Byla 3K-3-356-684/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Donato Šerno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elme Metall Lithuania“ ir atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Elme Metall Lithuania“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų metalas“) ieškinį restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos priteisimo ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Elme Metall Lithuania“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VitSona“ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisykles, bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų, įtvirtinančių palūkanų dydžio apskaičiavimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo RUAB „Molesta“ 544 139,98 Lt (157 593,83 Eur) skolos, 4542,71 Lt (1315,66 Eur) palūkanų ir procesines palūkanas.

7Atsakovas RUAB „Molesta“ pateikė priešieškinį ieškovui ir BUAB „VitSona“, prašydamas pripažinti, kad 2012 m. balandžio 5 d. RUAB „Molesta“, UAB „VitSona“ ir UAB „Vakarų metalas“ sudarytas trišalis susitarimas Nr. 2012/04-25 yra apsimestinis sandoris, ir laikyti jį UAB „VitSona“ pažadu, kad UAB „Molesta“ įvykdys prievolę UAB „Vakarų metalas“ už UAB „VitSona“.

8Byloje nustatyta, kad UAB „Vakarų metalas“ ir UAB „Molesta“ 2011 m. gruodžio 22 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. V2011/12/22/A (toliau – „Molestos“ sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktus užsakymus parduoti jam prekes (metalo gaminius), o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir atsiskaityti už jas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad atsakovas už prekes turi atsiskaityti per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. UAB „Vakarų metalas“ ir UAB „VitSona“ 2012 m. balandžio 24 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. V339 (toliau – „VitSonos“ sutartis), kuria, kaip ir pagal pirmiau nurodytą sutartį, ieškovas įsipareigojo pagal pateiktus užsakymus parduoti UAB „VitSona“ prekes (metalo gaminius), o UAB „VitSona“ įsipareigojo už perduotas tinkamos kokybės prekes atsiskaityti iš anksto pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą. Ieškovas, UAB „Molesta“ ir UAB „VitSona“ 2012 m. balandžio 25 d. sudarė Trišalį susitarimą Nr. 2012/04-25 (toliau – Trišalis susitarimas), kurio 1.3 punkte rangovas (UAB „Molesta“) įsipareigojo sumokėti už subrangovui (UAB „VitSona“) pristatytas prekes ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo. Ieškovas nurodo, kad UAB „Molesta“ savo įsipareigojimus pagal nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis ir Trišalį susitarimą vykdė netinkamai – mokėjimai už prekes buvo atliekami pavėluotai, dalimis arba neatliekami. Per Trišalio susitarimo galiojimo laiką UAB „Molesta“ pervedė ieškovui 28 233,53 Lt (8177 Eur), todėl, ieškovo teigimu, pagal Trišalį susitarimą ir „VitSonos“ sutartį UAB „Molesta“ skolinga ieškovui 213 497,61 Lt (61 833,18 Eur), o pagal „Molestos“ sutartį – 330 642,37 Lt (95760,65 Eur), iš viso – 544 139,98 Lt (157 593,83 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas) priskaičiuotos palūkanos – 4542,71 Lt (1315,66 Eur).

9RUAB „Molesta“ priešieškinyje nurodė, kad 2012 m. balandžio 24 d. su UAB „VitSona“ sudarė Statybos rangos sutartį (toliau – Subrangos sutartis), kuria subrangovas (UAB „VitSona“) įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekte Vilniuje, Kernavės g. 88. Subrangos sutartyje nenustatyta generalinio rangovo pareiga pateikti (aprūpinti) medžiagas statybai, tai patvirtina ir aplinkybė, kad subrangovas metalo gaminiams įsigyti 2012 m. balandžio 24 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu. Atsakovo teigimu, UAB „VitSona“ pažadėjo ieškovui, kad už jos įsigytas prekes sumokės UAB „Molesta“, nes įsigytos medžiagos bus panaudotos atliekant darbus, kuriuos UAB „VitSona“ perduos UAB „Molesta“. Kadangi UAB „Molesta“ tokiam pažadui neprieštaravo, tai buvo pasirašytas Trišalis susitarimas; tokią tikrąją šalių valią patvirtina ir tai, kad pagal „VitSonos“ sutartį išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pirkėju buvo įvardyta UAB „VitSona“, o UAB „Molesta“ neįrašyta „mokėtoja“. Dėl to atsakovas Trišalį susitarimą vertina kaip sutarties šalies (UAB „VitSona“) pažadą kreditoriui (ieškovui), kad atitinkamą prievolę pagal jų pasirašytą sutartį įvykdys kitas asmuo (UAB „Molesta“). Trišaliame susitarime neįvardyta, kad, neįvykdžius piniginių prievolių pagal „VitSona“ sutartį, pardavėjas (ieškovas) reikalavimą gali reikšti tik skolininkui UAB „VitSona“. Atsakovas UAB „Molesta“ reikalavo pripažinti Trišalį susitarimą apsimestiniu sandoriu ir laikyti, kad jis yra UAB „VitSona“ pažadas ieškovui, jog prievolę įvykdys UAB „Molesta“, ir pripažinti, kad ieškovo reikalavimas UAB „Molesta“ pareikštas nepagrįstai.

10II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš RUAB „Molesta“ 330 642,37 Lt (95760,65 Eur) skolos, 3358,69 Lt (972,74 Eur) palūkanų, 9,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; UAB „Molesta“ priešieškinį UAB „Elme Metall Lithuania“ ir BUAB „VitSona“ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Teismas nustatė, kad atsakovas RUAB „Molesta“ neginčija 330 642,37 Lt (95760,65 Eur) skolos pagal „Molestos“ sutartį, todėl priteisė šią sumą ieškovui. Vertindamas priešieškinio argumentus, teismas sprendė, kad UAB „Molesta“, sudarydama ginčijamą Trišalį susitarimą, prisiėmė ir kitų įsipareigojimų (susijusių su atliktų darbų priėmimu pagal Subrangos sutartį), juos teismas laikė Subrangos sutarties papildymais ar pakeitimais, pripažindamas, kad jie galimi tik suderinus šalių valią, t. y. sudarant susitarimą. Situacija, kai vieni tos pačios sutarties šalies įsipareigojimai būtų laikomi saistančiais tą šalį, o kiti – ne, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas pažymėjo, kad CK 6.190 straipsnio 2 dalis taikytina tik tada, kai trečiasis asmuo, kuris pagal skolininko pažadą turėtų vykdyti prievolę kreditoriui, nėra kreditoriaus ir skolininko sudarytos sutarties šalis. Nustatęs, kad RUAB „Molesta“ yra Trišalio susitarimo šalis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinį, ir jį atmetė.

