Byla e2A-1750-555/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1507-451/2018 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. S. D., tretiesiems asmenims E. B., E. V. D., D. D., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl pirkimo–pardavimo sutarties, įsakymo, pastato paskirties pakeitimo ir perregistravimo registre pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ab initio 2015 m. spalio 14 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - ); pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ab initio NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ( - ) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pardavimo R. S. D.“; taikyti restituciją natūra – žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,0395 ha dalį grąžinti valstybės nuosavybėn, o R. S. D. iš valstybės priteisti 2 068,07 Eur; panaikinti pastato, unikalus Nr. ( - ), 2016 m. lapkričio 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato–ūkinio pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis, unikalus Nr. ( - ), pagrindinę naudojimo paskirtį – pagalbinio ūkio.

82.

9Ieškovė nurodė, jog ji teikia ieškinį gindama viešąjį interesą, vadovaudamasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d., įsakymu Nr. 289. Ieškovė teigė, kad atsakovei ginčo žemės sklypas buvo suformuotas kaip gyvenamojo namo priklausiniui, todėl atsakovei priklausančiam ūkio pastatui neturi būti išskiriama žemės sklypo dalis, reikalinga savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o parduodant atsakovei žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos.

103.

11Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė iškilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė prašo panaikinti savo pačios sudarytą sutartį, vykdant savo pačios priimtą administracinį aktą, kuris sukėlė teisines pasekmes tiek jai pačiai, tiek atsakovei, ir esant tam pačiam teisiniam reglamentavimui dėl valstybinės žemės pardavimo, bei dalių reikalingų pastatams eksploatuoti nustatymo. Taip pat nurodė, kad teismas turi vertini pasekmes dėl veiksmų, kuriuos atliko atsakovė, kaip teisėta žemės sklypo dalies ir pastato dalies savininkė.

124.

13Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) prašė iškilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog ieškovė ginčija savo pačios sudarytus administracinius aktus, tačiau apie atsakovės kaltę ar neteisėtus veiksmus, lėmusius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties neteisėtą sudarymą, duomenų nepateikė.

145.

15Trečiasis asmuo E. B. prašė ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog NŽT negalėjo tenkinti atsakovės prašymo parduoti žemės sklypo dalį, reikalingą jau priklausančiam pastatui eksploatuoti, kadangi ūkinis pastatas su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis yra pagalbinio ūkio pastatai. Pagal žemės įstatymą, pagalbinio ūkio pastatams eksploatuoti žemės sklypai nėra formuojami ir parduodami. Taip pat nurodė, jog atsakovė nėra gyvenamojo namo savininkė, todėl žemės dalis sklype jai nepriklauso. Tai, kad atsakovė įsigijo ginčo žemės sklype žemės, yra sumažinama jos išperkamos žemės sklypo dalies plotas, taip pat turi būti rengiamas žemės sklypo, esančio ( - ), detalusis planas.

166.

17Atsakovė R. S. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė negali reikšti ieškinio ir ginti trečiojo asmens E. B. teisių. Be to, ieškovė praleido terminą ginčyti administracinius aktus ir šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Ieškovė taip pat teigė, kad pastatas kūrybinės dirbtuvės niekada nebuvo pagrindinio pastato-gyvenamo namo priklausiniu ir nėra niekaip susijęs su gyvenamuoju namu funkciniu ryšiu. Pastatas yra savarankiškai funkcionuojantis statinys, todėl atsakovė turėjo teisę įgyti žemės pastatui funkcionuoti. Ieškovė nepagrindė ieškinio pagrįstumo, nenurodė kuo pasireiškia atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai. Atsakovė ir tretieji asmenys D. D. ir E. V. D. pastato paskirtį pakeitė atlikus statybą ir vadovaujantis jos užbaigimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

187.

19Tretieji asmenys E. V. D. ir D. D. ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

228.

23Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2018 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės NŽT ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiųjų asmenų naudai – 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 8,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; sprendimui įsiteisėjus panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemonės.

249.

25Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį ir viešojo intereso. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė NŽT siekia užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, laikantis Konstitucijos normų ir principų, įstatymų, teismas laikė, kad ieškovės ieškinys paduotas, siekiant apginti viešąjį interesą – teisingą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą bei žemės reformos vykdymą teisine tvarka. Toks ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo tvarką ir sąlygas, atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus.

2610.

27Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Teismas įvertinęs, jog taikytinuose teisės aktuose, apibrėžiančiuose NŽT kompetenciją ir funkcijas, nėra aiškiai įtvirtinta galimybė pačiai NŽT naikinti savo priimtus individualius teisės aktus, sprendė, kad būtų nepagrįstai susiaurinama NŽT, kaip valstybės institucijos, teisė ginti viešąjį interesą ir laikė, kad NŽT yra tinkama ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje.

2811.

