Byla 3K-3-247/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams antstoliui Sauliui Užkuraičiui ir J. Š., dalyvaujant tretiesiems asmenims R. J. M. ir G. V., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė I. S. prašė: 1) pripažinti atsakovo antstolio Sauliaus Užkuraičio 2005 m. lapkričio 24 d. surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0034/05/00393, 0034/0500394, kurio pagrindu ieškovei priklausantis keturių kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovei J. Š. už 87 159,48 Lt, negaliojančiu kaip apsimestinį pirkimo–pardavimo sandorį; 2) pripažinti, kad antstolio S. Užkuraičio surašytu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0034/05/00393, 0034/0500394 atsakovė J. Š. visiškai, t. y. 87 159,48 Lt suma, įvykdė ieškovės (skolininkės) prievolę išieškotojui G. V. (60 700 Lt pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį Nr. 447/533 L-V vykdomojoje byloje Nr. 0034/05/00394 ir 20 808,48 Lt pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-09877/2005), taip pat ieškovės (skolininkės) prievolę antstoliui S. U. sumokėti vykdymo išlaidas – 5651 Lt ir jai perėjo kreditoriaus G. V. 81 508,48 Lt skolos reikalavimo teisė iš ieškovės (skolininkės) I. S. Ieškovė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą iš esmės ginčijo dviem CK pirmojoje knygoje nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais. Pirma, ieškovės teigimu, buto pardavimo aktas yra apsimestinis sandoris, nes ji nenorėjo atsakovei J. Š. buto parduoti, o ši nenorėjo jo pirkti, šalys buvo sutarusios, kad atsakovė J. Š. tik sumokės pinigus antstoliui, tačiau buto savo vardu neregistruos, o lauks, kol ieškovė susiras buto pirkėją, parduos butą ir grąžins pinigus atsakovei. Antra, ieškovė nurodė, kad sutikimą parduoti butą skolininko pasiūlytam pirkėjui surašė dėl antstolio spaudimo, šiam grasinant, kad, jeigu ji nesutiks, tai parduos jį už gerokai mažesnę kainą iš varžytynių. Be to, turto pardavimo iš varžytynių aktas neteisėtas dar ir todėl, kad antstolis nebuvo paskelbęs varžytynių, kaip nurodyta hipotekos teisėjo nutartyje, todėl turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo parduotas pažeidžiant CPK 704 straipsnio reikalavimus. Ieškovė taip pat paaiškino, kad paskolų, kurių grąžinimui užtikrinti įkeitė butą, ji iš tikrųjų nepaėmė.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004 m. spalio 20 d. ieškovė I. S. pasiskolino iš P. J. 23 000 Lt, ši prievolė buvo užtikrinta įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (hipotekos bylos Nr. 9933-L/04). 2005 m. sausio 24 d. sutartimi P. J. perleido reikalavimo teisę naujajam kreditoriui – trečiajam asmeniui G. V., konstatuojant, kad šios sutarties sudarymo dieną ieškovės skola yra 43 000 Lt. Tą pačią dieną ieškovė iš naujojo kreditoriaus pasiskolino dar 17 000 Lt ir su juo bei P. J. pasirašė trišalį susitarimą, kuriuo pakeitė 2004 m. spalio 20 d. hipotekos lakštą, kreditoriumi jame įvardijant G. V., nurodant 60 000 Lt prievolės dydį bei prievolės įvykdymo terminą – 2005 m. kovo 21 d. 2005 m. vasario 18 d. ieškovė ir trečiasis asmuo G. V. sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią ji iš G. V. pasiskolino dar 20 000 Lt. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 29 d. teismo įsakymu G. V. iš ieškovės priteista 20 000 Lt negrąžintos skolos pagal 2005 m. vasario 18 d. paskolos sutartį. Be to, 2005 m. liepos 7 d. pareiškimu G. V. kreipėsi į hipotekos teisėją, prašydamas priverstinai išieškoti iš ieškovės 60 000 Lt. 2005 m. liepos 11 d. nutartimi hipotekos teisėjas areštavo ieškovės butą ir įspėjo ją, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Ieškovei skolos negrąžinus, Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarta parduoti iš varžytynių ieškovės įkeistą butą. Ši nutartis 2005 m. rugsėjo 27 d. pateikta vykdyti antstoliui S. Užkuraičiui, šis tą pačią dieną sudarė areštuoto turto aprašą, kuriame butą įvertino 130 000 Lt. 2005 m. spalio 3 d. ieškovė antstoliui pateikė prieštaravimus dėl buto įkainojimo, tačiau rašte nurodė, kad atsakymo nereikalauja, nes išsamią informaciją gavo žodžiu. 2005 m. lapkričio 23 d. ieškovė antstoliui parašė prašymą, kuriuo prašė jai priklausantį butą parduoti jos pasiūlytai pirkėjai atsakovei J. Š. 2005 m. lapkričio 24 d. J. Š. į antstolio sąskaitą įmokėjo 87 159,48 Lt už perkamą butą, tą pačią dieną antstolis surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kurį 2005 m. gruodžio 28 d. patvirtino teisėjas. Teismas nurodė, kad ieškovė buto pardavimą ginčija dviem CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais: kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnis) ir kaip sandorį, sudarytą dėl antstolio psichologinio spaudimo (CK 1.91 straipsnis). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių sandorio negaliojimo pagrindų buvimą. Teismas nustatė, kad ieškovei surašant prašymą dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui antstolio kontoroje dalyvavo ir atsakovė J. Š. bei trečiasis asmuo (ieškovės duktė) R. J. M., iš kurių nė viena nenurodė, kad antstolis būtų daręs spaudimą ieškovei. Antstolio nurodymo, kad, ieškovei nesusiradus buto pirkėjo, šis bus parduotas iš varžytynių, teismas nevertino kaip procesinio pažeidimo, nes įsiteisėjusia hipotekos teisėjo nutartimi jau buvo nutarta priverstinai parduoti skolininkės butą ir toks pardavimas būtų vykęs be jos valios, tuo tarpu pagal CPK 704 straipsnį ieškovė galėjo susirasti pirkėją ir tarpusavio susitarimu nustatyti pageidaujamą parduodamo buto kainą (tik ne mažesnę nei įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos). Dėl sandorio negaliojimo kitu ieškovės nurodytu pagrindu – kaip apsimestinio – teismas rėmėsi atsakovės J. Š. paaiškinimu, kad ji niekuomet neketino vykdyti ieškovės prievolių tretiesiems asmenims, o norėjo tik nusipirkti butą, už kurį atsiskaitė pagal susitarimą su ieškove, sumokėdama dalį sumos į antstolio sąskaitą, o 20 000 Lt – asmeniškai ieškovei grynais pinigais, taip pat pagal susitarimą ji leido ieškovei gyventi bute dar kelis mėnesius. Teismas nurodė, kad šiuos paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys rašytinai įrodymai, iš kurių matyti, jog buto pirkimo dieną J. Š. neturėjo kito būsto, be to, netrukus po to, kai turto pardavimo aktas buvo patvirtintas teisėjo, ji kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Remdamasis ištirtais įrodymais teismas pripažino J. Š. sąžininga įgijėja. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turėjo įrodyti ir atsakovės J. Š. susitarimą su trečiuoju asmeniu G. V. dėl reikalavimo perleidimo, tačiau tokių įrodymų byloje iš viso nėra. Be to, aplinkybę, kad G. Varanauskas siekė atgauti pinigus parduodant hipoteka įkeistą turtą, o ne pakeičiant kreditorių, įrodo ir jo rašyti pareiškimai hipotekos teisėjui, kuriuose jis nurodė, jog „skolininkė vengia su juo susitikti ir geruoju neatsiskaito“, „neįvykdė reikalavimo nei per susitartą laikotarpį, nei per teismo skirtą laiką, todėl prašau įkeistą turtą parduoti iš varžytynių“. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, teigdama, jog butas negalėjo būti parduotas iki varžytynių paskelbimo, neteisingai aiškina CPK 704 straipsnį. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta momento, nuo kada skolininkas gali pradėti ieškoti pirkėjo areštuotam jo turtui. Šią normą sistemiškai aiškindamas su kitomis CPK XLIX skyriaus normomis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatavo, kad antstolis apie varžytynes CPK 706 straipsnyje nustatyta tvarka skelbti neprivalo, o skolininkas CPK 643 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 704 straipsnio 1 dalies pagrindu turi teisę susirasti jam priklausančio turto pirkėją nuo to momento, kai hipotekos kreditorius pateikė antstoliui įsiteisėjusią nutartį dėl priverstinio turto pardavimo ir antstolis sudarė turto aprašą, nurodydamas jame areštuojamo turto vertę. Teismas nepripažino pagrindu ieškiniui patenkinti ir ieškovės bei trečiojo asmens R. J. M. argumentų, kad buto pardavimas pažeidžia R. J. M. nepilnamečių vaikų, po buto pardavimo liekančių be gyvenamojo būsto, interesus. Teismas nurodė, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaikų teises į butą privalo užtikrinti tėvai. R. J. M. dalyvavo visuose sandoriuose, susijusiuose su buto įkeitimu, todėl galėjo suprasti, kad, negrąžinus skolų, jos bus išieškomos parduodant butą, kuriame gyvena ji ir jos vaikai. Be to, iš hipoteka įkeisto turto išieškoma ne ginčo tvarka. Pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalį bei CPK 558 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl priverstinio turto pardavimo priima hipotekos teisėjas, o šios nutarties nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neskundė.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės I. S. ir trečiojo asmens R. J. M. apeliacinį skundą, 2007 m. spalio 15 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą dėl buto vertės nustatymo procedūrų pažeidimo, nustačiusi, kad ieškovei buvo išaiškinta jos teisė pagal CPK 681, 682 straipsnius prašyti skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau ji šia teise nepasinaudojo, taigi savo tolesniais veiksmais pripažino areštuoto turto vertę. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad ieškovė, teigdama, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris pagal CK 1.87 straipsnį, nenurodė, kokiam kitam sandoriui pridengti ji pateikė siūlymą parduoti butą jos pasiūlytai pirkėjai. Be to, buto pardavimo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu pagal ieškovės ieškinį, nes ji nėra šio sandorio šalis, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad šis sandoris būtų sudarytas prieš šalių valią ar kitam sandoriui pridengti. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu (iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla), konstatavusi, kad nėra pagrindo spręsti, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl K. V. galimų nusikalstamų veiksmų yra susijęs su nagrinėjama civiline byla, be to, prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad ieškovės nurodyta CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punkto norma šioje byloje netaikytina, nes joje nustatytas įstatyminis reikalavimo teisės perėjimas kitam asmeniui tada, kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas (nesantis užtikrintos prievolės šalis) prievolę įvykdo už skolininką, tuo tarpu atsakovė J. Š. nebuvo nei ieškovės laiduotoja, nei įkaito davėja.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

9Kasaciniu skundu ieškovė I. S. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktu CPK 704 straipsnio 1 dalies aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005), todėl pažeidė ir kitas CPK normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, parduodant turtą iš varžytynių, – 681 straipsnį, 682 straipsnio 1, 3 dalis, 706 straipsnio 1, 3 dalis. Teismas padarė prieštaraujančią šių normų sisteminiam aiškinimui išvadą, kad antstolis neprivalo skelbti apie varžytynes CPK 706 straipsnyje nustatyta tvarka, o skolininkas CPK 643 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 704 straipsnio 1 dalies pagrindu turi teisę susirasti jam priklausančio turto pirkėją nuo to momento, kai hipotekos kreditorius pateikė antstoliui įsiteisėjusią nutartį dėl priverstinio turto pardavimo. Skolininko teisei susirasti turto pirkėją įgyvendinti CPK 704 straipsnyje nustatytas konkretus laikotarpis – nuo varžytynių paskelbimo iki varžytynių pradžios.

112. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo aiškinant ir taikant CPK 681 straipsnio 1 dalį, 682 straipsnio 1, 3 dalis. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 681 straipsnio 1 dalį ir 682 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darydami išvadą, kad parduodamo turto kainos klausimas, esant skolininko prieštaravimui dėl nustatytos kainos, turi būti sprendžiamas skolininko inicijuotais veiksmais – reikalavimu skirti ekspertizę. Teismas netaikė CPK 682 straipsnio 3 dalies, kurioje antstoliui suteikta teisė pačiam skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

123. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, ar šalys, pasirašydamos turto pardavimo aktą, turėjo omenyje reikalavimo perleidimo sandorį, nustatytą CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Be to, teismai pažeidė CK 1.87 straipsnį, nes nevertino antstolio surašyto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagal tikrąją šalių valią, t. y. nenustatė tikrojo sandorio, kurį šalys turėjo omenyje sudarydamos apsimestinį. Teismai nevertino, ar atsakovės J. Š. elgesys ir veiksmai atitiko pirkėjo veiksmus ir elgesį. Be to, apeliacinės instancijos teismas netyrė aplinkybių, sudarančių pagrindą sandoriui pripažinti negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Taip teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį, nes neįvykdė apeliacinės instancijos teismo funkcijos patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

134. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad ieškovė negali ginčyti sandorio, nes nėra jo šalis, prieštarauja CPK 633 straipsnio 1 daliai, pagal kurią skolininkas yra vykdymo proceso dalyvis. Skolininkas, nesutikdamas su nustatyta tvarka patvirtintu turto pardavimo aktu, turi teisę ginčyti jį teisme ieškinio teisena CPK 5 straipsnio 1 dalies ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

145. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad nėra pagrindo spręsti, jog baudžiamoji byla dėl sukčiavimo yra susijusi su šia civiline byla, be to, prejudicinę galią turi tik teismo sprendimai ir nuosprendžiai, o ne ikiteisminių institucijų procesiniai dokumentai, yra nepagrįstas, nes prieštarauja CPK 163 straipsnio 3 punktui ir pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

156. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo nebuvimo prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsniui, kuriame garantuojama vaiko teisės į gyvenamąjį būstą apsauga nepriklausomai nuo to, kokios teisės pagrindu būstu naudojamasi – nuosavybės, nuomos ar panaudos.

16Trečiasis asmuo R. J. M. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriuo pritaria kasacinio skundo argumentams ir prašo kasacinį skundą patenkinti.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. Š. prašo kasacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

181. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 704 straipsnio pažeidimo nepagrįsti, nes šioje normoje nurodytas tik terminas, iki kada skolininkas gali pasiūlyti parduodamo turto pirkėją (iki varžytynių pradžios), tačiau nenustatyta, kad turtas gali būti parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui tik paskelbus varžytynes, todėl laikytina, kad ši skolininko teisė atsiranda nuo priverstinio išieškojimo procedūros pradžios. Taip pat nepagrįsta kasatorės nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005, nes tos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje kasatorės nurodytų ir teismų nustatytų faktinių aplinkybių, be to, nurodytoje nutartyje nepasisakyta dėl tokio pobūdžio, kaip teigia kasatorė, CPK 704 straipsnio pažeidimo.

192. Kasatorės argumentai dėl CK 681 straipsnio ir 682 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimo neturi pagrindo, nes kasatorei, pareiškusiai antstoliui nesutikimą su buto įkainojimu, buvo išaiškinta jos teisė pagal CPK 681 ir 682 straipsnius prašyti skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Kasatorė šia teise nepasinaudojo, todėl savo veiksmais pripažino areštuoto turto vertę. Be to, turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui ne už turto aprašo akte nurodytą kainą, bet už kainą, atitinkančią įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų sumą.

203. Kasatorė nepagrįstai remiasi CK 1.87 straipsnio ir 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimu. CK 6.101 straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kada reikalavimo teisė kitam asmeniui pereina ne pagal reikalavimo perleidimo sutartį, o pagal įstatymą. Atsakovė J. Š. nebuvo nei ieškovės laiduotoja, nei įkaito davėja, todėl negalėjo atsirasti ir įstatyme nustatyto reikalavimo teisės perėjimo atvejo. Taigi šalys reikalavimo perleidimo sandorio negalėjo sudaryti, nes pagal CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktą reikalavimo teisė perleidžiama ne sutartimi, o pereina pagal įstatymą. Ieškovė savo valią parduoti butą išreiškė 2006 m. lapkričio 23 d. prašyme antstoliui parduoti areštuotą butą skolininko pasiūlytam pirkėjui (atsakovei J. Š.) už 87 159,48 Lt, šioje byloje to neginčijo. Šio prašymo nenuginčijus, nebuvo pagrindo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažinti negaliojančiu kaip sandorį, turintį valios trūkumų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tikroji šalių valia buvo ne buto nuosavybės teisės perleidimas, bet ieškovės prievolių įvykdymas (CPK 178 straipsnis).

214. Kasatorės pozicija dėl ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindo yra nenuosekli ir prieštaringa. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius ieškovė privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Antstolio nurodymas, kad nesusiradus pirkėjo butas bus parduotas iš varžytynių, o pradinė jo kaina nustatyta pagal CPK 718 straipsnį, negali būti vertinamas nei kaip spaudimas, nei kaip pasinaudojimas ieškovės sunkia turtine padėtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui atitinka tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005), taigi ginčijamas sandoris atitiko kasatorės interesus, nes ji turėjo galimybę daryti įtaką parduodamo turto kainai, kuria pasinaudojo (atsakovė J. Š. sumokėjo 20 000 Lt daugiau už kasatorės skolą ir vykdymo išlaidas). Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad kasatorė sudarė aiškiai sau nenaudingą sandorį.

225. Kasacinio skundo argumentas dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto pažeidimo nepagrįstas. Aplinkybė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ir nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai, todėl, nesant baudžiamosios bylos, kuri būtų nagrinėjama teisme baudžiamojo proceso tvarka, nebuvo pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Be to, visi faktai dėl turto pardavimo buvo nustatyti šioje civilinėje byloje, o baudžiamoji byla iškelta dėl sukčiavimo ir poveikio liudytojui darymo, bet ne dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui fakto.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas antstolis Saulius Užkuraitis prašo kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas tokius argumentus:

241. Kasacinio skundo argumentai, kad laikotarpis, per kurį skolininkas gali pasiūlyti pirkėją, prasideda nuo varžytynių paskelbimo pagal CPK 706 straipsnį, grindžiami netinkamu CPK normų bei bendrųjų teisės principų aiškinimu ir prieštarauja vienam iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta tik termino pasiūlyti parduodamo turto pirkėją pabaiga, bet ne pradžia. CPK normų (634 straipsnio 2 dalies, 661 straipsnio 1, 2 dalių) sisteminė analizė bei hipotekos teisėjo nutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad skolininkas turi teisę pasiūlyti pirkėją be varžytynių paskelbimo.

252. Kasacinio skundo argumentai, susiję su parduodamo turto įkainojimu, nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2006 kasacinio skundo argumentą dėl netinkamo areštuoto turto įvertinimo atmetė motyvuodama tuo, kad nei skolininkas, nei išieškotojas turto įvertinimo neskundė ir neprašė jo vertinti CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005 išaiškinta, kad tuo atveju, kai turtas perleidžiamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto kainos, viršijančios išieškotojų reikalaujamas sumas, nustatymas yra skolininko ir pirkėjo susitarimo reikalas ir pareiga rūpintis savo teisių užtikrinimu tenka pačiam skolininkui, kuris pasirenka pirkėją ir už atitinkamą kainą perleidžia savo turtą; antstolis tik privalo užtikrinti, kad perleidžiamo turto kaina nebūtų mažesnė nei įsiskolinimų ir vykdymo išlaidų suma.

263. Kasacinio skundo argumentai, kad šalys, pasirašydamos turto pardavimo aktą, turėjo omenyje reikalavimo perleidimo sandorį, nurodytą CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kasatorė savo ranka surašė prašymą antstoliui ir jame aiškiai išreiškė pageidavimą parduoti butą jos pasiūlytai pirkėjai J. Š. Kasatorės teiginys, kad ji norėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį, nepagrįstas įrodymais.

274. Kasacinio skundo argumentai dėl neteisėto atsisakymo sustabdyti bylą nepagrįsti. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylos sustabdymas galimas tada, kai yra prejudicinis ryšys tarp bylų ir kai reikšmingų aplinkybių negalima nustatyti nagrinėjamoje byloje. Visos aplinkybės dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo nustatytos nagrinėjamoje byloje. Be to, apeliacinės instancijos teismo atsisakymas sustabdyti bylą atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005, 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2005).

285. Kasatorė nepagrįstai remiasi nepilnamečių vaikų interesų pažeidimu, nes vaiko teises į būstą turi užtikrinti tėvai. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2003).

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl skolininko teisės iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją bei pardavimo akto tvirtinimo

32CPK VI dalies normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto tvarką. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Taip yra apsaugomi bei ginami sąžiningo kreditoriaus interesai. Priverstinai vykdant skolininko prievolę kreditoriui, t. y. turtą parduodant iš varžytynių, skolininkui nuosavybės teise priklausantis daiktas pereina trečiajam asmeniui arba išieškotojui (kreditoriui).

33Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos ir kitos (specialios) priverstinio turto realizavimo formos. Viena iš jų – tai turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Įstatyme nustatytas tik galutinis galimybės pasinaudoti šia teise momentas – varžytynių pradžia, tačiau tiesiogiai nenustatyta, kada ši skolininko teisė atsiranda. Sistemiškai aiškinant vykdymo proceso normas, šios bylos atveju skolininko teisės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją pradžia sietina su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimu antstoliui momentu (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Toks skolininko turto pardavimo ypatumas neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus). Pažymėtina, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai.

34Išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Tačiau tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimą savaime nepateisina įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Skolininko turtas, į kurį nukreipiamas išieškojimas, turi būti antstolio areštuojamas bei įkainojamas. Tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aplinkybė, kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstinai. Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui (CPK 704 straipsnio 3 dalis). Šiame priverstiniame turto pardavimo procese parduodamo turto savininku bei pardavėju išlieka skolininkas, o antstolis pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus tik organizuoja bei įvykdo priverstinį turto pardavimą, tačiau netampa parduodamo turto savininku (pardavėju). Tai lemia, kad skolininkas, kaip turto savininkas, turi teisę ginčyti turto pardavimo aktą. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, patvirtintas teisėjo rezoliucija arba nutartimi, pastarajai įsiteisėjus, yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Teisėjas vykdymo procese pirmiausia atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Šia prasme teisėjas, prieš tvirtindamas turto pardavimo skoklininko pasiūlytam pirkėjui aktą, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą. Tam, kad tokį priverstinį turto perleidimą būtų galima tvirtinti, nepakanka apsiriboti vien formaliu antstolio veiksmų patikrinimu, t. y. konstatuoti, jog turtas parduodamas už sumą, kurios pakanka įsiskolinimams bei vykdymo išlaidoms visiškai padengti. Teisėjas, tvirtindamas antstolio surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, patvirtina ir turto pardavimo teisėtumą, nes teisėjui šį aktą patvirtinus jis tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. Taigi teisėjas, prieš tvirtindamas antstolio surašytą aktą, turi patikrinti ir tai, ar turto pardavimo procese nebuvo padaryta kitokių pažeidimų, kartu ir tai, ar turtas buvo tinkamai įkainotas bei parduotas už tinkamą kainą. Minėta, parduodant turtą ne iš varžytynių, bet skolininko pasiūlytam pirkėjui, išlieka turto pardavimo priverstinumas. Turtą parduoda antstolis, o turto pardavimo aktą tvirtina teisėjas. Taigi prieš tvirtindamas aktą teisėjas turi įsitikinti turto pardavimo teisėtumu, o kaina turto pardavimo atveju yra esminė pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui sąlyga. Visa informacija apie vykdymo proceso eigą turi būti teisėjui kartu su tvirtinamu aktu pateiktoje vykdomojoje byloje. Esant abejonių dėl turto pardavimo teisėtumo, akto tvirtinimo klausimas nagrinėtinas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pranešant suinteresuotiems asmenims (antstoliui, išieškotojui, skolininkui, turtą nupirkusiam asmeniui) (CPK 725 straipsnio 2, 3 dalys).

35Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neišsiaiškino klausimų, susijusių su parduoto turto tinkamu įkainojimu turtą areštuojant, taip pat ar butas buvo parduotas už tinkamą kainą. Butą nupirkusi atsakovė J. Š. yra paaiškinusi, kad, be turto pardavimo akte nurodytos sumos, ji ieškovei yra papildomai sumokėjusi 20 000 Lt, tačiau ši aplinkybė įrodymų vertinimo aspektu bylą nagrinėjusių teismų sprendime ir nutartyje neatskleista (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra pakankamai atskleistos atsakovės J. Š. tapimo ieškovės pasirinkta varžytynėse parduotino buto pirkėja aplinkybės. Visa tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kaip neatitinkanti jai keliamų teisėtumo reikalavimų (esant nenustatytoms aplinkybėms, susijusioms su areštuoto turto tinkamu įkainojimu bei tinkamos pardavimo kainos nustatymu, taip pat tinkamu priverstinio turto pardavimo procedūrų taikymu) naikintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė I. S. prašė: 1) pripažinti atsakovo antstolio Sauliaus... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai... 9. Kasaciniu skundu ieškovė I. S. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo... 12. 3. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, ar šalys,... 13. 4. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad ieškovė negali ginčyti... 14. 5. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad nėra pagrindo spręsti, jog... 15. 6. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl nepilnamečių vaikų... 16. Trečiasis asmuo R. J. M. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo,... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. Š. prašo kasacinį skundą... 18. 1. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 704 straipsnio pažeidimo nepagrįsti,... 19. 2. Kasatorės argumentai dėl CK 681 straipsnio ir 682 straipsnio 1, 3 dalių... 20. 3. Kasatorė nepagrįstai remiasi CK 1.87 straipsnio ir 6.101 straipsnio 4... 21. 4. Kasatorės pozicija dėl ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindo yra... 22. 5. Kasacinio skundo argumentas dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto pažeidimo... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas antstolis Saulius Užkuraitis prašo... 24. 1. Kasacinio skundo argumentai, kad laikotarpis, per kurį skolininkas gali... 25. 2. Kasacinio skundo argumentai, susiję su parduodamo turto įkainojimu,... 26. 3. Kasacinio skundo argumentai, kad šalys, pasirašydamos turto pardavimo... 27. 4. Kasacinio skundo argumentai dėl neteisėto atsisakymo sustabdyti bylą... 28. 5. Kasatorė nepagrįstai remiasi nepilnamečių vaikų interesų pažeidimu,... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl skolininko teisės iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo... 32. CPK VI dalies normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto tvarką.... 33. Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos ir kitos (specialios) priverstinio... 34. Išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis... 35. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...