13Nurodęs, kad Trišalio susitarimo 1 punkte šalys susitarė, jog rangovas įsipareigoja sumokėti pardavėjui už šio subrangovui patiektas prekes su sąlyga, kad prekės bus tiekiamos išimtinai subrangos sutarčiai vykdyti, teismas sprendė, jog UAB „Molesta“ įsipareigojo sumokėti ieškovui už prekes, kurios bus panaudotos jo statomame objekte Vilniuje, Kernavės g. 88; kitoks sutarties aiškinimas prieštarautų atsakovo UAB „Molesta“ interesams. Atsižvelgęs į tai, teismas rėmėsi UAB „Molesta“ pateikta skaičiuote, kuri patvirtino, kad UAB „VitSona“ pateikė atsakovui sąskaitų 569 181,87 Lt (164 846,46 Eur) sumai, o UAB „Molesta“ sumokėjo UAB „VitSona“ 101 000 Lt (29 251,62 Eur), už UAB ,,VitSona“ sumokėjo: ieškovui – 135 051,05 Lt (39 113,49 Eur), UAB „Betono centras“ – 64 313,40 Lt (18 626,45 Eur), ir išrašė UAB „VitSona“ PVM sąskaitų faktūrų 344 136,07 Lt (99 668,69 Eur) sumai. Teismas konstatavo, kad UAB „Molesta“ yra atsiskaičiusi su UAB „VitSona“ už visus atliktus darbus ir jokių piniginių prievolių jai neturi, o UAB „ VitSona“ skolinga UAB „Molesta“ 75 318,65 Lt (21 813,79 Eur). Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė ieškovo ieškinį UAB „Molesta“ dėl 213 497,61 Lt (61 833,18 Eur) skolos priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovo ir UAB „Molesta“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl taikė jo nuostatas, priteisė ieškovui iš atsakovo 3358,69 Lt (972,74 Eur) palūkanų ir 9,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi UAB „Elme Metall Lithuania“ atskirąjį skundą, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovui iš RUAB „Molesta“ priteistos piniginės sumos, ir priteisė ieškovui iš RUAB „Molesta“ 453 673,83 Lt (131 393,02 Eur) skolos, 4386,91 Lt (1270,54 Eur) palūkanų, 9,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė RUAB „Molesta“ iš ieškovo 123,42 Lt (35,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitas nutarties dalis paliko nepakeistas; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Trišalio susitarimo sąlygas, neatsižvelgė į jų ryšį ir tikslą. Teisėjų kolegija, remdamasi Trišalio susitarimo 1 punkto nuostata, kad rangovas (RUAB „Molesta“) įsipareigoja sumokėti pardavėjui (ieškovui) už pardavėjo subrangovui (UAB „VitSona“) patiektas prekes su sąlyga, jog prekės bus tiekiamos išimtinai Subrangos sutarčiai vykdyti, ir 1.1–1.3 punktais (pagal kuriuos pardavėjas subrangovo užsakyme nurodytas prekes perduoda subrangovui pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis; būtinoji sąlyga – prekės turi būti pristatomos į rangovo statybos objektą Vilniuje, Kernavės g. 88; prekių perdavimas subrangovui įforminamas pardavėjo ir subrangovo pasirašytu krovinio važtaraščiu ar kitu lygiaverčiu prekių perdavimą–priėmimą įrodančiu dokumentu; ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prekių pristatymo ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos pardavėjas įsipareigoja atsakovo nurodytu elektroniniu paštu pateikti sąskaitos faktūros kopiją; rangovas įsipareigoja sumokėti už subrangovui pristatytas prekes ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po prekių pristatymo), sprendė, kad jie paneigia teismo išvadą, jog atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu už UAB „VitSona“ į objektą pristatytas prekes siejama su pasirašytų pagal Subrangos sutartį atliktų darbų aktais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Trišalio susitarimo nuostatos patvirtina, kad atsakovo pareiga atsiskaityti už subrangovui pristatytas prekes nesiejama su rangovo ir subrangovo tarpusavio sutartinių įsipareigojimų vykdymu, ji kyla po 60 dienų nuo prekių pristatymo į objektą; tokią išvadą patvirtina Trišalio susitarimo 1.3 punktas. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovu, kad jis neturėjo galimybės ir neprivalėjo kontroliuoti UAB „VitSona“ pristatytų prekių panaudojimo; pristatęs prekes nurodytu adresu, jis įvykdė būtinąją susitarimo sąlygą, todėl pagrįstai reikalauja atsakovo įvykdyti pagal Trišalį susitarimą prisiimtą įsipareigojimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nė viena iš Trišalio susitarimo nuostatų nesuponuoja išvados, jog atsakovo atsiskaitymas su ieškovu sietinas su Subrangos sutarties vykdymu (faktiškai atsakovui perduotais darbais). Susitarimo 1.2 ir 1.3 punktų nuostatos reiškia, kad, ieškovui pristačius į objektą prekes, subrangovas už šias prekes tampa skolingas rangovui iki tol, kol jų neperduota rangovui; jeigu subrangovas dėl kokių nors priežasčių šių prekių neįtraukia į atliktų darbų aktus, jis tampa skolingas rangovui ir privalo atsiskaityti už prekes su rangovu. Be to, Trišalio susitarimo 6 punkte nustatyta, kad, Subrangos sutarčiai pasibaigus prieš terminą, rangovo apmokėtos (įsipareigotos apmokėti), bet mėnesiniu atliktų darbų aktu dar neįformintos (darbams nepanaudotos) prekės rangovo pasirinkimu privalo būti arba perduotos rangovui, perdavimą įforminant PVM sąskaita faktūra, arba paliktos subrangovui, o likęs subrangovo įsiskolinimas rangovui privalo būti apmokėtas per 14 kalendorinių dienų nuo rangovo pareikalavimo gavimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad RUAB „Molesta“ buvo itin gerai žinoma statomo objekto darbų apimtis, reikiamų prekių kiekis, jai buvo pateikiamos į objektą pristatomų prekių PVM sąskaitų faktūrų kopijos, todėl ji turėjo puikias galimybes kontroliuoti prekių užsakymą ir jų panaudojimą objekte. Tačiau atsakovas neįrodė, kad objekte nebuvo panaudota dalis medžiagų, kurių apmokėjimo reikalaujama ieškiniu; tokių aplinkybių nepatvirtina atsakovo pateikti skaičiavimai, nes, atsižvelgiant į didelę Subrangos sutarties vertę, kitus šalių trišalius susitarimus, nėra galimybės iš pateiktos mokėjimo dokumentų dalies nustatyti Subrangos sutarties šalių tarpusavio mokėtinų sumų santykį. Jeigu objektui pateiktos prekės nebuvo perduotos rangovui, pagal Trišalio susitarimo nuostatas atsiranda subrangovo skola rangovui, tačiau tai nedaro įtakos atsakovo atsiskaitymams su ieškovu. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Trišalio susitarimo 1.1 punktą ir „VitSonos“ sutarties 3.3 punktą ieškovo ir UAB „VitSona“ pasirašyta PVM sąskaita faktūra yra tinkamas dokumentas, patvirtinantis prekių perdavimą. Kolegija nustatė, kad byloje ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog prekės buvo pristatytos į objektą Vilniuje, Kernavės g. 88, o subrangovo atstovo parašai įrodo, kad prekės buvo gautos, ir padarė išvadą, kad ieškovas įvykdė Trišalio susitarimo sąlygas, todėl atsakovui kyla prievolė sumokėti už subrangovui pristatytas prekes. Kadangi PVM sąskaitose faktūrose Nr. VM048872 ir VM048873 nurodytos prekės nebuvo pristatytos į Trišalio susitarimo 1.1 punkte nurodytą objektą, tai kolegija konstatavo, kad atsakovui nekyla prievolė apmokėti šias sąskaitas, ir reikalaujamą priteisti sumą sumažino nurodytų sąskaitų suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovui priteistinos skolos dydį, taip pat perskaičiavo atsakovo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį mokėtinų palūkanų dydį, ir konstatavo, kad palūkanos sudaro 1028,22 Lt (297,79 Eur). Vadovaudamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija priteisė ieškovui iš atsakovo 9,5 proc. dydžio procesines palūkanas už papildomai priteistą sumą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16III. Kasacinių skundų pagrindiniai teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priteisti iš RUAB „Molesta“ 544 139,98 Lt (157 593,83 Eur) skolos, 4542 Lt (1315,45 Eur) palūkanų, 9,5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė, kokiomis aplinkybėmis vadovaudamasis nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jog metalo gaminiai pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. VM048872 ir VM048873 nebuvo tinkamai pristatyti atsakovui. Kasatoriaus teigimu, teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų (važtaraščių, šalių parodymų, posėdžio protokolo), patvirtinančių, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigą ir metalo gaminius pristatė į Trišalio susitarimo 1.1 punkte nurodytą objektą adresu: Kernavės g. 88, Vilnius; byloje pateikti atsakovo pasirašyti važtaraščiai Nr. 249, 260, 261, 276, 281, kurie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose Nr. VM048872 ir VM048873 bei kurių pagrindu jos išrašytos, be to, posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad prekės pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir važtaraščius buvo tinkamai pristatytos į paskirties vietą. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas byloje esančiais įrodymais, ne tik padarė nepagrįstą išvadą, taip pažeisdamas CPK 176, 185 straipsnius, bet ir pažeidė rungimosi (CPK 12 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą principą, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Toks proceso teisės normų pažeidimas, kasatoriaus įsitikinimu, turi esminę reikšmę vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, jis padarytas nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-402/2012; 2011 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Minvalda“ v. R. P. IĮ „Miltema“, bylos Nr. 3K-3-283/2011; kt.).

19Kasaciniu skundu atsakovas RUAB „Molesta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo CK 6.190 straipsnio 2 dalies, 6.193–6.195 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Atsakovo manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193–6.195 straipsnius, nevertino Trišalio susitarimo santykio su „VitSonos“ sutartimi, Subrangos sutartimi, nors Trišaliu susitarimu šalys reglamentavo rangos ir su ja susijusius pirkimo–pardavimo santykius. Kasatorius nurodo, kad Trišalį susitarimą pasirašė trys šalys (savo verslo srities profesionalai), todėl jo sąlygos turėjo būti aiškinamos vienodai visų šalių atžvilgiu; Trišalio susitarimo 1 punkte nustatyta rangovo pareiga sumokėti pardavėjui už šio subrangovui patiektas prekes siejama su sąlyga, kad prekės bus tiekiamos išimtinai Subrangos sutarčiai vykdyti. Dėl to kasatoriui įrodžius, kad dalis prekių nebuvo naudojamos Subrangos sutarčiai vykdyti (šį faktą nustatė žemesnės instancijos teismai), negalėjo kilti jo pareigos mokėti už tokias prekes. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal Trišalio susitarimo 1.1–1.3 punktuose nustatytą atsiskaitymo tvarką kasatorius turi sumokėti už pristatytas į objektą prekes, pažymėdamas, kad jo pareiga sumokėti už prekes kyla tik kai nustatoma Trišalio susitarimo 1 punkte nurodyta šio susitarimo taikymo atsakovui sąlyga – prekių panaudojimas Subrangos sutarčiai vykdyti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių susitarimą, supainiojo tvarką, pagal kurią atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu, ir atsakovo pareigą atsiskaityti už ieškovo patiektas prekes paaiškėjus, kad jos nebuvo panaudotos Subrangos sutarčiai vykdyti (tokiu atveju šios pareigos nekyla), taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Iglus“ v. UAB „Aido turtas“, bylos Nr. 3K-3-294/2014; kt.). Trišaliame susitarime nenurodžius, kaip bus nustatoma, ar prekės buvo panaudotos Subrangos sutarčiai vykdyti, šį klausimą turėjo išspręsti teismas, vadovaudamasis teisės normomis, o ne konstatuoti, kad, sprendžiant dėl atsiskaitymo, prekių panaudojimas nereikšmingas. Ieškovas, susitardamas dėl sąlygos, kad atsakovas sumoka už prekes, jeigu jos buvo panaudotos Subrangos sutarčiai vykdyti, prisiėmė riziką, kad, prekių nepanaudojus Subrangos sutarčiai vykdyti, neatsiras atsakovo prievolės už jas sumokėti. Nustatęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.190 straipsnio 2 dalimi – atsakovui atsisakius sumokėti už prekes, tai padaryti turi šalis, pažadėjusi, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, t. y. prievolę turi įvykdyti UAB „VitSona“, kuri pažadėjo, kad jos prievolę pagal „VitSonos“ sutartį ieškovui įvykdys trečiasis asmuo – atsakovas.
  2. Dėl netinkamo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius sutinka, kad nurodytas įstatymas taikytinas byloje, tačiau pažymi, jog tai darydami teismai netinkamai apskaičiavo palūkanų dydį. Ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pagal nurodytą nuostatą, vėluojant atsiskaityti, jei šis vėlavimas tęsiasi ilgiau nei pusę metų, palūkanų norma turi būti perskaičiuojama. Dėl to kasatorius nurodo, kad, priteisiant procesines palūkanas pagal Įstatymą, negalima nustatyti fiksuotos palūkanų normos (ginčo atveju – 9,5 proc.) visam laikotarpiui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismas galėjo nustatyti konkrečią palūkanų normą tik laikotarpiui nuo bylos iškėlimo teisme iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, tačiau būsimiems laikotarpiams privalėjo nurodyti palūkanų normos apskaičiavimo principą, nes nutarties priėmimo metu negalėjo būti žinomas taikytinas VILIBOR ar LIBOR palūkanų dydis. Kasatorius pažymi, kad Įstatymas priimtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birželio 29 d. direktyvą 2000/35/EB, kurios tikslas – rasti pusiausvyrą tarp kreditoriaus ir skolininko interesų bei užtikrinti, kad kreditorius gautų tinkamą nuostolių kompensavimą iš skolininko, jei šis vėluoja atsiskaityti, taip pat kad kreditorius negalėtų piktnaudžiauti padėtimi ir nebūtų pažeisti skolininko interesai.

20Atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai dėl šalių sudarytų susitarimų aiškinimo, byloje surinktų įrodymų vertinimo ir procesinių palūkanų skaičiavimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

24Dėl šalių sudarytų susitarimų aiškinimo

25Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių, Trišalio susitarimo ir Subrangos sutarties nuostatų, susijusių su RUAB „Molesta“ pareiga atsiskaityti už ieškovo UAB „Elme Metall Lithuania“ patiektus metalo gaminius BUAB „VitSona“, aiškinimo. Kasaciniame skunde RUAB „Molesta“ nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193–6.195 straipsnius, nevertino ginčo šalių sudarytų susitarimų viseto, dėl to nepagrįstai sprendė, jog RUAB „Molesta“ turi sumokėti už visas į objektą Vilniuje, Kernavės g. 88, pristatytas prekes, o ne už Subrangos sutarčiai vykdyti patiektas prekes, kaip tai nustatyta Trišalio susitarimo 1 punkte. Trišalio susitarimo negaliojimo klausimas, keltas RUAB „Molesta“ priešieškinyje, kasaciniu skundu neskundžiamas, todėl, atsižvelgiant į žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, Trišalis susitarimas vertintinas kaip galiojantis ir sukeliantis šalims jame nustatytus teisinius padarinius.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytų metalo gaminių pirkimo–pardavimo sutarčių bei Trišalio susitarimo sąlygos aiškintinos ir vertintinos taikant sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis). Šioje byloje vadovaujamasi kasacinio teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. AS Reverta, bylos Nr. 3K-3-337/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Vakarų krova“, bylos Nr. 3K-3-200-219/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.), todėl plačiau dėl jų nepasisakytina, tik vertintina, ar teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų.

27Teisėjų kolegija, atmesdama RUAB „Molesta“ argumentus dėl netinkamo sutarčių ir Trišalio susitarimo sąlygų aiškinimo, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal Trišalį susitarimą rangovas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti pardavėjui (ieškovui) už pardavėjo subrangovui (trečiajam asmeniui) patiektas prekes su sąlyga, kad prekės bus tiekiamos išimtinai Subrangos sutarčiai vykdyti (1 punktas). Susitarime šalys nurodė prekių tiekimo ir apmokėjimo tvarką: pardavėjas subrangovo užsakyme nurodytas prekes perduoda subrangovui pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis; būtinoji sąlyga – prekės turi būti pristatomos į rangovo statybos objektą Vilniuje, Kernavės g. 88; prekių perdavimas subrangovui įforminamas pardavėjo ir subrangovo pasirašytu krovinio važtaraščiu ar kitu lygiaverčiu prekių perdavimą–priėmimą įrodančiu dokumentu (1.1 punktas); ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prekių pristatymo ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos pardavėjas įsipareigoja atsakovo nurodytu elektroniniu paštu pateikti sąskaitos faktūros kopiją (1.2 punktas); rangovas įsipareigoja sumokėti už subrangovui pristatytas prekes ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po prekių pristatymo (1.3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Trišalio susitarimo nuostatos patvirtina, jog atsakovo pareiga atsiskaityti už subrangovui pristatytas prekes nesiejama su rangovo ir subrangovo tarpusavio sutartinių įsipareigojimų vykdymu, tokia pareiga kyla po 60 dienų nuo prekių pristatymo į objektą. Toks Trišalio susitarimo nuostatų aiškinimas nereiškia nesąžiningumo kurios nors iš jo šalių atžvilgiu. Priešingai, susitarimą aiškinant taip, kaip nurodo kasatorius (kad atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu už UAB „VitSona“ į objektą pristatytas prekes sietina su atsakovo ir UAB „VitSona“ pagal Subrangos sutartį pasirašytų atliktų darbų aktais), būtų pasunkinta ieškovo padėtis, kuris turėtų įrodyti ne tik aplinkybę, kad prekes pristatė į Trišalio susitarimo 1.1 punkte nurodytą objektą, bet ir aplinkybę, kad prekės panaudotos Subrangos sutarčiai vykdyti, nors už tokį panaudojimą atsakingas ir jį patvirtinančiais duomenimis (atliktų darbų aktais) disponuoja subrangovas (UAB „VitSona“). Pažymėtina, kad, kaip teisingai aiškino apeliacinės instancijos teismas, aplinkybę, jog rangovo įsipareigojimas atsiskaityti už subrangovui į objektą Vilniuje, Kernavės g. 88, patiektas prekes kyla nuo šių prekių pristatymo nurodytu adresu, patvirtina Trišalio susitarimo 2 ir 3 punktai. Pagal jų nuostatas, pardavėjui pristačius prekes subrangovui ir tai įtvirtinus krovinio važtaraščiu ar kitu lygiaverčiu prekių perdavimą–priėmimą patvirtinančiu dokumentu, susidaro pristatytų prekių kainos (mokėtinos pardavėjui) dydžio subrangovo skola rangovui ir tęsiasi iki prekės iš subrangovo bus perduotos rangovui eiliniu darbų atlikimo aktu (aktais), kaip nustatyta Subrangos sutartyje (2 punktas). Subrangovas, pagal Subrangos sutartį ruošdamas eilinį atliktų darbų aktą, įtraukia į jį per atitinkamą laikotarpį darbams atlikti panaudotas prekes (jei tokios buvo panaudotos), prie akto pridėdamas ir raštišką prašymą rangovui darbams panaudotų prekių kaina sumažinti (padengti) subrangovo skolą rangovui už šio apmokėtas (įsipareigotas apmokėti) prekes (3 punktas). Tokiu susitarimu įtvirtinta subrangovo atsakomybė sekti pagal „VitSonos“ pirkimo–pardavimo sutartį pristatytų prekių panaudojimą objekte Vilniuje, Kernavės g. 88, nes, to nepadarius, atsirastų jo skola rangovui, tačiau nenustatyta pardavėjo teisė gauti apmokėjimą ir rangovo pareiga sumokėti pardavėjui tik už prekes, panaudotas objekto Vilniuje, Kernavės g. 88, statybai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodytą aiškinimą bei tikrąją sandorio šalių valią patvirtina ir kasatoriaus nurodoma aplinkybė, jog Trišaliame susitarime neįtvirtinta, kaip būtų nustatoma, ar prekės panaudotos Subrangos sutarčiai vykdyti.

28Atmestinas RUAB „Molesta“ kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių susitarimą, supainiojo tvarką, pagal kurią atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu, ir aplinkybę, kad atsakovo pareiga atsiskaityti už ieškovo patiektas prekes išnyksta paaiškėjus, jog jos nebuvo panaudotos Subrangos sutarčiai vykdyti. Kaip jau buvo nurodyta, Trišalio susitarimo 1.1–1.3 punktuose nustatyta atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu siejama su būtinąja sąlyga – prekių pristatymu į rangovo statybos objektą Vilniuje, Kernavės g. 88. Dėl to, teismams iš byloje pateiktų įrodymų nustačius faktines aplinkybes, kad prekės buvo pristatytos į objektą Vilniuje, Kernavės g. 88, kilo atsakovo pareiga už jas sumokėti pagal Trišalio susitarimo sąlygas. Prekių (metalo gaminių) panaudojimas rangovo statybos objektui, patvirtinamas rangovo ir subrangovo pasirašomais atliktų darbų aktais, sukelia abipuses teises ir pareigas būtent šiems subjektams, tačiau nedaro įtakos rangovo pareigai sumokėti pardavėjui už jo pristatytas prekes, kuri kyla tinkamai pristačius prekes pagal Trišalio susitarimo nuostatas.

29Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo jas aiškinant suformuotos kasacinio teismo praktikos. Konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino Trišalio susitarimo nuostatas, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl RUAB „Molesta“ kasacinio skundo argumentų, susijusių su CK 6.190 straipsnio 2 dalies taikymu.

30Dėl skolos, priteistinos iš RUAB „Molesta“, dydžio

31Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, jog metalo gaminiai pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. VM048872 ir VM048873 nebuvo tinkamai pristatyti atsakovui. Ieškovo teigimu, teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigą ir metalo gaminius pristatė į Trišalio susitarimo 1.1 punkte nurodytą objektą.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos proceso teisės normose įtvirtintos ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojamos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, kuriais remiantis ieškovui iš atsakovo RUAB „Molesta“ priteista 544 139,98 Lt (157 593,83 Eur) skolos, sprendžia, kad teismas ištyrė ir įvertino bylos įrodymus atskirai ir jų visetą, motyvuodamas teisines išvadas byloje nagrinėjamais klausimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo skolos ieškovui dydžio (vertindamas jį nustatančių ginčo šalių sudarytų susitarimų nuostatas ir prekių pristatymo faktą patvirtinančius dokumentus), būtų nesilaikęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, išdėstytų CPK 176–185 straipsniuose, ar pažeidęs civilinio proceso principus. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl kitokio faktinių bylos aplinkybių (byloje pateiktų įrodymų – PVM sąskaitų faktūrų Nr. VM048872 ir VM048873, važtaraščių Nr. 249, 260, 261, 276, 281) vertinimo, nors, minėta, kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

33Dėl Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų taikymo, teismui nustatant priteistinų procesinių palūkanų dydį

34Kasaciniame skunde RUAB „Molesta“ nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas jai procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, netinkamai taikė jo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai nustatė fiksuotą palūkanų normą (9,5 proc.) visam laikotarpiui nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasatoriaus teigimu, teismas galėjo nustatyti konkrečią palūkanų normą tik laikotarpiui nuo bylos iškėlimo teisme iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, tačiau būsimiems laikotarpiams privalėjo nurodyti palūkanų normos apskaičiavimo principą, nes nutarties priėmimo metu negalėjo būti žinomas taikytinas VILIBOR ar LIBOR palūkanų dydis.

35CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gepala“ v. UAB „Transilotas“, bylos Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. 3K-3-526/2012). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisdamas ieškovui iš RUAB „Molesta“ 453 673,83 Lt (131 393,02 Eur) skolos, taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, taip pat priteisė 4386,91 Lt (1270,54 Eur) palūkanų ir 9,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasaciniu skundu RUAB „Molesta“ sutinka dėl nurodyto įstatymo taikymo byloje, tačiau nurodo, kad teismai netinkamai taikė jo nuostatas ir neteisingai nustatė priteistinų procesinių palūkanų dydį. Toks RUAB „Molesta“ kasacinio skundo argumentas nepripažintinas pagrįstu.

36CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos ir jų tarifai, be kita ko, gali būti įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose. Vienas iš jų – Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje (ginčui taikytina 2003 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1873) įtvirtinta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, palūkanų norma – vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais.

37Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad, palūkanas priteisiant pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą, jų dydis apskaičiuojamas taikant įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, kuri skaičiuojama 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsižvelgiant į metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Skaičiuojant mokėtinų palūkanų sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo visiško įvykdymo nėra aktualu ir įstatyme expresis verbis neįtvirtinta, kad, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo ilgiau, nei pasikeičia pusmetis, pagal iki kurio pradžios galiojusią palūkanų normą apskaičiuotos palūkanos, mokėtinos palūkanos turi būti perskaičiuojamos kiekvieną paskesnį metų pusmetį pagal paskutinę palūkanų normą, paskelbtą prieš to pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatyme nurodyta palūkanų apskaičiavimo tvarka pagal konkretų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, aktuali tik palūkanų dydžiui nustatyti, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad, palūkanas skaičiuojant pagal šį įstatymą, jos turi būti perskaičiuojamos kiekvieną pusmetį pagal paskutinę palūkanų normą, paskelbtą prieš to pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje teismas, taikydamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą, priteisė konkrečiu fiksuotu dydžiu apibrėžtas procesines palūkanas arba paliko galioti tai padariusių žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus (žr., pvz., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Investment & Financial Consultations“, bylos Nr. 3K-3-178/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-221/2014; 2014 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stogrysta“ v. UAB „Garantas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-236/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Valbis“ v. UAB „Kauno audinių projektas“, bylos Nr. 3K-3-30-219/2015; kt.).

38Atmestinas RUAB „Molesta“ argumentas, kad, vėluojant atsiskaityti ilgiau nei pusę metų, palūkanų norma turi būti perskaičiuojama, nes teisiniai santykiai dėl palūkanų yra tęstiniai, pareiga mokėti palūkanas už konkrečią pradelstą dieną atsiranda tą konkrečią pradelstą dieną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus nurodomas išaiškinimas kasacinio teismo suformuotas sprendžiant klausimus, susijusius su sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymu ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo. Nagrinėjamu klausimu teismai taikytinų palūkanų dydį nustatinėjo pagal specialųjį Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą, todėl pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota aiškinant kitokio pobūdžio materialiuosius teisinius santykius.

39Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

41Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 3,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi padalijus išlaidas abiem kasatoriams gauta suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, tai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių sutarčių... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo RUAB... 7. Atsakovas RUAB „Molesta“ pateikė priešieškinį ieškovui ir BUAB... 8. Byloje nustatyta, kad UAB „Vakarų metalas“ ir UAB „Molesta“ 2011 m.... 9. RUAB „Molesta“ priešieškinyje nurodė, kad 2012 m. balandžio 24 d. su... 10. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškinį patenkino... 12. Teismas nustatė, kad atsakovas RUAB „Molesta“ neginčija 330 642,37 Lt... 13. Nurodęs, kad Trišalio susitarimo 1 punkte šalys susitarė, jog rangovas... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 16. III. Kasacinių skundų pagrindiniai teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo... 18. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 19. Kasaciniu skundu atsakovas RUAB „Molesta“ prašo panaikinti Lietuvos... 20. Atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 24. Dėl šalių sudarytų susitarimų aiškinimo... 25. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių,... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytų metalo gaminių... 27. Teisėjų kolegija, atmesdama RUAB „Molesta“ argumentus dėl netinkamo... 28. Atmestinas RUAB „Molesta“ kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės... 29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir motyvus,... 30. Dėl skolos, priteistinos iš RUAB „Molesta“, dydžio... 31. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353... 33. Dėl Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos... 34. Kasaciniame skunde RUAB „Molesta“ nurodo, kad apeliacinės instancijos... 35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti... 36. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos ir jų tarifai, be kita ko, gali... 37. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad, palūkanas priteisiant... 38. Atmestinas RUAB „Molesta“ argumentas, kad, vėluojant atsiskaityti ilgiau... 39. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 41. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 3,01 Eur bylinėjimosi... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...