29Dėl ieškinio senaties termino administracinio akto ginčijimui taikymo. Teismas sprendė, kad ieškovei apie skundžiamą aktą ir jo turinį tapo žinoma jų priėmimo metu, t. y. 2015 m. rugsėjo 28 d., todėl konstatavo, kad ieškinio senaties termino eiga ieškovės ginčijamam administraciniam aktui, kurį priėmė pati ieškovė, prasidėjo kitą dieną po šio akto priėmimo, todėl ji turėjo galimybę jį ginčyti teisme per vieną mėnesį nuo jų priėmimo. Ieškinys pateiktas 2017 m. gegužės 29 d., todėl teismas konstatavo, kad yra praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl administracinio akto ginčijimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju būtų nepateisinama ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovė gavo nurodymą kreiptis į teismą, t. y. nuo 2017 m. gegužės 16 d. Teismas, įvertinęs tai, kad nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo praėjo daug laiko, kad ginčo žemės sklype yra įteisintas atsakovės ir trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D. gyvenamasis namas, laikė, jog ieškovė praleido terminą ginčyti savo administracinį aktą, t. y. praleido ieškinio senaties terminą.

3012.

31Dėl ginčytino administracinio akto teisėtumo. Teismas iš byloje esančio 2005 m. gegužės 19 d. VĮ Registrų centro išrašo nustatė, kad atsakovei priklausančios gamybos pramonės patalpos (kūrybinės dirbtuvės) yra nurodomos kaip atskiras turtinis vienetas, kuriam suteiktas adresas ( - ), ir sprendė, kad tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovei priklausantis ginčo pastatas nebuvo ir nėra susijęs funkciniu ryšiu su gyvenamuoju namu ar jam tarnauja kaip priklausinys.

3213.

33Teismas, įvertinęs pirminius ginčo pastato įsigijimo dokumentus, pažymėjo, kad niekur nėra nurodyta, jog atsakovė įgijo priklausinį gyvenamajam namui, kuris yra sklype, esančiame ( - ), priešingai ginčo pastato pirminis įregistravimas ir vėlesnis jo įgijimas atsakovės vardu neginčijamai patvirtino, jog pastatas niekada nebuvo priklausiniu kitam pastatui arba buvo susijęs su kitu pastatu funkciniu ryšiu, atsakovės įgytam pastatui buvo suteiktas adresas ( - ). Nustatyta svarbi aplinkybė, kad jau ginčo pastato įsigijimo metu į patalpas buvo įvestas vandentiekis, nuotekų šalinimas ir centrinis šildymas, elektra, kas neginčijamai būdinga savarankiškai fukcionuojančiam objektui. Tuo tarpu trečiasis asmuo E. B. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatas kokiu nors funkciniu ryšiu yra susijęs su jai nuosavybes teise priklausančiu gyvenamuoju namu. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien tai, kad ginčo pastato paskirtis iš gamybinio pastato buvo pakeista į pagalbinio ūkio pastato, negali būti pagrindu konstatuoti, jog jis funkciniu ryšiu buvo neatsiejamai susijęs su pagrindiniu pastatu.

3414.

35Dėl ginčijamos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teismas nurodė, kad ginčijamas sandoris yra išvestinis teisinis santykis, įgyvendinantis ieškovės prašomą panaikinti administracinį aktą, todėl nenuginčijus tokio akto, teismas negalėjo pripažinti negaliojančia ir pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė, teikdama prašymą įsigyti ginčo žemės sklypą, buvo sąžininga, jos prašymas buvo priimtas, ir tik po dviejų mėnesių institucija priėmė sprendimą dėl jo pardavimo. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo, o tai patvirtino, kad ieškovė įvertino tokio prašymo pagrįstumą.

3615.

37Dėl pastato deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimo panaikinimo ir VĮ Registrų centro įpareigojimo įregistruoti pastato paskirtį – pagalbinio ūkio. Teismas nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš kitų ieškinio reikalavimų, todėl netenkinus pagrindinio, netenkintinas ir pastarasis. Be to, teismas nurodė, kad reikalavimai byloje pareikšti tik atsakovei R. S. D., o kiti pastato-gyvenamojo namo savininkai yra tik tretieji asmenys, tuo tarpu CPK nenumato, kad reikalavimai galėtų būti pareikšti ir tretiesiems asmenims.

3816.

39Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovė sudarydama sandorį su viešo administravimo institucija, pagrįstai turėjo teisėtus lūkesčius, ir ėmėsi teisėtų leistinų veiksmų, kaip žemės sklypo dalies ir pastato dalies savininkė, pakeisdama pastato paskirtį ir jį įregistruojant nekilnojamo turto registre. Ieškovė į civilinę bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, bei neįrodinėjo, jog yra atsakovės kaltė arba atlikti neteisėti veiksmai, kurie lėmė žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, pastato naudojimo paskirties pakeitimo, ir deklaracijos įregistravimo VĮ Registrų centre.

