Byla 1-127-908/2017
Dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Živilei Osipovai, Andriui Pūkiui, Astai Dindaitei, vertėjaujant Audriui Krušnai, Olgai Macijauskienei, I. P., dalyvaujant prokurorams L. G., Ingridai Gureckienei, kaltinamajam V. D. ir jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui, nukentėjusiajam B. J., nukentėjusiojo atstovui advokatui Dariui Krukoniui, civilinio atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ atstovui B. J., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Ievai Krasauskienei,

2viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. D. (V. D.), asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ), Šalčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB ( - ) kroviku, gyvenantis ( - ) Šalčininkų rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį,

Nustatė

3V. D. 2015 m. rugpjūčio 27 d., apie 5.15 val. pažeidė UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ įmonės vairuotojo – konduktoriaus pareiginės instrukcijos Nr. 4, patvirtintos UAB „Šalčininkų autobusų parko“ direktoriaus 2012-06-15 įsakymu Nr. DĮV-12, 13.5 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas dirbti, vairuotojas-konduktorius turi: atlikti kasdienę autobuso priežiūrą, patikrinti autobuso techninę būklę, t. y. prieš pradėdamas dirbti ir išvykdamas iš UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ nepilnai patikrino UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ priklausančio autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ), techninę būklę, apie 9.04 val., vairuodamas šį autobusą ir važiuodamas Vilniuje, Kauno g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę, t. y. važiuodamas Kauno gatve link Švitrigailos gatvės, ties Kauno g. 36, atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis, šiuo dangčiu kliudė ir sužalojo ant šaligatvio stovintį pėsčiąjį B. J., gim. ( - ) m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

4Kaltinamasis V. D. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną dirbo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ vairuotoju. Prieš išvykdamas savo maršrutu, patikrino autobuso techninę būklę, t. y. vandens lygį, tepalus, orą padangose. Patikrinus, viskas buvo normalu. Išvažiavo iš Šalčininkų stoties 5.25 val., važiuojant viskas taip pat buvo normalu. Pabrukiškių stotelėje stovėjo apie pusę valandos, vėl patikrino autobuso būklę, ji buvo normali. Važiavo atgal į Vilnių, sustodavo stotelėse, viskas buvo gerai. Važiuojant tuneliu, turbūt, atsidarė bagažinės dangtis, jis to nepamatė. Pravažiuojančio automobilio vairuotojas parodė ranka, kad „bagažinės“ dangtis atsidaręs. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu atsidarė šoninė bagažinė, kada tai atsitiko nematė, nors periodiškai žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Pamatė tik tada, kai išvažiavo iš tunelio. Po to, kai buvo sužalotas žmogus pavažiavo dar du šimtus metrų. Bagažinė buvo pritvirtinta plastikiniais sutvirtinimais, jų iš išorės nesimatė, kaip juos pritvirtino iš vidaus nežino. Įvykio metu autobuse keleivių nebuvo. Autobuso bagažinės nebuvo naudojamos. Jis pripažįsta, kad pažeidė autobuso parko vidaus taisykles, bagažinių atidaręs nebuvo, tik paviršutiniškai pažiūrėjo, tai yra jo kaltė, kad pilnai nepatikrino bagažinių. Nurodė, kad autobusas, kuriuo važiavo buvo ne jo, o priskirtas J. D., tiesiog tą dieną autobusas buvo suteiktas jam važiuoti numatytu maršrutu. Teigė, kad jo autobuso spynelės buvo tvarkingos, o jam suteikto autobuso, kurį vairavo įvykio metu spynelės surūdijusios. Jis kaltas dėl to, kad jų nepatikrino. Mano, jog važiuojant prastu keliu tie plastikiniai sutvirtinimai nutrūko, dėl to atsidarė bagažinės dangtis. Dėl blogų spynelių nusiskundimų iš kitų vairuotojų negirdėjo. Kaltinamasis nurodė, kad parko vairuotojai apie trūkumus, kuriuos pastebi autobusuose, turi pranešti meistrams. Teigė kalbėjęs su autobuso, kurį vairavo įvykio metu, vairuotoju ir pastarasis sakė, kad žinojo apie netvarkingas spynas, tačiau ar buvo informavęs apie šį gedimą meistrus, nežino. Su vidaus taisyklėmis jis buvo susipažinęs, jas suprato. Pripažino, kad už autobusų techninę būklę atsakingas vairuotojas, meistrai reguliarios apžiūros nedaro be vairuotojo. Savaitę prieš įvykį buvo atlikta autobuso techninė apžiūra.

5Papildomai V. D. paaiškino, kad po šio įvykio buvo tikrinami netvarkingi bagažinių dangčiai, tikrinti buvo ir kiti autobusai, nei vienas jų nepraėjo techninės apžiūros. Jis pats dalyvavo, kai pareigūnai po įvykio tikrino autobuso būklę ir matė, kad spynos buvo surūdijusios ir sąvaržos iškritę, gumos suplyšusios. Po įvykio jis bandė uždaryti bagažinę, bet tai buvo neįmanoma padaryti, todėl toliau važiavo į stotį su nefiksuotu bagažinės dangčiu, jį lydėjo policijos pareigūnai. Nurodė du kartus dalyvavęs policijos atliktoje autobusų apžiūroje, buvo nustatyta, kad bagažinės dangtis neužsidaro, nes su policijos pareigūnais jo uždaryti nepavyko. Jis po įvykio domėjosi nukentėjusiojo sveikata, tačiau šis nenorėjo bendrauti. Nukentėjusiajam pervedė 250 Eur. Teigė, kad susiklosčiusią situaciją vertina blogai, labai gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiojo, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš pradžių bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad uždirba minimalų atlyginimą, t. y. 350 Eur per mėnesį, turto neturi, su žmona gyvena žmonai padovanotame bute, todėl neturi galimybių atlyginti civilinių ieškinių. Bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamasis paaiškino, kad šiuo metu gauna minimalų atlyginimą ir pusę minimalaus, iš viso apie 450 Eur į rankas. Nurodė, kad pasistengs prisidėti prie nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo (T. 2, b. l. 139-142).

6Iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes kaltinamasis davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 130-132, 136-137).

7Kadangi V. D., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

8Nukentėjusysis B. J. teismo posėdyje, apklausiamas dalyje dėl civilinio ieškinio, paaiškino, kad asmeniškai dalyvavo surašant civilinio ieškinio sąmatą. Nurodė, kad gydytojai išėmė iš kojos kaulą ir įstatė į žandikaulį, sutvirtino metaliniais tvirtinimais. Nežino, ar ši transplantacija yra sėkminga, žaizda negyja. Dalies veido nejaučia, yra dingusi uoslė, nuolat kamuoja sloga. Taip pat parodė, kad klausa šiuo metu yra labai prasta, nors prieš įvykį ji nebuvo tobula, bet tikrai nebuvo tokia, kad nieko negirdėtu. Šiuo metu stovi eilėje įgyti klausos aparatą, jis yra labai brangus. Teigė, kad po įvykio gyvenimas pasikeitė radikaliai. Šiuo metu gauna antros grupės neįgalumo pašalpą, kuri sudaro 250 Eur per mėnesį. Šiuo metu niekur nedirba, yra atleistas, kiek uždirbdavo priklausydavo nuo to, kiek parų budėdavo. Iki įvykio buvo visiškai darbingas, fiziškai aktyvus. Dabar negali užsiimti tokia veikla, kuria anksčiau užsiimdavo, negali pernešti karšto oro, darosi silpna, tapo nervingas, pradėjo skaudėti širdį, kurios prieš tai niekada neskaudėjo. Teigė, kad reikės lėšų būsimoms operacijoms. Bus reikalinga dantų protezavimo operacija. Nurodė, kad bendravimas šiuo metu yra labai ribotas, gatvėje žmonės į jį žiūri keistai, pačiam gėda, dėl esančios duobės vietoj žandikaulio. Anksčiau turėjo visus dantis, nesiskundė jų būkle, o dabar apatinis žandikaulis visai tuščias, likęs tik vienas dantis. Konsultavosi Vitkaus klinikoje ir implantologijos klinikoje. Abiejų klinikų gydytojai patarė gydytis. Teigė, kad į privačią kliniką kreipėsi todėl, kad ten nėra jokių eilių, gydymo ir paslaugų kokybė, jo nuomone, ten yra geresnė. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, nes negalėjo, buvo sunku kalbėti dėl sužalojimų. Nurodė, kad kitos operacijos laikas dar nenustatytas. Dėl implantacijos negali nieko pasakyti. Tik po operacijos bus aišku, ar žandikaulis prigis. Jei neprigis, tai implantuoti dantų nebus įmanoma (T. 2, b. l. 173-174).

9Liudytoja R. Š. teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad jos tėvas nukentėjusysis B. J. patyrė labai didelę žalą. Jam yra atliktos 8 operacijos ir nemažiau intervencijų. Situacija yra tokia, kad negyja žandikaulis. Gydytojai bandys išimti metalinius sutvirtinimus ir stebės žandikaulio būklę. Jei ir toliau negis, reikės išimti kaulą, kurį prieš tai buvo transplantavę. Blogiausiu atveju nebus galima dantų implantacija. Nukentėjusiojo klausa prieš įvykį buvo silpnesnė, tačiau normos ribose, jis dirbo apsaugos darbuotoju, o ten vienas iš keliamų reikalavimų yra gera klausa. Nurodė, kad laukia klausos aparatų. Du aparatai kainuoja apie 1200 Eur. Aparatus pritaikyti labai sunku. Pritaikymo procesas gali užtrukti iki pusės metų. Tikisi sulaukti kompensacijos už klausos aparatus. Kiek nukentėjusysis prarado dantų liudytoja atsakyti negalėjo, nurodė tik tai, kad prieš įvykį pas nukentėjusįjį buvo dantys. Nukentėjusysis gauna neįgalumą apie 200 eurų per mėnesį. Gydymui didžiąją dalį pinigų naudoja tų, kuriuos išmokėjo draudimas. Jam nustatytas darbingumo lygis – 30 procentų. Jo nosis yra sulaužyta, jaučia nuolatinę slogą. Psichologiškai nukentėjusysis jaučiasi blogai. Nukentėjusysis pavasarį lankydavosi dienos centre, kuriame su juo dirbdavo psichologai. Specialistai jam padėdavo adaptuotis aplinkoje. Nukentėjusysis buvo labai aktyvus žmogus. Šeimoje situacija sudėtinga, buvo pametęs pasą, jis daug ką pamiršta dėl smegenų traumos. Jį nuolat reikia stebėti. Nurodė, kad kaltinamasis po įvykio jai skambino. Po pirmų operacijų tėvas jautėsi labai prastai, ir jie nusprendė, kad kaltinamasis niekuo negalės padėti (T. 2, b. l. 174-175).

10Vėlesnių posėdžių metu liudytoja papildomai paaiškino, kad nukentėjusysis buvo ligoninėje, jam sutvarkė žandikaulį, įdėjo antibiotikų kapsulę ir dabar po 3-4 mėnesių jam vėl įdės naują implantą. Antibiotikai turi išbūti 3-4 mėn. ir galima daryti operaciją. Kai paskutinį kartą lankėsi pas gydytoją jam sakė, kad žaizda gyja gerai, dabar jis reguliariai turi atvykti pas gydytoją ir pasitikrinti, jei viskas gerai, tada operacija numatoma pavasarį arba vasarą, jam statys žandikaulio dalį, tai turėtų būti paskutinė operacija susijusi su žandikauliu (T. 3, b. l. 53-54).

11Liudytoja D. D. teismo posėdyje išreiškė norą būti savo vyro kaltinamojo V. D. laiduotoja, nurodė, kad byloje yra pateiktas rašytinis sutikimas. Liudytoja paaiškino, kad su kaltinamuoju kartu gyvena jau 25 metus, jis yra geras vyras ir tėvas. Jos vyras labai išgyvena dėl įvykusio įvykio, nuolat apie tai šneka. Mano, kad darytų vyrui teigiamą poveikį, nes yra jam autoritetas, palaiko jį visą šį sunkų laikotarpį. Badė atlyginti padarytą žalą, kiek galėjo. Patikino teismą, kad nėra bausta administracine tvarka. Nurodė, kad dirba turguje su verslo liudijimu, nekilnojamojo turto neturi, gyvena jos motinos bute. Turi automobilį, kuris registruotas jos vardu. Teigė, kad bandė atlyginti žalą tiek, kiek galėjo, yra atlyginę 250 Eur. Nurodė, kad vyro mėnesinės pajamos yra apie 300 Eur, turi vieną suaugusį sūnų. Papildomai paaiškino, kad vyrui teko pakeisti darbą būtent dėl šio įvykio, kadangi prasidėjo spaudimas. UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ reikalavo, kad kaltinamasis vienas prisiimtų kaltę (T. 2, b. l. 175).

12Teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklausta liudytoja J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Šalčininkų autobuso parkas“ dirba pelningai, turi 50 autobusų, aptarnauja 57 maršrutus ir Vilniaus rajoną. Įmonės ilgalaikiam turtui priklauso senas pastatas, kurio likutinė vertė yra nulinė, žemė yra nuomojama. Didžioji dalis turto yra transporto priemonės. Keleivių vežiojimas yra pagrindinė įmonės veikla. Veiklos rizika nėra papildomai apdrausta, tam apdrausti neturi jokios galimybės. Įmonė turi sunkumų, reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, mokėti palūkanas bankui. Metinis pelnas sudarė 11 000 Eur. Paskutiniu metu įmonė dirbo pelningai. Užpernai įmonės pelnas buvo didesnis nei pernai. 2012 m. įmonės pelnas sudarė tik 70 Eur, 2013 m. – 3 000 Eur per metus, 2014 m. – 982 Eur, o 2015 m. – 11 109 Eur. Pelno rodikliai teigiami. Nors įmonė dirba pelningai, kyla sunkumų, įmonėje dirba 90 darbuotojų, ne visada laiku pavyksta sumokėti darbuotojams atlyginimus. 2016 m. įmonė yra ant bankroto ribos. Bankas pratęsė kreditavimo sutartį, bet dabar jau nieko nebegarantuoja. Įmonės pastatas buvo įvertintas 100 000 Eur ir įkeistas. Įmonė turi skolų, skola siekia 100 000 Eur. Apyvartines lėšas sudaro sumos už kurą, kreditų mokėjimas, bilietų pirkimas ir pan. Per metus lizinguota buvo 140 000 Eur, 28 000 Eur per mėnesį reikia padengti kreditams. Savivaldybė įmonei yra skolinga apie 300 000 Eur, vyksta bylinėjimasis dėl skolų. Savivaldybė teisme įsipareigojo grąžinti skolą. Pripažino, kad gali būti, jog įmonė laimėjo 36 viešuosius konkursus, bet gali būti taip, kad šiandien pinigų yra, o rytoj jie išleidžiami kurui, sukauptų lėšų neturi (T. 3, b. l. 18-19).

13Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė Ieva Krasauskienė teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad 2016-12-06 pateikė teismui dokumentus, kuriuose nurodoma, kokia žala šiuo metu yra atlyginta. Šiuo metu Valstybinei ligonių kasai yra atlyginta 4653,15 Eur už nukentėjusiajam suteiktas gydymosi paslaugas. Taip pat nurodė, kad byloje yra pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio fondo valdybai, iš kurio matyti, kad Sodrai yra atlygintos visos pašalpos, kurias ji yra išmokėjusi nukentėjusiajam. Pačiam nukentėjusiajam yra atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala, priklausanti šiandien dienai. Neturtinės žalos yra atlyginta 5000 Eur, iš jų negautų pajamų atlyginta – 222,59 Eur, tai yra paties nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis, tuo tarpu už netektą darbingumą buvo išmokėta 232,98 Eur dydžio pensija. Sumos buvo apskaičiuojamos pagal pateiktas darbo pažymas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo gautas vidutines pajamas iki eismo įvykio. Sumos apskaičiuotos pagal pateiktas pažymas, nurodančias minimalų atlyginimą. Jeigu nukentėjusiajam ateityje padidėtų ar sumažėtų darbingumas, į tai bus atsižvelgta ir mokėtina suma bus perskaičiuojama. Draudimo kompanija neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis dirbo pagal valandinį grafiką. Draudimas paskaičiavo nuo minimalaus atlyginimo, buvo paskaičiuotas paskutiniu laikotarpiu gautas atlyginimas valandiniu tarifu. Pagal pateiktus dokumentus matė, kad per du nepilnus mėnesius nukentėjusysis uždirbo 510 Eur. Papildomų pažymų už darbo pilnus mėnesius ir jų įkainius nematė, todėl paskaičiavo pagal minimalų atlyginimą, rėmėsi turimais dokumentais. Nukentėjusiojo atstovas paskaičiavo remdamasis realiomis pajamomis pagal sausio 28 dienos pažymas. Vėliau buvo papildomai apskaičiuotos negautos pajamos dėl vaistų ir medikamentų įsigijimo. Viskas apmokėta, ir nebeliko ginčo dėl negautų pajamų. Dėl būsimų išlaidų ir kompensacijų nurodė, kad jas sunku prognozuoti. Iš esamų aplinkybių bei liudytojų parodymų matyti, kad gydimo eiga yra neaiški, galimai riekės daugiau pinigų nei prašoma, o galimai ir mažiau, klausimas, ar kaulas prigis, ar bus galima protezuoti dantis. Mano, kad būsimos išlaidos yra neapibrėžtos ir negali būti priteistos kaip konkreti suma. Tai, kas šiuo metu yra pateikta yra tik preliminari sąmata, gydymo eigoje ji gali būti keičiama. Išgirdus vien nukentėjusiojo dukters nuomonę negalima spėlioti, kiek dar reikės operacijų ir kiek jų bus įmanoma daryti, todėl šioje dalyje prašė ieškinį atmesti. Taip pat nurodė, kad iš žalos bylos administravimo eigos, teisminio proceso matyti, kad draudimas nevengia atlyginti žalos, ją atlygina laiku, buvo pateikti nukentėjusiojo nauji kvitai už kaklo apykaklę, vaistus, už tyrimų atlikimus ir žala buvo administruota neteisminiu keliu. Pažymėjo, kad tai, kas buvo susiję su gydymu viskas buvo kompensuota. Dėl palūkanų mokėjimo nesutinka, nes mano, kad viską atlygino laiku. Papildomai nurodė, kad draudimo kompanija yra pareiškusi civilinius ieškinius bendra tvarka, kadangi draudėjas, išmokėjęs išmokas, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį už atsiradusią žalą atsakingam asmeniui (T. 3, b. l. 19-20, 51-53).

14Civilinio atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ atstovas B. J. teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad įmonė pripažįsta, jog nukentėjusiajam buvo padaryta žala, tačiau UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ buvo apdraudęs savo atsakomybę ir, jų nuomone, draudimas, išmokėjęs neturtinę žalą, atliko visas pareigas, kurias turėjo atlikti UAB „Šalčininkų autobusų parkas“. Nukentėjusysis buvo pareikalavęs maksimalios sumos, kuri yra nurodyta, atsižvelgiant į teismo posėdžių metu aptartas aplinkybes, tačiau, kaip paaiškino įmonės buhalterė, įmonė nėra milijonierė, kuri gali laisvai išmokėti 25 000 Eur neturtinės žalos. Neturtinė žala yra vertinimo dalykas, ji nustatoma individualiai kiekvienoje byloje (T. 3, b. l. 54).

15Nukentėjusysis B. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-27, apie 9.00 val. išėjo iš parduotuvės „Maxima“, esančios ties Kauno – Smolensko g. sankryža, Vilniuje, ir ėjo link namų, link Smolensko g. 13, Vilniuje. Buvo šviesus paros metas, saulėta. Šaligatviu priėjo prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Kauno – Smolensko g. sankryža. Jam reikėjo pereiti Kauno gatvės važiuojamąją dalį. Prisimena, kad sustojo prie šviesoforo ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, tada prarado sąmonę, toliau nieko neprisimena. Pradėjo prisiminti tik po ilgo laiko tarpo, būdamas ligoninėje. Žmona pasakė, kad jis pateko į eismo įvykį, jį partrenkė autobusas. Jokių eismo įvykio aplinkybių neprisimena ir nieko parodyti negali (1 t., b. l. 40-41).

16Liudytoja apklausta N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-27, apie 9.00 val. sėdėjo ant suoliuko Kauno gatvėje, priešais Kauno g. 36, Vilniuje. Buvo šviesus paros metas, oro sąlygos geros, saulėta. Sėdėdama ir laukdama savo vyro B. J. matė, kad jis priėjo prie šviesoforu reguliuojamos Kauno – Smolensko g. sankryžos nuo Smolensko gatvės pusės ir sustojo, kadangi jo ėjimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Ji buvo kitoje gatvės pusėje. Žalias šviesoforo signalas tuo metu degė automobiliams, važiuojantiems Kauno gatve. Žiūrėdama į savo vyrą matė, kad Kauno gatve per sankryžą link Švitrigailos gatvės pusės važiavo autobusas. Pravažiavus šiam autobusui pamatė, kad jos vyras guli ant šaligatvio. Kodėl jis gulėjo, ji nesuprato. Perbėgusi į kitą gatvės pusę ir pribėgusi prie vyro pamatė, kad jo galva yra kruvina ir prie jo ant šaligatvio yra daug kraujo. Prie jos vyro buvo moteris, kuri kartu su dar vienu vyru pasakė, kad jos vyrą partrenkė autobusas, kuris ką tik pravažiavo Kauno gatve link stoties. Šis vyras su policijos pareigūnais pasivijo autobusą. Maždaug po 5 minučių atvyko greitosios pagalbos ekipažas, kuris jos vyrą pristatė į ligoninę. Kaip autobusas kliudė jos vyrą nematė ir negirdėjo, kadangi buvo kitoje gatvės pusėje (1 t., b. l. 56-57).

17Liudytoja apklausta S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-27, apie 9.00 val. stovėjo ant šaligatvio ties šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja Kauno – Smolensko g. sankryžoje, Vilniuje. Jai reikėjo kirsti Kauno gatvę ir ji laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Buvo šviesus paros metas, oro sąlygos – giedra, matomumas geras. Matė, kad priekyje jos stovėjo vyras, kuris taip pat laukė žalio šviesoforo signalo. Ji vedėsi dviratį. Link jų Kauno gatve pirma eismo juosta nuo Žemaitės g. važiavo autobusas. Pasilenkusi pažiūrėjo į krepšelį, esantį dviračio priekyje ir išgirdo bumbtelėjimą. Pakėlusi galvą pamatė, kad priekyje jos stovėjęs vyras guli ant žemės ir nuo jų Kauno gatve link Švitrigailos gatvės nuvažiuoja autobusas. Matė, kad autobuso dešinėje pusėje, gale, yra atsidaręs bagažinės dangtis. Ar šis dangtis buvo atsidaręs kai autobusas artėjo link jų, nematė. Kaip autobusas kliudė šį vyrą taip pat nematė, tik išgirdo garsą. Iš karto skambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Tuo metu pro šalį važiavo policijos ekipažas ir ji pasakė policijos pareigūnams, kad jie sustabdytų šį autobusą, nes jis partrenkė žmogų ir nuvažiuoja. Vyras, kurį kliudė autobusas, stovėjo apie 0,5 m. nuo važiuojamosios dalies (1 t., b. l. 59-60).

18Liudytoju apklaustas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-27, apie 9.00 val. vairavo automobilį ir važiavo Smolensko gatve nuo Panerių gatvės pusės. Privažiavęs Smolensko – Kauno g. sankryžą sustojo, kadangi jo judėjimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Jis sustojo paskui kitą automobilį. Buvo šviesus paros metas, oro sąlygos geros, saulėta. Laukdamas žalio šviesoforo signalo, dešinėje pusėje pamatė žmogaus kojas, šis žmogus, persivertęs ore, nukrito ant žemės. Suprato, kad tai buvo žmogus, kuris stovėjo ant šaligatvio ir taip pat laukė žalio šviesoforo signalo bei ruošėsi kirsti Kauno gatvės važiuojamąją dalį. Tuo metu nuo šio žmogaus Kauno gatve link Švitrigailos gatvės pusės nuvažinėjo pilkos spalvos autobusas. Iš karto privažiavo prie partrenkto žmogaus, kuris gulėjo ant šaligatvio ir paskambino pagalbos telefonu Nr. 112. Suprato, kad autobusas kliudė šį žmogų, tačiau pats to nematė. Šalia šio žmogaus buvo viena mergina, kuri taip pat skambino Nr. 112. Matė, kad autobusas, kuris ką tik pravažiavo, nuvažinėja tolyn. Tuo metu pro šalį važiavo policijos ekipažas, kuriam jis pasakė, kad šie pasivytų autobusą, nes jis partrenkė žmogų. Kai šis autobusas nuvažinėjo, nematė, kad jam būtų atsidaręs bagažinės dangtis. Stovėdamas sankryžoje ir laukdamas žalio šviesoforo signalo šio autobuso nepastebėjo, nes neatkreipė dėmesio. Maždaug po 5 minučių atvyko greitosios pagalbos ekipažas, kuris partrenktą žmogų pristatė į ligoninę (1 t., b. l. 62-63).

19Liudytoju apklaustas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ vairuotoju. Jam yra priskirtas autobusas MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ). Autobuso dešinės pusės bagažinės dangtis buvo uždarytas ir papildomai prisegtas plastikinėmis sąvaržomis. Šias sąvaržas prisegė jis, tačiau neprisimena kada, tik žino, kad seniai. Šio bagažinės dangčio jis niekada nedarinėjo, jis visą laiką buvo uždarytas. Vasarą šiuo autobusu taip pat retai važinėjo. Prieš 2015-08-27 eismo įvykį jis ilgą laiką šio autobuso nevairavo ir nieko jame neremontavo. Kiek anksčiau vairavo šį autobusą, bagažinės dangtis niekada nebuvo atsidaręs. Šis bagažinės skyrius yra nenaudojamas (1 t., b. l. 65).

20Liudytoju apklaustas J. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2007 m. dirba UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ šaltkalviu. Kartu su kolegomis taiso sugedusius autobusus, ruošia juos techninei apžiūrai. Dėl remontuoto autobuso, valst. Nr. ( - ), paaiškino, kad, ką tiksliai jam tvarkė prieš techninę apžiūrą, neprisimena, tačiau tikrai ne bagažinės dangtį ar jo laikiklius, nes yra šaltkalvis ir tokių darbų neatlieka. Prieš techninę apžiūrą autobusas buvo techniškai tvarkingas, todėl ir praėjo techninę apžiūrą. Kiek prisimena, jokių nusiskundimų dėl bagažinės spynos ar laikiklių nebuvo (1 t., b. l. 71).

21Liudytoju apklaustas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1980 m. dirba UAB „Šalčininkų autobusų parkas“, nuo 1991 m. – šaltkalviu. Į jo pareigas įeina stabdžių, pakabos remonto darbai, t. y. su kolegomis taiso autobusus, ruošia techninėms apžiūroms. Dėl remontuoto autobuso, kurio valstybinis Nr. ( - ), gali pasakyti, kad techninei apžiūrai 2015 m. rugpjūčio mėn. autobusą ruošė jis ir M. S.. Kiek prisimena, jokių nusiskundimų dėl bagažinės dangčio spynos ar laikiklių nebuvo. Gali pasakyti, kad nurodyto autobuso bagažinės netaisė, nes tai neįeina į jo pareigas. Gal remonto darbus galėjo atlikti suvirintojas. Šiaip tokius gedimus šalina patys vairuotojai (1 t., b. l. 73).

22Liudytoju apklaustas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2013 m. dirba UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ šaltkalviu. Kartu su kolegomis taiso sugedusius autobusus, ruošia juos techninei apžiūrai. Ką tiksliai tvarkė remontuotame autobuse, valst. Nr. ( - ), neprisimena, tačiau tikrai ne bagažinės dangtį ar jo laikiklius, nes kiek prisimena, jokių nusiskundimų dėl jų nebuvo. Autobusas praėjo techninę apžiūrą, todėl buvo tvarkingas (1 t., b. l. 75).

23Liudytoju apklaustas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Tuvlita“ kontrolieriumi. Visos techninės apžiūros yra atliekamos vadovaujantis „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros atlikimo“ aprašu ir nuosekliai laikantis apraše esančių taisyklių. Kas liečia jo atliktą techninę apžiūrą maršrutiniam autobusui MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ), paaiškino, kad tiksliai datos neprisimena, bet galimai nurodytu laiku (2015-08-18, 2015-08-20), iš karto buvo atlikta pirminė techninė apžiūra, kurios metu jis vizualiai apžiūrėjo minėtą autobusą, taip pat apžiūrėjo autobuso bagažinių dangčius ir vizualiai apžiūrint tikrino, ar visi dangčiai yra uždaryti ir ar tvarkingos dangčių rankenėlės. Taip pat vizualiai apžiūrėjo ir autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ), dešinės pusės galinį daiktadėžės dangtį. Jis buvo uždarytas ir jokių akivaizdžių techninių trūkumų nustatyta nebuvo. Minėtam autobusui buvo nustatyta nemažai kitų techninių trūkumų, t. y. oro nuotėkis iš stabdžių sistemos, stabdžių netolygumas, duslintuvo nuotėkis, nešančiosios konstrukcijos korozija ir kiti nedideli trūkumai. Visi šie trūkumai turėjo būti pašalinti ir minėtas autobusas po pirminės apžiūros 2015-08-18 buvo atvažiavęs pakartotinai 2015-08-19, 2015-08-20. 2015-08-19 minėtą autobusą, t. y. jo techninę būklę tikrino kontrolierius J. R.. Šis turėjo patikrinti, ar pašalinti trūkumai pagal 2015-08-18 užrašytus kodus. 2015-08-19 atlikus pakartotinę apžiūrą, buvo nustatytas stabdžių netolygumas. 2015-08-20 jis asmeniškai vėl tikrino minėto autobuso techninę būklę ir, nenustačius didelių trūkumų, išdavė apžiūros kortelę su teigiama išvada. Visus tris kartus minėtas autobusas buvo atvažiavęs su uždarytomis daiktadėžėmis ir vizualiai jokių trūkumų nustatyta nebuvo (1 t., b. l. 68-69).

24Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6953/15(01), konstatuota, jog B. J. kraujyje, paimtame 2015-08-27, 9.40 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 38).

25Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Čobot specialisto išvadoje nurodyta, kad B. J. nustatyta muštinė žaizda kairio skruosto – žando srityje, plėštinės burnos prieangio ir poliežuvio srities žaizdos, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje srityje, daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III liniją, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis, kaklo 2 slankstelio danties lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 ir 6.6.20 punktus (1 t., b. l. 43).

26Iš darbingumo lygio pažymos Nr. 0912244 matyti, kad B. J. nustatytas darbingumo lygis yra 30 proc. (2 t., b. l. 44).

27Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6961/15(01), konstatuota, jog V. D. kraujyje, paimtame 2015-08-27, 10.20 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 119). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1417 (1 t., b. l. 120).

28Iš 2016-01-05 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. M. tarnybinio pranešimo dėl autobuso patikrinimo prieš išvykstant į maršrutą, matyti, jog 2016-01-05 Šalčininkų autobusų stoties viršininkė N. J. paaiškino, kad UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ nėra atsakingo asmens, kuris tikrintų autobusų, išvykstančių į maršrutą, techninę būklę. Vadovaujantis UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ įmonės vairuotojo-konduktoriaus pareigine instrukcija, prieš pradėdamas dirbti vairuotojas turi pats atlikti autobuso priežiūrą bei patikrinti autobuso techninę būklę (1 t., b. l. 106).

29Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Vilniuje, Kauno g., ties 36 pastatu, bei užfiksuota, jog Kauno gatvės važiuojamosios dalies plotis – 14,7 m., dešinės pusės, žiūrint autobuso judėjimo kryptimi, šaligatvio plotis – 3,0 m. Autobusas MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ), iš eismo įvykio vietos patrauktas (1 t., b. l. 13-18).

30Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas autobusas MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ), bei nustatyta, kad autobusas nesugadintas (1 t., b. l. 19-25).

31Iš papildomo transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas autobusas MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ), bei nustatyta, jog daiktadėžės dangčio spyna nenaudojama, spyna yra atrakintoje padėtyje. Daiktadėžės dangtis kampuose pritvirtintas plastikinėmis sąvaržomis. Daugiau užraktų ir fiksatorių nėra (1 t., b. l. 26-28).

32Autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ), daiktadėžės dangčio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus daiktadėžės dangtį ir dangčio užraktą buvo nustatyta, jog daiktadėžės dangčio apatiniuose kampuose yra metaliniai fiksatoriai, kurie turi dangtį užfiksuoti uždarytoje padėtyje. Kairysis fiksatorius yra surūdijęs ir neveikiantis, nenaudojamas. Dešinysis fiksatorius yra veikiantis, tačiau, uždarius daiktadėžės dangtį, dangtis neužsifiksuoja ir uždarytoje padėtyje nesilaiko. Daiktadėžės užrakinimo spyna yra nenaudojama (nerakinėjama). Spynos fiksatorius yra atrakintoje padėtyje. Pajudinus ranka spynos fiksatorių, jis nukrito (nulūžo). Spyna yra techniškai netvarkinga, neveikianti, paveikta korozijos. Šia spyna daiktadėžė yra neužrakinta, daiktadėžės dangtis uždarytoje padėtyje pritvirtintas tik plastikinėmis sąvaržomis. 2015-08-27 transporto priemonės papildomos apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu daiktadėžės spyna taip pat buvo atrakintoje padėtyje, nenaudojama, neveikianti, pažeista korozijos. Daiktadėžės dangtis uždarytoje padėtyje pritvirtintas plastikinėmis sąvaržomis (1 t., b. l. 29-32).

33Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 015-0049247 matyti, kad buvo įvertinta autobuso, valst. Nr. ( - ) techninė būklė ir nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Išvadoje nieko nenurodyta dėl daiktadėžės dangčių būklės (1 t., b. l. 95).

34Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

35Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis), kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai (įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata) ir kad tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

36Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas pažymi, kad byloje nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam B. J. padaryti sužalojimai, teismo medicinos specialistės įvertinti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2015-08-27, apie 9.04 val., Kauno g., Vilniuje, sukėlė kaltinamojo vairuojamas autobusas MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ). Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamojo V. D. kaltumo yra ta, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 15 punkto reikalavimus, kuriose įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę, numatyta vairuotojo pareiga įsitikinti, kad transporto priemonė yra tvarkinga bei nurodomas reikalavimas stebėti transporto priemonės techninę būklę kelionės metu. Kaltinamasis tuo pačiu pažeidė ir UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ įmonės vairuotojo-konduktoriaus pareiginės instrukcijos Nr. 4, patvirtintos UAB „Šalčininkų autobusų parko“ direktoriaus 2012-06-15 įsakymu Nr. DĮV-12, 13.5 punkto reikalavimus, numatančius vairuotojui pareigą prieš važiavimą patikrinti autobuso techninę būklę. Kaltinamajam pažeidus minėto KET punkto ir UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ įmonės vairuotojo-konduktoriaus pareiginės instrukcijos reikalavimus, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta B. J. sveikata. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai, o būtent tai, kad jis, pilnai neįsitikino, jog autobusas yra techniškai tvarkingas, buvo tiesioginė kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Kaltinamasis V. D. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, kad pažeidė autobuso parko vidaus taisykles, autobuso bagažinių atidaręs nebuvo, tik paviršutiniškai jas apžiūrėjo, žinojo, kad bagažinės buvo pritvirtintos plastikiniais sutvirtinimais ir pagal paskirtį naudojamos nebuvo. Su minėtomis vidaus taisyklėmis buvo susipažinęs, jas suprato. Be to, kaltinamasis nurodė, kad vairuotojas atsakingas už autobuso techninės būklės įvertinimą prieš važiavimą į maršrutą ir pastebėjęs autobuso gedimus apie tai turi pranešti meistrams. Kaltinamasis paaiškino, kad bagažinės dangtis galėjo atsidaryti jam važiuojant tuneliu, to jis nepastebėjo, nors, jo teigimu, periodiškai žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Jo nuomone, tikriausiai važiuojant prastu keliu tie plastikiniai sutvirtinimai nutrūko, dėl to atsidarė bagažinės dangtis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, o būtent tuo, kad nors kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo neveikimo (nepakankamos transporto priemonės techninės būklės apžiūros) gali būti sutrikdyta žmogaus sveikata, vis tik pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, profesionalus vairuotojas, turintis ilgametę praktiką, turėjo tai numatyti (pareigą įsitikinti transporto technine būkle jam numatė ne tik KET bet ir pareiginės instrukcijos).

37Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų N. J., S. G. ir M. V., nurodžiusių, kad matė vyrą, kuris stovėjo ant šaligatvio, laukė žalio šviesoforo signalo ir ruošėsi kirsti Kauno gatvės važiuojamąją dalį, po to matė, jog minėtas vyras guli ant žemės ir nuo jo Kauno gatve link Švitrigailos gatvės nuvažiuoja autobusas, kurio dešinėje pusėje, gale, yra atsidaręs bagažinės dangtis, parodymais. Taip pat kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir liudytojos R. Š. parodymai, kuriuose ji nurodė, kokia buvo nukentėjusiojo būklė po eismo įvykio. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (1 t., b. l. 19-28), autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ), daiktadėžės dangčio apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad dešinysis fiksatorius yra veikiantis, tačiau, uždarius daiktadėžės dangtį, dangtis neužsifiksuoja ir uždarytoje padėtyje nesilaiko, spyna yra techniškai netvarkinga, neveikianti, paveikta korozijos (1 t., b. l. 29-32). Kaltinamojo kaltę įrodo ir 2016-01-05 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys apie tai, kad UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ nėra atsakingo asmens, kuris tikrintų autobusų, išvykstančių į maršrutą, techninę būklę, tai, prieš pradėdamas dirbti, turi atlikti pats vairuotojas (1 t., b. l. 106). Teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot savo išvadoje patvirtino, kad B. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 43). Iš esmės visi byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus, sudaro vieningą įrodymų grandinę. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl kaltinamojo V. D. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

38Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

39Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet jo neįpareigoja atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustačius straipsnyje numatytų sąlygų visumą.

40Kaltinamasis V. D. padarė neatsargų nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas nebuvo, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai atitinka pirmąsias dvi BK 40 straipsnio taikymo sąlygas. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl fizinio asmens sveikatos sutrikdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis 2016 m. sausio 6 d. pervedė į teismo depozitinę sąskaitą nukentėjusiojo vardu 250 Eur (1 t., b. l. 166), tai sudaro tik nežymią dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. Vis tik pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, vykdydamas savo darbines pareigas ir tokiu atveju, vadovaujantis civilinės teisės normomis, jam ir nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą, nes tokiu atveju už darbuotojo veiksmais padarytą žalą materialiai atsakingas yra darbdavys, t. y. UAB „Šalčininkų autobusų parkas“, kuris savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė iki nuosprendžio priėmimo išmokėjo nukentėjusiajam visą jo prašomą turtinę žalą, išskyrus būsimąsias išlaidas, kurias taip pat nurodė atlyginsianti pagal pateiktus dokumentus, be to išmokėjo 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nepaisant to, kad kaltinamasis pats atlygino tik mažą dalį patirtos žalos, o visą teismo priteistiną turtinę žalą bei dalį prašomos neturtinės žalos atlygino draudimo kompanija, teismas nemato kliūčių taikyti laidavimą ir atleisti kaltinamąjį V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 40 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymi, kad šiuo atveju svarbu yra tai, jog žala nukentėjusiajam būtų atlyginta arba įsipareigota tokią žalą atlyginti ateityje. Iš kaltinamojo veiksmų matyti, kad jis savo noru pagal esamas finansines galimybes yra sumokėjęs tam tikrą sumą, kaip žalos atlyginimą, nukentėjusiajam, minėtą sumą pervesdamas į teismo depozitinę sąskaitą. Be to, paskutinio posėdžio metu nurodė, kad ir toliau pasistengs prisidėti prie nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo. Pagal teismų praktiką, norint konstatuoti BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos buvimą, būtina nustatyti, jog kaltininkas savo aktyviais veiksmais nuoširdžiai ketino sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju V. D. po įvykio dėjo pastangas susisiekti su nukentėjusiojo artimaisiais, ieškojo kontaktų, siekė aplankyti nukentėjusįjį ligoninėje, suteikti reikiamą moralinę ir materialinę paramą (T. 1, b. l. 153-155). Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, nes negalėjo, buvo sunku kalbėti dėl sužalojimų. Jo dukra R. Š. paaiškino, kad kaltinamasis po įvykio jai skambino, tačiau po pirmų operacijų tėvas jautėsi labai prastai, todėl buvo nuspręsta kaltinamojo pagalbos atsisakyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš už kaltinamojo veikas materialiai atsakingo darbdavio ir draudimo kompanijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad už V. D. veiką materialiai atsakingas asmuo – UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ – paties neturtinės žalos padarymo fakto neneigia, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos dydžiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga nereiškia, kad asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015). Tuo labiau, teismo vertinimu, vien dėl darbdavio nesutikimo su civilinio ieškinio dydžiu kaltinamasis neturėtų prarasti galimybės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Teismas, posėdžio metu ištyręs už kaltinamojo veikas materialiai atsakingo asmens turtinę padėtį, nustatė, kad minėta įmonė pastaraisiais metais dirba pelningai, turi kilnojamojo (50 autobusų, aptarnaujančių 57 maršrutus) ir nekilnojamojo turto (įmonės pastatas buvo įvertintas 100 000 Eur), pastoviai laimi viešuosius konkursus, ir, nors jai apie 300 000 Eur yra įsiskolinusi savivaldybė, tačiau pastaroji yra suinteresuota viešas paslaugas teikiančios bendrovės veiklos stabilumu ir yra įsipareigojusi grąžinti skolą. Minėtos aplinkybės duoda pagrįstą pagrindą išvadai, kad nukentėjusiajam teismo priteista žala bus visiškai atlyginta.

41BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. D. yra anksčiau neteistas, jis padarė neatsargų nusikaltimą, kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, savo kaltę jis visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nevengia atsakomybės, administracine tvarka praeityje baustas, bet pažeidimai nėra šiurkštūs. Darbdavio kaltinamasis charakterizuojamas, kaip drausmingas ir pareigingas vairuotojas, per darbo laikotarpį neturėjęs jokių drausminių nuobaudų. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu paminėti tai, kad eismo įvykį ir dėl jo atsiradusius sunkius padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą – lėmė ne įprastos šios kategorijos byloms aplinkybės – leistino greičio viršijimas, pavojingas manevravimas, neatsakingas važiavimas per pėsčiųjų perėjas ir pan., o aplinkybės, susijusios su techniškai netvarkingos ir neatitinkančios transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų, transporto priemonės eksploatavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors minėtų reikalavimų, kaip ir Kelių eismo taisyklių, laikymasis taip pat yra labai svarbus, nes gali lemti labai skaudžių padarinių atsiradimą, vis dėlto, lyginant atvejus, kai sąmoningai pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės ir kai dėl nepakankamo rūpestingumo transporto eksploatavimo ir saugumo srityje atsiranda sunkūs padariniai, skiriasi kaltės laipsnis, nes pirmuoju atveju galimybė numatyti sunkius padarinius yra daug realesnė, o antruoju atveju dažnai lemia atsitiktinių aplinkybių sutapimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500-697/2015). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. D. padarytas neatsargus nusikaltimas taip pat susijęs su kompleksu atsitiktinių aplinkybių. Jų visuma, nuteistojo veiksmų pavojingumo laipsnis, jo asmenybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. D. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

42Baudžiamojoje byloje yra pateiktas D. D. rašytinis prašymas, kuriuo ji prašo leisti jai būti savo vyro kaltinamojo V. D. laiduotoja. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, į galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). D. D. neteista (T. 2, b l. 186), administracine tvarka nebausta (T. 2, b. l. 188), dirbanti UAB ( - ) (T. 2, b. l. 184). Bendrijos pirmininkės apibūdinama, kaip kruopštus, pareigingas ir atsakingas žmogus, reiklus savo šeimos nariams. Ji su kaltinamuoju gyvena santuokoje 25 metus, per kuriuos tarp jų susiklostė tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, laiduotoja daro vyrui teigiamą poveikį. Ne kartą kalbėjosi apie įvykusį nusikaltimą, dėl kurio šeima labai išgyvena. Sutuoktiniai iš savo lėšų nukentėjusiojo vardu pervedė pinigų žalai atlyginti. Teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog D. D. yra verta pasitikėjimo, jos asmeninės savybės, sutuoktinių tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, laiduotojos reiklumas ir atsakingumas leis jai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

43Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir kaltinamasis V. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jam skirtina baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo vertinimu, tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.

44Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, teismas svarsto klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise– teise vairuoti transporto priemones - reikalingumo, nes V. D. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos. V. D., pažeidė KET reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę, t. y. važiuojant jo vairuojamam autobusui, atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, juo kliudė ir sunkiai sužalojo ant šaligatvio stovintį pėsčiąjį B. J.. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neviršydamas nustatyto greičio, jis dirbantis, profesionalus vairuotojas, taigi jo darbinei veiklai yra svarbi teisė vairuoti. Byloje yra duomenų, kad V. D. praeityje yra administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, tačiau jis nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, taip pat siekiant užtikrinti galimybes greitesniam iš kaltinamojo priteistų sumų sumokėjimui, V. D. nėra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

45Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų

46Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies procesinėse normose yra įtvirtinta, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

47Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr.: 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr.: 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatoms, šioje byloje už V. D. didesnio pavojaus šaltiniu („UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ priklausančia transporto priemone) vykdant tarnybines pareigas padarytą žalą atsako jo darbdavys, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ kartu su draudimo bendrove, apdraudusia darbdavio atsakomybę – AB „Lietuvos draudimas“.

48Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusiojo atstovas advokatas Darius Krukonis byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuris buvo tikslinamas ir papildomai tikslinamas (t. 2, b. l. 24-39, b. l. 88-102, l. 125-131). Galiausiai papildomai patikslintu ieškiniu buvo prašoma nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. J. priteisti: iš civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas 38 578,44 Eur turtinei žalai atlyginti; iš civilinio ieškovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ – 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš civilinių ieškovų AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ – šešių procentų dydžio procesines palūkanas nuo iš jų priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palūkanas skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

49Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, civilinis atsakovas UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ prašė civilinio ieškinio netenkinti, civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ – tenkinti iš dalies.

50Dėl turtinės žalos priteisimo

51Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

52Nukentėjusysis B. J. nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos – 1997,44 Eur; medicininių konsultacijų, susijusių su žandikaulio gydymu ir rando šalinimu, išlaidos – 231 Eur. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Teismo posėdžio metu 2017-03-03 civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. Krasauskienė pateikė pranešimus apie žalos atlyginimą, iš kurių matyti, kad buvo papildomai apskaičiuotos negautos pajamos, papildomai kompensuota už gydymo priemones ir medikamentus. Iš 2017-01-03 Nr. 1662351/957753 pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad kompensuojama papildomai už negautas pajamas laikotarpiu nuo 2015-08-27 iki 2016-12-31 – 448,95 Eur. Iš 2017-03-02 Nr. 1662351/957753 pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad kompensuojama papildomai už gydymo priemones ir medikamentus, kurie skirti gydančio gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui – 131,88 Eur; už kelionės išlaidas – 28,96 Eur (t. 3, b.l. 48, 49). AB „Lietuvos draudimas“ iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos atlygino nukentėjusiajam B. J. padarytą turtinę žalą, susijusią su negautomis pajamomis. Papildomai kompensavo už gydymo priemones ir medikamentus, kurie skirti gydančio gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui – 131,88 Eur; už kelionės išlaidas – 28,96 Eur. Iš gydytojo eksperto išvados 2016-06-13 matyti, kad medicininių konsultacijų, susijusių su žandikaulio gydymu ir rando šalinimu, išlaidos 231 Eur, buvo įskaičiuotos ir kompensuotos anksčiau (t. 2, b. l. 63). Civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad šioje dalyje turtinė žala yra visiškai atlyginta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo B. J. aukščiau nurodytos ir AB „Lietuvos draudimas“ padengtos išlaidos, nepriteistinos.

53Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis taip pat prašė priteisti būsimą žalą už gydymo išlaidas, t. y. ateityje numatomas viršutinio ir apatinio žandikaulio gydymo išlaidas (33 240 Eur) ir rando šalinimo išlaidas (3 110 Eur). Nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. D. nusikalstamos veikos nukentėjusysis B. J. patyrė šiuos sužalojimus: nustatyta muštinė žaizda kairio skruosto – žando srityje, plėštinės burnos prieangio ir poliežuvio srities žaizdos, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje srityje, daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III liniją, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis, kaklo 2 slankstelio danties lūžis, sukėlusius sunkų B. J. sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų traumų (viršutinio ir apatinio žandikaulio gydymo) 2016 m. balandžio 1 d. B. J. konsultavosi UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“. Gydytojo pažymoje nurodyta, kad reikalingas viršutinio žandikaulio gydymas: visų dantų šalinimas (8 vnt.) – 352 Eur; laikina plokštelė – 230 Eur; 5-6 implantai – nuo 3600 Eur iki 4320 Eur; kaulo augmentacija – iki 1450 Eur; laikinas protezas ant implantų – nuo 1000 iki 1500 Eur; hibridinis protezas 4000 Eur ar metalokeramika 5200 Eur arba cirkonio oksido keramikos protezas – 8100 Eur; protezavimo detalės, antspaudai – 800 Eur. Apatinio žandikaulio gydymas: visų dantų šalinimas (2 vnt.) – 88 Eur; laikina plokštelė – 230 Eur; 5-6 implantai – nuo 3600 iki 4320 Eur; kaulo augmentacija – iki 1450 Eur; laikinas protezas ant implantų – nuo 1000 iki 1500 Eur; hibridinis protezas 4000 Eur ar metalokeramika 5200 Eur arba cirkonio oksido keramika – 8100 Eur; protezavimo detalės, antspaudai – 800 Eur. Gydymo eiga, I etapas: dantų šalinimas pagal gydymo planą 3 mėn.; dėl kaulo augmentacijos reikalingumo būtų aišku, sugijus po šalinimo, 4-6 mėn., implantacija 3-4 mėn., II etapas: implantų atidengimas, gijimo galvutės 2-3 sav., laikinas protezavimas ant implantų 2-3 sav., III etapas: galutinis protezavimas ant dantų ir implantų 1-2 mėn. Gydytojo pažymoje taip pat nurodyta, kad tai yra preliminarus gydymo ir finansinis planas, kuris dydymo eigoje gali keistis. Nurodyti gydymo eigos etapų terminai orientaciniai. Be to, nurodyta, kad gydymo plano kainos galioja 6 mėn. iki gydymo pradžios (t. 2, b.l. 69). Į bylą taip pat pateiktas UAB „Valakupių plastinės chirurgijos klinika“ Vitkus Clinic“ kainynas, kuriuo B. J. grindžia būsimas rando šalinimo išlaidas (t. 2, b. l. 70-73).

54Kaip minėta, paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytą žalą, tačiau ji gali būti taikoma ir už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Minėta norma nustatyta, kad būsimos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama ir į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

55Bylos duomenys patvirtina, kad viršutinio ir apatinio žandikaulio gydymas (dantų protezavimas) bei rando šalinimas B. J. būtini. Specialisto išvada konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyta muštinė žaizda kairio skruosto - žando srityje, plėštinės burnos prieangio ir poliežuvio srities žaizdos, daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III liniją, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2016-11-14 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad B. J. nukentėjo 2015-08-27 autoįvykio metu. Skubiai operuotas RVUL Neurochirurgijos skyriuje. Vėliau jis perkeltas į VULŽK, kur atliktos kelios operacijos (apatinio žandikaulio osteosintezė, kelios operacijos dėl pooperaciniu periodu išsivysčiusio apatinio žandikaulio osteomielito). Dėl infekcijos pašalinta dalis apatinio žandikaulio šakos su kūnu. Ligonis operuotas VULSK Plastinės chirurgijos skyriuje 2016-08-23, atlikta kairės pusės apatinio žandikaulio rekonstrukcija vaskuliarizuotu laisvu šeivikaulio transplantatu. Pooperaciniu periodu išsivystė žaizdos infekcija. B. J. pakartotinai operuotas 2016-08-29, atliktas debridementas. Dėl negyjančios žaizdos pakartotinai operuotas 2016-09-16, atliktas pakartotinis debridementas, suformuotas pastovus plovimas. Šiuo metu yra dvi apie 1 x 1 cm negyjančios žaizdos. Gydymas: sindikuotinas metalo konstrukcijų pašalinimas. Operacijos data bus patikslinta (t. 2, b. l. 169). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad gydytojai išėmė iš kojos kaulą ir įstatė į žandikaulį, tai sutvirtinta metaliniais tvirtinimais. Jis nežino, ar ši transplantacija sėkminga, nes žaizda negyja. Kitos operacijos laikas dar nenustatytas. Žino, kad reikės lėšų būsimoms dantų protezavimo operacijoms, ir tik po operacijos bus aišku, ar žandikaulis prigis. Jei neprigis, tai implantuoti dantų nebus įmanoma (t. 2, b. l. 171-176). Paskutinio teismo posėdžio metu 2017-03-03 nukentėjusiojo dukra R. Š. nurodė, kad šiuo metu toliau tęsiasi žandikaulio gydymas. Tėvas vėl buvo ligoninėje, jam tvarkė žandikaulį, įdėjo antibiotikų kapsulę ir dabar po 3-4 mėnesių jam vėl įdės naują implantą. Antibiotikai turi būti 3-4 mėnesius, po to galima daryti operaciją (t. 3, b.l. 51-65).

56Paminėtos aplinkybės parodo tai, kad nedelsiant lėšų nukentėjusiojo būsimoms dantų protezavimo operacijoms bei rando šalinimui nereikia, nes šiuo metu dar vyksta žandikaulio gydymas, kurio perspektyvos, vertinant sėkmės ir laiko atžvilgiu, nėra apibrėžtos bei pakankamai aiškios. Neaišku, ar kaulas prigis, ar bus galima protezuoti dantis, jei taip, tai kada. Be to, kaip matyti iš UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ gydytojo pažymos, joje nurodytas tik preliminarus gydymo ir finansinis planas, šių išlaidų buvimas ar nebuvimas yra tik galimas, o minėto gydymo plano kainos galioja 6 mėn. iki gydymo pradžios (pažyma išduota 2016-04-01). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad B. J. grindė būsimas rando šalinimo išlaidas, pateikdamas ir „VitkusClinic“ kainyną, kuris pats savaime nepatvirtina randų chirurginių operacinių tikslingumo ir preliminarios jų kainos. Duomenų, kad tokia operacija nukentėjusiajam B. J. tikrai bus atlikta, nėra. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam atlikus plastinę operaciją bei dantų protezavimą, jis galės kreiptis dėl turėtų gydymo išlaidų priteisimo. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ akcentavo, kad neatsisako minėtas būsimas išlaidas padengti. Tarp nukentėjusiojo ir draudimo kompanijos vyksta nuolatinis bendravimas. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad civiliniam ieškovui žala yra pastoviai atlyginama. AB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. Krasauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad tais atvejais, kai yra įrodytas faktas, jog asmuo negali susimokėti už gydymo išlaidas, sprendžiamas klausimas su pačia gydymo įstaiga ir pačiam žmogui savų pinigų mokėti nereikia. Jų praktikoje tokių atvejų yra buvę, tai atliekama operatyviai (t. 3, b. l. 51-65). Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, jų pagrindu nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, šiuo metu būsimas išlaidas priteisti netikslinga.

57Dėl neturtinės žalos priteisimo

58Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.).

59Šioje byloje akivaizdu, kad kaltinamasis nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau, vis dėlto, pažeidė vieną svarbiausių teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Neabejotina, kad nukentėjusiojo, kaip ir kiekvieno žmogaus sveikata, yra neįkainojama vertybė. Patirtas fizinis skausmas, nerimas dėl savo sveikatos būklės ateityje tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos neturtinės žalos, neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Vis dėlto, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Būtent dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

60Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal minėtą teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina tai, kad civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

61Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam B. J. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais aukščiau išsamiai išvardintais sužalojimais, dėl kurių B. J. neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad B. J. dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų teko iškęsti ilgalaikį gydymą, kuris tęsiasi iki šiol. Skubiai operuotas RVUL Neurochirurgijos skyriuje. Vėliau perkeltas į VULŽK, kur atliktos kelios operacijos (apatinio žandikaulio osteosintezė, kelios operacijos dėl pooperaciniu periodu išsivysčiusio apatinio žandikaulio osteomielito). Dėl infekcijos pašalinta dalis apatinio žandikaulio šakos su kūnu. Ligonis operuotas VULSK Plastinės chirurgijos skyriuje 2016-08-23, atlikta kairės pusės apatinio žandikaulio rekonstrukcija vaskuliarizuotu laisvu šeivikaulio transplantatu. Pooperaciniu periodu išsivystė žaizdos infekcija. Pakartotinai operuotas 2016-08-29, atliktas debridementas. Dėl negyjančios žaizdos pakartotinai operuotas 2016-09-16, atliktas pakartotinis debridementas, suformuotas pastovus plovimas. Šiuo metu yra dvi apie 1x1 cm negyjančios žaizdos. Gydymas: sindikuotinas metalo konstrukcijų pašalinimas. Diagnozuotas abiejų ausų ryškus klausos pakenkimas, duotas siuntimas į klausos protezavimo kabinetą dėl klausos aparato. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kaip svarbią aplinkybę, susijusią su pasekmių kriterijumi, vertina tai, kad iki šiol, nuo eismo įvykio praėjus daugiau kaip metams, B. J. sveikata ir fizinė būklė nėra atsistačiusi, sutrikusi klausa, atmintis, deformuotas veidas, negalimas sąkandis dėl apatinio žandikaulio deformacijos, negali raiškiai ir aiškiai kalbėti, negali įprastai valdyti žandikaulio, randuotas veidas, jam tenka nuolat vartoti vaistus, ateityje dar numatomas ilgas gydymas, planuojamos operacijos. B. J. šiuo metu nedarbingas, jis yra netekęs 70 proc. darbingumo, t. y. šiuo metu jo darbingumas siekia tik 30 proc. Aptartos aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos jo socialiniam gyvenimui, šeiminiams santykiams, bendravimui su šeima. Nukentėjusysis patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir besitęsiantį stresą dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/201a2, 2K-181/2010, 2K-114/2008).

62Teismas CK 6.250 str. kriterijų kontekste taip pat atkreipia dėmesį ir į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį (AB „Lietuvos draudimas” B. J. išmokėjo apie 6 408 eurų žalos atlyginimo), akivaizdu, kad išlaidų jis patirs ir ateityje. Siekiant užtikrinti proceso dalyvių interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimą, atsižvelgtina ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu tai, kad kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, o ne sąmoningai pažeisdamas KET. Dėl V. D. nepakankamo rūpestingumo atsiradusius žalingus padarinius lėmė aplinkybės, susijusios su techniškai netvarkingos ir neatitinkančios transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų transporto priemonės eksploatavimas. Teismų praktikoje už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Vertintina ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. V. D. vidutinio amžiaus, dirbantis, jo gaunamos nuolatinės pajamos nėra didelės (darbo užmokestį apie 450 eurų). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis jis turi žemės ūkio paskirties sklypą Šalčininkų raj. (T. 2, b. l. 154,155). Byloje pateikti ir materialiai atsakingo juridinio asmens – civilinio atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ pateikti finansiniai dokumentai, apklausta įmonės finansininkė. Iš teismui pateiktos 2015-12-31 įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė dirba pelningai (gautas grynasis pelnas 11 109 Eur) 2015-12-31 balanse nurodyta, kad įmonė turi ilgalaikio turto už 295 217 eurų. Teisme apklausta įmonės finansininkė nurodė, kad nors įmonė dirba pelningai, vykdo veiklą, yra laimėjusi 36 viešuosius konkursus, tačiau turi skolų. Liudytoja taip pat paaiškino, kad įmonei apie 300 000 Eur yra skolinga savivaldybė, su kuria bylinėjamasi dėl skolų ir kuri teisme įsipareigojo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ grąžinti skolą. Darytina išvada, kad civilinis atsakovas realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, šiuo metu teikia viešąją paslaugą, kurios vykdymo sklandumu yra suinteresuota savivaldybė, todėl paminėtos aplinkybės duoda pagrįstą pagrindą manyti, kad anksčiau ar vėliau turės galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis. Įvertinus turtinės padėties požymį CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumoje, pažymėtina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, vis dėlto, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-116/2004 ir kt.). Antra vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo ar už jo veiksmus materialiai atsakingas asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti, kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

63Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teismų praktika, pagal kurią eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas tiesiogiai nukentėjusiems asmenims yra priteisiama nuo 10 000 Eur iki 23 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-195/2014, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.).

64Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, jo patirti sužalojimai ilgalaikiai, šiuo metu sveikata nėra atstatyta (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo neatsargią kaltės formą, jo bei materialiai už jo veiką atsakingo asmens turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgęs į teismų praktiką šios kategorijos bylose teismas nukentėjusiojo B. J. patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 eurų dydžio suma.

65Kaip jau minėta atsakingu už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad tai juridinis ar fizinis asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (darbo, tarnybos, samdos ir kt.) naudoja transporto priemonę, mechanizmą ar kitą šaltinį (pavyzdžiui, vairuotojas, operatorius, mašinistas), nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007). Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Kadangi eismo įvykis įvyko darbo metu, V. D. vairuojant UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ priklausantį autobusą MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ), pareiga atlyginti žalą kyla būtent UAB „Šalčininkų autobusų parkas“.

66Būtina pažymėtina, kad AB „Lietuvos draudimas“, kaip civilinės atsakomybės draudiko, atsakomybė yra išvestinė iš transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės. Remiantis TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą B. J. atlyginti neturtinę žalą maksimalia 5 000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, todėl neturi pareigos atlyginti minėta sumą viršijančios teismo priteistos neturtinės žalos dalies. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pareiga atlyginti nukentėjusiajam B. J. likusią 15 000 Eur neturtinę žalą tenka UAB „Šalčininkų autobusų parkas“.

67Dėl procesinių palūkanų

68Nukentėjusysis ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti iš civilinių atsakovų UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ šešių procentų dydžio procesines palūkanas nuo iš jų priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palūkanas skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

69Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, yra kompensuojamos palūkanos. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.

70Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Pagal susiformavusią šioje srityje teismų praktiką atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika. Tuo tarpu nukentėjusiojo B. J. reikalaujamos palūkanos nepatenka į padarytos žalos sampratą ir nėra susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo V. D. nusikalstama veika. Pažymėtina, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Iš bylos matosi, kad AB „Lietuvos draudimas“ nuolat kompensuoja atsiradusią turtinę žalą, o savo dalį dėl neturtinės žalos jau atlygino.

71Pažymėtina ir tai, kad CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas, vykdant pinigines prievoles. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir V. D. atžvilgiu šioje byloje negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Nei delspinigiai, nei palūkanos nėra nusikaltimu padarytos žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą prašymas priteisti šešių procentų dydžio procesines palūkanas nuo iš jų priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palūkanas skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo netenkinamas.

72Dėl proceso išlaidų atlyginimo

73Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

74Byloje yra pateiktas prašymas priteisti iš V. D. nukentėjusiajam B. J. 2178 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas D. Krukonis. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai mokėjimo nurodymas, PVM sąskaita-faktūra (t. 3, b. l. 178, 179). Pažymėtina, jog nukentėjusiojo atstovas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus (byloje pateiktas civilinis ieškinys, kurį sudaro 16 lapų, taip pat pateikti patikslintas ir papildytas patikslintas ieškinys, kuriuose atliktos nedidelės korekcijos). Advokatas taip pat pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Savarankiškai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų nukentėjusysis nebūtų pajėgęs dėl savo sveikatos būklės, teisinių žinių stygiaus. Nukentėjusiojo atstovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę (iš 2016-07-05, 2016-09-12, 2016-10-04, 2016-10-18, 2016-11-29, 2016-12-16, 2017-01-10, 2017-03-03 paskirtų teismo posėdžių 4 posėdžiai buvo atidėti dėl nukentėjusiojo, kitų proceso dalyvių ligos), nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktą, kad dalį nukentėjusiojo reikalavimų teismas iš esmės pripažino pagrįstais, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, jų dydį sumažinant iki 1000 Eur.

75Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

76Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

77V. D. (V. D.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir bylą nutraukti, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, neskiriant užstato, laiduotoja paskiriant D. D., asmens kodas: ( - )

78Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per keturis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

79Nukentėjusiojo B. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

80Priteisti nukentėjusiajam B. J. iš UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

81Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dalį, kuria prašoma priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam B. J. būsimąsias išlaidas palikti nenagrinėtą, kitos civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalies netenkinti.

82Civilinio ieškinio dalies, kuria nukentėjusiajam B. J. prašoma iš UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti šešių procentų procesines palūkanas, netenkinti.

83Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiajam B. J. 1000 Eur advokato išlaidoms padengti.

84Išaiškinti V. D., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

85Išaiškinti D. D., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

86Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 3. V. D. 2015 m. rugpjūčio 27 d., apie 5.15 val. pažeidė... 4. Kaltinamasis V. D. apklausiamas teismo posėdyje savo... 5. Papildomai V. D. paaiškino, kad po šio įvykio buvo... 6. Iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes kaltinamasis davė ir... 7. Kadangi V. D., kuris yra kaltinamas neatsargaus... 8. Nukentėjusysis B. J. teismo posėdyje, apklausiamas... 9. Liudytoja R. Š. teismo posėdyje dėl civilinio... 10. Vėlesnių posėdžių metu liudytoja papildomai paaiškino, kad... 11. Liudytoja D. D. teismo posėdyje išreiškė norą būti... 12. Teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklausta liudytoja 13. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė Ieva Krasauskienė... 14. Civilinio atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ atstovas 15. Nukentėjusysis B. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu... 16. Liudytoja apklausta N. J. ikiteisminio tyrimo metu... 17. Liudytoja apklausta S. G. ikiteisminio tyrimo metu... 18. Liudytoju apklaustas M. V. ikiteisminio tyrimo metu... 19. Liudytoju apklaustas J. D. ikiteisminio tyrimo metu... 20. Liudytoju apklaustas J. O. ikiteisminio tyrimo metu... 21. Liudytoju apklaustas J. S. ikiteisminio tyrimo metu... 22. Liudytoju apklaustas M. S. ikiteisminio tyrimo metu... 23. Liudytoju apklaustas R. V. ikiteisminio tyrimo metu... 24. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto... 25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 26. Iš darbingumo lygio pažymos Nr. 0912244 matyti, kad B.... 27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto... 28. Iš 2016-01-05 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų... 29. Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad... 30. Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 31. Iš papildomo transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 32. Autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. ( - ), daiktadėžės... 33. Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 015-0049247 matyti, kad buvo... 34. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 35. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta... 36. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus... 37. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo... 38. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo... 39. Pagal BK 40 40. Kaltinamasis V. D. padarė neatsargų nusikaltimą. Iš... 41. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad... 42. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas D. D. rašytinis... 43. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje taikytinos BK 40 straipsnio... 44. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis BK 68 straipsnio... 45. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų... 46. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio ir 111... 47. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 48. Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusiojo atstovas advokatas... 49. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, civilinis atsakovas UAB... 50. Dėl turtinės žalos priteisimo... 51. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1... 52. Nukentėjusysis B. J. nurodė, kad dėl kaltinamojo... 53. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis taip pat prašė priteisti būsimą... 54. Kaip minėta, paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytą žalą,... 55. Bylos duomenys patvirtina, kad viršutinio ir apatinio žandikaulio gydymas... 56. Paminėtos aplinkybės parodo tai, kad nedelsiant lėšų nukentėjusiojo... 57. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 58. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, kad... 59. Šioje byloje akivaizdu, kad kaltinamasis nors ir neatsargiais veiksmais,... 60. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK... 61. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo... 62. Teismas CK 6.250 str. kriterijų kontekste taip pat atkreipia dėmesį ir į... 63. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK... 64. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl... 65. Kaip jau minėta atsakingu už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio,... 66. Būtina pažymėtina, kad AB „Lietuvos draudimas“, kaip civilinės... 67. Dėl procesinių palūkanų... 68. Nukentėjusysis ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti iš civilinių... 69. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų... 70. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka... 71. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas,... 72. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 73. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 74. Byloje yra pateiktas prašymas priteisti iš V. D.... 75. Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.... 76. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 77. V. D. (V. D.), padariusį... 78. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, 79. Nukentėjusiojo B. J. civilinį ieškinį tenkinti iš... 80. Priteisti nukentėjusiajam B. J. iš UAB „Šalčininkų... 81. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dalį, kuria prašoma priteisti iš... 82. Civilinio ieškinio dalies, kuria nukentėjusiajam B. J.... 83. Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo 84. Išaiškinti V. D., kad jei laidavimo metu jis padarys... 85. Išaiškinti D. D., kad ji, būdama laiduotoja, turi... 86. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...