lankė (paskutinį kartą buvo

352015-03-14), taip pat su sutuoktiniu, šiam išėjus iš laisvės atėmimo vietos 2015 m. gruodžio mėn., planavo bendrą gyvenimą jam priklausančioje sodyboje. Aptartas aplinkybes teismas įvertino kaip patvirtinančias ieškovės dvasinius išgyvenimus dėl netinkamai atsakovo darbuotojų atliktų pareigų, jos patirtus nepatogumus, didžiulį nerimą ir įtampą dėl sutuoktinio mirties, kuris galimai mirė nesulaukus adekvačios ir tinkamos medicininės pagalbos. Atsižvelgdamas ir į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip pat į būtinybę užtikrinti adekvatų neturtinės žalos kompensacijos mechanizmo įgyvendinimą, teismas priteisė ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau –ir CK, 6.250 str.).

3612.

37Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, teismas pažymėjo, kad nors patenkinta 24 procentai ieškinio reikalavimų, atitinkamai, atmesta 76 procentų ieškinio reikalavimų, kas lemtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai skaičiavimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens gyvybei. Ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji patyrė žalą, ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, o jos turėtos išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius. Atsižvelgdamas taip pat į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo buvo patenkintas visiškai, o neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, į tai, kad išlaidų dėl ekspertizės atlikimo atsiradimas sietinas išimtinai su atsakovo pasirinkta gynybine procesine pozicija, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo patirtas išlaidas už atstovavimą ir ekspertizę pilna apimtimi.

38I.

39Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4013.

41Ieškovė T. K. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 163–166) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-09-06 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos priteisiant ieškovei 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4213.1.

43Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau, nustatęs ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą, visiškai nemotyvavo, kodėl neturtinę žalą įvertino tik 5 000 Eur.

4413.2.

45Nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį buvo netinkamai pritaikyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, taip pat nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos panašaus pobūdžio bylose (Nr. 3K-3-560-686/2016; Nr. 3K-3-603-701/2015; Nr. 3K-3-239-690/2015; Nr. 3K-3-77/2010; Nr. 3K-3-59/2010; Nr. 3K-7-255/2005; Nr. 3K-3-553/2013).

4614.

47Atsakovas Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 148–153) prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4814.1.

49Teismas nepagrįstai nustatė Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų (neveikimo) ir pasekmių – paciento mirties, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas dėl materialinės teisės normų pažeidimo.

5014.2.

51Pravieniškių PN-AK yra viešojo administravimo subjektas, savo veiklą vykdantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo srityje, todėl visi atsakovo veiksmai yra vykdomi tik teisės aktų nustatyta tvarka.

5214.3.

53Atsakovas užtikrino pirminių ambulatorinių paslaugų teikimą tokiu būdu, koks numatytas Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūrų, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos apraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministro ir Teisingumo ministro 2009-03-18 įsakymu Nr. V-195/1R-76, o būtinoji medicininė pagalba suteikta tokiu būdu, koks numatytas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintose Pravieniškių PN-AK direktoriaus

542011-02-28 įsakymu Nr. V-221.

5514.4.

56Teismas sutapatino sąvokas „kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugos“ ir „kokybiškos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos“ ir tokiu būdu netinkamai įvertino Pravieniškių PN-AK veiksmus kaip neteisėtus. Eksperto išvadoje nurodyta, kaip turėtų būti atliekami gaivinimo veiksmai, jei jas atliktų medikai sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pirminė sveikatos priežiūra privalo būti užtikrinta nuolat. Eksperto išvadoje apibūdinti reikalingi gaivinimo veiksmai yra medicininio pobūdžio ir pateikti nevertinant atsakovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų.

5714.5.

58Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja

59N. V. yra sveikatos priežiūros specialistė, kuri kompetentinga suteikti pirmąją medicininę pagalbą, t. y. įvertinti pagrindinius gyvybės požymius (sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą). Pirmosios apžiūros metu pacientas R. M. kreipėsi siekdamas gauti medikamentus, kuriuos reguliariai naudojo, ir atsisakė apžiūros, kurią bendrosios praktikos slaugytoja teigia siūliusi. Jam atsisakius būti apžiūrimam, bendrosios praktikos slaugytoja neturėjo galimybės suteikti pirmosios pagalbos, t. y. įvertinti širdies veiklą ir kvėpavimą.

6015.

61Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 173–174) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą šioje byloje, atmetant ieškovės reikalavimus, kaip nepagrįstus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6215.1.

63Ieškovė savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, savaime negali būti vertinami kaip įrodymai patyrus neturtinę žalą.

6415.2.

65Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra pareziumuojamas, o įrodomas žalos atlyginimo siekiančios asmens. Bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės.

6615.3.

67Sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis tiek atsirado, nuo civilinės atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Šiuo konkrečiu atveju gydytojai negalėjo atlikti daugiau, nes pacientas (nuteistasis R. M.) pats atsisakė medicininės pagalbos ir nesutiko būti detaliau apžiūrimas medikų.

68Teisėjų kolegija

konstatuoja:

69II.

70Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacijos ribų

7116.

72Nagrinėjamoje byloje yra paduoti du apeliaciniai skundai. Ieškovės T. K. apeliaciniame skunde nesutinkama tik su skundžiamu teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigiant, kad teismas, jį nustatydamas, netinkamai įvertino ieškovės išgyvenimus, taip pat nukrypo nuo tokiose bylose suformuotos kasacinio teismo praktikos.

7317.

74Nors atsakovo Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą sprendimą panaikinti visa apimtimi, tačiau ir jame teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl, atitinkamai, negalėjo būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp tokio neveikimo bei velionio R. M. sutuoktinei atsiradusios žalos. Atsakovo apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje atsakovas neginčija ir nenurodo jokių faktinių ar teisinių argumentų dėl kitų teismo sprendimu nustatytų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, įskaitant dėl ieškovei priteistos turtinei žalai atlyginti kompensacijos dydžio.

7518.

76Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 320 str.), o ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas (viso ginčo išnagrinėjimas iš naujo), o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae). Kadangi apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo išnagrinėjimui iš naujo, jis vyksta pagal specialias taisykles. Tokio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas pagal tuos teisinius bei faktinius argumentus, kuriuos savo skunde nurodo apeliantas (ar apeliantai).

7719.

78Taigi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas šiuo konkrečiu atveju įvertintinas atsižvelgiant į kiekvienos iš šalių apeliaciniuose skunduose nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu argumentus. Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai (gyvybei) padarytą žalą dėl pataisos įstaigoje netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų

7920.

80Visų pirma aptartinas nagrinėjamo ginčo specifiškumas, kai prašoma atlyginti žalą už pacientui pataisos įstaigoje suteiktas / netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

8121.

82Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnio (redakcijos, galiojusios nuteistojo mirties – 2015-03-15 – metu) 1 ir 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus, o pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos. Nuo 2015-09-01 įsigaliojusioje BVK 174 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos.

8322.

84Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (1 d.) ir kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra (2 d.). Taigi, nepriklausomai nuo to, kad ieškovės T. K. sutuoktinis ieškinyje nurodytu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, teisinius santykius tarp gydymo įstaigos ir R. M. (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliavo ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

8523.

86Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str., 6.284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygų

8724.

88Atsakovas Pravieniškių PN-AK, įvardindamas, kad jis yra viešojo administravimo subjektas, savo veiklą vykdantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo srityje, todėl visi jo veiksmai yra vykdomi tik teisės aktų nustatyta tvarka, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė šios įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimą), nors pirminių ambulatorinių paslaugų teikimas buvo užtikrintas įstaigoje tokiu būdu, koks yra numatytas Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos apraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministro ir Teisingumo ministro 2009-03-18 įsakymu Nr. V-195/1R-76 (toliau – Aprašas).

8925.

90Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, atsakovo teiginys, kad Pravieniškių PN-AK vykdoma veikla yra reglamentuojama viešosios teisės normų, savaime nesuponuoja išvados, kad ši įstaiga visada veikia pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Antra, pačiame Apraše (neteko galios nuo 2019-10-09), kuris be kita ko, buvo skirtas užtikrinti, kad suimtiesiems bei asmenims bei nuteistiesiems būtų teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (Aprašo 1 p.), nustatytas reguliavimas ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 10–13) paneigia atsakovo teiginį, kad Pravieniškių PN-AK paciento R. M. sunegalavimo dieną (2015-03-15) jam suteikė pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

9126.

92Remiantis Aprašo 2 punktu, suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos (skyriai). Laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos laisvės atėmimo vietose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, tretinės – užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (Aprašo 3 punktas). Tarnyboje veikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padalinys, kuriame pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda (vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, chirurgas). Slaugos paslaugas teikia bendrosios praktikos ir (ar) bendruomenės slaugytojas. Prireikus gali būti įdarbinamas akušeris (Aprašo 7.1 p.). Tarnybose etatai steigiami vadovaujantis Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių sveikatos priežiūros tarnybų etatų tipiniais normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų (Aprašo 9 p.).

9327.

94Nagrinėjamu atveju Akreditavimo tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2016-02-02 kontrolės ataskaitoje (t. 1, b. l. 10–13) yra konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos, nors Aprašo 3 ir 7 punktai nustatė, kad laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose turi veikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padalinys, kuriame pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda (vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, chirurgas).

9528.

96Minėtoje kontrolės ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3362 suteikė teisę verstis tik asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros – vidaus ligų, slaugos – bendrosios praktikos, bendruomenės paslaugas. Akreditavimo tarnybos direktorius, remdamasis šia kontrolės ataskaita, 2016-02-02 įsakymu Nr. T4-31 (t. 1, b. l. 14–15) nustatė, kad 2015-03-15 pacientui R. M. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnyboje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus ir įspėjo Pravieniškių PN-AK dėl nustatytų pažeidimų. Be to, remiantis teismui ir kitiems asmenims viešai prieinamais duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Akreditavimo tarnybos direktorius tik 2016-09-23 įsakymu Nr. 1607(1.1.) patikslino atsakovui 2011-03-04 išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3362 (žr. https://www.vaspvt.gov.lt/files/Istaigu_licencijavimas/ASPI.pdf) ir suteikė teisę papildomai teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – šeimos medicinos paslaugą.

9729.

98Tokiu atveju atsakovas Pravieniškių PN-AK, turėdamas teisės aktuose nustatytą pareigą teikti atitinkamas paslaugas, 2015-03-15 net neturėjo licencijos tokiai veiklai vykdyti, taigi pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir neteikė.

9930.

100Kita vertus, sprendžiant dėl teisinės atsakomybės nepakanka vien konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, būtina įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą arba mirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

10131.

102Remiantis ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-0-00531-15 b. l. 39–40) nustatyta, kad R. M. 2015-03-15 laikotarpiu nuo 8.05 val. iki 9.39 val. į Sveikatos priežiūros tarnybą per kontrolinį praleidimo punktą Nr. 3 (toliau – KPP 3) nepraėjo. Apie 9.40 val. nuteistasis 4-ajame lokaliniame sektoriuje įėjo į KKP 3 ir pareigūno V. P. buvo palydėtas į Sveikatos priežiūros tarnybą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis buvo susiėmęs už krūtinės. Apie 9 val. 50 min. 50 s. nuteistasis su pareigūnu V. P. išėjo iš Sveikatos priežiūros tarnybos patalpų. Po beveik minutės per KKP 3 įėjo pro duris, vedančias į 4-ąjį lokalinį sektorių, vėliau per KKP 3 išėjo pro duris į 5-ojo lokalinio sektoriaus teritoriją, apie 9 val. 58 min. 35 s. vėl per KKP 3 grįžo į 4-ąjį lokalinį sektorių, kurioje įrengta pavėsinė, ir iš kurios R. M. jau be gyvybės ženklų apie 10 val. 28 min. nešamas į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam atliekami gaivinimo veiksmai iki kol atvyksta iškviesta greitoji medicinos pagalba, konstatavusi nuteistojo mirties faktą.

10332.

104Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (ikiteisminio tyrimo b. l. 43–46), R. M. (44 metų) mirė nuo širdies išeminės ligos, pasireiškusios širdies vainikinių arterijų ateroskleroze, širdies hipertrofija ir progresuojančiu širdies raumens infarktu, tai komplikavosi į plaučių pabrinkimu. Ekspertizės akto (t. 2, b. l. 34–38) 2 ir 3 punktuose konstatuota, jog užregistravus elektrokardiogramą (EKG) ir atpažinus ūmiai širdies išemijai būdingus kardiografinius pakitimus bei išauskultavus plaučiuose drėgnus karkalus, suteikus kvalifikuotą ir adekvačią pagalbą, buvo tikimybė išsaugoti gyvybę, tačiau staigi mirtis pirmąją ūminio miokardo ar ūminio koronarinio nepakankamumo valandą gresia ¼ ligonių. Taip pat nurodyta, kad savalaikis ir pilnavertis kardiologiniu aspektu (cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas, širdies echoskopija, koronarografija) ištyrimas ir skirtas adekvatus konservatyvusis (antilipidiniai vaistai dėl aterosklerozės, nitratai dėl išeminės širdies ligos, antiatirmikai dėl fiksuoto širdies ritmo sutrikimo, antiagregantai dėl ritmo sutrikimų) ar chirurginis (širdies vainikinių kraujagyslių stentavimas ar šuntavimas) gydymas, tikėtina, galėjo užkirsti kelią mirčiai dėl širdies infarkto bei jo pasėkoje išsivysčiusio ūmaus kardiopulminio nepakankamumo bei plaučių edemos.

10533.

106Atsižvelgdamas į ekspertizės akte (t. 2, b. l. 34–38) padarytą išvadą, jog R. M. informavus slaugytoją apie sveikatos sutrikimus nebuvo išnaudotos visos medicininio ištyrimo, pagalbos suteikimo bei gydymo priemonės, nes nebuvo pakviestas gydytojas, nesurinkta ir neužrašyta ligos anamnezė, neužrašyta elektrokardiograma (EKG), kitaip tariant, nebuvo suteiktos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pirmosios instancijos teismas ir konstatavo Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus, darydamas išvadą, kad būtent Pravieniškių PN-AK nesudarė nuteistajam sąlygų pasinaudoti pirminėmis ambulatorinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ir toks neveikimas sukėlė ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

10734.

108Kitokio vertinimo nesuponuoja ir atsakovo argumentai, kad teismas nepagrįstai nustatė Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų (neveikimo) ir pasekmių – paciento mirties. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą. Todėl sprendžiant dėl sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, (ne)teisėtumo turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis šie teikė medicinos pagalbą dėdami maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), ar ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių, ar šias priemones naudojo atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, vertindamas medicinos darbuotojų veiksmų teisėtumą, turi nustatyti ne tik tai, ar prievolė pacientui buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, taikant esančius gydymo metodus bei susiformavusią gydymo praktiką, bet dar ir tokią aplinkybę, ar buvo dedamos maksimalios atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangos, juolab kad veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012).

10935.

110Taigi, net iš esmės ir sutinkant su atsakovu, kad teisės aktai nenumato, jog pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos tokioje įstaigoje, kaip Pravieniškių PN-AK, turi būti suteikiamos nedelsiant ar teikiamos nepertraukiamai visą parą (įvykio metu buvo ne darbo diena), nagrinėjamos situacijos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad R. M. teisė pasirinkti, kur kreiptis dėl jam reikalingų medicinos pagalbos suteikimo, neabejotinai buvo apribota. Kaip nurodyta pirmiau, Pravieniškių PN-AK tuo metu apskritai net neturėjo licencijos teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įvykio metu (sekmadienį) Sveikatos priežiūros tarnyboje dirbo tik bendrosios praktikos slaugytoja, o pareigūno atlydėtas nuteistasis R. M. skundėsi skausmu krūtinės srityje. Šio paciento asmens sveikatos istorijoje buvo duomenų apie dar nuo 2006 m. jam diagnozuotus rimtus sveikatos sutrikimus (net 15 kartų nuo 2008 m. iki 2014 m. buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; ikiteisminio tyrimo b. l. 51–52). Bendrosios praktikos slaugytoja N. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK dirbanti jau keliolika metų, tad šios aplinkybės jai turėjo būti žinomos.

11136.

112Be to, priešingai nei yra reikalaujama teisės aktuose, slaugytoja neužpildė medicininių dokumentų, susijusių su R. M. nusiskundimais, taigi vertinti tik iš žodžių, kad šis kreipėsi medicininės pagalbos, bet atsisakė būti jos apžiūrimas, juolab paciento R. M. sveikatos būklei po apsilankymo Sveikatos priežiūros tarnyboje per itin trumpą laiką kardinaliai pablogėjus (pacientui mirus), nebūtų pagrįsta ir teisinga. Greitoji medicinos pagalba jam buvo iškviesta tik po maždaug 35 minučių nuo paciento išėjimo iš Sveikatos priežiūros tarnybos, radus jį pavėsinėje jau be gyvybės ženklų.

11337.

114Visos šios faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo imtasi visų galimų ir šioje situacijoje reikalingų (būtinų) priemonių bei laiku nustatyti tikrąją paciento sveiktos būklę, nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Kaip buvo minėta, atsakovo Pravieniškių PN-AK veiksmai vertinami ne jų rezultato (galėjo ar negalėjo būti išsaugota gyvybė, jei tinkama ir adekvati pagalba būtų pacientui suteikta laiku, laiku iškviesta pagalba iš šalies), o proceso aspektu.

11538.

116Teisėjų kolegija kaip šioje situacijoje neaktualius atmeta Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentus, kad eksperto išvadoje nurodyti reikalingi veiksmai, kuriuos atlikus

117R. M. gyvybė galbūt būtų išgelbėta, yra medicininio pobūdžio, ir jie galėtų būti atliekami tik sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pirminė sveikatos priežiūra užtikrinama nuolat. Viena vertus, nepriklausomai nuo to, kad R. M. buvo laikomas pataisos įstaigoje, negali reikšti, kad, esant progresuojančiam infarktui, įkalintam asmeniui medicinos pagalba turėtų būti teikiama kitaip, negu laisvėje esančiam asmeniui, juolab kai ir pačiame Apraše nurodoma apie būtinybę užtikrinti suimtiems bei nuteistiems asmenims teikiamas tokias pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Apelianto pateikiamas vertinimas akivaizdžiai prasilenkia su konstituciniu asmenų lygybės principu ir valstybės pareiga užtikrinti piliečiams kokybišką medicinos pagalbą. Kita vertus, šioje situacijoje nebuvo laikytasi maksimalaus rūpestingumo principo, nes jau pradžioje nebuvo imtasi visų galimų priemonių, būtinų bent tikėtinai sumažinti paciento mirties riziką.

11839.

119Civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – priežastinio ryšio. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką, skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

12040.

121Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, įskaitant Akreditavimo tarnybos kontrolės ataskaitą, deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvadas, pagrįstai pripažino, kad Pravieniškių PN-AK netinkamą veikimą (neveikimą) ir atsiradusius padarinius (paciento mirtį) sieja pakankamas, nors ir netiesioginis priežastinis ryšys, kurio pakanka atsakovo Pravieniškių PN-AK deliktinei civilinei atsakomybei konstatuoti.

12241.

123Nagrinėjamu atveju teismo pavedimu atliktos ekspertizės akte (t. 2, b. l. 34–38) yra pateikta išvada, kad, R. M. informavus slaugytoją apie sveikatos sutrikimus, nebuvo išnaudotos visos medicininio ištyrimo, pagalbos suteikimo bei gydymo priemonės, nes nebuvo pakviestas gydytojas, nesurinkta ir neužrašyta ligos anamnezė, neužrašyta elektrokardiograma (EKG). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar medicinos darbuotojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

12442.

125Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovei atsiradusios žalos, patirtos dėl sutuoktinio mirties, yra netiesioginis priežastinis ryšys, nes dėl šios įstaigos neveikimo (nesilaikant maksimalių pastangų principo) nuteistojo galimybė pasveikti ir išgyventi sumažėjo. Dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio

12643.

127Pirmosios instancijos teismas ieškovės T. K. patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur suma. Šios sprendimo dalies pagrįstumą ir teisingumą kvestionuoja abi šalys. Ieškovė nurodo, kad teismas nemotyvavo jai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose bylose, mano, kad turėjo būti priteistas didesnis žalos atlyginimas – 25 000 Eur. Tuo tarpu atsakovas yra tos nuomonės, kad apskritai neegzistuoja ir yra neįrodytos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl nėra teisinio pagrindo tokiai žalai priteisti. Kadangi Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentai, susiję su kitų sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti, jau buvo aptarti, toliau įvertintini argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo.

12844.

129CK 6.250 str. 1 d. nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).

13045.

131CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato pats teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias tai konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014)

13246.

133Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir jos atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį. Išdėstytos nuostatos teisėjų kolegijai neleidžia sutikti su abiejų apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko kriterijus, nulėmusius atlygintinos žalos dydžio nustatymą, vietoje 25 000 Eur priteisęs 5 000 Eur sumą.

13447.

135Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vertino tai, kad šiuo atveju žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – gyvybei, taip pat atsižvelgė į ieškovės bendravimo su R. M. laikotarpį, jų santuokos trukmę, bendravimą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

13648.

137Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2015-04-03 liudytojo apklausos protokolo (ikiteisminio tyrimo b. l. 27–28), ieškovė T. K. apklausiama liudytoja paaiškino, kad su R. M. palaikė artimus santykius – esant galimybei jis dažnai jai skambindavo telefonu, kiekvienais metais apeliantė važinėjo pas jį į pasimatymus (apie 2 – 3 kartus per metus). Paskutinį kartą jį aplankė 2015-03-14 (dieną prieš jo mirtį). Pasimatymas truko apie valandą, sveikata apeliantei nuteistasis tada nesiskundė. Teigė, kad jiedu su R. M. pažįstami nuo 2011 metų. Santuoka sudaryta 2012-06-20 (t. 1, b. l. 44). Vadinasi, priešingai nei nurodė sprendime teismas, ieškovės pažintis su R. M. nebuvo tokia ilgalaikė, o ir faktinio gyvenimo santuokoje (bendrai) dar nebuvo susiklostę, nes santuoka buvo sudaryta R. M. atliekant įkalinimo bausmę.

13849.

139Teisėjų kolegija sutinka, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nuteistojo

140R. M. ir T. K., R. M. esant pataisos įstaigoje, nesusiformavo toks glaudus ryšys, kaip galėjo susiformuoti jam esant laisvėje. Nuo santuokos sudarymo iki jo mirties praėjo tik apie 4 metus, o apeliantė nurodė jį lankiusi Pravieniškių PN-AK apie 2-3 kartus į metus, taigi iš viso turėjo apie 8-12 pasimatymų. Dėl sutuoktinio įkalinimo (kaip minėta, ši santuoka sudaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu) tarp sutuoktinių objektyviai negalėjo susiformuoti įprastas sutuoktinių gyvenimas, nebuvo vedamas bendras ūkis, nebuvo bendros buities ar vaidmenų joje.

14150.

142Todėl ir sutikti su ieškove, kad po sutuoktinio mirties jos gyvenimas tikrai pasikeitė iš esmės ar vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kompensacijos už padarytą neturtinę žalą dydį, teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl neteisingai nustatyto žalos (turtinės ar neturtinės) dydžio. Tokiu atveju konstatuojama, kad žalos atlyginimo dydis yra adekvatus patirtai žalai ir savaime pakankamas.

14351.

144Nesutiktina ir su tokia ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo panašiose bylose suformuotos praktikos, pagal kurią ieškovams buvo priteisiamos daug didesnės sumos, nei priteista jai. Teisėjų kolegija jau nurodė pirmiau, kad neturtinės žalos dydis negali būti vienodas visose situacijose, priešingai, kiekvienu atveju ir kiekvienam asmeniui jis yra individualus. Šiame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus negalima tapatinti materialiosios teisės ir proceso teisės. Teismo precedentas reglamentuojamas proceso teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 str.), o neturtinės žalos institutas, neturtinės žalos samprata, bruožai, atsiradimo pagrindai, jos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Todėl būtent neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, o ne konkretus žalos dydis yra precedentinė aplinkybė. Teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-533/2010). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14552.

146Ieškovė T. K. prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Nepatenkinus abiejų šalių apeliacinių skundų, ieškovė nėra šalimi, kurios naudai ginčas išspręstas apeliacinės instancijos teisme, taigi kiekvienai iš šalių tenka ir savo pačios turėtų bylinėjimosi išlaidų kaštai (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.).

147Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

148Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.