Byla 2A-23-302/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas V. J. ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 47 792,85 Eur turtinės ir 14 730 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas tvirtino, kad dėl neteisėto jo pašalinimo iš trečiųjų asmenų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 ir dėl neteisėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties priėmimo jis patyrė 47 992,85 Eur turtinę žalą, kurią sudaro Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2787-713/2017 iš ieškovo S. V. priteista 33 560,16 Eur suma, taip pat ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje pagal netiesioginį ieškinį ir susijusiose civilinėse ir vykdomosiose bylose. Be to, ieškovas nurodė, kad patyrė ir 14 730 Eur neturtinę žalą.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

144.

15Teismas sprendė, kad šiuo atveju nenustatyti neteisėti teismo veiksmai pašalinant ieškovą iš trečiųjų asmenų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 ir priimant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį, o, nenustačius neteisėtų teismo veiksmų, ieškovas neturi teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

165.

17Teismas nustatė, kad ieškovas iš trečiųjų asmenų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 dėl išlaikymo S. V. iš Ž. V. priteisimo buvo pašalintas Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi po to, kai, pakeitus ieškinio reikalavimą, išlaikymą S. V. buvo prašoma priteisti ne Ž. V. priklausančio ir ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto dalimi, o periodinėmis išmokomis. Teismo nuomone, atsižvelgdamas į pakeistą ieškinio reikalavimą, Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimas neturės tiesioginės įtakos ieškovo V. J. teisėms, todėl teisėtai ieškovą pašalino iš trečiųjų asmenų.

186.

19Ieškovo teiginį, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 priteisto išlaikymo dydis turėjo įtakos S. V. pareikšto netiesioginio ieškinio sumai ir ieškovui priklausančių delspinigių pagal 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutartį sumai, teismas vertino kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad netiesioginiu ieškiniu nebuvo prašoma sumažinti 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutartimi nustatytų delspinigių dydžio konkrečia pinigų suma, atitinkančia S. V. priteisto išlaikymo sumą, netiesioginiu ieškiniu buvo prašoma sumažinti delspinigių procentinę išraišką. Pagal 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutartį ieškovui mokėtinų delspinigių dydį įtakojo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 pagal netiesioginį ieškinį, kuriuo buvo sumažinta delspinigių procentinė išraiška. Teismas pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovas dalyvavo kaip atsakovas, todėl, gindamas savo interesus, galėjo naudotis visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnyje nustatytomis teisėmis.

207.

21Teismo vertinimu, nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartyje padaryta išvada, jog ieškovas neginčijo S. V. teisės į Ž. V. išlaikymą, ir kad S. V. teisė į jai iš Ž. V. priteistą išlaikymą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 yra neabejotina, buvo nepagrįstai padaryta dėl to, kad ieškovas buvo pašalintas iš trečiųjų asmenų Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog S. V. turi neabejotiną ir vykdytiną teisę į Ž. V., kadangi S. V., Ž. V. nevykdant įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, tapo Ž. V. kreditore. S. V. reikalavimo teisė į Ž. V. atsirado Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi S. V. globėjais paskyrus G. V. ir Ž. V.. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiginys, kad S. V., kaip kreditorės, teisė teisme nebuvo ginčijama, aiškintinas kaip reiškiantis, jog teisme nebuvo ginčijamas S. V. neišlaikymo faktas, o ne, kad teisme nebuvo ginčijamas išlaikymo dydis.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

248.

25Apeliaciniame skunde ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Taip pat prašo CPK 299 straipsnio ir 332 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus apygardos teismo padarytų pažeidimų ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos esminius argumentus:

268.1.

27Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apelianto pašalinimas iš civilinės bylos Nr. 2-833-887/2012 neturės tiesioginės įtakos ieškovo teisėms. Tai patvirtina Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2787-713/2017.

288.2.

29Teismas nepagrįstai nusprendė, jog išlaikymo dydis civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 neturi tiesioginės įtakos ieškovo teisėms, tai patvirtina Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 ir šios bylos medžiaga.

308.3.

31Teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiginys, jog S. V., kaip kreditorės, teisė teisme nebuvo ginčijama, aiškintinas kaip reiškiantis, kad teisme nebuvo ginčijamas S. V. neišlaikymo faktas, o ne, kad teisme nebuvo ginčijamas išlaikymo S. V. dydis.

328.4.

33Teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, CPK 6 straipsnio nuostatas (neišreikalavo į bylą apelianto nurodytų įrodymų, teikė privilegijas atsakovei), 12 straipsnį bei 270 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktus.

348.5.

35Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė tirti Lietuvoje suklastotą S. V. gimimo liudijimą ir klastojant Jungtinėje Karalystėje panaikintą įrašą apie S. V. tėvo D. K. tėvystę. Šio klastojimo nevertino kaip esminio apelianto teisių pažeidimo, apeliantą neteisėtai pašalinus iš civilinės bylos Nr. 2-833-887/2012.

368.6.

37Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra deklaratyvus, teismas neatskleidė bylos esmės.

388.7.

39Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir 2017 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje nagrinėti saugiu elektroniniu parašu pasirašytus elektroniniu būdu pateiktus ieškovo prašymus.

408.8.

41Teismas nepasisakė dėl prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio pagrįstumo.

429.

43Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo skundo netenkinti, nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4710.

48Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

4911.

50Apeliantas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5112.

52Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

5313.

54Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

5514.

56Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

5715.

58Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

5916.

60Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien ieškovo pateiktas deklaratyvus prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškovui nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

6117.

62Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį. Pagal minėtą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Iš CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos dispozicijos darytina išvada, kad šioje normoje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuomet, kai veiksmai atlikti vykdant teisingumą. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

6318.

64Ieškovas tvirtina, kad dėl neteisėto jo pašalinimo iš trečiųjų asmenų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 ir dėl neteisėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties priėmimo jis patyrė 47 992,85 Eur turtinę žalą, kurią sudaro Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2787-713/2017 (dabartinis bylos Nr. 2-2891-886/2018) iš ieškovo S. V. priteista 33 560,16 Eur suma, taip pat ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje pagal netiesioginį ieškinį ir susijusiose civilinėse ir vykdomosiose bylose, be to, ieškovas nurodo, kad jis patyrė ir 14 730 Eur neturtinę žalą.

6519.

66Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir Ž. V. 2009 m. birželio 4 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė Ž. V. 31 858 Eur paskolą (t. 1, b. l. 40–41). Paskolos grąžinimui užtikrinti Ž. V. įkeitė nekilnojamąjį turtą. Paskolos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad už laiku negrąžintą paskolą mokami delspinigiai 0,5 proc. per dieną. Ž. V. paskolos ieškovui negrąžinus, Kauno apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. ir 2012 m. sausio 30 d. nutartimis nutarė priverstinai išieškoti iš Ž. V. 31 858 Eur negrąžintą paskolą, 28 990,78 Eur delspinigius ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 60 848,78 Eur sumą nuo 2011 m. sausio 19 d. iki visiško paskolos ir delspinigių išieškojimo (t. 1, b. l. 43–46). Ž. V. dukra S. V., atstovaujama įstatyminių globėjų G. V. ir Ž. V., 2012 m. sausio 26 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su netiesioginiu ieškiniu V. J. ir Ž. V., prašydama pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties 1 punkto nuostatą, nustatančią, kad už laiku negrąžintą paskolą mokami delspinigiai 0,5 proc. per dieną, ir sumažinti delspinigius iki 0,02 proc. per dieną (t. 1, b. l. 33–39). Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2554-584/2013 S. V. netiesioginį ieškinį atmetė (t. 1, b. l. 47–51). Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą (t. 1, b. l. 58–64).

6720.

68Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad S. V. turi neabejotiną ir vykdytiną teisę į Ž. V., kadangi S. V., Ž. V. nevykdant įstatyme nustatytos pareigos ją išlaikyti, tapo Ž. V. kreditore. Taip pat pažymėjo, kad S. V., kaip kreditorės, teisė teisme nebuvo ginčijama (t. 1, b. l. 73–80).

6921.

70Įvertinus minėtos kasacinio teismo nutarties turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiginys, jog S. V., kaip kreditorės, teisė teisme nebuvo ginčijama, aiškintinas kaip reiškiantis, kad teisme buvo ginčijamas S. V. ne išlaikymo faktas, o jo dydis. Be to, kaip ir pažymėjo kasacinis teismas, ta aplinkybė, kad, vykstant procesui pagal netiesioginį ieškinį, teismo sprendimu buvo patvirtintas konkretus išlaikymo S. V. dydis, nepaneigia netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos, t. y. kad reikšdama netiesioginį ieškinį, S. V. turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į Ž. V.

7122.

72Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties 1 punkte nustatytus delspinigius sumažino iki 0,02 proc. per dieną (t. 1, b. l. 88–94). Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1647-260/2015 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą (t. 2, b. l. 26–39). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties 1 punkte nustatytus delspinigius sumažinti nuo 0,5 proc. per dieną iki 0,02 proc. per dieną.

7323.

74Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 priteisė iš Ž. V. išlaikymą S. V. iki jos pilnametystės konkrečia pinigų suma ir išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 237 600 Lt (68 813,72 Eur). Pradiniu ieškiniu minėtoje byloje išlaikymą S. V. buvo prašoma priteisti turtu – 259/500 dalimi ieškovui įkeisto Ž. V. priklausančio nekilnojamojo turto, todėl pradiniame ieškinyje ieškovas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Vėliau ieškinys buvo patikslintas – išlaikymą buvo prašoma priteisti periodinėmis išmokomis, todėl Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė pašalinti ieškovą iš trečiųjų asmenų, motyvuodamas tuo, kad patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti S. V. išlaikymą pinigais nėra tiesiogiai susijęs su ieškovo V. J. interesais ir ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis buvo palikta nepakeista.

7524.

76Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012, turėjo tiesioginės įtakos apelianto teisėms ir pareigoms. Pakeitus ieškinio reikalavimą, išlaikymą S. V. prašant priteisti ne dalimi Ž. V. priklausančio ir ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto, o periodinėmis išmokomis, Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012, neturėjo jokios įtakos apelianto teisėms ir pareigoms, todėl, kaip jau konstatuota įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, apeliantas teisėtai ir pagrįstai buvo pašalintas iš trečiųjų asmenų. Akivaizdu, kad įtaką ieškovo teisėms, t. y. pagal 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutartį ieškovui mokėtinų delspinigių dydžiui, turėjo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015, kuriuo buvo sumažinta delspinigių procentinė išraiška. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, minėtoje civilinėje byloje apeliantas dalyvavo kaip atsakovas, todėl turėjo teisę naudotis visomis CPK 42 straipsnyje nustatytomis teisėmis, siekdamas ginti savo interesus.

7725.

782013 m. birželio 28 d. pardavus iš varžytinių ieškovui įkeistą Ž. V. nekilnojamąjį turtą, ieškovui buvo išmokėta 68 083,95 Eur (31 858 Eur negrąžinta paskola, 28 990,78 Eur delspinigiai ir 7 235,17 Eur palūkanos). Iš likusios už parduotą turtą gautos sumos buvo iš dalies patenkintas S. V. reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo – išmokėta 8 111,01 Eur (28 005,51 Lt) suma. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2891-886/2018 pagal nepilnametės ieškovės S. V., atstovaujamos įstatyminių atstovų globėjų G. V. ir Ž. V., patikslintą netiesioginį ieškinį atsakovams V. J. ir Ž. V. dėl skolos priteisimo, atsakovei Ž. V. iš atsakovo V. J. priteisė 31 239,36 Eur skolos ir 3 526,81 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (34 766,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (sprendimas neįsiteisėjęs). Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad, pardavus iš varžytinių Ž. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą, V. J. buvo išmokėti 28 990,78 Eur delspinigiai ir 7 235,17 Eur palūkanos, kurie buvo apskaičiuoti pagal 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties 1 punkte nustatytą delspinigių dydį – 0,5 proc. per dieną.

7926.

80Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje, darytina išvada, kad šioje byloje pareikštame ieškinyje iš esmės reiškiamas nesutikimas su teismų priimtais ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais.

8127.

82Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. CPK nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, jog žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme.

8328.

84CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų.

8529.

86Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).

8730.

88Taigi, tiek klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš trečiųjų asmenų civilinėje byloje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012, tiek Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 panaikinus Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, klausimas dėl 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties 1 punkte nustatytų delspinigių sumažinimo iki 0,02 proc. per dieną, yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas ginčas iš esmės, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas.

8931.

90Vien apeliantui nepalankių procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad jo nurodytose civilinėse byloje buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį.

9132.

92Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismų neteisėti veiksmai nėra įrodyti. Ieškovui neįrodžius kaltų neteisėtų teismo ir (ar) teisėjo veiksmų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, be kita ko žalos dydžio nepagrįstumo, plačiau dėl jų nepasisako, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo ieškinį.

9333.

94Įvertinusi ieškinio reikalavimus bei faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai taip pat nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius ieškinio argumentus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai motyvavo sprendimą. Priimtą procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu, atsižvelgdamas į byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pagrindą.

9534.

96Kiti apeliacinio skundo argumentai, neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų, kaip nereikšmingų sprendžiamo ginčo baigčiai, nepasisakytina. Dėl bylos procesinės baigties

9735.

98Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

9936.

100Atmetus apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą, į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė, tačiau pastaroji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį

10137.

102Ieškovas apeliaciniame skunde prašo CPK 299 straipsnio ir 332 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus apygardos teismo padarytų pažeidimų.

10338.

104Pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Galimybė priimti atskirąją nutartį šio straipsnio numatytais atvejais ir tvarka suteikta ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 332 straipsnis).

10539.

106Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, nenustatė ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimų, apie kuriuos reikėtų informuoti atitinkamas institucijas ar pareigūnus, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo priimti atskirąją nutartį pagal CPK 299 ir 332 straipsnius.

107Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

108Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas V. J. ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 47 792,85... 8. 2.... 9. Ieškovas tvirtino, kad dėl neteisėto jo pašalinimo iš trečiųjų asmenų... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. 4.... 15. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nenustatyti neteisėti teismo veiksmai... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovas iš trečiųjų asmenų Kauno apylinkės teismo... 18. 6.... 19. Ieškovo teiginį, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 20. 7.... 21. Teismo vertinimu, nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad Lietuvos... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. 8.... 25. Apeliaciniame skunde ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 26. 8.1.... 27. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apelianto... 28. 8.2.... 29. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog išlaikymo dydis civilinėje byloje Nr.... 30. 8.3.... 31. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiginys, jog... 32. 8.4.... 33. Teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisingumo, sąžiningumo... 34. 8.5.... 35. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė tirti Lietuvoje suklastotą... 36. 8.6.... 37. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra deklaratyvus, teismas neatskleidė... 38. 8.7.... 39. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir 2017 m. rugsėjo 22 d. teismo... 40. 8.8.... 41. Teismas nepasisakė dėl prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos... 42. 9.... 43. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV.... 46. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 47. 10.... 48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 49. 11.... 50. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 51. 12.... 52. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 53. 13.... 54. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia,... 55. 14.... 56. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių... 57. 15.... 58. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso... 59. 16.... 60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu... 61. 17.... 62. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos... 63. 18.... 64. Ieškovas tvirtina, kad dėl neteisėto jo pašalinimo iš trečiųjų asmenų... 65. 19.... 66. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir Ž. V. 2009 m. birželio 4 d.... 67. 20.... 68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje... 69. 21.... 70. Įvertinus minėtos kasacinio teismo nutarties turinį, darytina išvada, kad... 71. 22.... 72. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Kauno... 73. 23.... 74. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m.... 75. 24.... 76. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad Kauno... 77. 25.... 78. 2013 m. birželio 28 d. pardavus iš varžytinių ieškovui įkeistą Ž. V.... 79. 26.... 80. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis... 81. 27.... 82. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje... 83. 28.... 84. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo... 85. 29.... 86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tai, kas... 87. 30.... 88. Taigi, tiek klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš trečiųjų asmenų... 89. 31.... 90. Vien apeliantui nepalankių procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas... 91. 32.... 92. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 93. 33.... 94. Įvertinusi ieškinio reikalavimus bei faktinius bylos duomenis, teisėjų... 95. 34.... 96. Kiti apeliacinio skundo argumentai, neturi įtakos skundžiamo pirmosios... 97. 35.... 98. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovo apeliacinis... 99. 36.... 100. Atmetus apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą, į bylinėjimosi išlaidų... 101. 37.... 102. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo CPK 299 straipsnio ir 332 straipsnio... 103. 38.... 104. Pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro... 105. 39.... 106. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, nenustatė ieškovo... 107. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 108. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti...