Byla e2-4342-731/2018
Dėl teisės atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti be bendrasavininko sutikimo, trečiasis asmuo V. C

1Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė, sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, atsakovui A. C., jo atstovui advokatui Pranui Makauskui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui A. C. dėl teisės atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti be bendrasavininko sutikimo, trečiasis asmuo V. C..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas prašė suteikti ieškovui V. P. teisę atlikti žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) kadastrinius matavimus pagal 2017-03-03 matininko V. R. UAB „Aukštaitijos projektai“ parengtą žemės sklypo planą be atsakovo, bendraturčio A. C., sutikimo. Suteikti ieškovui V. P. teisę patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre be atsakovo, bendraturčio A. C., sutikimo.

5Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), esančio( - ), savininkai. V. P. ir V. C. nuosavybės dalis į žemės sklypą įgijo paveldėjimo pagrindu, o atsakovas - tuometinio apskrities viršininko sprendimu (atkūrus nuosavybės teises). Žemės sklypo plotas 0,58 ha, sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Nurodė, kad jis nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į matininkus, kurie šiuos matavimus atliko, sklypą paženklino vietovėje, parengė žemės sklypo planą bei žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Su patikslintais kadastro duomenimis (po kadastrinių matavimų) tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo sutinka, tačiau atsakovas - ne.

6Žemės sklypo ženklinimo metu atsakovas buvo kviestas atvykti į ženklinimo procedūrą, tačiau neatvyko. Po to atsakovui buvo išsiųsti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir žemės sklypo plano fragmentas su siūlymu šiuos dokumentus pasirašyti ir juos grąžinti atgal kadastrinius matavimus atlikusiai bendrovei arba teise pareikšti pastabas. Atsakymo iš atsakovo nebuvo gauta. Galiausiai, matininkui privačiai atvykus pakalbėti su atsakovu, dėl kokių priežasčių atsakovas nedalyvavo ženklinimo procedūroje, ar atsakovas turi kokių pastabų, pageidavimų, ar sutinka/nesutinka su atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, atsakovas A. C. atsisakė suderinti (pasirašyti) atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsisakė susipažinti su žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis ir juos įvertinti, nurodė vienintelį tokio savo neveikimo esą priežastį - „visi mane ketina apgauti“, tačiau tokios savo pozicijos niekaip nepagrindė, nepaaiškino ir galiausiai bendrauti apskritai atsisakė.

7Matininkas, teisės aktų nustatyta tvarka, kadastro duomenų bylą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui patikrai,

8institucija atsisakė teikti teigiamą išvadą tik dėl to, kad kadastro duomenų nesuderino bendraturtis A. C..

9Zarasų rajono apylinkės teisme (šiuo metu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai) išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-183-477/2018. 2018-03-14, prieš prasidedant tos dienos teismo posėdžiui, atsakovas iš esmės pripažino ieškinį, sutiko suderinti atliktus kadastrinius matavimus ir pasirašyti reikiamuose dokumentuose. Prieš pat teismo posėdį atsakovas pasirašė reikiamus dokumentus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis praleido kelis dokumentus (kelias dokumentų vietas), kuriuose buvo būtinas jo parašas, t.y. padėjo ne visus reikiamus parašus. Be šių parašų NŽT ir vėl atsisako tvirtinti atliktus kadastrinius matavimus. Klaida paaiškėjo labai greitai ir ieškovas nedelsiant ėmėsi priemonių susiekti su atsakovu, kad šis ištaisytų klaidą ir pasirašytų reikiamose vietose. Susiekti su atsakovu, su jo įgaliota atstove - atsakovo dukra, su atsakovo anūke ir su atsakovo atstovu advokatu bandė tiek pats ieškovas, tiek matininkas V. R., tiek ieškovo atstovė advokatė Justina Murauskaitė ir nors buvo teigiama (iš pradžių), kad atsakovas pasirašyti neatsisako, tačiau iki šiol to nepadarė, į skambučius nei vienas išvardintas subjektas nebeatsako, susitarus ir nuvykus į gyvenamąją vietą durų niekas neatidaro, atsakovo atstovas advokatas V. Ž. nurodė, kad jam savo kliento ir jo artimųjų įtikinti dėl pasirašymo nepavyksta (žada, bet nedaro) ir tokių jo veiksmų (neveikimo) paaiškinti negali. Tokia situacija tęsiasi jau kelis mėnesius ir yra akivaizdu, kad atsakovas asmeniškai ar per įgaliotą atstovą tyčia nesiima veiksmų pasirašyti, vengia to ir taip akivaizdžiai piktnaudžiauja teise bei pažeidžia bendraturčių interesus.

10Ieškovas su trečiuoju asmeniu V. C. dėl atliktų kadastrinių matavimų ir patikslintų kadastro duomenų registravimo ginčų neturi. V. C. savo parašu patvirtino savo sutikimą dėl atliktų veiksmų.

11Pažymėtina, kad atlikti kadastriniai matavimai ir užfiksuoti patikslinti kadastro duomenys niekaip nepažeidžia atsakovo teisių. Iš 2017-03-03 matininko V. R. parengto žemės sklypo plano matyti, jog sklypo ribos (sklypo konfigūracija) nesikeitė, plotas dėl atliktų tikslesnių matavimų užfiksuotas net didesnis, bet neviršijantis leistinų paklaidų, taip pat patikslintos sklype esančios naudmenos. Be to, atsakovas savo atsisakymo pasirašyti ir tokiu būdu duoti sutikimą niekaip nemotyvuoja. Laikytina, kad tokiu būdu A. C. piktnaudžiauja savo, kaip savininko teisėmis, kitų bendraturčių atžvilgiu, ribodamas jų galimybę valdyti ir disponuoti šį turtą. pagrįstos priežasties, dėl ko atsakovas galėtų nesutikti su šiais atliktais matavimais ir patikslintų kadastro duomenų įregistravimu viešame registre, neegzistuoja.

12Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patvirtino ir palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad galimai ateityje norėtų atsidalinti nuo kitų bendrasavininkų, todėl nutarė atlikti sklypo kadastrinius matavimus. Sutarė su matininku V. R.. Kaip matininkas ieškojo A. C. jam nėra žinoma. Jis negali be A. C. sutikimo, jo parašų, įregistruoti bylą Registrų centre.

13Atsakovas A. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis pranešimo apie atliekamus žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus savo faktinės gyvenamosios vietos adresu negavo. Tiek V. R. individualios veiklos matininkui, tiek ir ieškovui buvo gerai žinoma, kad jis negyvena Zarasų r. sav., Turmanto sen., Raminavos vs. jau ilgą laiką. Be to, statiniai, esantys šiuo adresu, jau seniai yra netinkami gyventi ir sugriuvę. Dėl šios priežasties vien tik deklaratyvus galimas pranešimo išsiuntimas registruotu paštu minėtu adresu negali būti laikomas tinkamu atsakovo informavimu apie atliekamus ir jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Analogiški argumentai nurodomi ir dėl to, kad atsakovui neva tai buvo siųstas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymas aktas siūlant atsakovui jame pasirašyti. Šių dokumentų atsakovas taip pat negavo.

14Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 27 punkte nurodyta, kad dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu paštu. Akivaizdu, kad šis Taisyklių punktas gali būti tinkamai įvykdytas tik tada, kai registruotu paštu išsiunčiamas pranešimas gali būti realiai gautas / įteiktas. Šiuo atveju to nebuvo užtikrinta, dėl ko atsakovas yra visiškai nepagrįstai kaltinamas tuo, kad jis piktybiškai atsisako bendradarbiauti su bendrasavininkais, vengia pasirašyti jam siųstus dokumentus ir pan.

15Taigi, paties ieškovo samdyto matininko padarytas procesinis pažeidimas (atsakovo neinformavimas apie žemės sklypo ribų paženklinimą ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto sudarymą) lėmė atsakovo materialinių teisių pažeidimą, be to, atsakovas prarado galimybę pasinaudoti jam įstatymų nustatyta teise pareikšti pastabas bei, savaime suprantama, dalyvauti pačiuose matavimuose.

16Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ir palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Atsakovas nurodė, jog viskas padaryta jam už akių, jokie veiksmai su juo nebuvo derinami. Jis gyvena jau seniai Daugpilio mieste, V. P. tai žinojo. Jis padarytas nusikalteliu, turėjo išlaidų. Buvo nuvykęs su savo samdytu matininku, apžiūrėjo sklypą, sklypas padidėjo, rado ne visus riboženklius, tačiau jo samdyto matininko matavimai atitiko V. R. atliktus matavimus. Nepasirašys nes yra apgaudinėjamas. Prašė ieškinio netenkinti.

17Trečiasis asmuo V. C., atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiuntė prašymą , kuriame prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nurodė, jog žemės sklypo matavimams neturi jokių priekaištų.

18Teismas

konstatuoja:

19Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas bei trečiasis asmuo V. C. nuosavybės teise valdo 0,58 ha žemės sklypo, Nr. ( - ), esančio ( - ) ( V. P. 20/58 dalis, A. C. 34/58 dalis, V. C. 4/58 dalis). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šiame sklype įregistruoti pastatai, gyvenamasis namas, 3 ūkiniai pastatai, pirtis ir daržinė, kurie taipogi atitinkamomis dalimis priklauso šalims. Atsakovas A. C. yra ir gretimų žemės sklypų savininkas.

20Ieškovas nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į matininkus, matavimus atliko matininkas V. R., sklypą paženklino vietovėje, parengė žemės sklypo planą bei žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Su patikslintais kadastro duomenimis (po kadastrinių matavimų) tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo sutiko, tačiau atsakovas nurodė, jog jis nedalyvavo žemės sklypo ribų vietovėje paženklinime, todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo ribų paženklinimo aktas negali būti laikomas teisėtu ir teismas negali leisti ieškovui vykdyti tolimesnių kadastrinių matavimo derinimo darbų, be jo sutikimo. Be to, atsakovas nurodo, kad jam, kaip žemės sklypo bendrasavininkui, nebuvo tinkamai pranešta apie žemės sklypo ribų paženklinimą, nes jis dėl to nėra gavęs nė vieno pranešimo. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte užfiksuotų matavimų, t. y. nustatyto žemės sklypo ploto dydžio neginčija.

21Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. 3K-3-372/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

22Nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys yra žemės sklypo bendraturčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

23Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punktas taip pat numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.

24Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovo teisę reikalauti atlikti jam ir atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes žemės sklypas, unikalus Nr. Nr. 4354-0002-0086, suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tai reiškia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadinasi ieškovo, kuris yra šio žemės sklypo dalies savininkas, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti.

25Šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau net ir nesutikdamos su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas niekaip nepažeidžia kitos šalies teisų ir interesų. Todėl reikalaudamas atmesti ieškinį atsakovas turi argumentuotai pagrįsti kuo kadastrinių matavimų įregistravimas pažeis jo teises ir interesus.

26Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

27Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklą nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat viešojo administravimo subjekto - Žemėtvarkos skyriaus, veiklą tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, ir kito viešojo administravimo subjekto - Kadastro tvarkytojo, veiklą tikrinant ir registruojant kadastro duomenis. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę prašyti atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti viešojo administravimo subjektai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas yra žemės sklypo, kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai, savininkai, todėl abi šalys turi vienodas teises pageidauti atlikti jų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir gali rinktis skirtingus pagrindus jiems atlikti ir skirtingą laiką kada jie pageidauja tokius matavimus atlikti. Bet ginčyti šalys gali ne nurodytą viena kitos teisę reikalauti atlikti kadastrinius matavimus, o tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises siekiant nustatyti tikslius jų bendro žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti. Todėl siekiant išspręsti šalių ginčą reikalinga nustatyti kuri šalis elgiasi sąžiningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai šaliai pasinaudoti savo teise, nors jos teisės ir interesai nėra pažeidžiami.

28Iš V. R. atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad atlikus šalims priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatytas 0,051 ha didesnis sklypo plotas, tačiau tai atitinka leistiną ploto paklaidą. Iš Žemėtvarkos skyriaus surašyto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti, kad Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylą, nustatė, kad: žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės sklypo planas sudarytas teisingai; kiti dokumentai užpildyti teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai. Iš šalių žemės sklypo plano matyti, kad Žemėtvarkos skyrius suderino šį žemės sklypo planą. Matininkas ieškovo pageidavimu atliko kadastrinius žemės sklypo matavimus ir pateikė Žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų bylą tikrinimui ir derinimui. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis tiek ieškovas, tiek matininkas padarė viską, ką numato Nuostatai, o atsakovas šių veiksmų teisėtumo neginčijo ir neginčija šioje byloje.

29Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovas, turėdami nustatytus jų žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti valstybės institucija, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Tačiau Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovo nesutikimas pateikti tokį prašymą, pasireiškiantis jo nepasirašymu žemės sklypo plane, užkerta kelią ieškovui įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Taip atsakovas sukuria ieškovui tokią situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl jo pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų realizavimo vykti negali ir ieškovas yra priversti reikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Todėl pripažintina, kad atsakovas nepagrįstai ginčija iš esmės pačią ieškovo kaip bendraturčio teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas. Toks atsakovo elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad šalių ginčą reikia spręsti kitu būdu jis trukdo ieškovui įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu savo nuožiūra. Atsakovo argumentai, kad pats ieškovas nebendradarbiavo ir nesiekė dalykiškai išspręsti ginčą, žinodamas, kur jis gyvena, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.

30Atsakovas nurodo, jog apie tai, kad vyks žemės sklypo, unikalus( - ), esantis( - ), paženklinimas, jis tinkamai informuotas nebuvo.

31Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (32.1.1.4 punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Remiantis Kadastro nuostatų Nr. 32.1.1.2. p., suinteresuotiems asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui.

32Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad, kad matininkas V. R. 2017-01-04 A. C. bei gretimų sklypų savininkams kvietimus, kuriuose nurodyta, 2017-01-14 10.00 val., vyks žemės sklypų esančių ( - ).

33Matininkas V. R. 2017-03-14 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, 2017-08-31 išsiuntė gretimų sklypų savininkams pranešimus apie tai, kad 2017-01-14, 10.00 val. buvo ženklinamas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis Zarasų r. Turmanto sen. Raminavos vs., ir jie būdami kaip gretimo sklypo savininkai nedalyvavo ribų paženklinime, nors kvietimą gavo, todėl siunčia gretimo sklypo kadastrinis Nr. 4354/002:86 plano ištrauką ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijas, o neturint pretenzijų prašė pasirašyti paženklinimo – parodymo akto kopijoje. Gretimų sklypų savininkai pasirašė 2017-01-16 paženklinimo – parodymo akto kopijose.

34Taip pat 2017-01-04 V. R. IĮ surašė ir išsiuntė atsakovui A. C. jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir sodybos esančios ( - ) adresu ir V. C. kvietimus apie tai, kad 2017-01-14, 10.00 val. bus ženklinamas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ). V. R. IĮ 2017-08-31 atsakovui A. C. išsiuntė pranešimą apie tai, kad 2017-01-14, 10.00 val. buvo ženklinamas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ) ir jis būdamas sklypo bendrasavininku bei gretimų sklypų savininkas nedalyvavo ribų paženklinime, todėl siunčia žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) plano ištrauką ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją, o neturint pretenzijų prašė pasirašyti paženklinimo – parodymo akto kopijoje.

35Pagal Gyventojų registro duomenis atsakovo A. C. gyvenamoji vieta deklaruota ( - ).

36Liudytojas V. R. parodė, kad V. P. sudarė sutartį su juo, jis išanalizavo dokumentus, išsiuntė pranešimus bendraturčiams ir gretimų sklypų savininkams. A. C. siuntė pranešimus pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą į ( - ). Atliekant žemės sklype esančių pastatų matavimus, atsakovas nedalyvavo. Sužinojęs , jog vienas išeigines A. C. yra atvažiavęs į sodybą, buvo nuvykęs su juo pasišnekėti, tačiau pokalbis nepavyko, jis buvo tik apkaltintas. Ankstesnėje byloje su juo ir atsakovo advokatu buvo vietoje ir jiems parodė sklypo ribas. Tuomet jokių pastabų nebuvo. Sklypas nežymiai padidėjo tik ežero pakrantės sąskaita. Kraštinės su gretimais sklypais pilnai atitiko preliminarius matavimus. Pas V. C. buvo nuvažiavęs į Vilnių ir ji pasirašė ant ribų paženklinimo akto. Buvo nuvažiavęs į Daugpilį, tačiau atsakovas jo neįsileido į namus. NŽT buvo pateikta byla patikrinta į žemės sklypo planą įtraukė statinius pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir tik užfiksavo kur tie statiniai yra. Statiniai registrų centre tikslintini. Parodė, jog nagrinėjant pirmą bylą su tuometiniu A. C. advokatu ir A. C. buvo vietoje. Nei advokatas , nei A. C. pretenzijų dėl žemės sklypo ribų neturėjo. Šiuo metu liko nepasirašytas prašymas NŽT ir įsipareigojimas dėl riboženklių.

37Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, o asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktą kvietiniams asmenims kvietimai įteikimai asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu paštu. Šiuo konkrečiu atveju atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu buvo išsiųstas pranešimas apie geodezinių matavimų atlikimą. Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų. Taip pat Nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Nagrinėjamu atveju nustatant šalių žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, todėl pripažintina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nedalyvavo nustatant šalims priklausančias sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.

38Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Nagrinėjamu atveju tokį aktą atsakovas atsisako pasirašyti tik dėl nedalyvavimo jį surašant, kadangi jam apie atliekamus kadastrinių matavimus nebuvo tinkamai pranešta, taip pažeidus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas.

39Atsakovas atliktų matavimų neginčija. Dar nagrinėjant civilinę bylą Nr.e2-183-477/2018, jis buvo kartu su tuo metu jį atstovaujančiu advokatu ir matininku vietoje, vėliau, nagrinėjant šią bylą, jis vėl su jo pasirinktu matininku tikrino atliktus kadastrinius matavimus, įsitikino, jog sklypo koordinatės nustatytos teisingai. Galiausiai pažymėtina, kad ieškovo pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovo teisių ir interesų, bet bus naudingas ir jam pačiam. Šiuo atveju faktiškai nustatytas žemės sklypo plotas yra net šiek tiek didesnis nei šiuo metu įregistruota viešame registre, o sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, kas leis sklandžiai atlikti visas kitas procedūras su šiuo sklypu ateityje.

40Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui V. P. pripažintina reikalavimo teisė be atsakovo A. C. sutikimo atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti.

41Atsakovas ir jo atstovas nesutinka su tuo, jog į žemės sklypo planą įtraukti pastatai, kurių tikrovėje nėra, kas ateityje ieškovui leistų piktnaudžiauti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas turėtų žinoti, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis visi matininko įrašyti pastatai į žemės sklypo ribų paženklinimo aktą yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Atsakovas bei kiti bendrasavininkai bet kuriuo metu turi teisę tikslinti Registro duomenis, jeigu su jais nesutinka, ar dėl kitų priežasčių jie turėtų būti patikslinti. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas yra susijęs su žemės sklypo atliktais matavimais ir atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl matininkas neturėtų žemės sklypo plane pažymėti pastatus, ar pamatus ir kaip tai pažeidžia jo teises ir interesus.

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis ir 550 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str.). Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 14,67 Eur, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1, 5 d.).

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

44Ieškinį patenkinti.

45Pripažinti ieškovui V. P., a. k. teisę be atsakovo A. C., a.k. ( - ) sutikimo atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus pagal 2017-03-03 matininko V. R. parengtą žemės sklypo planą. Suteikti ieškovui V. P. teisę patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre be atsakovo, bendraturčio A. C. sutikimo.

46Priteisti iš A. C. 625,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų V. P. naudai.

47Priteisti iš A. C. 14,67 Eur valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

48Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P.... 3. Teismas... 4. Ieškovas prašė suteikti ieškovui V. P. teisę atlikti žemės sklypo... 5. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo yra žemės... 6. Žemės sklypo ženklinimo metu atsakovas buvo kviestas atvykti į ženklinimo... 7. Matininkas, teisės aktų nustatyta tvarka, kadastro duomenų bylą pateikė... 8. institucija atsisakė teikti teigiamą išvadą tik dėl to, kad kadastro... 9. Zarasų rajono apylinkės teisme (šiuo metu Utenos apylinkės teismo Zarasų... 10. Ieškovas su trečiuoju asmeniu V. C. dėl atliktų kadastrinių matavimų ir... 11. Pažymėtina, kad atlikti kadastriniai matavimai ir užfiksuoti patikslinti... 12. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patvirtino ir palaikė... 13. Atsakovas A. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu... 14. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522... 15. Taigi, paties ieškovo samdyto matininko padarytas procesinis pažeidimas... 16. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ir palaikė... 17. Trečiasis asmuo V. C., atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.... 18. Teismas... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas bei trečiasis asmuo V. C.... 20. Ieškovas nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi... 21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 22. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys yra žemės sklypo bendraturčiai.... 23. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1... 24. Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovo teisę... 25. Šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau net ir... 26. Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato... 27. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja... 28. Iš V. R. atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad atlikus šalims... 29. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovas, turėdami... 30. Atsakovas nurodo, jog apie tai, kad vyks žemės sklypo, unikalus( - ),... 31. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534... 32. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad, kad matininkas V. R. 2017-01-04 A.... 33. Matininkas V. R. 2017-03-14 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo –... 34. Taip pat 2017-01-04 V. R. IĮ surašė ir išsiuntė atsakovui A. C. jo... 35. Pagal Gyventojų registro duomenis atsakovo A. C. gyvenamoji vieta deklaruota (... 36. Liudytojas V. R. parodė, kad V. P. sudarė sutartį su juo, jis išanalizavo... 37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir... 38. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių... 39. Atsakovas atliktų matavimų neginčija. Dar nagrinėjant civilinę bylą... 40. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui... 41. Atsakovas ir jo atstovas nesutinka su tuo, jog į žemės sklypo planą... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263... 44. Ieškinį patenkinti.... 45. Pripažinti ieškovui V. P., a. k. teisę be atsakovo A. C., a.k. ( - )... 46. Priteisti iš A. C. 625,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų V. P. naudai.... 47. Priteisti iš A. C. 14,67 Eur valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei... 48. Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu...