Byla e2A-345-254/2018
Dėl paskolos sutarties, sutartinės svetimo turto hipotekos, notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiomis

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K., trečiojo asmens E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui V. G., tretiesiems asmenims notarei B. G., E. K., E. P. dėl paskolos sutarties, sutartinės svetimo turto hipotekos, notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiomis.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 1-6999, 2015 m. lapkričio 18 d. sutartinę svetimo turto hipoteką, notarinio registro Nr. 1-7000, ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. notaro vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1-5147.
  2. Ieškovas nurodė, kad iš A. B. ketino įsigyti žemės sklypą, unikalus ( - ), esantį ( - ). Siekdamas sudaryti žemės sklypo įsigijimo sandorį ieškovas susitarė su atsakovu, kad pastarasis paskolins 30 000 Eur, iš kurių 20 000 Eur atsakovas sumokės tiesiogiai pardavėjai kaip avansą, o 10 000 Eur paskolins ieškovui kitoms reikmėms. Atsakovas sutiko paskolinti ieškovui 30 000 Eur su sąlyga, kad užtikrindamas paskolos grąžinimą ieškovas įkeis atsakovui nekilnojamąjį turtą ir pasiūlė sandorius tvirtinti pas notarę B. G.. Ieškovas pasitikėjo notare, kuri nurodė, jog norint visus formalumus sutvarkyti per vieną dieną, reikia pasirašyti jos parengtą paskolos sutartį ir sutartinę hipoteką. Notarė pareikalavo, kad ieškovas būtinai turi patvirtinti pinigų gavimo faktą, nes priešingu atveju negalės įforminti hipotekos. 2015 m. lapkričio 18 d. šalys sudarė notarės parengtą paskolos sutartį ir sutartinę hipoteką. Paskolos sutartyje nurodytos sumos ieškovas negavo, taip pat ieškovas neturi duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs 20 000 Eur pardavėjai už žemės sklypą. 2016 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas gavo notarės išduotą notaro vykdomąjį įrašą, kuriuo buvo pradėtas skolos išieškojimas iš svetimo įkeisto turto, priklausančio trečiajam asmeniui E. K.. Paskolos sutartis pripažintina nesudaryta, nes ieškovui niekada nebuvo perduoti pinigai. Be to, paskolos sutartis pripažintina negaliojančia, nes buvo sudaryta dėl apgaulės, t. y. atsakovas įtikino ieškovą, kad 30 000 Eur atsakovas sumokės ieškovui tik po to, kai ieškovas pasirašys notarės parengtą paskolos sutartį ir sudarys sutartinę hipoteką. Ieškovo valia neatitiko tuo metu pasirašytos paskolos sutarties turinio, nes ieškovas vertino ją kaip atsakovo įsipareigojimą ateityje, t. y. po jos sudarymo, išmokėti ieškovui 30 000 Eur, kurių nei iki paskolos sutarties sudarymo, nei po jos sudarymo ieškovas negavo (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 6.870, 6.875 straipsniai). Po paskolos sutarties pasirašymo, ieškovui nebuvo įteiktas paskolos sutarties egzempliorius. Ieškovas pasitikėjo notare. Manė, kad paskola įforminta tinkamai, nes atsakovas pateikė rašytinį įsipareigojimą išmokėti atitinkamą paskolos sumą ieškovo pageidaujamu būdu. Dėl šių priežasčių ieškovas po paskolos sutarties sudarymo negalėjo jos užginčyti.
  3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas į atsakovą kreipėsi su prašymu paskolinti piniginių lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui. Atsakovas per savo valdomą juridinį asmenį anksčiau ieškovui skolino pinigų ir šių paskolų nebuvo įforminęs rašytine forma. Nenorėdamas rizikuoti, prieš sudarydamas naują paskolos sutartį, pasidomėjo ieškovo turtine padėtimi ir sužinojo, kad ieškovas iš esmės neturi arba tikėtina turi labai mažas pajamas, o nekilnojamojo turto neturi. Ieškovui nurodė, kad jis privalo grąžinti atsakovui jau suteiktas paskolas, o naujai paskolai gauti pateikti užtikrinimo priemonę. Ieškovas nurodė, kad gali įkeisti savo motinos nekilnojamąjį turtą. Derybos dėl naujos paskolos sutarties tarp šalių truko kurį laiką, todėl ieškovas turėjo suprasti iš paskolos sutarties ir svetimo turto hipotekos kylančias prievoles ir gresiančias teisines pasekmes. Paskolos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas pasiskolina iš atsakovo 30 000 Eur. Pinigus ieškovas iš atsakovo gavo prieš pasirašant paskolos sutartį grynaisiais pinigais viešbutyje „Perkūno namai“. Šioje vietoje pinigus patikrino pinigų tikrumą nustatančiu aparatu ir atidavė ieškovui. Ieškovas savo ranka raštu ant paskolos sutarties patvirtino, kad pinigus gavo. Pinigų gavimo faktą patvirtina ir tai, kad dar 2016 m. gegužės 19 d. ieškovas susitarimu dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo patvirtino, kad pagal paskolos sutartį skolingas 30 000 Eur atsakovui. Atsakovas raštišką pakvitavimą sudarė iki paskolos sutarties pasirašymo, nes jo paprašė pats ieškovas, tačiau vėliau jis persigalvojo ir paprašė 30 000 Eur perduoti jam asmeniškai. Ieškovas nėra sutartinės svetimo turto hipotekos šalis, todėl negali ginčyti hipotekos. Šią teisę turi tik hipoteka įkeisto turto savininkė E. K..
  4. Trečiasis asmuo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 18 d. patvirtino pinigų paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas pasiskolino iš atsakovo 30 000 Eur iki 2016 m. liepos 1 d., taip pat patvirtino svetimo turto hipotekos sandorį, pagal kurį E. K. paskolos sutarties įsipareigojimų tinkamo įvykdymo užtikrinimui įkeitė atsakovo naudai, jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ). Tvirtinant minimą sandorį, notarės pareiga buvo įsitikinti šalių valia, kiek tai buvo galima įsitikinti, šalims pasisakant prieš sandorį bei sandorio tvirtinimo momentu. Sudarydamos sandorį šalys aiškiai išreiškė savo valią, kad sudaromi sandoriai sukeltų tas teisines pasekmes, kurių šalys siekė, t. y. ieškovas siekė gauti skolon 30 000 Eur, kuriuos gavo iš atsakovo pagal paskolos sutartį, apie pinigų gavimo faktą ieškovas laisva valia, niekieno neverčiamas, parašė pakvitavimą, kuriame nurodė, kiek grynųjų pinigų ir iš ko gavo. E. K., žinodama apie aukščiau nurodytus ieškovo skolinius įsipareigojimus atsakovui, įkeitė ieškovo naudai, jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir hipotekos sandoryje pažymėjo, kad jai išaiškintos sudaromo nekilnojamojo turto įkeitimo sandorio sąlygos ir teisinės pasekmės. Kaip valstybės įgaliotas asmuo, notarė atliko visus veiksmus, išaiškino šalims sudaromų sandorių turinį ir reikšmę. Sandoriams atlikti buvo gautos Nekilnojamojo turto registro pažymos, kurios galiojo 1 mėn. Svetimo turto hipoteka kreditoriaus V. G. prašymu buvo įregistruota po to, kai jo teigimu, ieškovas paskolos negrąžino.
  5. Trečiasis asmuo E. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka. Patvirtino, kad pinigai ieškovui nebuvo perduoti. Sandorių sudarymo dieną ieškovas ją vežė į gydymo įstaigą, todėl iki sandorių sudarymo ieškovas neturėjo galimybės susitikti su atsakovu ir perimti iš jo skolinamą sumą.
  6. Trečiasis asmuo E. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagal 2016 m. gegužės 19 d. trišalį susitarimą įsipareigojo V. G. grąžinti už V. K. jo pasiskolintus 30 000 Eur. Tačiau 2016 m. gegužės 31 d. gavo iš ieškovo raštą, kuriuo ieškovas atsisakė, kad E. P. grąžintų už jį 30 000 E. V. G.. Tokiu būdu trišalis susitarimas buvo nutrauktas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Sprendė, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis atitinka CK 1.73 straipsnio 2 dalies, 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga teko ieškovui, kuris turėjo nuginčyti paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo prezumpciją. Laikė labiau tikėtinu, kad atsakovas iki paskolos sutarties pasirašymo ieškovui pinigus perdavė grynais pinigais, tai patvirtino pakvitavimas. Šią aplinkybę patvirtino ir apklausta notarė, kuri nurodė, kad kelis kartus paklausė ieškovo, ar jis tikrai pinigus gavo, priešingu atveju, nebūtų tvirtinusi paskolos sutarties ir sutartinės hipotekos. Teismui kilo pagrįstų abejonių, kad atsakovas 2015 m. lapkričio 18 d. raštą surašė pas notarę po paskolos sutarties sudarymo. Šių aplinkybių nepatvirtino sandoryje dalyvavę asmenys – notarė ir liudytoja T. B.. Teismas nesirėmė E. K. parodymais, nes jos nurodomos aplinkybės dėl atsakovo pasirašyto rašto dėl pinigų perdavimo suformuluotos ne jos, o ieškovo. E. K. turi materialinį suinteresuotumą byloje, kadangi paskolos sutarties įvykdymui sutartine hipoteka buvo suvaržytas jos turtas. Jeigu atsakovo raštas išmokėti pinigus tretiesiems asmenims pasirašytas pas notarę, tai ieškovas, būdamas atidus ir protingas asmuo, turėjo galimybę atsisakyti tvirtinti pinigų gavimo faktą. Ieškovas turėjo teisę reikalauti keisti ir paskolos sutarties turinį. Šalys yra verslininkai, todėl jiems buvo žinomos visos šio sandorio aplinkybės. Sprendė, kad atsakovo ranka 2015 m. lapkričio 18 d. raštas nebuvo surašytas pas notarę, o buvo pirminis šalių susitarimas dėl piniginių išmokų mokėjimo, kuris vėliau, ieškovui gavus 30 000 Eur, šalims neteko reikšmės ir sukelti ieškovo prašomų teisinių padarinių negali. Pinigų perdavimo faktą patvirtino ir 2016 m. gegužės 19 d. susitarimas dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį. Susitarime ieškovas patvirtino, kad sutinka, jog pagal paskolos sutartį paskolintus 30 000 Eur už ieškovą sumokėtų E. P.. Ieškovas neneigė fakto, kad pasirašė šį susitarimą, šį faktą patvirtino ir E. P.. 2016 m. gegužės 31 d. raštu ieškovas atsisakė, kad pagal paskolos sutartį paskolintus 30 000 Eur sumokėtų E. P.. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kokias nors pinigines sumas sumokėjo atsakovui ar kitiems juridiniams asmenims, kurie būtų susiję su atsakovo vykdoma ūkine komercine veikla. Notarė paaiškino, kodėl sutartinė hipoteka nebuvo įregistruota per 24 val., o per mėnesį laiko, nes to prašė atsakovas, kadangi ieškovas paskolą žadėjo atiduoti per mėnesį laiko. Abejoti notarės paaiškinimais teismas neturėjo pagrindo. Sprendė, kad ieškovas neįrodė ir pinigų grąžinimo atsakovui fakto. Ieškovas patvirtino, kad tai nebuvo jo pirmoji pasirašyta paskolos sutartis, todėl jis turėjo žinoti ir suprasti iš to kilsiančias pasekmes. Teismas nurodė, kad pripažinti paskolos sutartį nesudarytą nebuvo teisinio pagrindo.
  3. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog pasirašydamas sutartis jis buvo suklaidintas notarės ir atsakovo. Ieškovas paskolos sutartį patvirtino savo parašu, surašė pakvitavimą, kuriuo patvirtino pinigų gavimą. Ieškovas, turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, sudarant tokio pobūdžio sandorius, suprato jos turinį ir prieš pasirašydamas sutartį turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes. Ieškovas nurodė, kad pinigus iš atsakovo skolinosi žemės sklypo pirkimui, tačiau žemės sklypas buvo parduotas atsakovo įmonei, preliminari žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta praėjus dviem dienoms po paskolos sutarties sudarymo. Ieškovas galėjo ginčyti sutartį. Kritiškai vertino ieškovo argumentą, jog jam nebuvo pateiktas paskolos sutarties egzempliorius. Aplinkybė, kad atsakovas turi paskolos sutarties originalą, patvirtino šalių tikruosius ketinimus, nes skolos dokumentas iki galutinio skolos grąžinimo yra saugomas pas kreditorių. Teismas paskolos sutartį pripažino teisėta bei pagrįsta ir atmetė kaip išvestinius reikalavimus dėl sutartinės hipotekos ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. ir trečiasis asmuo E. K. prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai rėmėsi paskolos sutarties tekstu, atsakovo ir notarės paaiškinimais. Atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes nuo jos priklauso, ar atsakovas gaus 30 000 Eur. Neaišku, kodėl teismas nesirėmė kitais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtino priešingas aplinkybes, kad atsakovas po paskolos sutarties sudarymo įsipareigojo išmokėti paskolos sutartyje nurodytus pinigus, tačiau to neįvykdė. Atsakovo ir notarės paaiškinimai neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Paskolos dalykas (pinigai) nebuvo perduotas ieškovui, todėl, remiantis CK 6.870 straipsnio 2 dalimi, paskolos sutartis turi būti laikoma nesudaryta ir negaliojanti. Atsakovas nepateikė įrodymų apie pinigų perdavimą. Ieškovo pakvitavimas turėjo būti sudarytas iki paskolos sutarties pasirašymo (paskolos sutarties 1.1. punktas), tačiau padarytas po (ieškovo pakvitavimas yra žemiau notarės parašo). Notarė ir atsakovas patvirtino, jog notarų biure pinigai nebuvo perduoti. Paskolos sutartis buvo sudaroma dėl A. B. žemės sklypo įsigijimo. Atsakovo informavimą apie paskolos tikslą patvirtina atsakovo 2015 m. lapkričio 18 d. įsipareigojimas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo 2015 m. lapkričio 18 d. įsipareigojimas sudarytas prieš paskolos sutarties pasirašymą. 2015 m. lapkričio 18 d. įsipareigojime užfiksuota, jog iki paskolos sutarties pasirašymo atsakovas neperdavė 30 000 Eur ieškovui. Šias aplinkybes patvirtina 2016 m. gegužės 19 d. susitarimas dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį. Nėra kito paaiškinimo, kodėl E. P. būtų norėjęs vykdyti tariamas ieškovo prievoles atsakovui – jie tarpusavyje neturi jokių santykių, juos siejo tik netiesioginiai santykiai dėl A. B. žemės sklypo įsigijimo. Nurodo, kad atsakovas savo įmonės UAB „Viešbučių verslas“ vardu su A. B. sudarė preliminarią žemės sklypo įsigijimo sutartį, pervedė jai 20 000 Eur (nors tą turėjo atlikti ieškovo vardu). Tuomet ieškovas padėjo atsakovo įmonei ieškoti pirkėjo, kol surado pirkėją E. P.. Ieškovui nebūtų tikslo atsakovo įmonės žemės sklypui ieškoti pirkėjo, jei atsakovas nebūtų žadėjęs suradus tokį pirkėją ir jam padengus A. B. sumokėtus pinigus, nebereikalauti iš ieškovo A. B. sumokėtų pinigų. Atsakovas nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kodėl ieškovas turėjo surasti pirkėją atsakovo įmonės įsigyjamam žemės sklypui. E. P. padengė atsakovo įmonei 20 000 Eur. Tačiau atsakovas nepagrįstai reikalauja sumokėti 30 000 Eur, nesutiko panaikinti ieškovo motinos buto hipotekos. Atsakovui sudarius preliminarią žemės pirkimo sutartį, ieškovui paskola nebebuvo reikalinga. Atsakovas neįrodė jokio kitokio pinigų skolinimo tikslo.
    2. Notarės patvirtintame sandoryje nebuvo užfiksuota tikroji šalių valia. Notarė nepagrįstai nurodė, kad šalių valia buvo grąžinti paskolą per vieną mėnesį nuo paskolos sutarties sudarymo. Tai prieštarauja paskolos sutarties 1 punktui, nes paskolos grąžinimo terminas 2016 m. liepos 1 d., taip pat sutartinės hipotekos 5.2. punktui, pagal kurį hipoteka registruojama nedelsiant. Notarė nepagrįstai nurodė, kad ieškovui nedavė paskolos sutarties egzemplioriaus, nes paskolos sutarties egzemplioriaus buvimas pas ieškovą būtų laikomas paskolos grąžinimu. Ieškovas, neturėdamas paskolos sutarties egzemplioriaus, neturėjo galimybės pasikonsultuoti ir sulaukti nepriklausomos nuomonės dėl sutarties turinio ir jos teisinių pasekmių. Ieškovas yra ribotų socialinių įgūdžių žmogus (kalėjo, neišmano tokio tipo sutarčių sudarymo specifikos ir teisinių pasekmių, tai buvo pirmas tokio tipo sandoris ieškovui). Pasitikėjo notare, kuri nurodė, jog hipoteka bus registruota ieškovui faktiškai gavus pinigus pagal atsakovo rašytinį įsipareigojimą. Notarė sutartinės hipotekos registravimą vykdė vadovaudamasi ne šalių raštu pasirašytais dokumentais, o atsakovo telefonu duotais nurodymais. Tai neatitinka notarų veiklai keliamų reikalavimų. Notarės paaiškinimai yra nepagrįsti ir šališki, jais siekiama išvengti atsakomybės dėl nekokybiškai atlikto darbo. Notarė neįsitikino pinigų perdavimo aplinkybėmis, t. y. nepaprašė pinigų perduoti notarės akivaizdoje ar pateikti pinigų perdavimo įrodymų. Pagal paskolos sutartį pinigai nebuvo perduoti. Notarė, žinodama, jog sandoriai neatitinka faktinių aplinkybių, patvirtino sandorius, nors jų tvirtinti neturėjo teisės. Atsakovo ranka surašytas įsipareigojimas patvirtina, jog atsakovas po paskolos sutarties sudarymo įsipareigojo išmokėti ieškovui pinigus.
    3. Paskolos sutartis yra negaliojanti, nes sudaryta dėl apgaulės. Paskolos sutartis turi būti panaikinta remiantis CK 1.91 straipsnio 5 dalimi. Atsakovas ir notarė tyčia suklaidino ieškovą dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių. Atsakovas suklaidino ieškovą, išduodamas rašytinį įsipareigojimą po paskolos sutarties sudarymo išmokėti 30 000 Eur. Atsakovas ir notarė ieškovą patikino, kad yra normali praktika patvirtinti pinigų gavimą, jų faktiškai negavus, bet gavus įsipareigojimą gauti pinigus ateityje. Notarė įtikino ieškovą, jog neregistruos hipotekos sandorio ir paskolos sutartis negalios tol, kol ieškovas jai nepatvirtins pinigų gavimo. Šį faktą patvirtina tai, jog sutartinė hipoteka nebuvo įregistruota beveik mėnesį po dokumentų pasirašymo. Atsakovas apgavo ieškovą dėl to, jog turėjo paskolos dalyką išmokėti A. B. ieškovo vardu, tačiau tai padarė savo įmonės UAB „Viešbučių verslas“ vardu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog įsipareigojimas sudarytas ne jame nurodytomis aplinkybėmis. Notarė nepateikė jokių įrodymų, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl paskolos grąžinimo per vieną mėnesį ir hipotekos neregistravimo. Visa įvykių eiga patvirtina, kad atsakovas aktyviai ir sistemingai siekė iš ieškovo ir jo motinos apgaule išvilioti 30 000 Eur.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą notarė B. G. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Paskolos sutartį patvirtino po daugkartinių šalių konsultacijų, įsitikinusi šalių valia sudaryti šiuos sandorius ir siekiamu teisiniu rezultatu. Ieškovas ir atsakovas yra verslo atstovai, turintys reikiamą patirtį šios rūšies sandorių sudaryme. Pagal paskolos sutartį pinigų gavimą ieškovas patvirtino įrašu paskolos sutartyje. Šį įrašą, įvardindamas kaip pakvitavimą, ieškovas įrašė savo ranka, prieš pasirašant paskolos sutartį, patvirtindamas, kaip įrašyta paskolos sutarties 1.1. punkte, kad paskolą 30 000 Eur ieškovas gavo iš atsakovo grynaisiais pinigais prieš pasirašydamas paskolos sutartį. Šis pinigų gavimo fakto patvirtinimas papildo paskolos sutarties 1.1. punktą, praplėsdamas pinigų gavimo fakto pavirtinimą asmeniniu skolininko patvirtinimu. Patvirtinimas nėra surašytas atskiru dokumentu, todėl nevertinamas kaip atskiras dokumentas, sudarytas po paskolos sutarties patvirtinimo. Minimos paskolos sutarties pasirašymo metu, skolininkui nebuvo perduodami pinigai, tačiau nei vienas norminis aktas neįpareigoja šalių sutarties objektą perduoti jo gavėjui notaro akivaizdoje. Tai šalių susitarimo reikalas. Paskolos sutartis sudaryta ir pasirašyta dviem egzemplioriais – paskolos davėjui ir archyviniam saugojimui notaro biure (paskolos sutarties 5 punktas). Visos pagrindinės paskolos sutarties sąlygos (suma, prievolės įvykdymo terminas, palūkanos) aprašomos sutartinės hipotekos sandoryje, kurio po vieną egzempliorių buvo įteikta ieškovui, atsakovui, įkaito davėjui trečiajam asmeniui E. K., vienas paliktas notaro biure. Paskolos sutarties kopija buvo perduota ieškovui su hipotekos sandorio egzemplioriumi. Tinkamas įsipareigojimų, kylančių iš sudarytos pinigų paskolos sutarties, vykdymas nesietinas su paskolos sutarties egzemplioriaus (originalo) turėjimu, nes visos paskolos sutarties sąlygos nurodytos hipotekos sandoryje. Hipotekos sandorio neįregistravimas iki 2015 m. gruodžio 15 d. negalėjo sukelti neigiamų pasekmių paskolos davėjui, pažeisti paskolos gavėjo/ ieškovo interesų. Ieškovas painioja paskolos sutarties prievolės įvykdymo terminą (2016 m. liepos 1 d.) su hipotekos sandorio įregistravimo terminu. Pagal CK 4.187 straipsnio 1 dalį, sutartinė hipoteka šalims galioja nuo hipotekos sandorio sudarymo momento, nepriklausomai nuo įregistravimo Hipotekos registre. Siekiant iki minimumo sumažinti paskolos gavėjo išlaidas, susijusias su hipotekos sandorio įregistravimu viešajame registre, tikintis, kad paskola bus grąžinta anksčiau, atsakovo prašymu sutartinės hipotekos sandorio registravimą atidėjo iki 2015 m. gruodžio 15 d., t. y. iki tos dienos, iki kurios galiojo hipotekos sandorio sudarymui notaro gauta pažyma iš VĮ Registrų centro. Po šio termino hipotekos kreditoriaus prioritetinę reikalavimo teisę į įkeistą turtą gavėjo pažeisti tiek tretieji asmenys, tiek ir pats įkaito davėjas.
    2. Paskolos sutartis, hipotekos sandoris patvirtinti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, šalių susitarimo, jų valios ir siekiamo teisinio rezultato. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai paskolos sutartis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir paskolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui. Ieškovas pagal 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį gavo pinigus, apeliaciniame skunde to nepaneigė.
    3. Šalių teisiniai santykiai dėl galimo žemės sklypo pirkimo nėra žinomi, todėl dėl šių aplinkybių notarė nepasisako.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai atskleidė bylos esmę ir teisingai taikė įstatymą, sprendimas yra išsamus bei motyvuotas. Ieškovo pateikta versija nepaneigė preziumpcijos, jog pinigai buvo perduoti ieškovui. Pinigų perdavimo ieškovui faktą patvirtina paskolos sutartis su ieškovo ranka išreikštu patvirtinimu ir 2016 m. gegužės 19 d. trišalis susitarimas, kuriuo šalys susitarė, jog 30 000 Eur atsakovui už ieškovą grąžins trečiasis asmuo E. P.. Aplinkybę, kad piniginės lėšos pagal paskolos sutartį buvo gautos, patvirtina ir ieškovo 2016 m. gegužės 31 d. raštas dėl paskolos sutarties, kuriuo jis teigia, kad pinigus atsakovui grąžino grynaisiais pinigais ir pavedimais. Nurodydamas apie pinigų grąžinimą, ieškovas patvirtino, kad pinigus turėjo būti pasiskolinęs.
    2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis yra ribotų socialinių įgūdžių žmogus. Duomenys apie vykdomąsias bylas ieškovo atžvilgiu patvirtina, kad ieškovas ne kartą sudarė paskolos sutartis su kredito įstaigomis, bankais ar lizingo bendrovėmis, todėl jam yra žinomos iš tokių sandorių kylančios teisinės pasekmės. Ieškovas ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, kai siekė pasisavinti svetimą turtą. Ieškovas siekia išvengti prievolės grąžinti 30 000 Eur sumą atsakovui ir tokiu būdu pasisavinti svetimą turtą. Ieškovas nepaneigė, kad jis nebuvo viešbutyje „Perkūno namai“, kur įvyko pinigų perdavimas, kad atsakovo surašytas 2015 m. lapkričio 18 d. įsipareigojimas surašytas ne prieš paskolos sutarties sudarymą. Ieškovas neįrodė, kad 2015 m. lapkričio 18 d. įsipareigojimas surašytas notarės biure, kadangi nei atsakovas, nei T. B., nei notarė, nei E. K. to nepatvirtino. Teismas detaliai išnagrinėjo ir E. K. parodymus.
    3. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad paskolos sutartis negaliojanti, nes sudaryta dėl apgaulės. Paskolos sutartis atitiko tikrąją šalių valią. Tai patvirtina ieškovo atlikti veiksmai, kai jis sudarė trišalį 2016 m. gegužės 19 d. susitarimą dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal paskolos sutartį.
    4. Notarė savo pareigas vykdė tinkamai ir kompetentingai. Pasirašant paskolos sutartį ieškovas žinojo, kad sutartis sudaryta ir pasirašyta dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekamas notarų biure, antras atiduodamas atsakovui. Notarė pagrįstai nurodė, kad skolos dokumento originalo turėjimas pas skolininką, gali būti patvirtinimas, kad prievolė, kylanti iš skolos dokumento, yra įvykdyta, dėl to, jog originalus skolos dokumentas kreditoriaus buvo grąžintas skolininkui. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad notarė, įregistruodama hipoteką, nesivadovavo paskolos sutarties sąlygomis. Atsakovas nereikalavo notarės nedelsiant registruoti hipotekos dėl hipotekos registravimo papildomų kaštų, tai nebuvo ekonomiškai naudinga atsakovui. Ieškovui per žodžiu sutartą terminą piniginių lėšų negrąžinus, atsakovas paprašė notarės hipoteką įregistruoti. Taip pat, pagal Hipotekos sutarties 5.2 punktą, įpareigojimas pasirūpinti hipotekos įregistravimu kyla skolininkui ar įkeičiamo turto savininkui. Nei ieškovas, nei E. K., notarei neįregistravus hipotekos nedelsiant, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad hipoteka būtų įregistruota. Be to, hipotekos neįregistravimas nedelsiant yra teisiškai nereikšmingas klausimas, kadangi hipotekos neįregistravimas nedelsiant galėtų sukelti neigiamas pasekmes tik kreditoriui (atsakovui) arba notarei, jeigu, neįregistravus Hipotekos, turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims.
    5. Ieškovas įrodinėja, kad su paskolos sutartimi susiję ir kiti sandoriai dėl žemės sklypo įsigijimo, tačiau nurodomi sandoriai ir susitarimai sudaryti ne tarp tų pačių sandorio šalių. Atsakovas neįsigijo ir vėliau neperleido žemės sklypo iš A. B.. Žemės sklypą iš A. B. ketino įsigyti UAB „Viešbučių verslas“, dėl to sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. 2016 m. gegužės 19 d. trišalis susitarimas dėl preliminarios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pirkėjo teisių perleidimo sudarytas nedalyvaujant ieškovui, atsakovui, šiuo susitarimu nebuvo sprendžiami jokie klausimai susiję su paskolos sutarties grąžinimu.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
  1. Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.).
  2. Apeliantai, prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, kad atsakovas V. G., bylą nagrinėjant teisme, melavo apie pinigų perdavimą ieškovui. Nurodė, kad atsakovas yra UAB „Viešbučių verslas“ direktorius, todėl ši bendrovė turi būti įtraukta į bylą kaip atsakovė, liudytoja. Atsakovas pinigus sumokėjo A. B., o paskui atsakovui pinigus grąžino E. P., todėl jis neturi pinigų reikalauti iš ieškovo. Apeliantų nuomone, šios aplinkybės turi būti ištirtos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, visi byloje dalyvaujantys asmenys dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, todėl apeliantų teisė būti išklausytiems teisme buvo įgyvendinta. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo bylos žodinio nagrinėjimo būtinumui. Ieškovas pirmiau nurodytomis aplinkybėmis dėl žodinio bylos nagrinėjimo grindė savo ieškinį, davė dėl to paaiškinimus teisme, todėl vien tai, kad apeliantai nesutinka su teismo atliktu šių įrodymų vertinimu, neduoda pagrindo byloje skirti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl jų prašymas atmetamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Apeliantai prašo priimti naujus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismui teikė su 2017-09-14 pašymu (3 t. b.l.145-146): 1) 2015-11-20 Preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri sudaryta tarp A. B. ir UAB „Viešbučių verslas“ (3 t, b.l.148-152). Apeliantų nuomone, ji patvirtino, jog būtent atsakovas per savo įmonę sudarė preliminarią žemės sklypo įsigijimo sutartį, nors buvo įsipareigojęs paskolinti pinigų ieškovui šio sklypo įsigijimui, pinigus pervedant tiesiogiai A. B.; 2) 2016-05-19 Trišalį susitarimą, sudarytą tarp A. B., UAB „Viešbučių verslas“ ir E. P. (3 t. b.l. 153), kuriuo pastarasis perėmė pirkėjo UAB „Viešbučių verslas“ teises ir pareigas pagal 2015-11-20 Preliminarią sutartį. Apeliantai nurodo, kad ieškovas surado žemės sklypo pirkėją E. P., nes jis, pagal byloje esantį 2016-05-19 trišalį susitarimą, sudarytą tarp ieškovo, atsakovo ir E. P., sutiko atsakovui sumokėti 30 000 Eur už ieškovą, kuris pasiskolino šią pinigų sumą iš atsakovo pagal 2015-11-18 paskolos sutartį (1t., b.l. 58). Todėl prašomas priimti 2016-05-19 Trišalis susitarimas yra svarbus, nes 2016-05-19 pagal abu sudarytus susitarimus tas pats E. P. įsipareigojo sumokėti pinigus; 3) 2016-05-25 mokėjimo pavedimą (3 t., b. l. 147), kuris patvirtina, jog E. P. sumokėjo UAB „Viešbučių verslas“ 20 000 eurų už įsigyjamą žemės sklypą. Apeliantų nuomone, jeigu A. B. UAB „Viešbučių verslas“ sumokėti 20 000 eurų būtų laikomi Paskolos sutarties dalyku, tai E. P. šią sumą grąžino UAB „Viešbučių verslas“, kuri ir pervedė juos A. B..
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 181 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Byloje nustatyta, kad 2017-06-20 teismo posėdyje buvo paskelbtas bylos nagrinėjimas iš esmės baigtu ir nutarta sekančiame 2017-09-18 teismo posėdyje klausyti baigiamųjų kalbų. Ieškovas naujus įrodymus teikė su 2017-09-14 pašymu (3 t, b.l.145-146), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti juos priimti, nes įrodymų pateikimas šioje proceso stadijoje užvilkintų bylos nagrinėjimą. Ieškovas prašyme nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis pateisintų tokį savo procesinį elgesį, tik pažymėjo, kad įrodymų nepriėmus, byla būtų išnagrinėta nepilnai ir fragmentiškai. Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantų teikiamus naujus įrodymus ir konstatuoja, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. 2017-09-14 pašymu teikiamas 2015-11-20 ir 2016-05-19 sutartis jis galėjo pateikti kartu su ieškiniu (į teismą kreipėsi 2016-08-30) ir jau ieškinyje nurodyti šių įrodymų įrodomąją reikšmę nagrinėjamam ginčui išspręsti. Tokių pačių argumentų pagrindu teisėjų kolegija atsisako priimti ir apeliantų apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2015-11-14 preliminarią sutartį bei papildytą 2015-11-20 preliminarią sutartį bei pažymi, kad šios sutartys yra net nepasirašytos visų jas sudariusių asmenų.
  3. Pažymėtina, kad atsisakius priimti apeliantų teikiamus naujus įrodymus, kurie nurodyti šios nutarties 16 ir 17 punktuose, teisėjų kolegija neturi pagrindo jų tirti ir vertinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu, nes šie įrodymai nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme objektais, jais ieškovas negrindė savo ieškinio reikalavimų (CPK 320 straipsnis).
Dėl paskolos sutarties sudarymo ir galiojimo
  1. Byloje kilo ginčas dėl 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutarties (not. registro Nr. 1-6999) sudarymo ir galiojimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ketino iš A. B. įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), todėl susitarė su atsakovu, kad jis paskolins ieškovui 30 000 Eur, iš kurių 2015 m. lapkričio 18 d. raštu 20 000 Eur jis pasižadėjo sumokėti pardavėjai kaip avansą, o 10 000 Eur paskolinti ieškovui kitoms reikmėms. Ieškovas neturi duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs 20 000 Eur pardavėjai už žemės sklypą, o pinigų iš atsakovo negavo. Teigia, kad ant 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutarties įrašė pakvitavimą apie pinigų gavimą suklaidintas notarės, kuri kitaip nebūtų tvirtinusi sutartinės hipotekos sutarties. Ieškovo valia neatitiko tuo metu pasirašytos paskolos sutarties turinio, nes ieškovas vertino ją kaip atsakovo įsipareigojimą ateityje, t. y. po paskolos sutarties sudarymo išmokėti ieškovui 30 000 Eur, kurių nei iki paskolos sutarties sudarymo, nei po jos sudarymo, ieškovas negavo, todėl paskolos sutartis pripažintina nesudaryta. Ji taip pat pripažintina negaliojančia, nes buvo sudaryta dėl apgaulės, t. y. atsakovas įtikino ieškovą, kad 30 000 Eur sumokės ieškovui tik po to, kai ieškovas pasirašys notarės parengtą paskolos sutartį ir sudarys sutartinę hipoteką. Apeliantai teigia, kad atsakovo 2015 m. lapkričio 18 d. pasižadėjimas buvo surašytas po notarinės paskolos sutarties patvirtinimo ir šis raštelis yra pakankamas įrodymas, kad pinigų iki notarinės paskolos sutarties sudarymo ieškovas negavo. Teisėjų kolegija tyrė šias apeliantų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir dėl jų pasisakys, byloje sprendžiant tokio pobūdžio ginčą tirtinų ir nustatinėtinų teisiškai reikšmingų aplinkybių kontekste.
  2. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą byloje įrodyti, kad pinigų negavo.
  3. Apeliantai teigia, kad tokiu įrodymu laikytinas atsakovo ranka po 2015 m. lapkričio 18 d. notarinės paskolos sutarties sudarymo surašytas tos pačios dienos pasižadėjimas, kuriuo atsakovas pasižadėjo 30 000 Eur pagal pasirašytą paskolos sutartį sumokėti p. E. B. už 1,18 ha žemės pirkimo preliminarią sutartį (20 000 Eur) ir 10 000 E. V. K. (1 t. b. l. 18), tačiau savo pažado neįvykdė. Apeliantų nuomone, kad atsakovas pasižadėjo sumokėti pinigus „pagal 2015 m. lapkričio 18 d. pasirašytą paskolos sutartį“, tai jis šiuo pasižadėjimu pats patvirtino, kad jį surašė po paskolos sutarties patvirtinimo. Teisėjų kolegija negali su tuo sutikti, nes apeliantai savo paaiškinimus vertina atsietai nuo byloje taip pat paaiškinimus davusių atsakovo, notarės, trečiojo asmens E. K. paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pastarosios paaiškinimus, duotus 2017 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas: 1:13:22 – 1:14:39), pagrįstai sprendė, kad jais negali remtis, nes E. K. neįvardijo, kokį raštą pasirašė atsakovas, o jo turinį patvirtino tik pagal ieškovo nurodymus dėl pasižadėjimo surašymo aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliantai apeliaciniame skunde E. K. paaiškinimų vertinimo nekvestionavo. Jie apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kad notarė, ar liudytoja T. B., matė, kaip atsakovas surašė aptariamą pasižadėjimą.
  4. Atsakovas 2017 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas 40:39 – 42: 08, 49:54 – 52:43) ir 2017 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas 07:40 – 09:10) paaiškino, kad pasižadėjimas buvo pasirašytas 2015 m. lapkričio 18 d. ryte, o ne pas notarę. Ieškovas po kelių valandų persigalvojo ir paprašė, kad pinigus atsakovas jam perduotų grynais. Šalys susitiko viešbutyje „Perkūno namai“ iki paskolos pasirašymo likus kelioms valandoms, ir atsakovas perdavė ieškovui pinigus, tačiau ieškovas pasižadėjimo negrąžino. Atsiliepime į apeliacinį skundą (16 punktas) atsakovas pakartojo šias aplinkybes ir nurodė, kad dabar yra įsitikinęs, jog ieškovo prašymas surašyti tokio turinio pasižadėjimą galėjo būti iš anksto numatytas, kad vėliau galėtų ginčyti paskolos sutartį. Taigi, tos pačios rūšies įrodymai – šalių paaiškinimai dėl 2015 m. lapkričio 18 d. pasižadėjimo (1 t. b. l. 18) surašymo laiko, yra prieštaringi, o byloje dalyvaujantys asmenys – notarė, liudytoja T. B. nepatvirtino ieškovo užimtos įrodinėjimo pozicijos, kad jos matė, kai atsakovas pasižadėjimą surašė po paskolos sutarties notarinio patvirtinimo. Tokiu atveju suabsoliutinti pasižadėjimo teksto nuorodą „pagal 2015 m. lapkričio 18 d. pasirašytą paskolos sutartį“, kaip patvirtinančią jo surašymo laiką, negalima, nes abi šalys suprato, jog 30 000 Eur paskolos sutarties sudarymui yra būtinas notarinis sutarties patvirtinimas. Kadangi abi šalys 2015 m. lapkričio 18 d. vyko pas notarę pasirašyti sutarties, tai natūralu, kad pasižadėjime buvo paminėta paskolos sutartis.
  5. 2015-11-18 notarinės paskolos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad paskolos sumą – 30 000 E. V. K. gavo iš V. G. prieš pasirašant šią sutartį grynais pinigais. V. K. ant sutarties įrašė šių pinigų gavimo patvirtinimui pakvitavimą. Taigi, sutarties 1.1 punkte paskolos gavėjas patvirtino dvi aplinkybes: vieną, kurią apeliantai nemini, kad pinigus ieškovas gavo grynais iki pasirašant sutartį, kaip ir paaiškino atsakovas; antrą, kad išrašė šių pinigų gavimo patvirtinimui pakvitavimą. Aplinkybė, kad sutarties 1.1 punkte pavartotas žodis „išrašė“, o ne „išrašys“, nepaneigia fakto, kad ieškovas savo ranka pačioje sutartyje įrašė pakvitavimą ir to neneigia. Ieškovas apeliaciniame skunde save įvardijo kaip ribotų socialinių įgūdžių žmogumi (kalėjęs, neišmanantis tokio tipo sutarčių sudarymo specifikos ir teisinių pasekmių ir t. t. ). Sprendžiant dėl ieškovo gebėjimų suprasti paskolos sutarties ir pakvitavimo esmę, pažymėtina, kad byloje yra jo 2016-07-18 raštas (2 t., b. l. 60) UAB „Viešbučių verslas“, kuriame nurodyta, jog pastaroji įmonė 2015-11-20 pasirašytu pakvitavimu patvirtino, kad gavo iš V. K. 20 000 Eur grynais pinigais ir lig šiol minėtų pinigų negrąžino, todėl ieškovas nustatė terminą iki 2016-07-25 pinigus grąžinti bei, remiantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, informavo įmonę, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo dokumentu ieškovas patvirtino, kad 2015-11-20, t. y. po dviejų dienų po ginčijamos notarinės paskolos sutarties pasirašymo, galėjo disponuoti 20 000 Eur piniginėmis lėšomis. Todėl 2016-07-18 raštas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ieškovas negalėjo nesuprasti, kokias aplinkybes patvirtina jo 2015-11-18 ant ginčijamos paskolos sutarties įrašytas pakvitavimas.
  1. Be to, byloje yra ir kitų rašytinių įrodymų, kuriais ieškovas patvirtino, jog pasiskolino iš atsakovo 30 000 Eur. Tai 2016-05-19 Susitarimas dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį Nr. 1-6999 (1 t. b. l. 52). Šį Susitarimą sudarė ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo E. P.. Jo 1 punkte ieškovas patvirtino, kad sutinka, jog pagal paskolos sutartį, sudarytą su atsakovu, pasiskolintus pinigus sumoje 30 000 Eur, už ieškovą sumokės E. P.. 2016 m. gegužės 31 d. ieškovas surašė raštą dėl 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutarties Nr. 1-6999 (3 t., b. l. 117), kuriame nurodė, kad atsisako, jog pagal paskolos sutartį pasiskolintus pinigus sumoje 30 000 Eur sumokėtų E. P.. Toliau šiame rašte ieškovas mini UAB „Viešbučių verslas“, tačiau jų tarpusavio santykiai, kurie buvo aprašyti ir šios nutarties 23 punkte, nėra nagrinėjamos bylos dalyku. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas keliuose dokumentuose, surašytuose net praėjus šešiems mėnesiams po paskolos sutarties, patvirtino aplinkybę, kad yra pasiskolinęs pinigų iš atsakovo, todėl neigdamas jų gavimo faktą, pagrindžia tik savo užimtą poziciją byloje, kurios bylos aplinkybių visuma nepatvirtina.
  1. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad notarė neišdavė ieškovui 2015-11-18 paskolos sutarties egzemplioriaus, todėl suvaržė jo teises pasikonsultuoti su teisininku. Tačiau ši aplinkybė negalėjo būti ieškovui siurprizine, kadangi jo pasirašytos sutarties 5 punkte buvo nurodyta, kad sutartis sudaroma tik dviem egzemplioriais – vienas lieka notarės biure, kitas įteikiamas atsakovui. Pažymėtina, kad skolos dokumento buvimas pas skolininką paprastai reiškia, kad jis grąžino skolą, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta (CK 6.65 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015, 2008 m. gruodžio 9 d. civilinė byla Nr. 3K-3-595/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija tirdama apeliantų argumentus dėl 2015-11-18 Svetimo turto hipotekos sutarties neįregistravimo Hipotekos registre nedelsiant, nustatė, kad tokią pareigą paskolos sutarties 5.2 punktas numatė būtent skolininkams. Tačiau, pagal CK 4.187 straipsnio 1 dalį, sutartinė hipoteka šalims galioja nuo hipotekos sandorio sudarymo momento, nepriklausomai nuo jos įregistravimo Hipotekos registre. Tokiu atveju, ar gavus paskolos pinigus, ar jų negavus, hipoteka galioja nuo hipotekos sandorio sudarymo, todėl vėlesnis hipotekos įregistravimas tiesiog negali patvirtinti apeliantų argumentus, jog pinigų pagal sutartį ieškovas negavo, nes nedelsiant nebuvo įregistruota hipoteka.
Dėl paskolos sutarties, kaip sudarytos dėl apgaulės, pripažinimo negaliojančia
  1. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės. Kasacinis teismas, aiškindamas apgaulės sampratą, yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
  1. Teisėjų kolegija laiko neįrodytais apeliantų argumentus, kad ieškovas buvo atsakovo ir notarės įtikintas sudaryti paskolos sutartį, nes sudaryti paskolos sutartį siekė pats ieškovas. Jis nurodo atskleidęs atsakovui, kur ketina panaudoti gautą paskolą. Sudarytoje notarinėje paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos pinigus ieškovas gavo iki paskolos sutarties sudarymo, pačioje paskolos sutartyje įrašė pakvitavimą/pavirtinimą, kad pinigus gavo. Esant tokioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms plačiau nagrinėti paskolos pinigų panaudojimo aplinkybes, ko siekė apeliantai, nebuvo jokio būtinumo. Tolimesni ieškovo veiksmai, sudarant 2016-05-19 Susitarimą dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015-11-18 paskolos sutartį Nr. 1-6999 (1 t. b. l. 52), ir susitariant, kad jo skolą atsakovui sumokės trečiasis asmuo E. P., neabejotinai patvirtina buvus ieškovo valiai ne tik pasiskolinti pinigų, tačiau jis rūpinosi ir pasiskolintų pinigų grąžinimu – įsipareigojimų pagal šią prievolę tinkamu įvykdymu. Toks jo elgesys neabejotinai patvirtina, kad ieškovas suprato, kokie teisiniai santykiai sieja sudarytos sutarties šalis ir kokie jų įsipareigojimai pagal sutartį. Jeigu ieškovo valia būtų buvusi paveikta, jis galėjo iš karto ginčyti sudarytą paskolos sutartį, nes teigia negavęs pinigų, o ne praėjus šešiems mėnesiams po jos sudarymo, beveik sueinant terminui ją grąžinti, rūpintis, kad jo skolą grąžintų trečiasis asmuo. Ieškovas nebuvo suklaidintas dėl pinigų perdavimo, nes byloje įrodyta, kad pinigus jis gavo. Teisėjų kolegija savo argumentus šiuo aspektu išdėstė nutarties 21-23 punktuose. Dėl hipotekos įregistravimo Hipotekos registre aplinkybių, faktinius ir teisinius argumentus nurodė šios nutarties 25 punkte ir konstatuoja, kad hipotekos įregistravimas, kuris atliekamas jau po sandorio sudarymo, negalėjo kaip nors įtakoti ieškovo valią sudarant sandorį.
  1. Teisėjų kolegija apibendrindama tai, kas buvo nurodyta dėl sandorio negaliojimo pagrindo, sprendžia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis (protingumo principas). Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Apeliantas nebuvo apgautas ar suklaidintas, nes pats siekė sudaryti paskolos sutartį, pinigai jam buvo perduoti, jis rūpinosi įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymu, todėl abejoti jo valios trūkumu, sudarant 2015-11-18 paskolos sutartį Nr. 1-6999 (1 t. b. l. 52), ir pripažinti ją negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės, nėra pagrindo.
Dėl svetimo turto hipotekos
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. K., atsakovas V. G. ir trečiasis asmuo E. K. 2015 m. lapkričio 18 d. sudarė Sutartinės hipotekos – svetimo turto hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 1-7000. Ieškovui neįvykdžius hipoteka užtikrintų įsipareigojimų pagal 2015-11-18 paskolos sutartį, 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo įrašytas notaro vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 1-5147 (1 t. b. l. 3–6, 117). Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016 išaiškinta, jog hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), priklausanti nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio, pabaigos galiojimo. Ieškovas prašė panaikinti Svetimo turto hipoteką ir vykdomąjį įrašą, tačiau jo ieškinio ir apeliantų apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad hipoteka buvo prašoma panaikinti, laikant nesudaryta ir negaliojančia pagrindinę 2015-11-18 paskolos sutartį. Trečiasis asmuo savarankiško reikalavimo dėl Svetimos hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia kitais sandorių negaliojimo pagrindais taip pat nereiškė, todėl, galiojant pagrindinei prievolei, nėra teisinio pagrindo hipotekos sandorį panaikinti, taip pat panaikinti jos pagrindu 2016 m. rugpjūčio 24 d. įrašytą vykdomąjį įrašą.
Dėl bylos procesinės baigties
  1. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi esminius apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus, konstatuoja, kad jie nesudarė pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2015-11-18 paskolos sutarties galiojimo ir jos pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, 2015 m. lapkričio 18 d. Sutartinės hipotekos panaikinimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  3. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos žyminio mokesčio išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atsakovas nepateikė turėtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir jų pagrindimą patvirtinančių dokumentų, todėl jo prašymas netenkinamas.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai