Byla 2S-15-590/2012
Dėl skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Ignalinos statyba“ atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Bikuvos prekyba“ pareiškimą skolininkui UAB „Ignalinos statyba“ dėl skolos išieškojimo, ir

Nustatė

3Kreditorius UAB „Bikuvos prekyba“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko UAB „Ignalinos statyba“ 74 513,35 Lt skolą, 3 244,54 Lt delspinigių, 783 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Pareiškimo reikalavimui užtikrinti kreditorius taip pat prašė taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, esančių bankų bei kredito įstaigų skolininkui priklausančiose sąskaitose bei turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas jį arba trečiuosius asmenis, areštą 77 757,89 Lt sumai. Nurodė, kad skolininkas vengia atsiskaityti geruoju, jo duomenys apie turtinę padėtį kreditoriui nežinomi.

4Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011-10-12 nutartimi UAB „Bikuvos statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: areštavo skolininko UAB „Ignalinos statyba“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 77 757,89 Lt sumai, uždraudžiant juo disponuoti, o tokio turto neesant ar nepakankant – areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, bei turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos. Nurodė, kad areštavus pinigines lėšas, leidžiama jomis atsiskaityti tik su kreditoriumi UAB „Bikuvos prekyba“. Teismas pažymėjo, kad kreditorius pareiškė piniginį reikalavimą dėl skolos išieškojimo, skolininkas vengia grąžinti skolą geruoju, jo finansinė padėtis nežinoma, skolos suma didelė, o tai didina teismo įsakymo neįvykdymo riziką, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus, skolininkas gali savo turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims ar suvaržyti, dėl ko teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Ignalinos statyba” prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymi, kad skolininkas su kreditoriumi neatsiskaitė, nes su juo už atliktus darbus neatsiskaitė UAB „VIA UNICA”, kurios pageidavimu buvo pirkti kilimai. UAB „VIA UNICA” skolininkas pateikė didesnį nei 700 000 Lt ieškinį. Skolininko turtas yra didesnis nei 8,4 milijonai litų, todėl kreditoriaus reikalaujama suma skolininko atžvilgiu nėra didelė. Be to, kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkas gali vengti atsiskaityti su kreditoriumi. Taikomi areštai ne tik be pagrindo apribos skolininko veiklą, bet gali turėti neigiamas pasekmes skolininkui, jeigu bankas nutrauktų kreditavimo sutartį.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad yra susidūręs su apyvartinių lėšų trūkumu, o iš prie atskirojo skundo pridėto 2011-06-30 balanso yra matyti, kad skolininko skolos tiekėjams sudaro net 2 993 936 Lt, kai praėjusių finansinių metų skolos tiekėjams buvo tik 1 209 941 Lt. Esant tokiai padėčiai ir atsižvelgiant į tai, kad skolininkas savo skolos 77 757,85 kreditoriui praktiškai neginčija, o tik, kaip teigia pats apeliantas atskirajame skunde, neturi šiuo metu iš ko sumokėti, nes trūksta apyvartinių lėšų, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nebūtų teisingas ir pagrįstas, nes teismo įsakymo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, jei skolininkas perleistų savo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, ar jį papildomai suvaržytų (įkeistų kitiems asmenims), ar jo būtų netekta kitais pagrindais.

7Atskirasis skundas tenkinamas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius UAB „Bikuvos prekyba“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko UAB „Ignalinos statyba“ 74 513,35 Lt skolą, 3 244,54 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimo reikalavimui užtikrinti kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, t. y. areštavo skolininko UAB „Ignalinos statyba“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar nepakankant – skolininko lėšas, neviršijant reikalavimo sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu. Skolininkas UAB „Ignalinos statyba“ dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

10Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.

11Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktą 2011-06-30 balansą, sprendžia, jog negalima daryti prielaidos, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš atsakovo pateikto 2011-06-30 įmonės balanso matyti, kad įmonės turto vertė sudaro 8 406 326 Lt (ilgalaikis turtas 4 562 370 Lt, trumpalaikis turtas – 3 843 956 Lt), skolininko mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 4 191 970 Lt (b.l. 18-19). Iš šių duomenų matyti, kad skolininko turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad reikalavimo suma (77 757,89 Lt), lyginant jį su turimu turtu, nėra didelė.

12Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo UAB „Bikuvos prekyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

14Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Bikuvos prekyba“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai