Byla e2-1086-944/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės ieškovės If P&C Insurance AS“ veikiančio Lietuvoje per filialą „If P&CInsurance AS“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės UAB „Tomadas“ atstovui įgaliotam asmeniui S. V.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal If P&C Insurance AS“ veikiančio Lietuvoje per filialą „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovei UAB „Tomadas“ tretiesiems asmenims A. I., I. Z. (I. Z.) UAB „Elrosta“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas prašė priteisti 561,13 Eur turtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-08-17 automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. ( - ) buvo nugabentas atsakovei priklausančiu autotralu į jai priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Atsiimant automobilį jokių akivaizdžių gedimų nepastebėta. Ginčo automobilio pavažiavus kelis kilometrus, prietaisų skydelyje užsidegė įspėjamieji ženklai dėl automobilio gedimo. Kadangi automobilis buvo grąžintas su važiuoklės elementų defektais, todėl už juos atsako atsakovė. Paaiškina, kad ginčo automobilis buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (KASKO), įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl buvo išmokėta 453,13 Eur suma. Be to, ieškovė įgijo teisę reikalauti 108 Eur besąlyginės išskaitos.

5Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad transporto priemonės apgadinimus lėmė, ne atsakovės o transporto priemonę vairavusio neblaivaus asmens veiksmai. Teigia, kad vairuotoja trenkėsi į kelio bortą ir ant jo užšoko, todėl važiuoklė patyrė stiprų smūgį. Pažymi, kad dėl patirtų automobilio važiuoklės apgadinimų nėra atsakovės kaltės. Pažymi, kad UAB „Mototoja“ išvada, negali būti vertinama, kaip specialisto ar eksperto išvada. Pažymi, kad byloje remiamasis skirtingomis PVM sąskaitomis faktūromis, todėl nėra aišku pagal kokią sąskaitą buvo apmokėta už darbus ir detales. Pažymi, kad automobilis buvo eksploatuojamas, todėl nurodyti važiuoklės gedimai nesietini su atsakovės veiksmais. Pažymi, kad pateiktuose sąskaitose skiriasi atliktų darbų apimtys, todėl nėra galimybės identifikuoti tiksliai atliktų darbų. Paaiškina, kad atsakovė, kaip ūkio subjektas teikiantis transporto priemonių nuvežimo paslaugas, niekada netempia transporto priemonių už važiuoklės elementų. Teigia, kad atsakovė turi visus techninius pajėgumus kokybiškam paslaugos teikimui. Nurodė, kad įvykis nėra draudiminis, nes eismo įvykyje dalyvavo neblaivus asmuo. Nurodė, kad ieškovei turi būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą.

6Ieškovė dubliku prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagal prisiimtus įsipareigojimus atsakovė įsipareigojo užtikrinti kokybišką ir saugų transporto priemonė nuvežimą. Teigia, kad dėl automobilio autoįvykio atsitrenkus ar užvažiavus ant kelkraščio yra deklaratyvūs. Paaiškina, kad automobiliui apgadinimai padaryti dėl netinkamo jo transportavimo, o ne dėl vairuotojos sukelto įvykio, todėl įvykis yra draudiminis.

7Atsakovė tripliku prašo ieškinį atmesti. Paaiškina, kad nuo automobilio faktinio atsiėmimo buvo eksploatuojamas. Pažymi, kad pagal pateiktuose fotonuotraukose, kurio nėra antstolio faktinių aplinkybių protokolas, užfiksuotus gedimus automobilis negalėjo būti eksploatuojamas. Ieškinys grindžiamas tik prielaidomis, UAB „Mototoja“ subjektyvia nuomone. Paaiškina, kad automobilis nebuvo velkamas, t. y. jis užvažiavo savo eiga.

8Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka su atsakovė nurodytais motyvais, kad apgadinimai galėjo kilti ne dėl atsakovės o dėl vairuotojos neblaivumo.

9Daugiau atsiliepimų į ieškinį negauta.

10Teismas

konstatuoja:

11ieškinys atmestinas.

12Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso UAB „Elrosta“ (t. 1, el. b. l. 8). „Lexus“, valstybinis Nr. ( - ) 2016-08-19 apžiūros aktas(t. 1, el. b. l. 9). Ieškovės sąskaitos išrašas dėl 453,13 Eur pervedimo UAB „Mototoja“ (t. 1, el. b. l. 10). „Lexus“, valstybinis Nr. ( - ) fotonuotraukos (t. 1, el. b. l. 11–18). Draudimo liudijimo polisas (t. 1, el. b. l. 19–20). Pranešimas apie įvykį (t. 1, el. b. l. 21–22). Ieškovės prašymas atlyginti žalą atsakovei (t. 1, el. b. l. 23). Žalos skaičiavimo išvada (t. 1, el. b. l. 24). PVM sąskaitos faktūros (t. 1, el. b. l. 25–26). UAB „Mototoja“ remonto sąmata (t. 1, el. b. l. 27–30). UAB „Mototoja“ pranešimas 2017-01-25 dėl gedimų (t. 1, el. b. l. 31). Reikalavimo teisų perleidimo sutartis (t. 1, el. b. l. 33). Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 10-ST2-286 (t. 1, el. b. l. 47–52); susitarimas dėl 2015-11-04 transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-286 pratęsimo (t. 1, el. b. l. 53). 2016-08-17 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (t. 1, el. b. l. 54). Trečiojo asmens I. Z. paaiškinimai (t. 1, el. b. l. 55).

13Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Minėtame teisės akte taip pat įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Kelių eismo taisyklių 9 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 14 p. nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu; vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 9 dalies punkte nustatyta, jog vykdydama saugaus eismo priežiūrą policija turi pareigą imtis priemonių dėl eismo įvykio paliktam be priežiūros turtui apsaugoti.

14Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo A. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo neblaivi. Toks vairuotojos elgesys parodo, kad ji nevykdė eismo dalyvio pareigų, pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl tokio savo elgesio teisėtai buvo nušalintas nuo tolesnio dalyvavimo eisme. Nušalinus trečiąjį asmenį nuo dalyvavimo eisme, transporto priemonė „Lexus“, valstybinis Nr. ( - ) liko be priežiūros ir policijos pareigūnams teko pareiga užtikrinti jos saugumą. Be to, transporto priemonės palikimas eismo įvykio vietoje nurodytomis aplinkybėmis būtų kėlęs grėsmę ir eismo saugumui, kadangi trečiasis asmuo A. I., išvykus policijos pareigūnams, būtų turėjusi galimybę tęsti savo neteisėtus veiksmus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priverstinai paimti transporto priemonę ir užtikrinti jos saugojimą. Kasacinio teismo išaiškinta, jog priverstinis transporto priemonės paėmimas ir saugojimas kvalifikuotinas kaip pasauga trečiojo asmens naudai, sukurianti pareigas tiek saugotojui, tiek ir transporto priemonės valdytojui ir savininkui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp atsakovės ir Vyriausiojo apskrities policijos komisariato buvo sudaryta priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 10-ST2-286, kurios 5 punkte vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo užtikrinti kokybišką ir saugų transporto priemonių nuvežimą, saugojimą bei transportavimą (t. 1, el. b. l. 47).

15Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir nurodytam teisminiam reglamentavimui pripažintina, kad buvo susiklostę faktiniai ginčo automobilio nuvežimo ir saugojimo teisiniai santykiai. Dėl šių aplinkybių atsakovės veiksmai vertintini pagal sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. ar nebuvo pažeisti prisiimti įsipareigojimai pagal pasirašytą 2015-11-04 sutartį Nr. 10-ST2-286.

16Nagrinėjamu atveju ginčas šioje byloje kilo iš subrogacijos teisinių santykių (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Ieškovė transporto priemonės draudimu (kasko) automobilį apdraudęs draudikas, atlyginęs nuostolius trečiajam asmeniui UAB „Elrosta“ dėl jo automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. ( - ) priverstinio nuvežimo metu padarytų apgadinimų, reiškia reikalavimą atsakovei. Pastebėtina, kad reiškiami ieškovės reikalavimai yra kildinami dėl netinkamos paslaugos suteikimo, t. y. dėl transporto priemonės netinkamai atliktos užvilkimo ant vilkiko platformos ir nuvežimo nuo vilkiko platformos. Pagal ieškovės reiškiamus reikalavimus apgadinimai nėra susijęs su transporto priemonės apgadinimo dėl neblaivumo. Dėl šio aplinkybėms įvykis laikytinas draudiminiu, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę reikšti pretenzijas atsakovei pagal civilinės atsakomybės sąlygas.

17Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai byloje dėl žalos atlyginimo ieškinį pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima.

18Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

19Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Pagal CK 6.263 straipsnį iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala.

20Šiuo atveju Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartimi Nr. 10-ST2-286 atsakovė įsipareigojo užtikrinti kokybišką ir saugų transporto priemonių nuvežimą, saugojimą bei transporto priemonių nuvežimą i vieno vietos į kitą nurodytą vietą 24 val. per parą specialiai skirtomis transporto priemonėmis (sutarties 5. 1 punktas). Šios sutarties 5.5. punkte atsakovė įsipareigojo, kad jos vilkikai turės galimybę užkelti (užvilkti) eismo įvykiuose sugadintas (sudaužytas) transporto priemones, kitas transporto priemones ant vilkiko platformos (jų papildomai nepažeidžiant). Esant tokiems atsakovės sutartiniams įsipareigojimams, laikytina, kad prisiėmėm pareigas suteikti nuvežimo paslaugas kokybiškai, t. y. nepažeidžiant transportuojamo automobilio.

21Ieškovei teigiant, kad buvo pažeistos atsakovės prisiimtos pareigos, šias aplinkybes turėjo pagrįsti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė teisminio proceso metu buvo pateikusi prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau jį atsiėmė, ir atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėjo rašytiniais duomenimis ir liudytojų parodymais.

22Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Mototoja“ darbuotojas D. G. nurodė, kad dirba UAB „Mototoja“, t. y. TOYOTA ir LEXUS atstovybėje, priėmėju konsultantu kėbulų remontui. Paaiškino, kad neturi techninės specialybės, yra nebaigęs bakalauro studijų telekomunikacijos ir inžinerijos srityje. Pagal jo funkcijas jis išklauso klientų nusiskundimus, vizualiai apžiūri transporto priemones, nusiskundimus surašo į apžiūros aktą, tariasi su atitinkamais specialistais, surašo sąmatą, ją išsiunčia draudimui, po to atlieka remontą. Paaiškino, kad buvo išsakyti kliento nusiskundimai, kad po automobilio transportavimo už pakabos elementų, vairas nestovi tiesiai. Nurodė, kad išoriškai automobilis nebuvo apgadintas, jį pakėlus pastebėjo sulenktą vairo traukę, taip pat buvo problema su pakabos aukščio davikliais, bei rato guoliu (ūžia rato guolis). Paaiškino, kad klientas nurodė, kad transporto priemonė buvo vilkta už pakabos elementų. Nurodė, kad su nurodytais gedimais važiuoti įmanoma. Ginčo automobilyje prietaisų skydelyje įspėjamieji ženklai turi atsirasti iš karto sulūžus pakabos aukščio davikliams užvedus automobilį. Jo nuomone, įvertinus vairo traukės pažeidimą, galimai automobilis buvo traukiamas užkabinus už vairo traukės, tačiau patvirtino, kad tokiu atveju turėtų būti pažeidžiamas ir priekinis automobilio bamperis. Nurodė, kad su sugedusiais pakabos aukščio davikliais galima važiuoti, nes automatiškai nėra reguliuojami žibintai, su sulenkta vairo trauke automobilis gali važiuoti. Šis liudytojas nurodė, kad už važiuoklės elementų automobilis nėra tempiamas, nei tvirtinamas (Teismo posėdžio 2018-01-23 garso įrašo 42 min.–1 val. 13 min.).

23Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. A., nurodė, kad jis dirba policijoje ir jo darbo metu buvo sustabdytas automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. ( - ) Jo vairuotoja buvo neblaivi, automobilis stovėjo draudžiamoje vietoje, todėl buvo priverstinai ginčo automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Ginčo automobilis buvo stabdomas patikrinimui, t. y. jis nebuvo pakliuvęs į eismo įvykį. Liudytojas patvirtino, kad buvo automobilio rakteliai, nes transporto priemonė buvo važiuojanti, jie iš vairuotojos buvo paimti (Teismo posėdžio 2018-05-09 garso įrašo 9 min.–25 min.).

24Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo UAB „Tomadas“ ir jis atliko darbines funkcijas transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu. Tokio pobūdžio darbą dirba apie penkerius metus. Paaiškino, kad jis nuvyko į iškvietimą, transporto priemonė stovėjo patvory, prie kelkraščio, matomų apgadinimo nesimatė. Nurodė, kad transporto priemonė buvo su rakteliais, todėl jis ant autotralo užvažiavo ir atitinkamai nuvažiavo. Vežant transporto priemonė, tvirtinami abu jos priekiniai ratai: yra specialios paskirties tvirtinimo diržas, kuris užsideda aplink ratą ir prisispaudžia. Automobilio prietaisų skydelyje nepastebėjo įspėjamųjų ženklų. Teigė, kad visi dirbantys tokio pobūdžio darbą žino, kad už automobilio pakabos (važiuoklės) elementų negalima kabinti, tvirtinti ir pan., vežant automobilį autotralu (Teismo posėdžio 2018-01-23 garso įrašo 26 min.–40 min.).

25Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

26Pirmiausia pastebėtina, kad liudytoju apklaustas serviso darbuotojas specialių techninio pobūdžio žinių neturi. Šis asmuo padarė byloje fotonuotraukas, kuriose fiksuoti automobilio gedimai, tačiau šių gedimų kilimo, atsiradimo priežasties netyrė. Aplinkybę, kad automobilis buvo transportuojamas už važiuoklės elementų nustatė ne jis, tačiau jam nurodė klientas, t. y. automobilio savininkas, jis pritarė šiai nuomonei. Įvertinus šiuos duotus paaiškinimus darytina išvada, kad šio asmens parodymai nėra pakankami, kad būtų galima vertinti atsakovės veiksmus transportuojant ginčo automobilį, kaip netinkamus. Iš policijos pareigūno parodymo ir trečiojo asmens I. Z. paaiškinimų galima nustatyti, kad ginčo automobilis nebuvo patekęs į eismo įvykį, tad nebuvo jame ir apgadintas, tačiau buvo rakteliai, automobilis buvo važiuojantis. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad atsiimant ginčo automobilį trečiojo asmens UAB „Elrosta“ vadovas O. S. nurodė, kad dėl automobilio pretenzijų neturi. Darytina išvada, kad atsiimant automobilį jau turėjo būti pastebėti vėliau paties nurodytus gedimus, t. y. dėl vairo traukės defekto, vairas turėjo stovėti ne tiesiai, dėl sugedusių pakabos aukščio daviklių, prietaisų skydelyje turėjo šveisti įspėjamieji ženklai, tačiau atsiimant automobilį apie šiuos pažeidimus nebuvo nurodyta, priešingai, pretenzijų neturėjo. Be to, byloje pateiktuose fotonuotraukoje nurodoma skirtinga automobilio rida apžiūros metu UAB „Mototoja“: pvz. t. 1, el. b. l. 16 esančioje fotonuotraukoje rida nurodoma 196880 km., t. 1, el. b. l. 22, rida nurodoma, 2016-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje, serija MOT, Nr. 08842, rida nurodoma 197220; 2016-10-05 PVM sąskaitoje faktūroje, serija MOT, Nr. 089518, automobilio rida nurodoma 198529. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad su ieškovės nurodomais gedimais automobilis galėjo būti eksploatuojamas, todėl nėra jokių duomenų, kad minėti gedimai negalėjo būti ir iki to laiko, kai automobilis buvo priverstinai nuvežtas atsakovės.

27Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų – netinkamų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, suteikiant priverstinio automobilio nugabenimo paslaugą, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismo vertinimu. ieškovės reikalavimai grindžiami prielaidomis, tačiau jos nesudaro pagrindo laikyti atsakovės veiksmus neteisėtais ir priteisti nuostolius (CPK 178 straipsnis).

28Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

29CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 21 punktas).

