Byla 3K-3-50/2014
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 29 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Transdadus“ bankroto byloje

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 29 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Transdadus“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB ,,Transdadus“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Administratoriai LT“; 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Antstolis A. B. 2013 m. sausio 30 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas prie BUAB ,,Transdadus“ bankroto bylos pridėti Vilniaus miesto 28-o notarų biuro 2009 m. birželio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kuriuo iš UAB ,,Transdadus“ išieškoma 6 669 781,49 Lt suma išieškotojui Lamees Trading Limited. Antstolis nurodė, kad vadovaujantis šiuo vykdomuoju įrašu 2009 m. birželio 12 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/09/02102 dėl 6 669 781,49 Lt išieškojimo iš pagrindinio skolininko UAB „Kavaska“ ir solidariųjų laiduotojų UAB „Inrent“ ir UAB „Transdadus“ išieškotojui Lamees Trading Limited. Pažymėjo, kad apie tai, jog Lamees Trading Limited nėra įtrauktas į BUAB „Transdadus” kreditorių sąrašą sužinojo tik 2013 metais Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-43-837/2013. Jam žinoma, kad buvo siekiama per teismą panaikinti vekselį, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, tačiau nežino, dėl kokių priežasčių Lamees Trading Limited neįrašytas į BUAB „Transdadus“ kreditorių sąrašą. Atsižvelgdamas į išieškotas sumas, antstolis prašė patvirtinti Lamees Trading Limited 4 044 212,49 Lt reikalavimą.

6Lamees Trading Limited pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas jį įtraukti į BUAB ,,Transdadus“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo 4 062 468,20 Lt reikalavimą.

7Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą dėl BUAB ,,Transdadus“ pabaigos.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi pridėjo antstolio A. B.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal vykdomąjį įrašą iš viso yra išieškota 2 625 569 Lt ir liko neišieškota 4 044 212,49 Lt bei 6 proc. dydžio palūkanos nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos.

11Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teisme pagal ieškovų AB SEB banko ir AB ,,SEB lizingas“ ieškinį nagrinėjama civilinė byla, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiomis UAB ,,Kavaska“ ir Lames Trading Limited 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartį bei vekselį ta apimtimi, kiek už juos laidavo UAB ,,Inrent“ ir UAB ,,Transdadus“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pasibaigusi BUAB ,,Transdadus“ prievolė kreditoriui Lames Trading Limited. Teismas pažymėjo, kad pagrindas pripažinti pasibaigusia BUAB ,,Transdadus“ prievolę Lames Trading Limited būtų tik tada, jei teismas pirmiau nurodytoje byloje pripažintų laidavimo sandorį negaliojančiu.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 29 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl Lames Trading Limited finansinio reikalavimo tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad antstolis vykdomąjį dokumentą – 2009 m. birželio 11 d. vykdomąjį įrašą – pateikė CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir ĮBĮ (redakcija, galiojusi bankroto bylos iškėlimo metu) 18 straipsnio nustatyta tvarka, o ne kaip kreditoriaus Lamees Trading Limited įgaliotas asmuo (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis); pažymėjo, kad pagal antstolio pateiktus vykdomuosius dokumentus į kreditorių sąrašą kreditorius gali būti įtrauktas atskirai nepareiškęs savo finansinio reikalavimo.

14Teismas, įvertinęs ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymas nenumato, kad antstolis, praleidęs įstatymo nustatytą terminą vykdomiesiems dokumentams dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, būtų atleistas nuo pareigos pateikti šiuos dokumentus pavėlavus. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad antstolis įstatymo nustatytu terminu nepateikė vykdomojo dokumento, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti tvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą pagal pavėluotai pateiktą vykdomąjį dokumentą (CPK 185 straipsnis).

15Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-137-280/2011, kurioje, be kitų reikalavimų, buvo prašoma pripažinti negaliojančiais UAB „Kavaska“ ir Lamees Trading Limited 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartį ir vekselį ta apimtimi, kiek už juos laidavo UAB „Inrent“ ir UAB „Transdadus“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina, kad jau nurodytos bylos nagrinėjimo laikotarpiu tiek BUAB ,,Transdadus“ bankroto administratorius, tiek teismas, kuriam buvo perduota vykdomoji byla, kurioje vykdomas išieškojimas vykdomojo įrašo pagrindu, žinojo apie Lamees Trading Limited reikalavimą, tačiau nesiėmė veiksmų, kad būtų sprendžiamas Lamees Trading Limited finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas.

16Teismo vertinimu, aplinkybė, kad antstolis ir įmonės bankroto administratorius netinkamai vykdė ĮBĮ numatytas pareigas, negali paneigti kreditoriaus materialinės teisės, patvirtintos vykdomuoju dokumentu.

17Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teismo sprendimas dėl BUAB ,,Transdadus“ veiklos pabaigos nebuvo įsiteisėjęs, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos; pažymėjo, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis), o ne nuo teismo sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos priėmimo dienos, todėl atmetė kaip nepagrįstą argumentą, kad ginčas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo priimtas nelikus paties juridinio asmens (UAB ,,Transdadus“).

18Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas Lamees Trading Limited finansinį reikalavimą patvirtino tinkamai neišsiaiškinęs pareikšto finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo, panaikino skundžiamą nutartį ir klausimą dėl Lamees Trading Limited finansinio reikalavimo tvirtinimo perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

19III. Kasacinio skundo argumentai

20Kasaciniu skundu kreditorius AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį ir atsisakyti į bankroto bylą kreditoriumi įtraukti Lamees Trading Limited. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Dėl netinkamo ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo. Teismo teisė keisti ar tvirtinti finansinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei po sprendimo dėl įmonės pabaigos įstatymo nesietina su tokio sprendimo įsiteisėjimu arba bankrutuojančios įmonės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tvirtinami iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo. Toks nurodytos įstatymo nuostatos aiškinimas yra nesuderinamas su ĮBĮ tikslais.

22Kasacinio teismo praktikoje ši ĮBĮ nuostata aiškinama kaip suteikianti teisę teismui nutartimi dėl bankrutuojančios įmonės likvidavimo ar po to priimta atskira nutartimi tvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Tačiau tokie kreditorių finansiniai reikalavimai turi būti tvirtinami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Be to, finansinių reikalavimų tvirtinimas ir tikslinimas po to, kai teismas priima nutartį dėl įmonės likvidavimo, turėtų būti ne taisyklė, o išimtis.

232. Dėl netinkamo ĮBĮ nuostatų, reglamentuojančių antstolių ir kreditorių pareigas, susijusias su finansinio reikalavimo pareiškimu, taikymo ir aiškinimo. Nesąžiningas antstolio ir išieškotojo neveikimas, t. y. nesikreipimas į atsakovo bankroto bylą nagrinėjusį teismą ar bankroto administratorių dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje per ĮBĮ nustatytus terminus ar be pateisinamos priežasties tokius terminus praleidus, yra pagrindas atsisakyti tvirtinti finansinį reikalavimą, ypač bankrutuojančios įmonės likvidavimo dėl bankroto ir pabaigos stadijose.

24Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo teisinius padarinius. Nepagrįstas antstolio delsimas į skolininko bankroto bylą pateikti vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu galėtų būti tvirtinamas išieškotojo finansinis reikalavimas, turėtų būti vertinamas analogiškai kaip ir kreditoriaus delsimas kreiptis su finansiniu reikalavimu bankrutuojančiai bendrovei – praleidus įstatyme nustatytą tokio reikalavimo pateikimo terminą, teismas turėtų vertinti tokio termino praleidimo priežastis ir tik pripažinus tokias priežastis svarbiomis įtraukti išieškotoją į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą antstolio pateikto vykdomojo dokumento pagrindu. Tuo atveju, jeigu antstolis be pateisinamos priežasties praleido terminą vykdomiesiems dokumentams bankroto byloje pateikti, dėl ko išieškotojas nebuvo įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, antstoliui kyla civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti išieškotojui dėl tokių veiksmų patirtą žalą. Dėl neįtraukimo į kreditorių sąrašą nurodytomis aplinkybėmis išieškotojas privalėtų kreiptis į teismą dėl patirtos žalos išieškojimo iš antstolio ir tokiu būdu ginti materialines teises, patvirtintas vykdomuoju dokumentu.

25Leidimas galbūt nesąžiningam ir pasyviam išieškotojui per antstolį reikšti finansinius reikalavimus atsakovui praleidus įstatyme nustatytus terminus yra nesuderinamas su ĮBĮ ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais reikalavimais kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti bankroto byloje. Tokia teisė leistų nesąžiningiems ir nerūpestingiems kreditoriams antstolių pagalba pavėluotai pateikti finansinius reikalavimus skolininko bankroto byloje ir, praktiškai nekvestionuojant tokių reikalavimų pagrįstumo ar vėlavimo pateikti reikalavimą priežasčių, būti nepagrįstai įtrauktiems į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą.

26Atsakovas BUAB „Transdadus“ prisidėjo prie kreditoriaus AB „SEB lizingas“ kasacinio skundo.

27Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir iš naujo faktų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pasisako kasaciniame skunde keliamais teisės taikymo klausimais.

31Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo iki tokio sprendimo įsiteisėjimo yra galimas kreditorių reikalavimų tvirtinimas (tikslinimas) Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, taip pat dėl Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės vykdymo.

32Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 1 straipsnyje, kuriame nustatytos civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisyklės, įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju.

33Dėl ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo

34Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, tačiau šiam dar neįsiteisėjus, nutartimi pridėjo prie BUAB „Transdadus“ bankroto bylos antstolio pateiktą vykdomąjį dokumentą ir jo pagrindu įtraukė į bankroto bylą kreditoriumi Lamees Trading Limited bei patvirtino šios įmonės finansinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmiau nurodytos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, nes teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos dar nebuvo įsiteisėjęs. Kasatorius, nesutikdamas su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde teigia, kad ĮBĮ nuostatos nesieja teismo teisės tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus su sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimu, todėl kreditorių reikalavimų tvirtinimas arba tikslinimas po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo nebegalimas.

35Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje spręstinų klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą (pvz., ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 9 dalis, 26 straipsnis, 30 straipsnio 3 dalis), termino, iki kada teismo gali būti tvirtinami ir tikslinami kreditorių reikalavimai, tiksliau nedetalizuoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese klausimu, išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2008; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą UAB „Lietuvos aidas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-308/2013; kt.), tačiau klausimas dėl galimybės teismui tvirtinti arba tikslinti kreditorių finansinius reikalavimu per laikotarpį nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo iki jo įsiteisėjimo plačiau nebuvo nagrinėjamas.

36Kadangi ĮBĮ nuostatos nagrinėjamo klausimo nedetalizuoja, tai, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalimi, klausimo tinkamam išsprendimui taikytinos CPK nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotino privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galios įtvirtintos CPK 182 straipsnio 2 punkte ir 279 straipsnio 4 dalyje, kuriuose nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „LITESKO“ filialas „Palangos šiluma“ v. J. P., bylos Nr. 3K-3-608/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Danske Bank A/S v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-508/2013; kt.)

37Pirmiau nurodytas įstatymo nustatytas reglamentavimas reiškia, kad teismo procesinis sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius ne nuo jo priėmimo momento, o tik kai įsiteisėja. Kol teismo sprendimas neįsiteisėja, jis nėra privalomas ir vykdytinas (išskyrus CPK 282 ir 283 straipsniuose nustatytas išimtis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas, remiantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas; tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus arba kad neatskleista bylos esmė, panaikina apskųstą teismo sprendimą ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad byla grąžinama į civilinio proceso stadiją, buvusią iki panaikinto teismo sprendimo priėmimo. Taigi galima tokia situacija, kai priimtas teismo sprendimas neįsiteisėja. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos būtų apskųstas apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą panaikintų, pirmosios instancijos teismas turėtų teisę spręsti kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) klausimus (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Priešingas įstatymų nuostatų aiškinimas nesiderintų su civilinio proceso principais, bankroto proceso paskirtimi ir tikslu bei pažeistų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisę ir teisėtą lūkestį visiškai arba iš dalies patenkinti pagrįstus jų finansinius reikalavimus.

38Taigi, kaip pirmiau nurodyta, teisinius padarinius (nagrinėjamu atveju bankrutavusios įmonės pabaigą ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro) sukelia tik įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti tvirtinami (tikslinami) iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė tvirtinti (tikslinti) kreditorių finansinius reikalavimus iki įsiteisės teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos turėtų būti išimtis, bet ne taisyklė. Nagrinėjamu atveju tokią būtinybę lėmė antstolio netinkamas ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos vykdymas, t. y. pavėluotas vykdomojo dokumento teismui pateikimas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, netinkamas antstolio pareigų vykdymas negali paneigti kreditoriaus materialinės teisės, patvirtintos vykdomuoju dokumentu.

39Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamo ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo yra nepagrįsti.

40Dėl ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos antstolio pareigos vykdymo

41Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pridėjo prie bankroto bylos antstolio pavėluotai pateiktą vykdomąjį dokumentą, neteisingai vertino ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo teisinius padarinius. Kasatoriaus nuomone, antstolio delsimas į skolininko bankroto bylą pateikti vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu galėtų būti tvirtinamas išieškotojo finansinis reikalavimas, turėtų būti vertinamas taip pat, kaip ir kreditoriaus delsimas kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, t. y. praleidus įstatyme nustatytą reikalavimo pateikimo terminą, teismas turėtų vertinti termino praleidimo priežastis ir tik pripažinus tokias priežastis svarbiomis įtraukti išieškotoją į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą antstolio pateikto vykdomojo dokumento pagrindu. Kitaip nesąžiningas ir pasyvus išieškotojas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, antstolio pagalba pavėluotai pateikęs finansinį reikalavimą, nepagrįstai gali būti įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais kasacinio skundo argumentais.

42Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė antstoliui suteikė inter alia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis savo iniciatyva turi imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Analogiška nuostata įtvirtinta Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostata dėl vykdomųjų dokumentų perdavimo į bankroto bylą yra imperatyvaus pobūdžio, nenustatanti jokių išimčių. Pareigą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skolininko vykdomuosius dokumentus taip pat nustato ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Kreditoriai, pateikę antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko, jau yra pareiškę savo valią, kad jų materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas. Dėl to tokio reikalavimo tvirtinimas galimas be pakartotinio kreditoriaus valios išieškoti išreiškimo, t. y. be atskiro jo pareiškimo tenkinti reikalavimus bankroto byloje. Taigi, išieškotojo, pateikusio vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui, reikalavimai turi patekti į bankroto bylą ir nesant išieškotojo iniciatyvos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. M. v. antstolis A. Z., bylos Nr. 3K-3-456/2013; kt.). Pažymėtina, kad išieškotojas, perdavęs vykdomuosius dokumentus vykdyti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui, įgyja teisėtą lūkestį, kad antstolis tinkamai vykdys įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir perkeldamas išieškojimą į bankroto bylą, ir išieškotojo interesų apsauga vykdymo procese bus užtikrinta. Dėl šios priežasties išieškotojo, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriaus, teisių, susijusių su jo įtraukimu į bankroto bylą, egzistavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepašalina nei antstolio bendrųjų pareigų, įtvirtintų CPK 634 straipsnio 2 dalyje, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, nei specialiosios pareigos, įtvirtintos ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, antstolis, praleidęs įstatymo nustatytą terminą vykdomiesiems dokumentams į skolininko bankroto bylą pateikti, nėra atleidžiamas nuo šios imperatyviosios pareigos įvykdymo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismui sprendžiant klausimą dėl vykdomojo dokumento pridėjimo prie bankroto bylos, termino praleidimo priežasčių svarbumas neaktualus. Taigi, kaip pirmiau nurodyta, priešingai negu kreditorius, turintis teisę teikti teismui dokumentus dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, antstolis turi įstatymo jam nustatytą pareigą perduoti vykdomuosius dokumentus į skolininko bankroto bylą, todėl termino šiai pareigai įvykdyti praleidimo padariniai negali būti tapatinami su kreditorių termino teisei įgyvendinti praleidimo padariniais – atsisakymu tvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą.

43Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad ją pakeisti ar naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

45Kasaciniame teisme patirta 39,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (juridinio asmens kodas 123051535) 39,95 Lt (trisdešimt devynis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

49Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė... 5. Antstolis A. B. 2013 m. sausio 30 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį... 6. Lamees Trading Limited pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas jį... 7. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą dėl... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi pridėjo... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal vykdomąjį įrašą iš viso... 11. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teisme pagal ieškovų... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 13. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad antstolis vykdomąjį dokumentą... 14. Teismas, įvertinęs ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą,... 15. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad... 16. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad antstolis ir įmonės bankroto... 17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu... 18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas Lamees... 19. III. Kasacinio skundo argumentai... 20. Kasaciniu skundu kreditorius AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti... 21. 1. Dėl netinkamo ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo.... 22. Kasacinio teismo praktikoje ši ĮBĮ nuostata aiškinama kaip suteikianti... 23. 2. Dėl netinkamo ĮBĮ nuostatų, reglamentuojančių antstolių ir... 24. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino ĮBĮ 18 straipsnio 1... 25. Leidimas galbūt nesąžiningam ir pasyviam išieškotojui per antstolį... 26. Atsakovas BUAB „Transdadus“ prisidėjo prie kreditoriaus AB „SEB... 27. Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar po teismo sprendimo dėl... 32. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir... 33. Dėl ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo... 34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas po teismo sprendimo dėl... 35. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra... 36. Kadangi ĮBĮ nuostatos nagrinėjamo klausimo nedetalizuoja, tai, remiantis... 37. Pirmiau nurodytas įstatymo nustatytas reglamentavimas reiškia, kad teismo... 38. Taigi, kaip pirmiau nurodyta, teisinius padarinius (nagrinėjamu atveju... 39. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad... 40. Dėl ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos antstolio pareigos vykdymo... 41. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 42. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė antstoliui suteikė... 43. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 45. Kasaciniame teisme patirta 39,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 48. Priteisti iš akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (juridinio asmens kodas... 49. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...