40III.

41Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4217.

43Apeliaciniu skundu ieškovė NŽT prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

441.1.

45Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris yra išvestinis teisinis santykis, įgyvendinantis ieškiniu prašomą panaikinti administracinį aktą. Tokia teismo praktika prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurioms iš esmės taikomos tos pačios teisės normos ir taisyklės kaip ir valstybinės pirkimo–pardavimo sutartims.

461.2.

47Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (e3k-3-76-684/2018, 3k-3-385-313/2016), nagrinėjamu atveju bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį nėra praleistas, o teismas neapgrįstai laikė, jog reikalavimas dėl ginčijamo sandorio yra išvestinis teisinis santykis. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė, pateikusi prašymą žemės sklypui įsigyti buvo neva sąžininga ir tai, kad šių aplinkybių NŽT neginčijo, nereiškia, jog teismas neturėjo spręsti dėl sandorio negaliojimo. Taigi, administracinio akto ginčijimo senaties termino praleidimas, negali riboti sandorio nuginčijimo.

481.3.

49Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinio akto teisėtumo, nepagrįstai laikė, kad atsakovės pastatas nėra priklausinys, o savarankiškai funkcionuojantis statinys. Šiuo atveju atsakovės statinys yra priskirtinas prie Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytų išimčių, todėl ginčo žemės sklypo dalis atsakovei negalėjo būti parduota. Be to, tai, kad pastatas-ūkinis pastatas su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis buvo įregistruotas, kaip pagalbinio ūkio pastatas, tik patvirtina jo funkcinį ryšį su gyvenamuoju namu, t. y. jis buvo skirtas pagrindiniam daiktui (pastatui-gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - )) tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat jo poreikiams tenkinti. Pagalbinio ūkio paskirtis savaime patvirtina tokios paskirties statinio priklausomybę pagrindiniam statiniui ir funkcinį ryšį su juo, taip pat patvirtina, kad jis skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti.

501.4.

51Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - )) (iki tol buvęs pastatas-ūkis pastatas su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis) nuosavybės teise priklauso R. S. D., E. V. D. ir D. D.. Dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - )), kaip ir prieš tai buvusio ūkinio pastato dalis, taip pat priklauso E. V. D.. Pagrindinio daikto ir pagalbinio ūkinio paskirties statinio priklausomybė vienam ir tam pačiam asmeniui, kaip tik įrodo tokio statinio funkcinį ryšį su pagrindiniu statiniu ir paskirtį gyvenamojo namo poreikiams tenkinti. Buvusio ūkinio pastato paskirties pakeitimas į pagalbinio ūkio ir jo dalies priklausymas vienam iš gyvenamojo namo bendrasavininkui, tik patvirtina jo priklausomybę ir tarnavimą gyvenamajam namui.

521.5.

53Atsakovė pakeitė pastato-ūkinio pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis, unikalus Nr. ( - )) paskirtį iš pagalbinio ūkio į gyvenamąją (vieno buto pastatai) esant sudarytai pirkimo–pardavimo sutarčiai, tačiau valstybinės žemės dalies pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, todėl visi veiksmai, atlikti po šios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pati pirkimo–pardavimo sutartis bei įsakymas pripažintini niekiniais ir negaliojančiais.

541.6.

55Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad NŽT 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo atsakovei buvo priimtas atsižvelgiant į tuo metu jau negaliojantį Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. ( - ). Tai reiškia, kad ginčo įsakymo priėmimo ir ginčo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu niekam nebuvo nustatyta jokia ginčo žemės sklypo priklausanti dalis. Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kodėl atsakovei buvo parduota ginčo žemės sklypo dalis, joks teisės aktas tokios dalies atsakovei nepatvirtina ir nepagrindžia.

561.7.

57Ginčo žemės sklype nesant savarankiškai funkcionuojančių ir teisėtai pastatytų atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių, negali būti laikomas ir teisėtu lūkestis, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, pirkti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka. Šiuo atveju negali būti ginamas atsakovės lūkestis į sutartinius teisinius santykius, kadangi ji pati sąmoningai ir kryptingai siekė išpirkti priklausiniais užstatytą žemės sklypą.

581.8.

59Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisęs iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, šios sprendimo dalies nemotyvavo ir nepasisakė dėl jų pagrįstumo bei dydžio, nors priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė ir turi būti mažinama.

6018.

61Atsakovė R. S. D. ir tretieji asmenys E. V. D. bei D. D. pateikė atsiliepimą į ieškovės NŽT apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

622.1.

63Aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tokią poziciją pagrindžia ir kasacinio teismo praktika. Šioje byloje ieškovė ginčijo įsakymą dėl atsakovei ginčo žemės sklypo pardavimo, kurį pati ir priėmė, todėl ji apie jo priėmimą negalėjo nežinoti. Ieškovė nepateisinamai ilgą laiką nesikreipė dėl savo teisių gynybos, sukurdama atsakovei sąlygas atlikti eilę teisinių veiksmų ir patirti su tuo susijusių išlaidų.

642.2.

65Ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus, motyvuodama tuo, kad atsakovei ir tretiesiems asmenims priklausantis statinys, šiuo metu registruotas viešame registre kaip gyvenamasis namas, anksčiau kaip kūrybinės dirbtuvės, yra gyvenamojo namo, kurio savininkai yra E. B. ir E. V. D., priklausinys, privalėjo įrodyti šį faktą, t. y. pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius nuolatinio pobūdžio funkcinį ryšį tarp ginčo statinio ir gyvenamojo namo, kuris pasižymėtu ne tik ginčo statinio naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo pastatas buvo ir yra savarankiškai funkcionuojantis statinys, kuris nebuvo ir nėra skirtas aptarnauti kitą statinį.

662.3.

67Atsakovės įgytas ginčo pastatas (kūrybinės dirbtuvės) niekada nebuvo pagrindinio pastato priklausiniu, todėl atsakovė įgijo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą savarankiškai funkcionuojančiam statiniui naudoti. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra ginčo žemės sklypo daugiametė naudotoja, jai priklauso šioje valdoje statinys, jos privatizavimo teisė į ginčo žemės sklypą daugkartiniais NŽT veiksmais buvo pripažįstama ir realizuojama (nuo pat 1991 m.), todėl ieškovės nurodymas, kad atsakovė turi teisę įsigyti ginčo žemę tik aukciono tvarka, yra nepagrįstas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

682.4.

69Atsakovė turėjo teisę pakeisti statinio paskirtį į gyvenamąją, tokią teisę jai užtikrina teisės aktai. Paskirties pakeitimo metu ji buvo žemės sklypo savininkė galiojančios valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog yra atsakovės kaltė arba atlikti neteisėti veiksmai, kurie lėmė žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, pastato naudojimo paskirties pakeitimą, deklaracijos įregistravimą registruose.

702.5.

712010 metais, atsižvelgus į ginčo valdoje esančius statinius, jau buvo nustatytos atitinkamos išperkamo žemės sklypo dalys, įvertinant du atskirus savarankiškai funkcionuojančius statinius ir leidžiant pirkti žemės sklypo dalis šių statinių savininkams (bendrasavininkams), tame tarp ir atsakovei. Tuo tarpu ieškovės nurodytas Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. ( - ) buvo panaikintas ne dėl to, kad juo netinkamai nustatytos parduodamos žemės sklypo dalys, o dėl to, kad atitinkama procedūra tuo metu turėjo būti vykdoma kito viešojo subjekto, taip pat įvertinant tai, kad tuo metu žemės sklype buvo neregistruotas statinys. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad plotas, tenkantis kiekvienam bendraturčiai, turėtų būti skaičiuojamas kitaip. Byloje keliamas tik tas klausimas, kad vieno iš valdoje esančių gyvenamųjų namų eksploatavimai žemės sklypas nėra reikalingas ir pastatas gali būti be žemės arba ant žemės, kuri priklauso E. B..

722.6.

73Ieškovės reikalavimas dėl pastato deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ir VĮ Registrų centro įpareigojimo įregistruoti pastato paskirtį panaikinimo yra išvestinis iš pagrindinio – įsakymo ir pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo, todėl teismui atmestus pagrindinius reikalavimus, pagrįstai buvo atmestas ir šis. Be to, reikalavimas buvo pareikštas tik atsakovės atžvilgiu, o kiti pastato-gyvenamojo namo savininkai yra tik tretieji asmenys, jiems reikalavimai nebuvo pareikšti. Be to, ginčo pastato paskirties pakeitimas yra atliktas nepažeidžiant statybą ir jos užbaigimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

742.7.

75Ieškovė NŽT nagrinėjamoje byloje yra netinkamas ieškovas. Byloje kilęs ginčas yra dėl pastatų savininkų teisės privatizuoti namų valdos sklypą bei šios teisės apimties. Nors ginčo atveju ieškovė įrodinėjo, kad ginčo žemės sklypo dalis būtų priteista valstybei ir tokiu būdu būtų neva apgintas viešasis interesas, tačiau akivaizdu, kad ginčas kyla tik tarp privačių asmenų. Būtent trečiasis asmuo E. B. įvairiais skundais ginčija atsakovės teisę išpirkti ginčo žemės sklypo dalį, tokiu būdu siekiant apginti jos teisę į didesnę namų valdos žemės sklypo dalį. Ši galimybė būtų realizuota tenkinus ieškovės ieškinį. Šiuo konkrečiu atveju yra ginamas ne viešasis interesas, o konkrečiai E. B..

762.8.

77Ieškovės keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo taip pat yra nepagrįstas, kadangi jų dydis visiškai atitinka LR Teisingumo ministerijos nustatytų įkainių už teisines paslaugas dydžius ir jų neviršija.

7819.

79Trečiasis asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės NŽT apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir jį palaiko visa apimtimi. Kadangi atsiliepime pateikti argumentai iš esmės yra analogiški ieškovės apeliacinio skundo argumentams, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja.

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81IV.

82Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8320.

84Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

8521.

86Byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais. Žemės teisinius santykius reglamentuoja specialus įstatymas – Žemės įstatymas, kuriame nustatyta valstybinių žemės sklypų pardavimo tvarka. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

8722.

88Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu-sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais bei būdais ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

8923.

90Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nuteisti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Valstybinės žemės pardavimo sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai).

9124.

92Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 14 d. tarp ieškovės NŽT ir atsakovės R. S. D. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsigijo nuosavybės teise žemės sklypo, esančio ( - ), dalį. Ieškovė įrodinėja, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoris, sudarytas pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekinis, nes atsakovei nuosavybės teise priklausęs statinys pastatas-ūkinis pastatas su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis (unikalus Nr. ( - )) yra gyvenamojo namo (unikalus Nr.( - )) priklausinys ir nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys. NŽT nuomone, atsakovės statinys priskirtinas prie minėtoje normoje numatytų išimčių, kuriems atskiras žemės sklypas neformuojamas, todėl žemės sklypo, esančio ( - ), 0,0395 ha dalis atsakovei negalėjo būti parduota.

9325.

94Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017 37 punktą).

9526.

96Kaip šios nutarties 23 punkte nurodyta, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui arba jo priklausiniui. Ginčas byloje, kad atsakovei R. S. D. nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis (unikalus Nr. ( - )) bei, kad šis statinys pastatytas žemės sklype, esančiame ( - ), t. y., kad šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas, nekyla. Minėta, kad apeliantė, ginčydama atsakovės teisę įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį bei nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės statinys nėra funkciniu ryšiu susijęs su statiniu (unikalus Nr.( - )), apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovės statinys yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti iš esmės motyvuoja dvejomis aplinkybėmis: pirma, pastato teisine registracija, t. y., kad pastatas-ūkinis pastatas su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis buvo įregistruotas, kaip pagalbinio ūkio pastatas, bei antra, kad dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), kaip ir prieš tai buvusio ūkinio pastato dalis, taip pat priklauso E. V. D..

9727.

98Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantė ir cituoja kasacinio teismo išaiškinimus, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, tačiau prieštaraudama savo pačios nurodomai kasacinio teismo praktikai tvirtina, kad pagalbinio ūkio paskirtis savaime patvirtina tokios paskirties statinio priklausomybę pagrindiniam statiniui ir funkcinį ryšį su juo, taip pat patvirtina, kad ginčo statinys skirtas pagrindiniam daiktui (unikalus Nr. ( - )) tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Minėta, kad pagrindiniais daiktais įstatymo pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.12–4.13 straipsniai).

9928.

100Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto priklausiniai. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-315/2008; kt.).

10129.

102Byloje nustatyta, kad atsakovė R. S. D. 1993 m. liepos 29 d. iš Kauno miesto valdybos įsigijo kūrybines dirbtuves, esančias ( - ), 65,50 kv. m. ploto, ir kurios buvo įregistruotos kaip atskiras turtinis vienetas 2GIp. Įvertinęs Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylos 44/1334201 duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pastatas 2GIp kaip gamybinis pastatas yra fiksuotas nuo 1935 m., ginčo pastatui buvo suteiktas adresas, nurodant, jog tai yra ( - ). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šio pastato, kaip atskiro turtinio vieneto (dirbtuvių) paskirtis yra fiksuojama atliekant tolimesnes pastato inventorizacijas, kadangi 1994 m. kovo 16 d. gyvenamojo namo, esančio ( - ), techniniame pase nurodyta, jog pastatas 2GIp (ginčo pastatas) yra kūrybinės dirbtuvės.

10330.

104Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. S. D., E. V. D. ir D. D. nuosavybės teise priklausantis pastatas nėra gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), priklausinys. 2005 m. gegužės 13 d. VĮ Registrų centro Butų (patalpų) sąraše bei 2006 m. rugpjūčio 9 d. VĮ Registrų centro išraše yra pateikta informacija, kad S. D. priklausančių kūrybinių dirbtuvių paskirtis jų įgijimo metu buvo gamybos pramonės paskirtis, VĮ Registrų centro įraše (t. 3, b. 1. 13) bei gyvenamojo namo, esančio ( - ), techninio paso kopijoje (t. 3, b. 1. 15, 18, 19, ) esant duomenims, kad S. D. priklausančiam pastatui buvo suteiktas atskiras adresas, nurodant, jog tai yra ( - ) sutiktina su teismo išvada, kad ginčo objektas buvo įregistruotas kaip atskiras savarankiškas statinys.

10531.

106Nuosavybės teisė į priklausinius yra išvestinė, priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Atsakovė R. S. D. nėra gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ir kurį apeliantė vertina kaip pagrindinį daiktą ginčo sklype bei įrodinėja, kad atsakovei priklausantis pastatas yra susijęs su šiuo namu funkciniu ryšiu, bendrasavininkė. Pažymėtina, kad ginčo pastatas iki jį įsigijo atsakovė R. S. D. nuosavybės teise priklausė Kauno miesto tarybai. Byloje nėra ginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad ginčo pastate, esančiame ( - ), patalpų įgijimo metu jau buvo įvestas komunalinis vandentiekis, nuotekų šalinimas ir centrinis šildymas. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės įsigytas turtas buvo identifikuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas – kūrybinės dirbtuvės, kas sudaro pagrindą spręsti, kad tai buvo savarankiškai funkcionuojantis objektas. Nustačius šias faktines aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog 2006 m. atlikus kadastrinius matavimus buvo pakeista gamybinio pastato 2G1p paskirtis VĮ Registrų centro išraše statinio paskirtį įvardijant kaip pagalbinio ūkio, nepakanka pagrindo išvadai, kad atsakovei priklausęs statinys yra susijęs funkciniu ryšiu su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ).

10732.

108Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vėlesniais sandoriais, sudarytais tiek su Kauno miesto savivaldybės taryba, tiek su Valstybės įmonės Valstybės turto fondu E. V. D. įsigijo patalpas, esančias pastate (unikalus Nr. ( - )), pažymėtame 2G1 p viešo aukciono būdu. Minėta, kad apeliantė ginčo statinio funkcinį ryšį su gyvenamuoju namu sieja su aplinkybe, kad dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ir dalis ginčo pastato (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklausė tam pačiam fiziniam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsigyjant daiktus aukciono būdu, daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims, t. y. asmenų, dalyvaujančių aukcione, skaičius neribojamas, o parduodamą turtą įsigyja aukciono dalyvis, pasiūlęs už jį didžiausią kainą, kas taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo statinys, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtas 2G1 p, buvo parduodamas dalimis kaip atskiras nekilnojamasis objektas.

10933.

110Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nusprendė, kad ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris yra išvestinis teisinis santykis, įgyvendinantis NŽT prašomą panaikinti administracinį aktą (NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ( - ) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pardavimo R. S. D.“), todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenuginčijus priimto administracinio akto teismas negali pripažinti negaliojančia ir pirkimo–pardavimo sutarties bei taikyti restituciją.

11134.

112Apeliantė laikydamasi pozicijos, kad administracinis aktas dėl ginčo nuomos sutarčių sudarymo pats savaime materialinių teisinių santykių nesukuria, nes sukuria tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ( - ) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pardavimo R. S. D.“ buvo priimtas atsižvelgiant į tuo metu jau negaliojantį Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ), dalių nustatymo“, kuris negaliojančiu buvo pripažintas dar Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. ( - ).

11335.

114Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.); ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu.

11536.

116ABTĮ (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

11737.

118Taigi pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. ( - ) – ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o dėl 2015 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ne tik ginčijo savo priimtą administracinį bet ir dalyvavo priimant ir derinant valstybinės žemės pardavimo procedūras sprendė, jog ieškovė praleido terminą ginčyti 2015 m. rugsėjo 28 d. savo administracinį aktą įsakymą Nr. ( - )

11938.

120Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prieš sudarant ginčo sandorį nebuvo priimtas įsakymas dėl ginčo žemės dalių pardavimo. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose administraciniai aktai patys savaime materialinių teisinių santykių nesukuria, todėl nustačius, kad atsakovė turėjo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, vien dėl šio procedūrinio pažeidimo ginčijamo sandorio nėra būtinybės eliminuoti iš civilinės apyvartos. Kadangi ginčijamo administracinio akto senaties termino praleidimas negali riboti sandorio nuginčijimo, todėl bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino ginčyti valstybinės žemės pardavimo sutartį nepraleidus, ieškovės ieškinio vien šiuo pagrindu atmesti pagrindo nėra. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ir vertino ginčo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovės įsigyto statinio ryšį su žemės sklype esančiu statiniu (unikalus Nr. ( - )). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės teismui nesudarė pagrindo išvadai, kad valstybinės žemės pardavimo sutartis ar jos dalis yra niekinė. Teisėjų kolegija tai pat sprendžia, kad apeliantės akcentuotas kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir jų išvados, savaime, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, neįrodo, kad valstybinio žemės sklypo dalis negalėjo būti parduota ant šio žemės sklypo esančio statinio savininkui ar nėra reikalinga statiniui eksploatuoti.

12139.

122Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-340/2007).

12340.

124Byloje nustatyta, kad paprastojo remonto ir pastato paskirties keitimo iš ūkio paskirties į gyvenamąją metu bei Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. ( - ) išdavimo metu, atsakovei nuosavybės teise priklausė ginčo žemės sklypo dalis, todėl nesant pagrindo tenkinti reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagrįstai netekintas ir reikalavimas dėl pastato deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą.

12541.

126Ieškovė, kaip institucija įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, turi specialistų. Nagrinėjamojoje byloje kvestionuoja savo pačios priimtų individualių administracinių aktų ir sudaryto sandorio teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs teisiškai reikšmingus faktus – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą momentą, dalyvavimą priimant ir derinant valstybinės žemės pardavimo procedūras bei, kad sudarius sandorį buvo sudarytos galimybės pertvarkyti jame esančius statinius, pakeičiant jo paskirtį, įgyvendinus po statybos procedūras ginčo žemės sklype yra įteisintas atsakovės R. S. D. ir trečiojo asmens E. V. D. ir D. D. gyvenamasis namas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai spręsta, kad fizinio asmens teisės į statybą įgyvendinimą vertybė bei teisės į statybą įgyvendinimo santykių stabilumas – yra svarbesnė nei kito pastato bendraturčio teisės įgyti valstybinės žemės sklypo dalį interesų gynimas šioje byloje.

12742.

128Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

129Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

13043.

131Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas iš ieškovės atsakovės ir trečiųjų asmenų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, atmetęs ieškovės ieškinį, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D. (esančių atsakovės pusėje) naudai – 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija, spręsdama ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, pasisako tik atsakovės apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnis).

13244.

133CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų teismui turi būti raštu pateiktas prašymas su šių išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Sprendžiant šalių prašomų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

13445.

135Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylos nagrinėjimui (5 val.) – 400,00 Eur, procesinių dokumentų ir jų priedų skanavimas ir pateikimas teismui (1 val.) – 100,00 Eur ir atstovavimas teisme civilinėje byloje – 700,00 Eur, iš viso 1 200,00 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2, 7, 8.19, 9 punktuose įtvirtintais advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimaliais dydžiais (2015 m. kovo 19 d. redakcija Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos), taip pat atsižvelgusi į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu įvyko iš viso trys teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė yra apie 5 valandas, sprendžia, kad trečiųjų asmenų prašomos priteisti išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius. Atstovavimo teisme išlaidos sudarytų 442,40 Eur (5*0,1*884,80), o pasirengimas nagrinėjimui 530,88 Eur ((5+1)*0,1*884,80), t. y. iš viso trečiųjų asmenų naudai priteistina pagrįsta suma sudaro 973,28 Eur (442,40+530,88).

13646.

137Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės R. S. D. bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė atsiliepimo į ieškinį parengimas – 1 300,00 Eur ir atstovavimas teisme civilinėje byloje – 500,00 Eur, iš viso 1 800,00 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.19, 9 punktuose įtvirtintais advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimaliais dydžiais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu įvyko iš viso trys teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė yra apie 5 valandas, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios tik su atstovavimu teisme viršija nustatytus maksimalius dydžius. Atstovavimo teisme išlaidos sudarytų 408,80 Eur (5*0,1*817,60), todėl iš viso atsakovės naudai priteistina pagrįsta suma sudaro 1 708,80 Eur (408,80+1 300,00).

13847.

139Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina – sumažinant atsakovei ir tretiesiems asmenims priteistinas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

140Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

14148.

142Apeliacinės instancijos teisme atmetus ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirkimo–pardavimo sutarties, įsakymo, pastato paskirties pakeitimo ir perregistravimo registre pripažinimo negaliojančiais, tačiau patenkinus procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas išspręstas atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

14349.

144Atsakovė ir tretieji asmenys byloje yra pateikę prašymą priteisti 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.11 punktais, prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės trečiojo asmens E. V. D. (atsiskaičiusio už suteiktas teisines paslaugas) naudai priteistina 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

14550.

146Šiuo atveju kadangi trečiasis asmuo E. B. buvo ieškovės pusėje, todėl ji laikyta pralaimėjusia bylos šalimi ir jai, taip pat kaip ir ieškovei, bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

14751.

148Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

149Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

150Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

151Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimu iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. ( - ), atsakovės R. S. D., a. k. ( - ) naudai priteistą 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1 708,80 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuonių eurų 80 ct).

152Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimu iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. ( - ), trečiųjų asmenų E. V. D., a. k. ( - ) ir D. D., a. k. ( - ) naudai priteistą 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 973,28 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 28 ct).

153Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

154Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. ( - ), trečiojo asmens E. V. D., a. k. ( - ) naudai 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

155Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, jog ji teikia ieškinį gindama viešąjį interesą,... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė iškilusį... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo E. B. prašė ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, priteisti... 16. 6.... 17. Atsakovė R. S. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė negali... 18. 7.... 19. Tretieji asmenys E. V. D. ir D. D. ieškinį prašė atmesti ir priteisti... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 8.... 23. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2018 m. birželio 7 d. sprendimu... 24. 9.... 25. Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį ir viešojo intereso. Kadangi... 26. 10.... 27. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti... 28. 11.... 29. Dėl ieškinio senaties termino administracinio akto ginčijimui taikymo.... 30. 12.... 31. Dėl ginčytino administracinio akto teisėtumo. Teismas iš byloje esančio... 32. 13.... 33. Teismas, įvertinęs pirminius ginčo pastato įsigijimo dokumentus,... 34. 14.... 35. Dėl ginčijamos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties... 36. 15.... 37. Dėl pastato deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimo... 38. 16.... 39. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovė sudarydama sandorį su viešo... 40. III.... 41. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 42. 17.... 43. Apeliaciniu skundu ieškovė NŽT prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų... 44. 1.1.... 45. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas... 46. 1.2.... 47. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (e3k-3-76-684/2018, 3k-3-385-313/2016),... 48. 1.3.... 49. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinio akto... 50. 1.4.... 51. Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - )) (iki tol buvęs pastatas-ūkis... 52. 1.5.... 53. Atsakovė pakeitė pastato-ūkinio pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir... 54. 1.6.... 55. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad NŽT... 56. 1.7.... 57. Ginčo žemės sklype nesant savarankiškai funkcionuojančių ir teisėtai... 58. 1.8.... 59. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisęs iš ieškovės... 60. 18.... 61. Atsakovė R. S. D. ir tretieji asmenys E. V. D. bei D. D. pateikė atsiliepimą... 62. 2.1.... 63. Aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio... 64. 2.2.... 65. Ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus, motyvuodama tuo, kad atsakovei ir... 66. 2.3.... 67. Atsakovės įgytas ginčo pastatas (kūrybinės dirbtuvės) niekada nebuvo... 68. 2.4.... 69. Atsakovė turėjo teisę pakeisti statinio paskirtį į gyvenamąją, tokią... 70. 2.5.... 71. 2010 metais, atsižvelgus į ginčo valdoje esančius statinius, jau buvo... 72. 2.6.... 73. Ieškovės reikalavimas dėl pastato deklaracijos apie statybos... 74. 2.7.... 75. Ieškovė NŽT nagrinėjamoje byloje yra netinkamas ieškovas. Byloje kilęs... 76. 2.8.... 77. Ieškovės keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo taip pat... 78. 19.... 79. Trečiasis asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės NŽT apeliacinį... 80. Teisėjų kolegija... 81. IV.... 82. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 83. 20.... 84. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 85. 21.... 86. Byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su valstybinės žemės... 87. 22.... 88. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis... 89. 23.... 90. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės... 91. 24.... 92. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 14 d. tarp ieškovės NŽT... 93. 25.... 94. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio... 95. 26.... 96. Kaip šios nutarties 23 punkte nurodyta, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5... 97. 27.... 98. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantė ir cituoja kasacinio teismo... 99. 28.... 100. Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto priklausiniai.... 101. 29.... 102. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. S. D. 1993 m. liepos 29 d. iš Kauno miesto... 103. 30.... 104. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo... 105. 31.... 106. Nuosavybės teisė į priklausinius yra išvestinė, priklausinį ištinka... 107. 32.... 108. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vėlesniais sandoriais, sudarytais... 109. 33.... 110. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 111. 34.... 112. Apeliantė laikydamasi pozicijos, kad administracinis aktas dėl ginčo nuomos... 113. 35.... 114. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje... 115. 36.... 116. ABTĮ (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1... 117. 37.... 118. Taigi pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamoje byloje... 119. 38.... 120. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prieš sudarant ginčo sandorį nebuvo... 121. 39.... 122. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įgyti nuosavybę į... 123. 40.... 124. Byloje nustatyta, kad paprastojo remonto ir pastato paskirties keitimo iš... 125. 41.... 126. Ieškovė, kaip institucija įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo... 127. 42.... 128. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 129. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme... 130. 43.... 131. Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas iš ieškovės atsakovės ir... 132. 44.... 133. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 134. 45.... 135. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D.... 136. 46.... 137. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės R. S. D. bylinėjimosi išlaidos... 138. 47.... 139. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo... 140. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme... 141. 48.... 142. Apeliacinės instancijos teisme atmetus ieškovės apeliacinio skundo... 143. 49.... 144. Atsakovė ir tretieji asmenys byloje yra pateikę prašymą priteisti 850,00... 145. 50.... 146. Šiuo atveju kadangi trečiasis asmuo E. B. buvo ieškovės pusėje, todėl ji... 147. 51.... 148. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 149. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 150. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo... 151. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimu iš... 152. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimu iš... 153. Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo... 154. Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 155. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....