30Ieškovė reikalauja atlyginti žalą pagal sudarytą sąmatą, išrašytas sąskaitas 453,13 Eur bei 108 Eur besąlyginė išskaita. Teismas nurodo, kad 453,13 Eur suma grindžiama rytiniais įrodymais, sąskaitomis, sąmatomis. Dėl automobilio gedimų 453,13 Eur suma buvo išmokėta UAB „Mototoja“, kaip paslaugas suteikusiam asmeniui, tuo tarpu 108 Eur suma nėra sumokėta. Darytina išvada, kad pagal pateiktus duomenis ieškovė šiuo metu yra patyrusi tik 453,13 Eur sumą. Ieškovės nurodomi darbai galimai buvo atlikti trečiojo asmens automobiliui, tačiau neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, ši suma (453 Eur), negali būti priteisiama iš atsakovės ieškovui.

31Dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

32CK 6.247 straipsnyje teigiama, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Toks priežastinio ryšio apibūdinimas teisės doktrinoje vadinamas „lanksčiu“ (angl. flexible) priežastiniu ryšiu. Pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintele žalos atsiradimo priežastis, tačiau teismas, vertindamas visas aplinkybes ir priežastis, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Ši CK nuostata, apibūdinanti priežastinį ryšį, leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teisėtus pažeidėjo ir nukentėjusiojo interesus, ir kad civilinės atsakomybės taikymo tikslais nereikalaujama, jog atsakingo asmens veiksmai būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka įrodyti, kad atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis.

33Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, kad būtų galim pripažinti esant priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovės veiksmų, t. y. ieškovė neįrodė, kad tarp kilusių nuostolių ir atsakovės suteiktos paslaugos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, kad atsakovės veiksmai sudarė sąlygas nuostoliams atsirasti ir pan.

34Ieškovei neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

35Teismas nurodo, kad asmens kreipimasis į teismą nelaikytinas piktnaudžiavimu, todėl prašymas dėl baudos skysimo pagal CPK 95 straipsnį atmestinas.

36Bylinėjimosi išlaidos.

37Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo spendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

38Pagal bylos duomenis atsakovė patyrė 1100 Eur (t. 1, el. b. l. 56, 80) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl jos priteistinos iš ieškovės atsakovei.

39Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 35,76 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

Nutarė

41ieškinį atmesti.

42Priteisti iš ieškovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per If P&C Insurance AS filialą, juridinio asmens kodas 302279548, atsakovei UAB „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, 1100 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

43Priteisti valstybei iš ieškovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per If P&C Insurance AS filialą, juridinio asmens kodas 302279548, 35,76 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

44Prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

45Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovas prašė priteisti 561,13 Eur turtinės žalos atlyginimo, procesines... 5. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 6. Ieškovė dubliku prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagal prisiimtus... 7. Atsakovė tripliku prašo ieškinį atmesti. Paaiškina, kad nuo automobilio... 8. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu prašo... 9. Daugiau atsiliepimų į ieškinį negauta.... 10. Teismas... 11. ieškinys atmestinas.... 12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. ( -... 13. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo A. I. padarė administracinį... 15. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir nurodytam teisminiam reglamentavimui... 16. Nagrinėjamu atveju ginčas šioje byloje kilo iš subrogacijos teisinių... 17. Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti yra būtina nustatyti... 18. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.... 19. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246... 20. Šiuo atveju Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir... 21. Ieškovei teigiant, kad buvo pažeistos atsakovės prisiimtos pareigos, šias... 22. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Mototoja“ darbuotojas D.... 23. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. A., nurodė, kad jis dirba... 24. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. Z. teismo posėdžio metu nurodė,... 25. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra... 26. Pirmiausia pastebėtina, kad liudytoju apklaustas serviso darbuotojas... 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė leistinomis... 28. Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.... 29. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 30. Ieškovė reikalauja atlyginti žalą pagal sudarytą sąmatą, išrašytas... 31. Dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.... 32. CK 6.247 straipsnyje teigiama, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 33. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, kad būtų galim pripažinti... 34. Ieškovei neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys... 35. Teismas nurodo, kad asmens kreipimasis į teismą nelaikytinas... 36. Bylinėjimosi išlaidos.... 37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 38. Pagal bylos duomenis atsakovė patyrė 1100 Eur (t. 1, el. b. l. 56, 80)... 39. Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 35,76 Eur pašto išlaidų, kurios... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270... 41. ieškinį atmesti.... 42. Priteisti iš ieškovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą... 43. Priteisti valstybei iš ieškovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje... 44. Prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...