Byla e2A-722-370/2018
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liumeksis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2412-275/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liumeksis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus parkai“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Liumeksis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į 88 procentus rekonstruojamo pastato, esančio Maironio g. 2, Vilniuje, unikalus Nr. 1096-0018-1011, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad 1993 m. gruodžio 27 d. UAB „Liumeksis“ ir UAB „Vilniaus parkai“ sudarė vasaros kavinės ir prekybinio kiosko, esančių Sereikiškių parke (dabartinis pavadinimas „Bernardinų sodas“), Maironio g. 2, Vilniuje, nuomos sutartį, vėlesniais susitarimais šalys pratęsė patalpų nuomos terminą iki 2100 m. gegužės 21 d. 2002 m. sausio 20 d. ieškovės nuomojamuose pastatuose kilo gaisras, kurio metu sudegė ieškovės nuomojami: pastatas kavinė – šašlykinė ir pastatas – kioskas. 2008 m. kovo 26 d. šalys sudarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtą jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir JVS), kuria susitarė kooperuodamosis ir bendrai veikdamos, rekonstruoti du ieškovės nuomojamus bei vieną ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą, esančius Maironio g. 2, Vilniuje. 2010 m. gruodžio 30 d. šalys Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Atitinkamai, nuo šios datos buvo pradėta įgyvendinti JVS. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 28 d. išdavė leidimą rekonstruoti pastatą. Pastatų rekonstrukcijos techninio projekto rengimo išlaidos preliminariais skaičiavimais sudarė 200 000 Eur ir šias išlaidas savo lėšomis padengė ieškovė. 2015 m. balandžio 8 d. sutartyje šalys susitarė, jog atsižvelgiant į JVS nustatytas sąlygas, šalių įnašus bei parengtus pastato projektinius sprendinius ieškovė nuosavybės teise valdys 88 proc. patalpų dalį, o atsakovė 12 proc. patalpų dalį. Išsprendusi rekonstrukcijos darbų finansavimo klausimą bei gavusi visus būtinus leidimus ir pritarimus ieškovė 2015 m. gruodžio 1 d. statybos rangos sutarčių pagrindu pradėjo vykdyti statybvietėje pastatų rekonstrukcijos darbus. Ieškovės iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlikti nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kurių duomenimis, rekonstruojamo pastato baigtumas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarė penkiasdešimt vieną procentą; 2017 m. spalio 2 d. pastato vidutinė vertė sudarė 719 000 Eur, o jo baigtumas - 64 proc. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo padėtimi ir teisėmis bei pažeidžia ieškovės interesus. Atsakovė į pastato rekonstrukciją nėra įnešusi jokių piniginių lėšų, tačiau prisidengdama viešuoju interesu siekia nuginčyti visas su ieškove sudarytas sutartis bei panaikinti bet kokias ieškovės teises į ginčo pastatą ir tokiu būdu neteisėtai pasipelnyti ieškovės sąskaita.

103.

11Atsakovė UAB „Vilniaus parkai“ su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad nėra jokio įstatyme nustatyto pagrindo ir jokio sandorio tariamai nuosavybės teisei į ginčo pastatą įregistruoti. Atsakovė nėra išreiškusi valios perleisti jai nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą. Ieškovė neteisėtai, nederindama su atsakove ir nepaisydama draudimo atlikti statybos darbus, atliko atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų rekonstrukciją, joks naujas statinys šiuo atveju nebuvo pradėtas statyti, joks naujas statinys nebuvo sukurtas; atlikta rekonstrukcija ir statytojo statusas nėra pagrindas perleisti ginčo pastatą ieškovei. UAB „Vilniaus parkai“ vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įmonė įsteigta tenkinti viešuosius interesus, prižiūrėti Bernardinų sodą, kuriame yra ginčo pastatai, ir kitus Vilniaus miesto parkus, todėl atsakovės turtas laikytinas viešajam interesui tenkinti skirtu turtu. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti 3 procentai atliktų statybos darbų. Jokių kitų įrašų, jog ieškovė atliko didesnį procentą statybos darbų – neįregistruota. Ieškovė apie atsakovės ketinimą nutraukti JVS ir nuomos sutartį žinojo jau 2015 m., nepaisant to, nieko nederindama su atsakove, sąmoningai toliau tęsė neteisėtus statybos darbus, siekdama prestižinėje Vilniaus miesto vietoje valstybinės žemės sklype neteisėtai pastatyti pastatą, į kurio nuosavybę vėliau galėtų pretenduoti.

124.

13Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė atmesti ieškovės reikalavimus. Pastatas kaip ir kiti statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Vilniaus parkai“ ir atsakovė su ieškove nėra sudariusios jokio galiojančio sandorio dėl pastato nuosavybės teisių perleidimo, ypač, atsižvelgiant į tai, kad tiek 2008 m. JVS, tiek 2015 m. sutartis, kuriomis ieškovė remiasi grįsdama patikslintą ieškinį, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu yra pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, t. y. šios nebegaliojančios sutartys negali būti materialinių teisinių pasekmių atsiradimo pagrindu. Be to, pastato rekonstrukcija nėra naujo daikto pagaminimas / sukūrimas. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-1489-728/2017 įsiteisėjusia 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, yra uždraudęs ieškovei vykdyti bet kokius statybos ir rekonstrukcijos darbus žemės sklype, Maironio g. 2, Vilniuje, kuriame yra ginčo pastatas. Savivaldybė kaip vienintelė atsakovės akcininkė nėra priėmusi jokio sprendimo dėl pastato nuosavybės teisių perleidimo ieškovei, todėl tokio veiksmo atlikimas akivaizdžiai prieštarautų ne tik atsakovės, bet ir savivaldybės valiai. Ne atsakovė, kaip deklaratyviai nurodoma patikslintame ieškinyje, o pati ieškovė elgiasi nesąžiningai, atlikdama pastato rekonstrukcijos darbus žinodama atsakovės ketinimus nutraukti JVS ir esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

162.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

183.

19Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. balandžio 8 d. sutartimi susitarė, jog, atsižvelgiant į šalių 2008 m. kovo 26 d. sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje nustatytas sąlygas, šalių įnašus bei parengtus projektinius sprendinius, ieškovė nuosavybės teise valdys 88 procentus patalpų, o atsakovė – 12 procentų. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, tenkino ieškovės UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovei UAB „Liumeksis“ ir pripažino UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Liumeksis“ 2008 m. kovo 26 d. jungtinės veiklos sutartį ir ją papildančią 2015 m. balandžio 8 d. sutartį negaliojančiomis. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į dalį pastatų, nes nuosavybės teisės pripažinimo pagrindu ieškovė nurodo tarp šalių sudarytas sutartis, kurios minėtu teismo sprendimu yra panaikintos. Tai, kad tarp šalių buvo sudaryta ir kitų sutarčių, kurios nėra panaikintos, nėra reikšminga byloje pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą.

204.

21Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinio pagrindu nurodė ir tai, kad ieškovė statybos darbus atliko laikydamasi JVS ir ją papildančio susitarimo nuostatų, kurios statybos metu buvo galiojančios, todėl ieškovei turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo pastatą vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 4 punktu, t. y. jai pagaminus naują daiktą. Teismas nustatė, kad ieškovės iniciatyva buvo atlikti nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kurių duomenimis, rekonstruojamo pastato baigtumas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarė penkiasdešimt vieną procentą; 2017 m. spalio 2 d. pastato baigtumas sudarė 64 proc. Teismas sprendė, kad dalies pastato rekonstravimas negali būti vertinamas kaip naujo daikto sukūrimas. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos protokolai, susirašinėjimai), patvirtina, jog atsakovės valia buvo rekonstruoti pastatą, tačiau ne atstatyti iš naujo. Sutikimas rekonstruoti pastatą, nėra sutikimu pastatyti pastatą iš naujo. Ieškovė nurodė, kad turėjo išlaidų pastatų rekonstrukcijos techninio projekto rengimui, jas padengė, dėl atliktų statybos darbų taip pat turėjo išlaidų, tačiau tai leidžia daryti išvadą, jog pastatui buvo parengtas ir vykdomas rekonstrukcijos projektas, o naujam pastatui statyti ieškovė neturėjo leidimo ir jo nestatė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pastatė naują pastatą ir dėl to jai atsirado nuosavybės teisė į šį pastatą. Tai, kad ieškovė turėjo išlaidų, rekonstruodama atsakovei priklausantį pastatą, nėra pagrindu jai pripažinti nuosavybės teisę į tam tikrą dalį pastato. Ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti jai išlaidas, turėtas atsakovei priklausančio pastato pagerinimui, todėl nėra tikslinga nagrinėti aplinkybę, kokias išlaidas turėjo ieškovė, vykdydama JVS pagal gautą statybos leidimą.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

241.

25Ieškovė UAB „Liumeksis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, t. y. pripažinti ieškovės UAB „Liumeksis“ nuosavybės teisę į 88 procentus rekonstruojamo pastato, esančio Maironio g. 2, Vilniuje, unikalus Nr. 1096-0018-1011; pripažinti UAB „Vilniaus parkai“ direktorės J. L. dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu; iškviesti liudytojus A. R., V. G.; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2611.1.

27Dėl procesinių pažeidimų. Siekiant išsiaiškinti tikruosius sutarčių šalių ketinimus ir nustatyti objektyvią tiesą byloje, ieškovė prašė pripažinti atsakovės direktorės dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu bei iškviesti liudytojus, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Tik atsakovės valdymo organai, o ne atstovas (advokatas) gali paaiškinti tikruosius atsakovės ketinimus. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo iškviesti liudytojus, nepagrįstai suvaržė apeliantės įrodinėjimo galimybes bei nesudarė sąlygų tinkamam bei teisingam bylos išnagrinėjimui. Prašymą iškviesti liudytojus pirmosios instancijos teismas atmetė formaliai, todėl apeliaciniu skundu prašymas dėl minėtų liudytojų iškvietimo yra teikiamas pakartotinai, prašant apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2811.2.

29Dėl rekonstrukcijos ir naujo daikto sukūrimo santykio. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog dalies ginčo pastato rekonstravimas negali būti vertinamas kaip naujo daikto sukūrimas, padarė klaidingą ir kasacinio teismo išaiškinimams prieštaraujančią išvadą, nes pagal CK 4.47 straipsnio 4 ir 12 punktus statinys kaip nekilnojamasis daiktas gali būti sukuriamas tiek naujos statybos, tiek esamo daikto rekonstrukcijos būdu. Rekonstrukcija, kurios metu iš esmės yra pagerinamas daiktas (pastatas), laikytina nauja statyba ir mokestine prasme. Ieškovė iš esmės pagerino pastatą ir sukūrė kokybiškai naują daiktą, ir tai yra pakankamas pagrindas ieškovės nuosavybės teisei atsirasti. Be to, kadastriniai matavimai, kuriuose nustatytas 51 proc. pastato baigtumas, buvo atlikti ieškovei nežinant apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

3011.3.

31Dėl JVS pagrindu įvykdytų įsipareigojimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių buvo pripažintos negaliojančiomis 2008 m. kovo 26 d. JVS ir 2015 m. balandžio 8 d. ją papildanti sutartis. Tačiau 2015 m. balandžio 8 d. susitarimas dėl 2008 m. kovo 26 d. sutarties ir 2010 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutarties galiojimo nėra pripažintas negaliojančiu; šio susitarimo 2 punkte patvirtinama, kad ieškovė tinkamai ir laiku vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir atsakovė pretenzijų neturi. Turėdama atsakovės patvirtinimą, ieškovė pagrįstai manė, kad JVS galioja ir laikydamasi jos nuostatų vykdė statybos darbus, todėl turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius. Pagal kasacinio teismo praktiką ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialinius (faktinius) padarinius.

3211.4.

33Dėl apeliantės pripažinimo statytoju. Ieškovė yra ginčo pastato statytoja, nes yra sudariusi pastatų bei žemės sklypo nuomos / subnuomos sutartis, kurios nėra nuginčytos; tarp šalių buvo sudaryta JVS ir ją patikslinanti sutartis, kuriomis susitarta dėl bendros veiklos rekonstruojant statinius ir statinio nuosavybės dalių paskirstymo; ieškovė gavo visus leidimus, pritarimus, atliko būtinus paruošiamuosius darbus ir gavo statybas leidžiantį dokumentą – leidimą, galiojantį iki 2023 m. lapkričio 28 d.; ieškovė išimtinai savo lėšomis atliko rekonstrukcijos, o vėliau statybos konservavimo darbus. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004 išaiškinimus, ieškovės atlikta rekonstrukcija pripažintina naujo statinio sukūrimu bei net ir pripažinta negaliojančia 2015 m. balandžio 8 d. sutartis dėl JVS pakeitimo bei galiojantis 2015 m. balandžio 8 d. susitarimas sukuria teisines pasekmes.

3411.5.

35Dėl atsakovės nuosavybės teisės turinio. Skundžiamu sprendimu sukuriama tokia teisinė situacija, kuomet paneigiama teisėto statytojo, ieškovės, teisė į nuosavybę, tuo pačiu suteikiama teisė atsakovei į kokybiškai naują pastatą, į kurio rekonstrukciją atsakovė neinvestavo jokių lėšų, t. y. atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita.

3611.6.

37Dėl atsakovės valios atlikti rekonstrukciją ir žinojimo apie atliekamą rekonstrukciją. Ieškovei bebaigiant rekonstrukcijos darbus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių JVS ir ją papildanti sutartis buvo pripažintos negaliojančiomis dėl notarinės formos nesilaikymo, o ne dėl to, kad JVS atsakovei buvo nenaudinga. Atsakovė buvo suinteresuota ginčo pastato rekonstrukcija ir tai atitiko atsakovės valią, tai patvirtina nuolatinis šalių bendradarbiavimas, tai, kad 2013 m. lapkričio 28 d. ieškovei buvo išduotas statybos leidimas, kurį išdavė vienintelė atsakovės akcininkė – Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat kitoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-2536/2013) nurodytos faktinės aplinkybės (prašyme dėl nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pagrindžia, kad atsakovė buvo itin suinteresuota JVS vykdymu, įskaitant ginčo pastatų rekonstrukciją bei ginčo pastato nuosavybės dalies perleidimą.

382.

39Atsakovė UAB „Vilniaus parkai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4012.1.

41Dėl procesinių pažeidimų. Ieškovė nenurodo aplinkybių, dėl ko yra būtinas žodinis procesas ir kokias konkrečiai bylai svarbias aplinkybes gali paliudyti nurodomi asmenys. Sutarčių pasirašymo aplinkybės nėra svarbios bylos nagrinėjimo kontekste, kadangi sutartys jau pripažintos negaliojančiomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokias kitas svarbias bylai aplinkybes gali patvirtinti minėti asmenys. Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės prašymą. Žodinis bylos nagrinėjimo skyrimas siekiant apklausti minėtus asmenis iš esmės prieštarautų bylų nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje esmei, pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

4212.2.

43Dėl rekonstrukcijos ir naujo daikto sukūrimo. Nėra jokių įstatymo įtvirtintų pagrindų pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovei priklausantį pastatą. Ieškovė neįgijo jokių nuosavybės teisių į ginčo pastatus, tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, tokios valios atsakovė neišreiškė, neturi ir niekada neturėjo ketinimų perleisti ginčo turto ieškovei. Be to, nagrinėjamu atveju joks naujas daiktas nebuvo sukurtas, ieškovė neteisėtai, nederindama su atsakove ir nepaisydama draudimo atlikti statybos darbus, atliko atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų rekonstrukciją, joks naujas statinys šiuo atveju nebuvo pradėtas statyti, nebuvo sukurtas. Atlikta rekonstrukcija ir statytojo statusas nėra pagrindas perleisti ginčo pastatą ieškovei. Be to, atsakovės turtas laikytinas viešajam interesui tenkinti skirtu turtu. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 3 procentai atliktų statybos darbų, jokių kitų įrašų apie didesnį procentą atliktų statybos darbų neregistruota. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad teisėtai rekonstravo didesnį procentą pastato – byloje nėra statybų priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad iš neteisės negimsta teisė, apeliantės argumentai apie statybos darbus ir tariamai atliktas investicijas nepagrįsti, kadangi pati statyba neteisėta, atlikta po JVS ir 2015 m. balandžio 8 d. sutarties nutraukimo, pažeidžiant teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4412.3.

45Dėl JVS pagrindu neva įvykdytų įsipareigojimų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad niekinių sutarčių pagrindu ieškovės keliami reikalavimai negali būti tenkinami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-89-378/2016 aiškiai pasakė, kad niekinis sandoris jokių teisinių pasekmių nesukuria, toks sandoris neegzistuoja. Vienintelis klausimas, kuris gali būti sprendžiamas, tai restitucija, tačiau toks reikalavimas šioje byloje nekeliamas.

4612.4.

47Dėl ieškovės pripažinimo statytoju. Statytojo statusas nesukuria nuosavybės teisių be išreikštos daikto savininko valios; nuomos sutarties pagrindu nuosavybė neatsiranda; ieškovė reikalavimą kildino iš negaliojančios sutarties, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad kiti reikalavimai reikšmės bylai neturi. Atsakovė jokių nuosavybės teisių ieškovei neperdavė ir neketina perduoti, statytojo statusas nesuteikia nuosavybės teisių į pastatus, nes statytojo teises įstatymas leidžia įgyvendinti ir neturint nuosavybės teisių. Ieškovės minimos nuomos ir subnuomos sutartys su ieškove yra nutrauktos. Apie atsakovės ketinimą nutraukti JVS ieškovė žinojo 2015 m.

4812.5.

49Dėl atsakovės nuosavybės teisių turinio. Ieškovės argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo apeliacinėje instancijoje nenagrinėtini, nes toks reikalavimas nebuvo keltas ir įrodinėtas ieškinyje, be to, pats ieškovės reikalavimas kildinamas iš niekinių sutarčių, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikytinas: ieškovės vykdomos statybos buvo neteisėtos; ieškovė neįrodė, kad atsakovės padėtis pagerėjo; ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas.

5012.6.

51Dėl atsakovės valios atlikti rekonstrukciją ir žinojimo apie atliekamą rekonstrukciją. Ieškovė daugelį metų žemės sklype veiklos nevykdė, rekonstrukcijos projekto ar statybos darbų su atsakove nederino. Jau 2015 m. ieškovė žinojo apie atsakovės sprendimą nutraukti sutartis, tačiau skubiai pradėjo statybos darbus.

5213.

53Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5413.1.

55Dėl procesinių pažeidimų. Apeliantė nepagrindė prašymo į bylą iškviesti liudytojus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo tokį prašymą patenkinti. Deklaratyvus nurodymas, kad kviestini liudytojai gali padėti atskleisti JVS ir 2015 m. sutarties sudarymo tikruosius ketinimus bei tikslus, kai minėtos sutartys ieškinio padavimo metu jau buvo pripažintos negaliojančiomis kitame teismo procese, negalėjo būti laikomas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 190 straipsnio reikalavimų išpildymu. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo nė vienos minėtų sutarčių sudarymo ar vykdymo aplinkybės, kurios, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė ar negalėjo nurodyti atsakovės atstovas. Apeliantė nenurodė nė vienos išimtinės aplinkybės, kodėl šiuo atveju turėtų būti nukrypstama nuo bylos nagrinėjimo rašytiniu procesu principo.

5613.2.

57Dėl rekonstrukcijos ir naujo daikto sukūrimo santykio. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nesirėmė nei kasacinio teismo praktika dėl statinio rekonstrukcijos, nei apeliaciniame skunde nurodomu CK 4.47 straipsnio 12 punktu, t. y. apeliantė ieškinio reikalavimus grindė tik CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatomis, todėl apeliantė neturi teisės remtis kitais nuosavybės teisių įgijimo pagrindais apeliacinės instancijos teisme, kitaip būtų neteisėtai išplėstos bylos nagrinėjimo (taip pat ir apeliacijos) ribos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas CK 4.47 straipsnio 4 punkto reglamentavimą, kuriuo ieškinyje ir rėmėsi apeliantė, pagrįstai konstatavo, jog naujo daikto sukūrimu šiuo konkrečiu atveju negali būti laikoma dalies pastato rekonstrukcija. Be to, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus naujam statiniui ir statinio rekonstravimui yra išduodami skirtingo turinio statybą leidžiantys dokumentai; todėl leidimu, kuris leido atlikti tik pastato rekonstrukcijos statybos darbus, joks naujas daiktas negalėjo būti sukurtas, kadangi tai neatitiktų leidimu suteiktų statytojo teisių apimties.

5813.3.

59Dėl JVS pagrindu įvykdytų įsipareigojimų. Apeliantė teigdama, kad nebegaliojančios JVS ir 2015 m. sutartis yra sandoriai, suteikiantys teisę apeliantei reikalauti nuosavybės teisių į dalį pastato patalpų, ignoruoja faktą, kad teisei bei jos tikslams prieštaraujančio rezultato siekimas negali sukurti teisėtų lūkesčių, kad tokie siekiai bus ginami įstatymo. Pastatas kaip ir kiti statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Vilniaus parkai“ ir atsakovė su apeliante nėra sudariusios jokio šiuo metu galiojančio sandorio dėl pastato nuosavybės teisių perleidimo, ypač, atsižvelgiant į tai, kad tiek 2008 m. JVS, tiek 2015 m. sutartis, kuriomis apeliantė remiasi grįsdama patikslintą ieškinį, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu yra pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (nesilaikyta privaloma notarinė forma), t. y. šios nebegaliojančios sutartys negali būti materialinių teisinių pasekmių (nuosavybės teisių) atsiradimo pagrindu. Nors apeliantė nuolat akcentuoja, kad atsakovė neva neteisėtai ir dėl apeliantės atliktų investicijų gavo naudos dėl pastato rekonstrukcijos, tačiau byloje nereiškė jokių reikalavimų dėl restitucijos ar nepagrįsto praturtėjimo taikymo (į bylą apskritai nebuvo teikti įrodymai apie atliktų investicijų dydį), siekiant apeliantę sugrąžinti į pradinę padėtį.

6013.4.

61Dėl apeliantės pripažinimo statytoju. Apeliantė šioje byloje nėra įrodžiusi, jog pastato rekonstrukciją vykdė teisėtai. Apeliantė negali būti laikoma sąžiningu ir teisėtu statytoju vien dėl to, kad jai buvo išduotas leidimas ir / ar apeliantė nuomojasi pastatą / jo užimamą žemės sklypą nesant teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais išreikštos atsakovės valios perduoti apeliantei dalį nuosavybės teisių į pastatą. Apeliantė neįgijo ir negalėjo įgyti jokių reikalavimo teisių į pastatą – tai, kad nepaisant JVS pripažinimo negaliojančia ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių tęsti rekonstrukcijos darbus, apeliantė tariamai toliau darė investicijas į pastato rekonstrukciją, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantę teisėtu statytoju ar juolab be atsakovės valios perleisti apeliantei nuosavybės teises į dalį pastato patalpų. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien JVS ir 2015 m. sutarties pripažinimas negaliojančiomis buvo ir yra pakankamas teisinis pagrindas ieškiniui atmesti, kadangi jokie kiti teisėti pagrindai, kuriais remiantis apeliantė galėtų pretenduoti į atsakovės nuosavybę, neegzistuoja.

62IV.

63Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6414.

65Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

66Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos ir naujų įrodymų

6715.

68Apeliantė, motyvuodama siekiu išsiaiškinti tikruosius sutarčių šalių ketinimus ir nustatyti objektyvią tiesą byloje, prašo pripažinti atsakovės direktorės J. L. dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu, iškviesti liudytojus ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad UAB „Vilniaus parkai“ direktorės parengtas sprendimo dėl atsakovės likvidavimo projektas, 2018 m. sausio 12 d. aiškinamasis raštas bei teisminių procesų apžvalga (pateikiami kartu su apeliaciniu skundu), patvirtina J. L. aukštąjį ekonominį ir teisinį išsilavinimą, todėl kyla pagrįsta abejonė, kaip toks asmuo sutartis galėjo pasirašyti suklydimo įtakoje, todėl siekiant nustatyto objektyvią tiesą, būtina jos dalyvavimą pripažinti būtinu. Pirmosios instancijos teismas netenkinęs tokio prašymo, nepagrįstai suvaržė apeliantės įrodinėjimo galimybes bei nesudarė sąlygų tinkamam bei teisingam bylos išnagrinėjimui.

6916.

70Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

7117.

72Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka vien dėl atsakovo direktorės bei liudytojų apklausos, siekiant išsiaiškinti tikruosius sutarčių šalių ketinimus, esant įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimui dėl tų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nesudaro pagrindo spręsti dėl tokio prašymo tenkinimo būtinybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme byla žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta tinkamai bei išsamiai, ieškovės prašymai kviesti liudytojais aukščiau paminėtus asmenis jau buvo išnagrinėti bei atmesti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nemano, kad šių asmenų liudijimai gali turėti įtakos nustatytoms faktinėms ginčo aplinkybėm, todėl šių prašymų irgi netenkina. Apeliantė iš esmės skunde neginčija teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, o kelia įrodymų vertinimo klausimus.

7318.

74Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, nes šie įrodymai nepatvirtina arba nepaneigia jokių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui.

75Dėl ginčo esmės

7619.

77Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Liumeksis“ ir atsakovė UAB „Vilniaus parkai“ 1993 m. gruodžio 27 d. sudarė vasaros kavinės ir prekybinio kiosko, esančių Sereikiškių parke (dabartinis pavadinimas „Bernardinų sodas“), Maironio g. 2, Vilniuje, nuomos sutartį, vėlesniais susitarimais šalys pratęsė patalpų nuomos terminą iki 2100 m. gegužės 21 d. 2002 m. sausio 20 d. ieškovės nuomojamuose pastatuose kilo gaisras, kurio metu sudegė ieškovės nuomojami: pastatas kavinė – šašlykinė ir pastatas – kioskas. 2002 m. birželio 28 d. šalys sudarė valstybinės žemės subnuomos sutartį. 2008 m. kovo 26 d. šalys sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kooperuodamosis ir bendrai veikdamos, rekonstruoti du ieškovės nuomojamus bei vieną ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą, esančius Maironio g. 2, Vilniuje. 2015 m. balandžio 8 d. sutartyje šalys susitarė, jog, atsižvelgiant į JVS nustatytas sąlygas, šalių įnašus bei parengtus pastato projektinius sprendinius, ieškovė nuosavybės teise valdys 88 proc. patalpų dalį, o atsakovė 12 proc. patalpų dalį. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 88 procentus rekonstruojamo pastato, ieškinį grindė šalių sudarytomis pastatų nuomos ir žemės subnuomos sutartimis; JVS bei ją patikslinančiu susitarimu dėl statinio nuosavybės dalių paskirstymo; tuo, kad ieškovė atlikusi paruošiamuosius darbus gavo statybą leidžiantį dokumentą – leidimą; bei išimtinai savo lėšomis atliko pastato rekonstrukcijos, o vėliau ir statybos konservavimo darbus.

7820.

79Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių 2008 m. kovo 26 d. jungtinės veiklos sutartis bei 2015 m. balandžio 8 d. susitarimas pripažinti negaliojančiais, t. y. ieškovė ieškinį grindžia panaikintomis sutartimis, bei tuo pagrindu, kad dalies pastato rekonstravimas negali būti vertinamas kaip naujo daikto sukūrimas.

8021.

81Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė skunde nurodo, kad ieškovė tinkamai vykdė JVS įsipareigojimus, todėl turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius; ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialinius padarinius, kadangi net ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti. Ieškovės atlikta rekonstrukcija pripažintina naujo pastato sukūrimu. Palikus galioti ginčijamą sprendimą, atsakovė be teisinio pagrindo įgytų rekonstruotą pastatą, t. y., nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams.

8222.

83Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnis).

8423.

85Ieškovė ieškinyje teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015 nurodė, jog jungtinės veiklos sutarties atveju, yra dviejų teisinių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sutaptis – nustatytų tiek CK 4.47 straipsnio 1 punkte (pagal sandorius), tiek ir CK 4.47 straipsnio 4 punkte (pagaminant naują daiktą), kurią lemia specifinis teisinių santykių, kylančių tokios sutarties pagrindu, pobūdis.

8624.

87Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų.

8825.

89Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino abu ieškovės nurodomus nuosavybės atsiradimo teisinius pagrindus. Šiuo atveju, esminė aplinkybė yra tai, kad 2008 m. kovo 26 d. jungtinės veiklos sutartis bei 2015 m. balandžio 8 d. ją papildantis susitarimas, t. y. sandoriai, kurių pagrindu ieškovė kildina savo nuosavybės teisės atsiradimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016 buvo pripažinti negaliojančiais. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į dalį pastatų, negaliojančių sutarčių pagrindu. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliantė nekvestionuoja.

9026.

91Kaip minėta, apeliantė nurodo, kad jos atlikta rekonstrukcija pripažintina nauja pastato statyba, ji tinkamai vykdė JVS įsipareigojimus, todėl turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius.

9227.

93Kaip minėta, vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas statybos procese, t. y. pastatant naują statinį. Apeliantė teisi teigdama, kad statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai). Pagal ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį – statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), t. y. yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Tačiau įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso padarinyje, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2009; 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Statybų teisėtumas būtinas tiek statant naują daiktą, tiek rekonstrukcijos procese.

9428.

95Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktus jos iniciatyva atliktus nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, kurių duomenimis rekonstruojamo pastato baigtumas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarė 51 procentą, o 2017 m. spalio 2 d. – 64 procentus, padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju dalies pastato rekonstravimas negali būti vertinamas, kaip naujo daikto sukūrimas. Nes, kaip minėta, jungtinės veiklos sutarties atveju, yra dviejų teisinių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sutaptis, todėl nagrinėjamu atveju, esant negaliojančiam susitarimui, kurio pagrindu rekonstrukcijos darbus vykdė ieškovė, nėra teisinio pagrindo neužbaigtos rekonstrukcijos pripažinti naujo daikto sukūrimu ir pagrindu nuosavybės teise atsirasti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančiais Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, įregistruotas ginčo pastato baigtumas – 3 procentai.

9629.

97Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Liumeksis“ prašymas dėl proceso atnaujinimo minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje, kurioje priimtas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas už akių, atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Liumeksis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, pastarąją paliko nepakeistą, bei pasisakė, kad konstatavus sandorio negaliojimą, turi būti sprendžiama dėl restitucijos tarp šalių taikymo. Tokį klausimą teismas sprendžia ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad byloje nebuvo duomenų apie tai, jog pareiškėja bent iš dalies buvo įvykdžiusi jungtinės veiklos sutartį, todėl šis klausimas liko neišspręstas. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso pareiškėjos nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu, nes pareiškėja gali apginti savo teises kitu būdu, inicijuodama savarankišką procesą prieš ieškovę dėl restitucijos taikymo ir jos investuotų lėšų į ieškovės turtą atlyginimo, pagrindusi šių lėšų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

9830.

99Atsižvelgdama į tokį kasacinio teismo išaiškinimą, bylos duomenis, jog apeliantė, nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo ir neįrodinėjo išlaidų, turėtų atsakovei priklausančio pastato pagerinimui, todėl šiuo ir kitais klausimais, susijusiais su jungtinės veiklos sutarties vykdymo pasekmėmis, nėra pagrindo pasisakyti.

10031.

101Kaip minėta, apeliacinio proceso metu byla nėra nagrinėjama iš naujo. Apeliantė nenurodo pirmosios instancijos teismo netinkamo materialinės teisės normų taikymo, iš esmės kvestionuoja teismo atliktą įrodymų vertinimo tinkamumą, tačiau nenurodo, kokias įrodymų vertinimo klaidas pirmosios instancijos teismas atliko. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, o vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei nagrinėjamoje byloje siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai.

10232.

103Šalys turi pareigą teikti tik tuos argumentus, reikalavimus ir (ar) atsikirtimus bei įrodymus, kurie turi reikšmės bylai, t. y. patvirtinančius arba paneigiančius įrodinėjamą poziciją, bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atitinkamai, ir teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti absoliučiai dėl kiekvieno argumento; teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį argumentą, tačiau neturi pareigos detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

10433.

105Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

106Dėl procesinės bylos baigties

10734.

108Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nustatė bei ištyrė teisiškai reikšmingus faktus, tinkamai taikė nagrinėjam klausimui aktualias materialines teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas.).

109Dėl bylinėjimosi išlaidų

11035.

111CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

11236.

113Atsakovė pateikė prašymą dėl 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (8.11. punktas (1,3 x 850,8 Eur (2017 m. III ketv. bruto darbo užmokestis) = 1106,4 Eur), todėl atsakovei iš apeliantės UAB „Liumeksis“ priteistina 1106 Eur bylinėjimosi išlaidų.

114Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Nutarė

115Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

116Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liumeksis“ (j. a. k. 122209854) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus parkai“ (j. a. k. 120185194) 1106 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Liumeksis“... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 1993 m. gruodžio 27 d. UAB „Liumeksis“ ir UAB „Vilniaus... 10. 3.... 11. Atsakovė UAB „Vilniaus parkai“ su ieškovės reikalavimais nesutiko.... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė atmesti ieškovės... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 2.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 18. 3.... 19. Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. balandžio 8 d. sutartimi susitarė, jog,... 20. 4.... 21. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinio pagrindu nurodė ir tai, kad... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 24. 1.... 25. Ieškovė UAB „Liumeksis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 26. 11.1.... 27. Dėl procesinių pažeidimų. Siekiant išsiaiškinti tikruosius sutarčių... 28. 11.2.... 29. Dėl rekonstrukcijos ir naujo daikto sukūrimo santykio. Pirmosios instancijos... 30. 11.3.... 31. Dėl JVS pagrindu įvykdytų įsipareigojimų. Vilniaus miesto apylinkės... 32. 11.4.... 33. Dėl apeliantės pripažinimo statytoju. Ieškovė yra ginčo pastato... 34. 11.5.... 35. Dėl atsakovės nuosavybės teisės turinio. Skundžiamu sprendimu sukuriama... 36. 11.6.... 37. Dėl atsakovės valios atlikti rekonstrukciją ir žinojimo apie atliekamą... 38. 2.... 39. Atsakovė UAB „Vilniaus parkai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 40. 12.1.... 41. Dėl procesinių pažeidimų. Ieškovė nenurodo aplinkybių, dėl ko yra... 42. 12.2.... 43. Dėl rekonstrukcijos ir naujo daikto sukūrimo. Nėra jokių įstatymo... 44. 12.3.... 45. Dėl JVS pagrindu neva įvykdytų įsipareigojimų. Teismas padarė pagrįstą... 46. 12.4.... 47. Dėl ieškovės pripažinimo statytoju. Statytojo statusas nesukuria... 48. 12.5.... 49. Dėl atsakovės nuosavybės teisių turinio. Ieškovės argumentai dėl... 50. 12.6.... 51. Dėl atsakovės valios atlikti rekonstrukciją ir žinojimo apie atliekamą... 52. 13.... 53. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį... 54. 13.1.... 55. Dėl procesinių pažeidimų. Apeliantė nepagrindė prašymo į bylą... 56. 13.2.... 57. Dėl rekonstrukcijos ir naujo daikto sukūrimo santykio. Apeliantė pirmosios... 58. 13.3.... 59. Dėl JVS pagrindu įvykdytų įsipareigojimų. Apeliantė teigdama, kad... 60. 13.4.... 61. Dėl apeliantės pripažinimo statytoju. Apeliantė šioje byloje nėra... 62. IV.... 63. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 64. 14.... 65. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 66. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos ir naujų įrodymų... 67. 15.... 68. Apeliantė, motyvuodama siekiu išsiaiškinti tikruosius sutarčių šalių... 69. 16.... 70. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 71. 17.... 72. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso... 73. 18.... 74. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 75. Dėl ginčo esmės... 76. 19.... 77. Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Liumeksis“ ir atsakovė UAB „Vilniaus... 78. 20.... 79. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad Vilniaus... 80. 21.... 81. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė skunde nurodo,... 82. 22.... 83. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra,... 84. 23.... 85. Ieškovė ieškinyje teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 86. 24.... 87. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises... 88. 25.... 89. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 90. 26.... 91. Kaip minėta, apeliantė nurodo, kad jos atlikta rekonstrukcija pripažintina... 92. 27.... 93. Kaip minėta, vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo... 94. 28.... 95. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktus jos iniciatyva... 96. 29.... 97. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO... 98. 30.... 99. Atsižvelgdama į tokį kasacinio teismo išaiškinimą, bylos duomenis, jog... 100. 31.... 101. Kaip minėta, apeliacinio proceso metu byla nėra nagrinėjama iš naujo.... 102. 32.... 103. Šalys turi pareigą teikti tik tuos argumentus, reikalavimus ir (ar)... 104. 33.... 105. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo... 106. Dėl procesinės bylos baigties... 107. 34.... 108. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 109. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 110. 35.... 111. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 112. 36.... 113. Atsakovė pateikė prašymą dėl 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų... 114. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 115. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 116. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liumeksis“ (j. a....