Byla 2K-500-697/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutarties.

3Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 1 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti Atvirojoje kolonijoje. Taip pat V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta trejus metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones.

4Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiajam B. P. 8194,77 Eur, nukentėjusiajai V. J. 3164,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

5Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiesiems G. P. , A. P. , B. P. , V. J. po 1250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6Iš civilinio atsakovo ŽŪB ,,Draugas“ priteista nukentėjusiesiems G. P. , A. P., B. P. , V. J. po 24 815,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7Iš nuteistojo V. M. priteista nukentėjusiajai V. J. 289,62 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

8Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestas. Civilinio atsakovo ŽŪB ,,Draugas“ atstovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendis pakeistas. Sumažintas iš civilinio atsakovo ŽŪB ,,Draugas“ priteistas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydis ir iš civilinio atsakovo ŽŪB ,,Draugas“ priteista nukentėjusiesiems B. P. , A. P. , V. J. po 19 023,40 Eur, G. P. 13 231 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

9Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11V. M. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 5 d., laikotarpiu nuo 8 val. iki 13.19 val., Pakruojo r., vairuodamas ŽŪB „Draugas“ priklausantį krovininį automobilį ,,Mercedes Benz 2631“ (valst. nr. ( - ) su priekaba NEFAZ 8560-010-02 (valst. nr. ( - ), pažeidė Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 23, patvirtintos 2006 m. gegužės 25 d. ŽŪB „Draugas“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, 23, 52.9 ir 63.7 punktus, kuriuose įtvirtinta vairuotojo pareiga patikrinti, ar gerai pritvirtinti automobilio ratai, 75.1 punktą, kuriame nurodyta vairuotojo pareiga nuolat stebėti visų automobilio mechanizmų darbą, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 15 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. balandžio 5 d., apie 8 val., ŽŪB „Draugas“ dirbtuvėse, esančiose Radviliškio r., Alksniupių k., pakeitęs ir veržlėmis pritvirtinęs automobilio ,,Mercedes Benz 2631“ galinės ašies ratus, ir 2013 m. balandžio 5 d., apie 8 val., prieš pradėdamas važiuoti iš ŽŪB „Draugas“ dirbtuvių link tame pačiame kaime esančių ŽŪB „Draugas“ priklausančių fermų, kuriose į jo vairuojamą transporto priemonę buvo pakrauta siloso, taip pat tą pačią dieną apie 9 val. prieš pradėdamas važiuoti iš ŽŪB „Draugas“ priklausančių fermų link Žeimelio ŽŪB priklausančių fermų, esančių Pakruojo r., Vileišių k., kuriose iš jo vairuojamos transporto priemonės buvo iškrautas silosas, tą pačią dieną apie 12 val., prieš pradėdamas važiuoti iš Žeimelio ŽŪB priklausančių fermų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad vairuojama kelių transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir atitinka transporto priemonėms keliamus techninius reikalavimus, kad galinės ašies kairės pusės ratai, kurie prieš pat važiavimą buvo pakeisti, yra tinkamai pritvirtinti, kelionės metu nestebėjo ir sustojimų metu nepatikrino neseniai pakeistų galinės ašies ratų ir jų tvirtinimo veržlių būklės, dėl to kelionės metu atsisuko automobilio ,,Mercedes Benz 2631“ visos galinės ašies kairės pusės ratų tvirtinimo veržlės ir apie 13.19 val. Pakruojo r., kelio Smilgiai–Pakruojis 20 kilometre (apie 19 km 134 m), nusimovė galinės ašies kairės pusės ratas, išriedėjo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį E. K. vairuojamą krovininį automobilį (priekinę jo dalį) DAF XF 95.480 (valst. nr. ( - ) su priekaba GSH OPK (valst. nr. ( - ); automobilis DAF XF 95.480 dėl susidūrimo su ratu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ten susidūrė su paskui krovininį automobilį ,,Mercedes Benz 2631“ važiavusiais automobiliais ,,Renault Espace“ (valst. nr. ( - ) kurį vairavo G. P. , bei ,,Renault Megane Scenic“ (valst. nr. ( - ) kurį vairavo T. N. , t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio ,,Renault Espace“ vairuotojas, išriedėjo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešai važiavusį E. K. vairuojamą krovininį automobilį (priekinę jo dalį) DAF XF 95.480 (valst. nr. ( - ) su priekaba GSH OPK (valst. nr. ( - ); automobilis DAF XF 95.480 dėl susidūrimo su ratu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ten susidūrė su paskui krovininį automobilį ,,Mercedes Benz 2631“ važiavusiais automobiliais ,,Renault Espace“ (valst. nr. ( - ) kurį vairavo G. P., bei ,,Renault Megane Scenic“ (valst. nr. ( - ) kurį vairavo T. N. , t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio ,,Renault Espace“ vairuotojas G. P. ir to paties automobilio keleivė L. J. žuvo įvykio vietoje.

12Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutartį pakeisti dėl netinkamai paskirtos bausmės, taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

13Kasatorius teigia, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios galimybės nesvarstė, o apeliacinės instancijos teismas nesigilino į bylos aplinkybes, todėl neteisingai taikė BK 75 straipsnį. Pasak nuteistojo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymui jo atveju yra visi įstatyme įtvirtinti pagrindai. Nusikaitimas, už kurį jis nuteistas (BK 281 straipsnio 5 dalis), priskiriamas neatsargiems nusikaltimams, paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, o tai leidžia teigti, kad bylos aplinkybės atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje keliamas formalias įstatymo taikymo sąlygas. Be formalių įstatyme įtvirtintų sąlygų, būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėta, kad, pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik įvertinus šių ir kitų bylos aplinkybių visumą, teismas gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

14Kasatorius mano, kad be formalaus pagrindo yra ir pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasatorius nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog niekada nebuvo teistas, nors buvo baustas administracine tvarka, tačiau nelinkęs nuolat šiurkščiai pažeidinėti KET, nusikalstama veika buvo netiesioginio vienkartinio neatsargumo padarinys, o ne kaip pastovių neatsargių poelgių vairuojant transporto priemonę padarinys. Buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad po nusikalstamos veikos nesistengė išvengti atsakomybės, dėjo visas pastangas, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, jo asmenybė apibūdinama teigiamai, nusikalstamos veikos metu turėjo darbą, įvykis įvyko atliekant darbines funkcijas – vairuojant krovininį automobilį. Jis nurodo, kad gyvena socialiai tvarkingą gyvenimą, yra vedęs, turi šeimą, kurią išlaiko, šiuo metu taip pat turi darbą. Žmona nedirba, nors vaikai jau suaugę, tačiau vienas sūnus gyvena kartu, todėl jis rūpinasi jo materialine bei kitokia gerove. Darbdavio jis apibūdinamas teigiamai, kaip kruopštus, atsakingas, rūpestingas darbuotojas, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, kasatorius teigia, kad jo asmenybė nėra pavojinga visuomenei, tiek, kad reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės trejiems metams dėl neatsargaus vienkartinio poelgio. Skunde pažymėta, kad šiuo atveju vertinant, kaip laisvės atėmimo realus atlikimas galėtų paveikti teigiamus socialinius ryšius, yra akivaizdu, jog realus laisvės atėmimas būtų itin neigiamas faktorius. Kasatorius teigia, kad visos išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslui pasiekti būtina reali laisvės atėmimo bausmė. Priešingai, visos aplinkybės suponuoja, kad jis yra darbingas, atsakingai į gyvenimą žiūrintis žmogus, kuris išlaiko savo šeimą, dėl nusikalstamos veikos išgyvena, nuoširdžiai gailisi, o realus bausmės atlikimas nepasiektų nė vieno bausmės tikslo, įtvirtinto BK, ir būtų bereikalinga našta valstybės biudžetui. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė, tačiau nevertino jų BK 75 straipsnio kontekste ir nepagrįstai nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo klausimo. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas asmenybės pavojingumą, neteisingai vertino aplinkybę, jog buvo baustas administracine tvarka (nuobauda už minėtą pažeidimą jau išnykus). Be to, kasatoriui nesuvokiama, kodėl teismas nurodė, kad tik laisvės atėmimas sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nors byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis yra linkęs daryti panašaus pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas. Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino nusikalstamos veikos pobūdžio, specifikos bausmės vykdymo atidėjimo kontekste, kad šiuo atveju neatsargumas buvo susijęs ne su paties vairuotojo veiksmais valdant transporto priemonę, bet su automobilio technine būkle, t. y. atsisukus ratui, kuris išriedėjo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su važiavusiu automobiliu. Taip pat kasatoriui neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad buvo pripažinta lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir gailėjimasis dėl eismo įvykio. Skunde pažymima ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja ir nukentėjusiųjų interesams. Pasak kasatoriaus, nėra pagrindo abejoti, kad teismas turėtų taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, o tokiu sprendimu būtų užtikrinti bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, toks teismo sprendimas atitiktų ir formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, iš kurių matyti, kad BK 75 straipsnio taikymas avarijos bylose įvertinus nuteistojo asmenybę yra tinkama bausmės individualizavimo priemonė, taikoma netgi tokiais atvejais, kai vairuotojas tiesiogiai patrenkia žmones gatvėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-579/2010).

15Atsiliepimu į nuteistojo V. M. kasacinį skundą nukentėjusieji A. P., B. P. , G. P. ir V. J. prašo jį atmesti.

16Nukentėjusieji nurodo, kad pritaikius V. M. BK 75 straipsnio nuostatas abejotina ar būtų pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Atsiliepime pažymima, kad ankščiau V. M. buvo taikyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, tačiau taikytos nuobaudos pakankamos įtakos neturėjo. V. M. išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir netapo atsakingesnis bei atidesnis vairuotojas. Nukentėjusieji mano, kad ir šiuo atveju nubaudus laisvės atėmimu ir bausmės vykdymą atidėjus nebūtų pasiektas bausmės tikslas ir nebūtų užtikrinta, jog ateityje V. M. nepadarys naujų KET pažeidimų, kurie gali turėti labai sunkių pasekmių. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad paskirta bausmė turėtų užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju dėl V. M. veiksmų kilo labai sunkūs padariniai (žuvo du žmonės), todėl manytina, kad nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės šis principas būtų pažeistas, nes atidėjus bausmės vykdymą ji iš esmės bus nevykdoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-434/2010). Atsiliepime pažymėta, kad V. M. kasaciniame skunde nurodo, jog jam buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jo asmenybė yra teigiamai apibūdinama. Nukentėjusieji teigia, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, jog labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinta jo asmenybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2010). Nukentėjusieji mano, kad ir šiuo atveju atsižvelgiant į sukeltus labai sunkius padarinius V. M. bausmės vykdymas neturėtų būti atidėtas, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos įstatymų ginamos vertybės. Atsiliepime nurodyta, kad iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nuo pat įvykio, kuris įvyko 2013 m. balandžio 5 d., iki pat teismo posėdžio, įvykusio 2014 m. lapkričio 21 d. (baigiamųjų kalbų), nesugebėjo ar nenorėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų, nors turėjo pakankamai laiko ir galimybių tai padaryti (atsižvelgiant į tai, kad V. M. nebuvo suimtas). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. M. per visą minėtą laiką nebandė ir neieškojo galimybių atlyginti padarytą žalą. Nuteistuosius stebina V. M. skunde išdėstyta nuomonė, neva bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja ir nukentėjusiųjų interesams, nors per visą laiką nuo įvykio, jis nė karto su jais nebandė susisiekti, nebendravo, net nesiteikė atsiprašyti, todėl jiems nesuprantama, kokiu pagrindu nuteistasis daro išvadą apie jų poziciją šiuo klausimu, kuo remdamasis jis grindžia savo nuomonę. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nukentėjusieji mano, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Teismai tinkamai išnagrinėjo bylą ir atsižvelgdami į V. M. padarytą nusikalstamą veiką ir jos sukeltas labai sunkias pasekmes bei į jo asmenybę apibūdinančią medžiagą paskyrė jam tinkamą bausmę, todėl prašo jo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Atsiliepimu į nuteistojo V. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo jį atmesti.

18Prokuroras, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus bei argumentus dėl V. M. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės, daro išvadą, kad atsižvelgus į bylos aplinkybes, pasekmes, kaltininko asmenybę bausmė yra paskirta tinkamai, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neteisinga, t. y. teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir pagrįstai netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos.

19Kasacinis skundas tenkintinas.

20Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kai padaromas neatsargus nusikaltimas

21BK 41 straipsnyje nurodyta tokia bausmės paskirtis (tikslai): 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir atriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmieji trys bausmių tikslai yra įgyvendinami remiantis Baudžiamajame, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksuose įtvirtintomis įstatymo nuostatomis. Teisingumo principo įgyvendinimas priskirtinas teismų diskrecijos sričiai.

22Kaip žinia, bausmės skyrimas užbaigia baudžiamosios bylos procesą teisme, o kartu ir įstatyme įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo nuosprendis yra pats svarbiausias teisės aktas kaltinamajam, neretai bausmės dydis svarbus nukentėjusiesiems. Etikos požiūriu bausmė yra vienas iš dorovinio auklėjimo metodų, kuriuo siekiama koreguoti netinkamą asmens elgesį, todėl tik teisinga bausmė gali atlikti kaltinamojo nubaudimo funkciją, nes bausmės tikslas yra teisingumo siekis. Tačiau teismo procesuose neretai skirtingus teisingos bausmės lūkesčius turi kaltininkas ir nukentėjusysis. Kaip ir šioje byloje nukentėjusieji pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kaltinamajam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiųjų pageidavimai ir kaltininko prašymas dėl konkrečios bausmės paskyrimo yra veiksniai, kurie formuoja teismo, teisėjo, vertybinį suvokimą bausmės skyrimo procese, tačiau šie veiksniai neturi lemti konkrečios bausmės rūšies ir dydžio nustatymo už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas privalo įvertinti padarytos veikos pavojingumą ir tik remdamasis įstatymo reikalavimais paskirti atitinkamą bausmę. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

23Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra įtvirtintas santykinis bausmės nuosaikumas, numatantis keletą alternatyvių bausmių už nesunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, bei su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių sistemą. Tokia sistema yra didinama teisėjo diskrecija, susijusi su bausmės individualizavimu siekiant optimalesnio poveikio į nusikaltimą padariusį asmenį. BK 281 straipsnio 5 dalis numato plačias sankcijos ribas – nuo 3 mėn. iki 8 metų laisvės atėmimą, todėl teismui skiriant bausmę pagal šį straipsnį suteikiama plati diskrecija ją individualizuoti. Paskyrus švelnesnę bausmę nei šešeri metai laisvės atėmimo, remiantis BK 55 straipsniu bei BK 75 straipsnio nuostatomis, įstatymas įtvirtina taisyklę, jog įprastiniais atvejais skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, o nusprendus skirti laisvės atėmimo bausmę, būtina tokį sprendimą motyvuoti.

24Nukentėjusiųjų šioje byloje ir prokuroro atsiliepimuose į kasacinį skundą akcentuojami nuteistojo anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai bei nepakankamos pastangos atsiprašyti ir kompensuoti patirtą neturtinę žalą. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. V. M. administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis, per vairavimo praktiką baustas tik du kartus, už vairavimą išgėrus jis baustas 2006 m., o vienerių metų laikotarpiu iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas už nežymų 15 km/h greičio viršijimą. Todėl negalima laikyti jo šiurkščiu ar sistemingu eismo taisyklių pažeidėju. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nukentėjusieji šios aplinkybės nekvestionavo, todėl ji laikytina pagrįsta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami šioje byloje bausmės rūšies ir dydžio klausimą, formaliai laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tačiau, kolegijos manymu, netinkamai įvertino nuteistojo veiksmų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Eismo įvykį ir dėl jo atsiradusius sunkius padarinius – dviejų asmenų žūtį – lėmė ne įprastos šios kategorijos byloms aplinkybės – leistino greičio viršijimas, pavojingas manevravimas, neatsakingas važiavimas per pėsčiųjų perėjas ir pan., o aplinkybės, susijusios su techniškai netvarkingos ir neatitinkančios transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų, transporto priemonės eksploatavimu. Šių reikalavimų, kaip ir Kelių eismo taisyklių, laikymasis taip pat yra labai svarbus, nes gali lemti labai skaudžių padarinių atsiradimą. Vis dėlto lyginant atvejus, kai sąmoningai pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės ir kai dėl nepakankamo rūpestingumo transporto eksploatavimo ir saugumo srityje atsiranda sunkūs padariniai, skiriasi kaltės laipsnis, nes pirmuoju atveju galimybė numatyti sunkius padarinius yra daug realesnė, o antruoju atveju dažnai lemia atsitiktinių aplinkybių sutapimas. Tai įvyko ir šioje byloje, kai nusimovęs V. M. vairuojamo sunkvežimio galinės ašies kairės pusės ratas išriedėjo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešai važiavusį DAF XF su priekaba, o po to automobilis DAF XF dėl susidūrimo su ratu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ten susidūrė su automobiliais ,,Renault Espace“ bei ,,Renault Megane Scenic“, mirtinai sužalodamas ,,Renault Espace“ vairuotoją G. P. ir to paties automobilio keleivę L. Juknaitę.

25Šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistojo veiksmų pavojingumo laipsnis, jo asmenybė – anksčiau neteistas, galiojančių administracinių teisės pažeidimų nuobaudų neturi, apibūdinamas teigiamai, pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi – sudaro pagrindus taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo atveju nukentėjusiųjų pozicijai dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistajam įtakos turi kilę sunkūs padariniai, tačiau šis veiksnys neturi lemti skiriamos bausmės rūšies ir dydžio, nes atsiradę padariniai dėl nusimovusio nuo nuteistojo vairuojamo automobilio ašies rato toliau buvo susiję su kompleksu atsitiktinių aplinkybių, kurių negalėjo valdyti ar pakeisti nuteistasis. Nuteistasis turi būti nubaustas už savo veiksmus ir būtų neteisinga nubaudimą sieti tik su padariniais. Tokia bausmių skyrimo praktika formuojama ir kitose kasacinėse bylose, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, net ir tais atvejais kai padaryti grubesni kelių eismo taisyklių pažeidimai -- kasacinės bylos ( 2K-465/2008, 2K-29/2009, 2K-299/2010, 2K-579/20100). Remdamasi išdėstytais argumentais, kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai taikė BK 55, 75 straipsnio nuostatas, todėl be pagrindo paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, taikant paskirtajai laisvės atėmimo bausmei BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant jos vykdymą dvejiems metams. Nuteistajam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise, kuri paliktina galioti. Kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys taip pat paliktinos galioti.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

27Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutartį.

28Taikyti V. M. , nuteistam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams, BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

29Nuteistąjį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę Atvirojoje kolonijoje, iš bausmės atlikimo vietos paleisti.

30Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 1 d. nuosprendžiu V. M.... 4. Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiajam... 5. Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiesiems... 6. Iš civilinio atsakovo ŽŪB ,,Draugas“ priteista nukentėjusiesiems G. P. ,... 7. Iš nuteistojo V. M. priteista nukentėjusiajai V. J. 289,62 Eur advokato... 8. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 10. Teisėjų kolegija... 11. V. M. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m.... 13. Kasatorius teigia, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti BK... 14. Kasatorius mano, kad be formalaus pagrindo yra ir pakankamas pagrindas manyti,... 15. Atsiliepimu į nuteistojo V. M. kasacinį skundą nukentėjusieji A. P., B. P.... 16. Nukentėjusieji nurodo, kad pritaikius V. M. BK 75... 17. Atsiliepimu į nuteistojo V. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 18. Prokuroras, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir... 19. Kasacinis skundas tenkintinas.... 20. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kai padaromas... 21. BK 41 straipsnyje nurodyta tokia bausmės paskirtis... 22. Kaip žinia, bausmės skyrimas užbaigia baudžiamosios bylos procesą teisme,... 23. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra įtvirtintas santykinis... 24. Nukentėjusiųjų šioje byloje ir prokuroro atsiliepimuose į kasacinį... 25. Šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistojo veiksmų... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį ir... 28. Taikyti V. M. , nuteistam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį... 29. Nuteistąjį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę Atvirojoje kolonijoje, iš... 30. Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos...