Byla 2A-755-553/2015
Dėl skolininko teisių pažeidimo, trečiasis asmuo antstolė V. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3796-854/2014 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl skolininko teisių pažeidimo, trečiasis asmuo antstolė V. Š..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo prieštaravimą, kad turtas (patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini)) būtų parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už mažesnę nei 1 410 000,00 Lt kainą, neteisėtu; pripažinti, kad ieškovas turi teisę parduoti turtą (patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini)) savo pasiūlytam pirkėjui už ne mažesnę pinigų sumą, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, t.y. už 1 040 000,00 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimo išlaidas.

5Nurodė, kad 2005-12-13 ieškovas ir atsakovas sudarė kredito sutartį. 2006-01-14 įregistruotu hipotekos lakštu prievolės užtikrinimui ieškovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2009-07-25 kreditavimo sutartis buvo nutraukta. 2009-12-03 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas, tenkindamas atsakovo prašymą, nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių hipoteka įkeistą turtą ir iš jo vertės priverstinai išieškoti 2 157 821,77 skolos ir 132,00 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas kreipėsi į antstolę dėl priverstinio turto pardavimo, tačiau procesas užtruko. Turtas buvo perkainotas keletą kartų. 2012-09-28 turto ekspertizės aktu nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 1 012 000,00 Lt. 2014-03-04 turto kainos ekspertizės akte nurodyta turto rinkos vertė 1 040 000,00 Lt. Savo ieškinį ieškovas grindžia tuo, kad vykdymo procese galimi ir kiti turto realizavimo būdai, pavyzdžiui, turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Ieškovas rado pirkėją – UAB „Lupra NT“. Apie surastą pirkėją 2013-04-29 ieškovas informavo antstolę, kuri dėl tokios procedūros neprieštarauja, tačiau prieštarauja atsakovas. 2013-05-07 rašte AB SEB bankas nurodė prieštaraujantis, kad turtas būtų parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už mažesnė nei 1 410 000,00 Lt kainą. Turto įkainojimo atsakovas neginčijo, o prieštarauja, kad turtas būtų parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už mažesnę kainą vien todėl, kad nuo 2013-04-14 iki 2013-04-21 buvo paskelbtos varžytinės, kuriose kaina už bankui įkeistą turtą pakelta iki 1 410 000,00 Lt. Ieškovo teigimu teisė pasiūlyti savo pasirinktą pirkėją įtvirtinta įstatyme (CPK 704 str.), ji negali būti apribota kreditoriaus valios. Pažymi, kad varžytinės neįvyko, pradinė turto kaina jose buvo 809 600 Lt, nėra jokios garantijos, kad kitose varžytinėse kas nors turtą pirks už 1 410 000,00 Lt ar daugiau. Todėl, ieškovo teigimu, kreditorius, nesutikdamas, kad turtas būtų parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už mažesnę nei kreditoriaus nurodoma kaina, piktnaudžiauja savo teise ir pažeidžia skolininko interesus.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad ieškovas turi daugiau kaip dviejų milijonų litų dydžio įsipareigojimų bankui. Priverstinis skolos iš įkeisto turto išieškojimo procesas, pradėtas dar 2009 metais, buvo nuolat stabdomas dėl eilės ieškovo inicijuotų teisminių procesų. Kreditorius turi pagrįstų lūkesčių gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto kuo didesne apimtimi. Antstolei paskelbus varžytines ir atsiradus pirkėjui, pasiūliusiam už įkeistą turtą 1 410 000,00 Lt kainą, varžytinės neįvyko dėl ieškovo skundo. Pažymėjo, kad ieškovo nenoras, jog turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, verčia manyti, kad ieškovas vadovaujasi savanaudiškomis, su kreditoriaus teisėtais interesais nesuderinamomis paskatomis. Atkreipė dėmesį, kad joks skolininko pasiūlytas pirkėjas nepervedė pinigų už realizuojamą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą, pats potencialus pirkėjas nei bankui, nei antstolei jokių pretenzijų dėl banko nesutikimo nepareiškė, todėl jo ketinimų realumas abejotinas. Paskutinis atliktas vertinimas skiriasi nuo varžytinėse pasiūlytos sumos net 40 proc., todėl bankas siekia pakartotinio turto įvertinimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-26 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 82,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Panaikino 2013-07-24 teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - išieškojimo vykdymo procese Nr. 0071/10/01427 sustabdymą. Šią sprendimo dalį nutarė vykdyti skubiai.

9Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovu, jog varžytynės, kuriose pasiūlyta didesnė kaina už realizuojamą turtą, neįvyko dėl paties ieškovo inicijuoto teisminio proceso. Teismas taip pat sutiko su ieškovu, kad skolininko turto pardavimas jo pasiūlytam pirkėjui neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms, be to, yra priimtinesnis skolininkui. Tačiau, nors dažniausiai toks skolininko turto realizavimas atitinka tiek išieškotojo, tiek ir skolininko interesus ir turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai, šis siekis negali būti savitikslis. Teismas nelaikė svarbia aplinkybe, kad 1 410 000,00 Lt už realizuojamą turtą varžytynėse pasiūlė su atsakovu susijusi įmonė, kadangi turto pardavimas už didesnę kainą atitinka tiek kreditoriaus, tiek ir paties skolininko teisėtus ir pagrįstus interesus. Teismas vertino, kad bankas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog turto vertė gali būti išaugusi, todėl jo nesutikimas, išreikštas 2013-05-07 rašte antstolei ir lydimas prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę, negalėjo būti laikomas neteisėtu. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 str. 2 d. teismas padarė išvadą, kad skolininko siūloma pirkėjo valia dalyvauti šioje procedūroje aiškiai neišreikšta. Teismas reikšminga aplinkybe nevertino pakartotinės ekspertizės, atliktos 2014-03-04, akte nurodytos turto rinkos vertės, kadangi atsakovo veiksmų teisėtumą teismas vertino retrospektyviniu aspektu, t.y. ar atsakovo veiksmai buvo teisėti jų atlikimo metu. Antrąjį ieškovo reikalavimą – pripažinti, kad ieškovas turi teisę parduoti turtą savo pasiūlytam pirkėjui už ne mažesnę pinigų sumą, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, t.y. 1 040 000,00 Lt, atmetė, kadangi laikė, jog tai yra išvestinis reikalavimas, todėl atmetus reikalavimą dėl banko nesutikimo pripažinimo neteisėtu, turi būti atmestas ir antrasis ieškovo reikalavimas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo apelianto naudai 288,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 288,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

11Nurodo, kad:

  1. CPK 704 str. yra imperatyvaus pobūdžio, jame nustatytas reguliavimas yra aiškus ir konkretus, jame nėra numatyta jokių papildomų išlygų ar sąlygų. Ieškovo supratimu, teisė siūlyti savo pirkėją yra išimtinė ir įstatyminė skolininko teisė, ji nepriklauso nuo kreditoriaus valios ir niekaip negali būti apribota ar pakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo išaiškinimuose nurodo, kad CPK 704 str. 1 d. apibrėžiamas turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui kaip varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms, tarp jų ir nustatytai CPK 694 str. 1 d., turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo, tiek ir skolininko interesus. Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą gali būti sumažintos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai;
  2. Teismas laikosi skirtingos pozicijos dėl 2014-03-04 turto ekspertizės akto vertinimo kaip įrodymo. Sprendime teismas nurodo, jog 2014-03-04 turto ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra nereikšminga, tuo tarpu kitoje nutartyje teismas nurodo, kad turto vertės ekspertizė būtų vertinama kaip įrodymas šioje byloje. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad varžytynėse dalyvavo vienintelis pirkėjas – su atsakovu susijęs ir jo kontroliuojamas juridinis asmuo UAB „Litectus“, kas įrodo atsakovo pozicijos nesąžiningumą ir atsiliepimo motyvų ydingumą;
  3. Teismui atmetus ieškinį ir antstoliui organizavus naujas turto pardavimo varžytynes pradinė turto pardavimo kaina pirmose varžytynėse būtu tik 832 000,00 Lt (1 040 000,00 Lt – 20 %), o antrose varžytynėse tik 624 000,00 Lt (1 040 000,00 Lt – 40 %). Todėl nėra jokios garantijos, kad sekančiose varžytynėse turtą kažkas pirks už 1 410 000,00 Lt ar brangiau. Tuo tarpu realizuojant turtą CPK 704 str. nustatyta tvarka, dėl kainos jokių klausimų nekyla, aišku, kad bus gauta 1 040 000,00 Lt suma;
  4. Ieškovo pasiūlytas pirkėjas UAB „Lupra“ yra ieškovui priklausančių patalpų nuomininkas, kuris į parduotuvės įkūrimą yra investavęs šimtatūkstantines sumas. Jei apelianto patalpas varžytynėse nusipirks su nuomininku nesusijęs asmuo, gali atsitikti taip, kad nauja nuomos sutartis nebus sudaryta, nuomininkui UAB „Lupra“ teks kraustytis ir apeliantas sulauks iš nuomininko šimtatūkstantinės pretenzijos dėl nutrūkusios veiklos ir žalos atlyginimo.

12Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą.

13Nurodo, kad:

  1. Ieškovo neįvykdyta prievolė bankui yra 2 139 863,65 Lt. Ieškovo siekis turtą realizuoti už ženkliai mažesnę kainą vertintinas kaip nesąžiningas, neadekvatus kreditoriaus ir skolininko bendradarbiavimo požiūriu;
  2. Ieškovas CPK 704 str. reglamentuota teise nepasinaudojo: į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą buvo sumokėta ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms;
  3. Pagal CPK 613 str. vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Jei suinteresuotas asmuo nesutinka su antstolio patvarkymu, jis turi teisę antstolio patvarkymą apskųsti. Antstolis, atsisakęs skundą patenkinti, priima patvarkymą ir siunčia jį teismui kartu su skundu. Ieškovas nenurodo jokio konkretaus antstolės patvarkymo, kuris būtų priimtas tenkinant banko prašymą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

17Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

18Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

19Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė vykdymo proceso normas, reglamentuojančias skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

20Pagrindinis apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė CPK 704 straipsnio nuostatas ir neleido ieškovui parduoti turto jo pasiūlytam pirkėjui už ne mažesnę pinigų sumą, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, t.y. 1 040 000,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

21Byloje nustatyta, kad dėl ieškovo turto, t. y. negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų (patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)), varžytynės vyko nuo 2013-03-14 10:00:00 iki 2013-03-21 15:00:00. Pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 809 600,00 Lt. Varžytynėse dalyvavo vienas dalyvis UAB „Litectus“, kuris pasiūlė 1 410 000,00 Lt. Šiaulių apylinkės teismas 2013-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2818-772/2013 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427. Ieškovas 2013-04-19 raštu informavo antstolę V. Š., jog nori pasinaudoti CPK 704 straipsnio teise ir pasiūlyti savo pirkėją UAB „Lupra NT“, kuris yra įsipareigojęs į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti ne mažesnę pinigų sumą, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė. 2013-05-21 antstolės patvarkymu varžytynės buvo atšauktos. 2013-05-07 raštu atsakovas AB „SEB bankas“ išreiškė nesutikimą, kad turtas būtų parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už mažesnę nei 1 410 000,00 Lt kainą.

22Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal formuojamą teismų praktiką, taikant CPK 704 straipsnio nuostatas, turto pardavimas skolininko nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių. Tačiau tuo pačiu yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nors dažniausiai skolininko turto pardavimas jo pasiūlytam pirkėjui atitinka tiek išieškotojo, tiek ir skolininko interesus ir turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai, šis siekis negali būti savitikslis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo procesinio sprendimo (šiuo atveju – nutarties) vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB ,,Revilus“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-215/2014). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o vykdymo proceso tikslas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą per se nepakankamas pateisinti vykdymo proceso dalyvių turtinių interesų pažeidimą.

23Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui – vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų. CPK 704 straipsnyje (nagrinėjamu atveju aktuali šio straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pakeitimo) nustatyta skolininko teisė surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kurią jis gali realizuoti, jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, pakankama įsiskolinimams vykdymo išlaidoms padengti, – tokiu atveju varžytynės atšaukiamos, turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. antstolis S. U., kt., bylos Nr. 3K-3-247/2008). Teisėjų kolegija nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2004), kad įstatyme nustatyta tam tikra šios galimybės įgyvendinimo sąlyga, t. y. iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti sumokėta ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios visiškai užtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Nurodyta įstatymo norma siekiama apsaugoti teisėtus išieškotojo interesus. Teisėjų kolegija nurodo, kad ši proceso teisės norma turi būti taikoma ir aiškinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, nepaneigiant skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

24Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-02-14 antstolės patvarkymu paskelbtos ieškovo turto varžytynės, kuriose buvo pasiūlyta didesnė kaina už realizuojamą turtą, neįvyko dėl ieškovo inicijuoto teisminio proceso ir jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskelbtos varžytinės neįvyko dėl paties skolininko veiksmų. Nors apeliantas pareikštais reikalavimais išreiškė siekį pasinaudoti CPK 704 nustatyta teise iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir tokios savo teisės pažeidimu įvardija atsakovo AB SEB banko nesutikimą, įrodymų, kad buvo įvykdytos sąlygos, būtinos tam, kad įgyvendinti įstatymu nustatytą teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo siūlomas pirkėjas įstatymo nustatytu laiku būtų įmokėjęs pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą ar kokia nors forma būtų išreiškęs ketinimą pirkti parduodamą turtą, todėl teisėju kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad skolininko siūloma pirkėjo valia dalyvauti turto pirkimo procedūroje nebuvo aiškiai išreikšta. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovas savo veiksmais kokiu nors būdu suvaržė ieškovo teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją realizavimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad išieškotojo valia tokiu atveju neturi jokios esminės reikšmės, nes įstatymas užtikrina atitinkamą skolininko teisę, kurią jis įgyvendinti gali tik laikydamasis nurodytų teisės normų reikalavimų. Civilinio proceso įstatymui aiškiai ir griežtai reglamentuojant vykdymo procesą, varžytynėse parduodamo turto įkainojimas, varžytinių proceso organizavimas ir skolininko teisės iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją realizavimas galimas tik laikantis įstatymu nustatytos vykdymo proceso tvarkos. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jis turi teisę parduoti turtą savo pasiūlytam pirkėjui už ne mažesnę pinigų sumą, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, t.y. už 1 040 000,00 Lt, yra nepagrįstas ir vertinamas kaip netinkamas teisių gynimo būdas.

25Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog turto pardavimui turėjo įtakos UAB „Litectus“ dalyvavimas varžytynėse, nes ši įmonė yra dukterinė atsakovo įmonė. Remiantis bylos duomenimis, UAB „Litectus“ yra tarptautinės SEB grupės įsteigta ir valdoma bendrovė, savo turto portfelį valdanti savarankiškai. Įmonės tikslas – įsigyti turto, kuris buvo naudojamas kaip SEB suteiktų paskolų užstatas. Tokio turto įsigyjame viešuosiuose aukcionuose ir varžytynėse, kur gali dalyvauti ir kiti besidomintys pirkėjai, ir taip užtikrina, kad šis turtas būtų įsigyjamas rinkos kaina. Tai, kad UAB „Litectus“ pasiūlė 1 410 000,00 Lt kainą, kuri buvo ženkliai didesnė už nustatytą pradinę pardavimo kainą, reiškia, jog ši įmonė, siekdama savo tikslų, pateikė tokią kainą, kokią vertino atitinkančią turto rinkos vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto pardavimas už kuo didesnę kainą yra tinkamas ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesų užtikrinimas. Todėl visiškai nepagrįsta apelianto pozicija, kad UAB „Litectus“ dalyvavimas varžytynėse parodo atsakovo nesąžiningumą, kadangi tokiu būdu yra sumažinama skolininko įsipareigojimų suma ir išieškotojo nuostolių dydis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl teismo nuomonės nenuoseklumo vertinant ekspertizės aktą, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo ir 2013-10-11 nutarties pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas šiuose visiškai skirtingos paskirties procesiniuose dokumentuose apie ekspertizės aktą, kaip įrodymą, pasisakė visiškai kitame kontekste. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ekspertizės aktą įvertino kitų įrodymų kontekste ir išdėstė motyvus, kodėl 2014-03-04 ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos vertė nėra reikšminga. Apelianto argumentai, kad nėra rodymų, jog turtas naujai organizuotose varžytynėse bus parduotas brangiau, nei reikalauja atsakovas, neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad parduodamo turto kainą apsprendžia ne išieškotojo valia, o jo įkainojimas, laikantis CPK 681, 682, 718 ir 722 straipsnių reikalavimų, užtikrinančių ir skolininko teisę aktyviai dalyvauti kainos nustatymo procese.

26Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

27Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas... 5. Nurodė, kad 2005-12-13 ieškovas ir atsakovas sudarė kredito sutartį.... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad ieškovas turi daugiau kaip dviejų milijonų litų dydžio... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-26 sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovu, jog varžytynės, kuriose pasiūlyta... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. Nurodo, kad:
  1. CPK 704 str. yra imperatyvaus pobūdžio, jame... 12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 13. Nurodo, kad:
    1. Ieškovo neįvykdyta prievolė bankui yra 2 139... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 17. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar... 20. Pagrindinis apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas,... 21. Byloje nustatyta, kad dėl ieškovo turto, t. y. negyvenamųjų patalpų –... 22. Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal formuojamą teismų praktiką, taikant... 23. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui – vienas iš CPK nustatytų... 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-02-14 antstolės patvarkymu... 25. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog turto pardavimui turėjo įtakos UAB... 26. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 27. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti...